Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : 1, 2, 3 ... 8 ... 15  Next
AutoriMesazh
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Nov 02, 2007 6:19 am

AKTUALITETE
Rubrika e aktualiteteve dhe intervistave
me rendesi ekonomiko-politike qe lidhen

me Trojet e Bashkimit Kombetar


Edituar pėr herė tė fundit nga nė Wed Nov 07, 2007 1:22 am, edituar 3 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Nov 02, 2007 6:45 am

Derisa Serbia ka nisur tė kėrcėnojė edhe me luftė dhe Evropa turpėrisht hesht pėrballė kėrcėnimit, Kosova ka nevojė t’i japė fund kėtij debati tė tė shurdhėrve: ta shpallė pavarėsinė


Shkruar nga Agron Bajrami

Zyrtarėt serbė, prej nacionalistėve deri tek “demokratėt”, kanė nisur ta “armatosin” retorikėn e tyre kundėr pavarėsisė Kosovės edhe me kėrcėnime me luftė.
Derisa eksponentėt e Koshtunicės ka kohė qė hapur flasin se Serbia do tė kundėrpėrgjigjet me “ēdo mjet nė dispozicion” ndaj shpalljes sė pritur tė pavarėsisė, pas 10 dhjetorit, shpresat e Perėndimit nė Serbi – Boris Tadiq e Vuk Jeremiq – aktrojnė tė brengosurit, duke thėnė se pavarėsia e Kosovės do tė mund tė shkaktonte luftė dhe kėrkojnė mirėkuptim nga Evropa pėr t’iu shmangur edhe njė tragjedie nė Ballkan – duke e mohuar vetėvendosjen pėr Kosovėn.
Kėshtu, i pėrkrahur nė ēdo mėnyrė nga Moska, Beogradi nuk heziton qė, sa mė tepėr qė afrohet 10 dhjetori, tė shtojė muskujt kėrcėnues edhe nė deklarimet edhe nė vendimet zyrtare qė kanė tė bėjnė me Kosovėn.
Kėshtu, pos kėrcėnimit gojor me armė dhe plumba, Serbia tashmė ka marrė vendim pėr tė nxjerrė serbėt e Kosovės tėrėsisht nga administrimi i UNMIK-ut, duke paralajmėruar se serbėt nė Kosovė nuk do tė votojnė nė zgjedhjet e shpallura nga OKB-ja, por do tė dalin nė zgjedhje tė veta, paralele, qė do tė mbahen nė kuadėr tė zgjedhjeve, ende tė pashpallura, tė Serbisė.
Me kėto, Qeveria e Serbisė, e cila (siē e thotė vetė Boris Tadiqi), kur bėhet fjalė pėr Kosovėn, “ėshtė thjeshtė unike”, edhe kėrcėnon Evropėn me njė luftė tė re nė Kosovė, edhe sfidon autoritetin e OKB-sė, edhe sakrifikon komunitetin serb nė Kosovė, duke e nxjerrė atė plotėsisht jashtė sistemit politik e shoqėror kosovar.
Me fjalė tė tjera, Serbia po pėrgatitet pėr ndarje tė Kosovės, dhe pėr kėtė qėllim tashmė emisarė tė Koshtunicės, jozyrtarisht, “masin pulsin” evropian.

* * *

Se ndarja ėshtė qėllimi pėrfundimtar serb nė Kosovė, mund tė merret vesh edhe nga qėndrimet e Boris Tadiqit, i cili, jo njė herė, ka thėnė se Serbia nuk ka pretendime t’i qeverisė shqiptarėt e Kosovės.
Deklarimi i tillė, natyrisht, ėshtė vetėm gjysma e parė e pozicionit tė tij – gjysma tjetėr, e pathėnė por qė nėnkuptohet, ėshtė se as serbėt nuk duan tė qeverisen nga shqiptarėt.
Se kjo nuk ėshtė politike e rastit, e improvizuar nė momentin e fundit, mund tė shihet qartė nga faktet e tetė viteve tė pasluftės, ku shteti i Serbisė ka ndėrmarrė hapa tė shumtė pėr tė ndarė, edhe fizikisht, serbėt nga shqiptarėt, duke e shndėrruar ndarjen territoriale e etnike si zgjidhje qė imponohet vetvetiu.
Natyrisht, faktorė tė ndryshėm shqiptarė nė Kosovė kanė luajtur pėr mrekulli nė favor tė planit serb, duke krijuar atmosferė negative tė sigurisė pėr minoritetet, qė ėshtė pėrdorur si arsyetim i pėrkryer pėr krijimin e enklavave, ndėrtimin e infrastrukturės alternative, ndarjen shoqėrore, ekonomike, kulturore e politike tė pakicės serbe nga shumica shqiptare.
Derisa nė afat tė shkurtėr kjo ndarje sigurisht se u ka konvenuar strukturave tė ndryshme legale e jolegale shqiptare nė Kosovė, prej atyre politike e ekonomike, deri tek ato kriminale, nė afat tė gjatė kjo ka krijuar njė realitet nė terren – sikur nė veri tė Kosovės - qė ėshtė vėshtirė tė ndryshohet, dhe qė, nė instancėn e fundit, ka sjellė deri tek zhvillimet aq tė padėshiruara e tė kundėrshtuara nė Kosovė, sikur qė ėshtė decentralizimi.
Nė anėn tjetėr, derisa argumente se ndarja ėshtė opsioni i vėrtetė prapa fushatės diplomatike-politike serbe ka shumė, ndėr mė eksplicitėt dhe qė e elaboron kėtė opsion nė detaje ėshtė propozimi i Dobrica Qosiqit, i bėrė nė librin e tij “Kosova”, tė botuar nė vitin 2004.
Qosiqi, qė nga publicistė serbė ėshtė thėnė se ka pasur rolin vendimtar nė arritjen e koalicionit tė brishtė qeverisės mes Tadiqit dhe Koshtunicės, konkludon se pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės ka katėr opsione tė mundshme: 1. Kosova e pavarur nga Serbia, 2. Kosova nė kuadėr tė Serbisė, 3. Kosova si njė lloj njėsiti nė konfederatė me Serbinė, dhe 4. ndarja territoriale e Kosovės mes serbėve dhe shqiptarėve.
Dhe kėtu, Qosiqi, qė pėr opinionin e tėrė ish-Jugosllavisė njihet si “babai i nacionalizmit modern serb” dhe eminenca gri e ngritjes sė shovinizmit serb tė fundshekullit tė 20-tė, pėrcaktohet pėr opsionin e fundit, ndarjen e Kosovės, si tė vetmin qė mund tė ketė sukses nė afat tė gjatė. Ai thotė se ndarja territoriale e Kosovės mes serbėve dhe shqiptarėve ėshtė “kompromisi historik” dhe e vetmja zgjidhje qė “paraqet fundin racional mes dy antagonizmave”.

* * *

Dhe para se tė gėzohen ata shqiptarė qė duan bashkimin kombėtar, duke menduar se oferta serbe pėr ndarje tė Kosovės do tė mund tė rezultonte me njė shkėmbim territoresh qė do t’i sillte diē Kosovės apo shqiptarėve, duhet pasur parasysh disa fakte:
1. Opsioni i ndarjes sė Kosovės, nė mendjen e serbėve dhe atyre vendeve nė Evropė e botė qė do ta pėrkrahnin atė, kufizohet vetėm nė territorin e Kosovės dhe nuk e pėrfshin as Luginėn e Preshevės e as ndonjė territor tjetėr me popullatė shumice shqiptare nė fqinjėsi tė Kosovės.
2. Ndarja e Kosovės nuk do tė thotė me automatizėm edhe njohje zyrtare nga ana e Serbisė tė pavarėsimit tė “pjesės shqiptare” tė Kosovės. Pėr mė tepėr, tė gjitha indiciet janė se Beogradi nuk do ta negociojė ndarjen, por do ta vendosė si realitet “tė imponuar”, duke e konsideruar “pjesėn shqiptare” tė Kosovės si territor “nėn okupim”.
3. Skenari i ndarjes, po ashtu, do t’i linte objektet e caktuara tė kultit – sikur Patrikanėn e Pejės dhe manastiret e Deēanit, Deviēit apo Graēanicės – jashtė juridiksionit tė Prishtinės, dhe me mbrojtje tė siguruar nga forcat ndėrkombėtare.
4. Ndarja, nė fund, do tė rezultonte me importimin e modelit tė Qipros nė Kosovė, ndėrkohė qė shpresa serbe do tė ishte se nė atė konstelacion, Serbia do tė anėtarėsohej para Kosovės nė BE, me ēka do tė kishte veton e hyrjes sė Kosovės nė BE, derisa Prishtina nuk pajtohet me kushtet serbe pėr status.
E gjithė kjo, natyrisht, nėnkupton proces tė stėrzgjatur, edhe kush e di sa vjet, gjatė sė cilės kohė Beogradi do tė pėrpiqej tė ndikojė nė ndryshimin e pozicioneve perėndimore karshi Kosovės.
Pra, procesi nė vijim, pas 10 dhjetorit, dhe tė gjitha opsionet e tjera, pos Planit tė Ahtisaarit, mund tė zhvillohen vetėm nė dėm tė pozicionit tė Prishtinės.
Dhe kjo ėshtė arsyeja pse, nė fund tė kėtij procesi, tė themi mė 17 dhjetor 2007, Kuvendi i Kosovės do tė duhej tė shpallte pavarėsinė, pėr tė nisur njė proces tjetėr, tė njohjes sė shtetit mė tė ri evropian.
Pėrndryshe, nėse presim unifikimin e pozicioneve evropiano-perėndimore, rezultati lehtė mund tė jetė ai i kėrkuar nga Qosiqi.

agronb@kohaditore.com
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Nov 02, 2007 7:01 am

Drejtori politik nė Ministrinė e Jashtme tė Gjermanisė, Volker Stanzel tha sot se nėse Prishtina dhe Beogradi nuk arrijnė njė zgjidhje kompromisi pėr statusin deri mė 10 dhjetor, duhet tė mendohet si tė veprohet pas kėsaj date.

Diplomati gjerman u takua nė Prishtinė me kryetarin, Fatmir Sejdiu, kryeministrin Agim Ēeku dhe me liderin e PDK-s, Hashim Thaēi.
Diplomati gjerman, Volter Stanzel nuk dha njė pėrgjigje tė qartė nėse Gjermania ka vendosur qė ta njohė pavarėsinė e Kosovės, nėse ajo shpallet pas 10 dhjetorit nė Kuvend. Njė lajm i tilli ishte publikuar ditė mė parė nė mediat gjermane, por drejtori politik nė ministrinė e jashtme tė kėtij vendi, nuk e konfirmoi njė gjė tė tillė. “Sikur tė ishte ashtu unė nuk do tė vija pėr vizitė nė Kosovė”, pohoi diplomati gjerman.

Ai tha se vendi i tij angazhohet pėr arritjen e njė marrėveshje ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit pėr statusin, pasi siē u shpreh Stanzel kjo ėshtė shumė e rėndėsishme pėr tėrė Evropėn. Por Stanzel theksoi se nėse procesi negociator qė po udhėhiqet nga treshja SHBA-BE-Rusi dėshton nė gjetjen e zgjidhjes deri mė 10 dhjetor, duhet tė mendohet si tė veprohet mė tutje.“Nė qoftė se gjatė bisedimeve deri mė 10 dhjetor nuk ėshtė e mundur nė asnjė mėnyrė tė gjendet njė zgjidhje kompromisi e pranueshme pėr tė dyja palėt, atėherė duhet tė mendojmė si do tė veprojmė pas kėsaj date”, tha Stanzel.

Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu tha pas takimit se kishte shprehur qėndrimin tashmė tė njohur tė Prishtinės qė procesi tė pėrmbyllet me 10 dhjetor dhe pas kėsaj date gjėrat tė lėvizin drejt pavarėsisė sė Kosovės.”Ne jemi tė pėrkushtuar qė krejt pak ditė tė jenė ditė tė konsultave pėr tė marrė vendimin. Mendoj se parlamenti i Kosovės do tė marrė vendimin e vet, ne jemi nė partneritet me tė gjitha vendet qė mbėshtesin dhe qė kanė mbėshtetur kėtė proces dhe ecjen e Kosovės drejt pavarėsisė tė cilėn edhe ta realizojmė”, tha Sejdiu.

Gjatė qėndrimit nė Prishtine, drejtori politik nė ministrinė e jashtme tė Gjermanisė ėshtė takuar edhe me kryeministrin Agim Ēeku dhe me kryetarin e PDK-s, Hashim Thaēi.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Nov 02, 2007 7:11 am

"Nėse bisedimet 120 ditore nuk do japin rezultatin e dėshiruar, atėherė ne do tė pėrkrahim njohjen e njėanshme tė pavarėsisė duke mos qenė tė parėt, por duke u bashkėrenduar me partnerėt tanė ndėrkombėtarė".
Kėshtu ėshtė shprehur sot presidenti shqiptar Bamir Topi nė njė takim me Ministren e Jashtme tė Hungarisė, Kinga Gėnē.

Pasi ka pėrsėritur qėndrimin e Shqipėrisė nė mbėshtetje tė Paketės Ahtisari, Presidenti Topi theksoi se "pavarėsia do tė sillte qėndrueshmėrinė e dėshiruar nė rajon dhe do ēlironte edhe vetė Serbinė nga marrėdhėniet e ngurta e do ta bėnte tė shihte drejt sė ardhmes nė familjen euroatlantike".

Ministrja Gėnē ka vlerėsuar efektin e qėndrueshmėrisė qė ka Shqipėria nė rajon nė qetėsimin e situatave duke ulur tensionet e presionet, qė janė tė ndjeshme.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Nov 02, 2007 7:14 am

Shqiptarėt e Luginės tė pėrcaktuar pėr zgjidhje paqėsore tė problemeve, thotė Mustafa

Prefekti i komunės sė Preshevės, Ragmi Mustafa, kundėrshton deklaratat e kreut tė policisė nė Bujanoc se pėrreth vijės administrative me Kosovėn ekzistojnė grupe tė armatosura nga ana e Kosovės tė cilat grupe mund t’i rrezikojnė njerėzit nė komunėn e Bujanocit.
"Deklaratat e shefit tė policisė janė vetėm pėrpjekje tė kota pėr krijimin e kushteve pėr destabilizim tė rajonit, por shqiptarėt e Luginės janė tė pėrcaktuar pėr zgjidhje paqėsore tė problemeve tė tyre", ka deklaruar prefekti i komunės sė Preshevės, Ragmi Mustafa.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Nov 02, 2007 7:16 am

LKĒK filloi fushatėn elektorale nė Gjakovė

Me moton “Me ne drejt bashkimit kombėtar” Lėvizja Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės, nė prani tė anėtarėve dhe simpatizantėve tė saj , filloi fushatėn elektorale nė Gjakovė.
"Numri 75 pėrmban vlerat e mirėfillta kombėtare .

Ne do tė kėrkojmė nga faktori ndėrkombėtar qė urgjentisht dhe nė mėnyrė tė drejtė tė zgjidhė ēėshtjen tonė kombėtare. Ky ėshtė programi mė i mirė tė cilit qytetarėt duhet t'ia japin besimin" , tha nė fjalėn e tij kryetari i LKĒK-sė pėr degė nė Gjakovė Xhevdet Sadrija .

Lėvizja Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės, kėsaj radhe pėr Asamblenė komunale konkuron me 11 kadidatė pėr kėshilltarė ndėrsa 6 kandidatė tė kėtij subjekti politik do tė garojnė pėr 120 ulėset sa do tė kėtė Parlamenti i Kosovės.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Nov 02, 2007 7:20 am

Nuk ka probleme tė pazgjidhshme, thotė Fatmir Limaj

“Nė lagjen e Matit nė Prishtinė nuk ka probleme tė pazgjidhshme” tha sot kandidati i partisė Demokratike pėr kryetar tė Prishtinės, Fatmir Limaj, gjatė vizitės nė kėtė lagje. Ai premtoi ndėrtimin e rrugėve dhe ndriēimin e tyre si dhe pėrgjithėsisht kushte mė tė mira pėr jetesė.

Kėrkesat e qytetarėve tė lagjes sė Matit janė reale dhe ato mund tė zgjidhen shumė shpejtė, tha sot kandidati i PDK-sė pėr kryetar tė Prishtinės, Fatmir Limaj. Ai premtoi ndėrtimin e rrugėve, ndriēimin e tyre, zgjidhjen e problemeve me ujė ashtu si edhe kushte mė tė mira sidomos pėr fėmijėt e lagjes.

“Praktikisht kur kthehesh nė kėtė pjesė nga qyteti ėshtė si tė kthehesh nė njė vend krejt tė errtė. Ne do tė bėjmė ndriēimin dhe ajo qė po shihet e domosdoshme kėtu ėshtė krijimi i tortuarėve pėr fėmijė. Shkolla ndodhet krejt nė pjesėn tjetėr dhe duhet ndėrtuar trotuaret nė mėnyrė qė fėmijėt tė mos rrezikohen nga komunikacioni. Pra duhet tė merren masa pėr sigurimin e jetės sė fėmijėve tanė” tha Limaj.

Limaj tha se ėshtė i gatshėm tė vazhdojė punėt e mira qė ka nisur pushteti aktual. Ai tha se me PDK-nė nė udhėheqje tė Prishtinės do tė fillojė edhe ndėrtimi i unazės sė qytetit. Limaj bashkėbisedoi me qytetarėt dhe shoqėrohej nga kandidatėt pėr kėshilltarė komunalė tė PDK-sė dhe pėrfaqėsues tė partive qė janė nė koalicion me PDK-nė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
drenusha
Anėtar
Anėtar


Numri i postimeve : 201
Registration date : 23/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Nov 02, 2007 4:03 pm

Berlin: Der-Tagesspiegel: NATO dhe BE janė duke u pėrgatitur pėr ndarjen e Kosovės nga Serbia.\02.11.07\

NATO dhe BE janė duke u pėrgatitur pėr ndarjen e Kosovės nga Serbia pas datės 10 dhjetor, shkruan sot e pėrditshmja Der-Tagespigel e Berlinit. Ndėr vendet e BE qė ende janė kundėr pavarėsisė gazeta pėrmend Qipron dhe Greqinė nga frika se rasti i Kosovės do tė jetė precedent edhe pėr Qipron turke. Kjo gazetė njofton se Spanja dhe Sllovakia tashmė janė pajtuar tė njohin pavarėsinė e Kosovės. Me gjithė qėndrimin e Qipros dhe Greqisė, presidenca portugeze llogarit nė unitetin e plotė tė 27 vendeve.\02.11.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Nov 02, 2007 5:07 pm


"J.List": Pavarėsia e Kosovės - pėrfundim sombolik i shpėrbėrjes sė Jugosllavisė


Zagreb, 2 nėntor 2007

- E pėrdtishmja e Zagrebit "Jutarnji list" boton njė koment me titull "Pavarėsia e Kosovės: fundi i Jugosllavisė", nė tė cilin konstatohet se "pavarėsia e Kosovės shėnon pėrfundimin sombolik tė procesit tė shpėrbėrjes sė Jugosllavisė".

Gazeta pohon se shpallja e pavarėsisė sė Kosovės pėrmban domothėnie tė ndryshme, por tė rėndėsishme si nė nivelin e "politikės ditore lokale" ashtu edhe tė "politikės botėrore" dhe se njėherėsh shėnon edhe njė "konflikt ndėrmjet Rusisė nė rritje dhe kėrcėnues tė Putinit" dhe tė Perėndimit.

Gazeta paralajmėron se pavarėsia pothuajse me siguri do tė shkaktojė pėrshkallėzimin e tensioneve nė pjesėn serbe tė Bosnjės, duke vėnė nė njė pozitė tė pakėndshme BE-nė. Pasi theksohet se "Jugosllavia nisi tė vdesė nė Kosovė", autori i komentit pėrkujton se Prishtina ishte qyteti i parė nė ish-Jugosllavi nė tė cilin mė 1981, APJ pėrdori forcėn duke vrarė me dhjetra studentė.

Gazeta gjithashtu shkruan se lufta nė rajonin e ish-Jugosllavisė nisi nė Kosovė, ndėrsa forca ushtarake serbe pėrfundimisht u thye nė Kosovė, gjė qė solli edhe largimin e Millosheviqit nga pushteti dhe vdekjen e tij nė burgun e Hagės.
Por gazete kroate konsideron se "pavarėsia e Kosovės nė finale ėshtė lajm i mirė edhe pėr Serbinė", e cila mė nė fund duhet tė heqė qafet politikėn e saj mitologjike dhe t'i kthehet tė ardhmes sė vet, pa pasur si barrė Kosovėn, Bosnjėn apo viset serbe nė Kroaci.

"Njė Serbi e tillė moderne dhe pėrfundimisht postjugosllave, mund tė bėhet njė lojtar serioz politik dhe ekonomik nė Evropėn Juglindore", pohon gazeta. Por, sipas autorit tė komentit, "derisa Serbia nuk emancipohet nga Kosova, si dhe nga pjesa serbe e Bosnjės dhe Hercegovinės, Beogradi, pėr fat tė keq, do tė mbetet i sėmuri i Ballkanit apo mė mirė tė thuhet, i Jugosllavisė", konstaton nė fund gazeta "Jutarnji list".
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Nov 02, 2007 5:09 pm

Vjenė, 2 nėntor

- Takimi i radhės ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit me ndėrmjtėsimin e Treshs ndėrkombėtare do tė mbahet mė 5 nėntor, ka bėrė tė ditur Ministria e Jashtme austriake.

I njėjti burim thekson se nuk ėshtė paraparė qė pas takimit pjesėmarrėsit tė prononcohen pėr media. Para takimit tė drejtėpėrdrejtė, Treshja do tė takohet me ekipin e Beogradit dhe mė pas edhe mė atė tė Prishtinės.

Nė takimin e sė hėnės, ekipet do tė pėrfaqėsohen nė nivelin mė tė lartė shtetėror.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Nov 02, 2007 5:13 pm

Brukseli kėrkon nga Beogradi qė tė mos bėhen krahasime mes Bosnjes dhe Kosovės


Bruksel, 2 nėntor

Nė selinė e Bashkimit Evropian nė Bruksel pranojnė se situata nė Ballkan ka filluar gradualisht tė tensionohet dhe kėtė e lidhin posaēėrisht me procesin e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės, qė vazhdon tė jetė sfida mė e madhe e bashkėsisė ndėrkombėtare nė rajonin e Ballkanit. Brukseli kėrkon nga Beogradi qė tė mos bėhen krahasime mes Bosnjes dhe Kosovės.

Sa i pėrket protestave tė ditėve tė fundit, qė kanė ndodhur nė Bosnje e Hercegovinė nė BE dhe nė NATO pohojnė se duhet bėrė ēmos qė tė mos ketė krahasime nė mes tė Bosnjes dhe Kosovės. "Kosova siē kemi thėnė disa herė ėshtė njė rast i veēantė, pra sui generis dhe nuk mund tė krahasohet me askėnd.

Prandaj do tė hedhim poshtė ēdo krahasim qė mund tė bėjė dikush kudo nė rajon, apo diku tjetėr me Kosovėn", kanė thėnė zyrtarė tė Bashkimit Evropian.

Edhe BE-ja i ėshtė bashkangjitur demarshit, qė kanė dėrguar disa vende tė Grupit tė Kontaktit ndaj Beogradit, duke tėrhequr vėrejtjen se as Beogradi nuk duhet tė bėjė krahasime nė mes tė Kosovės dhe Republikės serbe nė Bosnjė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Nov 02, 2007 9:16 pm

Aktualitete nga Maqedonia:






  • Botuar: 02 Nov 2007
    Gazeta zyrtare e RM-sė ka konstatuar se vendimi i Gjykatės Kushtetuese pėrmban mungesa formale

Shėrbimi juridik i NP Gazeta zyrtare e Republikės sė Maqedonisė mė 31 tetor e shqyrtoi vendimin e Gjykatės Kushtetuese me ē'rast ėshtė konstatuar se pėrmban mungesa formale. Qė tė ruhet ligjshmėria e punės nė letrėn qė e dėrguam nė Gjykatėn Kushtetuese kėrkuam sqarim pse vendimi nuk ėshtė nėnshkruar nga kryetari i Gjykatės Kushtetuese Mahmud Jusufi i cili mė 24 nėntor ka qenė i pranishėm nė seancėn e Gjykatės kur ėshtė marrė vendimi.

Kėtė sot nė konferencė shtypi e theksoi drejtori i NP Gazeta Zyrtare e Republikės sė Maqedonisė, Toni Trajanov. Ai theksoi se kryetari i Gjykatės Kushtetuese Mahmud Jusufi ka qenė i pranishėm nė seancėn e mbajtur mė 24 nėntor dhe nėse nuk ka qenė, atėherė nuk do tė ishte kontestuese qė ėshtė nėnshkruar Branko Naumovski, anėtar i Gjykatės Kushtetuese. Trajanov shfaqi pritje qė vendimi tė nėnshkruhet nga kryetari i Gjykatės Kushtetuese dhe tė tregohet se pse Naumovski ėshtė nėnshkruar nė atė.

"Nė vend tė sqarimit nga ana e Gjykatės Kushtetuese mora kėrcėnim nga sekretarja e pėrgjithshme e Gjykatės, Milica Nikollovska. Pėrmes telefonit ajo mė tha se vendimi urgjentisht duhet tė publikohet pa marrė parasysh faktin qė e njėjta ka mungesa formale. Ajo mu kėrcėnua se pėrderisa vendimi nuk publikohet me datėn 31 tetor, Gjykata do tė ndėrmarrė masa pėr konfirmimin e pėrgjegjėsisė sime", tha Trajanov.

Gjykata Kushtetuese mė 30 tetor nė NP Gazeta Zyrtare ka parashtruar pėr publikim vendimin pėr heqjen e Ligjit pėr pėrdorimin e flamujve tė bashkėsive nė Republikėn e Maqedonisė.


"Habitshėm ėshtė edhe mėnyra me tė cilėn Gjykata Kushtetuese mu drejtua mua pasi unė si drejtor dhe kryeredaktor dhe pėrgjegjės i Gazetės Zyrtare e RM-sė nė ēdo rast jam vendosur nė pozicion tė pėrgjigjem pėr gjithė atė qė publikohet nė gazetėn zyrtare, por edhe me vet faktin unė jam kompetent ta kontrolloj edhe vlefshmėrinė e akteve tė parashtruara nga aspekti formal", shtoi Trajanov.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Nov 02, 2007 9:19 pm

Tėrmet nė Kėrēovė

Tėrmet me intensitet prej 4-5 ballė sipas shkallės makroseizmike evropiane sot ndodhi nė afėrsi tė Kėrēovės, lajmėroi obserbatoriumi seizmologjik.

Tėrmeti ka ndodhur nė ora 14 e tre minuta me epiqendėr rreth 80 kilometra nė jugperėndim tė Shkupit.

Sipas tė dhėnave tė deritanishme tėrmeti ėshtė ndjer nė Kėrēovė dhe rrethinė me intensitet prej 4-5 ballė sipas shkallės makroseizmike, ndėrda nė Krushevė, Makedonski Brod, Demor kapi dhe vendet pėrreth me intensitet prej 4 deri 4 ballė.
/02 Nov 2007/V.H.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Nov 02, 2007 9:21 pm

Ekspres: Arrestime nė UNMIK?


Aktualitete nga Kosova

Gjatė disa ditėve tė ardhshme do tė vijojnė arrestime tė anėtarėve tė njė grupi tė organizuar nė kuadėr tė UNMIK-ut, publikoi sot gazeta "Ekspres" e Prishtinės.

Sipas burimit tė njėjtė, anėtarėt e grupit janė tė dyshuar pėr mitėmarrje nė vlerė prej disa milionė eurove qė i kanė marrė pėr tė ndryshuar vendime gjyqėsore.

"Ekspresi" bėn tė ditur se pėr aktivitetet e tyre ėshtė informuar sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė, Ban Ki Mun, si dhe pėrfaqėsues tė zyreve ndėrkombėtare nė Kosovė.


/02 Nov 2007/V.H.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Nov 02, 2007 9:25 pm

Aktualitete nė Ballkan " 2 nentor 2007"

Bashkėpunim tė forcave tė armtosura greke dhe serbe

Kryeshefi i Shtatmadhorisė greke Dimitros Grapsas sot nė Beograd realizoi takim me kolegun e tij serb Zdravko Ponosh.

Qėllimi i takimit tė pėrbashkėt ėshtė bashkėpunimi ushtarak mes Athinės dhe Beogradit i cili sipas tė dyja palėve do tė duhej tė rezultojė me paqe dhe stabilitet nė rajon.

"Qėllimi i kombeve tona ėstė stabiliteti dhe paqeja nė rajon. Besoj se bashkėpunimi i forcave tona tė sigurimit do tė jetė i suksesshėm dhe konstruktiv", deklaroi Grapas pas takimit me Ponoshin.

Sipas kryeshefit tė Shtatmadhorisė serbe, sivjet janė realizuar mbi 80 pėr qind tė aktiviteteve tė planifikuara nė bashkėpunim me Greqinė.


/02 Nov 2007/V.H.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Nov 02, 2007 9:45 pm

LETĖR E HAPUR. Z. VLADIMIR PUTIN- Presidentit tė Rusis

Jam njė shqiptar i zakonshėm,qė po u dėrgoj kėtė letėr tė hapur.
Qėllimi:Tė na njihni ashtu siē jemi,historikisht,jo emocionalisht dhe pėr konjuktura politike,siē e kishin traditė shtetet e mėdha nė tė kaluarėn.Ne shqiptarėve,tė sakatosur nga fuqitė e mėdha, aty nga vitet 1918-1924, e mė vonė,na lindi shpresa,se lirinė dhe bashkimin e atėdheut do ta sigururonim me ndihmėn e Rusisė Sovjetike,nga Bashkimi Sovjetik.Kjo shpresė pėrfshiu disa nga atdhetarėt e mėdhenjė tė Shqipėrisė.Bajram CURRI,i dėrgoi letėr Leninit,mė 1919,duke e quajtur “Arzeti” Lenin,pasi Lenini botoi nė vitin 1918 “Traktatin e Fshehtė tė Londrės” tė Prillit 1915,midis vėndeve tė “Antantės”,Anglisė,Francės dhe Rusisė me Italinė,qė e zhdukte fare kombin shqiptar nga harta.

Avni RUSTEMI, detyroi nė vitin 1924 Parlamentin Shqiptar tė mbante 5 minuta zi pėr vdejken e Leninit, si mik i madh i Shqipėrisė. Imzot Fan .S.Noli pėrshėndeti nė vitin 1927, nė Sheshin e Kuq nė Moskė, nė emėr tė popujve tė Ballkanit,10-vjetorin e Revolucionit tė Tetorit, megjithse gazetat e klerit katolik tė Shkodrės e akuzuan: “Komunist” dhe “Prift i Kuq”.
Gjatė luftės sė dytė botėrore, Shqipėria u pushtua nga fashizmi Italian e mė pas nga Nazizmi Gjerman. Nė Nėndor 1942 Shqipėria u pranua antare e kolalicionit tė Madh Botėror Antifashist me nė krye tre shtetet e mėdha:Sh.B.A.,B.S dhe Britania e Madhe.

Me luftėn heroike tė 28 brigadat partizane shqiptare gozhduan nė Shqipėri 240 000 forca nazifashiste gjith kjo falė gjakut tė 28 000 dėshmorėve tė popullit shqiptar.
Edhe populli i Kosovės, me 14-brigadat partizane tė tij luftoi me trimėri krahas partizanėve tė shqipėesirė e jugosllavisė deri nė fund tė luftės, duke u radhitur nė anėn e fitimtarėve.
Dhe ne, shqiptarėt, patėm shpresa tė mėdha tek Marksizėm-Leninizmi, pėr zgjidhjen e ēeshtjeve nacionale dhe tek deklarata e 3-shteteve tė mėdha, aleate tė koalicionit tė madh antifashist botėrore, pėr tė drjtat e popujve pėr vetvendosje. Kėto shpresa qenė vetėm iluzione tė bukura e zhginjime te hidhura. I varėm shpresat tek Karta Universale e OKB dhe tek Karta e Helsinkit, mbi tė drejtat e njeriut dhe poujve pėr vendosje,por edhe kėto “Karta” po dalin mė shumė tė pėrdredhura,tė paktėn deri tani.
Bindja e pėrgjithshme e shqiptarve sot ėshtė:

Tė gjitha fatkeqsit e kombit shqiptar,qė nga Kongresi i Berlinit mė, 13 Qershor 1878 dhe deri mė sot, tetor 2007, pėr gjatė 129-vjetėsh, i janė shkaktuar direkt nga Rusia, siē mė poshtė::
Copėtimi i Shqipėrisė nė 5-shtete.
Genocid e shpėrngulje, dėbim nė masė me dhjetra e mijra nė Turqi dhe Shqipėri,mjerimi dhe gjaku i derdhur lumė pėr tė mbrojtur tokėn e stėrgjyshėrve ,kombėsinė shqiptare,gjuhėn e nėnės,zakonet,traditat,kulturėn unikale nė Ballkan dhe nė Europė.

Tė gjitha kėto janė bėrė nga fqinjėt tanė shovinist,lakmitar,por me ndihmėn e mikes,mėmės Rusi,se vetėm ata e kanė ditur kush ėshtė shqiptari!
Ky realitet i provuar historikisht,na dėshpėronė,na ka zhgėnjyer e zėmėruar,pasi nga njė rreze drite,shprese,Rusia na doli armiku mė i rrėzikshėm i kombit shqiptar.
Historinė e dime shumė mire,por kemi pasur tė drejtė qė tė shpresojmė, dhe shpresuam se Rusia e re,do kishte ndryshuar nga Rusia e vjetėr,me mėndėsi hegjemoniste,ku sundonin emocionet nė vėnd tė shkencės dhe parimeve njerėzore.
Nė vitin 1961 qevria sovjetike,e fryrė me emocione ideologjike dhe si superfuqi, i preu marrdhėnjet ekonomike dhe diplomatike me shqipėrinė. Ajo shpresoi qė ne shqiptarėt do vdisnim pėr bukė thatė,ose do shiteshim pėr 30-aspra. Qeveria Hrushovine dėshtoi nė cinizmin e saj. Nė Shqipėri shpėrtheu entuziazmi atdhetar i tė gjithė popullit shqiptar,qė shpuri nė forcimin e pavarsisė dhe zhvillimin e vrullshėm tė ekonomisė sė vėndit.

Z.President!
Shkenca e histories botėrore ka vėrtetuar se themeli i kulturės Europiane ėshtė trekėndshi “Iliri-Greqi-Romė”.
Pėrpara kėtij fakti duhet tė pėrulen me respekt tė gjithė, nė radhė tė pare njerzit e shkencės, kulturės dhe politikanėt e Europės dhe botės.
Ėshtė vėrtetuar qė Ilirėt janė vėndas,ata i pritėn grekėt kur erdhėn nga veriu dhe i pėrcollėn nė jug tė Ballkanit, aty ku janė sot. Perėnditė e quajtura greke,nė tė vėrtetė janė Pellazgo-Ilire.
Grekėt prune besimin e tyre , por nuk mund tė binin si ēdo plaēkė edhe vėndet e shėnjta si Olimpin,Delfin etj. Kėto vėnde tė shėnjta ishin aty, tė krijuara nga besimi dhe imagjinata e popullsise Pellazgo –Ilire,para greke. Ilirėt e Grekėt e njihnin njėri-tjetrin dhe i respektonin kufijt midis tyre.
Ēamėria e sotme,ose Epiri, ka qėnė shqiptare deri nė vitin 1913, kur me kėmbnguljen e Rusisė Cariste iu dha Greqisė nga Konferenca e Ambasadorėve nė Londėr.
Atje kanė banuar Mollosėt,Thesprotėt dhe Kaonėt,tė cilėt historianėt grekė i quanin “barbar”-jo grekė. Kėtė e di e gjithė bota ,sidomos Greqia dhe mikja e saj Rusia demokratike. Ndėrsa Romakėt janė akoma mė tė vonėt se Ilirėt.
Ka dokumenta qė dėshmojnė pėr zhvilimin ekonomik e kulturor tė Ilirėve,qė pėrpara shekullit tė XII-p.e.r. dhe pėr mardhėnjet tregėtare me popujt mediterran e sidomos me trojėn,si qėndra mė e zhvilluar nė Mesdhe. Nė shekullin e-XII-p.e.r. koalicioni i shteteve greke sulmoi pėr tė plaēkitur Trojėn. Nė mbrojtje tė saj vajtėn vullnetar nga Iliria.

Ushtari i pare grek Protesilau u vra nga njė Dardani (Kosova) sapo kapėrceu anėdetin e Trojės.
Nė varrin e Protesilaut nė Eleus”Esqi Hisarlikun e sotėm, Leka i madh theri kurbanė dhe u fal pėr tė pasur ogur nė fushatėn pėr shkatėrrimin e perandorisė persiane tė Darėve nė Azi. Pėr Ilirėt e Shqiptart e sotėm ka dokumenta,qė vėrtetojnė se janė vėndas nė tokėn e tyre.
Turma fisesh barbare gjermane e sllave,nė shekujt e V,VI tė erės sė re,erdhėn nga veriu e lindje drejtė Europės qėndrore e jugore. Ata u asimiluan me popullsin vėndase,veē Ilirėve, Grekėve e Romakėve, qė i kishin kristalizuar gjuhėn,zakonet e kulturėn e tyre shumė kohė mė parė. Barbarėt ishin nomad,endacak,ku i zinte mėngjezi nuk i zinte darka.
Ata ishin pa atdhe dhe u mungonte ndjenja morale, ajo mė e thinjura dhe mė e fuqishmja,ndjenja pėr atdheun,qė i dallon popujt e kombit nė histori.
Barbarėt ishin injorant,zbathur,veshur me lėkurė delesh,pa qethur e tė pa larė e kudo grabisnin e shkatėrronin. Nė kėtė kohė Iliria kishte jetė qytetare mbi 1500 vjeēare,ndėrsa sot festohen 2500 deri 3000 vjetorin e tyre. Dhe nė Mallakastėr p.sh.ka pasur qytete nga 600-1000 vjetė p.e.r..s, si Gurzeza, Orgesi, Nikaja, Dimali, Bylisi,ku ka pasur gjimnaze,teatėr,biblioteka,shetitore,furra buke, banjo, punishte, monedha bronxi dhe tregėtia zhvillohej me vėndet e mesdheut e Lindjen e Mesme.

Turma fise sllave erdhėn nė Ballkan nė shekullin e VI,nga pėrtej Uraleve. Perandori Bizantin Justiniani i ndali dhe u dha toka reth Danubit,me kusht qė tė mbronin perandorinė nga dyndjet e tjera barbare.
Sėrbo-Sllovenėt, nga muhaxhir nė tokėn e botės, filluan tė grabisin tokat iliro-shqiptare nė Ballkanin perndimor dhe sidomos nė Kosovėn e sotme.
Ky rrezik disa shekullor ėshtė aktual me ndihmėn e huaj, sidomos tė Rusisė.
Pėr Europėn Demakratike, tani nė fillim tė shekullit tė ri,tė arsyes e tė moralit,do tė ishte turp tė shesė popullin shqiptar tė Kosovės, nė pazaret e sė kaluarės qė historikisht kanė qėnė tė fėlliqura.
Ndėrsa pėr Rusinė e sotme demokratike, pėrpjektjet pėr ta penguar pavarsinė e Kosovės,me arsye e mos arsye tė kota, qė edhe vetė nuk i besion,do ishte veprim i shėmtuar qė do tė habiste opinionin demokratik botėror.
Nuk jemi sot nė kohėn e Carėrve, perandorve e sulltanėve, qė shpesh ligjet i bėnin Rasputinėt.
Nuk jemi as nė kohėn e Bismarkut,Eduart Greit dhe traktateve tė fshehta qė zhduknin popujt e vegjėl, po heroik,me njė firmė. Kėshtu po ndodh me Kosovėn,qė nga viti 1913 e deri sot,me genocide,shpėrngulje,varre masive,veprime ē’njerėzore pėr ta mposhtur e zhdukur fare.

Zoti President!
Ju ndoshta nuk e imagjinoni., Qeverit e vėndeve tė mėdha nuk kanė begenisur tė studjojnė histoinė e popujve tė vegjėl. Kemi qėnė tė dėnuar me vdekje nga fuqitė e mėdha,qė firmosėn mbi fatet e popujve tė vegjėl,duke mos u mbėshtetur nė njohjen e tyre shkencore,historike,por nė emocione,nė ruajtjen e interesave dhe krijimin e konjukturave midis tyre,nė urrejtjen raciale dhe hegjemonzmin territorial. Ky rrezik,pėr jetė a vdekje,ka qėnė shumė i egėr gjatė histories sonė.
Nga viti 1913 deri nė vitin 1925,nė kordinim me shovinistėt fqinj,u likuiduan fizikisht,brėnda e sidomos jashtė Shqipėrisė,figurat kryesore,heronjėt e popullit shqiptar,diplomatėt botėror,gjeneralėt popullor dhe rilindasit zėmėr zjarrė:Ismail Qemali,Luigj Kurakuqi,Hasan Prishtina,Isa Boletini,Idris Seferi, Ded Gjon Luli,Azem e Shote Galica,Avni Rustemi,Bajram Curri etj.
Qėllimi i kėsaj ishte qė populli shqiptar tė mbetej pa udhėheqės,tė mposhtej dhe tė coptohesh pėrfundimisht.
F.Noli thotė: “Rronė ore,rronė dhe nuk vdesė kurr shqiptari”, nė Perugia tė Italisė,nė 28 Janar 1919,i cili pengonte zbatimin e Traktatit tė Fshehtė tė Londrės 1915,Gazeta “Koha e Re”e Shkodrės dha gjėmėn: “Na mbriti lajmi i zi si korbi, I ftohtė si akulli,i mpreht si shpata e mejdanit Vdiq Ismail Qemali i Vlonės”………………..

Atdhetari Mihal Gramėno shkruan nė gazetėn e Korēės:
“Mos qani.Mos qani,se kini pėr tė turpėruar njė komb fisnik e kalorės nė botė,qė ka lindur luanė e botės”. Dhe pėr ilustrim,pėr ti ditur ato qė nuk i dinė dhe ata qė janė rrekur pė tė na vjedhur heronjėt tanė,po u tregoj disa nga luanėt qė ka lindur populli shqiptar:
Dy gjeneralėt mė tė mėdhenj tė botės vjetėr:
Aleksandri Madh i biri Olimbis Ilire nga Mollosėt e Epirit (Ēamėrisė).
Pirrua i Epirit –Iliria –(Ēamėria). Teuta-Mbretėresha e parė nė historinė e vjetėr,nė shekullin e III-p.e.s qė theu legjonet romake nė fushėn e Durrėsit nė vitin 229 p.e.s. duke e penguar pushtimin e Ballkanit nga Roma.
Dymbėdhjet perandor tė Romės dhe pesė perandor tė Bizantit, si Konstandini i Madh, Aureliani etj kanė qėnė Ilir, ku shumė kombe tė mėdhenj sot nė atė kohė ishin nomad ose nuk ekzistonin fare

Kostandini i Madh nga Durrsi i Ilirisė(Shqipėrisė),u bė perandor i Romės dhe nė vitin 313 tė e.s nė Ediktin e Milanit,shpalli pėr here tė pare Kristianizmin fe, zyrtare tė perandorisė Romake,u sigurot lirinė e besimit dhe ktheu pasurinė e konfiskuar nga shteti Romak. Konstandini i mbrojti krishterė nga heretikėt. Nė vitin 325 Konstandini i Madh mblodhi Koncilin nė Nikea,(Turqi),ku u pėrfundua parimi themelor i fesė Kristiane,si fe sunduese nė perandorinė Romake dhe Jezu Krishti u shpall zyrtarisht profet dhe i biri i zotit,me shumicė votash.
Shqiptari Shėn Nikeda i Dardanisė(Kosova) ėshtė i pari nė historinė e Kishės Kristiane,qė kompozoi Hymnin e Shenjtė tė fesė “Tedeumin” duke i dhėnė shpirtin e tij shqiptar.Luani i madh Skėnderbeu(Gjergj Kastrioti),heroi ynė legjendar,qė kur ishte gjallė nė shekullin e XV,Papa Piu i II e quajti “Atlet tė krishtit”.
Ndėrsa nė vitin 1994 Papa Vojtina,Gjon Pali i II- nė vizitėn qė bėri nė Shqipėri tha:
“O tokė e larė me lotė,tokė e vaditur me gjakė,tokė martirėsh dhe mė tej:
“O vėnd i pasur me virtute kulturore dhe shpirtėrore”
“Atlet i Krishtit,kristjan i flakėt ėshtė Gjergj Kastrioti Skėnderbeu”.
Nė luftimet pėr pushtimin e kėshtjellave shqiptare nė vitet 60-70 tė shekullit tė –XV-,kur turqit brohorisnin Roma-Roma, shqiptart e Shqipėrisė,Kosovės,Maqedonisė,Ēamėrisė e Malit tė Zi,luftonin me heroizėm pėr mbrojtjen e Europės perndimore nga pushtimi turk.
Dy sulltanėt mė tė mėdhenj Murati i II- e Mehmeti i II-tė mbiquajtur “Sulmues tė botėve”,ishin tė aftė tė fusnin nėn thundėrn e kuajve tė tyre Italinė e krejt Europėn perndimore,ashtu siē e kishin futur Rusinė e madhe pushtuesit nomad Tartaro-Mongol dhe qė e mbajtėn tė pushtuar pė 300 vjetė,nga fillimi i shekullit tė XIII- deri nė fillim tė shekullit tė XVI. Pėr dieni, superfuqinė turke e ndaloi vetėm populli shqiptar me nė krye Skėnderbeun,nė njė kohė kur nė shqipėri derdhesh gjaku lumė dhe Europa dridhej nga tmerri i invadimit turk, krajli i Sėrbisė Brankoviēi i jep sulltanit tė turqisė vajzėn e tij,Kantakuzinė,pėr grua,duke u betuar me gojė,me shkrim e me vulė qė e bija ishte e virgjėr.
Europa perndimore do tė kthehesh 300 vjetė prapa,nė jetė nomade tė Azis qėndrore,ashtu siē u kthye Rusia nga zgjedha mongole,e cila formalisht e hoqi bujkrobėrinė nė vitin 1861,kohė qė nė Europė luftonte sistemi kapitalist.
Kur vdiq Skėnderbeu nė vitin 1468,Sulltan Mehmeti tha:
“Luan tė tillė nuk do tė lindė bota kurrė”
Luanėt qė ka lindur populli shqiptar nuk kanė tė mbaruar si Ali Pashė Tpelena,Mehmet Ali Pasha(themeluesi i Egjyptit modern),Ismail Qemal Vlora (themeluesi i shtetit shqiptar e tj). Por, rreziku ka qėnė,se kėta luanė,kanė dashur tė na i vidhnin Sėrbėt dhe Grekėt.
Ata kanė thėnė qė Skėnderbeu ėshtė yni,Ali Pash Tepelena etj.
Tė gjithė luanėt e Revolicionit Grek i ka vjedhur qeveria greke,por luanėt nuk vidhen kollaj, si Nikolla Skufaj krijoi nė Odesė nė vitin 1814 Organizatėn “Shoqėria e miqėve”,Heteria e cila udhėhoqi Revolucionin grek. Komandantėt e lavdishėm tė panvarsisė sė Greqisė:Teodor Kollokotroni,Aleksandėr Ispilati,Andrea Miaulli,Gjergj Karaiskaqi,Kanori,Bubulina,Marko Boēari,Tombazi,Shahturi,Pepini,Foka,Kryeziu,Haxhi Baba,Noti Boēari etj.
“Noti Boēari i pari Ministėr i Mbrojtjes i Greqisė dhe Miaulini krye admirali i pare i flotės greke i cili kur vdiq nė vitin 1835,u varros nė Pire,pranė Themistokliut,pė mirnjohje”.(Leon K.Leontini”Ēeshtja shqiptare Athinė 1897 (f.41-47).
“Shqiptarve u takoi nderi, qė ti vinin kurorėn nė Besarabi, Otonit, mbretit tė parė tė Greqisė,pasi qė tė tre ishin shqiptar Miauli,Boēari dhe Pllaputa”.(L.K.Leontini “Ēeshtja shqiptare”Athinė 1897).
“Kur u ngrit monomenti i shqiptarit Marko Boēari nė Mesallongji,oratori falenderoi Shqiptarėt e Greqisė dhe tė Shqipėrisė pėr ndihmėn e madhe nė fitoren e revolucionit dhe pavarsisė sė Greqisė. Mbreti,Otoni i I- u ēudit. Peshkopi Portirio,qė drejtonte cermoninė iu pėrgjegj mbretit”
“Po Madhėri, Shqipėria lindi themeluest e kombit tėnd”.Pastaj peshkopi u kthye nga populli i zėmėruar e tha: “Mjer kombi,Mbreti i tij nuk njeh historinė”.
(Po aty L K Leontini “Ēeshtja shqiptare” Athinė 1897)


vazhdon ne faqen tjeter

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Nov 02, 2007 9:46 pm

Zoti President!
Luanėt e shqipėrisė nuk kanė tė sosur,nė tė gjitha fushat e jetės.
I gjithė populli shqiptar ėshtė luan.
Mė vonė, nė luftėn e dytė botėrore shqipėria ishte njė milion e njėqindmije dhe me luftė heroike bllokoj nė shqipėri 270 000 forca fashiste dhe naziste,duke ndihmuar nė kėtė mėnyrė luftėn e koalicionit tė madh antifashist botėror. Nė Tetor 1943 qyteti i Fierit kishte 3 500 banor dhe nxori nė njė ditė partizanė vullnetare 68 vajza e gra kundėr nazizmit gjerman. Cili qytet i madh i Rusisė dhe botės mund tė krahasohet me Fierin tone?
Njė proverb franceze thotė: “Fier Comme une Albanias”.
Krenaria e shqiptarit ėshtė gjenetike dhe nuk mund tė nėpėrkėmbet kurrė.
Kapiteni i anijes kozmike “Intever”Bill Gregori,nė Mars 1995 ,nga kozmosi tha:
“Jam krenar me orgjinėn time shqiptare”.
I gjithė njerzimi ėshtė krenar me shėnjtoren Nenė Tereza. Edhe kjo koiēidencė hyjnore ,Zoti i di tė gjitha. Sa pėr dieni, Nėnė Tereza ėshtė Gonxhe Bojaxhiu,bijė e shėnjtė e popullit shqiptar nga Kosova.
Kosovėn 6-fuqitė e mėdha,me kėmbėnguljen e Rusisė Cariste,nė vitin 1913 ja dhanė Sėrbisė,ashtu siē i dhanė Ēamėrinė Greqisė,toka e Malit te Zi e Maqedonise , duke lėnė nė trungun nėn 1/3 e teritorit shqiptar .
Dhe serbet nė Kosovė, por edhe grekėt nė Ēamėri, kėto 95 vjete tė pushtimit,ja pinė gjakun shqipėtarve ,me metodat raciste e fetare jezuide mesjetare si kanibalė,me genocide i zhdukėn,i dėbuan nė masė,i lanė nė injorancė,i vranė masivisht shpirtin liridashės,krenarinė dhe ndėrgjegjen kombėtare.
Ata u grabitėn lirinė e pavarsinė kombėtare, u nėpėrkėmbnin dinjitetin njerzor e kombėtarė me qėllim tė na hiqnin besimin fetar,tek zoti,na pėrgjysmuan me ēdo mjet ēnjerzor, penguan zhvillimin a arsimit e kulturės kombėtare tė tjetėrsonin zakonet e traditat, tė na hiqnin gjuhėn dhe shkollat nė gjuhė shqipe,mohuan pėrdorimin e flamurit kombėtar tė vaditur me gjakun e kulluar tė shqiptarve. Tė gjitha kėto me njė skenar tė dirigjuar nga Rusia Cariste, dhe ajo e sotmja demokratike kundėr shqipatrėve nė Kosovė, Ēamėri, Maqedoni.
Qėllimi ėshtė i qartė,tė zhdukej kombi shqiptar dhe tė kėnaqeshin miqtė e Rusisė nė Ballkan. Pėr kėtė qėllim,tė gjitha traktatet e fshehta tė fuqive tė mėdha,me kėmbnguljen e Rusisė,gjithnjė kanė qėnė kundėr shqipėrisė. Prandaj Pater Gjergj Fishta nė kėtė kohė shkruan:
“Moj Europa shpresa e motit Ē’far i patėm bėrė zotit Qė gjithė tokat e shqipėrisė Ja u dhe klyshėve tė Rusisė”
Lind pyetja:-Cila e drejtė njerzore,kombėtare,morale,politike,juridike,natyrore e justifikon kėtė padrejtėsi ?!
Si lejohet genocide mbi njė popull heroik,mė i vjetri nė tokat e tij nė Ballkan?
Vėndi i Skėnderbeut qė mbrojti Europėn e krishterizimin nga pushtimi turk,i Nėnė Terezės, shėnjtores sė pare pas Jezu Krishtit etj?
Tė gjitha Organizmat Europiane,Amerikane dhe botėrore e dine,qė Kosova ėshtė rast i vacant. Ajo u pushtua nga Sėrbia nė vitin 1913 dhe gjatė 95 vjetė u sundua me terror e genocide. Nė vitin 1976 Titua e shpalli Krahinė Autonome me kufijtė e sotėm tė cunguar,me tė drejt vetqeverisje administrative,me tė drejtėn e pėrdorimit tė flamurit komėtarė,shkollat nė gjuhėn shqipe nga fillorja deri nė universitet,kultura e arti nė tė gjitha gjinit,shtypi dhe radiotelevizori, nėpunės dhe organet e rendit ishin shqiptar,pėrfaqėsues nė organet qėndrore tė Federatės Jugosllave,parlament,qeveri e presidencė. Kėto tė drejta i hoqi diktatori Sllobodan Milosheviēi qė pėrdori diktaturėn e egėr,mbylli institucionet nė gjuhėn shqipe,shtypin,radiotelevizorin,universitetin etj,dhe ndėrmori burgimet masive dhe masakrat si ajo e Reēakut nė vitin 1999. Shpėrtheu kryengritja popullore “UĒK” dhe me nderhyrjen e Natos nė vitin 1999,Kosova u ēlirua nga sundimi sėrb dhe gjatė 8-vjetėsh administrohet nga OKB, Kosova kėrkon tė shpallė pavarsinė e plotė nė tė gjithe teritorin e saj si shtet i pavarur shumė etnik e demokratik.
Kėtė tė drejtė legjitime tė Kosovės e pėrkrahin qeveritė e Ballkanit,Europės dhe Amerikės,veē qeverisė sė Federatės Ruse dhe dhe ju Z.President,duke kėrcėnuar me votėn kundėr nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB. Vetua e Rusisė po ēudit botėn dhe i ngjan njė dhėmballe tė krimbur.
Zoti president, kėtė dhėmballė hiqe,mbajtja e saj e diskreditonė Rusinė si shtet i madh,tė cilės i ka hije tė merret me probleme tė mėdha me Europėn,Amerikėn e botėn,jo me idjotėt nacionalist Sėrb.
Tė gjithė e dine,sėrbėt edhe juve,qė Kosova do e marrė pavarsinė e plotė,atėhere pėrse rrekeni duke e pėrdorur pėr qėllime tė tjera. Nuk ėshtė e moralshme tė tallesh me njė popull heroik,qė mijra vjetė ka qėnė nė robėri,nėn Romėn,Bizantin,Turqinė dhe Sėrbinė nga viti 229 p.e.r.deri sot 2236 vjetė mė vonė.
Rusia juaj ka mbajtur me shqiptarėt gjithnjė qėndrim armiqsor, lexoni z.President:
Nė paqen e Shen Stefanit 1877,Bullgaria erdhi deri nė Elbasan.
Kongresi i Berlinit shkėputi Plavėn,Gucinė,Hotin,Grudėn,Ulqinin etj.
Konferenca e Ambasadorėve mė 1913,nė Londėr na ndau nė 5-shtete.
Ju Zoti President-jeni me Rusinė e vjetėr apo me Rusinė demokratike?
Mė tej, nė protestat e Kongresit tė Lushjes nė Janar 1920, dėrguar Konferencės sė paqes nė Paris thuhet: “ Ka ikur ajo kohė,kur shqipėrinė e tėrhiqnin prej litari,si bagėti dhe e shisnin nė pazaret e Europės.Ajo sot ka zot bijt e saj”.
Nuk ka popull nė botė qė tė jetė terrorizuar,pa shkak dhe pa ndėrprerė sa populli shqiptar.
Historiani rus E.A.Kosminski, pėr zgjedhėn Mongole mbi popullin Rus thotė:
“Zgjedha Mongole jo vetėm shtypte,por fyente dhe thante edhe vet shpirtin e popullit qė bėhej viktimė e saj”.
Ai kėtu e ka fjalėn pėr “Hordhin e Artė”qė rrafshonte qytetet e Rusisė,burrat i therte dhe grate e femijėt e Rusisė i shiste skllevėr nė pazaret e Azisė Qėndrore.
Kėshtu kanė bėrė edhe xhelatėt Sėrb me popullisinė e Kosovės.
Dhe kanė kurajon e paturpėsinė tė kėrkojnė tė bashkėjetojnė me ta nė njė shtet tė pėrbashkėt viktimat me xhelatėt e tyre sėrb.
Shqiptart pa ndėrprerė kanė ndjerė peshėn e rėndė tė diskriminimit dhe coptimin e vazhdueshėm, deri nė kėtė gjėndje qė ėshtė sot.
Sa kohė do tė durohet kjo gjėndje nga shqiptarėt?
Kėtė duhet ta kuptoi mire klasa politike e ndėrgjegjshme e Europės,Amerikės dhe sidomos ajo e Rusisė. Kosova ėshtė shėndrruar nė symbol dhe dhimbje pėr tė gjithė kombin shqiptar. Shqiptarėt janė rracė me vitalitet tė pa krahasueshėm dhe kudo,ku janė tė shpėrndarė,si zogjėt e shqiponjės nėpėr botė,kur ti thėrresė Nėna Shqipėri,nuk ka force dhe kufi shtetesh qė ti ndalojė,pėr tju ndodhur Nėnės pranė, ashtu siē thotė dhe F.Noli nė vitin 1920:
“Qan e lutet Nėnė e mjerė Kėrkon vathėn edhe nderė Bijtė e besės thėrret pranė Kur i thiri dhe si vane Pėr lirinė e vėndit tone Sot se nesėr ėshtė vonė”
Sot, Sėrbia deklaron,se: po u vendos pavarsia e Kosovės.ajo do ta pushtojė atė me forcėn e armėve.
Forcėn mė tė madhe tė armėve Sėrbia e kishte nė vitin 1999 dhe e pa e gjithė bota,Milosheviēt,Karadiēėt,Mlladiēt etj,qė ja mbathėn me bisht nėn shale.
Apo “mburren” me ndėrhyrjen ushtarake tė Rusisė?!
Nuk e beson kush, qė nacionalizmi i ndryshkur sėrb,tė tėrheq prej hundėsh Rusinė pėr tė mbrojtur njė padrejtėsi tė sė kaluarės.
Nuk mund tė bjerė aq poshtė Rusia,qė ka lindur kollosė gjatė histories sė njerzimit,sa tė nxjerrė gjuhėn sot bota demokratike.
Nuk ka shqiptar qė pėr tragjedinė Kosovare tė mos i ngjethet trupi,tė mos i vrejtet fytyra dhe zgurdullohen sytė me urrejtje. Tė gjithėve u dhėmb zėmra,shtėrngojnė grushtat dhe kėrcasin dhėmbėt, kundėr shkaktarėve tė kėsaj tragjedie shekullore.
Dipllomatėt e shquar, politikanėt, shkencėtarėt, historianėt dhe analistėt europian e botėror,mundė tė parashikojnė fenomene kozmike,allejin dhe vrimat e zeza,por pėr fat tė keq,ata nuk kanė ditur dhe nuk po dinė edhe sot,fenomenin e thjesht shqiptar,qė e kanė pėrpara hundės,kėtu nė mezin e Europės plakė.
Edhe ata personalitete botėrore si E.Durhami e Anglisė e Bajroni,Vilsoni dhe disa diplomat Austrohungarez etj, janė thyer pėrballė inkuizicionit rus, i cili u besonte symbyllur akdemikėve mjekėrrbardhė, por faqe zesė tė Sėrbisė, edhe kur thoshin se shqiptart kanė ardhur nga Egjypti nė shekullin e XVI- tė e.s.
“Tė gjithė autorėt e lashtė, ndėr tė cilėt, Homeri, Hesiodi, Hekatei, Milenit, Akusilaos, Hellanikos, Herodoti, Tuqididi,Efori etj,na bėjnė tė ditur,shkurtimisht,por mjaftueshėm,se pėrpara mbėrritjes sė grekėve,vėndi qė do tė bėhej greqi,ka qėnė i banuar nga Pellazgėt.
Ata gjithashtu,pohojnė se kėta pellazgė nuk ishin grekė,por “barbar”d.m.th. nuk flisnin greqisht dhe sė fundi, se ata u lanė trashėgim grekėve njė pjesė tė madhe tė kulteve dhe perėndive tė tyre”(Shqipėria,Odisea e pabesueshme e nje populli parahelen f.13 nga Matheu Aref).
Historianėt e greqisė vjetėr kanė shkruar gjerėsisht pėr Ilirėt dhe Ilirinė nė trojet e tyre nga Epiriotėt,Taulantėt,Enkelejt,Albanėt,Dardanėt,Ardianėt dhe deri thellė nė bregdetin e Dalmacisė etj. Pėr Sllavo-Sėrbėrbt nuk flitet asnjė fjalė,sepse atyre nuk u ishte dėgjuar as emeri,pasi nuk banonin nė Ballkan,pėrpara shekullit tėVI- tė e.s.
Veē histories sė shkuar nga autorėt antik,arkeologjia,gjuhėsia e gramatika historike e tj, dokumentojnė popullsinė e madhe Pellazge dhe vazhdimsinė e tyre Ilire dhe Shqiptare nė nė Epir, Shqipėri, Kosovė,Maqedoni dhe Mal tė Zi qė nga epoka e gurit,bakrit,bronxit, hekurit e deri sot.
Arkeologjia Sėrbe e akdemikėve tė saj,nuk ka zbuluar asnjė vėndbanim sllavo dhe Sėrb ,para shekullit tė VI- tė e.r,as nė Sėrbi,pa lėre pastaj jashtė saj,nė Kosovė e mė tej.
Shqiptart nuk i kap kush prej veshi.
Mos e detyroni popullin e Kosovės dhe tė gjithė shqiptart,kudo ku janė nėpėr botė,qė ta zgjidhin vetė problemin e tyre kombėtar.
Shqiptart nuk janė 2-milion,sa llogarisin koēkandonėt e Beogradit,por edhe 4-milion shqiptart e Shqipėrisė,1milon nė Maqedoni,Malin e Zi e Preshevė,4-milon nė greqi,8-milion nė Stamboll e Turqi,200 mijė nė Beograd,2 milion nė Itali,nė Gjermani,Francė,
Angli,Kanada,ShBA,Brazil e Argjentinė,500 mijė nė Rusi,Ukrahinė e Sėrbi,nė Rumani,Bullgari etj,gjithsej mė shumė se 25 milion shqiptar.
Bota nuk ka pare se si luftojnė pėr liri e pavarsi kombėtare,shiptart.
Ata jetojnė me lavdinė e krenarinė e shekullit tė XV-,me nė krye Skėnderbenė.
Ata edhe sot,pas 500 vjetėsh,thonė jemi bijtė e Skėnderbeut.
Shumica e shqiptarve burra e gra, shėndrrohen menjėherė nė heronjė tė lirisė,pėr tė shpėrthyer dufin dhe brengėn e dergjur pėr trimėri,tė mbledhur nga padrejtėsitė qė u janė bėrė shqiptarve nė shekuj.
Abdyl Frashri,nė Qershor 1878 u takua me Bismarkun,kryetar i Kongresit tė Berlinit dhe i tha: “U lutem mendoni mire ju pėr Shqipėri, Mos e bėni copa,copa sikur s’ka njeri.,Ne nuk jemi grek,as bullgar as Sėrb e as nga Mali I Zi, Jemi vetėm shiptar e kėrkojmė liri”.
Bismarku nuk e vlersoi kėtė kėrkesė dhe Kongresi i Berlinit e coptoi Shqipėrinė,duke i dhėnė Malit tė Zi Plavėn e Gucinė e Grudėn dhe Ulqinin.
U bė 3-vjet luftė,nga viti 1878 deri nė vitin 1881,pėr tė mbajtur vėndin nga coptimi,duke luftuar nė tė njėjtėn kohė kundėr shovinizmit fqinj,,kundėr 6-fuqive tė mėdha dhe kundėr Turqisė qė kishte nėnshkruar coptimin.
Shqiptart kanė besim se dita e pavarsisė sė Kosovės do tė vij shpejt,brėnda 120 ditėve.Ata luten qė kjo ditė tė vijė nėpėrmjet mirėkuptimit tė organiznave tė mėdha tė botės demokratike. Faqet e zeza tė histories sė kaluar duhet tė fshihen nga mendjet e ndritura tė kėtij fillim shekulli tė ri tė arsyes, qė tė mos tallen njėrzorėt qė do ta trashėgojnė kėtė shekull tė ndritur.
Pėr kujtes: Papa Gjon Pali i II-e pastroi historinė 2000 vjeēare tė Kishės Katolike.
Ai hodhi poshtė urdhrin Jezuid tė Injac Jojolės dhe gjyqet e inkuizicionit,qė mbyllte njerzit nė mure ose i digjte nė tura drush.
Xhordano Bruno pėrpara zjarrit tha: “Unė po vdes,nė njė kohė qė ka humbur arsyeja,
ndėrsa ,inkuizicioni do tė varroste ditėn qė ajo do tė gjėndet”
Sot arsyeja ėshtė gjetur. Atė nuk duan ta pranojnė shovinistėt sėrb dhe miqt e tyre rus.
Historinė e bėjnė popujt,me nė krye individ tė vaēant,qė historia i ka vendosur si labidar nė udhėkryqet e saj.
Lind pyetja:Gjashtė shtetet e mėdha tė grupit tė kontaktit,Bashkimit Europian,ShBA dhe rusia,njerzit e mėnēur tė kėtij fillim shekulli,kur dhe si mendojnė pėr momentin historik,pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė problemit tė Kosovės,dhėnjen e pavarsisė sė plotė nė tė gjithė teritorin e saj?
Pėr hater tė kujt duhet tė bėhet kurban njė popull heroik,i pushtuar dhe persekutuar ēnjerėzisht njė shekull tė tėrė nga xhelatėt sėrb?
Kush e ka guximin e paturpėsinė tė argumentoi me donkishotizma,qė Kosova shqiptare me rracė,gjuhė,zakone,histori,fe, culture dhe truallin e saj, tė bashkėjetoi,me gjaksorin,me armikun e saj nė gjak nder shekuj?
Kjo nuk do tė ndoth kurrė.
U lutemi lėreni tė qetė popullin e Kosvės tė ndėrtoi jetė e tij tė lire nė miqėsi me fqinjėt dhe sė shpejti ti bashkohet Europės Demokratike.
Mos e zgjuani, se pastaj do tė jetė vėshtirė tė qetėsohet Kosova,Shqiptėria ,Ballkani dhe Europa.
Zgjidheni me kokė dhe jo me kėmbė kėtė problem.
Zoti Presodent:
Ėshtė nė nderin dhe karakterin burrėror tė popullit tė madh Rus,nė nderin tuaj,qeverisė dhe parlamentit tė Federatės Ruse,qė tė hiqni pėrdorimin e vetos nė Kėshillin e Siguriomit tė OKB, pėr pavarsinė e Kosovės.
Kėshtu Ju do tė tregoni botėrisht se jeni ndarė nga traktatet e zeza tė Perandorisė cariste tė Rusisė.
Arsyeja ėshtė gjetur dhe u bėnė thirrje.
Dėgjoheni atė.
Ky mesazh ėshtė dashamirės.
Dėshirojmė t’ju kemi miq tė mire,por gjithnjė duke ruajtur dinjitetin reciprok.


Urojmė tė gjitha tė mirat.

Qemal ISUFAJ
(Historian)
Mėsues I Merituar



Mallakstėr Albania
20.10.2007
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
drenusha
Anėtar
Anėtar


Numri i postimeve : 201
Registration date : 23/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Nov 02, 2007 10:16 pm

Lutfi Haziri dhe Rrustem Mustafa janė ‘Mafi politike’?
Nga Ibrahim Ademi / Fatlum Rrahmani
Jun 3, 2007, 10:59


[email]Email'o[/email]
Print'o








Xhemajl Hyseni, kryetar i kuvendit te GjilanitKa qenė shumė e rėndė pėr tė mbledhja fundit e Kuvendit Komunal, ku i ka pirė mė diku dy litra ujė nga presioni. Nuk e dimė nėse do tė zgjidhet kryshefi ekzekutiv sivjet. Nuk dha kurrėfarė prognoze. Lansoi njė akuzė pėr dy kreatorėt e koalicionit LDK-PDK, Lutfi Hazirin dhe Rrustem Mustafėn, duke i quajtur nė mėnyrė tė tėrthortė ‘Mafi Politike’. Nganjėherė ishte konfuz dhe thoshte se dega e LDDs e ka vlerėsuar si ‘Mafi Politike’ dhe mundohej t’i ikte pėrgjegjėsisė individuale, ndėrsa nė anėn tjetėr thoshte se nuk ėshtė pishman pse i ka quajtur si tė tillė. “Jo nuk jam pishman, unė po ju them shumė troq”, tha i nervozuar. U mundua ta zbėrthejė termin ‘Mafi Politike’, duke aluduar nė kontrata tė panatyrshme qė, sipas tij, kanė bėrė LDK dhe PDK. Nuk beson se do tė ngritet padi pėr shpifje kundėr tij, por nėse vie puna tė paditet, thotė se nuk do t’i paraqitet gjykatės, ngase sipas tij asnjė matrapaz politik dhe asnjė dallaverxhi nuk mund ta ulė nė bankėn e tė akuzuarve. Xhemajl Hyseni nuk pritoi me folė as kėsaj radhe pėr Gazetėn “Java”, edhe pse ankohej se po e mundon tensioni i gjakut.



JAVA: Mbledhja e fundit e Kuvendit Komunal ishte mjaft e rėndė pėr juve. I keni pi dy litra ujė prej sikletit. Pse nuk po lėshoni pe?



Xhemajl Hyseni: Jo, ujė kam pi mė pak se dy litra, sigurisht gati pėrgjysmė mė pak. Mbledhja e kishte atė rrjedhėn e vet. Unė kam proceduar nė seancė konform ligjit, statutit tė Kuvendit Komunal dhe rregullores 2000/45, dhe kam reflektuar krejt atė qė e ka pasur njė zhvillim paraprak procedural. Kam respektuar institucionin e konkursit, vlerėsimin e panelit dhe nė bazė tė atij vlerėsimi e kam rekomanduar kandidatin pėr kryeshef tė ekzekutivit. Ėshtė ēėshtje tjetėr qė shumicės nė atė moment nė Kuvend nuk ju ka pėlqyer ajo dhe kanė insistuar pėrkundėr normės statutare tė definuar, tė procedojnė ndryshe, qė unė nuk kam pranuar, sepse po tė lėshoja pe nė radhė tė parė da ta shkilja ligjin, do t’i zhvlerėsoja rekomandimet e panelit. Pra, po tė lėshoja pe, do tė bėja shkelje procedurale.



JAVA: Pse jeni lidhė veē pėr emrin e Enver Mujit dhe tė Zijadin Maliqit?

Xhemajl Hyseni: Jo nuk jemi lidhė pėr kėta dy veta. Konkursi ka qenė i hapur, ku kishin konkuruar 11 kandidatė dhe prej tyre 10 persona kanė qenė nė intervista. Paneli nė pėrbėrje shumėpartiake e ka bėrė vlerėsimin e tyre dhe e ka bėrė njė rangim nė bazė tė poenave, ku i pari ka qenė Enver Muja, i dyti Zijadin Maliqi, e pastaj tė tjerėt. Unė e kam propozuar kandidatin qė ka fituar vota mė sė shumti, qė ėshtė vlerėsuar mė sė larti nga paneli dhe si tė tillė e kam ofruar pėr mandatar tė mundshėm pėr kryeshef ekzekutiv. Edhe pse votimi nė kėto ēėshtje ėshtė formal.



JAVA: Pse formal?

Xhemajl Hyseni: Sepse shumė mė i rėndėsishėm nė procesin e rekrutimit ėshtė vlerėsimi profesional i panelit dhe nė Kuvend ėshtė njė vendim formal, sa pėr tė kaluar. Gjithkund nė botėn demokratike institucionale, aty ku kemi njė votim formal shkon veē sa pėr t’u regjistruar se kandidati ose kandidatja e nominuar ka kaluar dhe ėshtė legjitimuar si bartės i njė funksioni konkret.



JAVA: A s’keni kandidat mė tė mirė pėr kryeshef se Enver Muji e Zijadin Maliqi?

Xhemajl Hyseni: Kosova konsideroj ende nuk ka kuadro tė bollshėm pėr tė qenė bartės tė pėrgjegjshėm nė institucione dhe nėse njė kuadėr pėr 17 vite ka qenė pjesė aktive e krejt procesit, e krejt zhvillimit deri nė kėtė fazė, dhe nėse njė kuadėr nga viti 2000 kur kemi institucionet e pėrkohshme ėshtė nė ballė tė institucioneve, persona tė cilėt nė tė kaluarėn e tyre kanė njė bagazh profesional, njė pėrvojė tė kapitalizuar, normalisht se si kandidat kanė qė shumė mė tė pregaditur nė raport me tė tjerėt. Dua tė them se nė Kosovė, nė kėto 7 vite, ėshtė bėrė edhe njė investim nė krijimin e kuadrove, pėrmes trajnimeve, pėrgatitjeve, programeve tė ndryshme dhe kėta dy persona qė u apostrofuan nga ju i kanė kaluar tė gjitha fazat. Nuk them se Gjilani nuk ka edhe kuadro tjera, por ata kishin konkuruar dhe nė bazė tė vlerėsimit tė panelit, nė kėtė rast zotėri Muja doli kandidati mė i mirė dhe unė e propozova
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
drenusha
Anėtar
Anėtar


Numri i postimeve : 201
Registration date : 23/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Nov 02, 2007 10:19 pm

JAVA: Nėse z. Muja paska dalė si kandidati mė i mirė, LDD atėherė i paska punėt keq, ngase Enver Muja ėshtė akuzuar shumė herė pėr keqpėrdorime, papėrgjegjėsi e jotransparencė. A nuk ju kanė mbushė mend kėto akuza pėr tė mos e nominuar Enver Mujin pėr kryeshef?

Xhemajl Hyseni: Paralelisht me atė procesin pozitiv qė e pėrmenda pėr kompletimin e kuadrove, nė armatosjen e tyre me njohuri teorike dhe praktike, nė kuadėr tė procesit tė menaxhimit nė administratėn e Kosovės dhe atė komunale, e kemi edhe atė procesin tjetėr qė e pėrmendėt ju, krijimin nė thojza tė atyre atributeve pėr t’i eliminuar thjesht nė njė gradacion politik, siē ndodhi me zotėri Mujėn. Mund tė them me shumė bindje se zotėri Muja ėshtė njė viktimė e proceseve politike, e montazheve dhe e akuzave tė fabrikuara nga instanca tė ndryshme, individė, grupacione, qė realisht u reflektua edhe nė seancėn e fundit kur nuk ju dha vota pėr ta nominuar. Kėshtu kanė vepruar edhe nė dy seancat e mėhershme, ku nuk ju dha mundėsia Kuvendit Komunal pėr tė vlerėsuar punėn e tij dhe pėr t’i thėnė ‘jo nuk tė vazhdon kontrata ty’.



JAVA: Enver Muji ėshtė akuzuar se ka keqpėrdorur miliona euro, i ka rrahur gazetarėt dhe ka qenė krejtėsisht jotransparent. Kurrė nuk ka pranuar me folė pėr media. Ēka domethėnė kjo pėr juve?

Xhemajl Hyseni: Enver Muja nuk ka bėrė keqpėrdorim tė milionave. Po tė qėndronte kjo, do tė ishte nė burg. Rasti i rrahjes sė gazetarit ka qenė aksidental. Pėrndryshe, ne e kemi si Kuvend Komunal zyrėn pėr marrėdhėnie me publikun dhe i kemi pėrgjegjėsit e autorizuar me komuniku me mediat.



JAVA: Pėr shembull “Javės” nuk i ka dhėnė asnjėherė intervistė...

Xhemajl Hyseni: Ajo ėshtė ēėshtje e tij. Dikush edhe nuk ka qejf me qenė me vetėdėshirė si akter aktiv nė mediume. Fatkeqėsisht, gazetat janė marrė me tė shumė dhe ai nuk ka dashur tė mirret me to.

JAVA: E ka pėr obligim tė jap sqarime, se me pare tė qytetetarėve ėshtė paguar...

Xhemajl Hyseni: Unė ju thash qė pėrgjegjės pėr me komuniku me mediat nė kuadėr tė Kuvendit Komunal e kemi zyrėn pėr marrėdhėnie me publikun. Nė mėnyrė taksative dhe me statut, ėshtė obligim i kryetarit tė komunės qė tė komunikojė me mediat pėr ta njoftuar opinionin, atė qė e thatė ju, taksapaguesit gjilanas, pėr krejt zhvillimet.





Pse zoti Xhemajli nuk jepni dorėheqje, s’keni mandat?





JAVA: Me kqyr realisht, ju nuk keni mandat pėr me qenė nė Kuvendin Komunal, sepse qyetarėt kanė votuar pėr LDK, jo pėr LDD. Pse nuk po jepni dorėheqje, me e zhbllokue punėn nė Kuvend?

Xhemajl Hyseni: Zgjedhjet lokale janė mbajtur nė vitin 2002. Atėbotė unė kam qenė kryetar i degės sė LDK dhe me ekipin tim i kam fituar zgjedhjet komunale. Zgjedhje qė kanė qenė tė mandatuara pėr 4 vite. Nė tetor tė vitit 2006 mandati edhe politik, edhe legaliteti, edhe legjitimiteti kanė skaduar. E dini qė pėr shkak tė zhvillimeve nė Kosovė prej vitit 2006 tė gjithė anėtarėve tė Kuvedeve Komunale pėrfaqėsuesi special ua ka vazhduar ushtrimin e mandateve deri nė zgjedhjet lokale. Ėshtė bėrė prolongimi i zgjedhjeve dhe me kėtė edhe ėshtė prolonguar afati.



JAVA: E keni lėnė LDK, pse nuk po e lini edhe Kuvendin?

Xhemajl Hyseni: Unė e kam lėnė LDK dhe nuk do tė pėrzihem asnjėherė nė hisen e saj politike qė e krijon prej momentit kur jemi nda. Prej momentit kur jemi ndarė, hisja politike dhe vlerat politike qė i krijon LDK janė tė saj dhe ne nuk do tė pėrzihemi asnjėherė, as nė ruajtje, as nė ndarje. Ajo qė e kemi krijuar deri nė atė moment ėshtė aq e imja sa kam qenė i fuqishėm nė subjektin nė tė cilin kam qenė.



JAVA: Por, tash e keni lėnė kėtė subjekt.

Xhemajl Hyseni: E kemi lėnė, por ėshtė pjesė e trashėgimisė sonė.





Po unė i ka mposhtė edhe Lutfi Hazirin edhe Fatmir Rexhepin





JAVA: Por, qytetarėt kanė votuar pėr LDK jo pėr LDD

Xhemajl Hyseni: Po tė pyetej anėtarėsia, sigurisht kėto probleme nė Kuvendin Komunal nuk do tė ishin. Ju e dini, unė i kam fituar zgjedhjet, e kam mundur Lutfi Hazirin, Fatmir Rexhepin si LDK, edhe pse kemi pasur probleme qė i dini edhe ju, dhe unė me ekipin tim i kemi mposhtur dhe e kemi fituar besimin. Atė besim qė e kemi marrė nga kėto zgjedhje ne e kemi bartė me kėrkesė e anėtarėsisė sonė nė partinė e re, pra nė Lidhjen Demokratike tė Dardanisė. Dhe, e keqja ėshtė se ne nė institucione nuk reflektojmė me forcėn reale qė e kemi nė anėtarėsi. Po tė mund tė ishte njė reflektim i asaj fuqie politike qė kemi nė elektorat, problemet nė Kuvendin Komunal nuk do tė ishin.



JAVA: Nė bazė tė ēkafit po i jepni kėto vlerėsime se keni aq shumė anėtarėsi?

Xhemajl Hyseni: Nė bazė tė pėrkrahjes dhe rreshtimit qė ėshtė bėrė. Nė bazė tė mekanizmit qė e kemi nėpėr teren. I kemi 34 nėndegė dhe 28 nėndegė nė mėnyrė frontale kanė kaluar nga LDK nė LDD.



JAVA: Atėherė, tregoni qytetarėve kur do tė zgjidhet kryeshefi, sivjet, n’mot a duhet me i pritė zgjedhjet e ardhshme pėr t’u evituar ky problem, pasi qė nuk po lėshoni pe?

Xhemajl Hyseni: Pas votimit qė ka ndodhur nė Kuvendin Komunal.... si tė thuash...votimi ka nxjerrė si pasojė vendimin pėr ta pėrsėritė konkursin e ri dhe me datėn 25 tė kėtij muaji, kujtoj qė mbyllet konkursi. Unė pres qė tė konkurojnė njerėzit dhe sėrish pėrmes procedurės tė bėj kandidimin e kandidatit i cili do tė vlerėsohet mė sė shumti nga paneli dhe do t’u ofrojmė mundėsinė kuvendarėve qė tė bėjnė zgjedhjen. Kryetari i Komunės nuk ėshtė pjesė e bllokadės, kryetari i Komunės nė kėtė fazė ėshtė pjesė e respektimit tė ligjit.



JAVA: Gjilani ėshtė pa kryeshef prej vitit tė kaluar...

Xhemajl Hyseni: Jo nuk jemi pa kryeshef. E kemi ushtruesine detyrės tė kryeshefit, zotėri Osmanin, i cili ushtron detyrėn e vet me pėrgjegjėsi tė plotė.



JAVA: Pse nuk po e votoni atėherė Fadil Osmanin?

Xhemajl Hyseni: Zotėri Osmani nuk ka qenė mė sė miri i vlerėsuar prej panelit. Unė nuk mund ta nxjerri kandidatin e tretė para tė parit edhe me ju thanė kuvendarėve se ky ėshtė mė i miri, kur s’ka qenė.



JAVA: A keni kėrkuar ndonjė kandidat mė tė mirė jasht partive politike, njė kuadėr profesional qė nuk ėshtė i pėrfshirė nėpėr afera e akuza?

Xhemajl Hyseni: Po tė ishte skena politike e rehatshme, nuk do tė ishte asnjėherė problem kryeshefi ekzekutiv. Realisht, kėtu kemi njė politizim tė skajshėm dhe ēdo kuadėr jashtė vokacioneve politike, do tė ishte e pamundur pėr ta zgjedhė.



JAVA: Pra, qysh janė duke rrjedhur punėt me prolongime e konkurse, sivjet nuk ka me u zgjedhė kryeshefi ekzekutiv apo jo?

Xhemajl Hyseni: Jo nuk mund tė hyjė nė ato prognoza. Une do t’i kryej obligimet e mia si kryetar nė bazė tė statutit dhe rregullores nė fuqi, pra ligjit. Ėshtė ēėshtje sa do tė akceptohet drejt nga kėshilltarėt komunal obligimi i tyre ligjor.





Koalicioni LDK-PDK ėshtė “Mafi Politike”





JAVA: Koalicionin LDK-PDK e keni quajtur ‘Mafi polilitike”. Nė bazė tė ēkafit?

Xhemajl Hyseni: Po si mund tė spjegohet ndryshe kur pėr mė pak se 5 muaj ne i presim zgjedhjet e reja, ku qytetarėt me votėn e vet do tė pėrcaktojnė subjektet politike tė cilat do ta marrin pėrgjegjėsinė pėr tė udhėhequr me komunėn. Si mund tė spjegohet ndryshe, kur nga tetori i vitit tė kaluar jemi tė gjithė nė njė mandat shtesė. Ne kemi insistuar sė ėshtė obligim moral qė ata qė e kanė filluar le ta konsumojnė politikisht nė mėnyrė tė drejtė dhe tė pėrgjegjshme kėtė madat deri nė zgjedhje. I kemi ofruar edhe LDKs dhe ju kemi thėnė urdhėroni e kemi bordin e drejtorėve, e kemi kryeshefin, e kanė zėvendėskryetaren, i kemi fituar kėto zgjedhje, duhet deri nė fund ta kosumojmė edhe kėtė afat shtesė qė ėshtė dhėnė deri nė zgjedhje, pėr ta ruajtur funksionalitetin e institucioneve, pėr ta ruajtur qėndrueshmėrinė dhe pėr tė qenė tė pėrgatitur nė fazėn nė tė cilėn po hyjmė. Prandaj, me tė drejtė kemi veēuar se nuk ka interesa tjera pos interes pėr tė krijuar krizė, destabilitet, dhe thjesht pėr ta realizuar dikush edhe ndonjė apetit personal nė bazė tė revanshit, hakmarrjes, etj. Tash unė nuk i kam faj zotėri Hazirit pse ai ka humbė, pse unė e kam mposhtė, dhe tash pėrmes njė procesi tjetėr mundohet tė mė revanshohet, tė krijojė kaos nė komunė pėrmes thirrjes sė vazhdueshme dhe kėrcėnimit tė kėshilltarėve komunal se’ ty kam me tė lanė pa punė, ty kam me tė qitė prej punės, ty s’kam me ta vazhdu kontratėn’, etj.





Lutfi Haziri i kėrcėnon zyrtarėt komunal





JAVA: Lutfi Haziri i paska kėrcėnuar zyrėtarėt komunal sipas juve?

Xhemajl Hyseni: Njerėzit e tij. I thirrė pėr ēdo natė, ju qet kafe dhe ju bėnė presion.



JAVA: Zoti kryetar bėhuni mė konkret. E keni quajtur ‘Mafi politike’ koalicionin LDK-PDK?
Xhemajl Hyseni:
Po si tė kuptohet ndryshe, kur dy nėnkryetarėt e dy subjekteve me njė relevancė politike, tė mirren me njė problem tė vogėl nė njė komunė. Tė lidhin aleancė me ba njė kryeshef.



JAVA: Domethėnė, Lutfi Haziri dhe Rrustem Mustafa janė ‘Mafi politike’?

Xhemajl Hyseni: Unė ju thash si tė spjegohet ndyshe? Ēfarė motivi i shtynė ata dy njerėz kur aq probleme tė mėdha ka Kosova? Do tė duhej tė ndėrtohet koalicioni pėr gjėra madhore, e jo tė bėhet koalicioni pėr njė kryeshef tė njė komune. Do tė kthehem edhe njėherė te pėrgjigjja e parė. Nėse 6 muaj para zgjedhjeve, nėse nė prag tė vendosjes pėr statusin e Kosovės si njė proces i madh historik, nėse nė njė mandat shtesė bėhen aq akrobacione tė mėdha politike dhe aq eksperimente politike nė njė komunė tė Kosovės kur ka projekte me prioritet shumė mė madhor pėr angazhimin e dy nėnkryetarėve tė partive shumė tė mėdha tė Kosovės, qė kanė fuqi politike sot nė Kosovė, dhe ata pėrnjėherė e pėrqendrojnė aktivitetin e vet nė njė komunė pėr me zgjedh njė kryeshef ose me zgjedhė 4-5 drejtorė pėr 4-5 muaj, kur dihet mirėfilli se nė kėtė fazė jostatutare ēfarė janė prioritetet e njė komune. Komuna e Gjilanit dihet mirėfilli se ekskluzivisht 120 ditė ka me u marrė me procesin e decentralizimit dhe me kthimin.



JAVA: A jeni pishman qė i keni quajtur ‘Mafi politike’?

Xhemaj Hyseni: Jo nuk jam pishman. Unė po ju spjegoj shumė troē. Pse t’i bie pishman. Unė ju thashė qė prioritet i angazhimit nė Kosovė janė kėto ēėshtje qė i pėrmenda. Nuk po them se ėshtė e parėndėsishme, por shumė mė pak e rėndėsishme cilado komunė e Kosovės dhe zgjidhja e kryeshefit tė saj. Ose me u kriju koalicione tė panatyrshme, dy subjekte qė programet dhe vokacionet e tyre politike janė diametralisht si nata me ditėn dhe pėrnjeherė tė gjejnė afri aq tė madhe... dhe thjesht pėr 3-4 muaj po bojkan alemet.





Marrėveshja nė mes tė LDK dhe PDK e dy nėnkryetarėve ka qenė jasht kontekstit logjik politik





JAVA: Kur keni thėnė ‘Mafi politike’ na thuani mė troē cilat janė argumentet tuaja sepse mafia vret, kallė, shkatėrron, plaēkitė...

Xhemajl Hyseni: “Mafia politike” ėshtė njė nocion i gjerė, qė dėshmon pėr kontrata qė dalin jasht kontekstit logjik. Dhe, ne e kemi quajtur “Mafi politike”, sepse kanė bėrė njė marrėveshje jasht kontekstit logjik politik. Marrėveshja nė mes tė LDK dhe PDK e dy nėnkryetarėve ka qenė jasht kontekstit logjik politik.



JAVA: Ata kanė tė drejt tė bėjnė koalicion me cilėndo parti nė Kosovė.

Xhemajl Hyseni: Kanė tė drejtė, por nė kontekstin e zhvillimit, kontekstin e ngjarjes dhe nė kontekstin e procesit ėshtė shumė e panatyrshme. Dhe ne thjesht nuk kemi mundur ta identifikojmė, ku ėshtė ai motiv dhe pse ndodhė kjo.



JAVA: Zoti kryetar, keni lėshuar njė akuzė shumė tė rėndė pėr koalicionin, ku mė shumė po aludoni te Lutfi Haziri dhe Rrustem Mustafa. I ka hije kjo njė kryetari me i quajt “Mafi politike” kolegėt?

Xhemajl Hyseni: Unė ju spjegova pse ėshtė vlerėsuar si e tillė dhe nuk dua tė ketė konotacion tjetėr. Ju thash...ka qenė vlerėsimi ynė...kjo marrėveshje dhe ai pompozitet qė ėshtė dhėnė para mediave qė na e bėmė alamet punėn, e kena lidhė njė koalicion PDK me LDK nė Gjilan me rrėnu LDD, dhe e kemi analizu...hajde, ku janė motivet? Pse ndodhė kjo. Po ju them se ėshtė jashtė kontekstit logjik politik kėtė qė e kanė bėrė. Kjo ėshtė jasht konteksit logjik politik. Pėr PDK nuk e di, por koalicionet ėshtė i autorizuar vetėm Kėshilli i Pėrgjithshėm. Qėllimi kryesor ka qenė ai revanshim dhe zotėri Haziri ėshtė mundu me gjetė aleat kudo qoftė, e ka gjetė te PDK, pėr ta rrėnuar njė subjekt tė ri, pėr ta rrėnuar fuqinė institucionale qė ka sot Kuvendi Komunal. Ky e ka gjetė shokun e vet qė ju ka vu nė shėrbim dhe u kry puna. Unė nuk e kam quajtur asnjėherė “Mafi politike”. Ka qenė kumtesa e degės pėr mjetet e informimit dhe ju duhet ta lexoni me kujdes atė dhe tė mos nxirrni kontekste tjera. Unė ju spjegova shumė mirė pse ne e kemi quajtur “Mafi politike”.



JAVA: Nėse ju e kishit bėrė koalicionin me PDK a do ta quanit ‘Mafi politike’?

Xhemajl Hyseni: Ēdo pazar politik qė bėhet nė kėtė fazė, kudo nė Kosovė, (se nuk ėshtė veē Gjilani, kushtimisht, me krizė institucionale, i keni edhe njė numėr tė komunave qė janė ushtrues tė detyrave prej kryeshefit deri te bordi i drejtorėve), moralisht ėshtė i paqėndrueshėm. Moralisht e drejtė ka qenė qė t’ju vazhdohen mandatet edhe pjesės ekzekutive deri nė zgjedhje. Ne parimisht ju kemi ofruar LDKs qė ta konsumojmė kėtė mandat dhe prapė mė e ndershme do tė ishte njė koalicion i gjerė, ose ta quaj njė udhėheqje teknike nė kėtė fazė deri nė zgjedhje, pėr t’ju ikė atyre motiveve politike dhe pazareve politike qė bėhen.



JAVA: Nėse do tė bėhej njė koalicion i gjerė, a do ta lėshoni ju postin e kryetarit?

Xhemajl Hyseni: Nė koalicionet e gjera me njė konsensus secili duhet me lėshu pe nga diēka pėr t’u arritur njė funksionalizim i institucioneve deri nė zgjedhje. Kurrgjė nuk ėshtė e pėrjashtuar.



JAVA: Nė PDK na thanė se do t’ju padisin pėr shpifje, pėr kualifikimin ‘Mafi politike’.

Xhemajl Hyseni: Ėshtė ēėshtje e tyre. Unė ju thashė se ėshtė pėrmendur nė kontekst politik dhe vetėm nė atė kontekst duhet tė vlerėsohet.



JAVA: Kur ju ka paditur mė herėt Zejdush Kastrati nuk ju keni pėgjegjė gjykatės. A do tė bashkėpunoni me drejtėsinė kėsaj radhe nėse ju paditė PDK?

Xhemajl Hyseni: Unė prapė po them se nėse subjekti....se kėtu nuk ka asgjė personale, individuale....nėse subjekti, njė marrėveshje tė tillė e ka vlerėsuar si njė veprim mafioz, si “Mafi politike”, unė ju dhashė sqarimet dhe ēdokujt do t’ia jap kėto sqarime, pse ne e kemi quajtur si tė tillė. Kjo ka qenė diēka paradoksale.



JAVA:. Po thoni qė kėtu nuk ka asgjė personale, e nė anėn tjetėr thatė disa herė se si tė kuptohet ndryshe kur dy nėnkryetarėt e dy partive bėjnė pazare nė kėtė fazė?

Xhemajl Hyseni: Po, ata e kanė lidhė marrėveshjen.



JAVA: Por, nėse ju padisin a do tė bashkėpunoni me gjykatėn kėsaj radhe?

Xhemajl Hyseni: Tash varet. Tė shoh se ēfarė padie do tė bėhet. Nuk do tė ulem nė bankėn e zezė sipas tekeve dhe dėshirave tė njerėzve. Asnjėherė.



JAVA: Ju pėrditė i bėni thirrje qytetarėve qė tė bashkėpunojnė me institucione dhe nėse ju nuk shkoni nė gjykatė, atėherė po i jepni shembull tė keq qytetarėve duke mos bashkėpunuar me institucione.

Xhemajl Hyseni: Nuk e besoj se do tė ngritet njė padi ndaj meje personalisht. Unė qe 18 vjet nuk jam tuj punu pėr me shku me u ulė nė bankėn e zezė dhe asnjė matrapaz politik, asnjė dallaverxhi nuk mundet me m’ulė nė bankėn e zezė. Unė ju spjegova nė kontekstin real pse e kemi quajtur “Mafi politike” dhe nuk kam komente tjera
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
drenusha
Anėtar
Anėtar


Numri i postimeve : 201
Registration date : 23/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Nov 02, 2007 11:39 pm

Tani Kosova ja liri, ja vdekje!



Nga:Andrea STEFANI

Sa mė shumė afrohet 10 dhjetori, sa mė shumė bėhet e qartė se kompromisi me Prishtinės dhe Beogradit ėshtė i pamundur, aq mė shumė ngrihen nė etere mediatike opsionet politike dhe diplomatike qė tentojnė ta shmangin Kosovėn nga pavarėsia. Dhe janė dy llojesh. Ca opsione ofrojnė kulaēin e miliardave qė do tė vėrshonin nė Kosovė, mjafton qė kjo tė mos bėhej e pavarur. Ca opsione tė tjera po aq hipotetike, ofrojnė kėrcėnimin e kėrbaēit pra, tė konflikteve deri edhe luftės qė do tė shpėrthente, nėse Kosova do tė guxonte tė shpallte nė mėnyrė tė njėanshme pavarėsinė.

Janė opsione qė nuk llogaritin se nuk ka gjė mė tė ēmuar se liria pėr njė popull tė mbetur prej shekujsh nėn njė skllavėrim, shtypje dhe pėrbuzje prej gjenocidi. Kemi arritur nė njė moment kur kosovarėt asgjė nuk mund t‘i joshė as edhe tė trembė pėr tė braktisur opsionin e pavarėsisė. Kjo e bėn edhe Volfgang Ishinger tė pranojė se "shpallja e njėanshme e pavarėsisė sė Kosovės, ėshtė njė mundėsi reale".

***

Ėshtė e vėshtirė tė fshihet njė thelb gati i padukshėm, por cinik, qė karakterizon bisedimet e stėrzgjatura pėr pavarėsinė e Kosovės. Aq mė tepėr kur orvaten pėr t‘i shtyrė kėto bisedime deri nė pafundėsi. Sepse ėshtė sa cinike aq edhe absurde tė pėrpiqesh t‘i mbushėsh mendjen njė populli qė, pasi ka prekur lirinė, tė rikthehet tė jetojė (nėse mund tė quhet jetė) pėrsėri nėn qeverisjen e njė kombi qė e ka sunduar madje poshtėruar, pėr mė shumė se njė shekull. Dhe qė kosovarėt janė gjendur nėn njė sundim tė egėr nėn ish-Jugosllavi dhe mė pas nėn Milosheviēin, kjo ėshtė njė e vėrtetė tragjike dhe e pėrgjakshme qė tashmė e pohojnė edhe vetė intelektualė serbė qė janė emancipuar nga shovinizmi. Kosovarėt kanė qenė negrit tanė dhe armiqtė tanė - shkruan kėto ditė njė nga novelistėt mė tė njohur serbė, Vldadimir Arsenijeviē. Ky diskriminim special ka pasur pėrherė njė thelb nacionalist, madje deri edhe racor, sepse kosovarėt, i pėrkasin kombit shqiptar. Gjuha tyre nuk ėshtė gjuhė sllave si ato tė pjesės tjetėr tė kombeve qė pėrbėnin Federatėn Jugosllave. Ky diskriminim u pėrforcua me ardhjen e Milosheviēit nė pushtet. Por sikundėr pranon vetė Arsenijeviē, racizmi kulturor i kohės sė Titos nuk ishte asgjė krahasuar "me urrejtjen vrasėse pėr "shiftarėt" qė mbėrtheu serbėt pas vdekjes sė Titos". Dėshmi e kėsaj "urrejtje vrasėse" ishin masakrat e kryera nė Kosovė nga forcat militare dhe paramilitare serbe, si dhe pėrzėnia biblike e popullsisė sė Kosovės nga shtėpitė dhe trojet e veta. Dhe kush mund ta besojė se kjo "urrejtje vrasėse" ėshtė tretur si kripa nė ujė pėr mė pak se 7 vjet? Ndaj si mund tė guxohet, pa qenė i pajisur me njė dozė tė theksuar cinizmi pėr fatin e njė populli, qė t‘u propozohet kosovarėve tė kthehen nėn qeverisjen serbe kur vetė intelektualė serbė si Arsenijeviē, pohojnė qė pas luftės sė Kosovės "shpresa pėr normalitet mes serbėve dhe shqiptarėve tė zakonshėm, pėr mundėsinė qė ata tė jetojnė krah pėr krah nė njė tė ardhme tė afėrt, u zhduk"? Sepse vėrtet Milosheviēi nuk ėshtė mė, por janė ende rrėnjėt shoviniste shekullore tė atij pushteti. Ato nuk zhduken lehtė. Dhe ėshtė fakt qė deshovinistizimi i Serbisė (pėrjashto korrentet intelektuale dhe ndoshta shtresa mė tė emancipuara urbane) nuk po ndodh. Vetė zhvillimet e kohėve tė fundit kanė bėrė qė "pikėpamja jonė pėr shqiptarėt e Kosovės tė mbetet i pandryshuar edhe pėr njė kohė tė gjatė nė tė ardhmen" - pohon Arsenijeviē. Dhe shton se tė rinjtė nė Serbi kanė nisur tė urrejnė pėrsėri. Testimet e opinionit tregojnė se "mė shumė se 30 pėr qind e nxėnėsve serbė tė shkollave tė mesme besojnė se nuk duhet tė shoqėrohen me bashkėmoshatarė shqiptarė dhe as t‘i vizitojnė ata". Tė gjitha kėto janė premisa aparteidi dhe jo bashkėjetese evropiano-perėndimore. Shenjė e kėtij antishqiptarizmi, qė jo vetėm nuk ėshtė ērrėnjosur, por ka vazhduar tė mbillet nė kėto 7 vjet, ėshtė edhe kėmbėngulja e politikanėve tė rinj serbė pėr tė mos njohur pavarėsinė e Kosovės. Kuptohet qė larg se kemi tė bėjmė me njė pozė elektorale, mė sė shumti e imponuar nga presioni i turmave shoviniste.

***

Kosovarėt nuk mund tė pranojnė tė rikthehen nėn pushtetin mbytės tė antishqiptarizmit serb. Edhe sikur tė sakrifikohen nėn topat e Putinit dhe tė Beogradit. Dhe nė rast se bota nuk ėshtė bindur ende se ajo qė u ofron Serbia kosovarėve mund tė marrė ēfarėdo lloj emri, por liri nuk mund tė jetė, nėse provat e shtypjes, gjenocidit, eksodit biblik tė kosovarėve nuk mjaftuakan qė Evropa t‘i mbėshtesė njėzėri shpresėn dhe etjen e tyre pėr liri, atėherė kosovarėve nuk u mbetet rrugė tjetėr veēse t‘i qėndrojnė besnik shpresės sė tyre dhe tė pėrmbushin kėtė etje qė djeg prej shekujsh. Edhe nėse do t‘u duhet tė sakrifikohen do tė sakrifikohen pėr lirinė, pėr atė qė ėshtė themeli i ēdo ekzistence njerėzore, pėr atė qė ėshtė edhe themeli, rrėnja dhe zemra e vetė qytetėrimit evropian. Dhe nėse Evropa e tradhton Kosovėn, ajo tė tradhtojė zemrėn e saj, rrėnjėt e saja. Duke i kthyer shpinėn Kosovės, Evropa do t‘i kthejė shpinėn lirisė. Thonė se regjimi serb nuk ėshtė mė ai i Milosheviēit dhe se nėn kėtė regjim tė sotėm, Kosova nuk do tė jetė mė e shtypur. Edhe sikur tė qe kėshtu, Kosova do tė mbetej njė popull i ndaluar (Qose), njė popull qė nuk e lėnė tė ushtrojė vullnetin e vet, lirinė e vet. Nuk do tė ishte njė popull i lirė dhe ai qė nuk ėshtė i lirė, nuk ka si tė mos jetė i robėruar. Robėria mund tė jetė e veshur edhe me petk demokratik, por do tė mbetet megjithatė njė robėri. Por nėse vėrtet regjimi nė Serbi nuk ėshtė mė shovinist, atėherė ai duhet kishte dhėnė me kohė prova tė qarta pėr kėtė. Dhe njė nga mė kryesoret ėshtė vdekja e etjes shoviniste pėr tė mbajtur me ēdo kusht nėn Serbi, njė popull qė nuk dėshiron tė rrojė nėn Serbi. Edhe sikur faktet historike tė provonin se trualli i Kosovės i pėrket Serbisė (gjė qė nė nuk provohet aspak), fakti qė atje mbi 90 pėr qind ėshtė shqiptare, i heq historisė tė drejtėn e ēdo rivendikimi. Sepse njė vend ėshtė mbi tė gjitha njerėzit qė e popullojnė atė prej brezash dhe jo dheu. Brezat e gjallė bėjnė qė e kaluara tė mos sundojė dot mbi tė sotmen, e vdekura tė mos mund t‘i kėrkojė llogari tė gjallės. Tė mbėshtesėsh njė "tė drejtė historike" duke sakrifikuar njė tė drejtė tė ditės, njė tė drejtė tė sė djeshmes, duke sakrifikuar atė tė sė sotmes, do tė ishte si tė mbrosh tė drejtėn e vdekur kundėr tė drejtės sė gjallė do tė qe pra, njė nekrofili shtetėrore apo diplomatike. Prandaj, nėse vėrtet politika serbe nuk ėshtė mė ajo shoviniste dhe kriminale e Milosheviēit, duhet t‘i lėrė kosovarėt tė shkojnė nė lirinė qė meritojnė. Sot Kosova i drejtohet me kėrkesėn pėr liri jo vetėm Beogradit, por edhe Evropės dhe botės me fjalėt e Zotit dhe profetit Moisi: Lėre popullin tim tė shkojė!

***

Ėshtė kėrkesa mė solemne qė mund tė paraqesė njė popull. Prandaj nuk duhet pasur iluzion se kosovarėt do tė pranojnė tė bėjnė pazar me lirinė e tyre, tė shesin njė pjesė tė kėsaj lirie vetėm sepse kėshtu ua do interesi disa shteteve tė tjera, pėrfshi Rusinė, meqė ato kanė ca probleme me kombe tė tjera ashtu sikundėr dhe Serbisė me Kosovėn. Ėshtė cinike tė mendosh se Kosova mund tė lėshojė nga interesi i saj mė i lartė pavarėsia, pėr hatėr tė interesave qė nuk janė tė sajat. Askush nuk ka tė drejtė qė pėr tė tilla interesa, tė diktojė njė gjysmėliri pėr Kosovėn. Sepse liria ose ėshtė ose nuk ėshtė. Tė gjitha kėto forma hemafrodite qė i serviren sot Kosovės, janė si ata pėrbindėshat mitologjikė qė edhe pse mund tė kishin kokė apo gjymtyrė njerėzore, nuk ishin qenie njerėzore. Edhe liria "vetėm ekonomike, por jo politike", edhe ajo "diēka mė shumė se autonomi, por diēka mė pak se pavarėsi" mund tė jenė gjithēka, por liri nuk janė. Dhe populli i Kosovės nuk do, as mė shumė dhe as mė pak, por lirinė qė ėshtė pėr tė e shenjtė dhe e shtrenjtė, ashtu sikundėr ėshtė pėr tė gjithė popujt e Evropės dhe botės. Ka shekuj qė e pret. Kush ia privon, kush ia ndalon bėn njė krim tė madh pavarėsisht nga "arsyet" e ftohta dhe cinike qė sjell. Sepse sado tė argumentuara diplomatikisht dhe realpolitikisht, ato do tė jenė "arsyet" e robėrisė. Ndėrkaq, kryearsyeja ekzistenciale e njė populli ėshtė liria. Vetėm duke hequr dorė nga robėrimi i Kosovės, regjimi i Beogradit do tė dėshmojė shenjė evropianizimi dhe se vendos lirinė mbi robėrinė, integrimin evropian tė popujve tė lirė, mbi izolimin dhe skllavėrimin nacionalist. Por nėse kėmbėngul tė mbajė Kosovėn edhe nėpėrmjet konflikteve dhe tė tankeve, atėherė ku ėshtė dallimi me regjimin e Milosheviēit qė futi pėrgjakshėm tanket nė Kosovė? Paradoksalisht, ajo Kosovė qė e kanė shtypur kaq kohė, bėhet sot prova e lidhjes sė serbėve si komb me lirinė. Sepse, mesa duket, ėshtė e nevojshme tė kujtojmė se qė nuk mund tė jetė i lirė ai popull qė skllavėron njė popull tjetėr. Dhe nėse serbėt duan vėrtet tė bėhen tė lirė pas Milosheviēit, duhet tė mbėshtesin lirinė e Kosovės, sepse mbėshtesin lirinė e tyre. Skllavėria ėshtė njė virus qė po u tolerua diku, pėrhapet si epidemi. Tė skllavėrosh Kosovėn do tė thotė tė presėsh rrugėt e integrimit tė Serbisė nė Evropė. Sepse a mund tė integrojė nė gjirin e vet Evropa e lirė njė popull qė skllavėron njė popull? Liria e Kosovės e afron Beogradin me Evropėn dhe me Kosovėn gjithashtu. Njė afrim i pėrbashkėt mbi shtratin e rrjedhės sė pandalshme tė lirisė.

***

Ėshtė e kotė qė shpresės sė papėrmbajtur tė kosovarėve pėr tė qenė tė pavarur, t‘i kundėrvėsh kostot e konflikteve tė mundshme. Asnjė kosto, asnjė rrezik nuk mund tė shėrbejė pėr tė shantazhuar dhe prapsur njė popull kur i ėshtė afruar kaq pranė lirisė. Kosovarėt kanė guxuar ta mbrojnė lirinė e tyre nė kohė shumė mė tė errėta, kur aleat i tyre ishte vetėm huta dhe stralli i maleve. Kanė guxuar tė bėhen ushtarė tė ēlirimit pėrballė makinės ushtarake tė Milosheviēit, kur ende nuk ishin shfaqur aleatė tė fuqishėm si NATO apo SHBA. Por edhe sikur tė mbeten vetėm ata nuk mund tė heqin dorė nga pavarėsia tani qė e kanė kaq pranė. Do tė preferonin mė mirė tė vdisnin. Dhe do t‘i tregojnė botės mbarė se janė njerėz tė lirė qė nuk i durojnė mė prangat. Do tė preferonin tė vdisnin pėr lirinė, duke i dhėnė botės njė tjetėr mėsim tė shenjtė lirie. Prandaj duan apo s‘duan putinėt e kėsaj bote, do ta shpallin mėvetėsinė nė dhjetor. Kupa u mbush dhe nuk ka mė kohė pėr "diplomaci" qė ushqen opsionin e skllavėrisė. Nuk ka mė kohė as pėr atė lloj "maturie" qė i kėshillon pėr tė mos vepruar njėanshmėrisht. Kosovarėt iu pėrmbajtėn me besnikėri paktit me tė gjithė. Iu pėrmbajtėn me durim afatit tė Dhjetorit. Ndaj kosovarėt do ta shpallin pavarėsinė dhe 2008-ta do ta gjejė Kosovėn sovrane. Edhe nėse i kėrcėnojnė me ferrin e luftės dhe konfliktit, kosovarėt nuk do ta braktisin lirinė e tyre. Guximi i ndezur i popullit do t‘i imponohet kalkulimeve tė ftohta tė politikės. Yjet e Kosovės, "horoskopi" i Kosovės, tregon vetėm pavarėsi. Sepse kurrė mė parė ēėshtja kosovare nuk ka qenė kaq nė qendėr tė diplomacisė dhe opinionit botėror. Kurrė kėto opinione nuk kanė qenė kaq nė shumicė tė demokratizuara dhe pro lirisė sė njė populli. Dhe nė kėto kushte, njė popull qė nuk guxon tė zgjatė dorėn dhe tė valėvisė flamurin e pavarėsisė sė vet, do tė tregonte se nuk ėshtė i denjė pėr lirinė. Nėse ai do ta braktiste lirinė tani, liria do ta braktiste atė pėrgjithmonė. "Udhėheqėsit nė Prishtinė e dinė se pavarėsia nuk mjafton pėr t‘i dėrguar ata nė Parajsė" - thotė Ishinger. Por ata ndėrkohė ndoshta e kanė kuptuar se mosshpallja e pavarėsisė, do tė mjaftonte pėr t‘i dėrguar nė Ferr. Sepse populli i Kosovės e ka vendosur, mė mirė tė vdekur se tė skllavėruar. Nėn Serbi nuk kthehen mė. Dhe ndaj dhe ofron vetėm dy rrugė: Ja liri, ja vdekje!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Nov 02, 2007 11:40 pm

Maqedonia, drejt Europės pa Iliridėn!

Shkruan: Shefki OLLOMANI

Pushtetarėt sllavomaqedonas gjatė gjithė historisė sė tyre ”shtetėrore”, qė nga viti 1945 e deri mė sot, janė treguar antishqiptarė! Kanė punuar e vepruar kundėr popullit shqiptar nėn kėtė ”republikė-shtet”, duke i maltretuar e burgosur, duke ua mohuar tė drejtat kombėtare e njerėzore, duke ua cunguar kulturėn, arsimin dhe historinė e tyre origjinale.
Si nė kohė tė ”komunizmit” (1945-1991), ashtu edhe nė kohė tė ”demokracisė” (1991-2007), pozita shtypėse e shfrytėzuese e shqiptarėve nėn kėtė ”republikė-shtet” nuk ka ndryshuar aspak! Ajo vetėm ka njohur disa zbatica tė vogla herė pas here, kur forcat e pushtetarėve kanė qenė tė dobėsuara, por nė momentin kur pushtetarėt sllavomaqedonas nė Shkup kanė forcuar pozitat politiko-ushtarake, atėherė menjėherė ka filluar batica dhe pėrplasja e tyre me popullin shqiptar tė Iliridės!



Duke qenė gjithmonė njė dorė e zgjatur e shovenizmit serbomadh dhe ekspansionizmit bullgaromadh, pushtetarėt sllavomaqedonas nė Shkup kurrė nuk kanė ngurruar qė tė nėpėrkėmbin Shqiptarėt, qė t’i shtypin politikisht, qė t’i diskriminojnė etnikisht, qė t’i shfrytėzojnė ekonomikisht, deri edhe t’i burgosin dhe vrasin fizikisht!

Kėshtu flet historia e djeshme e kėtij ”shteti”! Kėshtu flasin edhe ngjarjet e sotme politike nė kėtė vend! Pushtetarėt sllavomaqedonas nė Shkup thonė e trumbetojnė ēdo ditė se ata kanė ndėrtuar njė ”shtet” i cili ėshtė e vetmja ”oazė e paqes” nė Ballkan, duke u pėrpjekur kėshtu qė tė fitojnė poena tek ndėrkombėtarėt pėr t’u anėtarėsuar nė NATO dhe nė ”Bashkimin” Europian. Por me politikėn e saj antishqiptare qė ka ndjekur dhe qė po ndjek nė vazhdimėsi, Maqedonia (IRJM) jo vetėm qė nuk do tė aderojė kurrė nė kėto organizma ndėrkombėtarė, por ajo rrezikon edhe integritetin e vet territorial!

Me politikėn antidemokratike, shoveniste e antishqiptare qė ndjekin, pushtetarėt e Shkupit e kanė dėshmuar se ata nuk duan qė tė anėtarėsohen nė NATO dhe nė ”Bashkimin” Europian, sepse nuk i lejon albanofobia e tyre, sėmundje kjo kronike e tė gjitha shovenizmave sllavo-greke tė Ballkanit! Ata duan tė integrohen nė NATO dhe Europė, por pa Shqiptarėt dhe pa trojet shqiptare tė Iliridės. Kėsaj doktrine antishqiptare i shėrben edhe akti mė i fundit i Gjykatės Kushtetuese tė Shkupit pėr ndalimin e pėrdorimit tė Flamurit Kombėtar Shqiptar nga populli ynė nė Iliridė, si dhe mė heret tė mohimit tė tė drejtės sė Gjuhės Shqipe qė tė jetė gjuhė e dytė zyrtare shtetėrore! Kush na garanton neve se nesėr po kjo Gjykatė Kushtetuese nuk do tė marrė njė vendim tjetėr pėr anulimin e Ligjit pėr Decentralizimin Territorial, ose se nuk do tė anulojė Ligjin pėr Zyrtarizimin e Universitetit Shtetėror tė Tetovės?!

Ky qėndrim antishqiptar i qeveritarėve sllavomaqedonas e ka burimin te mohimi dhe shkelja e vendimeve tė ”Marrėveshjes sė Ohrit”. Kjo do tė thotė se historia po pėrsėritet. Historia shqiptaro-maqedonase po kthehet me shpejtėsi te viti i errėt dhe i pėrgjakur i vitit 1997! Kjo do tė thotė se sėrish po na troket nė derė viti i pėrleshjeve tė gjakosura shqiptaro-maqedonase tė pranverė-verės 2001!
Kėtė herė luftėn shqiptaro-maqedonase don ta shpallė Gjykata Kushtetuese e Maqedonisė, njė organ ”i pavarur” e ”apolitik”, i cili duhej tė ishte garant i demokracisė, ligjshmėrisė, kushtetutshmėrisė dhe paqes ndėretnike nė IRJM! Por, jo, ajo tanimė ka marrė rolin e luftėnxitėsit dhe pėrndjeksit tė njė populli tė tėrė – Shqiptarėve tė Iliridės!

Nuk duhet harruar se vendimet e kėsaj Gjykate janė obligative pėr pushtetin ekzekutiv qendror dhe lokal. Vendimet e kėsaj Gjykate nuk janė tė diskutueshme, ato vetėm duhet tė zbatohen. Kjo do tė thotė se, nė rast se Kryetarėt Shqiptarė tė Komunave refuzojnė zbatimin e kėtij vendimi, ata do tė detyrohen me ligj qė ta bėjnė njė gjė tė tillė! Nė rast se ata refuzojnė pėrsėri, atėherė ata do tė ndiqen penalisht! Kjo do tė thotė se, Kryetarėt Shqiptarė tė Komunave do tė pushohen nga puna, do t’u merret me dhunė mandati i populli dhe do tė arrestohen, burgosen dhe gjykohen pėr shkelje tė ligjit! Refuzimi i Kryetarėve Shqiptarė tė Komunave qė tė zbatojnė vendimin e Gjykatės Kushtetuese dhe tė urdhėrave tė Qeverisė, do tė thotė pėrleshje dhe gjakderdhje e re shqiptaro-maqedonase! Do tė thotė fillimi i shpėrbėrjes definitive tė kėtij shteti me emrin IRJM/FYROM. Dhe fajtorė pėr kėtė do tė jetė Gjykata Kushtetuese antishqiptare e Shkupit dhe nxitėsja e saj – Qeveria ultranacionaliste e VMRO-DPMNE-sė dhe vazalėve tė tyre “shqiptarė”!


  • Mohimi dhe shkelja e ”Marrėveshjes sė Ohrit” nga pushtetarėt e sotėm ultranacionalistė tė VMRO-DPMNE-sė ėshtė nė realitet mohim i bashkėjetesės sė Shqiptarėve dhe Sllavomaqedonėve nė tė njėjtin shtet, qė sot nga ata quhet Republika e Maqedonisė, kurse nga Ndėrkombėtarėt dhe OKB quhet Ish Republika Jugosllave e Maqedonisė – IRJM (apo FYROM nė anglisht).

Mohimi, anashkalimi, shkelja dhe moszbatimi i ”Marrėveshjes sė Ohrit”, nga kushdoqoftė, do tė thotė mohim i IRJM-sė, do tė thotė shpėrbėrje dhe ndarje e Republikės aktuale tė Maqedonisė ndėrmjet Shqiptarėve dhe Sllavomaqedonasve. Dhe, pėrderisa kėtė ”Marrėveshje tė Ohrit” deri tani e kanė mohuar dhe shkelur vetėm qeveritarėt sllavomaqedonas, kjo do tė thotė se ata janė iniciatorėt numėr njė pėr ndarjen e Maqedonisė. Ē’ėshtė e vėrteta, qeveritarėt e VMRO-DPMNE-sė edhe herėn e kaluar kur ishin nė pushtet, edhe tani qė kanė rimarrė pushtetin, janė deklaruar disa herė hapur se janė pėr ndarjen e Maqedonisė, gjegjėsisht pėr flakjen e Shqiptarėve nga ky shtet.


Qeveritarėt sllavomaqedonas ”Flakjen” e Shqiptarėve nga ky vend kanė tentuar ta bėjnė edhe gjatė konfliktit tė armatosur tė vitit 2001, por nuk u ka ecur. Njė gjė tė tillė ata tentojnė ta bėjnė edhe tani, me anė tė mohimit tė tė drejtave njerėzore dhe kombėtare tė shqiptarėve, pėrmes moszbatimit tė ”Marrėveshjes sė Ohrit” dhe pėrmes provokimeve tė pėrditshme, siē ėshtė rasti i fundit pėrmes ndalimit gjyqėsor tė pėrdorimit tė lirė e publik tė Flamurit Kombėtar nga ana e popullit shqiptar tė Iliridės.


  • IRJM mund tė hyjė nė Europė e nė NATO, edhe pa popullin shqiptar, pa trojet etnike shqiptare, pa Iliridėn. Ilirida, trojet e saj dhe shqiptarėt e saj, sė pari do tė bėjnė integrimin dhe bashkimin territorial tė Shqipėrisė Etnike dhe pastaj si shtet i bashkuar kombėtar do tė integrohen edhe nė organizmat euro-atlantike tė NATO-s dhe tė Bashkimit Europian.

Shqipėria e Bashkuar nė Europėn e Bashkuar.

Nėntor 2007
/02 Nov 2007/F.F.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
drenusha
Anėtar
Anėtar


Numri i postimeve : 201
Registration date : 23/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Sat Nov 03, 2007 12:19 am

VETNDESHKIM APO NDRYSHIM



Shkruan:Nevruz LULO

Me ne fund ndodhi ndryshimi....!Funksionet me kryesore te shtetit shqiptar kontrollohen nga lidershipi i selise blu.Tani cdo gje eshte ne rregull sepse kemi njerezit e duhur per te ndryshuar.Faktet kane qene kokeforte sepse vete doktori e kthen pllaken cdo minute,akuzon e terhiqet,therret e butesohet,dekomunistifikohet e kthehet serish ne origjine.

Pra si te thuash "loje me kungulleshka",nga ato qe admirojne vetem te konvertuarit apo dhe betuarit.Dhe serish duartrokitje pa fund,"duar te pastra" per felliqesirat dhe imoralitet per amoralet.Jemi mesuar tashme me politiken shqiptare ku akuzat keqperdorohen deri ne poshtersi dhe ku ndergjegjia harrohet sikur nuk ka ekzistuar ndonjehere.Nuk ka kontrroll pasionesh(qe shkojne deri ne kriminalitet),nuk ka kontrroll arsye(qe shket deri ne marrezi) dhe nuk ka asnje lloj tjeter pergjegjsie per tu ballafaquar me ato qe thuhen e sterthuhen nga njerezit e politikes.Premtimet harrohen,dritat fiken,uji vetem pak ore dhe hajdutet me cizme behen partnere te luftes antikorrupsion.Edhe hajde thuaj se nuk kemi ndryshuar...Sepse realitetet shqiptare ndryshimin e kane pjese integrale te jetes,gdhihesh i nderuar dhe ngrysesh superhajdut(e kushedi se si).Tifozet blu mburren me ato qe ka thene,thote e do te thote doktori(te tjeret nuk vlejne),ata roze jane me keq sepse s'dine nga t'ia mbajne(keq me te riun e keq me te vjetrin).Por megjithate nje gje eshte me se e sigurte:Komuniste kane patur,kane dhe do te kene kontrollin mbi shoqerine shqiptare sepse keshtu jane orientuar dhe nuk kane se si te bejne ndryshe.Edhe presidenti jokomunist nuk ka force per te dale rrethi vicioz i nje ishsekretari pa shtylle kurrizore.Sepse nese tenton mallkimi do ta ndjeke deri ne fund te jetes,pavarsisht qe mallkuesit jane djaj(madje me keq).Dhe keshtu shqiptaret mbeten populli me i pafat ne glob sepse jane te detyruar te mbeten skllever te perjeteshem te cmendurise se quajtur "Komunizem",madje kane privilegjin qe edhe te vdekur nuk mund t'a gezojne lirine e enderruar apo drejtesine e harruar.Keshtu le te "gezojme" te gjithe,se mallkimi n'a ka ndjekur dhe do te n'a ndjeke kushedi sa brezni.Hajde thuaj pastaj se nuk jemi te lire pavarsisht qe skllavopronaret e kuq kane nderruar vetem emrin ose ngjyren,hajde thuaj se nuk kemi demokraci kur kriminelet qajne me teper se te vuajturit dhe kur ideologet e socializmit obskurantist premtojne te ndertojne sistemin e ri(hipokrizi kriminale).Vertete eshte dicka e re sepse marrezia kolektive 50-vjecare serish persekuton shqiptaret pavarsisht ngjyrave qe ka ,fjaleve qe thote dhe njerezve qe e perfaqesojne.Ndryshimi i vertete eshte kur ndryshojne njerezit,idete,dhe prespektivat.Sepse nga kameleonet e pashpirt vetem sajesa antihumane mund te presesh.Dhe ne kemi pak nevoje per qetesi dhe integritet qe do te vijne jo nga kjo bande politke qe kemi sot.Sepse te ardhmen nuk mund t'a ndalin perversitetet dhe dekadencat e stafeve te sekretareve(kuq,blu apo roze) qe jane ekzistente ne politiken aktuale.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Sat Nov 03, 2007 7:11 pm

02.11.07 - Sejdiu: Vendimi per pavarsine e Kosoves do te merret pak dite pas 10 dhjetorit


Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, tha se vendimi pėr rikonfirmimin e pavarėsisė sė Kosovės dhe kėrkesa pėr njohjen ndėrkombėtare tė saj, mund tė ndodhė vetėm pak ditė pas 10 dhjetorit. Sejdiu nuk pėrcaktoi ndonjė datė se kur mund tė bėhet shpallja, por tha se kjo nuk ėshtė ēėshtje muajsh, por ēėshtje konsultash me ata qė do ta njohin pavarėsinė e Kosovės.
Ēdo zgjatje e procesit ėshtė e rrezikshme. Vazhdimi i mėtejmė i status-quo-sė krijon efekte negative dhe mundėsinė pėr tensione, theksoi Sejdiu gjatė njė mbledhjeje tė kryesisė sė Lidhjes Demokratike tė Kosovės.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Sat Nov 03, 2007 7:13 pm

02.11.07 - Bugajski: Pavarsia e Kosoves do te vendoset midis dhjetorit deri ne prill 2006


Analisti Janush Bugajski thotė se bisedimet janė larg temės kryesore, njohjes sė faktit se plani Ahtisari ėshtė, sipas tij, zgjidhja mė e mirė pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės. Propozimet e bėra nga Treshja Ndėrkombėtare janė thjesht parime bazė, nuk ka asgjė tė re nė to. Propozimet nuk i afrohen planit Ahtisari duke mėnjanuar ēėshtjen e pavarėsisė dhe statusit pėrfundimtar, qė supozohet tė jenė pika themelore e bisedimeve. Ato janė njė hap prapa, pėrsa i pėrket ēėshtjes kryesore.

Megjithė deklaratat pesimiste tė vetė Treshes pėr arritjen e ndonjė kompromisi, do tė ketė edhe tre takime tė tjera mes Prishtinės dhe Beogradit. I bindur nė dėshtimin e bisedimeve, analisti thotė se pas 10 dhjetorit do tė jetė pozicioni i Gjermanisė ai qė do tė pėrcaktojė skenarin mė tė mundshėm, mes miratimit tė pavarėsisė nga Kėshilli i Sigurimit i Kombeve tė Bashkuara apo anashkalimin e kėtij institucioni.

Gjermanėt duket se po pajtohen me mendimin e francezėve, britanikėve dhe amerikanėve. Kėto janė fuqitė e mėdha tė Bashkimit Evropian dhe nė se ato bien dakord me planin Ahtisari, do tė ketė njė pėrpjekje tjetėr pėr tė parė nė se Rusia do tė abstenojė njė votim nė Kėshillin e Sigurimit. Nė se kjo duket e pamundur, atėherė do tė duhet tė caktohet njė afat kohor jashtė procesit tė Kombeve tė Bashkuara.
Bugajski parashikon planifikimin e njė kufiri kohor mes dhjetorit dhe prillit pėr zbatimin e planit Ahtisari dhe njohjen e pavarėsisė sė Kosovės.

Me fjalė tė tjera Bashkimi Evropian dhe NATO-ja, sė bashku me institucionet e tjera do tė jenė tė gatshme tė angazhohen sipas propozimeve tė planit dhe brenda njė kohe tė caktuar, ndoshta midis dhjetorit dhe prillit, do te merret njė vendim pėr shpalljen e pavarisisė dhe njohjen e saj nga fuqitė perendimore dhe Shtetet e Bashkuara. Zyrtarėt amerikanė janė shprehur se dėshirojnė qė i gjithė procesi tė pėrfundojė deri nė takimin e nivelit tė lartė tė NATO-s nė Bukuresht qė do tė zhvillohet nė prill.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Kosovarja
Admin
Admin
avatar

Female
Numri i postimeve : 4833
Age : 31
Vendi : Jashtokėsore!
Registration date : 14/08/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Sat Nov 03, 2007 9:23 pm

Botuar: 02 Nov 2007
Takimi mes Prishtinės dhe Beogradit mbahet mė 5 nėntor

Ekipi i Unitetit takohet nė Prishtinė pėr t’u pėrgatitur pėr raundin e ri tė bisedimeve direkte me palėn serbe, mė 5 nėntor nė Vjenė. Pritet qė ndėrmjetėsit ndėrkombėtarė sė pari tė takohen daras me delegacionet, ndėrkaq mė pas palėt do tė zhvillojnė bisedime sy me sy.
Ky ėshtė takim i sėrishėm i nivelit mė tė lartė te pwerfaqesimit politik, dukleqenw se Delegacionit kosovar i prijnė presidenti Sejdiu dhe kryeministri Ēeku, ndėrsa atij tė Serbisė, homologėt Tadiq dhe Koshtunica.
Ka mjaft informacione dhe supozime se Treshja, nė kėte faze te procesit, do tė vazhdojė me porpozime dhe ide tė saj, per te cilat palet duhet te diskutojnė dhe negociojnė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 15Shko tek faqja : 1, 2, 3 ... 8 ... 15  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Politikė-
Kėrce tek: