Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 “LETĖRSIA, ARTI, KULTURA DHE PAQJA UNIVERSALE” Referencė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: “LETĖRSIA, ARTI, KULTURA DHE PAQJA UNIVERSALE” Referencė    Thu Apr 13, 2017 2:28 am


Referencė :
“LETĖRSIA, ARTI, KULTURA DHE PAQJA UNIVERSALE”
Nga Kristaq F. Shabani, shkrimtar, poet, estet, studiues, kandidat pėr Ēmimin “NOBEL” pėr Paqen
HYRĖSI
Tė nderuar pjesėmarrės nė kėtė Konferencė shkencore me njė objekt dinamik, i cili pėrligj edhe Lajtmotivin pegasian:
”Jemi tė gjithė Ėngjėj…Ejani tė bashkojmė krahėt dhe tė fluturojmė sė bashku”

Zbėrthesė semantikore
Paqe, nė anėn semantike, do tė thotė apo motivohet :
Marrėdhėnie tė mira ndėrmjet njerėzve, pa grindje e armiqėsi, gjendje pa shqetėsime e njė njeriu a e njė mjedisi, qetėsi; gjendje e qetė nė njė vend a ndėrmjet dy e mė shumė shteteve , pa luftėra e pa ndeshje. Paqe e qėndrueshme shteteve.
Paqe nga pikėpamja letrare apo figurative do tė thotė gjendje e shkėlqyer kohe nė klimė mendore dhe marrėdhėnie mendore , larg instikteve …
2. Marrėdhėnie ndėrmjet dy a mė shumė shteteve pėr tė pushuar luftėn.
Gjendje e qetė, ku lulėzon marrėdhėnia, lidhėsia nė tė gjitha komponentėt, besimi ndėrmjet njėri – tjetrit.
“Paqja, - sikundėrse shprehet nėnė Tereza, - fillon me njė buzėqeshje…”.
Buzėqeshja, si njė gjest i botės sė pasur shpirtėrore krijon njė komunikim niveli, afron mendimet, ka karakter hyrės realizator dhe ulje diskutimi nė klimė tė favorshme..
Simboli i paqes ėshtė pėllumbi
Semantika e simbolit
Simboli i prejardhur nga greqishtja sumvolion , shenjė konvencionale njohėse, njė send i ndarė mė dysh, dy gjysmat e tė cilit shėrbejnė si shenja njohjeje dhe bėhet e pushteshme , flatruese.
Simboli, njė figurė me kuptim tė dyfishtė, e cila paraqet njė send, njė frymor a njė dukuri, nėpėrmjet njė sendi, njė frymori a njė dukurie tjetėr, qė bėhet pėrfaqėsues dhe ngjall lidhje tė pėrafėrta. Zakonisht, ideja ėshtė abstrakte dhe simboli, i cili e pėrfaqėson atė, ėshtė konkret. Paqja, kjo fjalė malnajė, e simbolizon pėllumbi.
Simbol, nė kontekstin artistik, quhet figura artistike, e cila personifikon, nė tė vėrtetė me forcėn mė tė madhe tiparet mė karakteristike tė njė dukurie, tė njė trajte, idenė e saj vendimtare dhe fuqivepruese.
Letėrsia me artin e fjalės gjatė gjithė kohėve qė nga fillesa e ka shprehur kėtė nė fondin kreator: Njė referencė e thjeshtė nė vepra dinjitoze:
Shembull :
Harpagoni (personazhi kryesor i komedisė "Kopraci" tė Molierit) ėshtė simboli i kopracisė, Tartufi (personazhi kryesor i komedisė "Tartufi" tė Molierit) ėshtė simbol i hipokrizisė, apo rrethet e Dante Aligerit…

Simboli e ka rrjedhojėn e daljes nga paralelizmi figurativ, sepse ėshtė njė lloj paralelizmi, por gjysmak. Te simboli ana njerėzore, nuk mund tė shprehet, por lihet tė nėnkuptohet dhe tė shprehet vetėm ana natyrore. Koncepti i simbolit ėshtė i afėrt mė atė tė alegorisė dhe nė disa aspekte edhe me atė tė metaforės. Kur simboli humbet kuptimin e tij tė pavarur, ai kthehet nė alegori.
Simboli ka njė “detyrė” t’u drejtohet mė tepėr ndjenjave, anės emocionale, ndėrsa alegoria i drejtohet mendjes sė lexuesit, arsyes.
Te simboli theksohet cilėsia mbizotėruese dhe s’merren parasysh cilėsitė e tjera.
Mund tė sjellim shembull :
Te poezia "Himni i flamurit" e Fan Nolit, me fjalėn "Flamur" nėnkuptohet kombi shqiptar.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: “LETĖRSIA, ARTI, KULTURA DHE PAQJA UNIVERSALE” Referencė    Thu Apr 13, 2017 2:34 am


G.KĖNGA E BAROTIZIMIT

Ah, Ballkan, Ballkan kokėfortė
me “tre luftra”bote provokuar,…
Ē’temperament zjarr!…
Drurėt duan njerėz tė rriten,
Lulet kėrkojnė njeriun tė ēelen,…
Hidh vėshtrimin nė fqinjėt e menēur
tek hapin dritaret fine;
Ajri ngroh gjokset e kombeve…
Njerėzit vetėm ikin,
Presidentėt mburrin veten
pėr kthesat pėrmbysjet,
Kamuflimi ka tashmė tė gjitha organet
dhe mendje “ tė sofistikuar”…
E Bukura e Dheut e shfrytėzoi nderin,
vret tė Nesėrmen nė Thembėr tė Akilit!
Ah, belbėzim i pritur nga Nėnat!
Ah, ndjenjė qė dredh Argjirot!
Ah, kur do tė kthehen
“Rozafat, Konstandinėt,
Mujėt, Halilėt ,Doruntinat…”
Fshini sytė e lotuar tė Vasiliqisė…
Zhan d’ Arkat quhen : Bubulina…
Bubulinat s’mbyllin pėrherė Ciklet…
Edhe Letėrsia shqiptare nė fondin e saj kreator ka dhėnė me pėrfaqėsuesit e saj tė mirėfilltė ndihmesė tė padiskutueshme.
Etapat
Arti, muzika dhe letėrsia
Piktura romake e shfaq ndikimin e teorisė pikturore greke dhe shembujt ekzistues janė kryesisht afreske tė pėrdorura pėr tė zbukuruar muret dhe tavanet e vilave nė fshat, megjithėse letėrsia romake pėrmend piktura nė dru, fildish dhe materiale tė tjera. Disa ekzemplarė tė pikturės romake janė gjetur nė Pompei dhe nga kėto, historianėt e artit e ndajnė historinė e pikturės romake nė katėr periudha. Stili i parė i pikturės romake praktikohej nga fillimi i shekullit tė dytė p.e.s, deri nė fillimin ose mesin e shekullit tė parė p.e.s. Kryesisht pėrbėhej nga imitime nė mermer dhe piktura murore, megjithėse ndonjėherė pėrfshinte vizatime tė personazheve mitologjike.
Stili i dytė filloi nė fillim tė shekullit tė parė p.e.s dhe kishte si qėllim vizatimin e peizazheve ose tiparet arkitekturore, nė mėnyrė sa mė realiste nė tre dimensione. Stili i tretė u shfaq gjatė sundimit tė Augustit (27 p.e.s – 14), dhe refuzoi realizmin e stilit tė dytė nė favor tė zbukurimeve, stolisjeve tė thjeshta. Njė skenė arkitekturore, njė peizazh ose njė dizajn abstrakt vendosej nė qendėr nė njė sfond monokrom (ku ka vetėm njė ngjyrė ose vetėm nuancat e njė ngjyre). Stili i katėrt, qė filloi nė shekullin e parė, pėrshkruante skena nga mitologjia, ndonėse ruajti detajet arkitekturore dhe modelet abstrakte.
Skulpturat e portreteve, gjatė kėsaj periudhe, shfrytėzonin proporcionet rinore dhe klasike duke evoluar mė vonė nė njė pėrzierje realizmi dhe idealizmi. Gjatė dinastive Antonine dhe Severane, flokėt dhe mjekrat me zbukurime, u bėnė tė pėrhapura dhe u krijuan me prerje dhe shpime mė tė thella. U bėnė gjithashtu avancime nė skulpturėn e basorelieveve, qė zakonisht pėrshkruanin fitoret e romakėve.
Letėrsia latine ishte qė nga fillimi i saj tepėr e influencuar nga shkrimtarėt grekė. Disa nga punėt mė tė vjetra ekzistuese janė epika historike qė tregojnė historinė e hershme ushtarake romake. Kur Republika u zgjerua, shkrimtarėt filluan tė shkruajnė poezi, komedi, histori dhe tragjedi.
Muzika romake ishte e bazuar tėrėsisht nė muzikėn greke dhe luajti njė rol tė rėndėsishėm nė shumė aspekte tė jetės romake. Nė ushtrinė romake, instrumentet muzikorė si tuba (njė trombė e gjatė) ose cornu (e ngjashme me njė bri) pėrdoreshin pėr tė dhėnė komanda tė ndryshme dhe lituus (njė instrument i zgjatur nė formė J-je), pėrdorej nė ceremonitė e ndryshme. Muzika pėrdorej nė amfiteatro midis akteve dhe nė odeone (salla pėr performimin e muzikės), dhe nė kėto ambiente njihet qė janė pėrdorur cornu dhe hydraulis (njė tip organoje qė punon me ujė). Shumica e ritualeve pėrfshinin muzikėn, me instrumente si tibiae (fyell) nė flijime, ēambaret dhe tamburinat nė kulte tė shfrenuara (orgjiastike). Disa historianė tė muzikės besojnė se muzika pėrdorej nė pothuajse tė gjitha ceremonitė publike.
Mbishkrimet, shtėpitė publike, pikturat dhe skulpturat e gjetura nė Pompei dhe Herkulaneum, tregojnė se romakėt kishin njė kulturė tė ngopur me seks.
Nė kohėrat Paradinastike dhe tė Dinastisė sė Hershme, klima e Egjiptit ishte mė shumė ... Pėrparime tė mahnitshme nė arkitekturė, art dhe teknologji u bėnė gjatė ... nė funksionim njė sistem drejtėsie pėr tė mbajtur nė vend paqen dhe rendin. ... Letėrsia e Mbretėrisė sė Mesme, pėrmbante tema tė sofistikuara tė shkruara .
Letėrsia rilindase u zhvillua pėrreth humanizmit, teoria e re qė theksonte rolin zanafillor tė qenies njerėzore mbi ēdo konsideratė tjetėr, veēanėrisht fetare. Nė kėtė epokė bota mori njė shtysė tė madhe me shpikjen e makinės sė shtypshkrimit nga Johannes Gutenberg-u, fakt qė mundėsoi aksesin e letėrsisė te publiku i gjerė. Kjo krijoi njė shqetėsim mė tė madh pėr drejtshkrimin dhe gjuhėsinė, duke nxjerrė sistemet e para gramatikore nė gjuhėt popullore dhe shfaqja e akademive tė para nė gjuhėt kombėtare.
Letėrsia e re u frymėzua si dhe arti, nga tradita greko-latine, megjithėse mori gjithashtu njė ndikim tė madh nga filozofia neoplatonike e zhvilluar njėkohėsisht nė Itali. Nga ana tjetėr, pasqyroi idealet e reja njeriut rilindas, qė u mishėruan te figura e «cortesano-s» sė Baldassare Castiglione-s: duhej tė zotėronte njėsoj si armėt ashtu dhe letrat, si dhe tė kishte hijshmėri natyrore pa artifica.
Risia ndikoi si temat ashtu edhe format. Midis tė parave mund tė dallohet antropocentrizmi, interesi pėr natyrėn dhe rekuperimi i mitologjisė klasike. Filozofia rekuperoi idetė platonike dhe i vendos nė shėrbim tė krishtėrimit. Kėrkimi i kėnaqėsisė ndjesore dhe shpirti kritik dhe racional kompletuan idetė e epokės. Pėrsa i pėrketė aspekteve formale, u rekuperuan parimet klasike (rrėnjėt e tė cilės gjenden nė Poetikėn e Aristotelit), tė bazuara nė parimet artistike tė imitimit. U zhvilluan gjithashtu gjini tė reja (si eseja) dhe modelet metrike (midis tė cilėve dallohet soneti si formė strofash dhe endecasillabo (njėmbėdhjetė rrokėshi) si tip vargėzimi.
Precedentet e Dante Alighierit, Petrarkės dhe Boccaccio-s i dhanė udhė shkėlqimit tė letėrsisė rilindase nė Itali nė shekullin e XVI. Figura drejtuese e shijes poetike rilindase tė kėsaj epoke do tė ishte Pietro Bembo, qė shkroi kėngė Petrarkiste dhe sonete, por mbi tė gjitha, u lartėsua si arbitėr i letėrsisė italiane tė kohės sė tij, qė qe qendra e rrezatimit ndėrkombėtar tė kėsaj lėvizjeje.

Lėtėrsia bashkėkohore sot ka pėrfaqėsues dinjitozėnė planin kombėtar dhe ndėrkombėtar. Kėshtu mund tė pėrmendim poetė dhe shkrimtarė tė nivelit tė lartė bashkėkohorė si :Kurt Svatek (Austri) Nadia Cella Pop (Rumani), Ismail Kadare (Shqipėri), Teresinka Pereira ( SHBA) Florentim Smarandache (SHBA), Choi Lai Sheung,Gabriel Jose DeLa Concordia Garcia Marcyez (Columbi)Nase Yasin (Qipro), Panagiota Zalloni Christopoulou, Dinos Koubatis (Greqi),Leung Ping Kėan Hong Kong, Ciaran O’ Driscoll, Iclabd, Kuldeep K. Srivastava Indi) A shok Chakravarthy , Seamus Heaney (Ireland), Ada Aharon (Izrael) Domenico Defelice(Itali) Tanikaėa Shuntaro (Japoni0 Baek Han Yi (Kore e Jugut), Patrick Sammut (Malta), Oktavio Paz Mexico, Prof. Hadaa Sendoo (Mongoli)Anne Kennedy Neė Zeland, Ėislaėa Szymborska (Poland) Adolf P. Shvedchikov, Miguel Oscar Menassa (Argjentina) Spain, Jaime Icho Kozak Spain, Tomas Transtromer Sėeden, Derek Ėolcott St. Lucia (Shen Lucia), Adonis Siri, Huang Teng- Fei Taiėan, Moikon Zeqo, Kristaq F. Shabani,Andon Papleka, Petro Dudi, Enrieta Sina,Reshida Ēoba, Gjergj Nikolla,Majlinda Shabani (Aleksandra) Albania, Ali Podrimja, Azem Shkreli, Prend Buzhala, Vlera Ejupi Bytyēi (Fyrom) e tjerė.
Antologjia Poetike Universale , kolana e saj ėshtė njė kontribut I madh pėr paqen un iversale dhe mjaft vepra tė tjera tė pėrmasave.
E humbur
E bukura u ul nė fronin tėnd,
Ngjante si princeshė,
Kur duart hodhi lakmia,
Nė mugėtirė humbi,
Bukuria mori ngjyrė plumbi…
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: “LETĖRSIA, ARTI, KULTURA DHE PAQJA UNIVERSALE” Referencė    Thu Apr 13, 2017 2:37 am

THĖNIE PĖR PAQEN, TĖ CILAT SJELLIN QENĖSISHT PIKA REFERUESE ZBĖRTHYESE PĖR THELBIN E PAQES

Njė njeri, kur pushtohet nga forca e ndjesisė madhore tė paqes, ndjen liri tė vetvetes, ndjen zbatim tė ushtrimit tė dimensioni “njeri” dhe, kur edhe ana tjetėr e pėrballjes ėshtė nė tė njėjtat pozita kyēe, kundėrtia pėrballė ėshtė e bukur, nuk ka asnjė palė humbėse, dora zgjatet, qafimi realizohet nė sinkrom pozitiv dhe rrugėtimi mendor ecėn tejet i sigurt nė progres…Progresi nėnkupton realizimin e doktrinės sė paqes, sa mė shumė tė tilla kahje nė pamje tė kundėrt, por nė realizim njėhapėsh…
Njė pėrfaqėsues i madh i botės sė kreativitetit, mandej dhe aktorial, dramaturgu i madh i shekujve William Shakespeare, i cili nėpėrmjet thesarit tė krijuar tė fondit tė tij, dha mesazhe tė mėdha pėr paqen universale… Ai shprehet me parabolėn ekzistente:
“Paqja ėshtė natyra e pushtimit, sepse atėherė tė dy palėt, fisnikėrisht, janė tė mposhtura, dhe asnjė palė humbėse. ….. .

Nėse nė jetė kėrkohet paqja, jo individuale, por totale, atėherė gjithė bota universalizohet me kėtė frymė tejet tė nevojshme, e cila ngjan me klorofilėn qė prodhon gjelbėrim tė pėrjetshėm, nė nuancė dhe nė thelb. E kundėrta ndodh, kur verbohet syri, shplekset lidhėsia, hyjnė nė veprim antivirtytet, antivlerat, antisakrificat, antisublimitetet…
Ndaj Mohandas Gandhi ėshtė shprehur lirshėm: “Sy pėr sy pėrfundon vetėm atėherė, kur e gjithė bota verbohet…”.
Letėrsia nė tė gjitha gjinitė e saj poezi , prozė, fabul, epigram, hajk, dramė, komedi, e tjerė ka nxjerrė nė pah njė galeri tė madhe personazhesh tė plotformuar, tė cilėt kanė qenė flamurtarė me karakteret, personalitet e tyre dhe aktet vepruese nė favor tė paqes… dhe nė pėrballje me ta . Me faktet dhe pėrshkrimet, narracionin e saj tregon jetėn reale dhe ireale dhe shton arsyetimin dhe gjetjen e arsyes dinamike si dhe zgjeron deduksionin logjik duke arritur nė konkluzivitet tė nevojshėm. Pra ėshtė letėrsia ajo dhe arti ( filmi, drama e tjerė) qė pasqyrojnė pjesėzat e jetės reale, duke mos arritur kurrė tė krijojnė gjithėtablloshmėrinė vigane, e cila ėshtė nė njė proces lėvizės dhe tė pandalshėm…
Duhet tė shprehim njė tė vėrtetė tė madhe synimi kryesor i njerėzve tė plotėformuar kėrkojnė paqe, nė mėnyrė tė barabartė, paēka se barazitizmi ėshtė njė klas i paarritshėm, i lodhshėm, i cili dhe tė drobit, tė harxhon nė kėtė botė shumė energji. Qė tė arrihet ky paqetim synimi duhet tė ketė njė koordinim tė hatashėm midis dy valėve mendore tė senseve, madje dhe tė kundėrtive, tė dy nisjeve, tė plus minusit dhe tė minus - plusit. Nė se arrihet nė kėtė gjendje ėshtė arritur dashuria midis dy poleve ngrohtė ftohtė, ftohtė - ngrohtė. Qė tė arrihet kjo, nė sferėn e mendimit kėrkohet njė psikopedagji aktive, temperuese, elitare, vepruese, vetvepruese, dinamike, hyrja nė front e ndėrgjegjes aktive , e nėn ndėrgjegjes dhe e pozitivitetit me dozė maksiale tė mendimit inteligjent..
Le t’i referohemi ,nė kėtė kontekst, Swami Sivananda, njė mėsuesi shpirtėror hindu, njė mjeku,i cili ishte themeluesi i Shoqėrisė “Jeta Hyjnore”, autor i mbi 200 librave mbi yoga.
Ai thekson, fare natyrshėm, me njė citim thelb:
“Paqe tė plotė, nė mėnyrė tė barabartė, mbretėron nė mes tė dy valėve mendore…”.
Tė arrihet Paqja ka, natyrisht, shumė vėshtirėsi dhe pengesa, madje shumė herė ajo fitohet me njė kosto shumė tė lartė, me shumė vėshtirėsi, me shumė trauma, me shumė dhimbje. Pėrvojat botėrore e kanė treguar kėtė, nė sipėrmarjet eliminuese tė tri Luftėrave Botėrore dhe tė Luftės sė Ftohtė. Por historiografia botėrore ka nė kujtesėn e saj luftėra tė shumta, tė cilat kanė eliminuar ekzistencėn njerėzore, kanė pasur synim eliminimin...Ndaj shprehėsia :“Edhe paqja mund tė blihet me ēmim shumė tė lartė…” e Benjamin Franklin (Benjamin Franklin shkrimtar, diplomat, shkencėtar, sajues, filozof- January 17, 1706-1757 ...) ėshtė e perceptuar me qartėsi , jashtė ēdo fantazie krijuese, por e rrjedhuar nga praktikat reale .
“Ēdo qėllim, ēdo veprim, ēdo mendim, ēdo ndjenjė e njė eksperience, qoftė ajo me apo pa vetėdije tė njohur, ėshtė njė pėrpjekje pėr tė rritur nivelin e qetėsisė sė mendjes...” shprehet Sydney pa figurim.

Konceptuale:
“Prapa tėrė imperializmit pėrfundimisht ėshtė individi imperialist, sikurse prapa tėrė paqes qė pėrfundimisht ėshtė individi paqėsor,” ka theksuar Irving Babbitt (2 gusht, 1865-1815 July, 1933) njė ishte njė kritik akademik dhe letrar amerikan, i njohur pėr rolin e tij themelues, nė njė lėvizje qė u bė i njohur si humanizėm tė ri, njė ndikim tė rėndėsishėm nė diskutime letrare dhe mendimit konservator nė periudhėn ndėrmjet 1910 dhe 1930. Ai ishte njė kritik kulturor nė traditėn e Matthew Arnold dhe njė kundėrshtar i qėndrueshėm i romantizmit, tė pėrfaqėsuar nga shkrimet e Jean-Jacques Rousseau.
Dhe kishte te drejtė Benjamin Franklin,kur thoshte:
“Ai qė jeton nė paqe dhe qetėsi nuk duhet tė thotė se i di tė gjitha, apo i sheh tė gjitha...”. Ēdo njeri ka vizionin, kėndvėshtrimin e tij , arsimin , kulturimin e tij dhe pavarėsisht tė jetuarit nė paqe dhe nė qetėsi, qė ėshtė njė luks jetėsor , nuk do tė thotė se ka dijeni tė shumta pėr Botėn, ai di njė pakicė dijeshnė tėrėsinė e dijeve universale, qė i mundėsojnė atij tė jetojė paqetimin e tij nė qetėsi relative tė kėnaqshme. Kjo ėshtė e kėrkueshme pėr njerėzit e rruzullit tonė, tė cilėt kėrkojnė njė paqe universale, por a ėshtė e mundur kjo? Kjo ėshtė njė dilemė e madhe, nuk ėshtė kursesi e ekuilibruar, para se gjithmonė ajo ndėrlikset, ekuilibrat prishen, ē’ekuilibrohen... Kjo ėshtė dėshmia e kėsaj pasigurie tė madhe, ndaj dhe nė kėtė kontekst, janė krijuar organizma tė posaēme, tė cilat luftojnė pėr tė rregulluar ekuilibrat , tė cilat janė tė shumta dhe aktvepruese..
Tė dy gjinitė mundohen pėr tė sjellė paqe dhe prosperitet. Femrat janė mė tė pėrligjura nė kėtė kontekst, por varet nga forca e tyre e veprimit dhe mundėsia. Isabel Alende e ka evidentuar nė veprat e saj kėtė realitet dhe kėtė fakt. Ajo thotė:
“Unė mund t’ju premtoj se gratė, duke punuar sė bashku, tė lidhura, tė informuar dhe arsimuara, mund tė sjellin paqe dhe prosperitet nė kėtė planet tė prishur...”. Personazhet e saj japin mesazh tė madh tė pėrbotshėm, nė kėtė kontekst...
Mėdyshja e bėn Geoges Clemenceau tė shprehet :
“Unė nuk e di, nėse lufta ėshtė njė episod gjatė paqes, apo paqja njė episod gjatė luftės...”. Lufta ėshtė veprim arbitrar i mendjes sė etur pėr tė pushtuar mendje, territore dhe pėr tė realizuar eliminime, apo pėr tė rregulluar gjoja nė mėnyrė drastike demografinė botėrore, njė veprim pa krye, i cili ėshtė dėshtak dhe aventurier... Mėdyshja e Georges ėshtė e logjikshme dhe e detyruar tė lind nga njė realitet prodhues i luftės .
Ėndėrrimi pėr paqen, pėr sigurinė , pėr prosperitetin e kohės sė krisur, ka qenė aspiratė e njerėzve me botė tė madhe. Ata kanė pasur ėndėrr dėshirė dhe synim tė jetonin gjithmonė nė paqe dhe tė ndalonin luftėnxitėsit, tė eturit pėr pushtime vendesh dhe globale, tė cilat shfaqen dhe sot nė format edhe trajta mė tė sofistifikuara dhe me deliritet nėn mėngė..., pranė justifikimit tė sjelljes sė lirisė dhe luftės pėr tė triumfuar tė drejtat...
Nė patetizėm klasik pėr vendlindjen Nelson Mandela ka deklaruar: “E ėndėrroj njė Afrikė, e cila ėshtė nė paqe me veten”...
E bukur kjo tė ėndėrrosh pėr njė kontinent tė tillė!
A ėshtė paqja njė nevojė e madhe pėr njriun dhe shoqėrinė?
Teoria mbi paqen dhe prosperitetin e evidenton kėtė nevojė tė shndėrruar nė njė tė drejtė tė ligjshme njerėzore. Shpesh, shihet kjo nevojė, si njė diēka mistike, si njė nxitje, si njė pėrēapje, pėr tė patur kėtė gjendje :
“Ndodh tė nxitem pėr tė qenė nė gjendje tė pėrdor ēfarėdo mistikė pėr ta patur mė tej idenė e paqes.…” shprehet Garrett Morris.
Ndėrsa Godfrey Reggio ėshtė kundra lutjes pėr paqen universale dhe i mėshon nė formė evoluimit dinamik tė formės sė tė jetuarit, tė jetuarit plotor, plot frymėmarrje njerėzore dhe me objektiv tė qartė:
“Unė mendoj se ėshtė naive tė lutemi pėr paqen botėrore, nėse ne nuk do tė ndryshojmė formėn nė tė cilėn jetojmė…”.
“Mendoj se njerėzit, aq shumė e duan paqen, saqė nė njėrėn nga kėto ditė, qeveria ėshtė mė mirė tė largohet nga rruga e tyre dhe t’jua lėrė atyre ta kenė atė (pra qeverisjen)…”.Dėight D. Eisenhower
Mund tė vijojmė me sentenca tė tilla, tė cilat sjellin teorinė e paqes, metodologjinė e saj, formėn pedagogjiko- psikologjike dhe etike, nė kėtė fushė vepruese dinamike plot oksigjen njerėzor.

Koncentratet e thėnieve, tė cilat na bėjnė tė mendojmė si Letėrsia, Arti, Kultura, filozofia, pedagogjia, psikologjia, estetizmi ka ndikuar katėrcipėrisht nė shpjegimin e paqes dhe tė luftės, tė prosperitetit e progresit, tė ecjes dhe tė ndalejs nė vend e mbi tė gjitha tė pėrballjes, kundėrtisė, tė dėshtimit dhe tė fitores, tė eksplorimit dhe tė tulatjes, tė eksperimentimit dhe tė driblingut…, tė mefshtėsisė, tė aftėsisė e mirėfillėsisė. Letėrsia, arti piktura, skulptura, tė gjitha artet e aplikuara, kanė krijuar personazhe paqėsorė, tė cilėt me formatet e tyre, kanė publikuar paraqitur dhe dhėnė mesazhe pėr tė Mirėn nė luftė kundėr sė keqes, pėr Humanen dhe pėr ndritjen e paqetimit universal. Nė kėtė kontekst edhe letėrsia e shekullit tė kaluar dhe kjo e fillesės sė Mijėvjeēarit tė tretė, po jep ndihmesė tė pallogaritshme nė kėtė sens… Nė kry e qėndrojnė poetėt, shkrimtarėt, artistėt , tė cilėt kėrkojnė njė paqe universal, pra kėrkojnė ndryshimin e Botės nė kahje tė mirė. Manifestimi mbarėbotėror “100.000” Poetėt dhe Artistėt e Botės pėr ndryshim, Kongrese Botėrore, Simpoziume, Konferenca e formate tė tjera tė veprimterive, po tregojnė se nė rreshtin e parė tė ndryshimit janė ata ndryshuesit e Botės, ata qė shndėrrojnė Botėn drejt zhvillimit dhe Paqes Universale.
“Unė jam koncentruar nė qėndrushmėrinė e shėndetit, nė pasjen e paqes, nė lumturi, nė tė mbajturit mend se ēfarė ėshtė e rėndėsishme, nė marrjen me natyrėn dhe kafshėt, nė shpenzimin e kohės, duke lexuar, nė pėrpjekjen pėr tė kuptuar universin, ku shkenca dhe shpirtėrorja takohen...”Joan Jett.
Edhe gjeneralėt-perandorė, sikundėrse Napoleon Bonaparti, me emėr, tė cilėt drejtuan luftėra pėrmase shprehen nga pėrvoja e tyre:
“Nėse ata duan paqe, kombet duhet t’i shmangin pickimet qė i paraprijnė tė shtėnave me topa…”. Ėshtė njė thėnie e menduar mirė. Dhe Tarle e penelatoi bukur kėtė kryepersonazh general - perandor nga mė tė mėdhenjtė e kohėve..
Poetėt, shkrimtarėt , artistėt , gjithė kreatorėt janė produktorėt , tė cilėt luftojnė pėr paqen Universale me armėt e tyre inteligjente ... duke sfiduar armatimin sofistik tė kohės.
Mendimi shqiptar ka dhėnė kontribut nė historiografinė e thėnieve botėrore pėr Paqen :
“Nėse ne nuk kemi paqe, kjo ėshtė sepse ne kemi harruar se i pėrkasim njėri-tjetrit”..
Nėna Tereza
Ėshtė mėse e drejtė se, kur vepron procesi i harresės, nė kėtė sens, pėrfundon nė njė mospaqe, nė mosharmoni dhe mirėsia zėvendėsohet me antipodin e saj…
Shpesh vėrehet, jo vetėm nė fushėn e luftės, ku forcat kundėrshtare janė armiq tė pamėshirshėm ndaj njėri - tjetrit, por edhe nė fushėn e politikės, diplomacies, ku kėrkohet puna kėmbėngulėse e sqarimit tė pushtetshėm dhe jo cerebral. Duke punuar fitoni njehėsimin ,duke eliminuar formėn e parė dhe armiku kthehet nė mik:
“Nėse ju doni tė bėni paqe me armikun tuaj, ju duhet tė punoni me armikun tuaj. Pastaj ai bėhet partneri i juaj” Nelson Mandela

Sa e bukur ėshtė paqja universale, nė se ajo ėshtė e tillė, jo nė imagjinatė, por nė realitet… Sa mirė shkon jeta, veprimtaria, shkenca e tjerė. Na ndihmon, nė kėtė rast, imagjinata e John Lennon:
“Imagjinoni tė gjithė njerėzit qė jetojnė jetėn nė paqe. Ju mund tė thoni se unė jam njė ėndėrrimtar, por nuk jam i vetmi… Unė shpresoj se, njė ditė, ju do tė na bashkoheni dhe bota do tė jetė si njė”. Njė ėndėrrimtar i guximtė ky!
Pėr tė aspiruar pėr paqe kėrkohet tė bėhet njė akt i madh, pėr tė cilin nismohet, ecet evolucionarisht, por pėrsėri ndalet. Ėshtė njė problem global , i cili hap probleme nė eliminimin njerėzor. Bota edhe sot vlon nga acarimet dhe luftėrat nė rajone, tė ashpra, tė mbledhura, por qė ato zgjerohen me shpejtėsi tė justifikueshme, falė ekzistencave tė motive tė eliminimit pa shkak njerėzor dhe grindjeve ndėrshtetėrore…
Shtete e kanė vėshtirė sot tė ēarmatosen, madje bėjnė dhe prova katastrofike pėr zgjerimin e krijimit dhe tentativave tė pėrdorimit tė Armėve Bėrthanore…, pavarėsisht nga planet afatgjata tė eliminimit tė kėtyre armėve… Letėrsia dhe Arti ka punuar nė kėtė drejtim duke treguar se ēfarė ndodh, kur nuk ka masa shtrėnguese nė lidhje sa mė sipėr…
“Ėshtė bėrė e pamundur pėr tė hequr dorė nga iniciativa e ēarmatimit, pa braktisur gjithė aventurėn e madhe tė ndėrtimit, tė njė sistemi tė paqes kolektive. ….”
Arthur Henderson
Ėshtė njė fakt pėr keqardhje qė ne mund tė sigurojmė paqen vetėm duke u pėrgatitur pėr Luftė” John F. Kennedy.
Shpesh tė luftuarit dhe pėrballjes me kundėrshtarėt disa njerėz e ėndėrrojnė, e kanė pasion dhe nxiten e pėrdoren nga tė fortėt ndaj Andre Gide thirrmon:
“Ėshtė mė lehtė pėr t’i ēuar njerėzit tė luftojnė, tė nxitet pasioni i tyre, se sa t’i frenosh dhe t’i orientosh kah veprimet e durueshme pėr paqen”… Njė e keq kjo e madhe !
Dhe vijon Thomas Fuller me njė batutė asgjėsuese: “Ėshtė ēmenduri pėr delet tė bisedojnė pėr paqe me njė ujk”.
Nė shumė vepra tė letėrsisė apo vepra tė artit janė evidentuar shėmbulla tė tilla, tė cilat zgjojnė, hapin horizontin dhe vėnė nė shėrbesė tė zbulimit tė meskinitetit:
“Nuk ėshtė e mjaftueshme pėr tė folur pėr paqen. Njeriu duhet tė besojė nė tė. Dhe nuk ėshtė e mjaftueshme vetėm pėr tė besuar nė tė. Njeriu duhet tė punojė nė atė…” Eleanor Roosevelt
“Le tė ketė punė, bukė, ujė dhe kripė pėr tė gjithė…..”. Nelson Mandela
“Askush nuk mund t’jua sjellė paqen, pėrpos ju vetė”…. Ralph Waldo Emerson
“Jo dhuna ėshtė gjėja e parė nė besimin tim. Kjo ėshtė gjithashtu edhe gjėja e fundit nė besimin tim…” Mohandas Gandhi
“Nė njė gjė jam i sigurt, trupi nuk ėshtė masė e shėrimit, paqja ėshtė masė…”.
Phyllis McGinley
“Njė gjė nuk ka nevojė pėr ndėrtesa, paraja, forca, dhe statusi pėr ta praktikuar Artin e Paqes.
“Parajsa ėshtė pikėrisht aty, ku ju qėndroni, dhe aty ėshtė vendi pėr tė mėsuar”.
Morihei Ueshiba
“Paqe dhe miqėsi me tė gjithė njerėzimin ėshtė politika jonė mė e urtė, dhe unė uroj qė ne mund tė lejohemi tė ndjekin atė…”Thomas Jefferson
“Paqe dhe drejtėsi janė dy anėt e tė njėjtės monedhė …” Dėight D. Eisenhoėer
“Paqja nuk mund tė arrihet pėrmes dhunės, ajo mund tė arrihet vetėm pėrmes kuptueshmėrisė…” Ralph Ėaldo Emerson

Nė partiturat e qeshjes ulet Dita

Njomja si njė e zgjuar
nga gjumi njom,
vetėm nė melodi njomje…
Maria papritmas lėshon tė qeshurėn
nga freri i shpirtit.
Retė tė trėmbura degdisen
nė pėrhapje tė turpėruar,
lė jetime Koha
murmėritjen e shurdhėt,
I kthejnė krahėt topolakė
pemėt zhveshjes,
Vėshtrojnė sydashur prindėt…
Maria qesh nė tė gjitha notat melodike
Nė partiturėn e Qeshjes ulet e luan Dita,
Maria nga Dhrama luan “Ėndrra dhe Yje…”

Shpirti mė merr flakė…
Sa vėshtirė kur merr flakė shpirti!
Zemrėn s’e mban vendi,
kėrkon tė hapė derėn e kraharorit
dhe tė dalė si njė javė e burgosur…
Ah, Maria nga Dhrama!…

“Paqja ka sprova tė burrėrisė shumė, tė cilat lufta nuk i ka njohur kurrė…”
John Greenleaf Ėhittier
“Paqja ėshtė njė udhėtim njė mijė milshe dhe duhet tė bėhet njė hap, nė kohė tė caktuar…” Lyndon B. Johnson
“Paqja ėshtė vetvetiu shpėrblim…”. Mohandas Gandhi
“Paqja ėshtė liria nė qetėsi…”Marcus Tullius Cicero
“Paqja nuk ėshtė mungesė e luftės, ajo ėshtė njė virtyt, njė gjendje e mendjes, njė prirje pėr dashamirėsi, besim, drejtėsi…”.Baruch Spinoza
“Paqja nuk ėshtė vetėm mė e mirė se lufta, por pafundėsisht mė e mundimshme”.….George Bernard Shaė
“Paqja rrallė ėshtė mohuar qetė…”Friedrich Schiller
“Paqja ėshtė gjėja e parė qė engjėjt kėnduan…”John Keble
“Paqja ėshtė kur nuk ėshtė me rėndėsi si kalon koha…”Maria Schell
“Njerėzit gjithmonė bėjnė luftė, kur thonė se duan paqe…”David Herbert Lawrence
“Puna e paqės kėrkon shumė mė shumė, se sa duke e paraqitur me brushė pikture, gjėra ushqimore dhe me njė apo dy tubacione nate…”Tony Snoė
“Forcat qė e shtynė njerėzimin drejt unitetit dhe paqes janė tė thella dhe tė fuqishme. Ato janė materiale dhe natyrore, si dhe morale dhe intelektuale”. Arthur Henderson
“Posedimi mė i vlefshėm qė ju keni ėshtė njė zemėr e hapur. Arma mė e fuqishme mund tė jeni ju si instrument i paqes…”. Carlos Santana
“Kėrkimi i paqes dhe progresit nuk mund tė pėrfundojė pas disa vitesh tė fitores apo humbjes sė saj. Kėrkimi i paqes dhe progresit, me gjykimet e saja dhe me gabimet e saja, me sukseset e saja dhe me dėshtimet e saja, kurrė nuk mund tė jetė e qetė dhe kurrė e braktisur…” Dag Hammarskjold
“Kėrkimi i paqes fillon nė shtėpi, nė shkollė dhe nė vendin e punės…”
Silvia Cartwright
“Fitoret reale dhe tė qėndrueshme janė ato tė paqes, e jo tė luftės…”,
Ralph Waldo Emerson Ralph Waldo Emerson (25 maj 1803 - 27 prill 1882) ishte njė amerikan eseist, pedagog, dhe poet i cili udhėhoqi lėvizjen transcendentalist e mesit tė shekullit tė 19-tė. Ai shihej si njė kampion i individualizmit dhe njė kritik parashikuese e presioneve kundėrbalancuese tė shoqėrisė, dhe ai i ka shpėrndarė mendimet e tij me dhjetra eseve tė publikuara dhe mė shumė se 1500 ligjėrata publike nė tė gjithė Shtetet e Bashkuara.
“Thjeshtimi i jetės ėshtė njė nga hapat pėr paqen e brendshme. Njė thjeshtim i vazhdueshėm do tė krijojė njė tė brendshme dhe tė jashtme tė mirėqenies qė janė vende harmonie nė jetėn e dikujt…”
“Ky armik i paqes nė botė sot ėshtė i ndryshėm nga ēdo gjė qė kemi parė nė tė kaluarėn, dhe ushtria jonė ėshtė e mėsuar nga, dhe ndėrtuar nga, sukseset e mėparshme gjatė bėrjes sė paqes, e lirisė nė tė ardhmen…” Mark Kennedy
…” Mark Kennedy (i lindur mė 7 korrik 1969, Camberėell, South London) (emrat e fshehtė Mark Stone dhe Flash) ėshtė njė ish-oficer i Policisė London Metropolitan
“Ata qė janė nė luftė me tė tjerėt nuk janė nė paqe me vetveten…”
William Hazlitt
William Hazlitt (10 prill 1778 - 18 shtator 1830) ishte njė shkrimtar angleze, dramė dhe kritik letrar, piktor, komentator social dhe filozof. Ai konsiderohet tani njė nga kritikėt mė tė mėdha dhe eseistė nė historinė e gjuhės angleze, tė vendosura nė shoqėrinė e Samuel Johnson dhe George Orwell. Ai ėshtė i njohur edhe si kritik mirėn e artit tė moshės sė tij. Megjithė gjendjen e tij tė lartė nė mesin e historianėve tė letėrsisė dhe artit, vepra e tij ėshtė aktualisht vogėl lexuar dhe kryesisht jashtė tė shtypura.
Gjatė jetės sė tij ai miqėsuar shumė njerėz tė cilėt tani janė pjesė e shekullit tė 19-letrare kanunit, duke pėrfshirė Charles dhe Mary Lamb, Stendali, Samuel Taylor Coleridge, William Ėordsėorth, dhe John Keats.
Ata qė e bėjnė tė pamundur revolucionin paqėsor do tė bėjnė revolucionin e dhunshėm tė pashmangshėm….
Pėr tė arritur paqen e brendshme ju duhet nė fakt pėr ta dhėnė jetėn tuaj, jo vetėm pasurinė tuaj. Kur ju mė nė fund e jepni jetėn tuaj , duke e ēuar nė ndritje besimin tuaj dhe mėnyra qė ju jetoni atėherė, dhe vetėm atėherė, mund tė filloni ta gjeni paqen e brendshme….
“Ne bėjmė luftė qė tė mund tė jetojnė nė paqe…”
Aristoteli
Aristoteli vijuesi i mendimit tė shkollės sė Sokratit nė sistemet e arsyetimit materialist ndryshe nga Platoni idealist, sipas disa studiuesve tė bashkėkohsisė, ėshtė njė mendimtar i njohur i botės antike dhe pėrfaqėson shkollėn e tij nė historinė e filozofisė .
Pėr tė jetuar nė paqe ėshtė e domosdoshme tė jesh i edukuar nė sensin e dėshirimit tė paqes, duke projektuar e arkitekturuar “ndėrtesa” me mirėsi nė planetin tėnd mental dhe mandej tė injektosh kėtė nė arsyetimin njerėzor dhe duke intesifikuar luftėn e kuptimit tė kėsaj gjendjeje..
Njeriu, i cili kėrkon tė jetė me tė vėrtetė kampion i paqes, apo mesazhatori i saj sė pari duhet tė jetė njė njeri, i cili gjithmonė produkton me inteligjencė mirėsinė, humanizmin, altruizmin, dėlirėsinė, flatrimin, e personifikon atė nė tė gjithė kompleksin e tij individual dhe kthehet nė njė shembėlltyrė e motivuar pėr tė tjerėt, duke i organizuar dhe udhėhequr nė rrugėtim progresi, duke fituar kėshtu prestigj dhe autoritet lideri… A kemi tė tillė ne nė shoqėrinė tonė? Duhet t’i kėrkojmė me “dritėn dhiogjeniane”, apo t’i gjejmė aty, ku mediokriteti kėrkon t’i errėsojė, t’i verbojė, t’i trullosė me formate gijotineske… e stavė drush “moderniteti” pėr hirėzim…
Apo t’i kėrkojnė nė “trikėmbsha” tė sajuar me finesė dhelpėrake, apo nė passhpinat dinake tė eliminimit tė menduar…
E qetėsuar dhe e paqetuar, pra sadisfaksion i epėrm ėshtė kur gjithmonė kėrkojmė tė marrin lajme tė mirėsisė sė ekzistencės sė njerėzve tanė, duke mos i ndarė asnjėherė nga njėri tjetri… Ky ėshtė njė format flatrues i mendimit tė moderuar dhe tė simbolizuar me efekte pozitive, qė prodhon energji tė jashtėzakonshme nė prosperitet mendimor tipik. Kur arrihet nė kėtė gjendje psikike tė favorshme, ndjesia lakohet, nė tė gjitha rastet shkėlqyer..
“Ne duam tė marrim lajme tė mira nė shtėpi pėr njerėzit tanė, qė tė mund tė flejmė nė qetėsi…”Black Kettle

Black Kettle (Cheyenne: Mo'ohtavetoo'o)( C 1803 - 27 nėntor 1868) ishte njė udhėheqės i shquar i Cheyenne Jugore gjatė luftėrash me indianėt amerikanė
“Po, ne e dojmė paqen, por nuk jemi tė gatshėm tė marrim plagė pėr tė, pasi jemi pėr luftė…” John
Z. Holmes ėshtė njė aktivist i njohur nė komunitet nė zonėn e tokės Ēikagos palodhur pėrpjekje dhe kėmbėngulje, tė cilit pėr tė luftuar krimet e dhunshme kundėr komunitetit.
Virginia Woolf Adeline Virginia Woolf (mbiemri i vajzėrisė Stephen; lindur mė 25 janar 1882 - 28 mars 1941) ishte njė shkrimtare angleze dhe njė nga modernistet mė tė shquar tė shekullit tė njėzetė.
“Ju nuk duhet tė luftoni nė njė luftė pėr ta dashtė paqen…”
Geraldine Ferraro Geraldine Anne Ferraro (August 26, 1935 – March 26, 2011) ėas an American attorney, a Democratic Party politician, and a member of the United States House of Representatives. In 1984, she was the first female vice presidential candidate representing a major American political party.
Sikundėrse shihet nga thesari i thėnieve tė mėlartme kush janė profuktorėt?, Pėrgjigjja ėshtė :“Kreatorėt“...Kjo nuk tė lė pa mend.
*“Partiturat e poezisė i pėrcjell
te dashamirėsit e fjalartės poezi,
nėpėrmjet njė note mė shumė nė Pentagramin e Jetės dhe njė lot nė tė
Jeta ėshtė njė pentagram qė prodhon vetėm melodi…
Meloditė rrjedhin nga njė burim i pashteruar, qė jo pa qėllim nė gjuhėn shqipe e quajtėn “ Shpirt…”
Ana kuptimore e kėsaj perle shoqėrzon Duetin mė tė preferuar tė kėndimit…
Unė gjithmonė kėrkoja tė kisha njė synim qė jo lehtė tė arrihet:”Tė jem njė notė mbi pentagramin…”
Nota mė e lartė sjell nė partiturat e qeshjes uljen e Ditės… Dita nuk ulet nė poltrone gjithmonė e gėzuar dhe e kėnaqur, por edhe duke kėnduar njė kėngė tė quajtur “Kėnga e Hidhėresės”… Sa njerėz bashkė me ta dhe unė e kėnduam dje dhe e kėndojmė edhe sot nė mėngim kėtė kėngė tė dhimbshme!… Nė sytė e njeriut, pa dallim kombi e rrace, dalloj qenien qė kėrkon tė lirohet pėr tė ecur nė “Maja”…
Por, “Pranverat e plumbta” pengojnė…
Por, “Pranverat e plumbta” dhunojnė e vrasin qenie njerėzore.
Por “Pranverat e plumbta” sjellin lotimin lumor…
Ne t’ua frenojmė kėrcėnimin kėtyre pranverave dhe lulėzimin e vetvetes ta kemi nė dorė, tė na darovitė Liria.…
Me lultėsi poeti, ju lutem futuni nė vargjet e kėtij pentagrami, poezia tė ndrijė si qirinjtė e pashuar tė Krishtlindjeve tė Mėdha nė Ringjalljet e Mėdha!
Ndjenjat lexohen nė tė gjitha gjuhėt e botės…
Gjallimi

Nė trungun e Ditės qarkullon limfa
(Limfa me gjak njerėzor ngjason…)
Trungu rinohet nga gjallesa…
Fytyrjeshiltat derdhen nga sythet,
burbuqet tė mahnitura
tek marrin frymėn e parė.
Si u krijuan lulet?
Shpėrthyen tė gjitha me urdhėr Zoti…
Nė horizontin njerėzor
ēelin gėzimet, si lulet,
ēudi si janė shpirtrat!…
Po bie prapė mbrėmja,
Dielli ka lėnė pikėpjekje
me tė nesėrmen;
rri e vėshtroj i malluar heshtjen,
“hutesėn” pas njė dite tė mefshtė…
Di se e nesėrmja e gjalluar
do tė sfidojė tė djeshmen!
Mbyll sytė e lodhur,
nis udhėn Ėndrra!..
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: “LETĖRSIA, ARTI, KULTURA DHE PAQJA UNIVERSALE” Referencė    

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
“LETĖRSIA, ARTI, KULTURA DHE PAQJA UNIVERSALE” Referencė
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Arti dhe kultura :: Art dhe Kulturė-
Kėrce tek: