Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3 ... 8 ... 15  Next
AutoriMesazh
Beton
Hero anėtar
Hero anėtar
avatar

Numri i postimeve : 5729
Vendi : Zvicėr
Profesioni/Hobi : no money no honey
Registration date : 10/09/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Sun Nov 04, 2007 2:01 pm

Ti biem drejtė: me Adem Jasharin apo Marti Ahtisarin?

Arben Zeqiri

Sado qė po mundohemi ti mbyllim sytė e veshėt pėr tė mos parė fatkeqėsinė qė po u ndodh dhe pėr tė mos dėgjuar zėrin e popullit qė kėrkon VETĖVENDOSJE, aq mė e madhe bėhet fatkeqėsia dhe aq mė i zhurmshėm bėhet zėri i popullit. Andaj, lus tė gjithė ata qė i mbyllėn sytė dhe veshėt pėrfundimisht ti hapin dhe mos tė mashtrojnė vehten e me kėtė tė marrin nė qafė njė popull.


Thonė e bardha dhe e zeza ka dallim, por nė Kosovė janė bėrė njejtė. Thonė qė liria dallon shumė prej robėrisė por nė Kosovė nuk ka dallim, thonė qė luftuam pėr ēlirim e sot nė Kosovė lufta quhet krim dhe nė vend tė ēlirimit kėrkohet riokupim.
Vėllezėr e motra, ashtu si di ni tė zgjidhni tė bardhėn dhe tė zezėn duhet zė zgjidhni dhe tė arrdhmen tonė dhe tuajėn. Thonė qė dita e parė shihet qė nė mėngjes dhe kjo e pėrkthyer nė realitetin Kosovar do tė thotė qė andej nga jemi nisur, atje dot pėrfundojmė, andaj duhet menduar mirė se kah jemi nisur dhe pas kujt jemi rreshtuar.
Duhet njėherė e pėrgjithmonė tė vendosim se pas kujt do rreshtohemi dhe kėtu kemi vetėm dy zgjidhje qė janė krejtėsisht tė kundėrta dhe qė pėr fat tė keq shumica nė Kosovė akoma vazhdon mos ti dallojė.

A thua vallė ju duken njejtė kushtrimi i Adem Jasharit dhe ai i Marti Ahtisarit? Pas kujt do rradhitemi?

Unė nuk jam ai qė mund tė udhėzoj dikend se ku dhe si tė rradhitet por e ndjej obligim moral qė tė gjithė atyre qė harruan t'ua rikujtoj dallimet mes dy rrugėve qė njėra na shpien atje ku na do zemra dhe tjetra na ēon andej ka jemi nis symbyllur, drejt e nė humnerė. Unė vetėm po ju rikujtoj dallimet mes dy prirėsve qė bėnė thirje krejtėsisht tė kundėrta dhe qė janė krejtėsisht tė ndryshėm nga njėri tjetri.

- Duke u nisur nga vetė lufta e bacės Adem Jashari, luftė kjo qė prej atėherė inkurajoi shqiptarėt nė rrugėn drejt ēlirimit tė Kosovės ju rikujtoj se sot po ajo luftė pėr ēlirim quhet krim dhe terorizėm nga Marti Ahtisari.
- Thirja e Adem jasharit ishte pėr ēlirimin e Kosovės dhe mė pas tė trojeve tjera shqiptare dhe bashkimin e tyre me Shqipėrinė, ndėrsa Marti Ahtisari kėtė e quan nacionalizėm, ekstremizėm, terorizėm dhe njė tendencė reptėsisht tė ndaluar.
- Adem Jashari kėrkonte Shqipėrinė Etnikė, ndėrsa Marti Ahtisari Union me Sėrbinė.
- Adem Jasharin e vranė sėrbėt, Marti Ahtisarin na sollėn sėrbėt.
- Adem Jashari na la amanet rrugėn e tij drejt bashkimit kombėtarė, Marti Ahtisari na fton tė shkelim mbi gjakun dhe amanetin e tij.
- Adem Jashari ngriti flamurin kombėtarė shqiptar dhe u pėrkul pėrpara shqiponjės dykrenare, Marti Ahtisari na ndaloi kėtė flamur dhe shqiponjėn dykrenare.
- Adem Jashari rra pėr tė mirėn e kombit tė vet, Marti Ahtisari po jeton nga tė mirat e kombit tonė.
- Adem Jashari dėboi ushtrinė dhe policinė sėrbe prej Kosove, Marti Ahtisari don tė na kthej ata.

--- dallimet janė dhe mė shumė, mjafton tė mendoni vetėm pak!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Beton
Hero anėtar
Hero anėtar
avatar

Numri i postimeve : 5729
Vendi : Zvicėr
Profesioni/Hobi : no money no honey
Registration date : 10/09/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Sun Nov 04, 2007 2:04 pm

14 pikat e treshes = plani Ahtisari - pavarėsi + mė tepėr tė drejta dhe komuna pėr sėrbėt

Arben Zeqiri

Propozimi i fundit qė u lansua nga treshja ndėrkombėtare e qė sipas tė gjitha gjasave do shtrohet menjėherė nė tavolinė dhe do merret shumė seriozisht siqė janė marrė tė gjitha propozimet e ndėrkombėtarėve pa mos u analizuar fare nga Grupi i Unitetit, kėsaj rradhe nuk paraqet zvarritje tė procesit, por drejtpėrsėdrejti dėshtim i kėtij procesi dhe riokupim tė Kosovės nga Sėrbia.



1. Beogradi dhe Prishtina dotė fokusohen nė zhvillimin e marrėdhėnjeve speciale ndėrmjet tyre tė cilat bazohen nė aspektet historike, kulturore e njerėzore.

Beogradi dhe Prishtina janė dy qytete dhe kjo nuk na le pėrshtypjen se kėtu kemi tė bėjmė me dy shtete, por dy qendra qė sipas kėtij dokumenti nėnkupton tė jenė pjesė e njė shteti apo federate nė tė ardhshmen. Pėrveē kėsaj, nuk ka nevojė qė tė fokusohen nė zhvillimin e marrėdhėnieve speciale, por duhet tė krijojnė marrėdhėnie normale si qė do tė krijoj me shtetet e tjera fqinjė. Kosova si njė shtet i pavarur do tė duhej qė Sėrbinė apo Beogradin zyrtarė tė respektojė njėlloj si Shkupin, Podgoricėn, Zagrebin, Sarajevėn, Londėr, Brukselin apo kryeqytetet e tjera nė botė edhe ate duhet ta respektojė aq sa do ta respektojė dhe Beogradi, ndėrsa marrėdhėnie speciale duhet tė ketė me Tiranėn zyrtare, Preshevėn dhe mbarė Luginėn dhe tė gjitha qytetet e tjera tė banuara me shqiptarė meqė kjo do ishte mė e logjkishme dhe mė e realizueshme. Nga ana tjetėr aspektet historike, kulturore dhe njerėzore nuk duhet marrė pėr bazė sepse po tė nisemi nga e kaluara historike dhe marrėdhėniet historike Beogradi zyrtarė nuk meriton asnjė fije respekti nga asnjė shqiptarė, andaj ēdo tendencė pėr tė falsifikuar historinė dhe pėr tė improvizuar njė tė kaluar tė mirė ndėrmjet dy vendeve do tė shkonte nė dėm tė gjithė procesit, sepse shqiptarėt e Kosovės dhe sėrbėt aty dhe nė Sėrbi kurrė nuk kanė patur marrėdhėnie tė drejta historike dhe aq mė pak kulturore e sa pėr aspektet njerėzore tė gjithė jemi dėshmitarė se Sėrbia nuk ka respektuar asnjė nga elementet dhe tė drejtat e njeriut gjatė trajtimit tė shqiptarėve.

2. Beogradi e Prishtina nė tė ardhmen do ti zgjidhin me mjete paqėsore, dhe nuk do tė pėrfshihen nė akcione ose anime qė do tė karakterizoheshin si kėrcėnim i palės tjetėr.

Edhe kėtu nė rradė tė parė gabimi qėndron te emėrtimi Beogradi dhe Prishtina dhe do duhej tė ishte Kosova dhe Sėrbia.
Ajo qė pėr dekada e ka mbajtur nėn okupim Kosovėn ka qenė Sėrbia dhe pėr kėtė ėshtė obligim i Sėrbisė tė zotohet se nuk do tė bėjė invazion ndaj Kosovės, ndėrsa Kosova nuk ka asnjė obligim tė garantojė se nuk do tė jetė nė mbrojtje tė tokės sė vet nė rast tė ndonjė tendence tė Sėrbisė pėr sulm. Kosova duhet tė ketė forcėn e vete mborjtėse dhe tė drejtėn pėr vetėmbrojtje, sepse as nė tė kaluarėn e as sotė, shqiptarėt nuk kanė zhvilluar asnjė betejė pėr marrjen e Beogradit apo sulm ndaj popullatės sėrbe, por ka mbrojtur vendin dhe shqiptarėt sa herė qė sėrbėt kanė sulmuar Kosovėn andaj dhe nuk ndjen asnjė obligim moral tė nėnshkruajė premtim se sdo luftojė asnjėherė.

3. Kosova do tė inkuadrohet nė strukturat regjionale, sidomos nė ato qė kanė tė bėjnė me bashkėpunim ekonomik.

Ėshtė e drejtė e shto shteti sovran dhe popullit tė atij shteti se nė cilat institucione, organizata, struktura do tė anėtarėsohet dhe pėr kėtė nuk duhet tė pyetet as Beogradi e as Sėrbia. Andajm, kjo duhet tė ngel si njė ēėshtje e brendshme e qeverisė dhe institucioneve tė Kosovės.

4. Nuk do tė ketė kthim nė gjendjen para vitit 1999

Edhe pėr kėtė pikė nuk ka ēfarė tė nėnshkruajė Grupi i Unitetit sepse gjendjen e 1999 e krijoi Sėrbia dhe si pasojė e dhunės sė tyre populli u ngrit nė kryengritje dhe nėse ka kthim tė dhunės dhe represiont sėrb pėrsėri populli do jetė ajo forcė qė do tė ngrihet pėrsėri nė kryengritje dhe jo Grupi Unitetit apo institucionet e Kosovės, sepse as nė vitin 1999 nuk u pėrfshi qeveria apo institucionet por ishte vet populli qė u ēua nė kryengritje. Ēdo premtim pėr mos kthim nė atė gjendje do tė ishte qesharake dhe e nivelit tė ulėt pėr tė gjithė ata qė mendojnė tė mbajnė nėn kontroll njė popull tė tėrė.

5. Beogradi nuk do ta qeverisė Kosovėn

Kjo nuk garanton nėse edhe Nishi nuk do ta qeverisė Kosovėn, sepse kėtu garanton vetėm njė Beograd. Ana tjetėr e mashtrimit ėshtė dhe forma e njė unioni apo federate ku pėrsėri nuk do jetė Beogradi ai qė do qeverisė Kosovėn por nė atė rast as Prishtina nuk do ndėrmerte asgjė pa lejen e Beogradit.

6. Beogradi nuk do tė ketė prani fizike nė Kosovė

Kjo nuk garanton se nė Kosovė nuk do ketė as trupa federale.

7. Beogradi dhe Prishtina janė zotuar tė punojnė nė pėrparime tė cilat ēojnė nė asociim e mė vonė nė anėtarsim nė Bashkimin Europian, si dhe kyējen nė strukturat euro-atlantike.

Nė rradhė tė parė ata qė kanė pėrpiluar kėto pika duhet tė kenė parasyshė se Beogradi kategorikisht ka deklaruar se nuk do tė anėtarėsohen as nė strukturat europiane e as nė NATO andaj dhe Prishtina nuk ka ēfarė tė angazhohet pėr integrimet e Beogradit e as ta ndihmojė atė, e pėr sa i takon integrimit tė Kosovės pėr kėtė gjė duhet tė pyetet populli nė formė referendumi si qė ėshtė pyetur nė tė gjitha shetet anėtare tė BE-sė dhe fundja kjo ėshtė e drejtė absolute dhe e pamvarur e njė shteti sovran pa marė parasyshė vullnetin e shteteve fqinjė.

8. Prishtina do tė zbatojė masa shumė tė gjera pėr pėrmirėsimin e pozitės sė serbėve tė kosovės si dhe tė bashkėsive tjera jo-shqiptare, posaqėrisht pėrmes de-centralizimit tė pushtetit, garancive kushtetuese si dhe mbrojtjen e trashėgimisė kulturore e fetare.

Kosova kaloi njė proces qė u bė i famshėm si "PLOTĖSIMI I STANDARDEVE" qė nėnkuptonte miratimin dhe impelemntimin e tė drejtave tė pakicave, decentralizimin dhe krijimin e komunave sėrbe dhe tė tjera, garantimin e numrit tė deputetėve nė parlament, kthimin e tė ikurve dhe rinovimin e shtėpive tė tyre dhe shuėm e shumė tė drejta tė tjera pėr tė cilat pas realizimit Kosova do tė fitonte Pavarėsinė dhe kjo nuk ndodhi. Ēfarė masa mė tė gjėra ka nevojė tė zbatohen pėr pėrmirėsimin e kushteve pėr pakicat. A thua vallė kėto tė drejta dhe kushte qė i kanė sot sėrbėt nė Kosovė paskan nevojė pėr pėrmirėsim aq tė gjėrė saqė thuajse Kosova spaska bėrė asgjė pėr ata? Po Sėrbia a mer ndonjė obligim pėr pėrmirėsimin e tė drejtave dhe kushteve pėr shqiptarėt nėn Sėrbi?

9. Beogradi dhe Prishtina do tė bashkėpunojnė nė ēėshtjet kyēe, pėrfshirė
a) fatin e personave tė pagjetur dhe kthimin e personave tė shpėrngulur
b) mbrojten e pakicave
c) mbrojtjen e trashėgimisė kulturore
ē) perspektivėn e tyre europiane dhe nisjativėn regjionale
d) ēėshtjet ekonomike, pėrfshirė poltikėn fiskale dhe energjinė, tregun dhe harminizimin e stadardeve tė bashkėsisė europiane dhe zhvillimin e oraganeve tė pėrbashkėta ekonomike dhe zhvillimin e strategjisve nė pėrputhje me nisjativat regjionale ekonomike
dh) lėvizjen e lirė tė njerėzve, mallrave, kapitave dhe shėrbimeve
e) nė sektorin bankar
ė) nė infrastukturė, transport dhe komunikacion
f) mbrojtjen e mjedisit jetėsor
g) nė shėndetėsinė publike dhe pėrparimin social
gj) luftėn kundėrm krimit, posaqėrisht kundėr terrorizmit, tregtisė sė armėve, tė drogės, tė njerėzve, si dhe nė fushėn e krimit tė organizuar
h) nė bashkėpunimin ndėrmkomunal dhe autoriteteve tė njėrės palė dhe tjetrės
i) nė arsim

Tė gjitha kėto nėnpika nėnkuptojnė drejtpėrsėdrejti se Kosova po pregaditet tė hyjė nė njė shtet tė pėrbashkėt me Sėrbinė sepse po tė ishte ndryshe, atėherė njė kosovė e pamvarur do tė vendoste vet pėr arsimin, shkencėn, mbrojtjen e ambientit, ekonominė, etj. Pėrderisa duhet tė nėnshkruajė dhe ti pėrmbahet njė bashkėpunimi me Beogradin, kjo nėnkupton qė duhet tė jetė drejtpėrsėdrejti i lidhur me Beogradin dhe asesi tė mer vendime tė njėanshme. Kjo nėnkupton njė kontroll tė rreptė tė Sėrbisė mbi Kosovėn qė ndryshe quhet federatė, union apo njė autonomi pėr Kosovėn brenda Sėrbisė.

10. Beogradi dhe Prishtina do tė ndėrtojnė organe tė pėrbashkėta tė cilat do ta sigorojnė bashkėpunimin.

Kėtu edhe mė tepėr pėrcaktohet fati i institucioneve tė Kosovės dhe qė defakto institucionet definojnė dhe statusin e shtetit. Nėse kemi institucione tė pėrbashkėta me ndonjė shtet tjetėr atėherė kjo nėnkupton se edhe defakto edhe dejure jemi lidhur ngushtė me atė shtet por vetėm ka ngelur pa u vendosur se do jemi si njė krahinė autonome brenda atij shteti, do ndajmė njė federatė me atė shtet apo ndonje formė unioni, por aesei nuk lejon Pavarėsi tė plotė nga ai shtet apo vendimmarje tė njėanshme tė institucioneve tona pa lejen e shtetit tjetėr.
Pėrfundimisht Kosova duhet tė ketė institucionet e veta zyrtare, ndėrsa me Sėrbinė mund tė vendosė vetėm bashkėpunim diplomatik, fqinjėsor edhe atė nėpėrmjet ambasadave apo konsulateve diplomatike.

11. Beogradi nuk do tė pėrzihet nė raportet e Prishtinės me organizatat financiare ndėrkombėtare.

Edhe kėtu vetė emėrtimi me qytete e jo me shtete na lė tė kuptojmė se Kosova asesi nuk po pranohet si shtet sovran dhe me tė drejtė tė vetėvendosjes. Edhe sikur kjo pikė tė nėnkuptonte dy shtete, pėrsėri kėtu na flet vetėm pėr njė pavarėsi ekonomike qė nė rradhė tė parė kjo paraqet vetėm njė segment tė pavarėsisė pėrderisa Pvarėsia e tėrėsishme nėnkupton pavarėsi sociale, politike, shkencore, ushtarake, ekonomike, arsimi, etj.... dhe njė pavarėsi ekonomike sot nė shtetet e zhvilluara perėndimore gėzojnė edhe qytetet nga njėra tjetra. P.sh. jo mė larg, nė Slloveni qytetet kanė njė pavarėsi tė ngjajshme nga njėra tjetra kur secili qytet ka tė drejtė tė vendos pėr bashkėpunimin ekonomik me cilėndo organizatė po institucion ndėrkombėtarė.

12. Prishtina do tė menaxhojė plotėsisht nė mėnyrė tė pavarur me financat e saja (tatimet, tė ardhurat buxhetore etj).

Kjo nėnkupton decentralizimin fiskal qė ėshtė realizuar dhe po zbatohetnė tė gjitha shtetet. Edhe sikur tė ishte mė tepėr po e ceki pėrsėri se decentralizimi ekonomik nuki sjell Pavarėsinė apo sovranitetine njė shteti.

13. Procesi i stabilizimit dhe asocimit nė Bashkėsinė europiane i Kosovės nuk do tė pengohet pa kurrfarė pengese nga Beogradi.

Pėr kėtė Beogradi nuk duhet tė detyrohet tė nėnshkruajė nė rast se vėrtetė do kemi njė shtet tė Pamvarur tė Kosovės, por duhet tė jetė e vetėdijshme apo vetėm ti ceket se jo vetėm integrimet euroatllantike por asnjė proces tjetėr nuk guxon tė pengohet nga ana e Sėrbisė sepse kjo do paraqiste ndėrhyrje nė punėt interne tė njė shteti, e nė rast sė kėrkojmė mėshirė nga Beogradi e Sėrbia pėr kėto punė, kjo automatikisht nėnkupton se Kosova do jetė pjesė pėrbėrėse e Sėrbisė dhe pa lejen e saj s'mund tė merr asnjė vendim.

14. Bashkėsia ndėrkombėtare do ta mbajė praninė e saj civile dhe ushtarake nė Kosovė edhe pasi qė statusi i Kosovės tė jetė pėrcaktuar.

Edhe pėr kėtė pikė duhet tė merret vesht Kosova dhe qeveria e Kosovės me NATO dhe BE-nė dhe aspak tė drejtė nuk ka Sėrbia tė pėrzihet nė atė se kush do tė sigurojė Kosovėn dhe trupat e kujt do tė patrollojnė. Sikur edhe pėr kėtė pikė tė pyetet Sėrbia apo sė paku tė bisedohet me Sėrbinė, kjo do tė nėnkuptonte jo vetėm gjunjėzimin e Kosovės por tė mbarė bashkėsisė ndėrkombėtare pėrpara Sėrbisė, kjo do nėnkuptonte se NATO e cila njėherė e detyroi Sėrbbinė tė largohet nga Kosova sot po e lut dhe i kėrkon leje qėndrimi nė Kosovė. Njė turp i madh pėr Kosovėn dhe aleatėt ndėrkombėtarė.

Pėrfundimi:

Nė vend qė kėsaj rradhe treshja ndėrkombėtare tė tregonte vendosmėri dhe pjekuri mė shumė se Marti Ahtisari dhe propozimi i tyre tė ishte mė i drejtė dhe mė i qartė, u treguan mė tė dėshtuar, mė tė padrejtė dhe ishte propozimi i parė qė aq nė mėnyrė tė drejtėpėrdrejtė kėrcėnoi Pavarėsinė e Kosovės dhe rrezikoi kthimin e kontrollit sėrb mbi Kosovėn dhe nga ana tjetėr dėshmoi dėshtimin e tė gjithė faktorėve qė u angazhuan pėr pavarėsinė e Kosovės.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Mon Nov 05, 2007 2:47 am

16:45/04.11.07 - Surroi: Kosova do te marre detyrimet e saj ndaj te drejtave te shqiptareve ne Lugine te Presheves


Kryetari i partisė ORA, Veton Surroi, deklaroi se Kosova e pavarur duhet tė marrė detyrimet e veta tė veēanta ndaj pakicės shqiptare nė Serbi.

Ēėshtja e tė drejtave tė njeriut nė Luginėn e Preshevės ėshtė pjesė e shqetėsimit tonė dhe duhet tė jetė pjesė e detyrimeve tė ēfarėdo marrėveshjeje qė tė arrihet me bashkėsinė ndėrkombėtare pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės.

Kosova e pavarur duhet tė marrė detyrimet e veta tė veēanta ndaj pakicės shqiptare nė Serbi, nė kėtė rast nė Luginė, ku ne duhet tė aspirojmė pėr lidhje tė pandėrprera mes shqiptarėve kėtej dhe andej kufirit, deklaroi Veton Surroi, anėtar i Ekipit tė Unitetit, para nisjes sė Delegacionit tė Kosovės pėr nė Vjenė.

Ky ėshtė njė qėndrim shumė normal, jo vetėm nga aspekti i tė drejtės, por edhe nga aspekti i lidhjeve familjare tė cilat ekzistojnė, kėtu dhe andej, tha Surroi, i cili njė ditė para takimit tė drejtpėrdrejtė tė Ekipit tė Unitetit me delegacionin e Serbisė nė Vjenė, zhvilloi nė Prishtinė njė takim konsultativ me njė delegacion tė Luginės sė Preshevės. Duke theksuar se fjalėt e tij janė njėkohėsisht qėndrimi i Ekipit tė Unitetit, Surroi i quajti shqetėsuese paralajmėrimet e Beogradit pėr bllokimin e kufirit me Kosovėn e pavarur. Ai theksoi nevojėn e monitorimit nga BE-ja pėr tė ruajtur normalitetin edhe nė kufi.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Mon Nov 05, 2007 2:48 am

09:00/04.11.07 - Presidenti Topi nuk arrin te pajtoje dot PDSH dhe BDI; ato vazhdojne te nxisin armiqesine ndershqiptare


Edhe pas takimit me presidentin e Shqiperise Topi, PDSH dhe BDI nuk kane dhene asnje shenje afrimi midis tyre. Ato perkundrazi e kane ashpersuar me tej luften mes njera tjeteres. Ne nje deklarim te fundit PDSH shprehet se: «PDSH-ja, duke marrė nė konsideratė se shoqėria shqiptare nė kėto hapėsira nuk mund tė jetė kurrsesi objekt eksperimentesh nga njė grupim i caktuar politik. Duke marrė parasysh se qytetarėt e kėtij vendi duhet tė jenė nė koherencė tė plotė mė qytetarėt e shoqėrive tė tjera perendimore. Duke marrė nė konsideratė sė shoqėria shqiptare katėr vitet e pushtetit tė BDI-sė pėrjetoj vite tė tmerrshme. Duke marrė nė konsideratė se ėshtė koha e progresit, qetėsisė, sigurisė, stabilitetit, mirėqėnies dhe i pėrqafimit tė vlerave perendimore, BDI-ja duhet nė mėnyrė urgjente tė korigjojė veprimet e saj aventureske. Ėshtė shanci i fundit qė ky subjekt politik tė bėjė njė llogari tė thjeshtė: gjaku, eshtrat, apo krizat nuk mund tė pėrkthehen si votė pėr tė marrė pushtetin. pra: BDI-ja tė heqė dorė qė pėrmes krizave tė arrijė tek pushteti.
-Tė tregojė racionalitet dhe tė orientohet drejt normave dhe standardeve demokratike;

-Tė mos shėrbejė si marionetė e LSDM-sė, si nė rastin e gjykatės kushtetuese;

-Tė gjejė kurajon dhe t’i kėrkojnė opinionit publik falje pėr keqqeverisjen dhe abuzimet e galopante, duke nisur nga mosrealizimi i kėrkesave tė shqiptarėve dhe deri nė korrupsioni marramendės;

-Tė mos hedhė gurin dhe tė fshehė dorėn duke promovuar dhe frymėzuar elementėt kriminale;

-Tė heqė dorė nga manipulimi me qytetarėt dhe tė mos i pėrdorė ata si instrument pėr tė ricikluar krizė dhe cėshte mė kryesorja tė mos bie nė grepin e Cervenkovskit i cili pėrmes Moskės dhe Bogradit kėrkon tė destabilizojė gjithė ballkanin.



PDSH-ja, ofron siguri dhe qetėsi


Si pėrfundim, Partia Demokratike Shqiptare publikisht bėn edhe njėherė thirrje qė BDI-ja tė heqė dorė urgjentisht nga kėto veprime kriminale, tė ndėrpresė malltratimin dhe dhunimin e shqiptarėve dhe pėrfundimisht kjo parti tė reformohet dhe tu bindet standardeve demokratike. PDSH-ja e siguron popullatėn shqiptare se do tė parandalojė cdo tendencė pėr destabilizmin. Politika e PDSH-sė do tė forcoje sigurinė, qetėsinė, stabilitetin dhe do tė ofrojnė qytetarėve me shumė mirėqenie, me shumė progress shoqėror»
Nga ana e saj edhe BDI ka vazhduar akuzat ndaj PDSH. Ne deklarimin e tyre te fundit thuhet se: Incidentet nė Tetovė po vėrtetojnė se kryetari i Partisė Demokratike Shqiptare, z. Menduh Thaēi, vazhdon skenaret me grupet e njejta kriminale me tė cilat kur ishte nė opozitė kėrcėnonte gjendjen e sigurisė nė Maqedoni. Ngjarjet e fundit janė rezultat i konfliktit tė interesave mes klaneve dhe bandave kriminele tė cilat nė vazhdimėsi kanė marrė legjitimitet dhe mbėshtetje politike nga kryetari i Partisė Demokratike Shqiptare, z. Menduh Thaēi. Pėrkujtojmė opinionin se para se tė arrestoheshin, tė arratisurit nga burgu i Dubravės kanė qenė tė strehuar nė fshatin Kondovė, ku zyrtarėt e lartė tė Partisė Demokratike Shqiptare, u jepnin liri tė plotė pėr tė terrorizuar popullatėn lokale dhe komunitetin shqiptar nė pėrgjithėsi.

Pyesim haptas: cili ėshtė roli i grupit tė Kondovės nė pėrleshjen me grupin e Xhavit Morinės dhe ēfarė po bėjnė organet e punėve tė brendshme? Pėrleshja qė rezultoi edhe me tė vrarė tregon qartė se pjesėtarėt e dikurshėm tė grupit tė Kondovės sot janė ndarė nė grupe armiqėsore pėr shkak tė mospajtimeve tė natyrės kriminogjene dhe luftės pėr kontrollin e bizneseve.

Partia Demokratike Shqiptare, si subjekt politik nė pushtet, ka pėr borxh opinionit t’i sqarojė se si arritėn tė arratisurit nga Dubrava tė hynė nė Maqedoni dhe tė vendosin postblloqe, pa u kapur nga organet e rendit? Incidentet serike po dėshmojnė haptas pėr funksionimin e dy strukturave paralele nė kuadėr tė policisė dhe ky fakt komprometon institucionin e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme (MPB) dhe vetė Qeverinė. Rivaliteti i ashpėr nė kuadėr tė MPB-sė mes z. Refet Elmazi dhe z. Gordana Jankullovska po degjeneron nė atė masė sa qė e shkatėrron kredibilitetin e institucionit. Nuk ka mė kohė pėr hezitim. Z. Nikolla Gruevski duhet tė intervenojė pėr ta ndalė kėtė luftė klanesh brenda MPB-sė. Pėr fat tė keq, duke dashur ta fshehė kėtė betejė evidente, z. Gruevski po e keqpėrdor Gjykatėn kushtetuese duke e thelluar nė kėtė mėnyrė akoma mė shumė krizėn politike nė vend, tė shkaktuar pas vendimit tė gjykatės pėr abrogimin e neneve nga Ligji pėr pėrdorimin e flamujve.


Bashkimi Demokratik pėr Integrim, duke mos dashur tė bėhet objekt manipulimi nga zyrtarėt e Partisė Demokratike Shqiptare, fton publikisht z. Ruzhdi Matoshi qė t’i bėjė publikė emrat e zyrtarėve tė Bashkimit Demokratik pėr Integrim, tė cilėt dje i akuzoi pėr bashkėpunim me grupet kriminele.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Mon Nov 05, 2007 2:50 am

04.11.07 - Tadic: Mund te kete dhune neqoftese pavarsia e Kosoves eshte e njeanshme


Presidenti serb, Boris Tadiē, ka paralajmėruar se Serbia mund tė provojė njė periudhe mungese tė qetėsisė nėse shqiptarėt e Kosovės nė mėnyrė unilaterale shpallin pavarėsinė.

Udhėheqėsit e shqiptarėve nė Kosovė kanė thėnė se do tė ndėrmarrin veprime unilaterele nėse negociatat mbi statusin e Kosovės nuk ofrojnė zgjidhje sė shpejti. Tadiē tha se njė deklaratė e tillė mund tė destabilizojė demokracinė nė Serbi dhe mund tė ēojė drej dhunės.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Mon Nov 05, 2007 3:04 am

Kosova ka nevojė pėr njerėz shtetndėrtues– thotė nėnkryetari Limaj nė Gjilan

Nėnkryetari politik i PDK-sė z.Fatmir Limaj ka bėrė njė vizitė nė qytetin e Gjilanit. Gjatė kėsaj vizite z.Limaj fillimisht ka bėrė njė vizitė pune nė degėn e PDK-sė nė Gjilan, ku ėshtė takuar me kryetarin e degės z.Qemajl Mustafėn, anėtarėt e kryesisė sė degės dhe me aktivistė tjerė tė PDK-sė. Limaj poashtu ka vizituar edhe tė gjitha familjet e dėshmorėve tė komunės sė Gjilanit dhe ka mbajtur njė diskutim publik me qytetarė gjilanas.



Nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj njėkohėsisht nė selinė e degės sė PDK-sė nė Gjilan ėshtė takuar edhe me familjarė tė dėshmorėve tė komunės sė Gjilanit.

Mė pastaj, z.Limaj ka bėrė vizita nė familjet e dėshmorėve tė komunės sė Gjilanit, me tė cilat ka ndarė shqetėsimet e pėrbashkėta lidhur me ndėrhyrjet dhe ndryshimet qė janė bėrė nė Ligjin pėr vlerat e luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.

Delegacioni i Partisė Demokratike tė Kosovės, nė tė cilin pėrveē nėnkryetarit Limaj bėnin pjesė edhe kryetari i degės sė PDK-sė nė Gjilan z.Qemajl Mustafa, anėtari i Kėshillit Drejtues tė PDK-sė z.Ismajl Kurteshi dhe udhėheqės tjerė tė PDK-sė nė Gjilan, ka bėrė vizita nė familjen e dėshmorit Abdullah Tahiri nė Malishevė tė Gjilanit, nė familjen e dėshmorit Alban Ajeti, tė dėshmorėve Hyseni, nė familjen e dėshmorit Kastriot Arifi, pastaj nė familjen e dėshmorėve Ukshini.

Limaj dhe udhėheqėsit demokratė tė Gjilanit poashtu kanė bėrė vizitė edhe nė familjen e dėshmorit Agim Ramadani nė Zhegėr tė Gjilanit dhe nė familjen e dėshmorit Urim Mehmeti.

Nė tė gjitha takimet me familjarė tė dėshmorėve z.Fatmir Limaj ėshtė interesuar pėr gjendjen dhe problemet me tė cilat ballafaqohen familjet e dėshmoėve tė komunės sė Gjilanit. Limaj ka theksuar se “lufta e UĒK-sė ka nxjerrė mbi 20 mijė vėllezėr e motra ushtarė tė lirisė, tė cilėt janė garancė pėr ndėrtimin e shtetit funksional tė Kosovės, duke ēuar kėshtu deri nė fund sakrificėn e dėshmorėve tė kombit”.

Njeriu i dytė i PDK-sė pasditen e sotme ka marrė pjesė edhe nė njė diskutim publik me strukturat e degės sė Partisė Demokratike dhe me qytetarė gjilanas. Nė kėtė diskutim z.Limaj ka folur rreth aktualitetit politik nė vend, me theks tė veēantė rreth Ligjit pėr mbrojtjen e vlerave tė luftės ēlirimtare.

“Partia Demokratike e Kosovės ka filluar dhe ėshtė duke vazhduar reformimin e saj thelbėsor, duke u pėrgatitur kėshtu pėr proceset tjera tė rėndėsishme tė pas statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Kosova dhe qytetarėt e saj kanė nevojė pėr njerėz shtetndėrtues dhe ata njerėz janė nė radhėt e Partisė Demokratike tė Kosovės. Ky vizion duhet tė fitojė, pra vizioni i fitores sė njerėzve shtetformues” potencoi Limaj.

Z.Fatmir Limaj poashtu ka shprehur qėndrimin se pėr Kosovėn dhe tė ardhmen perėndimore tė qytetarėve tė vendit ėshtė domosdoshmėri e kohės njė qeverisje efektive, e pėrgjegjshme dhe mbi tė gjitha qė punon nė interes tė ndėrtimit tė njė tė perspektive pėr rininė. Prandaj, tha nėnkryetari Limaj, tė gjitha strukturat e PDK-sė duhet tė angazhohen me seriozitetin e lartė dhe duke qenė nė nivel tė pėrgjegjėsisė tė punojnė qė Partia Demokratike e Kosovės tė korrė fitoren e saj. “Kosova dhe qytetarėt tanė kanė nevojė pėr fitoren e PDK-sė, prandaj ne do tė fitojmė”. tha Limaj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
drenusha
Anėtar
Anėtar


Numri i postimeve : 201
Registration date : 23/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Mon Nov 05, 2007 3:12 am

I gjithė populli ka qenė i imponuar pėr tė punuar, por kur tė gjithė i
thanė stop punės pėr serb, atėherė tė gjithė u larguan ata qė ishin
shqiptarė, dhe filluan bizneset e tyre private pėr mbijetesė , familjen dhe
pėr ndėrtimin e shtetit tonė e jo mė tė Serbisė.
UĒK- ja ua ka fal disave fajet ! Ti thua se “…kjo shkonte nė tė mirė tė
shkaut pėrēarje shqiptare” dhe e ke gabim kur thue”… , po ka gabuar UCK-ja
se kėta ka qenė dashtė te gjithė me i pushkatu se askush nuk tė kėrkon
dėmshpėrblim nė luftė me vra shpihunat”. E ke gabim. Pse janė gjyqet nė paē
dėshmi se ėshtė kriminel –akuzoje nė Prokurori me fakte e jo nė stilin
“gjuaje gurin e fshehe dorėn”. Kjo pėr mua ėshtė jo burrėri, or frikė. Pse
nuk del haptas pėr mua kėnd e vrava unė apo e shpura nė burg. Kur mua
komunistėt dhe disa nga kėta udbashė mė burgosėn dhe mė mbajtėn nė burg”.
Pėr fund e kam njė pyetje pėr zotėriun Ukė Lushi , ē’t’u deshtė te mė
fusėsh nė listėn e tillė, kur unė as babė e babėgjysh s’e kam pasėr nė UDB.
I kė harruar disa udbashė. Sė pari, e harrove babėn tėnd Lush Ukėn….Sė dyti,
harrove shumė Udbashė nė gazetarinė e Kosovės ,si fjala vjen, Zenun
Qelajn(gazetar nė Rilindje , tash z.kryeredaktor nė Zėri), Beqir Hotin
(kryeredaktor nė Rilindje ),Hilmi Sylen (redaktor pėrgjegjės nė Rilindje pėr
APJ dhe Mbrojtje Popullore) apo Mustafa Rushitin (kryeredaktor nė “Zėri tė
Rinsė). Pse kėta s’i fute nė listė e qindra tė tjerė qė tash janė bėrė
patriotė.
Nuk i keni pėrmend tė gjithė. Mos hezitoni se ka mjaft qė nuk janė fut
kėtu nė listėn ,,famoze” tė zezė tė forumeve tuaja fashiste.
Kujdes!

Flori Bruqi

_________________________________________________________________
Ja njė sihariq i botuar kohė mė parė pėr nofkagjiun Nezir Myrtja ,nė
“Metaforen poetike”:

Shkencėtarėt s’kanė nevojė tė shkruajnė me pseudonime


Nė shumė shkrime virtuale nė internet forumuistėt pėrdorin nofka tė
ndryshme, duke fshehur identitetin e tyre. Ka syresh qė pėrdorin emrat e
tyre tė vėrtetė, sepse tė tillė nuk i frikėsohen tė vėrtetės. Ata kanė edhe
website e tyre virtualė.
Ka kohė nė disa forume virtuale nė internet tė hasim emrin Drilon Gega,
Odise,Dijedon, Iliriani 01, Lulja 04 etj.,ndėrsa sipas mendimit tim ėshtė i
njėti person, qė keqpėrdor forumet letrare dhe shkencore.
Njė gjė tė tillė, duke dashur tė humbet gjurmė, ai i cili nė vitet 60-ta
dhe 70-ta i kėndonte himne Titos, tani kyfarė “poeti”dhe forumisti qė
atėbotė shkruante me emrin e vet tė vėrtetė, Nezir Myrta,nga Radoniqi i
Gjakovės, tani me vendbanim nė Nju-Jork, ėshtė lėshuar “thellė” dhe merret
me trillime dhe tė pavėrteta pėr njerėzit…
Neziri si adoleshent filloi tė shkruante poezi dhe t’i botonte nė
revstėn letrare “Jeta e re”, nė Prishtinė. Pėr tė gjithė lexuesit shqiptarė
vlen tė veēohen dy poezi (pometha), qė ia pati kushtuar
Titos siē janė: Josip Broz Tito, Jeta e re, nr.2, 1969, fq.195 dhe
poezia tjetėr “Burrit tė dheut”, Titos me rastin e 80-vjetorit tė lindjes,
Jeta e re, nr.3,1972, fq.393.
Ja, pra kush na ishte “zoti” Nezir Myrta, qė tani tenton tė mashtrojė
opinionin dhe tė shtiret jo vetėm si krijues, por edhe shkencėtar, duke u
“marrė” me ilirishten dhe pellazgjishten, pa pasur njohuritė mė elementare
pėr to, por, vetėmse i pėrshkruan tė dhėnat nga autorė tė ndryshėm, saqė
veten e quan edhe mė tė madh se Ēabej, etj., duke mos cituar as literaturėn
e shfrytėzuar…
Kohėt e fundit po ky pseudoshkencėtar merr guxim “intelektual” t’i fyejė
edhe fytyrat mė eminente tė kulturės sonė, si fjala vjen, Prof. Isa
Bajēincėn, njėri ndėr njohėsit mė tė mirė tė gjuhė sė sotme letrare andej
dhe kėndej kufirit dhe mė gjerė. Ai, zotria nė fjalė s’e paska harruar akoma
zanatin e spiunimit, saqė nuk resht sė denoncuari shkrimtarin dhe studiusin
e njohur Kadrush Radogoshin, tė cilin N.M. me klikėn e vetė, nė Gjakovė dhe
rrethinė saherė u tekej e fusnin nė burg, e izolonin e gjer tė pushimi nga
puna, ku fatkeqėsisht vetė Neza ia zinte Radogoshit vendin e punės.
Tė njėjtin e quan tani Radogoshiq pa fije turpi. Po kėshtu e emėrton
edhe mėsuesin e popullit, tashmė tė ndjerė, Murat Bruqi, nė Bruqko. Nė tė
njėjtin stil e fyen edhe Nezir Myrtajn, njė burrė qė dha kontrubut tė madh
pėr lirinė e Kosovės, gazetar i “Kosovės sė lirė” dhe agjencisė
“Kosovapress”.
Ky skriboman i sojit tė vet nuk ėshtė i vetėm qė pėrgojon, por ka edhe
aftėsi kompiluese tė marra nga shkencėtarėt tjerė si Ēabej, Jokli, Peackok ,
Zeune etj., dhe pėr ēudi askush nuk iu kundėrvua pėrveē Agim Doēit dhe unė,
qė jam vetėm shkrimar dhe gazetar e jo albanolog. Ku ėshtė pra guximi
intelektual i disa shekncėtarėve, shkrimarėve dhe formustėve qė nuk i
kundėrvihen kėtij pseudoshkencėtari virtual.
“Lartmadhėria” e tij shfrytėzon IP-tė 209.228.34.141 dhe Id:<195.360
dole.2f 10433b aol.com.
I njėjti, keni kujdes se ka “aftėsi” edhe hakeruese dhe mund t’iu
shkatėrrojė edhe hark diskun me virusa, me emėrtim “A Card for You” etj.
Pėrveē kėtyre, opinioni ėshtė e nevojshme tė njoftohet se ky person
ėshtė shumė i rrezikshėm dhe imoral. Njė njeri qė ka pasur mė se paku pesė
gra, ku disa prej tyre thonė nė Gjakovė i ka mbyllur nėn dry. Madje, ai ka
qenė i dėnuar pėr dhunim tė njė vajze nga Klina , sigurisht kur ka punuar si
mėsues. A thua vallė, kėtė tip duhet mbajtur nė forum, duke dėgjuar
marrėzirat idioteske tė tij?!Apo?
Me siguri me trillet qė bėn Neza do t’i shpėlajė mėkatet e tij , dhe, aq
mė keq, si njė mėrgimtar lajthit moderatorėt e forumeve tė ndryshmeme
lloj-lloj nofkash(pseudonime).
Eshtė mirė t’i thuhet troē: mjaft mė!

Prishtinė,9.1.2005


http://mitglied.lycos.de/metafora/floripseudonimet.htm

_________________________________________________________________
Is your PC infected? Get a FREE online computer virus scan from McAfee®
Security. htt
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Mon Nov 05, 2007 10:57 am

Lajme nga Koment

Ka ardhur momenti qė trashėgimia ēame nė Greqi tė ndėrkombėtarizohet siē duhet

Politikat kulturore

Autori i Lajmit: James Pettifer Miranda Vickers

Njė nga pėrshtypjet mė shokuese tė Epirit bashkėkohor, ėshtė zbrazėtia shpirtėrore e kėsaj province veriore greke, qė pėr shqiptarėt ėshtė e njohur si ēamėria.
Pyje tė tėra tashmė mbulojnė atė qė dikur ka qenė njė tokė e begatė, duke lėnė thjesht ca vendbanime tė shpėrndara aty-kėtu, tė braktisura si rezultat i njė historie tė ashpėr qė ka pėrfshirė shqiptarėt, sllavėt dhe grekėt e kėtij rajoni, pėr shkak tė etnicitetit apo besimeve tė tyre politike.Shkretėtira qė i kalon kufijtė, ka mbėshtjellė shumė fshatra qė dikur kanė qenė tė banuara nga shqiptarėt etnikė, ose nga ēamėt, tė cilėt u detyruan tė largoheshin nga shtėpitė e tyre nė fund tė Luftės sė Dytė Botėrore.Megjithatė, kanė mbetur ca dėshmi tė palėvizhme tė kėtij rajoni dikur tė populluar, nė formėn e shtėpive tė shkatėrruara, xhamive dhe ndėrtesave tė tjera, tė cilat zgjaten qė nga kodrat, apo nga skutat e izoluara, tė fshehura nėntokė nė rrethinat e vendbanimeve tė reja.
Kėto ndėrtesa tė vjetra tė Epirit/ēamėrisė pėrbėjnė njė nga zonat mė tė rėndėsishme tė grumbulluara gjeografikisht tė monumenteve historike tė periudhave veneciane dhe otomane nė Evropėn Juglindore.
Ato ekzistojnė nė njė rajon kompakt, qė shtrihet nė brendėsi nga kufiri shqiptaro-jugor i 1913 nė jug tė Janinės dhe Artės, dhe poshtėė Vonitsas dhe Prevezės nė bregdet.
Pėrveē teatrit tė Dodonės, ekzistojnė edhe ca monumente nga periudha e lashtė. Rrėnojat e pakta mbresėlėnėse janė pėrqendruar nė fortifikimet majė-kodrave tė ilirėve, tė cilėt mė pas u bėnė themelet e kėshtjellave tė mėdha veneciane dhe otomane si: Kalaja e Rogoit dhe Karavosstar-it. Ekzistojnė edhe njė numėr i konsiderueshėm monumentesh islamike tė gjetur nė gjithė Epirin, tė cilat pėrfshijnė, xhaminė e bukur dhe tė palėvizshme nė liqenin e Janinės, ngrehinėn ushtarake otomane nė Pende Pigada, dhe shumė ura tė mrekullueshme nė Arta dhe kudo.
Mijėra shtėpi tė thjeshta, shumica tė pabanueshme, kanė mundur t i mbijetojnė disi historisė sė dhunshme dhe tragjike tė rajonit gjatė shekujve nėntėmbėdhjetė dhe fillimit tė njėzetit.
Gjendja e turpshme e ruajtjes sė shumicės sė kėsaj pasurie nga qeveria greke duhet tė bėhet njė ēėshtje e shqetėsimit ndėrkombėtar.Pavarėsisht se vitet e fundit ėshtė bėrė shumė progres nė deklarimet pėr t i ruajtur kėto zona nė qytetet greke, shumė ndėrtesa historike dikur tė banuara prej shqiptarėve janė shkatėrruar qė nga viti 1945.Nė fshatra, kanė nisur disa punė restauruese qė nė themelet e ndėrtesave si nė kėshtjellėn e Rogoi-t, por pjesa mė e madhe e burimeve tė vlefshme ndodhet nė zonat si Dodona, e cila mund tė zėrė njė vend nė kanunin e miratuar tė historisė greke.
Sidoqoftė, nė kėtė punė restauruese ekzistojnė ca shtrembėrime trashanike tė historisė sė lashtė dhe moderne nė informacionet qė u jepen vizitorėve. Periudha ilire nuk pėrmendet kurrė, dhe natyra e pėrkatėsisė etnike tė drejtuesve si Mbreti Pirro, ose lihet nė harresė ose shtrembėrohet qėllimisht.
Fakti qė fiset lokale gjatė periudhės sė lashtė ishin njė pėrzierje e grekėve dhe folėsve jo grekė gjithashtu nuk thuhet.
Nė periudhėn moderne, natyra e shtrembėrimeve tė tilla bėhet edhe mė negative. Kjo ėshtė veēanėrisht periudha gjatė qeverisjes sė Ali Pashė Tepelenės (1788-1823).
Shumė monumente otomane nuk kanė informacion as historik dhe as kulturor tė vlefshėm pėr tė gjithė llojet e turistėve.
Vetėm xhamitė e pakta mbijetuese janė cilėsuar si muzeume , duke ndjekur kėshtu modelin e shpikur nga komunistėt jugosllavė, pavarėsisht ekzistencės sė myslimanėve vėzhgues nė shumė lokalitete.
Varrezat myslimane janė pėrdhosur vazhdimisht nga puna e ndėrtimeve moderne, veēanėrisht ndėrtesat pranė rrugėve.
Nė tė njėjtėn kohė shumica e punės restauruese ėshtė e financuar nga Bashkimi Evropian, qė ėshtė nė dijeni se fondet e BE-sė, po pėrdoren pėr tė nėnshkruar projeksionin ideologjik tė historisė nacionaliste greke.
Kriza mė therėse nga e gjithė kultura arkitekturore ēame, ėshtė pasuria private (shtėpitė) e tyre. Kjo ėshtė natyrisht e lidhur pazgjidhshmėrisht me dėshtimin e qeverisė greke pėr ta zgjidhur si duhet kėtė, me pronarėt e vėrtetė shqiptarė ēamė.
Praktikat ndryshojnė nė secilin lokalitet.
Nė disa raste, shtėpitė historike qė u pėrkisnin familjeve tė ēamėve tė zhdukur, janė respektuar si monumente nė zonat pėrkatėse, dhe nuk ėshtė ndėrhyrė nė to, edhe pse mund tė kenė patur shumė nevojė pėr riparim.
Sidoqoftė tė tjerat, shpesh janė pėrdorur nė mėnyrė tė paligjshme pėr qėllime tė papėrshtatshme, si streha pėr kafshėt e fermave.
Kudo shtėpi tė tilla janė pushtuar nga pronarė tė paligjshėm grekė ose nga emigrantė brenda pėr brenda Greqisė.
Nė vende tė tjera ka njė numėr tė rėndėsishėm shtėpish tė vjetra tė larta tė shqiptarėve, ose kulla, tė njė cilėsie arkikulturore mahnitėse, qė kanė mbijetuar mes pyjeve dhe zonave me shkurre, pėr shkak se kanė qenė nė zona tė vjetra ushtarake afėr kufirit shqiptar.
Monumentet mė tė rėndėsishme urbane janė Paramithia dhe Margariti, dhe nė qytete tė vogla si Perdika. Paramithia ka njė kullė tė madhe ēame, qė gabimisht pėrshkruhet nga autoritetet lokale greke si "veneciane", si dhe njė kėshtjellė otomane e krijuar mrekullisht, tė cilėn e pranojnė me vėshtirėsi.
Margariti ka njė numėr tė konsiderueshėm shtėpish private tė mėdha, pėrfshi dhe banesėn e vjetėr tė pashait otoman.
Ndėrsa shtėpia e tij e re, ėshtė e mbuluar krejtėsisht nga bimėsia, saqė ėshtė e vėshtirė tė shihet nga vizitorėt.
Nė disa disa zona, shtėpitė e ēamėve, janė pushtuar ilegalisht nga ca grekė lokalė, madje edhe nga kisha ortodokse greke, dhe ato mund tė pėrfundojnė me shkatėrrimin ose restaurimin e papėrshtatshėm tė pasurisė ēame.
Kėshtu ruajtja e trashėgimisė sė madhe sociale dhe historike tė ēamėrisė ėshtė ndėrthur me problemin politik dhe ligjor tė drejtėsisė pėr pronarėt e pasurive ēame, dhe deklarimet pėr kompensim nga familjet e prekura nga gjenocidi i Zervas nė vitet 1943-1944 dhe pėrpjekjet e hershme pėr spastrim etnik.
Strategjia nė Epir e qeverisė pasuese greke ka qenė lejimi i njė procesi tė ngadalshėm dhe tepėr tė fshehur tė erozionit tė historisė dhe trashėgimisė ēame, dhe zėvendėsimi i saj me modernizmin grek.
Njė proces i ngjashėm gjithashtu prej mijėra prona nė Greqinė veriore, qė u pėrkasin sllavo-maqedonasve, tė cilėt u detyruan tė largoheshin nga Greqia pasi mbėshtetėn palėn humbėse nė luftėn civile greke 1944-1949. Nė kėto raste, Greqia shkel ligjin e Bashkimit Evropian dhe ligjin ndėrkombėtar qė aplikohet pėr pagimin e kompensimeve dhe kthimin e pasurisė pėr viktimat e luftės dhe tė spastrimit etnik.
Arsyeja kryesore pėr vazhdimin e gjendjes sė luftės nga parlamenti grek dhe kufizimet e paligjshme ndaj minoriteteve turke dhe sllavo-maqedonase, ėshtė qė tė shmanget njė zgjidhje racionale e kėtyre ēėshtjeve dhe tė mbrohet Greqia nga deklaratat financiare pėr kompensim.
Por nuk duhet tė ndėshkohet vetėm Greqia pėr neglizhencėn e pasurisė arkitekturale ēame. Qeveria shqiptare gjithashtu ka treguar njė shpėrfillje tė konsiderueshme pėr ēėshtjet qė lidhen me pronat e ēamėve nė Greqi. Vetėm pas botimit tė njė dokumenti britanik mbi statusin e pasurisė ēame nė Greqi nė prill tė 2002, Parlamenti shqiptar nisi tė merrej me ēėshtjen ēame.
Pavarėsisht nga njė projekt pėr zgjidhjen e kompensimit dhe kthimit tė pasurisė ēame tė miratuar nga grupi parlamentar i Partisė drejtuese Socialiste nė mars tė 2004, nuk ka patur asnjė pėrparim tė mėtejshėm nė kėtė ēėshtje.
Nėse qeveria e Tiranės vazhdon tė shtyjė zgjidhjen e kėsaj ēėshtjeje, ajo do tė bėhet pėrgjegjėse pėr ndėshkimin e mėtejshėm tė pasurisė kulturore dhe historike ēame dhe gojėdhėnave mbi Epirin qė po shfarosen.
Disa kritikė socialiste nė Tiranė gjithashtu duhet gjithashtu tė ngrenė zėrin se kjo neglizhencė ėshtė bėrė paralelelisht me indiferencėn e treguar nga qeveria pėr ruajtjen e zonave historike otomane si Tregu i Korēės, brenda Shqipėrisė.
Ėshtė nė interesin e pėrgjithshėm tė vetė shqiptarėve dhe kujtdo tjetėr tė shqetėsuar pėr ruajtjen e trashėgimisė arkitekturale tė Evropės juglindore, pėr tė ndalur kėtė proces tė erozionit arkitektural. Neglizhenca e trashėgimisė kulturore ēame nga qeveritė greke dhe shqiptare, tregon shpėrfilljen dhe indiferencėn e plotė ndaj ligjit ndėrkombėtar dhe tė BE-sė, si dhe ndaj drejtėsisė natyrore.
Greqia si anėtare e Bashkimit Evropian ėshtė ligjėrisht e detyruar tė respektojė tė drejtat e minoritetit dhe tė drejtat kulturore tė minoritetit.Pėrsa i pėrket trashėgimisė sė ēamėve dhe minoriteteve tė tjera nė Greqi, duket se ka pak ose aspak respekt pėr kulturėn e minoriteteve, kombinuar kjo edhe me politikė tė sofistikuar dhe aktive tė qeverisė e drejtuar ndaj erozionit apo asimilimit tė plotė. Shumė ligje tė BE-sė asnjėherė nuk janė pėrshtatur si duhet brenda legjislacionit kombėtar nė Athinė, dhe ėshtė njė skandal qė Greqia vazhdon tė marrė fonde pėr projekte trashėgimie qė nė shumė instanca nė Greqinė veri-pėrėndimore nxit shkatėrrimin e elementit thelbėsor tė kėsaj pasurie.
Ėshtė momenti qė trashėgimia ēame nė Greqi tė ndėrkombėtarizohet siē duhet.
Rruga e mundshme pėr ata qė kėrkojnė tė ruajnė kėtė trashėgimi, ėshtė tė kėrkojnė pėrfshirjen e organizmave ndėrkombėtarė si UNESCO dhe Monumentet nė Rrezik (Monuments in Danger), apo organizatės britanike Ruani pasurinė e Evropės (SAVE Europe s Heritage), pėr ta detyruar Greqinė tė njohė problemin dhe tė ndėrmarrė hapat e duhur pėr ta ndrequr kėtė.
Shkatėrrimi i kėtyre ndėrtesave po vazhdon tė shtohet me njė rritėm alarmues, dhe nėse nuk merren masa tė shpejta, Evropa do tė ketė humbur njė pjesėz tė mahnitshme tė sė kaluarės sė saj otomane. Trashėgimia kulturore ėshtė gjithashtu e rėndėsishme nė marrėdhėniet ndėrkombėtare.
Pėr shembull, shkatėrrimi i statujave budiste nga talebanėt nė Afganistan nė vitin 2001, u bė njė faktor tepėr i rėndėsishėm nė mobilizimin e opinionit ndėrkombėtar kundrejt regjimit taleban, dhe nė ndihmesėn e njė veprimi ushtarak humanitar tė legjitimuar nė kėtė vend.
Nė tė njėjtėn mėnyrė, sulmet ndaj kishave ortodokse nė veri tė Qipros, vjedhja e ikonave dhe vandalizmi ndaj tyre, u morėn nė konsideratė pėr ilustrimin dhe pėrqendrimin e vėmendjes ndėrkombėtare mbi ēėshtjen e tė drejtave tė njeriut atje.
Politikat kulturore dhe orientimi ndaj tė drejtave tė minoriteteve i Greqisė moderne janė tepėr tė papajtueshme me anėtarėsinė nė Bashkimin Evropian dhe ligjin ndėrkombėtar, kėshtu qė qeveria dhe organizatat e shoqėrisė civile nė Shqipėri nuk duhet tė kenė asnjė hezitim nė ndjekjen energjike tė tė drejtave ēame, ashtu si pėr tė drejtat e tė tjerėve.
Nėse Greqia nuk ndryshon politikat e saj aktuale, BE ka pėrgjigje tė ndryshme pėr ta penalizuar Greqinė, si ato tė aplikuara nė krizat e mjedisit pėr nxjerrjen nė breg tė foleve tė breshkave nė ishullin jonian tė Zakinthos. Financimi i BE-sė u ndalua deri sa atje nuk pati mė mospėrputhje me ligjin e BE-sė nė ruajtjen e jetės sė egėr.
Nxitja e restaurimit tė ndėrtesave ēame, ėshtė gjithashtu pjesė e njė ēėshtjeje mė tė njohur tė ēeljes sė pasurisė otomane si pjesė normale e historisė moderne greko-evropiane.
Ajo gjithashtu mbyll ēėshtjen e njohur tė pėrmirėsimit tė tė drejtave tė njeriut dhe statusit ligjor tė tė gjithė shqiptarėve qė jetojnė nė Greqi. Arritjet kulturore tė 500 viteve tė qeverisjes turke asnjėherė nuk ka qenė subjekt i vlerėsimit nė Greqinė moderne.

Njė autor qė shkruante nė volumin e referencave tė besueshme "Guida Blu e Greqisė", kohėt e fundit ka pohuar se nuk ka patur asnjė "arkeologji otomane nė Greqi".
Nė mėnyrė qė tė asistojmė nė lėvizjet pėr tė restauruar zonat mė tė rėndėsishme arkitekturale, nevojitet marrja e njė numri hapash tė qartė. Duhet tė hartohet njė inventar i hollėsishėm i monumenteve ēame, kėshtu qė tė bėhet e qartė pėr komunitetin ndėrkombėtar kulturor se ēfarė ndėrtesash duhet tė ruhen.
Nevojitet urgjentisht njė regjistėr qėndror kadastral mbi pronėsinė e shtėpive para masakrave tė vitit 1944.
Duhet tė krijohet njė hartė e hollėsishme e ēamėrisė, ku tė tregohen emrat e vendeve ēame dhe emrat e vendeve moderne greke.
Gjuha shqiptare nė Greqi ėshtė e kufizuar dhe ka nevojė pėr njė njohje tė pėrshtatshme tė saj si njė gjuhė minoriteti, po ashtu si pėrdorimi i gjuhės turke nė Thrakė.
Zhvendosja e pasurisė fizike ēame nga grekėt, ka qenė e pamundur, pasi ato janė delegjitimuar nė predikimet kulturore ndėrkombėtare, dhe janė zėvendėsuar me versionin kanunor tė historisė nacionaliste greke pėr trashėgiminė.
Mbi tė gjitha, qeveria shqiptare, organizatat kulturore dhe universitetet nė komunitetet shqiptare nė gjithė Ballkanin dhe nė diasporė, kanė nevojė qė tė kuptojnė qartė se trashėgimia ēame, nuk ėshtė njė ēėshtje qė i pėrket vetėm njė grupi.
Ligjshmėria e vendbanimeve ēame nė veri-pėrėndim tė Greqisė duhet tė konsiderohet si primare pėr tė fituar njė njohje ndėrkombėtare tė kulturės shqiptare, ashtu si beteja pėr pavarėsinė e Kosovės, dhe pėrmirėsimi i tė drejtave njerėzore tė shqiptarėve nė gjithė botėn.
Ky lajm ėshtė publikuar: 24/10/2007
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Mon Nov 05, 2007 1:48 pm

drenusha shkruajti:
I gjithė populli ka qenė i imponuar pėr tė punuar, por kur tė gjithė i
thanė stop punės pėr serb, atėherė tė gjithė u larguan ata qė ishin
shqiptarė, dhe filluan bizneset e tyre private pėr mbijetesė , familjen dhe
pėr ndėrtimin e shtetit tonė e jo mė tė Serbisė.....

.... A thua vallė, kėtė tip duhet mbajtur nė forum, duke dėgjuar
marrėzirat idioteske tė tij?!Apo?
Me siguri me trillet qė bėn Neza do t’i shpėlajė mėkatet e tij , dhe, aq
mė keq, si njė mėrgimtar lajthit moderatorėt e forumeve tė ndryshmeme
lloj-lloj nofkash(pseudonime).
Eshtė mirė t’i thuhet troē: mjaft mė!

Prishtinė,9.1.2005


http://mitglied.lycos.de/metafora/floripseudonimet.htm


-----------------------------------------------------------------------
Mė duhet tė reagoj pėr kėtė link mė nalt qė solli Drenusha dhe shpresoj qė Drenusha kėtė link e ka sjell rastėsish duke mos e ditur veprimtarin e atdhetarit Nezir Myrtaj.
Nėse Drenusha nuk e dinė veprimtarin e Nezirit Myrtes, Flori kjo dezinformatore po e djka fortė mirė vetėm se po u mundojka qė tė ja nxijė veprimtarin pėrmes intrigava duke e ka ditur se dikush do tė bjer nė grep.

Florit harron apo nuk donė tė dijė se pikrisht nė Qershor 81. Hydajet Hyseni, Mehmet Hajrizi e Nezir Myrtaj me grupin e tyre tė fshehtė, lėshuan nė qarkullim platformėn pėr organizimin e mėtejm me titull: “Teza rreth Frontit Popullor pėr Republikėn e Kosovės”. Nė kėto teza jepen argumentet qė flasin se Kosovės i takon statusi i Republikės nė Federatė, se ajo ėshtė e arritshme dhe se populli i Kosovės ka potencial tė luftojė pėr fitimin e saj.

Prandaj ėshtė mirė qė forumistėt tė mėsojnė se kush ėshtė Nezir Myrtaj.
Qershor 1981. Hydajet Hyseni, Mehmet Hajrizi e Nezir Myrtaj me grupin e tyre tė fshehtė, lėshuan nė qarkullim platformėn pėr organizimin e mėtejm me titull: “Teza rreth Frontit Popullor pėr Republikėn e Kosovės”. Nė kėto teza jepen argumentet qė flasin se Kosovės i takon statusi i Republikės nė Federatė, se ajo ėshtė e arritshme dhe se populli i Kosovės ka potencial tė luftojė pėr fitimin e saj.

Ahmet Qeriqi: “Margaritarit kurrė nuk i humbet vlera, as shkėlqimi”

Nezir Myrtaj, i burgosur nė vitin 1981 dhe i dėnuar 12 vjet burg nga regjimi titist jugosllav, pėr shkak tė aktivitetit tė organizuar kundėr regjimit tė RSFJ-sė, profesor i fizikės, analist i gazetave: “Bashkimi” dhe “Zėri i Kosovės” nė vitet 90-tė tė shekullit tė kaluar, pjesėtar i Lėvizjes dhe pjesėmarrės i luftės sė UĒK-sė, analisti i Radios-Kosova e lirė gjatė dhe pas luftės, tashmė ėshtė bėrė emri mė i njohur i kritikės autentike, realiste, nė letrat shqipe.
Janė tė rrallė analistėt shqiptarė, si Nezir Myrtaj, tė cilėt do tė kenė mbajtur kurdoherė tė gjallė vigjilencėn, thellėsinė e mendimit filozofik e mbi tė gjitha mprehtėsinė realiste nė trajtimin e ngjarjeve tė ndryshme lidhur me zhvillimet politike veēmas nė Kosovė, nė dy deceniet e fundit. Janė mjaft deficitarė analistėt tanė nė parashikimin e zhvillimit tė ngjarjeve, si z. Myrtaj, shkrimet e tė cilit kurdoherė rrezatojnė begatinė e tejshquar tė perceptimit realist, thellėsinė e gjykimit dhe filozofinė autentike tė trajtimit e shtjellimit tė temave, tė cilat i ka shqyrtuar dhe i shqyrton me njė vėmendje tė jashtėzakonshme.

Duke qenė njohės i shkėlqyer i realitetit dhe antagonizmave shoqėrore e klasore, teorik i thellė i vlerėsimit tė situatave tė caktuara historike e politike, parashikues i ngjarjeve, tė cilat rrjedhin si shkak pasojė nė kalkulimet e ndryshme politike e strategjike, e mbi tė gjitha krijues me kredo, qėndrim dhe dinjitet sokratjan, Nezir Myrtaj nė analizat, esetė, vėshtrimet e kritikat e tij ka bėrė emėr si krijues origjinal, e mbi tė gjitha si vrojtues shumė i thellė i rrethanave politike e shoqėrore, jo vetėm nė Kosovė.
Pena e tij godet pamėshirshėm, por godet me vend, duke identifikuar faktorėt e vėrtetė tė gjendjes sė rėndė politike, ekonomike e sociale, e cila ka mbretėruar dhe ende po mbretėron nė Kosovė dhe kudo nė trojet shqiptare. Duke i mbetur besnik realitetit dhe mbi tė gjitha besnik shembullor i mbrojtjes sė interesit kombėtar, z. Myrtaj, nuk ka lėshuar asnjėherė pe, dhe nuk ka reshtur duke e ngritur zėrin kundėr tė gjithė atyre, qė kanė abuzuar me votėn e popullit, dhe kundėr tė gjithė atyre, qė kanė shkelur aspiratat e lirisė dhe bashkimit kombėtar, kundėr pėrfituesve tė luftės e tė pasluftės dhe kundėr durimtarėve tė pandreqshėm.
Ėshtė analisti i parė nė Kosovė i cili paralajmėroi se Ekipi i Unitetit kishte shkelur aspiratat e popullit dhe kishte tradhtuar interesat jetike kombėtare tė shqiptarėve. Disa muaj mė vonė, doli sheshit se anėtarėt e ekipit tė Unitetit kishin pranuar unanimisht “pakon” e Ahtisarit me tė gjitha lėshimet, qė kjo pako iu bėn serbėve vendorė dhe politikės agresive tė Beogradit. Qysh prej shkrimeve tė para tė botuara nė gazetėn “Liria” pastaj nė gazetėn “Bashkimi” pas daljes nga burgu nė vitin 1991, nė gazetėn “Zėri i Kosovės”, ai nuk ndaloi hapin e tij kurdoherė tė matur dhe tė sigurt nė vrojtimin dhe trajtimin me korrektėsi e mprehtėsi shkencore tė zhvillimeve politike e shoqėrore nė vend.
Nė vazhdėn e aktivitetit tė analistit, “Nezir Myrtaj ka botuar pėrmbledhjen me komente “Jehonė lufte”, - 2002, pastaj pėrmbledhjen tjetėr me analiza, kritika e vėshtrime publicistike, “Rrugė e papėrfunduar”, - 2004, dhe librin publicistik “17 dhe 18 marsi 2004”, botuar dy muaj pas revoltės popullore tė marsit tė atij viti. Aktualisht ėshtė kryeredaktor i monografisė, “Feniksėt e lirisė”.

“Jehonė lufte”

Vlerėsimet realiste mbi zhvillimin e ngjarjeve tė kohės sė luftės, njohja mjaft e thellė e politikave vendore e ndėrkombėtare, analiza e bazuar nė njė pėrvojė shumėvjeēare pėr zhvillimet politike nė Kosovė e mė gjerė, bėri qė komentet e Nezir Myrtajt tė lėnė gjurmė tė thellė nė pasqyrimin shumė korrekt dhe objektiv tė shumė gjitha zhvillimeve, para, gjatė dhe pas luftės. Vrojtimi analitik, nė kushte dhe rrethana tė caktuara, qė Myrtaj u ka bėrė ngjarjeve tė njohura politike, shquhet pėr thellėsinė e mendimit kritik, pėr depėrtimin nė esencėn e tė gjitha manovrimeve politike tė kohės nga qarqe tė caktuara, pėr trajtimin realist dhe tejet serioz tė shumė ngjarjeve nė vend dhe nė botė. Analizat politike, tė cilat gjatė kohės sė luftės i ka komentuar analisti, sajuesi i informatave dhe redaktori i Radios-Kosova e lirė, Nezir Myrtaj, shquhen pėr njė mori specifikash krijuese.
Ai, nė unin e tij vlerėsues-krijues, shquhet pėr origjinalitet tė mendimeve dhe ideve, shquhet pėr depėrtimin nė thellėsi tė kontradiktave e tė problemeve tė ndryshme, shquhet pėr parashikime tė sakta tė ngjarjeve tė caktuara. Komentet e tij, tė shkruara nėn breshėrinė e granatave dhe tė raketave tė armikut gjatė kohės sė luftės, e ruajnė ritmikėn tipike tė hapėrimit me kohėn, tė pėrkujtojnė ndeshjen e ashpėr dhe fyt pėr fyt tė luftėtarėve tė lirisė kundėr forcave okupatore serbe.
Komunikimi i Nezir Myrtaj me opinionin tonė, sidomos gjatė luftės, pėrmes shėnimeve, vėshtrimeve e komenteve tė emetuara nga Radio-Kosova e lirė dhe nga Agjencia e lajmeve Kosovapress, ka qenė komunikimi mė objektiv dhe mė i pasur me qasje dhe ide, lidhur me tė gjitha zhvillimet qė kanė ndodhur nė Kosovė dhe rreth saj. Analiza qė ai iu ka bėrė zhvillimeve nė terren, analiza qė u ka bėrė hapave tė diplomacisė botėrore e nė veēanti asaj perėndimore, e cila mori pėrsipėr ndėrhyrjen ushtarake kundėr federatės jugosllave, shquhen pėr trajtim realist dhe tejet tė qartė tė ngjarjeve me rėndėsi vendore dhe ndėrkombėtare.

Duke pėrcjellė mė shumė vėmendje dhe me gjykim kritik rrjedhėn e ngjarjeve, mė 9 janar tė vitit 1999, Nezir Myrtaj, nė shėnimin e titulluar: “Paraloja e njė aventure tė re serbe nė Kosovė”, pasi u bėn njė analizė tė thellė zhvillimeve, parashikon fillimin e njė ēmendurie tjetėr tė bandave serbe kundėr civilėve shqiptarė. Vetėm pesė ditė mė vonė, sodomistėt serbė kryen masakrėn e ēmeritur nė Reēak, ku nė mėnyrė barbare vranė e masakruan 43 shqiptarė tė gjinive e tė moshave tė ndryshme. Masakrėn e Reēakut, mė 20 janar tė po atij viti, Nezir Myrtaj do ta definojė si akt tė komprometimit tė NATO-s, duke i pėrkujtuar opinionit se “nė qoftė se nuk dėshirohet pėrsėritja e masakrave tė reja edhe mė tė tmerrshme mbi shqiptarė, intervenimi ushtarak kundėr satrapit tė Ballkanit duhet tė jetė mjeti i parė dhe jo i fundit kundėr tij”. Ky konstatim kuptimplotė mbėrthen nė vete realitetin e hidhur tė hezitimit tė perėndimorėve, tė cilėt NATO-n, asokohe e improvizonin si gogol pėr ta frikėsuar gjakatarin Millosheviq. Pasojnė pastaj shumė komente lidhur me luftimet, ndėrrimin e ushtarėve nė mes tė SHP tė UĒK-sė dhe armatės okupatore serbe, tė cilin Myrtaj e komenton si akt tė legjitimimit tė UĒK-sė, si palė ndėrluftuese.
Janė me interes tė veēantė komentet e shėnimet lidhur me Konferencėn e Rambujesė, e ndėr to do tė veēoja nė kėtė rast konstatimin realist kuptimplotė se pala serbe do tė nėnshkruajė nė Rambujetė e tjera, pasi tė bindet se NATO-ja nuk kėrcėnon, por vepron.
Nėse duhet vdekur dikush, mė mirė unė sesa Kosova ime, kishte thėnė komandanti! – Nėse duhet vdekur dikush, mė mirė tė gjithė ne sesa Atdheu, kishin thėnė tė gjithė Jasharėt nė Kėshtjellė. Me kėto dy fjali, mė 5 mars tė vitit 1999, Nezir Myrtaj e kishte sintetizuar nė mėnyrėn mė kuptimplote qėndresėn heroike tė Jasharėve, mė 5, 6 dhe 7 mars tė vitit 1998, me rastin e pėrvjetorit tė parė tė qėndresės, nė Prekazin e heroizmit shqiptar.

Nė mesin e analizave tė shumta qė komentuesi dhe redaktori i informimit i radios “Kosova e lirė”, u ka bėrė zhvillimeve nė Kosovė e mė gjerė, vend tė rėndėsishėm zėnė edhe komentet ku stigmatizohet politika pacifiste e Ibrahim Rugovės dhe e pasuesve tė tij, sidomos gjatė luftės. Duke demaskuar politikėn e pritjes dhe retorikėn boshė tė liderit pacifist, Myrtaj ua ējerr maskėn prapaskenave tė rrezikshme, nė tė cila notonte Rugova, jo si peng i Millosheviqit, por si peng i paragjykimeve dhe i qyqarisė sė tij pėr tė marrė qėndrim kundėr kryekriminelit, Millosheviq. Nė veprimet tejet kontraverse tė Rugovės, Myrtaj zbulon njeriun, i cili nuk ishte i burgosuri i Millosheviqit, por njė krijesė kukull, vegėl nė shėrbim tė politikės dhe tė koniukturave antikombėtare, aminxhi dhe pėrderecak i papėrgjegjshėm. Janė antologjike komentet: “Pėr Rugovėn nuk ka mė nėse’…; “Ēarmatosjen e kujt, nė fakt, e dėshiron Rugova”; “Kori i apologjetėve tė Rugovės”, e komente tė tjera, ku analisti Nezir Myrtaj fshikullon prapaskenat dhe mungesėn e moralit tė njeriut, i cili “qesh kur duhet qarė dhe qan kur duhet qeshur”.
Tematikė e komenteve dhe e vėshtrimeve tė profesor Myrtajt, gjatė kohės sė luftės ka qenė edhe politika ndėrkombėtare dhe zbėrthimi i vėmendshėm i tė gjitha segmenteve tė asaj politike, karshi ēėshtjes shqiptare nė pėrgjithėsi, e nė veēanti karshi ēėshtjes sė Kosovės. Mirėpo, nė tė gjitha komentet e tij ka dominuar kritika luftarake kundėr makinerisė okupatore serbe dhe kundėr krerėve tė asaj politike.
Nė kohėn e bombardimeve tė NATO-s, komentuesi shfaq besimin e tij tė paluhatshėm se “Makinės vrastare po i afrohej fundi i turpshėm”, se “Nuk do tė spastrohet Kosova, por truri shovinist serb”, se” Serbisė po i a nxjerrin sytė duke ia kruar vetullat”, “se Serbisė po i kthehej haku me kamatė”,” Serbia, sinonim i territ”, “ Serbia do t’i ndijė pasojat e Millosheviqit edhe pas tij”; se “Krimineli Millosheviq ėshtė i pandreqshėm dhe i papenduar...”, dhe shumė komente tė tjera, nė tė cilat parashihej fundi i turpshėm i okupatorėve serbė, meqė mė nė fund: “Shqiptarėt po kthehen, serbėt po shkojnė” dhe “Nga Kosova u largua antihistoria”. Gjuha luftarake e kėtyre komenteve i ka mobilizuar kudo dhe nė ēdo kohė luftėtarėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, tė cilėt edhe nėpėr istikame tė luftės e dėgjonin “Radion Kosova e lirė”, zėdhėnėsen e jehonės sė pushkėve tė trimave e tė trimėreshave tė Adem Jasharit.

Pėrmbledhja me komente e vėshtrime e Nezir Myrtajt, “Jehonė lufte” ėshtė njė perlė e vėrtetė e mendimit dhe e filozofisė sė rezistencės shqiptare. Nuk kemi tė bėjmė kėtu me komente tė thjeshta ditore, mbi ngjarjet e caktuara politike, as me vlerėsime dosido, sikur jemi mėsuar tė lexojmė kudo nė shtypin shqiptar.
Nė asnjė rresht tė kėtyre komenteve nuk vėrejmė dilemė apo tėrheqje nga pozicioni i luftės dhe besimi nė fitore, nuk vėrejmė pasiguri a ndrojtje nga e nesėrmja, por tė gjitha komentet pėrshkohen me realizėm magjeps, me zė burrėror nė mbrojtje tė sė drejtės universale njerėzore, pa patetikė, pa retorikė boshe dhe pa asnjė luhatje nga pozita e qartė e domosdoshmėrisė sė ngadhėnjimit tė sė mirės mbi tė ligėn. Gjuha, stili, figuracioni artistik, qartėsia e mendimit, formulimi konciz, fjalori tejet i pasur, janė vetėm disa nga tiparet dalluese tė kėtyre margaritarėve tė mendimit politik tė epokės sė luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Komentet e Nezir Myrtajt, shkruar gjatė luftės, nuk janė vetėm analiza mbi ngjarjet e caktuara, ato mbi tė gjitha janė dokumente tė njė epoke, janė perla fascinuese krijuese, janė dėshmi e qėndresės dhe e vitalitetit tė gjeneratės mė tė pėrkushtuar tė ēlirimit tė trojeve tė robėruara tė Shqipėrisė. Ato janė krijime tė veēanta tė njė epoke tė veēantė heroike.
Ėshtė edhe njė fakt tjetėr, i panjohur pėr lexuesin, pėr mėnyrėn si janė hartuar kėto komente.
Gjatė kohės sė luftės, sidomos pas fillimit tė bombardimeve tė NATO-s kundėr Jugosllavisė, stafi i Radios tashmė ishte vendosur nė tendė, nė “Rrezen e Baliqit”, nė Berishė, ku ishte hapur edhe bunkeri. Neziri, zakonisht shkruante nė malet dhe shkrepat e Pallanikut, atje ku transmetohej programi i Radios. Gjatė kohės sė hartimit tė komenteve vazhdimisht goditej edhe vendi ku ai i hartonte komentet dhe analizat e tij. Pavarėsisht nga rrethanat, i strukur nė njė vend, ku nė dukje ndihej mė i sigurt, po ku shpeshherė dridhej tėrė vendi nga fuqia e shpėrthimit tė predhave armike, ai do tė shkruante faqet mė tė ndritshme tė heroizmit tė luftėtarėve tė lirisė, do tė komentonte ngjarjet mė tė rėndėsishme tė ditės, duke mos shfaqur asnjė pikė dyshimi nė domosdoshmėrinė e fitores. Dhe jo vetėm kaq.
Ka ndodhur qė gjatė tėrė ditės tė ketė ecur kėmbė, nga njė mal nė tjetrin, gjithnjė nėn breshėrinė e predhave tė armės armike, shpeshherė edhe i uritur, por gjithnjė i gatshėm pėr ta shqiptuar, si pėr grykė tė topit, fjalėn e drejtė dhe tė vėrtetė, pėrmes valėve tė Radios-Kosova e lirė, e cila asokohe ishte mediumi i vetėm elektronik, qė transmetonte nė tėrė hapėsirėn e Kosovės. Nė tė tilla kushte, kur analistėt pacifistė hartonin komentet e tyre profane ngazyret e tyre me klimė nė Prishtinė apo nė Tiranė, Nezir Myrtaj fjalėn e tij ēlirimtare e pėrhapte brenda Kosovės, nga zonat e pashkelura, qė mbronte me gjak dhe i mbante nėn kontroll UĒK-ja.

Komentet, analizat dhe shėnimet e librit “Jehonė lufte” janė faqja mė e ndritur e gazetarisė shqiptare gjatė kohės sė luftės nė Kosovė, janė dokumentet mė autentike tė kėsaj lufte, janė rrėfimet mė autentike tė historisė sonė mė tė re, tė kohės sė UĒK-sė sė lavdishme dhe fitimtare.................

...Vazhdon mė poshtė.


Edituar pėr herė tė fundit nga nė Mon Nov 05, 2007 2:16 pm, edituar 5 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Mon Nov 05, 2007 2:05 pm

Vazhdim nga postimi mė lartė.

“Rrugė e papėrfunduar”

Libri publicistik “Rrugė e papėrfunduar”, i analistit Nezir Myrtaj, ėshtė sajuar nga komente tė caktuara, “kryesisht tė karakterit politik” qė kanė tė bėjnė me periudhėn e pas mbarimit tė luftės nė Kosovė, nė qershor tė vitit 1999 e deri nė shkurt tė vitit 2003. Nė kėtė libėr janė trajtuar tema tė ndryshme si: disfata e turpshme e forcave kolonialiste serbe nė Kosovė, kthimi dhe marshimi i ēlirimtarėve dhe i ushtarėve tė NATO-s nė vendin tonė, transformimi i UĒK-sė nė TMK, pastaj shkrime me pėrmbajtje sociale, komente pėr robėrit e luftės, pėr tė zhdukurit, pėr pasojat e luftės, pėr qytetin e ndarė tė Mitrovicės, pėr zgjedhjet e lira, pėr opstrukcionet e Serbisė, pėr dėrgimin e Milosheviqit nė Hagė dhe tema tė tjera, ku me shumė sukses ėshtė trajtuar sidomos skena e mjerė dhe e varfėr politike e Kosovės, lėshimet dhe profanitė e papėrgjegjshme tė grupeve e klaneve tė caktuara politike.
Duke mbetur parashikues realist, pse jo edhe vegimtar tejet i thellė i proceseve politike, nėpėr tė cilat ka kaluar dhe po kalon Kosova, analisti Myrtaj, nė “parathėnien” e kėtij libri me kohė ka shfaqur brenga e shqetėsime lidhur me kėtė proces, duke vėrejtur me vėmendje se “pėr tė arritur deri te ēlirimi dhe liria e ėndėrruar nga brezat, duhet bėrė edhe shumė rrugė. Mospėrfillja e kėtij fakti, mund tė bėhet njėri prej faktorėve, qė do tė ndikonte nė zgjatjen e kėsaj rruge, prandaj kam bėrė pėrpjekje qė shqetėsimin tim individual ta ngris nė atė kolektiv, pėr shkak tė ēorientimit dhe devijimeve tė ndryshme brenda shoqėrisė sonė tė pasluftės”.

Nuk ka si tė shprehet ndryshe njė shqetėsim i tillė tejet i ndėrgjegjėsuar, individual edhe kolektiv, pėr tė parė dhe pėr t’ u bindur mė nė fund, se pikėrisht nga devijimet e tilla, qė i bėri kreu politik i Kosovės, kemi mbetur kėtu ku jemi.
Asnjė analist tjetėr nė Kosovė, nuk ka bėrė parashikime tė tilla kaq vegimtare. Vetėm analisti, Partik Mur, kohė pas kohe ka bėrė parashikime tė tilla, por pėr mendimin tim, parashikimet e z. Myrtaj janė shumė mė tė thella, mė objektive, sepse ato burojnė nga njė pėrvojė e gjatė e perceptimit autentik tė realitetit tė sė kaluarės dhe sė tanishmes. Ato kanė mbėshtetje pozicionin realist politik, shoqėror, kombėtar e filozofik. Ky pozicion ka qenė dhe ka mbetur alfa dhe omega e preokupimeve tė autorit, jo vetėm si analist, por nė radhė tė parė si personalitet me ego dhe dinjitet, me njė tė kaluar, e cila shkėlqen nė drejtim tė aktivitetit tė gjithanshėm, nė rrugėn tejet tė rrezikshme dhe tė vėshtirė tė realizimit tė aspiratave tona kombėtare. Nga kjo pėrvojė dhe nga ky qėndrim, gjithmonė i pathyeshėm dhe i palėkundshėm, mbėshtetur kurdoherė nė tė drejtėn dhe nė tė vėrtetėn, Nezir Myrtaj, tashmė ka krijuar filozofinė autentike tė vrojtimit tė proceseve politike e shoqėrore, tė cilat nė veēanti kanė tė bėjnė me problemet tona kapitale kombėtare, “nė rrugė tė papėrfunduar”, ende nė njė rrugė “eksperimentale”, nė tė cilėn tashmė janė implikuar faktorėt kryesorė vendimmarrės ndėrkombėtarė.
Tė marrėsh nė shqyrtim, analizat, komentet dhe vėshtrimet e z. Myrtaj, ose tė bėsh pėrpjekje pėr tė definuar konceptet e tij filozofike, tė bėsh pėrpjekje pėr tė dhėnė gjykime tė prera lidhur me problemet, qė ai ka trajtuar dhe trajton aktualisht, ėshtė njė punė tejet e vėshtirė, sepse Neziri ka qenė dhe vazhdon tė mbetet njė sfidues i llojit tė vet, njė sfidues qė tė pėrkujton dialogun sarkastik tė Sokratit, maturinė dhe thellėsinė meditative tė Aristotelit, zėrin burrėror tė Platonit, ashpėrsinė e shpatės sė Skėnderbeut, e cila godet nga tė gjitha anėt dhe jehonėn e krismave tė luftėtarėve tė lirisė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.

Pikėrisht pėr kėtė, analizat e tij politike janė krijime tė veēanta, jo vetėm publicistike e artistike. Nuk janė kėto krahasime pa mbulesė, sikur mund tė mendojė ndokush, i cili ende nuk i ka lexuar komentet dhe analizat e z. Myrtaj, por janė dėshmi, qė flasin pėr njė penė, jo vetėm tė talentuar, njė penė, jo vetėm tė latuar me kujdes e korrektėsi, me tė cilėn ai ka shėnuar gjykimet mė realiste dhe mė tė thella nė publicistikėn tonė nė pėrgjithėsi. Pėrderisa marr tė drejtėn tė bėj gjykime dhe krahasime tė tilla, kėto do tė mundohem ta vėrtetoj pėrmes analizave dhe dromcave filozofike tė z. Myrtaj, i cili shkrimet e tij i ka kualifikuar si shkrime publicistike, por ato nė esencė janė shumė mė tepėr se njė publicistikė, cilado qoftė ajo. Nė fillim tė kapitullit tė parė tė pėrmbledhjes “Rrugė e papėrfunduar” nė komentin “Prerja e nyjės gordiane” ai ka konstatuar:
“Mė 24 mars tė vitit 1999, nė raportet midis Kosovės dhe Serbisė, u bė prerja e nyjės gordiane dhe njėkohėsisht kthesa e madhe historike... Ajo ditė vulosi synimin e pėrhershėm tė shqiptarėve pėr t i dhėnė fund kolonializmit serb mbi Kosovėn dhe hapi faqen e re tė historisė sė saj: faqen e jetėsimit tė lirisė dhe pavarėsisė sė synuar... Pėrderisa pas 24 marsit Kosova ėshtė dhe do tė jetė ndryshe, Serbia po vazhdon drejt perspektivės qė ia ka trasuar Milosheviqi.
Ky parashikim shumė i qartė, po mbetet edhe sot e kėsaj dite njė konstatim shumė aktual pėr mendėsinė kolonizatore serbe, qė shprehet me votėbesimin, qė ky popull i ka dhėnė radikalėve tė Sheshelit e socialistėve tė Milosheviqit.
Nė shėnimin e shkurtėr “Kush i pari?” Nezir Myrtaj i ka dhėnė njė pėrgjigje meritore dilemės se kush hyri i pari nė Kosovė mė 11 e 12 qershor tė vitit 1999. Ai, me vėmendjen e analistit tė ditur dhe tė pėrgjegjshėm ka konstatuar se “nė njėvjetorin e triumfit shqiptaro-ndėrkombėtar mbi Serbinė kolonialiste, gjatė vlerėsimit tė rolit tė faktorėve triumfues, na ka rėnė tė dėgjojmė edhe spekulime se “kush hyri i pari nė Kosovė, KFOR-i apo UĒK-ja? Njė pyetje e tillė nuk ka kuptim tė shtrohet, pėr faktin e lidhmėria e kėtyre dy faktorėve ēlirimtarė ishte e pashkėputshme. Ēdo pėrpjekje pėr t’ i trajtuar shkėputurazi kėto merita nėnkupton fyerjen e UĒK-sė, por edhe mohimin e kontributit tė NATO-s pėr vendosjen e paqes”. Edhe kėtu kemi gjykimin e drejtė tė njė vizionari, njė njohėsi tė shkėlqyeshėm tė rrethanave relevante historike dhe jo vetėm kaq.
Duke komentuar ikjen e serbėve nga Kosova, nė qershor tė vitit 1999, Nezir Myrtaj vlerėson se “ikja e serbėve nga Kosova, nuk mund tė trajtohet si pasojė e veprimeve tė shqiptarėve, meqė ikja e tyre ėshtė rezultat i politikės kolonialiste tė shteti tė tyre dhe i dėshtimit tė synimeve antishqiptare serbe, tė kthyera nė bumerang fatal”, pėr tė konstatuar se serbėt e pafajshėm nuk janė larguar nga Kosova, ndėrsa serbėt e fajshėm paraqesin palėn e ndėshkuar ndėrkombėtarisht.
Me rastin e bisedimeve, lidhur me kthimin e serbėve nga kreu politik i Kosovės, nuk janė marrė nė konsideratė kėto gjykime realiste dhe as ėshtė biseduar fare lidhur me ndėrtimin e njė strategjie mbarėkombėtare mbi kėtė pozicion.
Nė mesin e analizave gjithnjė largpamėse, do tė veēoj me kėtė rast njė konstatim shumė domethėnės nga shėnimi “Heshtja qė do tė flasė mė vonė”. Nga analiza qė i ka bėrė situatės nė Kosovė dhjetė muaj pas ēlirimit tė vendit nga okupimi serb, Myrtaj ka identifikuar pėrēarjen e faktorit ndėrkombėtar, nė bazė tė interesave, dobėsimin e faktorit evropian pėr tė pėrfunduar se “Realiteti i sotėm ėshtė dėshmues se problemet nė Kosovė kanė arritur deri nė shkallėn, pėrtej sė cilės nuk mund tė shkohet, pa rrezikuar krejt atė qė ėshtė investuar pėr tė krijuar njė realitet tė ri. Trendet shqetėsuese tė zhvillimeve nė Kosovė dhe tendencat e shpėrthimeve nė trojet shqiptare jashtė saj, paraqesin dėshmi komprometuese pėr faktorin evropian dhe njėkohėsisht imponojnė aktivizimin e atij amerikan”. Kėto konstatime kanė qenė dhe do tė mbesin jo vetėm konstatime qė ende e ruajnė aktualitetin, por mbi tė gjitha janė gjykime tė shėndosha, lidhur me ndikimin e domosdoshėm amerikan deri nė pėrfundim tė pėrcaktimit tė statusit tė Kosovės.

Duke komentuar arrestimin dhe dėrgimin nė Hagė tė kryekriminelit serb Milosheviq, analisti, Nezir Myrtaj me gjuhėn dhe stilin e tij shumė tė pasur me figuracione artistike, me gjuhėn e fitimtarit flet pėr “Shitjen e kokės sė perandorit”. Ai, (Milosheviqi) nuk ndodhet mė nė Burgun Qendror tė Beogradit dhe as nė tokėn e Serbisė sė tij, tė cilėn kishte ėndėrruar ta bėnte tė madhe. Brenda kėsaj Serbie ai ka lėnė gjurmėt e kėmbėve tė tij, pėrkrahėsit e vet dhe turpin e Serbisė... Mirėpo ėshtė e padiskutueshme se kryekriminelit tė Beogradit dhe pėrkrahėsve tė tij, tashmė edhe Serbia e vogėl do t’u duket tepėr e madhe”.

Nė pjesėn e dhjetė tė librit “Rrugė e papėrfunduar”, nė kapitullin “Parafrazim dilemash” analisti, Nezir Myrtaj, ka sintetizuar nė mėnyrė kronologjike segmentet kryesore tė “ēėshtjes shqiptare” nė pėrgjithėsi, e nė veēanti tė “ēėshtjes sė Kosovės” dhe tė trevave shqiptare, tė ndara e tė shkapėrderdhura nė shtetet e Ballkanit, duke konstatuar se “shqiptarėt jashtė kufijve tė Shqipėrisė sė sotme politike vazhdojnė tė jenė tė pjesėzuar e tė ndarė me kufij tė dhunshėm. Luftėrat e fundit ēlirimtare qė bėnė ata, ishin pėrpjekje dhe gjasė kolosale pėr tė arritur realizimin e aspiratės pėr ēlirim kombėtar. Njė gjasė e veēantė historike, pėr t’ u ēliruar e pavarėsuar, duke bėrė mė tė afėrt e mė tė lehtė zhvillimin e mėtejshėm tė procesit tė natyrshėm tė bashkimit kombėtar. Mirėpo kjo gjasė, sot vazhdon tė jetė e pezullt, ashtu siē ėshtė edhe statusi politik i Kosovės”...
Nė vazhdim tė parafrazimit tė dilemave, Myrtaj ka diagnostifikuar tė gjitha rrethanat shoqėrore, politike, ekonomike dhe tė gjitha zhvillimet, qė e degjeneruan procesin nė pėrgjithėsi dhe qė ndikuan nė restaurimin e status-quosė sė rrezikshme, e cila do tė shpėrthejė me revoltėn e 17 dhe 18 marsit tė vitit 2004.
Nė mesin e shumė faktorėve qė ndikuan nė stėrkeqen e procesit afirmativ, nė rrugė drejt pavarėsisė, ai ka stigmatizuar feudo-mentalitetet e sė kaluarės dhe njė mori faktorėsh tė tjerė, tė cilėt ndikuan nė frenimin e rrugės drejt zgjidhjes sė shpejtė tė statusit tė Kosovės.
Me shumė tė drejtė ka konstatuar se “ pas fitores sė luftės, nė Kosovė, nė vend tė njė mentaliteti, tė njė logjike e tė njė kulture tė re fitimtare, u restaurua shprehia e vjetėr publike. Si rezultat i dominimit tė logjikės sė rikthimit, nė ēdo sferė tė jetės, e reja u sfidua nga e vjetra. Nė pėrputhje me kėtė logjikė pozitėn e tyre tė mėparshme e aspiruan tė gjithė ish-nėpunėsit, ish-policėt, ish-shefat, ish-drejtorėt, ish rojet e pyllit, ish-kasapėt dhe ish bashkėpunėtorėt e pushtetit serb, Pėr fat tė keq, kjo pozitė jo vetėm u aspirua, por nė shumė raste edhe u rikthye, sepse shoqėria kosovare, pas luftės, nuk arriti t’i ndėrpresė fijet e lidhjeve midis matrapazėve, tregtarėve e bashkėpunėtorėve shqiptarė dhe padronėve tė tyre tė deridjeshėm serbė.

Nė pasqyrimin e realitetit, i cili u imponua pas luftės sonė ēlirimtare dhe fitimtare, analisti, Nezir Myrtaj, shkaktarėt e vėrtetė tė degradimit tė vlerave tė luftės nuk i ka kėrkuar vetėm te qarqet e huaja apo te administrata ndėrkombėtare, por i ka identifikuar pėrbrenda vetė faktorit shqiptar, pėrbrenda klasės durimtare e servile, e cila nė kushte dhe rrethana tė caktuara, me servilizmin e njohur e mirė tė mėsuar ndaj padronit, cilido qoftė ai, u vu nė shėrbim tė qarqeve tė caktuara, tė cilat ndikuan nė zvarritjen dhe stėrkeqen e procesit politik qė po zhvillohej nė Kosovėn e pas luftės. Ai me keqardhje ka konstatuar se “nė vitet e pas luftės, mijėra shqiptarė deklaruan shtetėsinė jugosllave pėrmes dokumenteve tė ndryshme civile e shtetėrore. Me qėllim pėr tė pėrmbushur nevojat e tyre personale ata bashkėpunuan me mafian serbe duke u mundėsuar atyre pėr t’ i mbrojtur interesat pronėsore nė Kosovė”....

Pas njė analize tė gjerė dhe tė gjithanshme qė i bėn realitetit mbizotėrues nė Kosovė, nė vitet e para tė pas luftės, analisti largpamės, Nezir Myrtaj, ka shkoqitur edhe njė segment shumė domethėnės qė degradoi nė restaurimin e mentalitetit tė vjetėr, tė mentalitetit tė robit, i cili mbase ėshtė rrjedhė e sundimit tė huaj shumėshekullor. Ai, pasi ka vėnė nė spikamė tė gjithė faktorėt qė quan nė kėtė, ende “rrugė tė papėrfunduar”, nė kėtė rrugė e cila zgjati mė shumė se tetė vjet, ka veēuar edhe njė segment tjetėr realist, i cili po ashtu ėshtė shumė sinjifikativ. Duke komentuar rezultatin e zgjedhjeve tė para dhe tė dyta pas dėbimit tė forcave okupatore serbe nga Kosova, ai ka nėnvizuar se “Testimi mė i qartė i ndjenjave dhe i ndėrgjegjes sė shoqėrisė kosovare u bė me rastin e zgjedhjeve vendore dhe atyre qendrore. Nė kėto zgjedhje shumica e elektoratit shqiptar, dėshmoi pėrcaktimin e tij, nė favor tė forcave tė dyshimta politike, madje edhe tė personave, tė cilėt e kishin penguar luftėn dhe jo nė favor tė forcave tė reja politike. Rasti i Kosovės, nė kėtė kontest bėri pėrjashtim nga tė gjitha vendet e tjera tė rajonit tė dala nga lufta, me pėrjashtim tė Serbisė”.

Krijimtaria e z. Myrtaj shkėlqen ashtu sikur shkėlqen margaritari, tė cilit kurrė nuk i humbet vlera. Ajo, ėshtė e tillė, sepse ėshtė shkruar me pėrkushtim, e mbėshtetur nė njė pozicion tė fortė kombėtar, ėshtė shkruar me ndėrgjegje dhe pėrgjegjėsi tė thellė kombėtare e politike. Shkrimet e tij mbi tė gjitha shquhen pėr gjuhė dhe stil shumė tė pasur, brendi e pėrmbajtje tė begatshme, koncizitet e korrektėsi nė paraqitjen dhe trajtimin e problemeve, realizėm, gjykim autentik dhe shumė veēori tė tjera.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Mon Nov 05, 2007 4:28 pm

Nė Vjenė po mbahet raundi i ri i bisedimeve ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit





  • SOT nė Vjenė ka filluar raundi i katėrt i bisedimeve ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit lidhur me planin e modifikuar tė treshes ndėrmjetėsuese ndėrkombėtare pėr Kosovėn.






    Dokumenti nė fjalė nuk paragjykon statusin tė Kosovės, por ofron disa propozime pėr raportet e ardhshme tė Prishtinės dhe tė Beogradit, mbi bazėn e tė cilave mund tė arrihet deri te zgjidhja.

    Treshja ndėrmjetėsuese fillimisht ėshtė takuar me delegacionin e Serbisė ndėrsa nė kėto ēaste ėshtė duke biseduar me udhėheqėsit mė tė lartė tė Kosovės. Nė seancėn e pasdites do tė organizohet njė takim i drejtpėrdrejt i delegacioneve.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Mon Nov 05, 2007 4:29 pm

Botuar: 05 Nov 2007
Kuvendi i Shqipėrisė diskuton shkarkimin e Sollakut

  • Parlamenti i Shqipėrisė diskuton sot kėrkesėn pėr shkarkimin e kryeprokurorit Sollaku dhe pritet tė pėrfshihet nga debate tė ashpra. Mazhoranca paraqet raportin sipas tė cilit kryeprokurori ka kryer shkelje tė rėndė tė ligjit dhe duhet shkarkuar.





    Nga ana tjetėr opozita kėrkon qė mazhoranca tė presė vendimin e Gjykatės Kushtetuese pėr kėrkesėn e kryeprokurorit qė e cilėson antikushtetuese ngritjen e kėtij komisioni, por duket se kjo nuk do tė ndodhė pasi Parlamenti tashmė ka pėrfshirė nė agjendėn e tij kėtė ēėshtje.
    /V.H./Liria
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Kosovarja
Admin
Admin
avatar

Female
Numri i postimeve : 4833
Age : 31
Vendi : Jashtokėsore!
Registration date : 14/08/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Tue Nov 06, 2007 12:53 am

Treshja takon ndaras pėraqėsuesit e Prishtinės dhe Beogradit
Vjenė, 5 nėntor - Me ndėrmjetėsimin e Treshes ndėrkombėtare pėr statusin e Kosovės, sot nė orėt e paradites nė Vjenė nisi raundi i ri i bisedimeve mes pėrafqėsuesve tė Prishtinės dhe Beogradit. Fillimisht treshja ėshtė takuar me pėrfaqėsuesit e palės serbe, kurse mė pas edhe me pėrfaqėsuesit e Prishtinės. Ndėrkaq nė orėn 13.30 treshja ndėrkombėtare do tė takohet me pėrfaqėsuesit e tė dyja delegacioneve, takim qė pritet tė zgjasė tri orė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Tue Nov 06, 2007 1:36 am

Premtime tė sigurta "dushk pėr gogla"

Merreni me mend, edhe sot ne arkivat e osmanlive nė Stamboll ka tė dhėna arikivore pėr tapitė e qytetarėve, apo vėrtetėsia dhe origjinaliteti i tyre mund tė bėhet shumė lehtė, mund tė gjenden edhe nė arkivat e Medreses sė Shkupit, tė mos flasim pėr ato tė konfiskuara dhe tė grabitura, nė adminiatratėn paralele nė Graēanicė dhe nė Serbi. Sa ishin tė devotshėm nė kryerjen e detyrave administrative tregoi rasti i Prizrenit, qė mori shumė pisllėqe me vete, duhet pra me ēdo kusht tė bėhet ndėrrimi i normal i pushtetit lokal, nėse pėr asgjė tjetėr, bile pėr tė kuptuar hilet e hyqmetlijėve lokal, mė mirė tash kur ende nuk ėshtė vonė, se mė vonė do tė bėhet shumė vonė. Mbase nuk janė edhe tash tė vonshme fjalėt "transferoni tapitė, diku nė sefet e bankave perėndimore, ngase ato mund t'i kap flaka zgjedhore".

Agim Vuniqi
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Tue Nov 06, 2007 1:38 am

A do t’i fitojė zgjedhjet nė Kosovė krimi i organizuar ?!

Realizimi i pavarėsisė, as nė ėndėrr :

Qytetarėt e Kosovės, me pėrjashtim tė serbėve, preokupim kryesor tash e kanė a do tė dalin fare nė zgjedhje dhe nėse vendosin tė dalin nė kėto zgjedhje, pėr kend tė votojnė atėhere?

Ngase ata qė kanė votuar mė parė, nė masė tė madhe janė zhgėnjyer dhe dilemat janė krejtėsisht normale. Mė parė, nė tė gjitha zgjedhjet e mbajtura oferta kryesore pėr t’i joshur votuesit ishte vota pėr pavarėsinė e Kosovės dhe tė gjithė ata qė nuk do tė dilnin nė zgjedhje cilėsoheshin si kundėrshtarė tė pavarėsisė, kundėrshtarė tė Amerikės, bashkėpunėtorė tė Serbisė, kundėrshtarė tė BE –sė dhe proceseve integruese dhe pallavra tė tjera qė korrespondonin shumė mirė me karakterin, injorancėn, pėrmbajtjen morale dhe njerėzore tė ofertuesve tė kėtij tregu politik.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Tue Nov 06, 2007 1:40 am

21:05/05.11.07 - Delegacioni i Kosoves: Nuk e pranojme variantin e Honkongut per Kosoven


Delegacioni i Kosovės ka hedhur poshtė propozimin mė tė ri tė Serbisė, qė statusi i Kosovės tė zgjidhet sipas modelit tė Hong Kongut. Zėdhėnėsi Skėnder Hyseni ka thėnė se Kosova e Hong Kongu nuk kanė asgjė tė pėrbashkėt. Ai mė tutje ka thėnė se nė takimin e sotėm nuk ishte arritur kurrfarė progresi, pasi, sipas tij, pala serbe synon zvarritjen e procesit.

|||Lajme.Net|||
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Tue Nov 06, 2007 1:41 am

17:35/05.11.07 - Raporti i Komisionit hetimor: Me 77 vota pro, 37 kunder dhe 3 abstenime eshte miratuar propozimi per shkarkimin e Sollakut


Me 77 vota pro, 37 kunder dhe 3 abstenime eshte miratuar raporti per shkarkimin e prokurorit te pergjithshem Sollaku. Propozimi do ti paraqitet presidentit te republikes Bamir Topi. deputeti Ngjela ka spieguar voten e tij kunder duke thene se me kete votim parlamenti ka vdekur dhe eshte rikthyer thjesht ne nje mexhlis

|||Lajme.Net|||
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Tue Nov 06, 2007 1:43 am

17:05/05.11.07 - Rohan: Bisedimet e Vienes jane te deshtuara


Bisedimet e sotme pėr Kosovėn, nė Vjenė, nuk mund tė sjellin asnjė rezultat, ka deklaruar zėvendėsi i tė dėrguarit tė OKB-sė pėr Kosovėn, diplomati austriak, Albert Rohan.

Bisedimet pėr statusin e Kosovės nuk mund tė sjellin asgjė, sepse Serbia ka thėnė qartė se nuk e pranon pavarėsinė e Kosovės, ndėrsa Prishtina ėshtė e qartė nė qėndrimin se nuk pranon asgjė mė pak se pavarėsia. Do tė ishte naive sikur tė llogarisnim se do tė vijė deri te ndonjė ndryshim qėndrimesh, ka thėnė Rohan.

Nė rast tė njohjes sė pavarėsisė sė njėanshme tė Kosovės, ka thėnė tutje ai, rreziku nga njė konflikt i armatosur pėrmasash tė mėdha ėshtė i vogėl, por duhet llogaritur nė aksione tė kufizuara nė veri tė Kosovės dhe nė jug tė Serbisė, ka thėnė diplomati austriak, Albert Rohan.
|||Lajme.Net|||
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Tue Nov 06, 2007 1:49 am

17:00/05.11.07 - BE: Maqedonia ka ngeur ne vend


Raporti i Komisionit Evropian pėr Maqedoninė do tė pėrmbajė vlerėsime kritike pėr situatėn e sigurisė dhe atė politike, kurse pėr ekonominė do tė thuhet se janė ndėrmarrė hapa qė mund tė ndikojnė nė kahje pozitive.
Raporti, i cili bėhet publik tė martėn vjen nė njė kohė kur nė Maqedoni ka tensione tė brendshme dhe tė jashtme kjo e fundit pėrsa i pėrket negociatave pėr emrin me Greqinė.
Ngecje, kjo do tė jetė fjala qė do tė karakterizojė raportin e KE-sė pėr Maqedoninė.
Burime pranė BE-sė i thanė BBC-sė se raporti do tė jetė kritik pėrsa i pėrket politikės.
Zyrtarėt e Brukselit nė raport do tė thonė se Maqedoni nuk ka bėrė pėrpara nė kėtė drejtim si dhe do tė evidentojnė ngjarje si mungesa e dialogut politik, mungesa e bashkėjetesės qeveri-president apo dhe skenat e dhunshme nė parlament, si shkaqet pse raporti nuk do tė mund tė konsiderohet si pozitiv.
Gjithashtu raporti do tė jetė kritik edhe pėr mungesėn e reformave sidomos nė sistemin e drejtėsisė. Gjithashtu ai do tė pėrmbajė referenca tė tilla si politizim i administratės.
Raporti i KE-sė do tė pėrmendė edhe situatėn e sigurisė. Pėr kėtė segment do tė thuhet se ajo ėshtė pėrkeqėsuar nė krahasim me njė vit mė parė.

|||Lajme.Net|||
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Tue Nov 06, 2007 1:51 am

16:45/05.11.07 - Jusufi: Nuk kam firmosur vendimin per te kufizuar Flamurin shqiptar


Disa ditė pas dorėheqjes sė parevokueshme nga funksioni i kryetarit dhe gjykatėsit nė Gjykatėn Kushtetuese tė Maqedonisė, Mahmut Jusufi deklaroi se nuk ka nėnshkruar kufizimin e pėrdorimit tė simboleve tė bashkėsive, siē ishte thėnė nė disa media.
Me miratimin e kėtij vendimi, tre gjykatėsit tė cilėt janė emėruar nga Parlamenti i Maqedonisė me shumicė votash (sipas parimit tė Badinterit) u mbivotuan nga gjashtė gjykatės tė tjerė. Kėshtu u bė ndarja e pėrbėrjes gjyqėsore nė baza nacionale, megjithėse gjatė marrjes sė vendimeve ishte i nevojshėm edhe konsensusi i gjykatėsve tė emėruar nė bazė tė parimit tė lartpėrmendur. Kjo, aq mė shumė se vetė Ligji pėr pėrdorimin e flamujve tė nacionaliteteve, ėshtė miratuar nė Parlamentin e Maqedonisė nė bazė tė kėtij parimi, tha Jusufi.
Unė nuk e nėnshkrova kėtė vendim dhe atje ku do duhej tė ishte nėnshkrimi, shėnova se ēdo nėnshkrim qė do tė vihet nė kėtė vendim ėshtė i pavlefshėm, sepse isha i bindur qė nėnshkrimi im mund tė manipulohej dhe keqpėrdorej, tha Jusufi pėr mediat.
Ai shtoi se thėniet sipas tė cilave kryetari e tėrhoqi nėnshkrimin e vet pas tri ditėsh, nuk duan koment.
Po tė kishte qenė kėshtu, vendimi do tė ishte dėrguar menjėherė nė Gazetėn Zyrtare tė Maqedonisė dhe do tė shpallej, vėrejti Jusufi.
Kryetari i Gjykatės Kushtetuese tė Maqedonisė, Mahmut Jusufi dhe Bajram Pollozhani, anėtar shqiptar i kėsaj gjykate, dhanė dorėheqjen mė 30 tetor, pėr shkak tė vendimit qė kjo Gjykatė mori mė 24 tetor, pėr heqjen e disa dispozitave nga Ligji i pėrdorimit tė flamujve tė bashkėsive nė Maqedoni. |||Lajme.Net|||
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Tue Nov 06, 2007 2:17 am

Gjatė bisedave tė ndryshme nė shoqėrėri shpeshta arrijm deri tek pika e bisedės se; cilit individ t’i besohet. Kėtė situatė nė Kosovė e kanė krijuar aletaėt e Serbisė, tė cilėt e zgjatėn me qėllim tė caktuar mandatin e rezolutės 1244, me arsytim sa tė krijohen kushte tė favorshme pėr ta realizuar.

Por nė tė vėret kujt i shkoi pėr shtati kohzgjatja e kėtijė mandati tė rezolutės 1244 !!!?

Serbia nė vitin 1999 ishte nė pozita shumė mė tė vėshtira ... kurse prej pranimit tė zgjedhjeve tė para e tutje Serbia dhe Rusia vazhdimisht u forcuan sė bashku me kundėrshtarėt tjerė tė shqiptarėve. Tani e tutje prej ’99-ės kur u krijuan rrethanat politike tė zgjedhjes sė problemit me mjete politike, po shkohet nga ajo qė problemi jonė tė zgjidhet pėrmes armės sė organizuar. Nga ajo qė mė 1999 ka pasur 99% pėr zgjedhje politike po shkon drejt asaj qė kjo pėrqindje tė kthehet nė tė kundėrtėn dhe nė kushte tė vėshtira ndėrkombtare. Por e pashmangshme se shqiptarėt nuk do tė jetojnė nė robėri, pėr shqiptarėt ēlirimi ėshtė jetik . Rezoluta 1244 nuk ka mundėsi tė realizohet pa luftė kundėr shqiptarėve, kėtė e di tėr bota dhe pėr kėtė shumė fuqi botėrore janė deklaruar kundėr saj. vetėm Serbia dhe Rusia po e mbrojnė me ngulm dhe atė duke e parė naivitetin politik tė bartėsve tė politikės shqiptare tė institucioneve tė dalura nga rezoluta 1244.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Tue Nov 06, 2007 6:37 pm

Botuar: 06 Nov 2007
Pėrfundoi pa rezultate takimi ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit


Nė Vjenė,ka pėrfunduar raundi i katėrt i bisedimeve tė drejtpėrdrejta nė mes tė Prishtinės dhe Beogradit, me ndėrmjetėsimin e Treshes ndėrkombėtare tė Grupit tė Kontaktit pėr statusin e Kosovės. Dy drejtuesit e Ekipit Negociator serb, kryetari dhe kryeministri i Serbisė, Boris Tadiq e Vojisllav Koshtunica, kanė kėrkuar qė tė shqyrtohet propozimi i Serbisė pėr autonomi substanciale tė Kosovės dhe i njėjti tė krahasohet me marrėveshjen pėr statusin e Hong Kongut, si njėsi e veēantė administrative, brenda territorit kinez.

Ky model, sipas Tadiqit, “ofron elemente pėr zgjidhjen e statusit tė ardhshėm tė Kosovės, nė njė mėnyrė qė do t’i konvenonte stabilitetit dhe integritetit evropian tė regjionit”. Megjithatė, pala kosovare ka vlerėsuar se ky model ėshtė plotėsisht i pazbatueshėm nė rastin e Kosovės. “Kėto janė propozime tėrėsisht konfuze”, ka thėnė pėr media pas takimit, Skėnder Hyseni, zėdhėnės i Ekipit Negociator tė Kosovės, duke njoftuar pėr vlerėsimin e palės kosovare se edhe nė kėtė takim nuk ka pasur kurrfarė pėrparimesh.
"Nuk mund tė njoftoj pėr pėrparime tė arritura nė kėtė takim. Ėshtė vlerėsim i keq i Beogradit se bėhet fjalė pėr procesin e ruajtjes sė sovranitetit tė Serbisė”, ka thėnė Hyseni, duke shtuar se Serbia ka dalė me propozime tė cilat, “nuk paraqesin zgjidhje, po nė rastin mė tė mirė, gjysmė-zgjidhje”. "Kosova ėshtė kundėr zgjidhjeve gjysmake dhe angazhohet pėr zgjidhje ekskluzivisht tė qėndrueshme”, ėshtė shprehur Hyseni, pėr tė rikujtuar qėndrimin e ekipit kosovar se, e vetmja zgjidhje e qėndrueshme pėr Kosovėn ėshtė pavarėsia e saj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Wed Nov 07, 2007 12:40 am

16:00/06.11.07 - Kajdanou: Nuk ka analogji midis Kosoves dhe Honkongut


Shefja e Zyrės amerikane nė Prishtinė Tina Kajdanou, me rastin e propozimit tė Serbisė qė problemi i Kosovės tė zgjidhet sipas modelit tė Hong Kongut, ka deklaruar se nuk ekziston njė analogji midis Kosovės dhe cilitdo rajon tjetėr nė botė.

Zonja Kajdanou ka thėnė pėr njė radio lokale serbe nė Kosovė, se Kosova ka rrethana tė veēanta historike dhe njė rrjedhė tė posame tė zhvillimeve dhe se nė kėtė mėnyrė duhet vėshtruar. Diplomatja amerikane tha se nuk pret qė procesi negociator do tė vazhdojė pas 10 dhjetorit, duke theksuar se procesi nuk guxon tė prolongohet, sepse nga kjo askush nuk do tė kishte dobi.
Kosova gjendet nė Evropė dhe ēfarėdo qė tė ndodhė me tė, do tė ketė ndikim nė BE dhe nė stablitetin dhe sigurinė e rajonit, ka thėnė Kajdanou.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Wed Nov 07, 2007 12:41 am

16:00/06.11.07 - Topi: Ftoj partite politike te rikthehen ne tryezen e reformave te drejtesise


Presidenti Bamir Topi ftoi partitė politike, qė t'i kthehen tryezės sė reformimit tė sistemit tė drejtėsisė pa asnjė lloj paragjykimi.
Nė njė prononcim pėr mediat, pas pėrfundimit tė mbledhjes sė Kėshillit tė Lartė tė Drejtėsisė, Presidenti siguroi, nė lidhje me shkarkimin e Prokurorit tė Pėrgjithshėm, se do tė ndjekė tė gjithė ato procedura qė konsiderohen ligjore.
Qė ka probleme tė korrupsionit gjyqėsor, kjo ėshtė evidente, dhe nuk konstatohet vetėm nga Kryetari i Shtetit, por dhe ju si personazhe tė medias e konstatoni tek mikrofoni i hapur, tha Presidenti Topi. Sipas tij, kėto janė probleme qė sot i konstatojnė tė gjithė.
Nė lidhje me reformėn nė drejtėsi, Kreu i Shtetit tha se kjo ėshtė njė ēėshtje qė ėshtė sot nė parlament, ndėrsa shprehu mendimin se urgjentisht duhet tė fillojė puna nė Parlament me pjesėmarrjen e tė gjithė pėrfaqėsuesve tė partive politike dhe tė reformojmė sistemin e drejtėsisė. Momenti i parė ėshtė tė shprehet vullneti politik dhe ne jemi nė momentin, kur ky vullnet politik duhet tė kthehet nė procedurė juridike, theksoi Presidenti
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1178
Registration date : 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Wed Nov 07, 2007 12:42 am

15:45/06.11.07 - BE: Shqiperia ka bere njefare perparimi


Raporti i KE per Shqiperine pershkrihet nga fjala ka «bere njefare perparimi». Ne raport thuhet se: «Shqipėria e ka nėnshkruar marrėveshjen e Stabilizim Asociimit me BE-nė nė qershor tė vitit 2006, dhe ratifikimi i kėsaj marrėveshjeje nga vendet anėtare vazhdon.
Raporti thotė se Shqipėria ka bėrė njė farė pėrparimi pėrsa i takon demokracisė dhe sundimit tė ligjit.
Njė farė pėrparimi ėshtė arritur edhe pėrsa i takon tė drejtave tė njeriut dhe mbrojtjes sė pakicave si edhe nė forcimin e tė drejtės sė pronėsisė.
Shqipėria ka vazhduar tė luajė njė rol pozitiv nė ruajtjen e stabilitetit rajonal dhe ka kontribuar nė arritjen e Marrėveshjes Rajonale pėr Tregtinė e Lirė, CEFTA.
Megjithatė, duhet tė zhvillohet kultura demokratike dhe nė mėnyrė tė veēantė dialogu konstruktiv mes palėve, me qėllim qė sistemi politik tė funksionojė nė mėnyrė efektive dhe transparente.
Ėshtė e rėndėsishme qė Shqipėria tė pėrfundojė reformat e vonuara elektorale dhe gjyqėsore tė cilat janė diskutuar.
Korrupsioni mbetet i pėrhapur, thuhet nė raportin e Komisionit Evropian.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 2 e 15Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3 ... 8 ... 15  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Politikė-
Kėrce tek: