Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

  ARDIAN DEDI "Hija e ėndrrės" tregim

Shko poshtė 
AutoriMesazh
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11537
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: ARDIAN DEDI "Hija e ėndrrės" tregim    Sun Nov 26, 2017 5:18 pm


ARDIAN DEDI
Hija e ėndrrės
Tregim
Hėngri bukė, tha natėn e mirė dhe ra pėr tė fjetur. Dikur punonte nė ndėrtim dhe, kur kalonte pranė pallateve, tashmė tė harruara, ndiente kėnaqėsi. Pėrsėri dikur udhėtonte shumė. Dikur Zoti i kishte thėnė se do tė jetonte 47 vjeē, nuk do tė martohej dhe , pasi t’i vdiste pasioni, do tė rilindte arsyen.
Lufta e tė kundėrave ekziston dhe brenda njė ylli; midis masės dhe gravitetit, madje ajo ekziston dhe midis vrimave tė zeza.
U sėmur, sėmundje kjo, qė shėrbeu pėr njė analizė tė gjatė, tė thellė qė kaloi, mė vonė, nė katarsis qė shkaktoi egon, interesin, instiktin, tė cilėt vdiqėn ditė pėr ditė, dalngadalė, siatematikisht dhe afatgjatė. Nuk i interesonte mė asgjė. Jetė e pakuptimtė, vallė ēfarė ėshtė e shenjtė nė tė.
Mė pas kotėsinė mundi ta luftonte me ėndrrat.
Prej njė kohe, shumė tė gjatė, vėshtronte malin pėrballė. Dėborėn qė e mbulonte dhe pastaj shkrinte, shiun qė binte nė tė, mjegullėn e bardhė qė daravitej ngadalė, rrezet e diellit qė pasqyroheshin aty dhe dhe uljen e temperaturės.
Aq thellė ka depertuar thika nė kockė, saqė kundėrshtimi personal ėshtė shkatėrruar, njė detyrim ky, obligim ndaj sė vėrtetės. Nėse nuk e deklaron tė vėrtetėn, atėherė do tė mbjellėsh urrejtjen, nė fillim me pavetėdije, pastaj me vetėdije.
Nėse vret edhe do tė vritesh, por midis, atėherė, kur shijon lirinė, fuqinė, perspektivėn, tė gjitha kėto janė afatshkurtėr qė ēel vrasja. Ana tjetėr janė karakteristikat e shėnjtit, njė sfidė kjo ndaj energjisė negative me objektiv pėr ta luftuar, mundur. Duke harxhuar, konsumuar, pėrditė kėto dėshira, ato vdesin dalngadalė. Edhe po shpėrthyen, s’e shmangin dot fundin, i cili ėshtė i afėrt dhe kėshtu ēlirohesh, dorėzohesh.
Ditėn qė mbushi 47 vjeē fitoi llotarinė kombėtare
“Mesa duket, - mendoi, - Zoti po tallet me mua. Ē‘mė duhen tani njė milionė dollarė?”
Kur vėmendjen e ke tė pėrqėndruar nė njė objekt material, nėnvetėdija punon pėr idealen. Vjen momenti qė materializmi rrėnohet dhe idealja merr status, nė mėnyrė tė pavetėdijshme dhe tė pashmangshme.
Ishin kėto ėndrra qė i detyruan shokėt dhe miqtė, pas vdekjes, pėr tė ngritur njė monument, i cili mbretėronte mes njė parku tepėr tė qetė.
Tashmė ėndrrat tė materializuara nė statujė, bėnin hije, nėn diell.
- Tė kėrkon ndėrgjegjen, - iu drejtua statuja Zotit , - dhe unė nuk u martova. Vallė, kjo njė vlerė? Ky ishte kuptimi i jetės, pritja e asgjėsė?
Idealet e mėdha vėnė nė diskutim mbijetesėn dhe prodhojnė destabilitet. Mashkullin qė udhėhiqet nga instiktet kafshėrore e vrasin dhe pushtetin e merr femra, e cila funksionon mė mirė nė njė botė tė qytetėruar.
Zoti nuk foli, thjesht ruajti qetėsinė, por enigmatik tha:
- Ti mendon se ke tė drejtė? Nėse mashkulli s’e kupton kėtė evolucion, s’e shfrytėzon kėtė evolucion, s’e shfrytėzon kėtė mundėsi, ka pėr tė mbetur i pazhvilluar pėrjetėsisht. Kjo dėshirė pėr ndryshim ėshtė e vėrteta, kauzė pėr hir tė sė cilės tė braktisin tė gjithė pėr momentin, por qė i shėrben sė ardhmes.
- Kaosi, nė vetvete, ėshtė njė shkatėrrim i brendshėm qė i kundėrpėrgjigjet njė shkatėrrim i jashtshėm, - foli statuja. – Produkti i kėsaj lufte jam unė. Siē e sheh skrapi ka marrė formė.
- Pėrpiqu tė mos shndėrrohesh nė njė vrimė tė zezė, - ia ktheu Zoti.
- Pėr kėtė shkak mė flijove, mė bėre shembull. Nėse i heqim gėrmėn “i” fjalės “isan” qė ėshtė turqisht dhe qė dihet se ēfarė ėshtė, mbetet “san”, qė sipas anglishtes do tė thotė ”i biri”, “djali”. Nė italisht, po kjo fjalė, pėrdoret pėr tė ndėrtuar emrin e njė shenjti” san Pjetro.
- Universi identifikohet lehtėsisht me njė krijesė seksuale dhe ėshtė njėkohėsisht njė farė “isan”, apo “san”, - mbajti kėtė ligjėratė tė gjatė statuja.
- Ky ėshtė njė qėllim i madh. Autori i kėsaj skulpture ka pėr profesion sinqeritetin dhe ėshtė amator nė art. Ėshtė diēka madhėshtore, tė duash tė jetosh, tė bėsh fėmijė, tė kesh fuqi vendimmarrėse, qė do tė thotė se jeta nuk u shpenzua kot, njė kundėrpeshė kjo kundėr vlerės negative tė kohės. Mendoj pėr tentativėn e pjesėmarrjes sė arsyes nė jetė, - vazhdoi Zoti, - njė vaksinė, e cila mė detyroi tė mbėrrija deri kėtu, sepse gjithēka nė Univers, natyrė ėshtė energji seksuale.
- Me sa po shoh pengu i tė ardhmes jam unė, - foli statuja.
- Ke njė gjitone aty, qė pasi hėngri burrin e parė, hėngri dhe tė dytin, tani ka zėnė dashnor, plus kėsaj ka dhe fėmijė.
- Por ajo s’ka tė ardhme… si mund tė ketė perspektivė dikush qė ėshtė nė fund tė hierarkisė shoqėrore? Jeta ėshtė krim, pasioni dhe e pėrditshmja furnizohet me kėtė material. E mbaj mend gruan nė fjalė dhe ajo ka qenė zonjė e vėrtetė. Humbja e arsyes, logjikės e shpėrfytyroi, u shndėrrua nė njė robinjė tė seksit dhe doli jashtė kontrollit. Kėto krime ndodhin me emėr tė egos, perspektivės, e cila mbetet njė iluzion.
- S’ka arsye qė ta mbrosh atė, sepse ajo ėshtė fundėrrinė dhe ti nuk je maskara. E thotė dhe Bibla qė kush ėshtė shurdh dhe i verbėr, s’ka pėr tė ndryshuar kurrė. Kush ka sy pėr tė kuptuar thelbin, nėnshkruan ndėrgjegjen. Aty, ku tė pėlcet koka, t’i gjete ēelsin e zgjidhjes.
- Nė fakt zgjidhja e vėrtetė ndodhet nė duart e njė Krijuesi inteligjent, - mbylli bisedėn statuja, duke shtuar: “Qė tė dy jemi bashkėvuajtės. Gjithė tiparet e atij pasioni tė fuqishėm seksual tė tjetėrsuar nė idenė e njė jete tė pėrjetshme, ishin farkėtuar tek ajo statujė, duke pėrmbledhur me njė dėshirė tė shfrenuar pėr ndryshim e mpiksur, kjo me njė sistem tė brendshėm ekzistencialist.
Mendoi tė ngrinte njė teatėr, ku tė pasqyronte kėtė skulpturė dhe vetė tė bėhej regjisor.
Skulptura mė e rėndėsishme nė univers me dekor, mizaskenė, skenografi tė paharrueshme qė ia vlen tė fotografohet. Humbja e kėtij spektaktli apo e kėsaj fotografie ėshtė katastrofė.
Lot tė trishtuar, kristale tė dhimbjes qė vrojtojnė tė vėrtetėn e aktorit Kohė, duke u bėrė njėsh nė njė ikje pa kthim dhe nė njė rrebeshi shiu tė papėrmbajtshėm. Vjen njė moment qė mallkon jetėn dhe i thėrret vdekjes tė tė marrė. Nėse s’vdes, nė kėtė moment, bėhesh projekti pėr njė jetė mė tė mirė dhe kjo pėrvojė i shėrben sė ardhmes. Prindėrit inteligjentė janė pasqyrė e fėmijėve inteligjentė, tė cilėt pėrfitojnė nga gabimet nėpėrmjet librave, teknologjisė, pa harruar faktin qė tė mos dalin nga vetėvetja.
- Kam njė pyetje tė fundit, naive, - i foli statuja:
“A ekziston e reja?”
- Vetėm, kur shkatėrrohet egoja, arrihet te logjika njė udhėtim ky nė vetvete qė pėrbėn komedi.
Ishte njė pėrgjigje e vakėt e thatė, vetėm njė fjali qė e preu nė mes bashkėbisedimin, por qė kundėr vullnetit e vazhdoi: “E kundėrta e komedisė ėshtė vuajtja dhe ne prindėrit jemi tė lumtur, kur shohim fėmijė qė mėsojnė matematikė, filozofi, arkitekturė, teknologji, njė bashkim, ky i formės me pėrmbajtjen, njė evolucion i Arsyes”.
- Si mund tė ekzistoj duke qenė nė pozita harmonie me shoqėrinė dhe pa shkatėrruar tė ardhmen time, ashtu dhe atė tė miqve apo armiqve tė mi?
- Kjo ėshtė pėrjetėsia dhe realisht ėshtė e pamundur.
Ne vėzhgojmė, dėgjojmė, nuhasim dhe ushqehemi, shqisa kėto qė janė tė lidhura me trurin. Kėto tipare vlejnė pėr t’u orientuar dhe janė nė funksion tė strategjisė sė shumimit. Truri e merr frymėzimin nga seksi. Koka e njeriut ėshtė e rrumbullakėt, sikurse forma e yllit. Kur qėllimet e jetės realizohen i pėrvishesh tė ngrėnit, tipar ky qė skalitet nė fytyrė dhe trup, duke humbur mprehtėsinė.
Jashtėqitja e njeriut dėshmon tė ardhmen e universit, tregon, sesi do tė katandiset ai dalngadalė.
Qė tė gjitha produktet bujqėsore nė planet janė kopjimi i organeve seksuale, ndėrkohė qė ēdo fabrikė nė tokė ėshtė kompjuterizuar.
Njeriu me anė tė veprimeve tė tij kėrkon tė ketė akses pėr jetėn e sa mė shumė individėve. Nėn maskėn e njė udhėheqėsi, fakt ky qė i shkakton kėnaqėsi, lumturi, duke patur pushtet ai ushtron dhunė, shkatėrron.
Nėse ky individ i nėnshtrohet vuajtjes, e cila e shtyn drejt studimit tė thellė autodidakt, ē’pėrftohet?

Evolucioni i arsyes nuk ka tė bėjė me pushtimin, por me ndėrgjegjen. Ky ėshtė njė projekt inspirimi, i cili pa ndėrhyrjen e tė Plotfuqishmit, shndėrrohet nė thellėsisht kritik, pėr tė mos thėnė i pamundur.
Mrekullia e evolucionit ėshtė koordinimi i fuqisė me arsyen, duke hedhur kandidaturėn e vazhdimėsisė.
Kodi i kuptimit tė universit, gjithė materies, nyja lidhėse me idealen ėshtė bota virtuale. Nėse e vėrteta ėshtė virtuale, atėherė kjo energji seksuale, ēfarė ėshtė?
Nė kėtė udhėtim drejt asgjėkundit pėrplasja e jetės me vdekjen ėshtė mundėsia, alternative e vetme e ngjizjes sė dritės.
A e pranon evolucioni naivitetin, ėndrrėn?
Idetė mė tė mėdha, ngjizen nė epoka naiviteti dhe kanė zgjidhje pragmatiste. Vetėm pėr hir tė njė ideali tė madh duhen varrosur vargonjtė e robėrisė, duke ēliruar ėndrrėn e jetės. Kjo e vėrtetė duket, si e pėrjetshme, aksion ky i sė ardhmes qė ka pėr rezultante arsyen. Vetėm duke njohur kėtė pėrvojė, mund tė shpėtohet kjo elitė.
Nėse kjo e vėrtetė virtuale, pėrvojė shėmbet, harrohet ėshtė dėm kolosal.
Pasioni i dytė ėshtė njė rrugėzgjidhje.


Epilog

Dalloi fotografinė e prindėrve tė tij, ditėn e dasmės. Ditėn mė tė bukur tė jetės, me siguri e kishin patur zili, gojėt e liga dhe thashethemet i kanė pėrgojuar.
Kur martesa e tyre kish marrė fund, me siguri babai kishte kėrkuar tė martohej dhe njė herė.
Gjithė ato produkte bujqėsore, blektorale u bėnė sebep i ndėrtimit tė njė brezi tė ri, njė bote tė dhunshme me vrasje, ku mbizotėronte ideja e seksit, trashėgimi kjo, qė njė ditė do tė kėrcėnohej nga zhdukja, por qė si kundėrpeshė donte t’i kundėrvinte projektin e arsyes, ėndrrės, sakrificės.
Shpiku diktaturėn, e cila prej shumimit tė verbėr, u shkatėrrua. Pastaj pushtetin e mori demokracia qė u shoqėrua me rritje ekonomike. Pėr tė shmangur gabimet e diktaturės ia pllakosi kriza ekonomike. Dashuria e parė ishte e krahasueshme me diktaturėn. Nuk bėjnė dot pa njėri - tjetrin, janė tė varuar, ndėrkohė qė kur ndjenja konsumohet dhe turpėrohesh, duke u braktisur. Kjo dashuri ėshtė domosdoshmėri dhe lind nė kohė krize. Ėshtė e fuqishme, e shėndetshme, njėkohėsisht energji pozitive, por qė pėrfundon nė lot.
Mirėsi kjo qė konfirmon faktin se nuk ecet pėrpara, pa u rafinuar.
E urrente instiktin seksual qė tė shtynte tė shkatėrroje pėr tė ndėrtuar dhe pavarėsisht se e dinte qė tigrat, arinjtė, peshkaqenėt, tė cilėt janė nė krye tė zinxhirit ushqimor, i sulmojnė tė vegjėlit e femrave, pėr ta nxitur atė tė ēiftohet sėrish, e ngjashme kjo teori me sulmin e galaktikės sė ”Andromedės” ndaj “Udhės sė Qumėshtit”, mendoi qė gjithė pėrvojėn e tij ta vinte nė shėrbim, tė sė ardhmes, duke dhėnė njė kontribut, sado modest. Por ana tjetėr e medaljes, flet qartė se kjo dhunė ėshtė e dobishme pėr shmangien e qorrsokakut.
Me tė vjetrėn s’mund tė pajtohesh, kėshtu do tė pėrqafosh pėrēarjen qė sjell e reja duke kontribuar qė kjo e fundit tė mos pushtohet nga metastazat e sė vjetrės.
Forma e diktaturės dhe e demokracisė, si njohje pėr pėrmbajtjen e sė vjetrės dhe zhdukjen e saj. Njė operacion qė mund tė emėrohet si “Fundi i marrėzisė”.
E kuptoi, mė nė fund, pse lėbyren sytė.
Ėshtė njė proces i natyrshėm. Qė tė mbijetojė dashuria duhet tė lindi intuita, e cila ėshtė vazhdimėsia e instiktit, qė nė terma njerėzorė pėrkthehet me daljen e njė kulture tė re bujqėsore. Me shkatėrrimin e urrejtjes ndėrton, njė herė e mirė tė mirėn, pa qenė i detyruar tė rikthehesh pėrsėri pas. Rrjedha e historisė sė evolucionit deklarohet e ndryshuar. Nuk mund tė nėnvlerėsohet mbinjeriu, si projekti mė i madh dhe i fuqishėm, ku jeta dhe revolucioni i tė cilit, i shėrben sė ardhmes, si aktori kryesor i Kohės sė qytetėrimit, nėn mbrojtjen qė nė shah ekziston si perfeksion: Mbret - oficer- ushtar.
Pėrpara kėsaj dhune Energjia e Errėt ėshtė dorėzuar. Si fillim e ka pėlqyer, por tani e urren. Mesa duket pret fundin fatal tė Materies sė Errėt. A do tė ndahet ajo, pas vdekjes sė kėtij tė fundit?
Drita e pavetėdijes, si vlera e vėrtetė e Kohės me perspektivė Vetėdijen.

Dielli lėshonte njė pėrvėlim tė thatė, tė ashpėr qė binte nė zbrazėti. Era frynte si e marrė, gjithashtu nė zbrazėti.
Dikush luante njė muzikė me skenė vdekje, hakmarrje apo dashurie tė thellė, ku spikaste ndjenja e njė vėrtetėsie tė njomė, e cila transmetonte tė transformuar njė zbraztėsirė tė njėanshme, nė njė imazh qė tė ēarmatoste, tė linte pa frymė.
Inkurajim, entuziazėm, energji, imagjinatė janė karakteri udhėheqės qė tė shtyn pėr tė ndėrtuar.





Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
 
ARDIAN DEDI "Hija e ėndrrės" tregim
Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Arti dhe kultura :: Gjuha dhe Letėrsia Shqiptare-
Kėrce tek: