Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Shqiptarėt raca mė superiore nė Botė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Shqiptarėt raca mė superiore nė Botė   Thu Aug 28, 2014 4:26 am


http://everteta.al/raca-shqiptare-me-superiorja-ne-bote/



shqiptarjaNga Fahri Xharra

“Kafkat e shqiptarėve e tregojnė racėn mė superiore tė Europė

(Rudolf Virchow)
“Prej elementeve tė ndryshme tė popullsisė, asnjė nuk tregon tipare mė karakteristike se shqiptarėt, njė racė qė shfaq  kapacitetin kafkor mė tė madh nė Europė. Kafkat e shqiptareve tregojnė racėn mė superiore tė Europės.
Ndėrkohė, aq i bindur ishte Virchow nė lidhje me pėrgjigjet shkencore pėr racėn shqiptare, saqė i drejtohet Kongresit tė Berlinit qė tė ruante kėtė racė tė rrallė. Atė, nuk e dėgjuan. Natyrisht qė Shqipėria u copėtua si mos mė keq. Shkenca para politikės (interesave, pazareve) ėshtė thuajse gjithmonė e zhvleftėsuar. Po kaq vlerė kishte edhe drejtėsia e Fuqive tė Mėdha. Do tė ishte me shumė interes pėr publikun shqiptar tė dinte kumtesėn e mbajtur nga Virchow nė lidhje me racėn shqiptare dhe pėrpjekjet qė ai ka bėrė pėr vlerėsimin tonė, nga Kongresi i Berlinit, si racė me tipare tė veēanta. Por profesori i ditur, nuk ishte i vetmi qė i shikonte shqiptarėt si njė racė tejet tė lashtė”
Shkenca para politikės (interesave, pazareve) ėshtė thuajse gjithmonė e zhvleftėsuar. . (Albert Hitoaliaj )
Por sidoqoftė nė Parlamentin e Anglisė diskutohej:“Joseph Cowen: Besoj se qėllimi i anijeve luftarake qė do tė mblidhen nė Raguzė ėshtė qė t’u kallin frikėn turqve. Po sikur tė mos i zėrė frika Turqit? Ēdo tė bėhet atėherė? Forca detare e Anglisė, e Anglisė sė lirė dhe konstitucionale, a do tė pėrdoret pėr tė djegur a pėr tė shkatėrruar kasollet e gjahtarėve, peshkatarėve ose barinjve shqiptarė tė Ulqinit? Pėr kėtė qėllim tė poshtėr do tė pėrdoret fuqia e Britanisė? Pėr fitim tė kujt do tė bėhet kjo padrejtėsi? Pėr fitim tė malazezėve… Malazezėt janė rrethuar prej njė populli tjetėr, i cili ėshtė aq trim sa ata, dhe historia e tė cilit humbet nė brymė tė kohės. Shqiptarėt janė mė i vjetri komb i Lindjes. Ishin atje mė parė se grekėt e vjetėr. Shqiptarėt kanė legjenda, gjuhė e karakteristika tė veēanta tė tyre. Kanė ca cilėsi qė ndryshojnė fare nga ato tė malazezėve, po janė aq trima sa ata dhe dashuria e tyre pėr liri, as u vu as mund tė vihet nė dyshim. Plani i fuqive tė mėdha ėshtė tė marrin njė copė tė Shqipėrisė dhe t’ia japin Malit tė Zi, pa i pyetur shqiptarėt dhe pa u marrė atyre leje. ( Pėrmbledhur nga Kristo Frasheri 1961)
Jemi apo nuk jemi? Sa e vlerėsojmė vetveten? Pse sot jemi aq tė pa kurriz?
Nė vitin 1915, pas ndarjes sė padrejtė tė trojeve shqiptare, Shqipėria kėrcėnohej sėrish nga njė copėtim i ri. Ishte viti i Traktatit tė  fshehtė tė Londrės. Nė kėtė vit, Faik bej Konica, intelektuali i njohur shqiptar, ngre zėrin pėr padrejtėsitė e radhės qė po bėheshin ndaj shqiptarėve. Nė atė kohė ai ndodhej nė Lozanė, Zvicėr. Mė 12 nėntor 1915, duke i dėrguar njė letėr tė hapur, zotit Hans Delbruck, (kėshilltar i afėrt i qeverisė, profesor i historisė moderne nė Universitetin e Berlinit),  Nė kėtė kėtė letėr tė Konicės, ėshtė se ndėr tė tjerė ai i referohet edhe Virchow-t, pėr t’i treguar profesorit gjerman, Hans Delbruck, tiparet e kombit shqiptar. Ja seē shkruan ndėr tė tjera Faik bej Konica:
“…mund t’ju vė nė dijeni pėr ekzistencėn e njė traktati bullgaro-grek pėr ndarjen e Shqipėrisė, traktat i sugjeruar, miratuar, vulosur dhe garantuar nga Gjermania. Pėr kėtė arsye, marr guximin t’ju drejtoj, i lutur nga bashkatdhetarėt e mi njė pyetje: “Si do tė arrini ju tė pajtoni deklaratėn tuaj me planin brutal tė copėtimit tė Shqipėrisė?”
….Ja njė vend, ja njė popull qė hyn nė kategorinė e “kombėsive tė vogla” dhe qė do tė meritonte, nė mėnyrė tė veēantė, mirėsinė dhe vlerėsimin tuaj. A nuk ka thėnė Mommseni juaj se kombi shqiptar ėshtė mė i vjetri nė Ballkan? A nuk a ka quajtur shpesh Virchow-i juaj “kombin me tė vėrtetė mė superior” tė Europės Lindore? A nuk e kanė pėrsėritur nė ēdo kohė, dijetarėt tuaj, qė  shqiptari dallohet nga fqinjėt e tij pėr nga gjuha dhe shpirti?”
Qė profesor Virchow ishte njė prej emrave mė tė shquar tė shkencėtarėve tė kohės, vihet re lehtė. Kėtė ide e pėrforcon edhe mė tepėr Blowitz nė artikullin e tij. Duket se ky emėr i famshėm kishte bėrė qė artikulli i Blowitz, tė botohej, nė tė njėjtėn kohė me Times, edhe nė cepin mė tė largėt tė botės, nė Zelandėn e Re (“Dr. Virchow on skulls”, New Zealand 22 November 1878) Ja se si e pėrshkruan Blowitz-i takimin nė shtėpinė e profesorit Virchow:
“Nė muzeun e tij nė vitin 1878, gjatė kohės qė po mbahej Kongresi i madh nė Berlin, tė nesėrmen e luftės ruso-turke, (shėnim, A. Hitoaliaj) kur po flitej pėr racat e ndryshme tė Ballkanit, doktori dijetar (Profesori Virchow) u ngrit papritur: “Shikoni! – tha ai. Ja raca me tė vėrtetė superiore e kėtyre vendeve. Shikojini kėta!” Pėrpara na vuri tri kafka me njė konformacion tė barabartė. “Njėri nga kolegėt e tu mė ka dėrguar tė parėn, pastaj shtiva nė dorė dy tė tjerat. Janė kafka shqiptarėsh tė vrarė nga turqit. Vėshtrojini me kujdes! A s’janė tė bukura?! A s’janė madhėshtore?!”
Aq tė njohura ishin bėrė pėr kohėn pohimet e Virchow-it, saqė kishte raste kur merreshin si treguese krahasuese tė superioritetit. Qėllimet se pėrse bėheshin kėto krahasime nuk janė mė tė rėndėsishme sesa fakti qė i referoheshin shkencės antropologjike si element i pakundėrshtueshėm. Kėtyre krahasimeve nuk iu shmang as poeti kombėtar mė i madh rumun, Mihai Eminesku: “Raca e pastėr shqiptare, e para nga perandoria e lashtė e Lindjes”
Raca shqiptare nuk ka nxjerrė vetėm burra tė pushkės,por edhe njerėz tė mendjes e tė shpirtit, filozofė, ligjvėnės, burra shteti, shkencėtarė, letrarė, dijetarė, poetė e artiste tė mėdhenj. Numrit tė njerėzve tė dėgjuar, qė njihen si Shqiptarė, duhet t’i shtohet njė numėr tjetėr shumė m’i i madh tė panjohurish, qė janė mbajtur si pjellė e ndonjė populli tjetėr dhe qė ne nuk ua dimė emrat.
E kemi edhe profesorin Stillman (antropolog i njohur gjerman), i cili nė kujtimet e tij pėr takimet me Z. Virchow nė lidhje me studimet e racės shqiptare. Ai pėrmend njė bisedė qė ka bėrė me profesor Virchow nė lidhje me Pellazgėt dhe nisur nga kjo i dėrgon atij kafkat e shqiptarėve. Nuk duhet shumė mprehtėsi pėr tė kuptuar se raca pellazgjike pėr tė cilėn Stillman kishte biseduar dikur me profesorin ishin pikėrisht shqiptarėt. Nė tė kundėrt pėrse do pėrmendte kėtė gjė kur synonte tė shtinte nė dorė kafkėn e shqiptarit? (A.H)
fahriu“Mbledhjen e kėsaj lėndeje, lėndės sė racės ne nuk duhet ta kėrkojmė prej tė huajt, por prej vetė Shqiptarėve… Pėr tė zbuluar origjinėn tonė dhe pėr tė njohur vetveten duhet t’i kushtojmė kujdesin e duhur studimit tė racės, qė do tė kishte pėr rendėsi tė barabartė,nė mos mė tė madhe me studimin e gjuhės e tė historisė ( Jakov Milaj1911-1997) Kontributin qė kjo race i ka sjellė botės, nė pėrpjesim mė numrin e me kushtet nė tė cilat ka jetuar,nuk e vė prapa racave tė tjera fqinje. Tregon, pėrkundrazi,se paja shpirtėrore e sajė ėshtė e madhe dhe e shumanshme.”
Duke e pasur njė vetvete me njė pajė shpirtėrore tė madhe dhe tė shumanshme, si mundemi tė luftojmė qė ta shėmtojmė vetveten. “Popujt qė kanė patur tė bėjnė me Ilirėt gjatė shekujve kanė qenė kolonizatorė, pushtues ushtarakė ose imigrantė endacakė. Kėta nuk kanė patur kontakt tė barabartė me tė gjithė turmėn ilirike tė pėrhapur nė njė trevė kaq tė madhe. Por,ndėrsa,ndrydhja e tyre ka qenė mė forte pėr disa fise e vise,ka qenė shumė me dobėt ose nuk ėshtė ndier aspak nder fise e vise tė tjera. Disa nga kėta popuj,nuk kanė lėnė gjurmė veēse nė qytetėrim: kurse disa tė tjerė kanė lėnė shumė gjak ndėr fiset e pushtuara. Vetėm ai grup i Ilirėve qė mė vonė u quajt me emrin Shqiptar, qėndroi m’i pastėrti dhe, me gjithė se e ndjeu mjaft ndikesėn e qytetėrimit tė huaj, mbeti gati krejt i paprekur pėr nga raca.” Kėshtu pra na e shpjegon Jakov Milaj racėn shqiptare.

/E Vėrteta.al/

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Shqiptarėt raca mė superiore nė Botė
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt-
Kėrce tek: