Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1 ... 9 ... 13, 14, 15
AutoriMesazh
Sofra
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Sat Feb 14, 2009 5:30 am

Rrezet infra te kuqe zbulojne mendimet
Nepermjet matjes me rreze infra te kuqe mund te zbulohen preferencat e njerezve. Sipas nje studimi te kerkuesve te Bloorview, skaneri me rreze infra te kuqe mund te zbuloje menyren e te menduarit tek njerezit ne 80 % te rasteve.
Ky zbulim i rendesishem i shkencetareve kanadeze eshte shume i rendesishem ne studimet per te korrigjuar problemet e te folurit tek femijet apo tek njerezit me patologji te ndryshme.


Vullnetaret ne kete eksperiment kane vendosur nje kaske me fibra optike qe emeton rrezet ne koke. Ne ekranin e kompjuterit jane shfaqur disa pije te ndryshme dhe rrezet infra te kuqe kane arritur te percaktojne te preferuaren e njerezve ne 80 % te rasteve. Sipas shkencetareve, perqendrimi i trurit varet nga sasia e oksigjenit qe emetohet ne te.

“Behet fjale per sistemin e pare qe zberthen mendimet e njeriut. Ky eshte hapi i pare ne studimet per te gjetur kuren e semundjeve patologjike”, shprehet profesori i Universitetit te Torontos, Sheena Luu.

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Tue Feb 17, 2009 6:21 pm

Tė nderuar antar tė kėtij forumi me qėllim tė caktuar disa pjesė nga ky shkrim i kam ndarė me ngjyra... mos e lėshoni kėtė rasat pa e lexuar kėtė shkrim shumė tė mirė .....

Pse Grekėt dhe Serbėt sulmojnė sot Skėndėrbeun




Nga Mathieu Aref (Arif Mati)


Gazeta Ndryshe

Qė kur Shqipėria u ēlirua prej komunizmit (u bėnė plot 18 vjet!) e qė kur Kosova u bė e pavarur (megjithė refuzimin e Serbisė, Rusisė dhe mosnjohjes tė ndonjė shteti tjetėr i pashtruar) nepsi pėr tokat shqiptare po shton oreksin e Greqisė pėr jugun e Shqipėrisė dhe tė Serbisė pėr njė ndarje etnike tė Kosovės. Pėr Serbėt, si dhe pėr Grekėt, tė gjitha mjetet janė tė pranueshme pėr tė manipuluar mendjet, me qellim qė e tėrė bota tė besojė nė vėrtetėsinė e pretendimeve tė tyre. Nėpėrmjet besimit fetar, Grekėt duan tė pėrforcojnė praninė e Kishės ortodokse nė Shqipėri (veēanėrisht nė jug) dhe me kalimin e kohės, tė penetrojnė pabesisht, pėr tė arritur si pėrfundim pushtimin paqėsor tė jugut shqiptar (ēfarė utopie!). Serbėt (tė mbėshtetur nė zellin e fesė ortodokse) dėshirojnė tė bindin botėn mbarė, dhe veēanėrisht Bashkimin Evropian, se Kosova qenka djepi i Serbisė.

Kjo goditje kundra Skėnderbeut, figurės madhore kombėtare shqiptare, nuk ėshtė e paqėllimte, ajo dėshmon se demonėt e vjetėr trazojnė edhe nė ditėt e sotme, disa shpirtra hakmarrės dhe njė dogmatizėm fetar qė ėshtė ende gjallė. Pėr tė sqaruar mė mirė kėtė ēėshtje, po bėj njė shqyrtim shumė tė pėrmbledhur (ndonėse do tė duhej tė shkruhej njė libėr i tėrė) tė kėtij debati steril dhe shumė tė rrezikshėm, tė krijuar nga dy vende fqinjė tė Shqipėrisė, mėmėdheut tė tė gjithė Shqiptarėve kudo nė botė. Fatkeqėsisht, kėto lloj pohimesh, tė dėmshme dhe tė pavėrteta, ideologjish dhe analizash boshe si dhe veprime keqdashėse, qė kryhen nga armiqtė e huaj, janė pėrqafuar dhe po pėrsėriten pėrsosmėrish, pa asnjė pjekuri e ndershmėri nga ca shqiptarė : gazetarė tė mediave tė ndryshme, shkrimtarė tė doktrinuar, analistė e komentues tė tjerė. Ėshtė vėrtet pėr tė ardhur keq, qė disa shqiptarė, marrin stafetėn e armiqve tė Shqipėrisė e tė shqiptarizmės. Pėrveē tentativave tė tyre manipuluese e tė gėnjeshtėrta, Grekėt ashtu si dhe Serbėt (njė aleancė fetare, njė bashkim i shenjtėruar apo luftė e shenjtė?) kanė hapur kėto kohėt e fundit njė shteg tė ri pėr pretendimet e tyre: tė sulmojnė historinė e Shqipėrisė dhe tėrėsinė e saj tokėsore, po kėshtu dhe figurat e mėdha tė shqiptarizmės e nė mėnyrė tė veēantė atė tė Skėnderbeut. Tė gjitha kėto sulme, kėto manipulime e vullgaritete historike janė jo vetėm tė palogjikshme dhe tė pabazuara, por njėkohėsisht tė ulta e shpifėse. Ato nuk mbėshteten mbi asnjė themel, asnjė argument vėrtetues dhe provė historike. Qėllimi i tyre ėshtė i qartė. Serbėt gjithmonė kanė pretenduar se Kosovarėt (territori i tė cilėve s'ėshtė gjė tjetėr veēse ai i Dardanisė sė lashtė, emėr qė shpjegohet bukur nga shqipja si "vendi i dardhave") nuk qenkan "autoktonė" por njė popullsi e ardhur nga Shqipėria, Turqia apo gjetiu! Ndėrkohė qė historia e shkruar dhe e mirėnjohur pohon se Sllavėt e jugut janė shfaqur nė Ballkan veēse andej nga fundi i shk. VI-tė apo tė VII-tė erės sonė dhe ata pushtuan hapėsirėn tokėsore (nga dy anėt e Danubit deri nė Greqi, e nga Adriatiku deri nė Detin e Zi) qė u pėrkisnin Ilirėve (Panonėve, Istrianėve, Venetėve, Liburnėve, Dalmatėve, Dardanėve, Tribalėve etj) dhe Trakėve (Dakėve, Gjetėve, Brigėve, Mesianėve, etj) qė, nė pjesėn mė tė madhe i asimiluan duke marrė njė pjesė tė kulturės e traditave tė tyre (fjalė, kostume popullore, rapsodi, etj). Tė gjitha tribut e para sllave (Sėrbe, Sllovene, Kroate) dhe Bullgare u kristjanizuan vetėm nė shek. IX tė erės sonė pas krishtit, nga dy prifterinj grekė sllavofone: Cirili dhe Metodi. Qė nga kjo kohė ata filluan tė ndėrtojnė disa kisha nėpėr Ballkan dhe veēanerisht nė zonėn shumė tė bukur tė liqeneve tė Ohrit e tė Prespės. Deri nė ditėt e sotme, fanatizmi dhe nacionalizmi i kishės ortodokse nuk kanė rreshtur. Madje, nė mėnyrė tė ēuditshme, sėrbėt transformuan njė dėshtim (fusha e Mėllėnjave - Kosovė - 1389) nė njė fitore, nė njė simbol kombėtar, dhe bėjnė tė besohet se kjo qe njė luftė vetėm midis Serbėve dhe Otomanėve, ndėrkohė qė ishte njė luftė shumė-etnike kundėr trupave turke e zhvilluar nga hungarezėt, shqiptarėt, serbėt, bullgarėt, etj.! Pa harruar se nė kėtė beteje u vra sulltani otoman Murati i I-rė, pikėrisht nga njė Shqiptar! Ja pra si qėndron Historia, ajo e vėrteta!Pėr sa u pėrket Grekėve, kėta pretendojnė, pa tė drejtė, jugun e Shqipėrisė d.m.th. Veriun e Epirit tė lashtė. Pėr ē'arėsye? 1) Pikėsėpari, ata mendojnė se Epiri ishte njė provincė greke. Dhe shkojnė deri aty sa pohojnė se etnia greke vjen nga veriu i Greqisė, d.m.th. Epiri, ndėrkohė qė kjo zonė s'ka qenė kurrė pjese e Greqisė. Qenė Romakėt, qė pas pushtimit tė mirėfilltė tė Greqisė, sajuan njė "Greqi tė re" duke pėrfshirė aty Maqedoninė, Thrakėn dhe Epirin. Straboni, (fillimi i erės sė krishterė: vitit 58 para Krishtit - 21 apo 25 pas Krishtit), pohonte se nė kohėn e tij Epiri ndodhej jashtė Greqisė. Tė gjithė autorėt e lashtė (shek. VI dhe V para Krishtit), pa pėrjashtim, e trajtonin Thesprotine (emri i lashtė i Epirit) si njė vend tė populluar nga "barbarėt" qė do tė thotė "ata qė s'flasin greqisht". Zanafilla e kėsaj legjende, qe njė gabim i Aristotelit (cituar nė librin tim tė fundit "Mikenėt = Pellazgėt" - pėrkthyer nė shqip nė vitin 2008 nga shtėpia botuese Plejad). Duhet tė shtoj se tekstet e para tė shkruara nė greqisht (tė Homerit dhe Hesiodit) nuk kanė pėrmėndur as Helenėt, as Dorėt dhe as Ionėt. Nė raste tė rralla kur kėto emra janė pėrmėndur, bėhet fjalė pėr ndėrfutje (shtojsa) tė mėvonshme tė bėra nga disa logografe (shkrues) helenofilė: kjo vėrtetohet prej "kritikėve tė Aleksandrisė". Nga ana tjetėr duhet shėnuar fakti qė shumica e heronjve tė pavarėsisė greke tė shek. XIX-tė ishin me origjinė epiro-shqiptare apo Arvanitė (si dhe shumė burra tė politikės, si Papandreu): Boēari, Tsavallas, Bubulina, Kanaris, etj. Ē'u mbeti grekėve? Skėnderbeu?! 2) Nė vazhdim meqenėse jugu i Shqipėrisė (i quajtur prej Grekėve "Epiri i Veriut") u konvertua nė fenė ortodokse, Grekėt kanė bėrė tė besohet (dhe vazhdojnė ta bėjnė) se Shqiptarėt ortodoksė paskan qenė dhe janė Grekė, ndėrkohė qė nė Shqipėri janė gjithesej 40 mijė grekė tė mirėfilltė. Pra Grekėt dhe Serbėt e konsiderojnė "fenė" si "kombėsi"!?! Ishin organet e Bashkimit Europian qė ju imponuan Grekėve heqjen nga pasaporta, pėrkatėsinė fetare. Ashtu siē Serbėt kėrkojnė "copėtimin" e Kosovės, Grekėt duan njė copė tė Shqipėrisė : strategjia e tyre ka kohė qė ka nisur duke formuar njė "bashki separatiste" (shqiptare tė nėnshtruar fanatizmit tė kishės ortodokse!) nė Himarė nė Jug tė Shqipėrisė. Po kjo Kishė ortodokse, e mbėshtetur nga shteti grek, kėrkon ngritjen e "monumenteve pėr tė rėnėt" tė ushtarėve grekė nė jug tė Shqipėrisė, etj etj. Ėshtė pėr tu vėnė nė dukje gjithashtu se kisha ortodokse shqiptare drejtohet nga njė klerik i ardhur prej Greqisė si duket pėr njė nėnshtrim grek tė radhės, mbi asamblenė e episkopatit ortodoks shqiptar. A janė kaq naivė autoritetet shqiptare, pėr t'iu lėnė dorė tė lirė Grekėve? 3) Nuk duhet tė harrojmė se ndėrmjet viteve 1920 dhe 1924 Greqia ka ndėrmarė pastrimin e parė etnik dhe etnocid [shkatėrrimin e identitetit kulturor dhe shpirtėror tė njė populli - shėnim i pėrkthyesit] nė Europe : shpėrnguljen e mė shumė se 450 000 Shqiptarėve tė Epirit tė jugut (nėn dominimin grek) drejt Turqisė kundrejt kthimit tė 1 500 000 grekėve tė Turqisė drejt Epirit. Ata donin tė na bėnin tė besojmė se kėta Shqiptarė "myslimanė" ishin Turq (pikėrisht siē bėnė serbėt me Kosovarėt)! Kėshtu ata i zėvendėsuan shqiptarėt e pėrzėnė nga Epiri, me Grekė tė ardhur nga Anatolia . Por nuk flitet aq sa duhet pėr kėtė problem tė rėndė qė duhet ta denoncojmė njėzėri dhe nė mėnyrė zyrtare tek organet e "Amnistie Internacional". Njė tjetėr marrėzi ėshtė duke u bėrė nė ditėt e sotme nė Greqi : autoritetet greke i shtyjnė emigrantėt shqiptarė tė "greqizojnė" emrin dhe mbiemrin, madje tė ndėrrojnė edhe fenė. U japin madje edhe kombėsinė greke! Ēfarė bėjnė organismat europiane pėr tė ndaluar kėtė veprim tė turpshėm tė ē'kombėtarizimit masiv, dhe tė manipulimeve tė papėrgjegjshme, shqetėsuese, ēnjerėzore dhe tė turpshme? A nuk shkelen "ė Drejtat e Njeriut" nė Greqi, anėtar i BE-sė? Tashmė, pėr ta pėrforcuar mė mirė kėtė fushatė antishqiptare, ata sulmojnė pa u hyrė gjembi nė kėmbė, identitetin shqiptar e sidomos heroin e tij kombėtar "Skėnderbeun". Ata dėshirojnė tė ē'kombėtarizojnė Shqiptaret duke u mohuar ēdo lidhje me tė kaluarėn e tyre tė famshme. Grekėt duan edhe njė herė, tė vjedhin Historinė e tyre, ashtu siē bėnė me paraardhėsit e tyre Pellazgė, tė cilėve, ata ju pėrvetėsuan njė pjesė tė madhe tė kulturės, traditave dhe mitollogjisė sė tyre. Gjergj Kastrioti (1405-1468), i mbiquajtur "Skėnderbe" ("Zot Aleksandėr" d.m.th. i denjė pėr bėmat e Aleksandėrit tė Madh) prej Otomanėvė, ėshtė hero kombėtar shqiptar i njohur nga tė gjithė historianėt e tė gjitha vendeve mbarė, siē e vėrtetojnė arkivat otomane, tė Vatikanit, spanjolle, italiane, franceze, ato tė lindjes, etj. Kjo ėshtė e shkruar e zezė mbi tė bardhė . Pėr rrjedhojė, tė gjithė kėta shpirtzinj nuk do tė mundin kurrė tė ndryshojnė historinė e shkruar dhe tė pranuar njėzėri. Duhet shėnuar se pėr nder tė Skėnderbeut shqiptar, shumė biografė (nga tė cilėt mė i rėndėsishmi ėshtė Barleti nė shek. XVI), shkrime historike (si ai i Jacques de Lavardin, Paganelit, Hammer-purgstall), shumė tragjedi dhe drama nga tė cilat njė gjysmė_duzinė nė Francė e tė tjera nė Spanjė, ku ai qe njė figure e madhe e Teatrit spanjoll, nė poema si ajo e shkruar nga Ronsardi dhe njė opera e kompozitorit tė madh Vivaldi etj. qenė shkruar gjithandej nė Europė e mė gjerė. Sė fundi, me qė Skėnderbeu ishte i krishterė dhe mbret i Arbėrisė (Shqipėrisė) dhe i Epirit (i populluar nė atė kohė kryesisht nga shqiptare) u dashka me ia vesh atij nėnshtetėsinė greke ose serbe etj. Skėnderbeu ėshtė vlerėsuar si njė hero autentik shqiptar. Deri mė sot asnjėri nuk ka vėrtetuar tė kundėrtėn. Pra sot nuk kėrkohet veēse tė njolloset kujtimi i tij, tė turbullohen shpirtrat dhe tė mbillet pėrēarja jo vetėm mes Shqiptarėve por edhe ndėrmjet popujve e shteteve tė tjera tė botės. Grekėt dhe Serbėt e pėrshkruajnė, me shumė kėmbėngulje, figurėn e Skėnderbeut si njė lloj "miti" qė shqiptarėt e paskan pėrvetėsuar ! Fjala " mit " e pėrdorur nga armiqtė e historisė heroike tė Shqiptarėve, merret kėtu nė kuptimin negativ tė saj. Historia e Skėnderbeut nuk ėshtė as mit e as legjendė por njė histori e vėrtetė e njohur nga tė gjitha Shtetet e shek. tė XV-tė si dhe Vatikani, e nga tė gjitha arkivat historike tė Shteteve tė kėsaj epoke. Kjo egėrsi anti-shqiptare, ky denigrim pa shkak, kėto manipulime tė ulėta e kjo fushatė shpifėse nuk nderon askėnd. Pėrkundrazi, kjo rrezikon t'i vihet zjarri barutit, nė kėtė zonė tė Ballkanit qė ėshtė populluar prej pushtuesve tė ndryshėm dhe qė pėrmbledh njė shumėllojshmėri tė tillė etnike, gjuhėsore, kulturore, politike (mozaik etnik, dhe Kullė Babeli) qė jo mė kot ėshtė quajtur "fuēi baruti". Veprimet me paramendim dhe provokimi nga ana e serbo-grekėve janė mė se tė dukshėm: ata dėshirojnė tė prishin imazhin e Shqiptarėve dhe tė heronjve tė tyre. Shpresoj qe t'iu vijė mėndja (arsyeja) dhe tė hedhin tutje kėtė armiqėsi tė kotė e kėtė urrejtje tė gjatė shekullore. I kėrkoj sidomos autoriteteve shqiptare tė jenė vigjilent, tė mos dorėzohen ndaj sirenave serbo-greke : mos u bėni naive. Duhet qėndruar syhapur kundrejt ēdo prekje tė integritetit tokėsor te Shqipėrisė e Kosovės e tė dinjitetit tė tyre si shtete sovrane. A duhet shitur shpirti e dinjiteti thjesht pėr tė hyrė nė Bashkimin Europian? Historia dhe e ardhmja do tė jenė gjykatėsit e vetėm.

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Wed Feb 18, 2009 12:42 am

Pluralizmi shqiptar nė harkun e njė shekulli
Partitė politike parlamentare, nė pozitė dhe opozitė qė nga themelimi i shtetit shqiptar
Cila ka qenė historia e partive politike shqiptare? A kanė qenė ato parti tė vėrteta, apo thjesht kopjuese tė emrave tė partive politike tė perėndimit dhe kaq? Cila ka qenė e kaluara e pozitave dhe opozitave nė mė pak se njė shekull tė ekzistencės sė shtetit shqiptar? Kėto dhe tė tjera pyetje kanė marrė pėrgjigje nė njė varg studimesh tė historianėve shqiptarė. Por studiuesit e huaj mbeten mė tė cituar pėr shkak tė mundėsisė mė tė madhe tė tė qenit objektivė. Nė njė cikėl shkrimesh gazeta “Metropol” mėton tė risjellė nė vėmendjen e lexuesit kalimin nga sistemi pluralist nė atė monist dhe metamorfozėn tjetėr qė pasoi pas vitit ’90 tė shekullit tė njėzetė. Ende Shqipėria mbetet njė vend ku pėrcaktimi “parti pėr kryetarin dhe jo kryetar pėr partinė” qėndron sot e gjithė ditėn si pohimi i vetėm i sė tashmes politike nė tė gjithė spektrin e partive shqiptare. Nė kėtė numėr dhe nė numrat nė vijim, me njė vėshtrim tė shpejtė do tė sjellim nė vėmendjen e lexuesit tė interesuar njė pasqyrė tė evolucionit tė pluralizmit ose tė pseudopluralizmit shqiptar qė nga fillimet e tij e deri mė sot.
Fillimet
Sistemi politik nė vend filloi tė konturohej pas Kongresit tė Lushnjės, pikėrisht nė vitin 1921. Robert C. Austin nė librin e tij “ Shtegu i pashkelur i Nolit” ( Demokracia shqiptare nė vitet 1920-1924) saktėson se: “ Nė kėtė kohė dolėn dy parti, tė cilat pasqyronin nivelin e ulėt tė zhvillimit politik dhe peshėn e personaliteteve mbi politikėn: Partia Popullore dhe Partia Pėrparimtare. Jashtė tyre kishte persona tė caktuar tė pavarur dhe klika tė prirura pėr tė dredhuar nė politikė, duke shpresuar tė siguronin pėrfitime zyrtare dhe pushtet politik. Edhe pse emėrtimet e kėtyre partive ishin marrė nga emėrtimet e pėrdorura nė demokracitė e zhvilluara dhe supozohej qė duhej tė angazhoheshin pėr tė shkuar drejt perėndimit, asnjėra prej tyre nuk ishte parti e vėrtetė politike nė kuptimin perėndimor tė fjalės, me programe tė pėrcaktuara mirė dhe organizata masash. Tė dyja partitė reklamonin me tė madhe programe pothuaj tė njėjta, qė bėnin thirrje pėr reforma politike dhe ekonomike, pėr arsimim tė masave dhe zhvillim ekonomik. Megjithatė, kėto programe nuk shkuan kurrė mė tej se sa parullat dhe nė thelb ishin personalitetet nė udhėheqjen e partisė ata qė pėrcaktonin anėtarėsinė dhe politikėn e saj”.
Partia Popullore, saktėson autori, ishte partia mė e madhe dhe prirej tė pėrfaqėsonte si mendimin konservator, ashtu edhe atė liberal, siē del nga anėtarėsia nė tė edhe e Fan Nolit, qė qe dhe udhėheqėsi i parė i partisė, edhe e Ahmet bej Zogut. Nė pėrgjithėsi kjo parti ishte mė shumė e dhėnė pas reformės; ajo kėrkonte njė shtet tė zhvilluar pėrmes linjave moderne, ishte kundėr sundimit tė vazhdueshėm tė bejlerėve, pėrfshinte shumė intelektualė dhe elementė demokratikė dhe ishte pėrkatėsisht e pėrfaqėsuar mirė nė Shqipėrinė e jugut. Edhe pakica katolike, qė prirej tė luante njė rol tė matur nė politikėn shqiptare, parapėlqente programin e qartė tė Partisė Popullore, por mbeti gjerėsisht jashtė saj pėr shkak tė pranisė sė Zogut, ndikimit nė rritje tė tė cilit kishte filluar t’i trembej.
Partia Pėrparimtare, pohon ai, ishte pak a shumė parti e bejlerėve dhe pėrfaqėsonte interesat e Shqipėrisė qendrore ku ēifligarėt e mėdhenj mbanin pushtetin. Nė thelb, nė favor tė statuskuosė, platforma e saj ishte mė “e pabesueshme pėr masat, tė cilat preferonin t’u pėrmbaheshin traditave kombėtare dhe shoqėrore.” Partia sundohej prej Shefqet Vėrlacit nga Elbasani, njė nga ēifligarėt mė tė mėdhenj tė Shqipėrisė, i cili kundėrshtonte ashpėr ēdo lloj reforme tė tokės. Nė tė bėnin pjesė edhe anėtarė tė Komitetit tė Kosovės ( i krijuar pėr tė pėrkrahur pėrfshirjen brenda Shqipėrisė tė krahinės shqiptare tė Kosovės tė sunduar nga serbėt) si Bajram Curri, Hoxhė Kadriu dhe Hasan Prishtina qė kishin cilėsuar Ahmed Zogun si pro serb. Megjithatė, anėtarėsimi nė ēfarėdo parti nuk ishte i prerė dhe organizatat apo individėt kalonin nga njėra tek tjetra nė varėsi tė kushteve dhe perspektivės sė pėrfitimeve personale. Me pėrjashtim tė Nolit dhe mbėshtetėsve tė tij mė tė afėrt, pak politikanė shqiptarė qenė dogmatikė nė devotshmėrinė e tyre ndaj njėrės apo tjetrės zgjedhje.
Lufta e Dytė Botėrore
Gjatė viteve tė luftės zhvillimet politike ishin tė shpejta dhe po nė kėtė kohė shėnohet krijimi i Partisė Komuniste Shqiptare dhe i dy partive nacionaliste, Balli Kombėtar dhe Partia Monarkiste.
Bernd J. Fisher nė librin e tij “Shqipėria gjatė Luftės, 1939-1945”, sqaron se si arritėn komunistėt tė dominonin skenėn politike tė vendit nė kėto vite: “....Ndonėse komunistė patėn mjaft sukses nė punėn e tyre pėr tė nxitur opozitėn nė rritje kundėr italianėve dhe kukullave tė tyre shqiptare, ata patėn sukses shumė tė vogėl nė tėrheqjen e njerėzve nė shkallė tė gjerė drejt lėvizjes sė tyre. Kjo nuk ėshtė pėr t’u habitur, pasi nė parti mbizotėronin intelektualėt dhe nxėnėsit e shkollave tė mesme. Numri i tyre i natyrshėm ishte i vogėl”. Autori pohon duke iu referuar statistikave se nė vitin 1939, nė vend nuk kishte mė shumė se dy deri tre mijė vetė qė mund tė quheshin intelektualė, dhe pėrkundrejt pėrqindjes sė popullsisė Shqipėria kishte sigurisht klasėn e mesme mė tė vogėl nė Evropė. Pėr sa u pėrket partnerėve ideologjikė tradicionalė tė komunistėve, klasės punėtore, mjafton tė pėrmendet se nė vitin 1939 industria pėrbėnte vetėm 4% tė ekonomisė kombėtare.
Kėtė gjendje, qė edhe kėshtu ishte e vėshtirė, komunistėt e bėnė vetė edhe mė sfiduese, pohon Fisher. Ata i krijuan probleme vetvetes me faktin se shumica e kėshilltarėve tė tyre mė tė dukshėm ishin sllavė, e sllavėt kishin ngjallur pėrherė dyshim e frikė midis shqiptarėve. Tani, nė sajė tė hapjes sė kohėve tė fundit tė arkivave tė partisė, po mėsojmė se sa shumė varej Hoxha nga kėta kėshilltarė, thotė historiani.
Nė analizėn e mėtejshme tė ngjarjeve dhe qėndrimin qė mbajtėn palėt, ai ndalet edhe mė shumė nė “lėvizjet” e Enver Hoxhės dhe nė mėnyrėn se ai mori revanshin.
Nė lidhje me Krijimin e Ballit Kombėtar, fishek shprehet: “ Liberalėt, republikanėt dhe bejlerėt qė kishin hedhur poshtė ftesėn e Hoxhės pėr tė marrė pjesė nė Konferencėn e Pezės i shikonin kėto zhvillime tė ndryshme me shqetėsim tė madh. Shumė prej tyre arritėn nė pėrfundimin se pėr tė mos u pėrjashtuar krejtėsisht nga pushteti nė fund tė luftės duhej tė manifestonin diēka mė shumė se sa thjesht mospėlqim tė zbutur dhe mosbashkėpunim me italianėt. Pėr tė arritur mė lehtė njė rol aktiv, liberalėt nacionalistė, disa prej tė cilėve kishin vendosur disa lidhje tė dobėta me LANĒ, nė nėntor tė vitit 1942 formuan njė grup tė quajtur “Balli Kombėtar”. Ky grup shpresonte tė pėrbėnte njė organizatė politike dhe ushtarake pėr tė moderuarit qė nuk kishin besim te komunistėt. Autori thekson edhe rivalitetin midis dy forcave, duke saktėsuar se: “BK vinte nė dukje bėrthamėn komuniste tė LNĒ, shumimin e tė huajve nė udhėheqjen e saj dhe mundėsinė qė Shqipėria tė humbiste pavarėsinė nė rast tė njė Ballkani tė dominuar nga sllavėt, ose tė paktėn tė humbte Kosovėn. Nga ana e vet LNĒ kundėrsulmonte, duke nėnvizuar se udhėheqja e BK nuk ishte gjė tjetėr veēse elita e vjetėr tradicionale sunduese qė po pėrpiqej ta mbante Shqipėrinė sikurse kishte qenė nė kohėn e Zogut, por pa Zogun….”
Pas luftės
Arshi Pipa nė librin e tij “Stalinizmi shqiptar”, shprehet kėshtu pėr instalimin e pushtetit tė PKSH nė vend, pas mbarimit tė luftės sė Dytė Botėrore: “…Mė 27 nėntor tė vitit 1944, partizanėt ēliruan Tiranėn. Shteti i ri, i quajtur Republika Popullore e Shqipėrisė, ėshtė njė instrument i PK Shqiptare me imponimin e diktaturės mbi klasat, grupet dhe personat armiqėsorė ndaj komunizmit. Politika e brendshme ka dy objektiva: tė industrializojė vendin duke krijuar njė klasė punėtore thuajse a nihilio- nga asgjėja dhe tė ndėrtojė socializmin nė vend duke detyruar fshatarėt nė kooperativat bujqėsore….”
Vijon
Nesėr
Ēfarė do tė lexoni:
- Pse Partia Komuniste e Shqipėrisė ndėrroi emrin nė Partia e Punės e Shqipėrisė?
- Kundėrshtimet pėr emėrtimin nga anėtarėt nė bazė. Kongresi i I-rė i Partisė.
- Sqarimet: Ndryshimet e strukturės sė pėrbėrjes sociale tė partisė, sollėn nevojėn e ndryshimit tė emrit, mė shumė punėtorė, mė pak fshatarė.
- Si ndryshoi pėr herė tė dytė emrin ish PKSH-ja, nga PPSH nė Partia Socialiste e Shqipėrisė.
- Propozimet nė kongresin e 10-tė tė PPSH-sė.
- Cilėt qenė emrat e tjerė tė propozuar.
Olimbi Velaj : Gazeta Metropol


_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Sat Feb 21, 2009 5:44 am

Shtatorja e Skėnderbeut nė Peshkopi


http://mydibra.com/thumbnail.php?file=peshkopii_266213308.jpg&size=article_medium

Ndėrkohė, qė media po pasqyron njė fushatė “pro” dhe “kundėr” Skėnderbeut, nė qendėr tė Tiranės, nė studion e skulptorit Sadik Spahia, po punohet njė shtatore e re pėr Gjergj Kastriotin.
Kjo shtatore ėshtė sponsorizuar nga biznesmeni, Zaim Krosi dhe mendohet qė stina e pranverės nė Peshkopi tė vije sė bashku me tė.
Shtatorja, 3.3 metra e lartė, do vendoset nė njė bazament rreth 1.5 metra, duke e ēuar lartėsinė e pėrmendores 4.8 metra, njė ndėr mė tė lartat, ngritur pėr heroin tonė Kombėtar.
Zaim Krosi, nuk preferon tė flasė shumė, por thekson se “kjo ka qenė njė dėshirė e hershme dhe ndjehet shumė i gėzuar qė arriti ta realizoj kėtė vepėr.”
Nė studion e Dekanit tė Fakultetit tė Arteve Figurative nė Akademinė e Arteve tė Bukura nė Tiranė, shkojnė pothuajse ēdo tė shtune miq dhe dashamirės tė tij, por edhe dibranė qė kanė informacion se po ndėrtohet shtatorja pėr Skenderbeun. Ata e lėnė pa punė “artistin”, por edhe ai ndjehet i gėzuar qė i ka mes tyre.
“Kjo ėshtė njė vepėr qė do qėndrojė mes tyre gjatė gjithė kohės, thotė skulptori Spahia, dhe unė, para se kjo vepėr tė dalė nė publik, kam dėshirė tė marr ēdo perceptim tė atyre qė neser do ta kenė nė qytetin e tyre”. Shtatoren qė po punohet e vizitojnė shpesh, pėrvec sponsorizuesit, Zaim Krosi, edhe Naim Plaku dhe Qerim Sula. I pari ka hartuar tekstin e njė kėnge pėr Skėnderbeut, ndėrsa i dyti e kėndon atė. Muzikėn e kėngės e ka kompozuar kompozitori dibran Pėrparim Tomcini. Skėnderbeu nė shtatoren e artistit Sadik Spahia nuk ėshtė siē e kemi njohur ne, nė krye tė ushtrisė duke luftuar pėr atdheun, me shpatė nė dorė dhe majė kalit, por nuk ėshtė as si pėrshkrimet romaneske tė Oliver Jens Schmitt, por ėshtė i gjallė, burrėror, mes trimash tė tjerė dibranė, qė u shtrin dorėn dhe i fton pėr betejat pėr ēlirim. Nė shtatoren e Spahisė formėsohet ēdo ditė qė kalon njė figurė artistike e madhėshtisė sė Skėnderbeut, siē nuk ėshtė parė kurrė me parė.
Lidhur me detajet e vendosjes sė bustit nė qytetin e Peshkopisė, organizatorėt kanė menduar ēdo gjė, shumicėn e tė cilėve duan ti ruajnė suprizė pėr ditėn e vendosjes. Gjithēka po ecėn normalisht dhe deri nė pranverė, kur shtatorja prej bornxi tė jetė gati pėr nė Peshkopi, duhet tė pritet vetėm njė vendim i Kėshillit Bashkiak tė Qytetit pėr ta vendosur Heroin Tonė Kombėtar.

Beēir Sinani.

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mergimtari
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv
avatar

Male
Numri i postimeve : 755
Age : 104
Vendi : Jashtė forumit
Registration date : 31/05/2008

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Thu Mar 05, 2009 1:28 am

" Fyerjet per Nene Terezen, bashkesia islame fal imamin
04/03/2009 09:55




Bashkesia
islame ne Kosove vendosi te mos mbaje qendrim ndeshkimor ndaj imamit
Shefqet Krasniqi, pas deklaratave te tij fyese ndaj Nene Terezes.

Ne
nje deklarate per Top Channel, zevendeskryetari i kesaj bashkesia tha
se konsideron se deklarata e disa diteve me pare e bere nga ky
institucion eshte e mjaftueshme.

Imami Shefqet Krasniqi ka
fyer rende humanisten shqiptare Gonxhe Bojaxhi ne nje nga predikimit e
tij fetare, duke marre persiper te percaktoje edhe adresen e saj ne
boten e pertejme. Fahrush Rexhepi tha se pohimi i imamit ishte i rende,
por vleresimet e bera nga bashkesia islame kane qene te mjaftueshme.
Deklarata e imamit eshte cilesuar si skandaloze nga shtypi i perditshem
ne Kosove.

Vete imami i cili predikon ne xhamine e madhe ne
Prishtine ka vendosur te shkepuse kontaktet me mediat prej disa ditesh.
Ai eshte justifikuar se keto deklarata i ka bere para kater apo pese
vitesh dhe ka thene se eshte penduar.

Nga ana tjeter Bashkesia
islame ne Kosove ka rregullat e saj se kur mund te ndermarre masa
ndeshkimore ndaj nje predikuesi te fese myslimane. Sipas Rexhepit, ndaj
nje imami qe nuk kryen obligimet ne vendin e punes, nuk sillet me
pergjegjesi sipas parimeve te islamit dhe ben gabime, mund te merren
masa, deri ne perjashtimin nga puna.

Ne librin e rregullave te
bashkesise islame nuk bejne pjese edhe vlerat kombetare, apo figurat
kombetare si Nene Tereza. Nene Terezen sic e njeh e gjithe bota
bashkesia islame e Kosoves e permend vetem ne emrin e saj te vertete
Gonxhe Bojaxhi.

Arsyet lidhen mes nje rivalitet te heshtur qe
ekziston mes perfaqesuesve te dy komuniteteve fetare ne Kosove, atij
mysliman dhe katolik. "

/topchannel/


Ēfarė mendoni ju antarė tė dashur ? Ēfarė meriton ky imam(haxhi) sipash jush ?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
socratus
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv
avatar

Male
Numri i postimeve : 556
Age : 36
Vendi : Prishtinė
Profesioni/Hobi : psikologji, teologji, design
Registration date : 11/02/2009

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Thu Mar 05, 2009 2:13 am

Tungjatjeta Mergimtari.

Kete intervist e kam lexuar edhe ne shtypin ditor.
Per pyetjen tende te shtruar nuk do e dija se qfar meriton, por eshte nje veprim i cili ka shkelur te gjitha normat etike, morale si dhe normat kombetare, ndersa pozita e autorit te shkrimit e bene edhe me te rend gjendjen.
Cili nga nesh do e gezoj parajsen nuk besoj se dihet nga dikush te cilen gje besoj se autori e predikon.
Kjo nuk mund te quhet nje kritike por eshte nje fyerje dhe poshtrim i madh jo per Gongje Bojaxhiun por per vete autorin e shkrimit.

Akte te tilla nuk duhet te tolerohen, dhe kete veprim e denoj ashper.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.forum.ds-point.com
Guximi
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit
avatar

Male
Numri i postimeve : 2427
Age : 24
Vendi : Nė "Komedinė Njerėzore"
Profesioni/Hobi : Student
Registration date : 12/09/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Mar 06, 2009 8:07 pm

Fjalor politik i bashkimit kombėtar


Nė raportin e njė gazetari nga njė takim pesėpalėsh diku nė Shqipėri do tė mund tė lexohet edhe kjo: “...nė takim morėn pjesė shqiptari Ilir Meta, maqedonasi Ali Ahmeti, kosovari Albin Kurti, serbi Jonuz Musliu dhe malaziasi Mehmet Bardhi”. Ky raport nuk ėshtė montim pėr tė qeshur, por situatė e imagjinuar qė lehtė mund tė bėhet realitet dhe qė pjesėrisht edhe ndodh nga pėrdorimi jo i drejtė i fjalorit tė pėrditshėm, qė nė esencė ėshtė politik. Qė tė mos vijė deri te situata tė tilla tragji-komike, situata qė mund tė krijohen qoftė nga mosdija, qoftė nga deformimi qėllimkeq i termave themelore qė kanė tė bėjnė me Shqipėrinė dhe shqiptarėt, ia vlen t’i bėjmė standarde disa prej termave mė tė rėndėsishme tė politikės, historisė dhe gjeografisė sonė kombėtare. Mė poshtė do tė trajtohen 15 terma ashtu siē mendoj se duhet tė pėrdoren nga tė gjithė shqiptarėt.
Shqipėria – territor kompakt i banuar aktualisht me shumicė nga populli – komb shqiptar.
Mė sė shumti gabohet nė pėrdorimin e kėtij termi. Shpesh kur pėrmendet ky term mendohet nė Republikėn e Shqipėrisė. Ndėrsa shqiptarėt do tė ishte mirė tė mendojnė dhe tė flasin me saktėsi pėr kėtė ēėshtje. Shembull, njė strugan duhet ta ndiejė dhe ta thotė se jeton nė Shqipėri, por nė njė pjesė tė Shqipėrisė tė administruar nga pushteti qendror i Shkupit, nga njė shtet qė quhet Maqedoni. Ndėrsa secili shqiptar nuk duhet tė kursehet nė tė folur, qė do tė thotė se kur flet pėr territorin e Republikės sė Shqipėrisė, tė mos thotė Shqipėria, por ashtu siē ėshtė – Republika e Shqipėrisė. Pra, tė mos e lėrė anash fjalėn republikė.
Shqipėria etnike – term i barasvlershėm me termin Shqipėria. I ndėrtuar pėr t’iu kundėrvėnė termit diskreditues dhe pėrbuzės pėr veprimtarėt e bashkimit kombėtar – Shqipėria e madhe. Mirėpo, termi Shqipėria etnike ėshtė i dobishėm edhe pėr tė dalluar termin Shqipėria, kur pėrdoret pa kujdes, nė vend tė termit Republika e Shqipėrisė.
Shqipėria e madhe – Nė vitin 1941, sipas fqinjėve shovinistė u ndėrtua Shqipėria e madhe (nėn Italinė fashiste). Territori i atėhershėm i shtetit vasal shqiptar ka qenė i ndėrtuar nga territori i sotėm i Republikės sė Shqipėrisė, njė pjesė e territorit tė Republikės sė Kosovės (deri te Vushtrria) dhe nga njė pjesė e territorit tė Republikės sė Maqedonisė. Pjesėt tjera tė Shqipėrisė ishin nėn Gjermaninė naziste (Mitrovica me rrethinė dhe Sanxhaku) dhe nėn Bullgarinė pronaziste (Shkupi, Ohri, Presheva, Kaēaniku etj.). E vėrteta ėshtė se edhe shteti vasal i vitit 1941 nuk ka qenė Shqipėri e madhe, madje nuk ka qenė as sa Shqipėria etnike. Mė saktėsisht, edhe kufijtė e Shqipėrisė sė vitit 1941 kanė qenė shumė tė cunguar.
Pėrgjithėsisht, termi shtet i madh u ndėrtua nga politika evropiane e shekullit tė XIX-tė, pėr t’i cilėsuar pushtetet politike ultranacionaliste, tė cilat kishin pushtuar territore tė banuara me shumicė tjetėr kombėtare nga kombi qė pėrfaqėsonin pushtuesit.
Po tė flitet me kėtė gjuhė, sot, fqinjėt e shqiptarėve me plot tė drejtė do tė quheshin: Greqia e madhe, Serbia e madhe, Maqedonia e madhe dhe Mali i Zi i madh. Tė gjitha kėto nė dėm tė shqiptarėve etj.
Termi Shqipėria e madhe pėrdoret me qėllim shigjetues nga shovinistėt fqinjė, qė janė gjallė edhe sot, ndėrsa gabimisht pėrdoret edhe nga disa politikanė shqiptarė.
Republika e Shqipėrisė – ėshtė shtet i njohur ndėrkombėtarisht, tė cilin e pėrbėn njė pjesė e popullit dhe territorit shqiptar. Nė vitin 1912 aspirata dhe angazhimi i shqiptarėve ishte pėr krijimin e shtetit shqiptar nė tėrėsinė e trungut tė vet, mirėpo shovinistėt fqinjė dhe politika jo e drejtė e fuqive tė mėdha vendosėn qė shumica e tokave shqiptare tė copėtoheshin nga fqinjėt, e si pasojė shteti shqiptar – sot Republika e Shqipėrisė u ndėrtua nga njė pjesė e vogėl e Shqipėrisė.
Republika e Kosovės – ėshtė shtet i ndėrtuar nė njė pjesė tė Shqipėrisė pas rezistencės shekullore dhe luftės ēlirimtare (1998 – 1999) qė bėnė shqiptarėt. Meqenėse qysh nė fazėn e luftės (1999) nė Kosovė u inkuadruan forcat ndėrkombėtare, edhe procesi i fitimit pėrfundimtar tė lirisė u ngjyros me shumė interesa tė tė tjerėve. Mė 17 shkurt 2008 u shpall Republika e Kosovės si shtet multietnik. Pėr shkak se gjatė luftės, nga presionet ndėrkombėtare, udhėheqja e UĒK-sė hoqi dorė nga lufta pėr ēlirimin e tė gjitha trojeve shqiptare qė ishin nėn sllavėt e jugut dhe u kufizua vetėm brenda kufijve tė Kosovės, administrimi ndėrkombėtar mė 1999 u shtri vetėm nė kufijtė administrativė tė ish – krahinės sė Kosovės, e cila kishte njė status politik autonom nė ish – Jugosllavi. Republika e Kosovės ka edhe tri tė meta tjera tė mėdha. E para, instalimi i “pushtetit multietnik”. Kjo pasoi pėr shkak tė politikės vasale tė pėrfaqėsuesve tė shqiptarėve tė Kosovės dhe pėr shkak tė qėndrimit jo tė drejtė tė bashkėsisė ndėrkombėtare, sepse dhjetėra shtete tjera qė kanė heterogjenitet mė tė madh tė popullsisė sesa Republika e Kosovės nuk funksionojnė si multietnike. E dyta, sovraniteti i kufizuar vertikal, ose sovranitet i kufizuar nė marrjen e vendimeve kapitale politike. Dhe e treta, sovraniteti i kufizuar horizontal (defekt tjetėr i madh i Republikės sė Kosovės), d.m.th. sovraniteti i pushtetit qendror nuk shtrihet nė tėrė territorin e Republikės sė Kosovės. Me gjithė kėto defekte, shpallja e Republikės sė Kosovės dhe njohja e saj nga shumica e shteteve tė forta, ėshtė hap i madh historik drejt ēlirimit kombėtar tė shqiptarėve.
Lugina e Preshevės – term gjeografik qė pėrfshin njė pjesė tė luginės sė lumenjve Morava dhe Vardar, pjesėn rreth Preshevės. Ky term ėshtė pėrhapur gjerėsisht ndėr shqiptarėt vetėm pas vitit 2000, i servuar nga politika e huaj pėr shqiptarėt dhe me qėllim tė zėvendėsimit tė termit Kosova Lindore.
Kosova Lindore – term i ndėrtuar natyrshėm nga politika shqiptare nė fillim tė viteve 1990 pėr ta shprehur aspiratėn pėr liri tė popullit shqiptar tė sunduar nga pushteti serb. Si term i qėlluar shpreh drejt disa dimensione: nė aspektin gjeografik ėshtė lindja e territorit me shumicė shqiptare qė prej dekadash quhet Kosovė, nė aspektin politik shpreh nevojėn dhe kėrkesėn pėr liri dhe nė aspektin historik shpreh faktin qė kjo pjesė e territorit shqiptar ka qenė edhe administrativisht nėn pushtetin e Krahinės sė Kosovės deri nė vitin 1959. Nė vitin 1959 shovinistėt serbė, pėr ta zotėruar territorin nė tė cilin do tė kalonte autoudha dhe hekurudha qė lidhte Beogradin me Shkupin e qė vazhdonte deri nė Selanik, bėnė shkėmbimin e territoreve, duke marrė territor tė konsiderueshėm shqiptar nė lindje dhe duke ia dhėnė Kosovės Leposaviqin nė veri. Me kėtė ndėrrim edhe nė kohėn tonė u bė njė tkurrje e madhe e territorit shqiptar, sepse deri nė vitet 1950 shqiptarėt shtriheshin jo vetėm nė Preshevė, Bujanovc e Medvegjė, por deri nė Vranjė e Leskovc. Mirėpo, Vranja dhe Leskovci tanimė i takojnė historisė, ani pse njė historie shumė tė afėrt.
Flamuri kombėtar shqiptar – simbol i tė gjithė shqiptarėve, nė radhė tė parė, dhe simbol shtetėror i Republikės sė Shqipėrisė nė radhė tė dytė.
Flamuri shtetėror – simbol i njė shteti qė nuk do tė thotė gjithsesi tė jetė edhe simbol i njė kombi. Ashtu siē kanė flamur tė vetin edhe njėsitė mė tė vogla organizative politike sesa shteti (pėr shembull komuna etj.), edhe shteti mund tė ketė flamur qė pėrmban karakteristika lokaliste, pa e lėnduar dhe pa e pėrjashtuar flamurin kombėtar. Kur ėshtė fjala pėr “flamurin shtetėror tė Republikės sė Kosovės”, me qėllim tė pėrfitimit politik, krijuesit e tij dhe pushtetarėt aktualė kanė lėnė dykuptimėsi.
Kosovar – deri nė shpalljen e Republikės sė Kosovės ky term ka qenė njėkuptimor, ndėrsa tani pretendohet nga disa politikanė dhe media servile qė ky term tė fitojė edhe njė kuptim tė dytė. Ky kuptimi i dytė pretendon deri edhe ndėrtimin e njė kombi tė pėrzier. Ata pak shqiptarė qė pėrqafojnė kėtė ide, ndoshta harrojnė se kosovarė nuk mund tė bėhen vetėm shqiptarėt e Kosovės, por edhe serbėt etj. Pra, nuk mund tė krijohet njė komb i pėrzier, kur tė gjithė e urrejnė atė. Ai do tė krijohej ndoshta, nė rrethanat kur tė gjithė do ta donin atė. Pėr t’i ikur kuptimit negativ tė termit kosovar, duhet tė pėrdoret termi shtetas i Kosovės.
Shtetas i Kosovės – ėshtė secili banor i Republikės sė Kosovės qė e ka shtetėsinė e saj, pa marrė parasysh pėrkatėsinė kombėtare. Shembull: nė kohėn e luftės nė Kosovė nė njė nga gazetat e Republikės sė Shqipėrisė ke mundur ta lexosh kėtė titull: “Malaziasi nė burg, pėr armėmbajtje pa leje”. Ky “malaziasi” ishte shqiptar nga Plava – pjesėtar i luftės ēlirimtare qė po zhvillohej nė Kosovė! Pra, pėr tė mos i thėnė shqiptarit maqedonas a malazias, duhet qė pėrkatėsinė shtetėrore ta theksojmė nė kėtė mėnyrė: shtetas i Maqedonisė, shtetas i Malit tė Zi, pra edhe shtetas i Kosovės,. E njėjta duhet tė vlejė edhe pėr dokumentet zyrtare. Te zėri “shtetas” njė shqiptar i Kosovės duhet tė shkruajė “i Kosovės”, e jo “kosovar”. Ngjashėm edhe pėr shqiptarėt nė pjesėt tjera tė atdheut.
Integrimi i shqiptarėve – term i krijuar pėr pozicionim politik ndėrmjet bashkimit politik tė shqiptarėve dhe ndarjes sė shqiptarėve. Integrimi dhe bashkimi gjuhėsisht janė njė, d.m.th. ėshtė e njėjta fjalė. Por nė konotacionin aktual politik dallojnė jo vetėm nė dinamikėn e hapave tė bashkimit, por edhe nė qasjen ndaj thelbit tė bashkimit kombėtar. Integrimi politik nėnkupton njė afrim tė kujdesshėm tė shqiptarėve nė disa sfera, por jo edhe nė unifikimin e atyre sferave. Ndėrsa pėr bashkimin politik, ushtarak dhe territorial as qė e mendojnė.
Bashkimi kombėtar i shqiptarėve – nėnkupton bashkimin politik tė shqiptarėve nė njė shtet tė vetėm, me njė territor pa pretendime historike, pa pretendime pėr tė sunduar apo robėruar dikė qė nuk ėshtė shqiptar; pra, themelimi i njė shteti tė vetėm shqiptar nė Ballkan, nė territorin kompakt me shumicė shqiptare.Ithtarėt e idesė sė bashkimit kombėtar i ēmojnė dhe angazhohen pėr hapat intergrues brendashqiptar, por kėta hapa duhet tė shkojnė deri nė fund me unifikim tė asaj sfere bashkėpunimi. Shembull: bashkėpunimi nė fushėn e bibliotekarisė. Zhvillohen takime, kėmbejnė pėrvoja, ndoshta edhe ndonjė titull, por nė anėn tjetėr, ka Bibliotekė kombėtare nė Tiranė dhe Bibliotekė kombėtare nė Prishtinė. Kjo nuk mund tė quhet as integrim; madje nė realitet ėshtė e kundėrta e integrimit – bashkimit.
Procesi i bashkimit tė shqiptarėve nė BE – ėshtė sintagmė, kuptim dhe proces i menduar, qė mė shumė mbahet nė gojė nga ata qė e pėrdorin termin “integrimi i shqiptarėve”. Ky term dallon esencialisht nga bashkimi kombėtar pėr dy arsye kryesore. E para, deri nė hyrjen eventuale nė BE shqiptarėt do tė jetonin tė ndarė dhe pa angazhim pėr tu bashkuar. Dhe e dyta, ata do tė jenė tė ndarė edhe pas hyrjes nė BE. Nuk pėrjashtohet mundėsia qė ngjarjet tė zhvillohen nė kėtė mėnyrė, qė para bashkimit kombėtar tė ndodhė hyrja e shqiptarėve nė BE pjesė – pjesė. Edhe kėshtu shqiptarėt do tė pėrfitonin mė shumė tė drejta sesa qė gėzojnė tani , por jo edhe synimin shekullor tė kamotshėm dhe interesin madhor tė sotėm – bashkimin kombėtar.
Bashkimi kombėtar – ide romantike, e tejkaluar (?) – kėtė sintagmė e kanė nė gojė pseudobiznismenėt, pseudopolitikanėt, pseudointelektualėt etj. Mjafton tė merret si shembull bashkimi i Gjermanisė. Shtytės tė bashkimit kombėtar janė edhe dėshira e emocioni, por kurrsesi kėto nuk janė kryesoret dhe tė vetmet. Shtytėsi kryesor ėshtė liria – liria e zhvillimit ekonomik dhe intelektual tė njė bashkėsie njerėzore

Shukri Klinaku
6.3.2009, www.levizjaperbashkim.com
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Guximi
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit
avatar

Male
Numri i postimeve : 2427
Age : 24
Vendi : Nė "Komedinė Njerėzore"
Profesioni/Hobi : Student
Registration date : 12/09/2007

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Mon Mar 09, 2009 12:12 am

Varėsi e frikshme
Dy deklarata tė ditėve tė fundit, njėra nėpėrmjet kancelares gjermane Merkel, tjetra nga ish-ambasadori slloven nė Prishtinė, Vojko Volk (sot drejtor politik pėr Ballkanin nė MPJ tė Sllovenisė) dhanė njė sinjal alarmi pėr raportet e skajshme tė varėsisė sė plotė tė politikės zyrtare tė Kosovės me faktorėt e jashtėm. Ato thanė troē diēka qė ėshtė ditur tashmė nė sferat e mirėnjohura me zhvillimet politike nė Kosovė shumė mė herėt, por asnjėherė deri mė tani nuk ėshtė aktualizuar kaq qartė dhe fuqishėm, sidomos nga ana e faktorėve ndėrkombėtarė, e qė tregon edhe pėr njė deficit tė rėndė themelor nė raportet politikanė tė Kosovės-faktorėt ndėrkombėtarė. Kancelarja gjermane nė njė takim tė mbajtur ditėve tė fundit me gazetarė nė Berlin vetėm sa vėrtetoi raportin e varėsisė sė skajshme tė politikės sė Prishtinės me faktorėt ndėrkombėtarė dhe dėmin potencial qė shkaktojnė kėto raporte aktuale. Ajo kėrkoi vendosmėri nacionale nga udhėheqja e Kosovės qė ta bėjnė atė njė shtet funksional. Merkel u shpreh: “Kurrfarė faktori ndėrkombėtar nuk mund tė nxisė forcat e vendit; njerėzit e Kosovės kėtė duhet ta bėjnė vetė.” Kurse Volk ishte edhe mė i qartė dhe mė i drejtpėrdrejtė. Ai nė njė deklaratė pėr gazetėn sllovene “Dnevnik” tha: “Bėhet fjalė pėr formėn e varėsisė tė cilėn nuk e kam parė askund nė Ballkan. Nė Slloveni nuk ka ekzistuar kurrė kjo varėsi. Gjithēka qė kemi fituar, kemi fituar dhe rregulluar vet, keq ose mirė.” Mė tej ai thekson se kjo varėsi nė Kosovė ėshtė e frikshme.
Dhe ky alarm nė radhė tė parė bie pėr Kosovėn, pėr perspektivėn e zhvillimit tė saj nė tė ardhmen. Alarmi ėshtė i thjeshtė: politika e Kosovės ėshtė e varur dhe e paralizuar nga “kėshillat” e miqve ndėrkombėtarė nė atė shkallė, saqė pamundėson ēfarėdo nisme pėr ndryshim nga faktori i brendshėm “vendim-marrės” politik dhe kėshtu ėshtė krejtėsisht e paaftė tė sillet dhe tė mendojė e pavarur, nė pėrputhje me shtetin e pavarur dhe sovran tė shpallur vetėm njė vit mė parė.
Mė e rrezikshmja ėshtė qė kjo varėsi totale vjen nga ato nivele pėrfaqėsimi politik e institucional qė do tė duhej tė ishin shembull pėr horizont tė gjerė e vizionar qė buron nga mendje tė zgjuara e tė hapura, pėr tė cilat varėsia e nėnshtrimi ndaj “kėshillave tė miqve” jo vetėm qė do tė ishte e huaj si mėnyrė pune, por edhe si mėnyrė e tė menduarit politik. Natyrisht kjo nuk do tė thotė injorim i ndikimit tė faktorėve tė jashtėm apo hapje e vijave tė konfrontimit me ta, por thjesht ndėrtim i qėndrimit tėnd si shtet, jo mbi bazėn e shprehjes inekzistente nė cilindo fjalor politik “miqtė tanė”, por mbi bazė tė njė platforme politike e cila ėshtė rezultat i analizave tė mira tė interesave politike, ekonomike e gjeostrategjike tė lojtarėve tė mėdhenj qė janė aktualisht tė pranishėm nė skenėn ndėrkombėtare (BE-ja, SHBA-ja dhe Rusia) dhe pėrfitimit tėnd si shtet nga pėrputhja apo pėrplasja e kėtyre interesave pėr dhe rreth Kosovės.
Por nė Kosovė kjo nuk ndodh pothuajse pėr vite me radhė. Pėrkundrazi, fitohet pėrshtypja qė mė i aftė ėshtė ai politikan apo ajo politikė e cila e ka “mė fort” me “miqtė ndėrkombėtarė”. Pra njėsi matėse e (mos)suksesit tė politikės nuk ka qenė sė paku deri mė sot, aftėsia e politikės qė tė pėrballet dhe t’i zgjidhė problemet konkrete tė qytetarėve, por matet me takimet e nivelit tė lartė e jo tė lartė me pėrfaqėsues ndėrkombėtarė tė shteteve tė ndryshme, aq sa lajm i rėndėsishėm pėr politikanėt ėshtė bėrė kėtyre ditėve edhe marrja e meritave tė njėri-tjetrit pėr njohjen e fundit tė Kosovės nga Ishujt Maldive.
Ky parametėr vlerėsimi edhe ka pasur njėfarė logjike deri nė pėrfundimin e luftės mė 1999 kur me tė vėrtetė ēdo takim i cilitdo nivel me pėrfaqėsues tė jashtėm jepte njėfarė shprese nė opinion e brendshėm (sado qė edhe kjo keqpėrdorej shumė nga politikanėt e ēdo krahu pėr ruajtjen e status-quosė nėn Serbi), por ndryshimi i madh i rrethanave politike pas kėtij viti ka bėrė qė ky “parametėr” tė mos mund tė pranohet sot, sidomos kur jemi nė periudhėn e pas shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės dhe njohjes sė kėsaj pavarėsie nga shumė shtete anembanė botės. Njė shtytje plotėsuese pėr demagogjinė e kėtij parametri nė kėtė drejtim e dhanė me qėndrimet publike tė tyre kancelarja gjermane dhe ish-ambasadori slloven nė Prishtinė.
Shembuj tė kėsaj varėsie tė pėshtirė janė tė panumėrt dhe, ēka ėshtė mė skandalozja, kjo varėsi nuk ėshtė e plotė vetėm nė raport mė ēėshtjet politike me peshė, siē ėshtė “hartimi” i deklaratės sė pavarėsisė sė 17 shkurtit tė cilėn institucionet e Kosovės e kanė pėrkthyer, kurse Deklarata si e tillė ėshtė hartuar - servuar nga lart (lexo: lart nga kodra “Arbėria” nė Prishtinė), por edhe nė ēėshtje t’i quaj kushtimisht mė “tė lehta” (kujto kėtu pėrpjekjen e katėrt tė njėpasnjėshme dhe tė pasuksesshme nga ana e deputetėve tė Kuvendit tė Kosovės pėr emėrimin e Avokatit tė Popullit, qė nuk po mund tė realizohet qė nga viti 2006). Pėr tė vazhduar mė tej me fusha tjera me peshė qė ndikojnė drejtpėrdrejt nė jetėn e qytetarit tė Kosovės, siē janė decentralizimi i pastėr etnik dhe asimetrik duke u thirrur nė bashkėjetesė e shumetnicitet, miratimi absurd i njė statusi special pėr kishat dhe manastiret mesjetare serbe, mbrojtja e tė cilave nuk ka lidhje nė thelb me “mbrojtjen e trashėgimisė kulturore serbe”, por ėshtė kryekėput imunizim politik i kėtyre objekteve tė kultit, emėrimet nė nivele tė larta politike qė duhet tė bėhen doemos me aminin e ndėrkombėtarėve, apo marrja e vendimeve qė prekin nė thelb identitetin kombėtar tė Kosovės (aprovimi i ligjit pėr simbolet dhe festat zyrtare nė Kosovė) me tė cilat sė paku formalisht Kosova zhvishet nga ēdo gjurmė sado e vogėl shqiptare nė simbolet pėrfaqėsuese tė saj.
Vargani i kėtyre shembujve ėshtė i pafund, por porosia qė ato pėrēojnė nė opinion ėshtė e qartė: paaftėsi, lakmi e pafre pėr pushtet dhe mohim i plotė i tėrė sakrificave dhe pėrpjekjeve tė derisotme tė popullit shqiptar pėr ēlirim dhe bashkim kombėtar nga ana e krerėve institucionalė.
Tė gjitha veprimet e dėmshme tė politikės nė raport me faktorėt ndėrkombėtarė vishen me formulime boshe dhe pa pėrmbajtje tė tipit tė “integrimeve euro-atlantike” tė cilat i aspiron Kosova e qė nė fakt janė njė maskė pėr servilitetin e pakusht tė politikanėve tė Kosovės ndaj ndėrkombėtarėve. Mirėpo defekti qėndron nė bazėn e kėtij konstruksioni akrobatik. Pėr tė qenė e aftė qė tė hyjė nė rrjedhat e integrimeve evropiane dhe atlantike tė cilat edhe duhet t’i synojmė pa asnjė dyshim, sė pari duhet qė nė rregullimin kushtetues tė Kosovės tė pėrcaktohet qartė bartėsi i kėtij sovraniteti qė do ta ēonte vendin drejt kėtyre integrimeve. Kjo nė Kushtetutėn e Kosovės qėllimisht ėshtė lėnė pezull, pikėrisht pėr shkak tė moszgjidhjes pėrfundimtare tė raporteve shqiptaro-serbe, raporte kėto qė vetėm sa komplikohen edhe mė me shpikjen e kategorisė sė komunitetit/komuniteteve nė tė gjitha aktet juridike tė Kosovės ahtisariane.
E ardhmja jonė do tė jetė shumė e pasigurt gjithnjė pėrderisa ta kemi nė pushtet njė udhėheqje tė kėtillė politike ēfarė e kemi ne tani, udhėheqje e cila nuk di t’u thotė JO miqve tanė ndėrkombėtarė as atėherė kur PO-ja e tyre ka pasoja fatale pėr popullin tonė.
Kambanat e alarmit po bien pėr tė gjithė ne: duhet ndėrmarrė diēka qė kjo gjendje tė ndryshojė...

Driton Avdiu
8.3.2009, www.levizjaperbashkim.com
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Driniiiii
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit
avatar

Male
Numri i postimeve : 3251
Age : 36
Vendi : Belfast
Registration date : 17/02/2009

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Sun Apr 12, 2009 3:13 am

Sondazh i KTV per Bashkimin e Kosoves me Shqiperine



Koha Vision, Emisioni Rubikon me 09.04.2009

Pytja: Aduhet te bashkohen Kosova dhe Shqiperia?


Per bashkim.....................2110-67%

Kunder bashkimit...............1075-33%


Ne Sondazh kane marre pjese 3185 votues

Debati eshte organizuar nga Adriatk Kelmendi, Kryeredaktor i KTV-se

Ne debat kane marre pjese

1) Albin Kurti nga Levizja Vetevendosje!
2) Valon Murati nga Levzja per Bashkim
3) Kim Mehmeti, Shkrimtar
4) Halit Matoshi, publicist.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
arberia
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv
avatar

Female
Numri i postimeve : 814
Age : 37
Vendi : tirana
Registration date : 04/05/2009

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Tue May 05, 2009 12:03 pm

Ai imami ,Shefqet Krasniqi,pas gjithe atyre fyerjeve dhe poshterimeve qe i ka bere NENE TEREZES,nenes me te madhe dhe me humane ne te gjithe boten,per mendimin tim ai nuk duhet te jete me nje imam.
Feja myslimane nuk duhet ta pranoje kete njeri ne gjirin e saj.vetem nje i pafe mund te shprehet me kaq cinizem per nje SHENJTORE si NENE TEREZA.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Lumo Kolleshi
Fillestar/e
Fillestar/e


Male
Numri i postimeve : 20
Age : 56
Vendi : Mertinj, Permet, Albania
Profesioni/Hobi : mesues, shkrimtar
Registration date : 12/07/2008

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Oct 23, 2009 9:51 am

Agresiviteti i kolltukut po e ēon Shqiperine dhe ēeshtjen e saj te integrimit drejt kalendave greke. Integrimi nuk mund te behet as me dogma, as me patriotizmin e shtirur te kolltukmbajtesve tane, kur gjerat jane akoma me te thjeshta: te zgjidhin perfundimisht krizen politike ne vend, krize kjo qe perfundimisht po ēon ne krizen me te thelle te besimit ndaj votes. Nje krize e tille minon vet themelet e demokracise qe kemi dy dekada qe ende nuk po e ndertojme.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Delia
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv
avatar

Numri i postimeve : 514
Registration date : 13/01/2008

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Oct 23, 2009 9:54 am

Gjithmon ka qen kjo kur Shqipatret afron per te ber nj pun te madhe del nje e bal llug po sigurisht se asht i paguar mir nga te tjerėt .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
rrimtaf
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1090
Age : 47
Vendi : kosov
Registration date : 30/07/2009

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Oct 23, 2009 12:21 pm

Ne fushaten zgjedhore ne kosove kandidatet po japin premtime qe nuk mund ti realizojne dhe po kerkojne voten e qytetarit me ngulm ,kurse ato me kryesoret per te marre voten nuk po premtojne ,si rrymen ,ujin punesimin ,do te thote qe nuk na presin dite me te mira .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhiti
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1858
Age : 57
Vendi : Prishtine
Profesioni/Hobi : zbulim i tradhtarve
Registration date : 26/03/2009

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Oct 23, 2009 1:35 pm

si mund te realizojne diqka ku qe 10 vite nuk kane realizue.
Thaqi premtoi rryme 24 ore Autostrada 6 traka etj.
Qka beri .
ska rryme uje pisllik berllog .Rruge te asfaltuara sote ne ser gropa.
hajni korrupsion rrena rrena te gjitha partit politike.
Coptuan tokat per qdo dite shkaterrojne kosoven popullin varferi skamje papaunesi hikje e rinise nga kosova .
vetvrasje papunesi shkaterrim te kombit identitetit.
Dhe qka ka shqiptare.
Kjo ka nje emer e kjo quhet tradhti kombetare .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
kasapi
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 39
Age : 57
Vendi : prishtine
Registration date : 23/10/2009

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Mon Oct 26, 2009 11:06 am

mos votoni lider partishe .
Mos votoni kolonin .
mos votoni sundimin e huaj.
Mos votoni ata qe tradhtuan amanetin e deshmoreve .
Mos votoni ata qe tradhtuan shoket deshmoret luften e uck luften e shokeve te vet.

Adem jashari Mos shkelni ne gjakun tim te derdhur dhe te shokeve te mi.
Ata qe thirren ne emrin tim dhe te shokeve jane shkarravina qe ne lufte hynen per interesa personale fitim pruese.
Per karrig e per pushtet.
Une nuk luftova qe ata te vijne ne pushtet pa shtet.
As shoket e mi.
Ata nuk kane gjak shqiptari.
Mos luani me gjakun tim dhe te deshmoreve.
Se ne dhame betimin jeten per bashkim kombetare .
Ata qe shkelen betimin amanetin jane ne pushtet pa shtet.
Zoti i denofte te gjithe ata qe i votojne keta tradhtare antishqiptare.
Adem jashari eshte gjalle nuk ka vdekur.
Nje dite do tju hakmerrremi per tradhtine qe naj bete.

ne nuk luftuam per kosven multietnike as per rez 1244.
As qe te shkaterrohet uck e tmk.

PO nje dite do te ngritem nga varri dhe do tju hudhi te gjitheve ne ferre. per tradhti qe i bete atdheut.

Adem jashari eshte gjalle.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Delia
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv
avatar

Numri i postimeve : 514
Registration date : 13/01/2008

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Mon Oct 26, 2009 12:33 pm

Tė gjith njė soj premtojn por nuk realizojn gjė , ka disa gjėra qė kan lėviz nga vendi por ka shum e shum punė pėr tu bėr ,
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhiti
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1858
Age : 57
Vendi : Prishtine
Profesioni/Hobi : zbulim i tradhtarve
Registration date : 26/03/2009

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Mon Oct 26, 2009 1:15 pm

bojkot
te perkrahen levizjet qlirimtare.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
veli kryeziu
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 7
Age : 37
Vendi : Rogane-Dardane
Registration date : 13/09/2009

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Mon Apr 26, 2010 9:56 am

Shqetsimet e Ban ki Munit pėr Strategjin e Qeverisė sė Republikes sė Kosovės pėr Integrimin e Veriut tė Kosovės, jan dhe do tė mbeten anim haptas nga Serbia dhe shkelje e Sovranitetit tė Republikes sė Kosoves nga OKB-ja. Si nuk shqetsoheni o i marr pėr mbajtejen e zgjedhjeve tė paligjshme tė Serbis nė Kosovė, e qė mund seriozisht tė provokojn tensionin e shumices shqiptare pasi qė po kėto struktura paralele kan bėrė krime mbi popullin e Kosovės e ju i marr “Ban Ki Mu..t, po shqetsoheni se kontrollimi i kufijve shtetėror mund ta destabilizoj vendin dhe tė jet tension . Nga i merr kėto parametra o i marr, ju duhet tju vijė turp kur flitni pėr Kosoven, sepse pėr 9 vite Administrim nga UNMIK-u , Kosova ėshtė vjedhur, plaqkitur , izoluar, madje ju kujtoj se edhe krime kini bėrė nė Kosovė kundėr Popullit tė Kėti shteti Liridashės, ju vrat Arben Xheladinin e Mon Balen Julutemi tė distancoheni nga parametrat e dhėnė mė parė se me deklaratat e juaja pompoze, po na shqetsoni ne si popull shumic qė jemi Popullin Shqiptar qė ende nuk i ka shėruar plagėt e Luftės Kriminele tė Serbisė ndaj kėtij populli o i mjeri Ban Ki M..ut!. shko ne RRS bashk me Boris Dadiqin. Ju uroj rrugen e Ferrit o tė mjerė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
arberia
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv
avatar

Female
Numri i postimeve : 814
Age : 37
Vendi : tirana
Registration date : 04/05/2009

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Fri Feb 25, 2011 6:23 pm

edhe kjo ndodh ....Gazeta Shekulli eshte nje nga gazetat me te medha qe del ne tregun shqiptar. Eshte gjithashtu nga gazetat me te hershme qe i kane rezituar kohes. Ne internet nxjerr lajmet prej shume vitesh dhe ka website-in me te realizuar te gjithe mediave shqiptare.

Por KUJDES:
Ka kohe qe lajmet kryesore dhe fotografite qe publikohen aty jane manipuluese dhe te njeanshme. Prej me shume se 2 vjetesh publikohen eskluzivisht lajme kunder qeverise dhe kundershtaret nxirren ne poza qesharake. Keto teknika te mirenjohura ne gazetari po shkojne me tutje kohet e fundit. Jo vetem lajmet ndertohen per qellime politike, por edhe mendimet dhe letrat e njerezve perzgjidhen nga redaksia qe te dalin vetem shfryrjet dhe inatet ndaj qeverise (ose ofendimet personale ndaj Sali Berishes). Asnje koment tjeter nuk lejohet te publikohet. Askush nuk arrin te nxjerre nje germe nese kritikon median apo nese nuk bie dakort me gazetarin. Gazeta eshte kthyer tashme ne nje lavatriēe propagande qe synon hutimin e njerezve me metoda te fshehta. Fakti qe tentativa e manipulimit nuk ndalon tek toni i lajmit, por perzgjedh komentet "e duhura" tregon qe stafi i gazetes kerkon te manipuloje imazhin qe krijojne njerezit mbi lexuesit e tjere. Ky eshte hapi me i rrezikshem i manipulimit masiv. Letrat qe botojne nga lexuesit perzgjidhen per te konfirmuar vizionin se shumica e njerezve e mendon njesoj, urrejne dhe shajne Sali Berishen dhe qeverine.

Gazeta Shekulli eshte bere sot gazeta me e rrezikshme ne treg. Eshte alter-egoja e Zerit te Popullit, perdor te njejtat metoda manipulative te periudhes komuniste, tregon vetem aspekte qe i interesojne me shembuj nga njerez te afert me vizionin e pronarit. Lirine e informacionit ia ka lene vetem sektorit te kultures, por ne te vertete puna kryesore e gazetes perqendrohet tek manipulimi i njerezve per ti bere kunder qeverise.

Personalisht nuk mbeshtes qeverine dhe Sali Berishen, por kthimi i nje media ne mjet te thate propagande eshte drame me e madhe sesa nje lider politik. Nje media e manipuluar deri ne kete pike i heq njerezve mundesine per te kuptuar cfare po ndodh dhe cili eshte realiteti. I kthen njerezit ne ushtare te pavetedijshem te klanit te gazetes.

Prandaj kujdes!

Shekulli nuk eshte ASPAK burim i besueshem i realitetit shqiptar. Cdo gje qe shikoni aty eshte krijuar ne menyre qe lexuesi te manipulohet. Mos bini ne kurthin e tyre por mendoni me koken tuaj. Nese besoni ne nje gazetari te ndershme mos u beni mjet i asnje klani. Pakenaqesite ndaj qeverise mos i publikoni aty ku ju perdorin, sepse mendimi juaj sherben vetem qe klane te caktuara te marrin pushtetin. Nje media qe arrin aty sa te perzgjedhe komentuesit sipas interesave te pronarit nuk eshte media, eshte vetem nje mjet propagande. Gazeta si kjo po fshehin shqiptarin nga shqiptari, po na kthejne ne mjet per te luftuar njeri tjetrin pa arritur te dialogojme. Po na kthejne ne militante llogoresh pa dashur te jemi te tille. Nje mendim apo nje kritike mbi situaten kemi te drejte ta kemi te gjithe, por Koēo Kokedhima nuk ka te drejte te na ktheje ne ushtare te njetrajtshem per te arritur qellime te uleta biznesi ose politike. Ne jemi publiku dhe publiku eshte me i rendesishem sesa interesi i ndonje klani per te na manipuluar.

Beni kujdes, mos ushqeni gazeta te tilla qe perdorin metodat komuniste te ushtrimit te kontrollit mediatik. Evitoni te beheni bashkepuntore ne krimin mediatik te pronareve pa skrupuj. Tregojini se indiferenca ndaj medias se tyre eshte ēmimi qe duhet te paguajne per tradhetine ndaj publikut dhe manipulimet banale deri ne nivel komentuesish.


----------------------------------
Pronari i gazetes Shekulli, Koēo Kokedhima, eshte personi qe ndertoi pasurite fillestare duke privatizuar ndermarrjet shteterore thuajse falas. Disa vjet me pare nje kronike hodhi dyshime mbi aferat korruptive qe ēuan ne privatizimin e ketyre ndermarrjeve. Njera prej tyre (ne Durres) u privatizua per 30 mije dollare... nderkohe qe vlera e saj si toke ishte disa qindra mijera dollare (pa llogaritur ndertesat).
Ky njeri qe beri leket duke blere shtetin per hiēgje tani po na kthen ne epoken komuniste kur lajmet kontrolloheshin nga vija e Partise dhe njerezit mashtroheshin sistematikisht. Ajo qe lexoni ne gazete eshte pjese e nje sistemi te nderlikuar manipulimesh qe nuk mbaron te gazeta Shekulli, por aty pronari ka dale hapur duke imponuar manipulimin mediatik si menyre e shpejte per te lejuar miqte e tij te marrin pushtetin.
ndodh apo jo edhe kjo ,e4shte ne aktualitetin shqiptar.....
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
detektivi
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2116
Age : 37
Vendi : Here ne kosove here ne Evrop
Profesioni/Hobi : zbulimi i tradhtareve dhe hajnave
Registration date : 15/03/2009

MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   Sat Feb 26, 2011 7:25 pm

Arberi ke ra ne hall me te gjith,
kush eshte kunder sal tradhtarit jane ,,anti shqiptare" sipas teje .
Kushe eshte me salen ,,jan shqiptare"sipas teje.
A harroni se kushe perkrah salen jane antishqiptare dhe gjak perzier.
Ata skan lidhje me shqiptarizem..
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
A K T U A L I T E T E dhe I N T E R V I S T A
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 15 e 15Shko tek faqja : Previous  1 ... 9 ... 13, 14, 15

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Politikė-
Kėrce tek: