Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1 ... 8 ... 13, 14, 15  Next
AutoriMesazh
Shqipo_
Anėtar i ri
Anėtar i ri
avatar

Male
Numri i postimeve : 194
Age : 105
Vendi : Prespe
Registration date : 31/08/2008

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Mon Dec 22, 2008 2:52 am

Terror i pėrmasave shqetėsuese

Zejnulla VESELI
Shkup, 21 dhjetor - Ky terror qė po bėhet ndaj shqiptarėve dhe qė po vazhdon nė kontinuitet ėshtė edhe njė sinjal i injorancės dhe paaftėsisė sė partisė shqiptare nė Qeveri. Kėshtu fillon reagimi i Demokracisė sė Re tė Imer Selmanit, nė tė cilin reagim thuhet se shqiptarėt nė Maqedoni nė zgjedhjet e fundit nuk votuan qė tė bastisen dhe tė terrorizohen nė mėnyrė kaq brutale.
"Shprehim shqetėsimin tonė mė tė thellė pėr bastisjen nė shtėpitė e familjeve tė dėshmorėve, ish-pjesėtarėve tė UĒK-se si dhe tė njė gazetari, akt tė cilin e cilėsojmė si veprim kundėr mendimit dhe fjalės sė lirė. Andaj kėrkojmė sqarime nga partia shqiptare nė qeveri se ēka ėshtė duke ndodhur me gjithė kėto bastisje nėpėr vendbanimet shqiptare", thuhet nė komunikatėn e DR-sė.

Po pėrsėritet situata e 2001-it

Ndėrkohė, kreu i Bashkimit Demokratik Kombėtar, Hysni Shaqiri, nė reagimin e tij drejtuar gazetės, konstaton se aksionet e policisė me motive tepėr banale, bastisje tė shpeshta dhe arrestime individėsh tė pafajshėm, po akumulojnė krahas terrorit edhe revolta tė mėdha te popullsia. Shaqiri thotė se "bastisja e shtėpisė sė gazetarit Ratkoceri tregon se sa Qeveria dhe policia ėshtė nė gjendje tė bėjė vetėm pėr tė mbyllė fjalėn dhe dyert mediave tė lira". "Ndėrsa panika qė po shkaktohet nė zonat e luftės ka njė prapavijė tė qartė: pėrsėritje tė situatės sė vitit 2001 dhe krijim tė njė terreni mė tė pastėr pėr realizimin e planeve tė tyre. Strategjinė qė po e pėrdor policia ėshtė e njohur. Gabimin mė tė madh e mbajnė partitė politike shqiptare, tė cilat kanė krijuar terren pėr realizimin e kėsaj strategjie, sidomos me incidentet e ndodhura edhe gjatė zgjedhjeve tė fundit parlamentare, ku forcave policore maqedonase iu krijua mundėsia tė zbatojnė lloj-lloj skenarėsh", thuhet nė reagimin e Shaqirit.

Po ashtu, vėren kreu i BDK-sė, qėllimi i kėtyre aksioneve dhe bastisjeve ėshtė tė thyhet egoja e shqiptarit dhe tė zhvlerėsohet ēdo lloj vlere e luftės qė u arrit me shumė shumė sakrifica. Tash forcat policore me ndihmėn e disa individėve tė caktuar tė pėrfshirė nė kriminalitet dhe qė rrėnjėt i kanė edhe te pushteti, realizojnė skenarėt.

"Fatkeqėsisht, ne nuk jemi vigjilentė dhe nuk jemi tė zgjuar qė kėto dukuri t'i ndėrpresim", thotė Shaqiri. Nė mbėshtetje tė tezės se nėse Maqedonia nuk hyn nė NATO ka rrezik qė tė destabilizohet vendi dhe rajoni, koalicioni qeveritar VMRO-BDI ka ndėrmarrė njė fushatė diplomatike nė politikėn e jashtme dhe njė dhunė tė paparė ndaj shqiptarėve nė politikėn e brendshme. Kėshtu nis reagimi i Bashkimit Demokratik Shqiptarė, kreu i tė cilės, Bardhyl Mahmuti, vlerėson se bastisja, dhuna dhe presionet ndaj botuesit dhe drejtorit tė sė pėrditshmes shqiptare "Koha", Arben Ratkoceri dhe tė familjes sė tij, hyjnė nė funksion tė terrorit shtetėror pėr tė imponuar heshtjen mediatike ndaj shtetrrethimit tė pashpallur tė vendbanimeve shqiptare tė komunave tė Shkupit, Hasnabegut, Haraēinės, Kumanovės dhe Likovės. "Bastisja dhe dhuna e mbi 3000 familjeve shqiptarė vetėm pėr tre muajt e fundit janė dėshmi se autoritetet shtetėrore tė Maqedonisė nuk lėnė mjet pa pėrdorur pėr tė provokuar destabilizimin e vendit. Arrestimet nė Haraēinė, Ēair tė Shkupit dhe Opajė tė Kumanovės janė sinjal alarmi pėr tė gjitha institucionet demokratike ndėrkombėtare se Maqedonia po hyn nė njė konflikt tė pashmangshėm me shqiptarėt, pasojat e tė cilit mund tė rrezikojnė paqen dhe sigurinė nė rajon", thuhet nė reagimin e BDSH-sė.

Tendencė pėr tė heshtur fjalėn e lirė

Agjencia e lajmeve INA reagon ashpėr kundėr bastisjes dhe dhunės psikologjike ndaj gazetarit dhe drejtorit tė gazetės "Koha" nė Shkup, Arben Ratkoceri. Nėpėrmjet njė reagimi drejtuar mediave, INA thekson se "kjo ndėrhyrje dhe dhunė psikologjike nė shtėpinė e kolegut Arben Ratkoceri nuk ėshtė spontane, as rastėsi, por kėtė e kuptojmė si tendencė pėr tė heshtur dhe trembur fjalėn e lirė dhe gazetarėt shqiptarė, pėrballė njė situate tė mjerė dhe nėnēmuese qė pėr ēdo ditė bėhet mė e rėndė nė Maqedoni". Ndėrhyrja e dhunshme nė adresė tė njė personaliteti publik, sipas INA-s, nuk donė arsyetime dhe broēkulla pėr lėshime, gabime apo forma tė tjera tė arsyetimeve, por ėshtė njė atak i rėndė dhe i pakompensueshėm ndaj fjalės sė lirė. "Ndjehemi tė tmerruar nga ky akt i turpshėm i Ministrisė sė Punėve tė Brendshme dhe kėrkojmė pėrgjegjėsi tė plotė nga krerėt e saj mė tė lartė, duke thirrur edhe prononcimin e Qeverisė dhe institucioneve tė tjera", thuhet nė reagimin e INA-s.

Botuesit: Presion direkt ndaj mediave

Reagim nė adresė tė KOHA-s ka dėrguar edhe Shoqata e Gazetarėve Shqiptarė tė Maqedonisė, e cila ka dėnuar ashpėr bastisjen nga njėsitė e forcave speciale banesėn e botuesit dhe gazetarit, Arben Ratkoceri.
"Konsiderojmė se ky akt ėshtė abuzim flagrant me tė drejtat dhe liritė e njeriut si dhe njė sulm ndaj fjalės sė lirė. SHGSHM apelon tė gjithė institucioneve pėrkatėse dhe Ministrisė sė Punėve tė Brendshme qė sa mė shpejtė tė marrin tė gjitha masat dhe tė zbardhin incidentin e ndodhur. Nė tė kundėrtėn, kėtė rast do ta konsiderojmė si njė sulm tė rėndė ndaj lirisė sė mediave dhe shkelje tė patolerueshme tė tė drejtave tė njeriut", thuhet nė reagimin e SHGSHM-sė. Reagim po ashtu ka dėrguar edhe Shoqata e Botuesve Shqiptarė, e cila bastisjen e shtėpisė sė botuesit tė KOHA-s, e vlerėson si presion direkt ndaj lirisė sė fjalės sė lirė dhe trysni ndaj gazetarėve.

"Konsiderojmė se kėsisoj ndodhi janė presion ndaj botuesve dhe janė direkt tė drejtuara ndaj lirisė sė publikimit qė ėshtė bazė e lirisė sė tė shprehurit", thuhet nė reagim tė Shoqatės sė Botuesve Shqiptarė.

IMER SELMANI
Shqiptarėt nė Maqedoni nė zgjedhjet e fundit nuk votuan qė tė bastisen dhe tė terrorizohen nė mėnyrė kaq brutale. Kėrkojmė sqarime nga partia shqiptare nė qeveri se ēka ėshtė duke ndodhur me gjithė kėto bastisje nėpėr vendbanimet shqiptare

HYSNI SHAQIRI
Panika qė po shkaktohet nė zonat e luftės ka njė prapavijė tė qartė: pėrsėritje tė situatės sė vitit 2001 dhe krijim tė njė terreni mė tė pastėr pėr realizimin e planeve tė tyre. Strategjinė qė po e pėrdor policia ėshtė e njohur. Gabimin mė tė madh e mbajnė partitė politike shqiptare, tė cilat kanė krijuar terren pėr realizimin e kėsaj strategjie

RUFI OSMANI
Fotografitė nė televizionet e vendit pėr bastisjet e egra nė shumė shtėpi tė shqiptarėve dhe nė shtėpinė e z.Ratkoceri mė prekėn rėndė. Kėto skena trishtuese tė kėtij shteti i kam pėrjetuar personalisht nė vitin 1997. Nė pamundėsi tė ju asistojmė nė mėnyrė tjetėr, ju shprehi pėrkrahjen time tė plotė morale nė denoncimin qė u bėni kėtyre veprimeve inkriminuese dhe jonjerėzore tė pushtetit

BARDHYL
MAHMUTI
Nė mbėshtetje tė tezės se nėse Maqedonia nuk hyn nė NATO ka rrezik qė tė destabilizohet vendi dhe rajoni, koalicioni qeveritar VMRO-BDI ka ndėrmarrė njė fushatė diplomatike nė politikėn e jashtme dhe njė dhunė tė paparė ndaj shqiptarėve nė politikėn e brendshme
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.fbksh-aksh.tk
Arber01
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 34
Age : 36
Vendi : arberia
Registration date : 20/12/2008

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Mon Dec 22, 2008 3:15 am

Kakaoja dhe ēokollata

A e dinit se kakaoja ka veti antioksidante shumė tė fuqishme?! Falė kokrrave tė kakaos, tė cilat kanė veti ushqyese shumė tė dobishme, ky ushqim me bazė bimore ka veti antioksidante,
tė cilat e rendisin nė ushqimet mė tė dobishme krahas zarzavateve, fasuleve, drithėrave dhe frutave tė thatė, por gjithmonė kur konsumohet nė sasi tė moderuar.



Kokrrat e kakaos janė tė pasura nė njė antioksidant specifik tė quajtur flavonol. Flavonolet gjenden nė sasi tė konsiderueshme te mollėt, manaferrat, fasulet, frutat e thatė, rrushin e kuq, verėn e kuqe dhe ēajrat bimore.
Nė anglisht, kokrrat e kakaos quhen “cocoa beans” pra fasulja e kakaos, por nė fakt ato nuk janė fasule. Ato janė fara tė pemės Theobroma cocoa. Kėto fara pėrdoren pėr tė prodhuar kakaon dhe ēokollatėn. Pudra natyrale e kakaos prodhohet duke presuar dhe larguar sasinė mė tė madhe tė gjalpit tė kakaos nga korra e saj. Ēokollata bėhet nga kakaoja, duke i shtuar gjalpė ekstra. Ēokollatat e ndryshme pėrmbajnė flavonole nė pėrqindje tė ndryshme dhe studimet tregojnė se ato i japin veti mbrojtėse pėr shėndetin.

Kakaoja i jep trupit fuqi antioksidante
Duke ngrėnė sa mė shumė ushqime forcohen mekanizmat mbrojtės tė organizmit kundėr molekulave tė dėmshme, siē janė radikalet e lira. Kakaoja dhe ēokollata janė tė pasur nė antioksidante. Kur i krahasojmė ato me ushqime tė tjera, kakaoja dhe ēokollata mund tė kenė 10 herė mė shumė fuqi antioksidante dhe pėr kėtė renditen nė fillim tė listės sė ushqimeve me veti mbrojtėse pėr organizmin.
Pėr tė bėrė zgjedhjen mė tė mirė, shikoni tė zgjidhni kakao tė pa –alkalizuar (non –alkalized cocoa). Kakaoja natyral ėshtė i pa-alkalizuar. Gjithashtu, zgjidhni ēokollatėn e errėt nė ngjyrė, ose me tė paktėn 40% kakao.

Kakaoja, flavonolet dhe shėndeti
Flavonolet janė substanca tė studiuara pėr kontributin e tyre nė aromėn dhe ngjyrėn e ushqimeve tė ndryshme. Benefitet e kakaos dhe ēokollatės prekin sistemin kardiovaskular, veshkat, shėndetin e trurit, sistemin imunitar, diabetin, si dhe presionin e gjakut. Deri tani studimet mbi kakaon dhe ēokollatėn kanė raportuar efektet mbrojtėse tė mėposhtme pėr sistemin kardiovaskular:
•Ulje tė riskut tė formimit tė pllakave nė arterie, duke ulur kolesterolin e keq LDL
•Rrisin nivelin e kolesterolit tė mirė HDL
•Ndihmojė nė hollimin e gjakut, duke e bėrė atė tė qarkullojė mė mirė nė enėt e tij
•Ul presionin e gjakut
•Ndihmojė nė nivelin e sheqerit nė gjak
•Ndihmon nė ekuilibrin e neurotransmitorėve, duke pasur njė efekt relaksues dhe antidepresiv (kujdes se sasi tė mėdha konsumi tė ēokollatės mund tė krijojnė vartėsi pėr kėtė arsye!!!)
Si tė gjejmė kakaon dhe ēokollatėn e pėrshtatshme
Normalisht, sa mė shumė tė ketė pėrqindje tė kakaos natyrale nė ēokollatė, aq mė e madhe ėshtė dhe pėrqindja e flavonoleve. Por, fatkeqėsisht, ashtu si dhe me zarzavatet, procesi i pėrpunimit dhe i gatimit e ul pėrqindjen e nutrienteve tė dobishme nė kėtė produkt. Megjithatė, prodhuesit e mėdhenj tė kakaos dhe ēokollatave janė duke punuar pėr gjetjen e mėnyrave qė ruajnė sa mė shumė vlerat ushqyese.
Si njė ushqim me prejardhje bimore, edhe ēokollata mund tė bėhet pjesė e njė sėmundjeje tė shėndetshme, nėse ajo konsumohet nė sasi tė moderuar. Ēokollata u jep ushqimeve njė aromė shumė tė kėndshme, duke i bėrė ato edhe mė tė pėlqyera, si p.sh., qumėshtit. Megjithatė, mos harroni se dhe ēokollata ka kalori tė shumta, prandaj duhet konsumuar me sasi tė vogla.
1 pafkė ēokollatė (10 - 20gr) ēdo ditė ju ofron shije qė ju pėlqen dhe mjaft benefite pėr shėndetin.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Arber01
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 34
Age : 36
Vendi : arberia
Registration date : 20/12/2008

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Mon Dec 22, 2008 3:16 am

Shtypi gjerman pėr mbylljen e kampit tė Guantanamos

"Wiesbadener Kurier": Pėrgatitjet e Pentagonit pėr mbylljen e Guantanamos, njė lajm i mirė jo vetėm pėr tė burgosurit e atjeshėm, por pėr tė gjithė amerikanėt tė cilėt u kushtojnė rėndėsi tė drejtave tė tyre kushtuese.

Gazeta "Westfalen Post" (Hagen) shkruan:
"Qėndrimi ndaj kampit tė torturave Guantanamo nuk ka qenė gjithmonė pa hipokrizi. Edhe pse dihet prej vitesh qė nė tė mbahen tė burgosur persona tė pafajshėm, kur ka qenė fjala se ku duhet tė ēohen ata, edhe kritikuesit mė tė fortė tė Bushit heshtnin. Gjermani Kurnaz dėshmon se fati i tij nuk u interesonte shumė aktivistėve pėr tė drejtat e njeriut nga radhėt e social-demokratėve dhe ekologjistėve.

Gazeta "Wiesbadener Kurier" vėren:
Pėrgatitjet e Pentagonit pėr mbylljen e Guantanamos janė njė lajm i mirė jo vetėm pėr tė burgosurit e atjeshėm, por pėr tė gjithė amerikanėt tė cilėt u kushtojnė rėndėsi tė drejtave tė tyre kushtuese. Vetėm pasi kjo njollė turpi tė jetė fshirė, presidenti Obama do tė ketė mundėsi tė reklamojė sėrish nė botė vlerat e SHBA-ve dhe tė kėrkojė tė ketė ndikim nė drejtimin e saj.

Kurse "Ostseezeitung" (Rostock) shkruan:
Mbylljes sė kampit nė Guantanamo jo vetėm qė i kishte ardhur koha prej kohėsh, por nė fakt ai as qė duhej ngritur. Nė fund tė fundit ky kamp sikurse edhe torturat nė burgun irakian nė Abu Ghraib, mė tepėr i kanė dėmtuar se sa u kanė ardhur nė ndihmė SHBA-ve. Fushata mbarėbotėrore e SHBA-ve kundėr terrorizmit u diskretitua moralisht dhe politikisht. Nėn drejtimin e George Bush-it Uashingtoni besonte, se lufta kundėr terrorit justifikon vėrtet ēdo mjet. Nėn drejtimin e Obamės ky qėndrim do tė ndryshojė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shqipo_
Anėtar i ri
Anėtar i ri
avatar

Male
Numri i postimeve : 194
Age : 105
Vendi : Prespe
Registration date : 31/08/2008

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Tue Dec 23, 2008 5:55 pm

Hulumtim: Serbėt nė Kosovė ndihen mė tė sigurt se shqiptarėt

12 23, 2008 03:36:00




Kosovarėt dėshirojnė qė vitin e ardhshėm tė dalin nė zgjedhje parlamentare. Me kėtė konkluzion ka dalė hulumtimi i ri i opinionit "Paralajėmrimi i Hershėm" i bėrė nga PNUD nė Kosovė.Rreth 40 pėrqind e tė anketuarve kanė thėnė se nė vitin 2009 nė Kosovė duhet tė mbahen edhe zgjedhjet parlamentare, krahas atyre lokale, pėrderisa 17 pėrqind favorizojnė vetėm mbajtjen e zgjedhjeve lokale. Krahas kėtyre shifrave, hulumtimi tregon njė rritje tė lehtė tė kėnaqshmėrisė sė opinionit ndaj institucioneve, por edhe rritje tė vullnetit tė tyre pėr tė dalė nė rrugė pėr tė protestuar.
"Fatkeqėsisht, sipas opinioneve tė respondentėve, ekziston njė gatishmėri nė rritje nė Kosovė pėr tė protestuar arsye politike dhe ekonomike. 77 pėrqind thonė se janė tė gatshėm tė protestojnė pėr arsye ekonomike dhe 60 pėrqind pėr arsye politike", deklaroi Frode Mauring, shef i PNUD-it pėr Kosovė.
PNUD, nė raportet e veta tremujore tė kėtij lloji, pėr herė tė parė ėshtė marrė edhe me matjen e disponimit tė qytetarėve ndaj liderėve politikė. Presidenti dhe Kryeministri kanė marrė sė bashku rreth gjysmėn e votave tė tė anketuarve, ndėrsa i treti qėndron kreu i opozitės, Ramush Haradinaj me 14 pėrqind tė besimit.
"Pėrderisa nga 23 pėrqind e respondentėve i besojnė Presidentit Sejdiu dhe kryeministrit Thaēi, 25 pėrqind e tyre nuk i besojnė asnjėrit nga liderėt apo nuk e dijnė kujt t'i besojnė", u shpreh Mauring.
Befasia mė e madhe e hulumtimit ėshtė se serbėt ndihen mė tė sigurt se shqiptarėt dhe pakicat tjera nė Kosovė. Rreth 50 pėrqind e shqiptarėve ndihen tė rrezikuar pėr sigurinė e tyre krahas rreth 30 pėrqind tė serbėve qė kanė kėtė perceptim.
"Te serbėt e Kosovės kemi mė pak se 30 pėrqind qė ndihen tė shqetėsuar apo nė ankth gjatė ditės. Njė pėrqindje mė e lartė e tyre ndihen nganjėherė tė shqetėsuar dhe nė ankth, por lajmi i mirė ėshtė se mbi 30 pėrqind e tyre nuk ndihen tė shqetėsuar pėr sigurinė e tyre, pra janė mė tė sigurt", deklaroi Faton Bislimi, analist i PNUD-it.
Sipas hulumtimit, ndėrmarrja mė e korruptuar publike nė Kosovė ėshtė Korporata Energjetike e Kosovės e ndjekur nga Agjencia Kosovare e Privatizimit.

Pėrparim Isufi
ALSAT KOSOVA
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.fbksh-aksh.tk
Eva0506
Hero anėtar
Hero anėtar


Female
Numri i postimeve : 3323
Age : 35
Vendi : Shume larg...!
Registration date : 28/01/2008

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Dec 26, 2008 7:51 pm

PNUD nderon Arta Dobroshin me titullin “Kampione”

PNUD ka nderuar aktoren kosovare Arta Dobroshi, me titullin “Kampione e objektivave te zhvillimit te Mijevjecarit ne Kosove”. Aktorja per kater vjet do te punoje ne programet kunder varferise, permiresimit te shendetit dhe shkollimit te femijeve.

“Jam teper e nderuar per titullin”, u shpreh aktorja perpara te pranishmeve. Shefi PNUD-it, Frode Mauring e falenderoi ate per pranimin e titullit.

“Ju uroj per sukseset ne karrieren tuaj ne kinema dhe ndihmen qe do te jepni duke u bere kampione e objektivave te Mijevjecarit”, tha ai.

Dobroshi do te angazhohet ne veprimtarite per fuqizimin e grave, luften kunder semundjeve ngjitese dhe mbrojtjen e mjedisit. Ajo bashkohet ne kete mision me futbollistin e kombetares Lorik Cana.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Eva0506
Hero anėtar
Hero anėtar


Female
Numri i postimeve : 3323
Age : 35
Vendi : Shume larg...!
Registration date : 28/01/2008

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Sun Dec 28, 2008 7:10 pm

Mat - Protesta te organizuara kunder Del Pontes

Protesta nė Gurre te Matit kunder akuzave te Karla Del Pontes per transplante te supozuara organesh ne nje shtepi te fshatit Rripe.

Qindra matjane kane vendosur te mblidhen e te protestojne publikisht ndaj akuzave te hedhura prej ish kryeprokurores se Hages Karla Del Ponte e qe jane perseritur kohet e fundit nga media e zyrtare serbe, se ne nje shtepi te fshatit Rripe ne komunen e Gures jane mbajtur rober serbe gjate kohes se konfliktit te Kosoves e mbi ta jane kryer tortura deri dhe transplante organesh.

Mbi 300 banore nga zona te ndryshme te Matit jane mbledhur perpara shtepise se Abdulla Katucit, pikerisht shtepia e perfolur ne librin e kujtimeve te Del Pontes.

Ne proteste ka marre pjese deputeti i zones Qemal Minxhozi nderkohe qe jane hedhur parrulla kunder Del Pontes e Milloshevicit duke kerkuar drejtesi per shpifjet.

Ne hetimet e zhvilluara deri tani ne lidhje me akuzat e Del Pontes, asnjehere nuk eshte konfirmuar ndonje nga dyshimet qe ngriti teza e ish-kryeprokurores

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Eva0506
Hero anėtar
Hero anėtar


Female
Numri i postimeve : 3323
Age : 35
Vendi : Shume larg...!
Registration date : 28/01/2008

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Sun Dec 28, 2008 7:17 pm

Mjeshtėria e manipulimit me popullin

(Adnan ABRASHI)


Sot, profesioni mė i kėrkuar, mė i preferuar dhe mė pėrfitues nė Kosovė, pa dyshim se duhet tė jetė ai i politikanit.
Mjafton tė jesh i dėgjueshėm dhe gjithmonė servil; tė kesh prirje t’i trillosh mirė gėnjeshtrat dhe ato t’u pėrshtatėsh nevojave ditore duke besuar edhe vetė nė vėrtetėsinė e tyre (vetė rren dhe vetė kujton se ėshtė pėrnjėmend). Mė pas, edhe kur gėnjeshtra tė zbulohet, e qė dikur patjetėr do tė zbulohet, nuk ka problem. E aplikon teknikėn e largimit tė vėmendjes sė opinionit kah diēka tjetėr e parėndėsishme. Konkretisht, ta zėmė, e kurdis promovimin publik tė ndonjė investimi, hapjen e ndonjė shkolle apo rruge, etj.

Nė kėtė drejtim tė shėrbejnė mirė edhe mediat tona nė dispozicion, e posaēėrisht ato elektronike, tė cilat pandėrprerė do tė transmetojnė lajme optimiste se te ne gjendja ėshtė shumė e mirė, prandaj aspak nuk ka vend pėr panik dhe shqetėsim. Ato e paraqesin realitetin tonė aq “lule – dritė”, saqė, tė gjithė fillojmė automatikisht tė besojmė:“ Hajt se kjo s’ėshtė asgjė! Ka edhe mė keq!” Pastaj, mos tė harrojmė se aty kemi edhe muzikė, sport, filma, telenovela... qė me dashje, apo pa dashje, na pėrqendron kahen e vėmendjes sonė kah bota e iluzioneve tė pafundme tė fantazisė kreative joreale.

Me sa duket, mu kėtu qėndron edhe esenca e realitetit tė pėrditshėm shoqėror-politik qė ne e kemi sot nė Kosovė. Dhe, pikėrisht, tek fenomeni i besueshmėrisė sė verbėt ndaj informatave tė shumta tė servuara nga ana e autoritetit tė caktuar, e posaēėrisht atij politik, pa e vlerėsuar sė pari se ėshtė ajo e drejtė dhe ku shtrihen qėllimet e kurdisura politike tė atij veprimi nė prapavijė.

Pse ėshtė kėshtu?

Filozofi Antik Grek Sokrati, dikur i ka mėsuar nxėnėsit e vet se gjatė kėrkimit tė sė vėrtetės, rruga e vetme pėrmes sė cilės duhet tė shkohet, ėshtė, kurė, sė pari, tė analizohet dhe vihet nė pyetje para vetes ēdo bindje qė e kemi mbėshtetur fortė gjer nė atė moment. Nėse njė besim konkret i kalon tė gjitha testet e evidencės, deduksionit dhe logjikės, atėherė, ajo ide mund tė pėrqafohet si e vėrtetė. Nė tė kundėrtėn, e njėjta duhet mohuar, ndėrsa, mė pas, bartėsi i saj duhet ta pyes veten se ēka e ka nxitur atė qė gjer nė atė moment tė mendoj ashtu.

Fatkeqėsisht, ky princip sokratian, te ne nuk aplikohet sa duhet as nė nivele mė tė larta akademike, e lere mė nė bindjet dhe mėnyrėn e tė menduarit tė masave tona tė gjėra popullore.

Ata ekspertė, qė e njohin psikologjinė e sjelljes sociale, e dinė mirė se nė terminologjinė profesionale, besimi i tepruar dhe jo kritik i masės sė gjerė ndaj informatave tė prezantuara autoritare publike, si fenomen shoqėror, quhet sindroma “leming”.Ēka nėnkupton nė realitet ky sindromė psiko-social i sjelljesh tonė shoqėrore?

Lemingėt janė njė lloj i minjve tė vegjėl, tė cilėt, fare pa angazhuar instinktin e vlerėsimit vetjak pėr rrezik, verbėrisht i pėrcjellin sjelljet dhe veprimet e minjve tjerė. Kėshtu, kur njėra prej tyre hidhet nga lartėsia nė greminėn pa shpėtim vdekjeprurės, ashtu nė varg veprojnė tė gjithė anėtarėt tjerė tė grupit. Ky fenomen krahasues, gjatė analizėn sė gjendjeve psiko-sociale tė sjelljes sė njerėzve nė shoqėri, nė psikologji njihet si sindroma “leming”.

Pėr njeriun LEMING, nė krahasim me popullaritetin e personalitetit qe e thotė njė ide, logjika e shėndosh e cila duhej tė qėndron prapa atij besimi, fare nuk ka rėndėsi dhe nuk ėshtė nė veprim. “Lemingu”, qė tė besoj fuqishėm nė diēka, mjafton qė predikuesi i saj tė ketė autoritet, edhe pse, nė tė kundėrtėn, ky autoritet mund tė jetė i dyshimtė.

Mekanizmi mė i pėrshtatshėm i manipulimit tė elitės sunduese me masat e gjėra popullore, qė kanė prirje tė shprehur kolektive tė sindromės “leming”, e thamė edhe mė sipėr, janė mediet.

Nė vazhdim, do t’ua prezantoj njė shembull tjetėr, qė mė bindshėm do t’ju vėrtetojė kėtė konstatim:

Edvard Bernays, magnat dhe udhėheqės i rrjetit mė tė fuqishėm global informativ “CBS” nė SHBA, pėrndryshe, nipi i themeluesit tė famshėm botėror tė psikanalizės Sigmund Frojd, nė njė fragment tė veprės sė vetė tė titulluar “PROPAGANDA”, kishte shkruar:

“Kur tė arrijmė ta kuptojmė mekanizmin dhe motivet e vetėdijes grupore, tek atėherė ėshtė e mundur tė kontrollojmė dhe tė udhėheqim me masat ashtu sikur na konvenon neve, e, qė, pėr kėtė, ata fare tė mos jenė nė dijeni… Njė manipulim i vetėdijshėm dhe inteligjent me shprehitė e organizuara dhe opinionin publik tė masave, ėshtė element tejet i rėndėsishėm nė njė shoqėri demokratike. Ata qė manipulojnė me kėtė element tė padukshėm tė shoqėrisė, formojnė njė qeveri tė fshehtė e cila ėshtė fuqia qė realisht sundon nė pushtetin tonė… gati nė tė gjitha aspektet tė jetės sonė tė pėrditshme, pa marrė parasysh se a ka tė bėj me sferat e politikės apo biznesit, me sjelljen tone sociale apo tė tė menduarit etnik, ne dominohemi nga njė numėr relativisht tė vogėl njerėzish…tė cilėt i kuptojnė proceset mentale dhe sjelljet sociale tė masave. Mu kėta janė ata qė tėrheqin litarėt e ēdo gjėje qė e kontrollon vetėdijen e opinionit”

Besoj se pas kėtij citimi nuk ka nevojė pėr ndonjė koment shtesė?

“Leming” efekti, nė njė shtet tė drejtė dhe vėrtet demokratik, mund tė ndikojė pozitivisht nė pėrparimin dhe zhvillimin e mirėfilltė tė asaj shoqėrie. Andaj, shikuar mė thellėsisht dhe anėn tjetėr tė medaljes, lemingiteti si fenomen shoqėror, gjatė procesit tė ruajtjes dhe zhvillimit tė njė bashkėsie njerėzore, ėshtė njė virtyt i vlefshėm dhe i nevojshėm i sjelljes sociale, por, sikurse ēdo fenomen tjetėr natyror, edhe ky mund tė keqpėrdoret. Ky keqpėrdorim posaēėrisht ėshtė i shprehur tek rastet, kur shteti si aparat i fuqishėm i sundimit me masa, gjendet nė duart e njerėzve tė gabueshėm dhe amoral, nėse nė atė shoqėri mungon liria e vėrtetė e mendimit dhe e shprehjes, nėse vepron roli dominues i medieve servile tė cilat vetėm pėr pak para tė mbijetesės, i shėrbejnė me devotshmėri asaj ane tė gabuar qė ėshtė nė pushtet, etj.

Nė bashkėsitė e organizuara shoqėrore qė njihen vėrtetė si shtete demokratike, ndonjėherė me mėnyra tė ndryshme manipuluese, mund tė vijnė nė pushtet edhe grupe apo individ tė gabuar, tė cilėt, pėrmes po kėtij “leming” efekti, do tė tentojnė tė instalojnė ndonjė formė antidemokratike tė qeverisjes. Por, nė ato shtete, njė sistem mandatar i ligjshėm zgjedhor, i jep mundėsi popullit tė vetė, qė, posa ta nuhasin kėtė manipulim, tė reagojnė pėrmes mosdhėnies sė besimit nė zgjedhjet e ardhshme. Bile-bile, nėn mundėsinė e realizimit tė presionit pėr mbajtjen e tyre tė parakohshme.

Kėtu nė Kosovė, ėshtė diēka tjetėr, sepse, duhet pranuar haptas se ne nuk kemi ende shtet tė mirėfilltė. Sepse, ne nuk kemi liri as demokraci tė vėrtetė, prandaj, ky sindromė i natyrshėm psikologjik i masave, gjithnjė keqpėrdorohet krejtėsisht pėr qėllime tė tjera.



Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Sun Dec 28, 2008 7:32 pm

Eva, te falenderoje shume per kete shkrim qe ke sjellur ketu. Po ashtu e pershendes Adnan ABRASHI dhe e pergezoje per kete shkrim te mrekullueshem qe ka shkruajt. Adnan ABRASHI, eshte dhe antar i forumit tone. Kemi nderin te kemi njerez sikur A. Abrashi ne mesin tone .

Respekt,
BiBiKiMi.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Xili
Hero anėtar
Hero anėtar
avatar

Numri i postimeve : 4309
Registration date : 06/04/2008

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Mon Dec 29, 2008 10:33 pm


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Blerti_Gashi
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv
avatar

Male
Numri i postimeve : 593
Age : 29
Vendi : Nė Troje tė Enver HOXHES !!
Registration date : 20/10/2008

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Tue Dec 30, 2008 11:54 pm

Kosove, flake e te shtena ne Mitrovice
30/12/2008 19:30


Flake dhe te shtena armesh zjarri jane regjistruar para pak castesh ne uren mbi lumin Iber, ne veri te Mitrovices.
Aktet vandale kane ardhur nga reagimi i banoreve serbe, pas plagosjes se nje te riu nga ky komunitet nga dy shqiptare.
Sic raportojne mediat ballkanase, ne vendngjarje jane mbledhur forca te shumta te KFOR-it, per te vene nen kontroll situaten. Ura mbi lumin Iber mund te konsiderohet teresisht e blinduar.
Plagosja e 16 vjecarit serb Nikolla Bozovic ndodhi ne zonen e quajtur Tre Rrokaqiejte, pas nje perleshjeje mes disa te rinjve shqiptare me disa bashkemoshatare serbe.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.BashkimiKombetar.com
Delia
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv
avatar

Numri i postimeve : 514
Registration date : 13/01/2008

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Wed Dec 31, 2008 4:02 pm

Deri kurė vall kėshtu ?
Kemi Shtet dhe Qeveri ? Pėr tendera dhe karrika tė mira e qė pėr Popullin qė i zhgjodhi e harruan votėn e tyre pėrse ndodhin kto ,kemi Polici tash u bė edhe Forca e Kososvės pėrse qė pun kryejn kto pėr ta mbajtur popullin ndėr thunderėne tyre qė mos tu a bėj kush me gisht .

Si njė pakic serbe e luan rolin e shteti fqijn dhe kto shofin seri ,pėrse u lejohet kjo nuk paska Kosova qaq fuqi pėr ti ndal kta bisha tė egra e qė jan ende nė ėndėrr,po tė doj shteti njė dit asht e madhe pėr ty vėn tė gjitha nėn kontroll sipas ligjit por jo sepse po u prishet qejfi agallarve tė huaj.

Duhet mar msim nga fqinjėt e vet si Serbija nė mes tė ditės bėn kerdin tė pa par ndaj Shiptarve ne Kosovėn Lindore
kjo duhet tė jet shkoll pėr ta edhe kto duhet tė marrin aksine tė tilla sepse nė Mitrovic ka shum e shum kriminel serb qė duhet qė miti tė jen prapa grillave por jo kto nuk kan forcėn e guxim ti bėjn kto gjėra prandaj ndodhin edhe kto gjėra a ta luajn lojėn e tyre ,deri kurė kėt duhet ta thot qeverija
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Blerti_Gashi
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv
avatar

Male
Numri i postimeve : 593
Age : 29
Vendi : Nė Troje tė Enver HOXHES !!
Registration date : 20/10/2008

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Sat Jan 03, 2009 10:53 pm

Ashtu fliste Mixha Dil !!

Nga Adnan Arbashi

Nė dallim prej shumė analistėve dhe publicistėve tė tjerė, tė cilėt, nė publikimet e veta, kanė shprehi qė si shembull krahasues, gjithnjė t’i citojnė thėniet apo qėndrimet e tė urtėve dhe filozofėve tė falshėm botėror dhe Evropian, unė, mė kėtė artikull timin, do ta bėja tė kundėrtėn. Do ta prezantoj thjeshtėsinė e filozofisė tonė tradicionale tė shprehur pėrmes individėve popullor. Konkretisht, mixhės Dil, plakut mė tė moshuar tė lagjes sime, dhe njeriut tė urtė popullor, i cili thellėsinė e pleqėrisė sė vetė, zakonisht i ulur nė ndonjė stole tė parkut tė qytetit tim, e kalon me moshatarėt e tij duke lozur “shesh-besh”me guraleca.




Kėto ditė qėllimisht e takova, nė vendin e tij tė preferuar tė ndejės, dhe aty ishte i shoqėruar me njė bashkėmoshatar tė tij. Posa u pėrshėndeta me ta, e pyeta:

- “E, po, mixha Dil, po na vjen EULEX-i. Si e komenton ti kėtė punė?

- “ Paqedashėsja dhe trimėria duhet ta lartėsojė kėtė popull, ndėrsa largpamėsia dhe gjeturia nė kėto situata tė volitshme historike, do ta shpėtojnė atė. I forti, biro, nuk i lutet Zotit, e Zoti kurrė nuk e donė forcėn”- vazhdoi mė tej mixha Dil.

“Logjikėn e kėsaj pune, kurrė mos e kėrko duke u mbėshtetur nė moralin e parimeve tė drejtėsisė hyjnore, por ta trajtosh atė si produkt i dalė nga raporti i forcės tė cilėn nuk e do as Zoti. Me tė ardhė dikush nė shtėpi dhe me tė kontrollua kush hyn e kush del te dera e jote, apo me tė mėso se si do ta pleqėrosh drejtėsinė me robėr tė tu tė familjes, kjo ka njė emėr tjetėr, biri im, e jo ndihmė e miqėsi, qysh po na thonė kėta politikan tanė. Njė herė e kishim si babaxhan nė kokė krejt botėn (UNMIK-un), ku nė tė u vėrehej se mė shumti i ecte fjala Evropės, tashti po na vjen mu kjo Evropė me kėtė EULEX-in ku, mė sė shumti po i ecė fjala Serbisė, e po tutna qė mas disa viteve, runa Zot, fundi i kėsaj pune, mos po na del ne si Kosovė, ku do tė dominoj vetėm Serbia”

“Por, sipas teje, si duhet me ia bė kėsaj pune, mixha Dil?” – e pyeta unė nė vazhdim

Me paqedashėsi po se po, biri im, por edhe me trimėri. Me gjeturi nė situata, patjetėr, por edhe me largpamėsi, sepse shtėpinė, s’e mbajnė trarėt, por njerėzit. Andaj, ne pėr me arrit kėtė shkathtėsi tė urtė vepruese, do si do, na vyejnė politikan tė aftė. Njerėz tė duhur nė vendet e duhura. Sikur po vėrej unė, ne sot nė Kosovė kemi tri biēim njerėzish si politikan: dikush qė ėshtė ose politikan i vėrtetė, ose gjysmė-politikan, ose hiq-politikan. Politikani i vėrtetė ėshtė ai qė ka qėndrimin e vet dhe kėshillohet me tė tjerėt; gjysmė politikan ėshtė ai qė ka qėndrimin e vet por nuk kėshillohet me tė tjerėt, ndėrsa hiq politikan ėshtė ai qė kurrė nuk ka qėndrim tė vetin dhe gjithmonė i dėgjon vetėm tė tjerėt. Nga kėto tri kategori, qėlloja ti vetė se ēfarė biēim politikanėsh ne sot i kemi nė pushtet kėtu nė Kosovė”?

- “A ke fėmijė, o dashamirė? - Ndėrhyri papritmas nė kėtė bisedė me pyetjen e tij shoqėruesi tjetėr dhe bashkėlojtari nė “shesh-besh” i mixhės Dil.

- “Po, 3”!- i thash.

- “Me ymėr tė kofshin, biro”! –uroi nga zemra plaku . “Por si tė thėrrasin ata ty”?

- “Babė” – ju pėrgjigja i ēuditur unė me kėtė pyetje.

- “E, a e di ti se pse ata tė tharėsin ashtu?

- “Paj...”??!

- “Sepse ju ke “shk...nėnėn...”! Ma merr mendja se po e kupton ku po ta qes me kėtė mesele? - u pėrgjigj duke qeshur me ironi plaku tjetėr. “Vetėm shiko se ēka po ju bėn Serbia kėtyre?! E ata?! Nė vend qė ta dėnojnė, veē po e shpėrblejnė atė...!!?

Pėr aktualitetin tonė politik sot, ashtu fliste, mixha Dil...dhe bashkėshoqėruesi i tij, kuptohet! Kėshtu flisnin “filozofėt” tanė tė zhgėnjyer popullorė nga pėrditshmėria.

Pėr fund, pėr ta prezantuar sa mė natyrale kėtė kontakt, edhe mua mu deshtė qė nė kėtė artikull ta ruaj origjinalitetin e bisedės. Prandaj, edhe u shpreha troē: mu ashtu sikur dėgjova nga ta.

Por...me sa duket, kėta pleq edhe kishin tė drejtė: A thua, pėr tė vepruar urtė nė politikė, neve si popull, shumė na u dashka nė tė ardhmen: paqedashėsia, largpamėsia, dhe gjetura nė situata tė volitshme historike, ama, nga ana tjetėr, edhe pa ja “shk... nėnėn” dikujt, nuk po tė thirrka babė..?!



Adnan Abrashi .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.BashkimiKombetar.com
Eva0506
Hero anėtar
Hero anėtar


Female
Numri i postimeve : 3323
Age : 35
Vendi : Shume larg...!
Registration date : 28/01/2008

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Sun Jan 04, 2009 12:02 pm




Aventurat nė Shqipėri tė njė turisti anglez (Daily Camera)

Gazeta angleze Daily Camera shkruan pėr Shqipėrinė, impresionet e njė gazetari tė saj. Nė kėtė artikull ai tregon tė mirat dhe tė kėqijat e Shqipėrisė

Pasi kalova disa ditė nėpėr Shkup tė Maqedonisė, njė vend i vogėl dhe i lezetshėm, pashė njė autobus qė udhėtonte natėn pėr nė Shqipėri. Ishte ky njė vend tjetėr qė mė tėrhoqi vėmendjen. Megjithėse tė gjithė miqtė e mi mė thanė tė mos shkoja, unė u nisa, pasi asnjė prej tyre nuk kishte qenė vet nė kėtė vend.

Shqipėria ka kohė qė ėshtė nė listėn e zezė tė udhėtimeve turistike. Por unė doja tė vizitoja njė vend me reputacion tė tillė, isha shumė kurioz. U shqetėsova pak nė autobusin qė udhėtonte natėn pasi kishte vetėm dy burra, dy shoferėt dhe unė. Por kuptova mė pas qė ishin shumė mikpritės dhe tė dashur, megjithėse nuk dinin asnjė fjalė anglisht mė lanė tė kuptoja se ishin vėrtet tė mirė. Ata provonin tė mė jepnin kafe dhe ushqim sa herė ndalonim.

Zbrita nga autobusi nė orėn 5 tė mėngjesit nė kryeqytetin e Shqipėrisė, Tiranėn. Nuk kisha asnjė ide se ku ndodhesha. Gjėja e parė qė mė ra nė sy ishte se ēdo ndėrtesė kishte njė ngjyrė tė ndryshme. Do thosha qė mė ngjanin si vezė pashkėsh.

Ngaqė kisha dėgjuar se kėtu shumė pak njerėz flasin anglisht, isha pėrpjekur tė mėsoja sa mė shumė fjalė dhe shprehje nė shqip.

Transporti nė Shqipėri ishte shumė absurd. Nuk kishte stacione autobzi dhe gjithandej mund tė shikoje plehra.

Pyeta njė vazjė se ku niset autobusi pėr nė Sarandė. Ajo qeshi me shqipen time tė tmerrshme dhe u mundua me tė gjitha forcat tė ma tregonte, por nuk mundi tė thoshte mė shumė se 10 fjalė anglisht, kėshtu qė vetėm murmuritėm me njėri- tjetrin. Por u tregua e gatshme tė mė shoqėronte nė stacion.

Dukej se stacioni pėr nė Sarandė kishte ndrruar kohėt e fundit. Ne shkuam aty ku ajo mendonte se ishte por kur nuk gjetėm gjė, pyeti njerėz tė tjerė dhe mė nė fund ja arritėm tė gjenim stacionin e ri.

Kur arritėm nė stacion njė skuadėr e madhe u bashkua me mua pėr tė mė treguar ku ndodhej autobusi pėr nė Sarandė. Kur e gjeta mė nė fund, tė gjithė mė shtrėnguan dorėn e mė uruan rrugė tė mbarė.

Shoferi i autobusit nxorri nga xhepi paratė qė unė duhet tė paguaja dhe nuk u mundua aspak tė ma hidhte, megjithėse unė se kisha idenė e parave shqiptare.

Nė autobus pas meje u ul njė vjazė 10-vjeēare e cila fliste njė anglishte tė shkėlqyer. Ne folėm pėr gjėra qė mund tė fliten me njė vajzė tė kėndshme 10-vjeēare. Sa herė qė autobusi ndalonte njerėzit pėrpiqeshin tė mė tregonin se ku tė bleja pėr tė ngrėnė. Mė pėlqeu jashtėzakonisht kjo sjellje e tyre.

Ata mund tė mos flasin anglisht por kjo ishte edhe aventura e kėtij udhėtimi. Sa herė mė duhet tė paguaja nxirrja nga xhepi tė gjitha paratė qė kisha dhe ata merrnin sa donin, por asnjėherė nuk u pėrpoqėn tė ma hidhnin.

Njerėzit e shikonin se isha i huaj dhe mė ofronin kafe e pėrpiqeshin tė komunikonin me tė gjitha mėnyrat, qoftė edhe duke thėnė Hello!.

Ajo qė ishte e keqe nė kėtė vend ishin makinat e amortizuara si dhe plehrat. Gjatė gjithė kohės sė qėndrimit tim nė Shqipėri, mikpritja ishte e pafundme. Kushdo qė fliste qoftė edhe dy fjalė anglisht ishte i gatshėm pėr tė mė folur dhe tė ndante me mua pjesė nga vendi i tij. Pėr kėtė arsye ndoshta Shqipėria mė la impresione tė paharrueshme, mė tė mira se ēdo vend tjetėr qė kisha vizituar.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
nanda
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 15
Age : 58
Vendi : Prizren
Registration date : 04/09/2008

MesazhTitulli: ĒKA JE NĖ HOROSKOP, HASHIM, FATMIR...?!   Mon Jan 05, 2009 2:40 pm

ĒKA JE NĖ HOROSKOP, HASHIM, FATMIR...?!

Nė rrethin e shoqėrisė sime tė ngushtė, gjithmonė kur ndonjė nga bashkėshoqėruesit tanė fillon ta teproj me krekosje dhe lėvdata pėr vete, ose bėhet i mėrzitshėm me muhabetin e tij, pėr ta ndėrprerė qė tė vazhdoj mė tej, praktikonim qė nė atė moment, ndokush nga ne tė ndėrhyjė me pyetjen karakteristike tė formulės paralajmėruese: “Ēka je bre nė horoskop?”. Pėr at moment, kushdo qė ta kishte fjalėn dhe i bėhej kjo pyetje, menjėherė e kuptonte se e ka tepruar diku.


Kjo formė e shprehisė sė ndėrprerjes sė dikujt qė flet dokrra, kohėn e fundit mė ishte instaluar si njė ves i keq nė mua, dhe kėtė mėnyrė tė ndėrhyrjes pak sa tė pahijshme ndaj tė tjerėve, e praktikoja edhe nė vende dhe situata tė tjera jashtė shoqėrisė sime. Ēuditėrisht, kjo shprehi e reagimit nuk mė shfaqej vetėm kur dėgjoja ndonjė “muhalife” nga dikush qė ishte aty pėr aty prezent, por automatikisht atė e thuaja nė vete edhe gjatė leximit tė ndonjė fjalimi apo artikulli si edhe kur dėgjoja ndonjė deklaratė apo lajm alla dokrra dhe kopalla nė televizion.

Dita e fundit tė vitit qė e lamė pas, nė mediat tona ishte me pėrplot lajme nga konferencat pėrmbyllėse pėr shtyp tė i institucioneve shtetėrore dhe udhėheqėsve tanė tė lartė politik Unė, ngjashėm reagova me zė edhe nė fjalimin festiv tė presidentit Fatmir Sejdiu dhe kryeministrit Hashim Thaēi, drejtuar popullit dhe qytetarėve tė Republikės sė Kosovės. Pasi i dėgjova me vėmendje dhe u ngopa me lėvdatat dhe krekosjet e tyre pėrplot optimizėm tė rrejshėm, ėmbėl qesha nė vete dhe spontanisht nga brendia e qenies sime, mė doli me zė tė lartė ajo pyetja e ēuditshme sarkazmatike si shprehi: “Ēka je ti bre Hashim nė horoskop? Po ti Fatmir... ?“ Kėshtu reagova radhazi edhe nė rastet tjera tė paraqitjeve tė ministrave si dhe pėrfaqėsuesve tė institucioneve tjera qeveritare dhe publike tė Kosovės.

Asgjė interesante kėtu! Por, mbi tė gjitha, kulmimi i tendosjes sime nervore arriti kur nė lajmet ditore nė TV, e dėgjova konferencėn pėr shtyp tė pėrfaqėsuesve tė KEK-ut dhe shpallja e vitit 2008 nga ta, si vit mė produktiv dhe tejet tė suksesshėm. Me kėtė rast, jo vetėm qė isha i befasuar, por u bėra i ēmendur.

“Ēka ėshtė tepėr, ėshtė tepėr!” - thash nė vet, dhe nga “nervoza” spontanisht e ndala televizionin

Nuk ėshtė kjo e tėra! Kur u qetėsova dhe mė kaluan emocionet e tendosura, tentova qė sėrish ta kuēi TV aparatin. Merrni me mėndė?! Ai nė atė moment nuk mė punoi fare, sepse nuk kishte rrymė...!?

Mu nė natėn mė tė hareshme tė ndarjes sė dy motmotove e cila me drita shėnohet nė tėrė botėn, unė nuk pata rrym dy orė, ndėrsa, po nė natėn e ditės sė parė festive tė Vit tė Ri 2009, nuk pata rrymė katėr orė.!

A thua, ku fillon dhe ku mbaron te ne marrėzia?!

Gėzuar Vitin e Ri 2009, Kosovė...!



Edhe pak misticizėm!



Alkimia ėshtė njė urtėsi e fshehtė e civilizimeve tė lashta, e cila, nė mes tjerash, merret edhe me njohjen dhe deshifrimin e shenjave paralajmėruese pėr parashikimin e sė ardhmes sipas gjuhės mistike tė ndodhjeve tė fenomeneve nė natyrė dhe lėvizjeve tė vogla por specifike si sjellje kolektive tė njerėzve dhe grupeve njė shoqėri. Ajo, ēdo ngjarje apo efekt natyror dhe shoqėror, tenton ta deshifroj si sinjal metaforik pėr diēka tė madhe konkrete qė mund tė na ndodhi nė tė ardhmen.

Nėse sė paku pėr momentin tentojmė qė tė jemi alkimist, atėherė ajo ēka ndodhi si paralajmėrim nė ditėt e findvitit me burgosjen spektakulare tė 10 shqiptarėve tė Kosovės Lindore nga policia speciale e Serbisė, si dhe, ajo ēfarė ndodhi nė ditėn e parė tė Vitit tė Ri 2009, nė pjesėn veriore tė Mitrovicės; qytetit tė Kosovės sė “pavarur” dhe “sovrane”, aktualisht tė njohur nga mė shumė se 50 shtete, dhe qė, sipas premtimit tė Skėnder Hysent, gjatė vitit 2009, do tė njihet edhe nga mė shumė se 70 shtete tjera, bazuar nė metodat e gjuhės interpretuese alkimiste, nuk po mė duket se, nė tė ardhmen, po na shkruhet mu ashtu sikur na uruan udhėheqėsit tanė nė fjalimet e tyre pėrmbyllėse festive tė fundvitit.?!

Duke vazhduar mė tutje me stilin tim sarkazmatik, nuk do ta pyes Kosovėn se ēka ėshtė nė Horoskop, sepse mirė e di se ajo ka lindur mė 17 shkurt dhe sipas zodiakut i takon shenjės sė UJORIT. Por, edhe kur e shikoj kartelėn NATALE tė parashikimit astrologjik tė kėsaj shenje pėr vitin 2009, ajo nuk mė bėnė aq optimist.?!!

Duke bėrė shpesh nė shkrimet e mija komperacione figurative astrologjie me gjendjen tonė tė tanishme politike nė Kosovė, kėto ditė, nga njė lexues qė jeton nė SHBA, pranova njė letėr me pėrmbajtje specifike. Aty, nė mes tjerash, ai mė quante “ astro- analist shalatan”. Shumė interesat, pa dyshim. Dhe, pėrgjigja ime atij, ishte kėshtu:

“Edhe presidenti i juaj BUSH , sikur tė qėndronte vetėm njė javė kėtu, do tė fillonte tė merrej me ASTROLOGJI, sepse nė Kosovė ne nuk kemi rrymė edhe nga 6-8 orė nė ditė (besa ndonjėherė edhe me ditė tė tėra ). Kėshtu qė, kėto rrethana specifike, na mundėsojnė qė t’i shohim yjet nė qiell edhe nė pikė tė ditės, e lere mė natėn.”.

Pėr kuriozitetin tuaj, miku im amerikan, nuk mė ėshtė pėrgjigjur ende nė kėtė letėr. E, sa pėr horoskopin e KOSOVĖS si UJOR, atė mė gjerėsisht do ta prezantoj sė shpejti. Pikėrisht nė vigjilje tė ditėlindjes sė saj tė parė.

Gėzuar Vitin e Ri 2009, Kosovė...!


Adnan Abrashi
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Eva0506
Hero anėtar
Hero anėtar


Female
Numri i postimeve : 3323
Age : 35
Vendi : Shume larg...!
Registration date : 28/01/2008

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Tue Jan 06, 2009 8:06 pm

Presheve - Protesta per arrestimin e 10 shqiptareve.

Sot nė Preshevė do tė mbahet njė protestė kundėr arrestimit tė 10 shqiptarėve, tė dyshuar pėr siē thuhet, krime tė luftės tė kryera nė Kosovė nė verėn e vitit 1999.

Siē njofton korrespodenti i agjencisė sė lajmeve INA, protestės pos familjarėve tė arrestuarve do t'i bashkėngjiten edhe qytetarė tė komunave te tjera shqiptare tė kėsaj ane.

Kjo ėshtė protesta e dytė, ndersa nė ditėt e ardhshme do tė vazhdojnė protestat deri nė lirimin e 10 shqiptarėve tė pafajshėm qė po mbahen nėpėr burgjet e Serbisė.

Familjarėt, udhėheqėsit politike dhe popullata e kėtij rajoni kėrkon lirimin e tė arrestuarve, duke mohuar ēdo mundėsi tė pėrfshirjes sė tyre nė krime lufte.

Arrestimet kanė nxitur reagime nė Luginėn e Preshevės. Ato janė dėnuar edhe nė Kosovė, ku pėrfaqėsuesit politikė thanė se ky veprim i Serbisė synon tė provokojė Kosovėn, e cila ka mė pak se njė vit qė ka fituar pavarėsinė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
nanda
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 15
Age : 58
Vendi : Prizren
Registration date : 04/09/2008

MesazhTitulli: ASHTU FLISTE MIXHA DIL!   Wed Jan 07, 2009 6:10 pm

ASHTU FLISTE MIXHA DIL!




Nė dallim prej shumė analistėve dhe publicistėve tė tjerė, tė cilėt, nė publikimet e veta, kanė shprehi qė si shembull krahasues, gjithnjė t’i citojnė thėniet apo qėndrimet e tė urtėve dhe filozofėve tė famshėm botėror dhe evropian, unė, nė kėtė artikull, do ta bėja tė kundėrtėn. Me kėtė rast do ta prezantoj thjeshtėsinė e filozofisė tonė tradicionale pėrmes individėve popullor. Konkretisht, tė mixhės Dil, plakut mė tė moshuar tė lagjes sime, dhe njeriut tė urtė popullor, i cili thellėsinė e pleqėrisė sė vetė, zakonisht e kalon nė ambientet e bukura tė parkut tė qytetit tim, me moshatarėt e tij duke lozur “shesh-besh” me guraleca. Kėto ditė qėllimisht e takova, nė vendin e tij tė preferuar tė ndejės, dhe aty ai ishte i shoqėruar me njė bashkėmoshatar tė vetė. Posa u pėrshėndeta me ta, e pyeta:
- “E, po, mixha Dil, po na vjen EULEX-i. Si e komenton ti kėtė punė?
-“Paqedashėja dhe trimėria duhet ta lartėsojnė kėtė popull, ndėrsa largpamėsia dhe gjeturia nė kėto situata tė vėshtira historike, do ta shpėtojnė atė. I forti, biro, nuk i lutet Zotit, e Zoti kurrė nuk e donė forcėn”- vazhdoi mė tej mixha Dil - “Logjikėn e kėsaj pune, kurrė mos e kėrko duke u mbėshtetur nė moralin e parimeve tė drejtėsisė hyjnore, por atė duhet ta trajtosh si raportit i forcės, tė cilėn nuk e do as Zoti.
Me tė ardhė dikush nė shtėpi dhe me tė kontrollua kush hyn e kush del te dera e jote, apo me tė mėsu se si do ta pleqėrosh drejtėsinė me robėr tė tu tė familjes, kjo ka njė emėr tjetėr, biri im, e jo ndihmė e miqėsi, qysh po na thonė kėta politikanė tanė. Njė herė e kishim si babaxhan nė kokė krejt botėn (UNMIK-un), ku nė tė u vėrejt se mė sė shumti i ecte fjala Evropės, tashti po na vjen mu kjo Evropė me kėtė EULEX-in, ku, mė sė shumti po i ecė fjala Serbisė, e po tutna, runa Zot, mos po na del fundi i kėsaj pune mbas disa viteve, qė nė Kosovė tė dominoj vetėm Serbia”?!!
- “Por, sipas teje, si duhet me e bitisė kėtė punė, mixha Dil?” - e pyeta nė vazhdim.
- Me paqedashėsi po se po, por edhe me trimėri, biri im. Me gjeturi nė situata, patjetėr, por edhe me largpamėsi, sepse shtėpinė, s’e mbajnė trarėt, por njerėzit. Andaj, ne pėr me arrit kėtė shkathtėsi tė urtė vepruese, do si do, na vyejnė politikan tė aftė. Njerėz tė duhur nė vende tė duhura. E, sikurse po vėrej unė, ne sot nė Kosovė kemi tre biēim politikanėsh: politikan tė vėrtetė, gjysmė-politikanė, ose hiq-politikanė. Politikani i vėrtetė ėshtė ai qė ka qėndrimin e vet dhe kėshillohet me tė tjerėt; gjysmė - politikanė ėshtė ai qė ka qėndrimin e vet por nuk kėshillohet me tė tjerėt, ndėrsa hiq-politikanė ėshtė ai qė kurrė nuk ka qėndrim tė vetin dhe gjithmonė i dėgjon vetėm tė tjerėt. Nga kėto tri kategori, qėlloja ti vetė se sot te ne nė Kosovė, ēfarė biēim politikanėsh kemi”?
-“A ke fėmijė, o dashamirė? - ndėrhyri papritmas nė kėtė bisedė shoqėruesi dhe bashkėlojtari nė “shesh-besh” i mixhės Dil.
- “Po, 3”!- i thash.
- “Me ymėr tė kofshin”! - uroi nga zemra plaku. “Por si tė thėrrasin ata ty, o birė”?
- “Babė” - ju pėrgjigja duke shprehur habi nė vete pėr kėtė pyetje.
- “E, a e di ti, pse ata tė tharrėsin ashtu?
- “Paj...”??!
- “Sepse ja u ke “shkėr...nėnėn...”! Ma merr mendja se po e kupton ku po ta qes me kėtė mesele? - mu pėrgjigj duke qeshur me ironi plaku. “Vetėm shiko se ēka po ju bėn Serbia kėtyre?! E ata?! Nė vend qė ta dėnojnė, veē po e shpėrblejnė atė...!!?


* * *

Pėr aktualitetin tonė politik sot, ashtu fliste, mixha Dil...dhe bashkėshoqėruesi i tij, kuptohet! Mu kėshtu flisnin “filozofėt” tanė tė zhgėnjyer popullorė nga pėrditshmėria e jonė.
Nė fund, pėr ta prezantuar sa mė natyrshėm kėtė bashkėbisedim, mu deshtė qė nė kėtė artikull ta ruaj origjinalitetin e bisedės. Prandaj, edhe u shpreha troē: mu ashtu sikur dėgjova nga ta. Por..., kėta pleq edhe kishin tė drejtė- mendova nė vete. Mė duket se, pėr tė vepruar urtė nė politikėn tonė, neve si popull, nė tė ardhmen na u dashka shumė: paqedashėsia, largpamėsia, dhe gjeturi me shkathtėsi nė situata tė vėshtira historike, ama, nga ana tjetėr, edhe pa ja “shkėr... nėnėn” dikujt, nuk po tė thirrka babė...?!

Adnan Abrashi
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ummu-Hurejra
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Female
Numri i postimeve : 17
Age : 26
Vendi : Pejė
Registration date : 06/01/2009

MesazhTitulli: 6200 fėmijė palestinezė tė rrėmbyer nga forcat sioniste   Thu Jan 08, 2009 10:54 am

Qendra palestineze pėr mbrojtjen e tė burgosurve njoftoi se qė nga fillimi i Intifadės nė vitin 2000 e deri mė tani, regjimi sionist ka arrestuar 6200 fėmijė palestinezė. Sipas njė raporti tė gazetės Al Hayat, 350 fėmijė palestinezė vazhdojnė tė mbahen tė burgosur nėpėr burgjet e regjimit sionist ku pėrballen me torturat mė ēnjerėzore fizike dhe psiqike.

Qendra palestineze pėr mbrojtjen e tė burgosurve njoftoi se regjimi sionist, ligjet dhe rregullat e parashikuara pėr tė rriturit i zbaton edhe kundėr fėmijėve palestinezė. Sipas kėtij raporti, qė nga fillimi i Intifadės sė vitit 2000, sionistėt kanė arrestuar edhe 98 gra palestineze, 20 prej tė cilave kanė qenė fėmijė, madje nė kushte shumė tė vėshtira higjienike nėpėr burgjet sioniste kanė lindur edhe shumė fėmijė palestinezė. Sipas tė dhėnave, femrat shtatzėna palestineze tė arrestuara nga forcat sioniste, fėmijėt e tyre i kanė lindur me duar dhe kėmbė tė lidhura dhe ky realitet bie ndesh me tė gjitha ligjet humane dhe ndėrkombėtare. Funksionarėt sionistė lejojnė qė nėnat palestineze vetėm deri nė moshėn dy vjeēare tė kujdesen pėr fėmijėt e tyre kurse me pas, fėmijėt largohet nga burgjet dhe kjo lė pasoja tė rėnda pėr kėto nėna. Nė fund tė kėtij raporti tė qendrės palestineze pėr mbrojtjen e tė burgosurve theksohet se forcat sioniste pėr ēdo ditė sulmojnė territoret palestineze me qėllim arrestimin e qytetarėve palestinezė dhe vetėm gjatė 8 viteve tė fundit kėto forca kanė arrestuar dhe mbajnė tė burgosur mbi 11 mijė palestinezė.



Burimi:Agjencia e lajmeve
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ummu-Hurejra
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Female
Numri i postimeve : 17
Age : 26
Vendi : Pejė
Registration date : 06/01/2009

MesazhTitulli: Protestohėt ndaj lojtarėve Izraelit nė Ankara   Thu Jan 08, 2009 10:55 am

Shikuesit hedhin kėpucėt e tyre nė lojtarėt e klubit basketbollistik Bnei Hasharon tė Izraelit si protestė ndaj sulmeve Izraelite nė Gaza.


http://www.youtube.com/watch?v=UhEcO87mgGA
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Eva0506
Hero anėtar
Hero anėtar


Female
Numri i postimeve : 3323
Age : 35
Vendi : Shume larg...!
Registration date : 28/01/2008

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Thu Jan 08, 2009 10:18 pm

Interneti pushtohet nga viruset

Sipas shifrave tė “Security Intelligence Report 5”, janė zbuluar rreth 1.274.325 viruse dixhitale nė gjashtė mujorin e parė tė vitit qė shkoi dhe gati 20% mė shumė nė fund tė vitit. Janė shndėrruar nė viruse inteligjentė, tani mashtrojnė kompjuterin dhe jo njeriun. Vetėm nė Itali janė zbuluar 1.2 milionė viruse nė gjashė muaj.

Vijne nga Rusia, nga Rumania dhe ka pak kohe qe vijne edhe nga Bullgaria, futen nė kompjuter,vjedhin shkatėrrojnė dhe dalin pa lėnė gjurmė. Materialet e vjedhura i shesin nė njė web- treg tė zi, i cili ėshtė shndėrruar nė njė rrjet mė tė rendėsishėm se ai i shitjes sė drogės.

Njė dollar pėr njė “dozė” do tė thotė pėr njė identitet dixhital tė vjedhur nė ndonjė anė. Kaq pak kushtojnė identitetet e njerėzve, emrat paswordet ,llogaritė bankare, qė shėrbejnė pėr tė vjedhur e pėr tė mashtruar nė kurriz tė atyre qė janė prekur nga viruset.


Kėta janė kriminelėt e rrezikshėm qė janė vėnė nė fokusin e objektivave tė policisė kriminale.

Sipas shifrave tė “Security Intelligence Report 5” nė kompaninė Microsoft, janė zbuluar rreth 1.274.325 viruse dixhitale nė gjashtė mujorin e parė tė vitit qė shkoi dhe gati 20% mė shumė nė fund tė vitit.


Duhet theksuar se pjesa mė e madhe e kėtyre viruseve janė tė llojit “kali i trojės” qė do tė thotė me ndonjė surprizė brenda pėr tė shkatėrruar atė qė quhet notebook.


Behet e ditur se edhe presidenti i francez Sarkozi ka rėnė pre e vjedhjeve tė vogla nga llogaria e tij bankare. Por mė e ēuditshmja ėshtė se tė gjithė specialistėt e kontaktuar pėr tė zbuluar pėrgjegjėsit qė kanė vjedhur numrin e llogarisė sė tij bankare nuk janė zbuluar ende.


Kohėt e fundit mjafton tė shikosh njė video, edhe nėse nuk klikon gjėkundi pėr tu bėrė pre e viruseve.


Mund tė ndodhė nė Facebook, nė Youtube, kudo, sepse kėto viruse janė shndėrruar nė programe shumė inteligjente qė aktivizohen vetėm nėpėrmjėt disa fjalėve celės.


Web-i ėshtė shndėrruar kėshtu nė njė terren gjigant nė tė cilin janė vendosur mina e bomba nė cdo milimetėr tė tij.

Mund tė duket njė ekzagjerim ,por mjafton tė pėrmendim disa shembuj pėr tė parė se sa i rrezikshėm mund tė jetė ky fenomen. Vetėm 10 viruset mė tė rrezikshėm nė vitin 2004 kanė shkaktuar 30 miliardė dollarė dėme, qė konsistonin nė kompjtera tė papėrdorshėm apo shėrbime tė bllokuara.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shqipo_
Anėtar i ri
Anėtar i ri
avatar

Male
Numri i postimeve : 194
Age : 105
Vendi : Prespe
Registration date : 31/08/2008

MesazhTitulli: Gjuetia serbe nė Arnautėt e Kosovės - Masakrat Serbe ne 1912   Wed Jan 21, 2009 1:58 am

Pjesa 1
http://www.gazetaexpress.com/index.php/artikujt/lexo/1167/C6/C21/
Tė zhveshur, tė prerė dhe tė dėbuar. Tė quajtur shtazė dhe tė lėnė totalisht pas dore, pa asnjė ndihmė nga askush, kishin mbetur shqiptarėt nė Luftėn e Parė Ballkanike. Kėshtu e pėrshkruan Kosovėn, gazetari i gazetės Riget, nga Danimarka, Fritz Magnussen, cili sjell rrėfime nga fronti serb nė muajt tetor – nėntor 1912. Rreth 25 faqe raporte gazetareske tė gazetarit ende ruhen nė Arkivin e Bibliotekės Mbretėrore tė Danimarkės, tė cilėt tek tani, pas 100 viteve, janė lejuar pėr botim. “Express”, sjell disa nga rrėfimet e gazetarit, Magnussen.

Nga Ardian Jasiqi mė 19.01.2009


Pjesa 2
http://www.gazetaexpress.com/index.php/artikujt/lexo/1246/C6/C21/
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.fbksh-aksh.tk
Eva0506
Hero anėtar
Hero anėtar


Female
Numri i postimeve : 3323
Age : 35
Vendi : Shume larg...!
Registration date : 28/01/2008

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Sun Jan 25, 2009 9:52 pm

Topalli - mashtrim me kongresmenin e SHBA


Kryetarja e Kuvendit tė Shqipėrisė, Jozefina Topalli, pretendon se gjatė vizitės nė Uashington, e ka shoqėruar njė kongresmen amerikan. Ai quhet Bill (William) Hanbury. Ajo i ka pėrshkruar takimet me zotin Hanbury nė njoftimet e ndryshme pėr shtyp, madje nė faqen zyrtare tė Kuvendit tė Shqipėrisė janė publikuar edhe foto ku, zonja Topalli dhe kongresmeni Hanbury, shfaqen krah pėr krah.

Problemi i vetėm ėshtė se, zoti Hanbury s'ėshtė kongresmen nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Ai, madje, s'ėshtė fare kongresmen, por thjesht Kryetari i njė shoqate hotelerie dhe agjencish turistike nga Uashingtoni, tė cilin nuk dihet se nė ēfarė rrethanash e ka takuar Kryetarja e Kuvendit gjatė ceremonive tė betimit tė Presidentit Obama.

Nė faqen zyrtare tė Kuvendit tė Shqipėrisė, dhe pikėrisht nė nėndarjen qė i dedikohet Kryetares, spikat njė album fotografish, ku vizitorėt mund tė sodisin momente tė ndryshme nga aktivitetet e zonjės Topalli gjatė vizitave tė saj, sidomos atyre jashtė shtetit.

Betimi i Presidentit tė ri amerikan, Barak Obama, ėshtė ndėr aktivitetet e fundit, pėr tė cilėt mund tė gjesh fotografi nė albumin e faqes zyrtare tė Kuvendit.

Shikuesi i zakonshėm, si rregull, impresionohet nga niveli tepėr i lartė i njohjeve dhe lidhjeve qė ka personaliteti shqiptar dhe ndjen njė respekt tė fshehtė pėr tė. Por, mjafton njė kėrkim i thjeshtė nė internet rreth zotit Hanbury, pėr tė zbuluar se ai, nė fakt, ėshtė njė personazh i njohur atje.

Mė 18 janar, gazeta "Washington Times" e ka cituar atė nė njė artikull, ku flitet rreth shqetėsimit qė ngrenė agjenci tė ndryshme hotelerie dhe limuzinash qė jepen me qira nė Uashington, pėr dyndjen e madhe tė vizitorėve, me rastin e betimit tė Obamės.

Zoti Hanbury paraqitet nė artikull si shefi i shoqatės turistike "Destination DC" dhe ėshtė ilustruar edhe me njė fotografi, pėr tė ndihmuar tė gjithė ata qė duhan tė bėjnė njė krahasim, nėse Hanbury i agjencisė turistike ėshtė i njėjti me Hanbury kongresmen, qė shoqėroi Kryetaren e Kuvendit tė Shqipėrisė, Jozefina Topalli, gjatė vizitės sė saj historike nė Shtetet e Bashkuara.

Sidoqoftė, mbetet dyshimi se mos Bill Hanbury, pėrveēse njė hotelier i zoti, ėshtė njėkohėsisht edhe kongresmen. Njė kontroll i listės sė Dhomės sė Pėrfaqėsuesve nė Kongresin amerikan: (http://www.house.gov/house/MemberWWW_by_State.shtml), vėrteton se atje nuk figuron asnjė person me emrin William apo Bill Hanbury.

Njė vizitė nė faqen zyrtare tė "Destination DC", shpjegon shprehimisht se kjo kompani ėshtė "njė korporatė private, jofitimprurėse", ku aderojnė njė numėr biznesesh dhe organizatash tė sektorit tė turizmit nė Uashington. Tė dhėnat rreth "Destination DC", ku zoti Hanbury figuron si Kryetar, mund tė lexohen nė adresėn: www.washington.org.

Nuk ėshtė hera e parė nė Shqipėri, qė personazhe tė ndryshme politike mundohen tė shfrytėzojnė edhe takimet mė tė rėndomta nė shtetet e huaja pėr tė impresionuar publikun vendas.

Takime nga mė tė rėndomtat, shtrėngime rastėsore dore, mesazhe rutine dhe telegrame nga mė formalet tė dėrguara nė seri, merren dhe publikohen nga zyrtarėt shqiptarė nė media dhe nė faqet zyrtare tė internetit, duke u shitur pėr triumfe personale dhe mbėshtetje politike.

Rasti nė fjalė ėshtė ndėr mė flagrantėt dhe rrezikon tė perceptohet si njė skandal i vėrtetė nė sytė e opinionit publik shqiptar qė, sė fundi, ėshtė bėrė gjithnjė e mė skeptik dhe mosbesues pėr shfaqje tė tilla.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Eva0506
Hero anėtar
Hero anėtar


Female
Numri i postimeve : 3323
Age : 35
Vendi : Shume larg...!
Registration date : 28/01/2008

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Mon Jan 26, 2009 9:46 pm

Shqiptarėt e Bukureshtit pėrkujtojnė Viktor Eftimiun

Kjo u bė kėto ditė, pėrmes njė vizite pėrkujtimore dhe vendosje lulesh nė Varrezat Bellu, ku prehet dramaturgu sė bashku me tė shoqen e tij Axhepsina Makriu, me rastin e 120 vjetorit tė lindjes.

Nė kėtė eveniment merrnin pjesė aktorėt e mirėnjohur tė teatrit dhe tė filmit rumun Radu Beligan, Adela Marculescu, Carmen Stanescu dhe Florin Piersic, tė gjithė aktorė qė kanė luajtur pjesėt e Eftimiut kur ai jetonte, sekretar i Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Rumanisė Laurian Stanchescu, shkrimtarė, gazetarė dhe anėtarė tė komunitetit shqiptar tė Rumanisė etj.

Nga ana e Ambasadės Shqiptare nė Bukuresht pėr vlerat e shkrimtarit tė mirėnjohur me origjinė shqiptare, pėr rėndėsinė e tij dhe pėr motivet shqiptare nė veprėn e Viktor Eftimiut foli sekretari i parė Dr. Luan Topēiu.

Nga organizatorėt foli deputetja e komunitetit shqiptar tė Rumanisė, znj Oana Manolescu dhe pėrkthyesi i mirėnjohur i Ismail Kadaresė nė rumanisht z. Marius Dobrescu.

Nga folėsit u vu nė dukje ndihmesa e madhe qė ka dhėnė Eftimiu pėr kulturėn rumune, pėr origjinėn e tij, pėr dy udhėtimet e shkrimtarit nė vitet e fundit tė jetės etj. Z. Dobrescu pėrmendi “shortin e pėrbashkėt tė dy shkrimtarėve rumunė me origjinė shqiptare Victor Eftimiu dhe Cezar Ivanescu.

Tė dy para se tė ndaheshin nga kjo jetė vizituan Shqipėrinė. I dyti banoi nė shtėpinė e tė parit nė Bukuresht, si njė lidhje e fatit tė tyre dhe padyshim lidhjen me origjinėn e tyre nga Shqipėria.

Viktor Eftimiu, i ardhur nė Bukuresht nė moshėn 13 vjeēare, nga Boboshtica e Korēės, do tė shndėrrohet njė nga shkrimtarėt mė produktivė dhe mė punėtorė tė letėrsisė rumune. Ai ishte poet sonetist, romancier, tregimtar, dramaturg i shquar, pėrkthyes, anėtar i Akademisė Rumune. Eftimiu ėshtė bėrė i njohur nė kulturėn rumune me pjesėt e teatrit, “Njeriu qė pa vdekjen me sy”, “Kaposh i zi”, “Prometeu” etj.

Ėshtė ai qė ka futur nė teatrin rumun: teatrin poetik, sipas modelit tė Federico Garcia Lorca-s nė letėrsinė spanjolle. Fatkeqėsish, pas vitit 1990, vepra e tij, me vlera tė sigurta artistike, i ėshtė lėnė harresės, sepse nuk janė identifikuar trashėgimtarėt qė mbajnė tė drejtėn e autorit pėr tė ribotuar veprėn e tij.

Statuja qė poeti e ngriti vetė gjatė jetės nė parkun Ēishmixhiu u zhduk viteve tė fundit.

Pėrshpirtja dhe pėrkujtimi i organizuar nga Lidhja e Shqiptarėve tė Rumanisė dhe Ambasada Shqiptare nė Bukuresht, e solli Viktor Eftimiun nė vėmendje tė shtypit rumun dhe tė opinionit publik.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Tue Feb 03, 2009 5:48 am

Intervistė me Gėzim Mekulin - kritik dhe magjistėr i shkencave pėr media‏

Mekuli: Secili tė krenohet dhe vlerėsohet me punėn e vet

Gėzim Mekuli lindi dhe u rrit nė Pejė. Tash jeton
nė Oslo.




Mr. Gėzim Mekuli

Kjo i jep mundėsinė qė tė shkruaj jo pėr
tė "jetuar" po pėr obligim profesional dhe kėnaqėsi.
Ėshtė magjistėr i Shkencave tė Mediave (Drejtimi-
Retorikė) dhe punon nė sistemin arsimor norvegjez.
Prindėrit e tij rrjedhin nga fshati i bukur shqiptar
Nokshiq nė Mal tė Zi ndėrsa ai pėr kėtė shprehet:
"Jam i afėrt me familjen e tė nderuarve Esat dhe
Hasan Mekuli. Por me rėndėsi tė veēantė, mendoj
unė, ėshtė qė secili tė krenohet dhe tė vlerėsohet mė
punėn e vetes sė vet dhe jo tė mburremi mė punėn
e djersėn e tė tjerėve. Ky mentalitet yni ėshtė duke
mbijetuar akoma nė mendimin tonė, qe besa edhe
nė atė politik"-thotė ai.
Ka mė shumė se dhjetė vjet qė ėshtė i pranishėm
nė publicistikėn shqiptare, kryesisht me trajtesa e
kritikė tė mediave. Nė vitin 2006 ka botuar librin
"Mediat dhe Politika" dhe udhėheq Agjencinė
Informative "Mekulipress". Mban lidhje mė atdheun
dhe duket se sa gazetarinė e do udhėtimin drejt
Kosovės e Shqipėrisė...

Ku ishte, ku ėshtė dhe ēfarė bėn Gėzim
Mekuli?

Kam lindur nė Pejė. Prindėrit e mi rrjedhin nga
Nokshiqi, njė fshat i bukur shqiptar nė Mal tė Zi.
Pas studimeve nė Prishtinė regjistrova Shkencat
Politike nė Universitetin e Mainzit, Gjermani. Nė
Norvegji kam studiuar Shkencat e Mediave dhe tė
Komunikimit - nė Universitetin e Stavangerit, Oslos
dhe Kristiansandit-. Kam magjistruar nė Shkencat
e Retorikės nė Universitetin e Bergenit, po ashtu nė
Norvegji. Jetoj pėrkohėsisht nė Oslo. Jam i punėsuar
nė sistemin e arsimit norvegjez.

Ē' mund tė na thoni pėr jetėn tuaj tė
derikėtushme?

Sa isha fėmijė dhe pėrderisa jetoja nė Kosovė kisha
njė jetė tė kėndshme, por jeta nė Perėndim nuk ishte
e shtruar me trėndafila tė kuq, ashtu siē edhe shumė
herė mendohet. Jeta si student nė Perėndim ishte paksa
e rėndė, por jo e pa pėrballuar. Vetėfinancohesha...

Ndonėse s'ka pėrkufizime tė pėrkryera as pėr
gazetarinė, si do ta pėrkufizonit ju atė?

Gazetaria ėshtė zanat pėr intelektualė. Te jesh
gazetar ėshtė privilegj por edhe pėrgjegjėsi e madhe.
Shqiptarėt kanė shumė gazetarė e gazetare. Por,
shtrohet pyetja se sa janė tė mirė kėta. Gazetaria
pėrballet me shumė pasiguri por edhe me shumė
kėrkesa. Gazetaria, sot, ėshtė nėn presionin nga
komercializimi dhe nga monopoli i burimit tė lajmit.
Gazetaria ėshtė nėn presionin edhe nga kompromiset
dhe nga marrėveshjet e shumta interne. Me kėtė dua
te them se mediat janė duke u industrializuar. Por,
gazetaria nuk duhet tė jetė industri.
Ne kemi nevojė pėr njė gazetari profesionale, pėr
intelektualė qė mund "tė gatuajnė" dhe sigurojnė
informacione tė cilėsisė sė lartė. Ne jemi tė uritur
pėr njė informacion qė ėshtė brumosur nė pėrputhje
me rregullat gazetare. Shqiptarėt kanė nevojė pėr
njė gazetari qė ėshtė kritikėhapur ndaj burimit tė
informacionit dhe njerėzve tė "rėndėsisė sė veēantė".

Ē' rol luajti e luan gazetaria nė trevat
shqiptare pėr emancipimin e shoqėrisė?

Gazetaria shqipe luan rol tė varfėr nė emancipimin
dhe lehtėsimin e jetės se shqiptarėve. Por, duhet
pranuar edhe njė tė vėrtetė: Gazetaria jonė ėshtė
prodhim i mentalitetit tonė, prodhim i gjendjes
sonė sociale, intelektuale e rrethanave politike.
Fatkeqėsisht, nė shume raste, kjo gazetari mė shumė
po e ngatėrron se sa qė e ndihmon opinionin publik
shqiptar. Sa isha nė Kosovė, pashė se ishin themeluar
shumė fakultete private pėr media, komunikim dhe
pėr gazetari. Por shtrohet pyetja se sa shkencore janė
kėto. Unė dyshoj nė cilėsinė e tyre!
Janė disa momente me pėrgjigje tė pėrkohshme:
Gazetaria profesionale shpeshherė po bėhet nga
amatorė tė internetit. Pra, sot, ne mund tė jemi edhe
gazetarė e edhe redaktorė tė vetvetes. Pa dyshim se
kjo ėshtė kohė e pėrshtatshme, me mundėsi tė reja
pėr t"u shprehur, por edhe arenė, po ashtu e re, pėr tė
ndėrtuar dhe ndihmuar demokracinė. Ne kemi nevojė
pėr njė gazetari qė ka aftėsi e mprehtėsi intelektuale
pėr tė analizuar, duke pėrfshirė kėtu edhe aftėsinė
pėr reflektimin vetanak. Kemi nevojė pėr gazetarė
e gazetare, tė cilėt me gjithė mend e kanė lexuar
dhe e respektojnė kodin moral tė gazetarisė, "atė
prishtinas e tiranas", ku, ndėr tė tjera, duhet tė ceket
se "obligim i gazetarisė ėshtė qė tė hulumtojė se si
mediat vetėpėrmbushin rolin dhe detyrat e tyre nė
shoqėri". Pra shqiptarėt kanė nevoje pėr njė gazetari
qė nuk ėshtė vetėm kritike, por edhe vetėkritike.
Kemi nevojė pėr gazetarė e gazetare qė kuptojnė
jo vetėm rolin e tyre nė media, por edhe fuqinė
dhe pushtetin qė kėta e "fitojnė" prej mjeteve tė
informimit.
Gazetarėt duhet tė kuptojnė fuqinė qė posedojnė
dhe se ēfarė kuptimi ka pėr tė tjerėt nė shoqėri
"dramaturgjia dhe teatri" qė kėta e administrojnė. Nė
kėto ndryshime tė mėdha qė gjendet populli shqiptar,
nė kemi nevojė pėr gazetarė tė cilėt i kuptojnė kufijtė
e tyre, qė kuptojnė politikėn ekonomike moderne
tė mediave. Tė besosh se tė gjithė janė gazetarė e
gazetare vetėm e vetėm se publikojnė ndonjė shkrim
nė gazetė, ėshtė budallallėk. Kjo do tė ishte e njėjtė
sikur tė besosh se nė tė gjithė jemi mjekė vetėm e
vetėm nėse ēdo ditė pyesim njėri-tjetrin: "Si je me
shėndet? A po tė dhemb barku sot?"
Kemi nevojė pėr gazetarė e gazetare qė kanė tė
zhvilluara mirė njohuritė pėr zhanrin gazetar dhe qė
kanė vetėbesim pėr atė qė shkruajnė. Pra, nė kemi
nevojė tė madhe pėr gazetarė e gazetare qė dinė
diēka, qė dinė mė shumė sesa tė bėjnė vetėm pyetje
tė zbrazėta dhe tė mbajnė mikrofonin nė dorė.
Por, ne nuk kemi nevojė pėr gazetarucė qė investojnė
nė egon e tyre dhe qė rreziten nėn shkėlqimin e luksit
tė mediave.
Edhe mė pak, nė shqiptarėt nuk kemi nevojė pėr
gazetarė e gazetare qė janė prodhim ideologjik i
partive politike dhe UNMIK-ut.

Ju jeni i pranishėm nė mediat tona tė shkruara
me anė tė artikujve qė kanė tė bėjnė me
problematikėn e ndėrlikuar mediale. Sa jeni
vlerėsuar pėr kėtė nga tė tjerėt?

Kam pranuar shumė pėrgėzime nga elita jopartiake
intelektuale, e nėnvizoj jopartiake. Kėtu do te veēoja
vlerėsimin e lartė qė akademik Rexhep Qosja dhe
intelektuali i nderuar Ramiz Kelmendi i bėnė librit
tim tė botuar me 2006 "Mediat dhe Politika". Kėtu
do tė cekja edhe pėrgėzimet dhe ftesėn qe zoti Prof.
Dr. Hamit Boriqi nga Universiteti UFO i Tiranės, mė
bėri pėr tė marrė pjesė nė Seminarin Ndėrkombėtar
te Gazetarisė, ku unė isha i vetmi njohės i mediave i
ftuar nga diaspora. Mė ėshtė bėrė ftesė po ashtu edhe
nga Universiteti i Prishtinės, dega e gazetarisė, qė tė
jem pranė tyre. Po ashtu isha i ftuar tė ligjėroja edhe
nė Universitetin veror tė Prishtinės.

Agjencia Informative "Mekulipress" vazhdon
tė funksionojė. Si lindi ajo dhe me ēfarė
vėshtrėsish pėrballet?

Agjencia Informative "Mekulipress" lindi si nevojė
dhe kėrkesė e kohės. Censura dhe monopoli nė
lajm dhe nė informatė ishte dhe ėshtė mbizotėruese
nė pėrmbajtjen e mediave "tona". "Mekulipress"
sot ėshtė arena e mendimit kritik dhe "mendimit
tjetėr". Jo rastėsisht nė faqen tonė te internetit www.
mekulipress.com ne kemi me shumė se 6 mijė
vizitorė nė ditė nga e mbarė bota. "Mekulipress"
ėshtė e regjistruar tek autoritetet norvegjeze dhe
lanson informata edhe nė gjuhėn norvegjeze. Ēdo
gjė qė bėhet kėtu, bėhet nga vullneti dhe nga dėshira
pėr tė thyer mendimin bunker dhe pėr tė pasur njė
opinion tjetėr nga ai qė jemi mėsuar ta dėgjojmė nga
njerėzit e "fortė nė pushtet".

Cili ėshtė mendimi juaj pėr mediat
shqiptare nė pėrgjithėsi pėrfshirė edhe ato
"mėrgimtare"?

Mediat shqipe janė nė pozitė tė vėshtirė. Kėto, siē thash
edhe mė sipėr, i dhunon politika, trysnia ekonomike
dhe jo padija. Nuk kemi gazetari hulumtuese apo
siē unė e quaj me qejf gazetari gėrmuese. Gazetaria
gėrmuese ėshtė kėrkuese e madhe sa i pėrket
profesionalizmit dhe sidomos kėrkuese e madhe
nė kohė dhe nė financa. Flitet shumė se ne kinse
kemi gazetari gėrmuese tė mirėfilltė, por duke
pasur nė mendje kohėn kur gazetarėt tanė filluan tė
shkollohen, mund tė themi se ngecja nė gazetarinė
hulumtuese edhe ”mund tė kuptohet”, por jo edhe
tė arsyetohet.
Paramendoni, te ne fillet e idesė sė gazetarisė
evropiane kanė filluar tė shpojnė pas ikjes sė zezonės
serbe. Pra nė fund tė vitit 1999. Sot jemi nė vitin
2008. Nėse llogarisim do na dalė se ne kemi vetėm
nėntė vjet shkollim shkencor evroperendimor. Pra
gazetarėt tanė janė nė klasėn e 9-tė. Shihni pra se sa
shumė kohė na duhet pėr tė arritur atje ku ne synojmė.
Ne akoma jemi nė shkollėn fillore tė gazetarisė.

Njė ditė e juaja e (zakonshme) dhe lidhjet
tuaja me vendlindjen, atdheun...?

Pasi qė jam i angazhuar nė sistemin shkollor
norvegjez, unė edhe jam i fortlidhur me leximin.
Lexoj dhe shkruaj. Me time shoqe Editėn udhėtojmė
shpesh. Por mė me kėnaqėsi udhėtojmė nė Kosovė e
Shqipėri. Ushqehem me familjen time nė Pejė. Peja
ėshtė "oksigjeni" im.

Diēka pėr fund...?

Gėzuar, Shėndet dhe Fat nė Vitin e Ri 2009. Shumė
suksese gazetės suaj "Tung". Paēit faqen e bardhė e ju
priftė e mbara!

15 janar 2009

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Guximi
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit
avatar

Male
Numri i postimeve : 2427
Age : 24
Vendi : Nė "Komedinė Njerėzore"
Profesioni/Hobi : Student
Registration date : 12/09/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Tue Feb 03, 2009 8:17 pm

Qeveria e Kosovės nė rrugė pa krye
(Ēėshtja nė lidhje me zbatimin e Planit Gjashtėpikėsh ka shkuar aq larg saqė Qeveria e tanishme e Kosovės, edhe po ta kishte vullnetin, nuk ka mundėsi ta pengojė atė.)

Plani Gjashtėpikėsh, si njė marrėveshje nė mes tė Serbisė e Kombeve tė Bashkuara, pėrveē qė parasheh zgjidhje tė caktuar pėr gjashtė ēėshtje tepėr tė ndjeshme pėr gjendjen nė Kosovė dhe pėr tė ardhmen e saj, parasheh edhe vazhdimin e bisedimeve pėr mėnyrėn e zbatimit tė tyre.
“Do tė nevojiten negociata tė mėtutjeshme mes palėve relevante negociuese...”, - thuhet prerazi nė kėtė plan.
Ditėve tė fundit ėshtė aktualizuar nga ana e shtetit serb dhe nga ana e Pėrfaqėsuesit tė OKB-sė, shefit tė UNMIK-ut, z. Zanier, ēėshtja e bisedimeve nė mes tė palės kosovare dhe asaj serbe pėr zbatimin e tė ashtuquajturave Gjashtė Pika tė Ban Ki Mun-it, bisedime tė cilat po quhen “bisedime teknike”.
Qeveria e Kosovės tani do tė pėrballet me pasojat e veprimeve tė saj tė mėhershme dhe do ta paguajė tagrin e gabimeve tė saj tė pafalshme, qoftė pėr shkak tė veprimeve tė veta krejtėsisht tė gabuara, qoftė pėr shkak tė qėndrimit duarkryq para situatės tepėr tė rrezikshme qė e sollėn Pakoja e Ahtisarit e Gjashtėpikėshi. Ajo ndodhet tani nė njė situatė tepėr tė rėndė dhe pothuajse tė pashpresė. T’i pranojė bisedimet teknike apo t’u thotė JO atyre, - kjo ėshtė ēėshtja. T’i pranojė bisedimet do tė thotė tė angazhohet pėr zbatimin e Planit Gjashtėpikėsh, i cili, pa asnjė dyshim, Kosovėn fillimisht e fut nė njė ndarje funksionale, e pastaj nė ndarje faktike. Qeveria e Kosovės dhe kėshilltarėt e saj ndėrkombėtarė e kanė plotėsisht tė qartė se njė zhvillim i tillė i situatės do tė ketė pasoja tepėr tė rėnda pėr Kosovėn, por pasojat do ta prekin edhe skenėn politike tė saj. Ata qė do tė marrin pjesė nė bisedime pėr zbatimin e Gjashtėpikėshit pėrballen me rrezikun e humbjes sė besueshmėrisė sė popullit, i cili faktikisht do t’i vuajė pasojat. Njė zhvillim tė tillė nuk e dėshiron as Hashim Thaqi, e as faktorėt relevantė ndėrkombėtarė. Prandaj Hashim Thaqi, i kėshilluar nga faktorė tė caktuar ndėrkombėtarė, si dhe nga ndėrgjegjshmėria e tij karrieriste do t’u thotė JO pa dyshim edhe bisedimeve teknike Kosovė-Serbi.
Por kjo akoma nuk e ndalon zbatimin e Gjashtėpikėshit, ashtu siē ndodhi me rastin e miratimit tė tij nė KS tė OKB-sė. OKB-ja pėrmes UNMIK-ut do t’i zhvillojė bisedimet teknike dhe do t’i zbatojė ato pa Qeverinė “e rebeluar” tė Kosovės. Zbatuesi nė terren do tė jetė EULEX-i i shtrirė nė tėrė Kosovėn. Veriu i Kosovės dhe enklavat serbe do ta vazhdojnė jetėn e veēantė nga pjesa tjetėr e Kosovės dhe jashtė kushtetutės sė saj. Por tani me bekimin “juridik” tė faktorit ndėrkombėtar. Kjo do ta komplikojė edhe mė tepėr situatėn nė Kosovė dhe do ta vėshtirėsojė akoma mė shumė zgjidhjen e kėsaj situate.
Pra, ēėshtjet nė lidhje me Planin Gjashtėpikėsh kanė shkuar aq larg (ka dalė nė skenė si marrėveshje OKB-Serbi, ėshtė pranuar nė KS tė OKB-sė, tė gjithė faktorėt ndėrkombėtarė e kanė pranuar) sa qė Qeveria e Kosovė, me anė tė JO-sė apo me anė tė PO-sė ndaj “bisedimeve teknike” nuk do tė mund ta pengojė zbatimin e Planit Gjashtėpikėsh. Asaj i mbetet vetėm edhe njė rrugė: ta pengojė nė praktikė zbatimin e Gjashtėpikėshit
A mundet Qeveria e Kosovės ta bėjė njė gjė tė tillė? Le ta shohim.
Do ta marrim shembullin mė tė lehtė pėr Qeverinė e Kosovės – Graēanicėn – dhe tė shohim nėse ajo ka gjasa ta pengojė zbatimin e Gjashtėpikėshit. Njėra nga ēėshtjet e Gjashtėpikėshit ėshtė policia dhe zinxhiri i saj komandues. Plani parasheh qė nė stacionet e policisė tė komuniteteve (lexo: veriu i Kosovės dhe enklavat serbe), pra edhe nė Graēanicė emėrimet nė funksionet e larta policore tė bėhen nga ana e UNMIK-ut, ose nė rastin tjetėr nga ana e EULEX-it, pra nga faktori ndėrkombėtar dhe jo nga ana e mekanizmave tė shtetit tė Kosovės. Sipas planit nė fjalė raportimet do tė bėhen tek UNMIK-u, me ēka do tė humbet zinxhiri komandues i policisė sė Kosovės. Me ēfarė mjeti do ta pengojė Qeveria e Kosovės njė gjė tė tillė? Ėshtė mė se e qartė se Qeveria e Kosovės, sidomos dhe nė radhė tė parė duke qenė e shkėputur nga qytetari i vet, duke qenė qeveri jokreative, duke qenė politikisht plotėsisht pasive, duke qenė pa vizion e largpamėsi politike, duke qenė servile deri nė paturpėsi, nuk do te mund ta pengojė Serbinė nė realizimin e qėllimeve tė saj, e sidomos kur ajo do ta ketė pėrkrahjen e OKB-sė dhe gjithė faktorėve ndėrkombėtarė.
Njė zhvillim i tillė i ngjarjeve do tė jetė me pasoja afatgjata pėr Kosovėn dhe popullin e saj. Ma merr mendja se Qeveria e Kosovės nuk do tė kėndellet as nga kjo situatė dhe do ta vazhdojė avazin e vjetėr. Ajo do t’u thotė JO “bisedimeve teknike” dhe zbatimin e Gjashtėpikėshit nė terren do tė mundohet ta maskojė nė forma tė ndryshme duke e gėnjyer qytetarin e Kosovės se kjo nuk do tė thotė zbatim i Gjashtėpikėshit, se kjo ėshtė nė tė mirėn e popullit, se ne e kemi planin Katėrpikėsh etj., etj.
Njė Qeveri e vėrtetė e Kosovės do tė duhej qė urgjentisht ta alarmojė situatėn nė tė cilėn jemi futur, do tė duhej ta paralajmėronte popullin pėr rreziqet e Planit Gjashtėpikėsh, do tė duhej ta aktualizonte ēėshtjen e dhjetėra mijėra tė dėbuarve nga pjesa veriore e Kosovės dhe do tė kėmbėngulte nė zgjidhjen e kėtij problemi, do tė duhej ta aktualizonte ēėshtjen e pazgjidhur tė popullit shqiptar tė mbetur nėn pushtimin serb nė Preshevė, Bujanoc e Medvegjė etj. Kėshtu, njė Qeveri e tillė padyshim se do ta fitonte mbėshtetjen e qytetarėve dhe tė vetė forcave politike nė vend. Njė Qeveri e tillė do tė respektohej ndryshe edhe nga vetė faktorėt ndėrkombėtarė, ndėrsa situata politike do tė zhvillohej nė njė drejtim krejtėsisht tjetėr – nė drejtimin e duhur.

Avni Klinaku
Levizja per Bashkim.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Shejh
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 14
Age : 107
Vendi : Ilirida
Registration date : 23/01/2009

MesazhTitulli: Vdes karikaturisti qe perqeshte profetin Muhamed   Wed Feb 11, 2009 1:37 pm

08.02.2009
Karikaturisti nga Danimarka, Kurt Westergaard qė para tre vjetėsh publikoi nė gazetėn daneze Jyllands Posten karikatura tė Profetit Muhamed ėshtė gjetur i vdekur nė banesėn e tij.
Vdekja e karikaturistit ka ardhur nga rėnia e zjarrit, duke e lėnė tė vdekur nė vend pėr shkak tė plagėve tė shumta qė kishte marrė. Edhe pse rasti ka ndodhur mė 21 janar tė kėtij viti, lajmi nuk ėshtė publikuar nė media, pėr shkak tė censurimit tė rastit. Megjithatė, lajmin nė epokėn e internetit, merr dhenė brenda pak ēasteve. Karikaturisti, publikoi disa karikatura nė median daneze, jashtė ēdo etike dhe morali njerėzor, duke cenuar fenė Islame. Menjehėrė pas publikimit tė karikaturave tė profetit Muhamed, nė mbarė botėn u zhvilluan protesta tė mėdha. Madje nė disa vende gjatė protestave pati me dhjetarė viktima nė njerėz. Protesta u organizuan edhe nė Shkup. Ndėrsa shumė politikanė dhe organizata joqeveritare nėpėr botė, dėnuan veprimin skandaloz tė gazetės daneze Jyllands Posten, e cila lejoi qė nė faqet e saj tė botohen karikatura tė profetit Muhamed.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 14 e 15Shko tek faqja : Previous  1 ... 8 ... 13, 14, 15  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Politikė-
Kėrce tek: