Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumiForumi  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  IdentifikohuIdentifikohu  
BALLI KOMBETAR - KOLOBORATOR APO LUFTETARE?51.9123
Share | 
 

 BALLI KOMBETAR - KOLOBORATOR APO LUFTETARE?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : 1, 2, 3 ... 11, 12, 13  Next
AutoriMesazh
Leka i Madh
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve: 1368
Vendi: Dielli lind nga malet!
Registration date: 02/09/2007

MesazhTitulli: BALLI KOMBETAR - KOLOBORATOR APO LUFTETARE?   Wed Dec 26, 2007 4:45 pm

Tani ne fuqi po vie nje ortek i madh hiēhistorik. Ky ortek ka synim te shembe ēdo te mbjelle te historiografise shqiptare, pune e lavdishme e nje plejade historianesh ē'prej Aleks Budes me pretekstin banal se historia mbaka ngjyra bardhe e zi. Por nese nuk e mban historia shabllonin bardh e zi, cilin shabllon duhet ta mbaje ajo. Balli Kombetar me dhembe e dhemballe eshte deshmuar se ka luftuar LNĒ - ne dhe asnjehere gjermanet. Pseudohistorianet e sotshem te kallepit Uran Butka metojne ta zbukurojne me dengla Ballin Kombetar, duke ia dhene nje rol ēfare nuk e ka pasur.

Ēka mendoni per Ballin Kombetar?

Debatim te kendshem!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Beton
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve: 5729
Vendi: Zvicėr
Profesioni/Hobi: no money no honey
Registration date: 09/09/2007

MesazhTitulli: Re: BALLI KOMBETAR - KOLOBORATOR APO LUFTETARE?   Thu Dec 27, 2007 12:27 am

BALLI KOMBETARE.

Organizat politike reaksionare e krijuar ne nentor te 1942,si kunderveprim ndaj Frontin Nacionalēlirimtar per te luftur e shkatrruar Levizjen e ANC te popullit shqiptar,Frontin NC dhe PKSH qe i udhehiqte ato.
Ne kete organizat tradhetare benin pjes ēifligare e tregetar te medhenje,klerike reaksionar,fshatar te pasur intelektual borgjeze e politikan te falimentuar te ē'do regjimi.
Ne krye u vu pseudoptrioti Mithat Frasheri B.K.deklarone se nuk e njihete Konferencen e Pezes.
Ai shpalli programin e vete prej 10 pikash (dekalogu) qe kishte karakter demagogjik e mashtrus,dhe me te gjithe veprimtarin ndihemoi pushtuesit fashiste ne luften kunder Levizjes ANC te popullit shqiptar.
Per te mashtruar masat popullore e per t'i shkeputur ato nga PKSH,ne fazen fillestare Balli u perpoq ta maskonte bashkpunimin me pushtuesit fashiste,te peraqitej ne opinionin publik sikur ishte per lufte kunder tyre per etj.Ai krijoi te ashtuquajturat ēeta e keshilla per t'i perdorur per realizimin e objektivave te tij antikombetare.Parulla kryesore e Ballit Kombetar ishte ..''Te presim kure te vine koha''
Dalja e Ballit Kombetar me program demagogjike e nderlikon gjendjen ne vend.Ne keto rrethana,PKSH veproi ne menyre shume te matur me urtesi dhe largpamje.Ne fillim ajo ndoqi taktiken e demaskimit te parulles disfastike te Ballit Kombetar se nuk kishte ardhure koha per lufte kunder Italianve,i beri thirje atij qe te hinte ne lufte kunder pushtueseve dhe te rreshtohej ne Frontin NC,ne cilin benin pjes te gjitha forcat antifashiste te vendit.Pika me e fobet e Ballit Kombetar ishte ēeshtja e pjesmarrjes se luftes me arme kunder pushtuesve.Pikrishte iu dha edhe goditja kryesore nga Partia,me qellim qe te behej diferencimi ne rradhe te tij,te terhiqeshin ne lufte ata qe ishin genjyer,te demaskohej qendrimi tradhetar i krereve te Ballit Kombetar e te denoheshine te gjithe at aqe pendonin bashkimin e popullit shqiptar ne lufte kunder pushtuesit te huaj dhe tradhetar.

Me pushtimin e vendit nga nazistet gjerman ne vjeshte te vitit 1943 Balli Kombetar i hoqi maskat,doli sheshit ne sherbim te tyre dhe u hodhe ne lufte te hapur kunder Levizjes NC.Ne keto kushte partia ju pergjigje Ballit Kombetar me lufte te armatosur deri ne shkatrimin e tij te plot se bashku me pushtuesit gjerman.

vazhdim te mire ne teme...

...by to beton
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Leka i Madh
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve: 1368
Vendi: Dielli lind nga malet!
Registration date: 02/09/2007

MesazhTitulli: Re: BALLI KOMBETAR - KOLOBORATOR APO LUFTETARE?   Thu Dec 27, 2007 10:07 am

Beton shume falemnderit qe shkruajte per temen! Njeqind here falemdnerit!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Urata
Pėrjashtuar
Pėrjashtuar


Numri i postimeve: 1894
Registration date: 13/12/2007

MesazhTitulli: Re: BALLI KOMBETAR - KOLOBORATOR APO LUFTETARE?   Fri Feb 15, 2008 6:44 pm

Ballisti i njohur Xheme Hasa - Gostivari






Biografia e shkurtėr e XHEMĖ HASA – GOSTIVARI 1908-1945

Nė rrėzė tė malit Ahishtė, nė afėrsi tė vendit i quajtur Pallma, ku gufon njė burim me ujė tė bollshėm dhe tė kthjelltė, shtrihet fshati Simnicė, nė njė largėsi prej pesėmbėdhjetė kilometra nė jug-perėndim tė Gostivarit.
Kėtu, nė kėtė fshat nė vitin 1908 lindi Xhemė Hasa. U rrit nė njė familje tė varfėr, me shumė fėmijė. Pasi ariti moshėn e pjekurisė, Xhema ia fillon punės si bujk dhe si blektor me pasurinė e tij qė e posedonte. Padrejtėsitė qė i bėheshin popullit shqipėtarė me anė tė provokimeve dhe ofendimeve, i ka pėrjetuar personalisht edhe Xhemė Hasa dhe familja e tij. Sjellja arogante e personave tė pushtetit serbo-sllav e ka irituar dhe detyruar kėtė trim qė ta braktiste pasurinė dhe familjen e tij dhe tė hudhej nė luftė pėr mbrojtjen e nderit tė familjes, pėr mbrojtjen e kombit dhe pėr mbrojtjen e atdheut tė tij.
Xhema nė fillim ishte ushtar ndėr tė parėt qė luftoi nė jug tė Shqipėrisė per mbrojtjen e tokave shqipėtare. Pėr suksesin e treguar, mbretėrija e atershme e Ahmet Zogut e gradon oficer i ushtris sė atėhershme tė Shqipėrisė.
Me fillimin e luftės sė dytė botėrore nė vitin 1941 kthehet nė vendlindje qė ta ndihmonte popullatėn nė mjedisin ku jetonte.
Padrejtėsia qė i silleshte kombit shqipėtar ai ēohet nė luftė kundėr fashizmit italian, kundėr sllavo-komunistėve ku vlen tė pėrmenden aksione luftarake si ata :
-Lufta pėr ēlirimin e fshatit Zajas,
-Lufta pėr ēlirimin e Dibrės,
-Lufta nė Mal tė Thatė,
-Lufta e Kėrēovės,
-Lufta e Debarcės,
-Lufta e fshatit Beliēicė,etj.
Pas kapitullimit tė Italisė mė 1943 nė Maqedoninė Perendimore tėrė pushtetin e merr Ushtria e Ballit Kombėtarė, me kėtė vėrtetohet se nė kėta troje nė atė periudhė historike ka sunduar pushteti shqiptarė dhe se Ushtria e Ballit Kombėtarė ka qenė nė shėrbim tė popullit vendas.
Lufta e Xhemė Hasės si oficer dhe si komandant i Ushtrisė sė Ballit Kombėtar nė Maqedoninė Perendimore mund tė konsiderohet si luftė pėr ēlirimin dhe bashkimin e gjith tokave shqiptare nė njė shtet.
6 Maj 1945 vritet mizerisht trimi shqiptarė , ku prej asaj dite fati i shqiptarėve nė Maqedoninė Perendimore ngel nė duart e sllavo-komunistėve.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Urata
Pėrjashtuar
Pėrjashtuar


Numri i postimeve: 1894
Registration date: 13/12/2007

MesazhTitulli: Re: BALLI KOMBETAR - KOLOBORATOR APO LUFTETARE?   Fri Feb 15, 2008 6:49 pm

Lufta e Shqiptarėve tė Maqedonisė nė radhėt e Ballit Kombėtar si synim drejtė ribashkimit kombėtar

(1943-2003)



Pas fillimit tė Luftės sė Dytė Botėrore nė korik tė vitit 1941, njė delegacion i lartė Bullgar, nė pėrbėrjen e tė cilit gjendeshin Kryetari i qeverisė Fashiste bullgare Bogdan Filov dhe ministri i punėve tė Jashtme tė Bullgarisė Ivan Popov, e vizituan Romėn.

Delegacioni u pranua personalisht nga vetė Musolini dhe Konti Ēano. Nė kėtė takim u bisedua pėr Ballkanin dhe si pikė e dytė ishte ēėshtja e kufizimit tė tyre nė Maqedoninė Perėndimore. Bullgaria kėrkonte edhe tokėn shqiptare tė Dardanisė, qė sot ata dhe sllavėt e vendit e quajnė Maqedoni Perėndimore.V.Xh). Pėr kėtė qėllim u formua njė komision qeveritarė bullgaro-italian pėr caktimin e kufijve. Ky komision filloi punėn gjatė vitit 1942, takimin e parė e patėn nė Tiranė, ndėrsa tė dytin nė Shkup mė 7 shtator 1942. Por pas caktimit tė kufirit nė terren erdhi deri te njė incident i rėndė nė mes ushtrisė bullgare dhe italiane nė vijėn kufitare mbi fshatin Zhelinė, ku pati disa tė vrarė nga tė dy palėt. Ky kufi i caktuar nga pushtuesit italo bullgarė kurrė nuk do tė pranohet nga forcat nacionaliste shqiptare, nė krye me Komandantin e njohur tė Pollogut Xhemė Hasė Gostivarin, qė mė vonė me formimin e aradhave tė para tė ushtrisė sė ”Ballit Kombėtar” tė udhėhequra nga ky Komandantė do tė jetė territori mė i sigurtė nė aspektin e shtetėsisė, tė ashtuquajtur ”Shqipėria e lirė”. Nė kėto rrethana ekzistuese, duke filluar nga gryka e Dėrvendit mbi fshatin Zhelinė, duke pėrfshirė pikėn mė strategjike tė gjitha kohėrave kėshtjellėn e Skėnderbeut, nė fshatin Orashje e deri nė Radushė me qytetet: Tetovė, Gostivar, deri nė Dibėr e Strugė. I njohur si vend i lirė i shqiptarėve ose shpeshėherė si zonė mė e sigurtė nė aspektin e sigurisė gjatė lėvizjeve nėpėr rrugė, falė komandantit Xhem Has Gostivarit, Musli Hasės, Shaban Koritės, Arif Brodecit, Arif Kapetan Globoēica Lokė Llakavica Aqif Reēani, e shumė tė tjerėve.[1]

Ndėrsa nė anėn e Kėrēovės ushtarakisht ka bashkėpunuar me Mefailin e Madh dhe Mefailin e Vogėl, ndėrsa nė Strugė me rrethinė Komandant Xhema ka bashėpunuar me: Nazim Tateshin, Faik Dobovjanin, Murat Labunishtėn e shumė tė tjerė V.Xh.) Nė fillim tė luftės sė Dytė Botėrore situata politike dhe ushtarake dita ditės bėhej shumė e ndėrlikuar nė fushėn e Pollogut. Qarqet sunduese bullgare asesi nuk mund tė pajtoheshin me caktimin e kufijve, pasi me kėtė ndarje fusha e Pollogut i takonte Italisė, e jo Bullgarisė, e cila ėndėronte krijimin e Bullgarisė sė Shėn Stefanit, tė krijuar nga diplomacia ruse mė 3 mars 1878, ku nėn patronatin e saj bėnin pjesė pastėr territore shqiptare nga Shkupi deri nė Elbasan. Poashtu duhet theksuar se edhe emisarėt sllavo maqedonas qė jetonin nė kėto treva edhe pse nė njė numėr simbolik, nuk pushonin me protesta e memorandume, duke bėrė publike kėrkesė se me ”vullnet tė vetin dėshirojnė tė hynė nėn sundimin Bullgar”. Por veprimtaria e patriotėve shqiptarė ishte shumė mė specifike, por e organizuar mirė nga veprimi i hapur, antishqiptar, tė sllavėve tė vendit, qė ishin tė ndarė nė dy formacione: Njėri formacion pėrkrahte qarqet fashiste bullgare dhe rryma e dytė proserbe ishte e lidhur ngushtė me ideologjinė komuniste, qė nė atė kohė kordinohej nga politika hegjemoniste serbe, me qendėr nė Beograd.
Kah fundi i vitit 1941 u riformua Fronti Nacional ”Balli Kombėtar” dhe bijtė mė tė mirė tė saj nuk e kursyen as veten as fėmijėt e tyre, kurrė nuk u dorėzuan para armikut shumė tė fuqishėm Italo-Bullgarė dhe nga veprimi i mbrendshėm komunist, ku bėnin pjesė edhe njė numėr i konsideruar shqiptarėsh. Ky veprim i mbrendshėm komunist e ēonte popullin nė gojė tė njė sistemi apsolutist. Pasi ky sundim i Ri 50 vjeēar nuk ndryshoi fare nga sundimi i vjetėr Jugosllav, vetėm e ndėroi emrin nė sundim ”proletar komunist-titist”. Por forcat mė tė shėndosha tė Kombit tonė edhe kėsaj radhe ishin nė nivel tė lartė tė detyrės kombėtare. Ata nuk u gjunjėzuan pėrpara propagandės komuniste, por vendosėn tė organizojnė mbrojtjen e vendit nga sulmet e papritura bullgare qė tė mos coptohej ndonjė pjesė toke nga trungu i saj etnik. Duhet theksuar edhe njėherė se politika Italiane ishte e padefinuar si duhet edhe gjatė luftės sė Dytė Botėrore, qė nuk dallohej shumė nga ajo e Luftės sė Parė Botėrore.[2] Kjo shprehet shumė qartė me veprimin e ushtarėve italianė nė Pollog e mė gjėrė, se ajo mbante njė politikė poltroniste pasi haptazi ushtarėt e sajė mbėshtetnin veprimet politike tė sllavėve tė Maqedonisė, qė e identifikonin veten si Bullgarė dhe konsideronin se kėto toka duhet ti takojnė Bullgarisė[3] Poashtu situatėn e rėndonin elementi i ardhur nė fushėn e Pollogut, ” kolonistėt”, qė shpeshėherė e quanin veten ”drazhist”, qė jetonin nė disa fshatra tė Pollogut tė ardhur pas luftėrave ballkanike si tė ”merrituar”, si psh. tė vendosur nė disa fshatra: nė Bervenicė, Sedllarcėn e Poshtme, Falishtė, Ēellopekė, Vratnicė, Xhepēishtė, Ratajė, Gllogjė, Shemshovė, Pallēishtė, Vrapēishtė, Vrutokė etj. Ky element edhe sot e kėsaj dite ėshtė i pa definuar, herė shitet si serb e herė si maqedon, pasi me forcimin e trendeve demokratike dhe shpalljen e Maqedonisė si shtet nė vete, ky element me tė madhe po deklarohet si sllav tė Maqedonisė me pėrkatėsi maqedone.V.Xh.). Kontribut tė ēmuar patriotik dhe udhėheqės i denjė i ēėshtjes kombėtare duhet pėrmendur Udhėheqėsit e Komitetit tė Qarkut tė Tetovės: Shuaip Kamberin, Jusuf Jahja dhe Islam Izairin nga Tetova, nga Gostivari Kadri Saliu e Mexhit Cana, ndėrsa ga Kėrēova: Shaban Saliu e Nuredin Mexhiti, tė cilėt ishin edhe anėtarė tė Komitetit.[4] Kundėr sundimit serb nė kėto troje ishte Lėvizja Kombėtare e udhėhequr nga ” Balli kombėtar”, i cili nė kėtė kohė ishte mbėshtetės i fortė i idesė dhe programit kombėtarė tė Lidhjes sė II tė Prizrenit pėr bashkimin e trojeve shqiptare nė njė shtet tė pėrbashkėt. Nė kėtė periudhė lufte ishin dy udhėheqės tė denjė nė Pollog, Shaip Mustafa nė Tetovė.[5] Ndėrsa nė Gostivar Kadri Saliu, i cili haptazi deklaronte nė tubimet me qytetarėt e Gostivarit dhe mė gjėrė, qė mos tė pėrkrahet veprimtaria e pėrbashkėt komuniste e shqiptarėve qė bashkėpunonin me maqedonasėt dhe serbėt.[6] Ky atdhetarė i pa thyeshėm hapatazi nė njė takim tė qytetarėve tė Gostivarit tha:”se dėshira e komunistėve ėshtė pėr sjelljen e sėrishme tė Serbisė sė Vjetėr nė kėto anė”[7]. Xhemė Hasa pasi gjeti njė pėrkrahje nga paria e qytetit nė krye me Kadri Saliun, por edhe nga masa e gjėrė popullore, hyri nė qytet. Ky sė bashku me parinė e qytetit filloi riorganzimin e pushtetit lokal, duke kėrkuar nga qytetarėt e Gostivarit qė tė respektohen ligjet tona kombėtare tė njohura sipas Kanunit tė ”Lekė Dukagjinit”. Ky menjėherė urdhėroi qė kėto rregulla tė respektohen edhe nė anėn e Tetovės, pasi nė Pollog, deri nė atė kohė kishte shumė trazira, vrasje, plaēkitje, vjedhje. Pasi ēetat qė vepronin nė anėn e Tetovės, si ajo e Sherif Zhelinės, Selim Bokės dhe ca grupe tjera, nuk ishin nė nivel tė kėrkesave ushtarake dhe nė vijė tė drejtė pėr mbrojtjen e popullsisė sė pa aramatosur. Prandaj ky nė emėr tė Komandės Operative pėr Tetovė dha urdhėr: ” Kushdo qė do tė bėje ndonjė vrasje, vjedhe, plaēkitje, grabitje e tė ēnderoje, do tė varet nė mes tė qytetit”.[8] Kėto ēeta tė rebeluara fusnin frikė dhe pasiguri te masa e gjėrė e kėsaj ane. Qytetarėt e e kėtyre vendbanimeve ndiheshin shumė tė pasigurtė, bile edhe lėvizjet nga fshati nė fshat ishin shumė tė rrezikshme, mund ti kushtonin ndonjė qytetari me kokė. Kėto dukuri negative tė paraqitura nė fushėn e Pollogut, u ndėrprenė kur u pėrhap lajmi se Xhemė Gostivari po udhėheq me popullin. Mund tė konkludojmė nė bazė tė deklaratave tė luftėtarėve tė tij se kėto dukuri negative u ndėrprenė nė tėrėsi nė bazė tė udhėresės qė lėshoi nėpėrmes gazetės ”Zani i Sharrit” , qė nė atė kohė botohej nė Tetovė ku thuhej, ”Kėrkoj nga tė gjithė qytetarėt e zonės sė lirė qė tė respektohet rregulli dhe qetėsia”.[9] Kėtė rregull dhe qetėsi qė u solli qytetarėve tė zonės sė lirė nga Tetova deri nė Dibėr, qarqet komuniste mundohen nė tė gjitha fushatat ta minimizojnė, duke tentuar tė rrisin veprat plaēkitėse nė njė anė dhe nė anėn tjetėr tentuan ta paraqesin Komandantin Shqiptar tė kėsaj zone se po lufton pėr pasurim personal. Krahas komandantit tė ushtrisė sė ”Ballit Kombėtar” u sulmuan ashpėr edhe ata udhėheqės tė Gostivarit dhe disa njerėz me influencė me tė cilėt bashkėpunonte si: Xhevat Kallajgjiu, Kadri Saliu, Ibrahim Trshana, Rakip Raēa, Zihni Fiqeriu, Abdi Gola dhe shumė tė tjerė.[10] Pasi u formua Fronti Kombėtar i Shqipėrisė, qendėr e ”Ballit Kombėtar” nė Maqedoninė Perėndimore ishte Gostivari, nėn udhėheqjen e Kadri Saliut, ndėrsa pėr Tetovė udhėheqės i organizatės sė ”Ballit Kombėtar” ishte caktuar Shuaip Kamberi. Kėta dy ishin edhe anėtarė tė Komitetit tė Qarkut tė Kosovės.[11] Nė organizimin e II tė Lidhjes sė Prizrenit me qendėr nė Prizren, edhe kėsaj radhe gjeti fushė veprim tė fortė posaēėrisht nė Tetovė e Gostivar. Nė Kongresin e II, morrėn pjesė edhe delegatė nga Tetova e Gostivari. Udhėheqėsit e Ballit nga kėto qytete, nė bashkėpunim me administratėn e vendit, zbatuan vendimin e marrė nė Kongresin e II tė Lidhjes sė Prizrenit, pėr formimin e aradhave vullnetare, ”Pėr ruajtjen e paqės dhe mbrojtjen e atėdheut” . Duhet theksuar se aktivitet tė posaēėm nė kėto rrethana lufte zhvillonte Komiteti Ekzekutiv Shqiptar me seli nė Tetovė.[12]
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Urata
Pėrjashtuar
Pėrjashtuar


Numri i postimeve: 1894
Registration date: 13/12/2007

MesazhTitulli: Re: BALLI KOMBETAR - KOLOBORATOR APO LUFTETARE?   Fri Feb 15, 2008 6:49 pm

Emėrimi i Xhemės Komandant i Forcave tė Balllit



Nė vitin 1940 Xhema kthehet nga Elbasani, ku qėndronte nga viti 1938. Pushteti italian e thėrret dhe e ngarkon me detyrėn e gardianit tė burgut pranė Nėn Prefekturės sė Gostivarit. Nė burg ndodhej atdhetari Shefqet Presheva. Pas njė periudhe tė shkurtė nė mes tyre u lidhė besa qė tė luftohet pėr Kombin dhe bashkim tė trojeve shqiptare. Komandant Xhema e lėshoi prej burgu shokun e idealeve dhe sė bashku aratisen nė mal, ku organizojnė njė ēetė tė pamvarur.[13] Kjo ndodhi nė vitin 1942, ku Xhemė Gostivari, si pėrgjegjės i burgut tė Gostivarit, i ēeli dyert e burgut dhe i lėshojė tė gjithė tė burgosurit. Ai me shokėt e idealit Shefqet Preshevėn, Hajvaz Kalishtin dhe Bajram Dobėrdollin, pėr tu fshehur me ēetėn e tij nga ushtria italiane, u vendosėn te Lok Llakavica.[14] Ky i vendosi kėta atdhetarė nė stanet e Koshares, ku qėndruan pėr tre muaj, duke bėrė parapregaditje pėr luftė kundėr ushtrisė italiane. Armėt e para kjo ēetė i pagėzoi nė fillim tė vitit 1943. Nė luftė kundėr ushtrisė fashiste italiane nė rrugėn Gostivar Tetovė, nė tė cilin aksion jo vetėm qė vranė ushtarėt e saj, por u paisėn me material luftarak. Nga kjo krismė e parė u ēarmatosėn shumė ushtarė italianė. Me kėtė aksion tė papritur por tejet tė suksesshėm fillon njė fazė tejet e sukseshme e forcave tė Ballit Kombėtar, duke tronditur thellė komandėn italiane.[15] Nė kėtė kohė Xhemė Gostivari emėrohet komandant i ”Ballit Kombėtar”. Nė kėto rrethana lufte nė kordinim me Shtabin Kryesor tė Ushtrisė sė ”Ballit Kombėtar” me Qendėr nė Prizren, duke e afirmuar gjithmonė kombėtaren kundėr intercionalizmit tė rrejshėm sllavo-komunist.V.Xh.) Nė atė kohė nė Gostivar me rrethinė vepronte njė ēetė partizane e udhėhequr nga Tomė-Gjel Shumski, i cili ishte i ardhur nga Tirana por nė bazė tė dokumentacionit ekzistues ai ka njė biografi tė paqartė nė aspektin nacional dhe fetar.?.V.Xh). Pėr organizimin e luftės sė pėrbashkėt me partizanėt, Xhemė Hasa pati njė takim me Tomėn nė malin Smilojcė tė fshatit Llakavicė. Tema e bisedės ishte lufta e pėrbashkėt pėr ēlirimin e trojeve shqiptare kundėr okupatorit italian. Nė kėtė takim Tom Gjela i tha Xhemė Gostivarit: ”se ne na kanė dėrguar nga Tirana qė tua ēelim sytė se i keni tė mbyllur”. Xhema kėsaj pyetje provokative i pėrgjigjet,”Ne i kemi tė mbyllur por do ti hapim vetė se ju nuk jeni tė gjithė njėsoj. Disa prej jush janė duke punuar pėr komunizmin, qė ėshtė nė kundėrshtim me ēėshtjen tonė kombėtare”.[16] Pas kėtij takimi duhet theksuar se krerėt e ”Ballit Kombėtar” u informuan pėr qėllimet e aradhės sė Tom Gjelės, i cili angazhohej pėr idealet sllavo-komuniste, tė ashtuquajtur ”Internacionalizėm”, qė nuk pėrputhej fare me pėrcaktimet kombėtare tė programit tė Ballit .

Ndarja definitive e Ballit-nga forcat partizane
Ndarja definitive nė mes ushtrisė sė Xhemės dhe Tom Gjel Shumskit, u bė pas kapitullimit tė Italisė mė 8 shtator 1943, kur forcat partizane tradhtuan nė sulmin e pėrbashkėt kundėr italianėve nė fshatin Raven, pasi duhej tė mirrej Gostivari, por nė sulmin qė do tė pasonte Zhivku i Beliēicės qė ishte edhe zavendės komandant i aradhės sė Tom Gjel Shumskit, kėrkoi qė nė krahun e djathtė tė valojė flamuri i Jugosllavisė, ndėrsa nė nė krahun e majtė flamuri shqiptar. Por me kėtė propozim nuk u pajtua Komandanti i Ballit Kombėtar Xhemė Gostivari. Kėtu erdhi deri te pėrleshja e parė nė mes forcave tė Ballit dhe partizanėve. Xhemė Gostivari nuk i lejoi rrugėn aradhės partizane dhe ēetės sė Tom Gjelės, qė tė hynė nė Gostivar, me flamurin jugosllav, dyshimi i Xhemės nė ēetėn e Tomė Shumskit ishte tejet i arsyeshėm, pasi shumica e ushtarėve tė kėtij njėsiti ishin ushtarė sllav, qė nė kėto anė vepronin sė bashku serb e maqedonas.V.Xh.). Komunistėt shqiptarė qė ishin pėrkrahės tė fortė tė ideologjisė sllavo-komuniste, ndarjen e Xhemės dhe ushtarėve tė”Ballit Kombėtar” nga ēeta e Tom Gjelės e pėrshkruanin nė mėnyrė tejet ofenduese ”Xhema kaloi krejtėsisht nė anėn e armikut italo-gjerman, dhe u bė hyzmeqar i okupatorit”. Pranė Xhemės u radhitėn bashibozukė, njerėz qė kishin bėrė tė kėqija nėpėr fshatrat, individė tė koruptuar, duke formuar kėshtu bandėn tradhėtare tė Xhemė Gostivarit. Sipas fjalėve tė autorėve tė monografisė pėr Gostivarin, ”Xhema u cilėsua nga ideologjia komuniste dhe njerėzit e kėsaj partie, si tradhėtar dhe bashkėpunėtor i okupatorit”. Pas kėtij momenti komunistėt Selman Kasapi dhe Kiēo Progri, u larguan nga ēeta e Xhemės dhe pėrkohėsishtė u vendosėn nė Gostivar. Por sė shpejti, kinse nga rreziku qė u kanosej nga njerėzit e Ballit, u larguan nga Gostivari, mbasi mund tė prisnin ndonjė tė keqe. Propaganda komuniste edhe kėsaj radhe si pėrpara ishte tejet e ulėt dhe fyese dhe merrej me cikrime kundėr vllezėrve tė vetė shqiptarė dhe nė tė shumtėn e rasteve ata zbatonin diktatin e komunistėve sllav duke minimizuar heroizmin e Ballit dhe komandantit tė saj. Ata deklaronin nė memoaret e veta: me gjithėse u kthye Xhema, por kurrė nuk guxonte tė bėnte tė keqe pėr komunistėt pasi ishte frikacakė dhe e dinte forcėn e partizanėve.?… Ata deklaronin: Xhema me ”bandėn e tij” u dėgjua jo pėr tė luftuar hajdutėt, por partizanėt nė Dibėr, Bukoviq, Pogradec etj. Ai luftoi pėrkrah ushtrisė italiane.”.[17] Situata bėhet edhe mė e tendosur nė Pollog dhe mė gjėrė pas mbajtjes sė Konferencės sė Pezės mė 16 shtator 1942. Nė kėtė mbledhje nga Gostivari kanė marrė pjesė mėsuesit e ardhur nga Tirana, Kiēo Progori dhe Ahmet Pere, tė cilėt pasi u kthyen nga konsultimi i Pezės, filluan ashpėr me propagandėn e tyre komuniste kundėr programit tė ”Ballit Kombėtar”. Kthimi i kėtyre dy komunistėve nė Maqedoni ”krijoi te masa njė entuziazėm dhe besim pėr tė ardhmen”, nėnvizojnė autorėt e monografisė pėr Gostivarin, Amet Pere dhe Selman Kasapi.[18] Kėta pasi u kthyen nė Gostivar e filluan detyrėn e shejtė nė shėrbim tė sllavo-komunistve, pėr demaskimin e programit tė ”Ballit Kombėtar” duke shpallur tradhėtarė, bajraktarėt dhe gjithė politikanėt, simpatizuesit dhe pjesėmarrėsit e ”Ballit Kombėtar”. Kėta komunistė tė Shqipėrisė tė dėrguar me diktat tė Enver Hoxhės pėr veprim nė Maqedoni, ”lavdrohen se kanė pasur sukses nė demaskimin dhe largimin e popullatės shqiptare nga dredhitė qė bėnin antarėt e Komitetit tė Ballit nė Gostivar”, si Xhevat Kallajgjiu, Kadri Saliu, Ibrahim Trshana, Rakip Raēa, Zihni Fiqriu, Abdi Golja, e shumė tė tjerė.[19] Mė 10 maj 1943 nė fshatin Reēan tė Gostivarit nė veri tė Vrutokut, te burimi i lumit Vardar, u mblodhėn tė gjithė udhėheqėsit e partizanėve, si Hamdi Dema, Tom Gjela Mahmut Gjenovica e shumė tė tjerė. Kėta pėr komandant tė pėrgjithshėm e emruan Jelisie Popovskin. Por nuk guxuan tė hynė nė Gostivar, pasi Xhemė Hasa, kishte lajmėruar qė nisja nė drejtim tė Gostivarit do tė ishte katastrofale pėr partizanėt. Prandaj ata duke patur frikė nga forcat e Ballit nė krye me Komandant Xhemėn, nuk guxuan tė marshonin drejtė Gostivarit. Kėta forca tė pėrziera shqiptaro-sllave e ndryshuan marshimin dhe u nisėn nėpėr male kah Mavrova, nė drejtim tė Dibrės. Ndėrsa aradha e Xhemė Has Gostivarit dhe komanda e saj i lėshuan pozicionet e luftės tė udhėhequr nga Lok Llakavica, Aqif Reēani, Ilmi Trnova dhe Merr Sėrmnova hynė nė Gostivar triumfalisht, duke mbajtur lart flamurin kuq e zi tė Skėnderbeut. Pas hyrjes nė Gostivar u mbajtė njė takim me kryetarin e Komunės Sali Kadriun, ku u muarr vendim pėr veprim tė mėtutjeshėm tė Ushtrisė sė ”Ballit Kombėtar ”. Nė kėtė takim u vendosė tė luftohet kundėr ēdo kujtė qė rrezikon interesat kombėtare shqiptare. Kjo ishte njėherit edhe ndarje pėrfundimtare e Ballit me ideologjinė sllavo-komuniste. Kjo ndarje nga komunistėt tė udhėhequr nga ” Balli Kombėtar” para 60 viteve na dėshmon edhe njė herė se populli shqiptar gjithmonė nė mesin e vetė ka pasur udhėheqės tė denjė e tė formuar nė aspektin kombėtar qė kanė ditur tė rezonojnė drejtė, se lufta e Dytė Botėrore nuk mund tė quhet pėr shqiptarėt e Maqedonisė, Kosovės, Malit Tė Zi, Ēamėrisė, ” Luftė Nacional-Ēlirimtare”. V.Xh). Me pjesėmarrjen nė kėtė luftė shqiptarėt edhe mė tutje ngelėn tė ndarė nė mes veti, me pranga prej hekuri edhe nga Shqipėria edhe nga sistemi titist-komunist. Shqiptarėt qė ngelėn nėn sundimin jugosllav pas luftės sė Dytė Botėrore, nė emėr tė ”Internacionalizmit”, vetėm u terrorizuan edhe mė fortė nėn sistemin e ri sllavo komunist. Prandaj askush prej shqiptarėve nuk ka tė drejtė morale qė luftėn e Shqiptarėve tė Maqedonisė ta pagėzojė si ” Luftė-Nacional-Ēlirimtare”.V.Xh.). Nga mos respekti i luftės sė drejtė qė bėri vetėm ”Ballit Kombėtar”, do tu rotullohen eshtrat luftėtarėve tė ”Ballit Kombėtar” dhe tė gjithėve atyre trimave qė ranė nė luftė pėr ēlirimin e bashkimin e trojeve shqiptare.V.Xh.). Por kėtė term politiko-historik, tė ashtuquajtur lufta ”nacional-ēlirimtare” , mund ta pėrdorin ata qė pėrfituan nga lufta vėllavrasėse e shqiptarėve, nė radhė tė parė maqedonasit, Boshnjakėt, Malazezėt e popuj tė tjerė. E nė veēanti ajo i ka plotėsuar normat juridiko-shtetėrore vetėm pėr sllavėt e Maqedonisė, tė cilėt u njohėn si popull. Ndėrsa pas luftės shqiptarėt ngelėn si pakicė nė trojet e veta historike. Kėtė luftė tė padrejtė pėr historikun e shqiptarėve, sllavėt e Maqedonisė e shfrytėzuan hegjemonizmin e tyre edhe nė viset ku jetojnė me shumicė shqiptarėt, duke e shpallur shtet vetėm tė maqedonasve. Pra me mbarimin e luftės sė Dytė Botėrore, shqiptarėt nuk u ēliruan por u okupuan nga forcat sllavo maqedone dhe bashkėpunėtorėt e tyre.V.Xh.) Komanda maqedonase pranon:”se deri nė fund tė luftės Gostivari dhe Tetova me rrethinė mbeti kėshtjellė e pa thyer pėr forcat partizane. Pra ky si problem kryesor ngeli deri nė fund tė ”ēlirimit” tė vendit.”[20]
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Urata
Pėrjashtuar
Pėrjashtuar


Numri i postimeve: 1894
Registration date: 13/12/2007

MesazhTitulli: Re: BALLI KOMBETAR - KOLOBORATOR APO LUFTETARE?   Fri Feb 15, 2008 6:52 pm

Luftėrat e Xhemės kundėr partizanėve

Pas kėsaj ndarje kemi disa beteja , nė Dibėr, Zdunjė, e Kėrēovė. Mė 2 tetor tė vitit 1943, nė bashkėpunim me Mefail Shehun u ēlirua Kėrēova nga forcat komuniste.[21] Pas fitores sė shkėlqyer tė Ballit nė Kėrēovė, erdhi deri te beteja e njohur nė Bukoviq. Nė kėtė betejė tė shkėlqyer tė Ballit dhe komandantit tė saj Xhemė Hasės, pėsoi humbje tė madhe ēeta e Tom Gjelės nė tė cilėn betejė vetė ai u vra, e qė sot e kėsaj dite vrasja e tij ka ngelur enigmatike.[22] Por, kėtė vrasje enigmatike e vėrteton edhe udhėheqėsi i brigadės sė VII-shqiptare dhe bashkėluftėtari e tij nga fshati Dobėrdoll i Gostivarit. Ai haptazi pranoi se vrasja e Tom Gjelės nuk dihet se nga cilėt ushtarė u vra, nuk.dihet se prej cilės anė erdhi plumbi qė e vrau atė ”Por trupin e tij unė i pari e preka (Qemal Agolli) dhe e varosa nė fshatin Zajaz. Ai ishte i vrarė pas shpine.[23] Tomė Gjela ky luftėtar i dejnė pėr ēėshtjen shqiptare shpeshėherė deklaronte se nuk duhet tė luftojmė kundėr ushtarėve tė ”Ballit Kombėtar” qė u p engonte me tė madhe ushtarėve sllav dhe komandantėve tė tyre.[24] Komanda e ”Ballit Kombėtar” qė udhėhiqej nga Xhemė Gostivari e Mefail Kėrēova e asgjėsuan pėr njė brigadėn 1 dhe 15 maqedonase. Shtabi kryesor i Maqedonisė intervenoi me tė shpejtė qė tė dėrgohen pėrforcime tė reja duke e dėrguar njėsitin e VI sllavo-maqedonase, dhe brigadėn e IV shqiptare. Por burrėria e Xhemės dhe Mefalit kur panė se nė drejtim tė tyre kah fshati Zajas po mar shonin ushtarė shqiptarė tė brigadės sė IV shqiptare pėr tė mos u derdhė gjak vėllau, Xhema dha urdhėr qė mos tė vritet asnjė nga vėllezėrit shqiptarė dhe tė lėshohen tė lirė tė kalonin. Ky ėshtė fakt i pa mohueshėm i veprimit kombėtar tė Xhemės dhe bashkėluftėtarėve tė tij, qė sa po futeshin nė veprim forca partizane tė nacionalitetit shqiptar, vullnetarėt e Xhemės e tė Mefalit hapnin rrugėn e largoheshin me njė qėndresė e zjarr disi tė zvogėluar. Mė nė fund autorėt e monografisė pėr Gostivarin qė ishin komunistė tė pėrbetuar pranojnė largėpamėsinė strategjike tė Komandant Xhemės dhe bashkėpunėtorėve tė tij. ”U vinte keq tė dy palėve qė kishin gjak shqiptari qė tė pėrplaseshin me njeri tjetrin pa e ditur se nė mulli tė kujtė shkonte gjaku e trimria e tyre, se nė tė ardhmen do tė jetonin nė tė njėjtat kushte diskriminuese..? sigurisht se po”.[25] Sipas gazetės ”Zani Sharrit” njė betejė e shkėlqyer e Xhemės u zhvillua kur forcat sllave tentuan nga Shkupi pėrreth lumit Treska, pėrgjatė Malit tė Thatė mbi fshatin Gurgunicė e Sedllarevė, tė hynė nė Pollog. Kėto forca ēetnike pasi hynė nė kėto dy fshatra malltretuan shumė gra fėmijė duke vrarė 9 burra tė fshatit Sedllarevė. Por forcat e Arif Arifit, Shaban Koritės dhe Xhemė Hasės i dhanė njė leksion tė fortė ushtrisė sllavo maqedonase e cila numronte 500-600 vetė, se nuk shkelet lehtė kjo tokė shqiptare, qė dikur kėto treva i kishte ēliruar Skenderbeu.[26]

Njė Aradhė e Ballit Kombėtar qė ka vepruar nė Pollog

Sipas gazetės ”Zani Sharrit” njė betejė e shkėlqyer e Xhemės u zhvillua kur forcat sllave tentuan nga Shkupi pėrreth lumit Treska, pėrgjatė Malit tė Thatė mbi fshatin Gurgunicė e Sedllarevė, tė hynė nė Pollog. Kėto forca ēetnike pasi hynė nė kėto dy fshatra malltretuan shumė gra fėmijė duke vrarė 9 burra tė fshatit Sedllarevė. Por forcat e Arif Arifit, Shaban Koritės dhe Xhemė Hasės i dhanė njė leksion tė fortė ushtrisė sllavo maqedonase e cila numronte 500-600 vetė, se nuk shkelet lehtė kjo tokė shqiptare, qė dikur kėto treva i kishte ēliruar Skenderbeu.[27] Ushtria partizane pati njė numėr tė vrarėsh e tė mbytur nė Treskė. Kjo ushtri ēetnike u tėrhoqė nga Poreēa.[28] Nė kėtė betejė ka pasur nga ana e ushtrisė sė ”Ballit Kombėtar” mbi 20 tė vrarė, qė ishin mbrojtės sė zonės pėr rreth fshatit: Gurgurnicė, Sedllarevė Strimnicė etj.[29] Xhemė Hasa deri sa ishte Komandantė vepronte nė tė njėjtėn taktikė si nė kohėn e Skenderbeut, atje ku lypte nevoja, nga gryka e Dėrvendit qė lidhė Pollogun me Shkupin e deri nė Dibėr e Pogradec.[30] Xhemė Gostivari gjatė kėsaj periudhe kishte krijuar territorin e lirė dhe ishte i mendimit tė shpallė ” shtetin e vet tė pavarur shqiptar”.[31] Xhemė Gostivari pėr kėtė ide tė shtetėsisė shqiptare ka pasur bashkėpunėtor tė denjė nė Strugė: organizator kryesor ishte ”Rinia Shqiptare” nė krye me Remzi beun, e ky njėkohėsisht ishte edhe komandant nė kėto anė. Nė rrethin e Strugės kanė vepruar Rizvan Koreshtishta, Mentor Ēoku etj.[32] Nė anėn e Strugės dhe Dibrės kanė vepruar nė luftė kundėr lėvizjes komuniste edhe Beqir aga, Nazmi Tateshi nga fshati Tatesh i Poshtėm, Hysni Dema nga Dibra, Faik Dobovjani nga fshati Dobovjan, Sherif Ibrahimi nga Struga e tė tjerė.[33] Poashtu forca qė nuk pranonin tė bashkėpunonin me lėvizjen komuniste kishte edhe nė Dibėr, Miftar Kaloshi, Azis Kaloshi, Ali Maliqi Ramadan Hoxha, Ukė Cami dhe tė tjerė.[34] Poashtu ėshtė i njohur edhe komandanti i organizatės sė drejtėsisė Murat Llabunishta.[35]

Masakrimet partizane nė fshatin Bogovinė

Njė ndėr aksionet e shkėlqyera pėrmendet lufta e Xhemė Hasės te vendi i quajtur ”Dukat” mbi Bogovinė ose mė saktėsisht nė mes Novo Sellės dhe Rakovecit. Pėr kėtė betejė tė shkėlqyer rrėfen luftėtari i Xhemės Emin Xhemaili.[36] I cili thotė: ka fundi i vitit 1944 forcat partizane pasi kishin hyrė nė Tetovė e Gostivar, kishin vendosur tė sulmonin Xhemėn i cili nė kėtė kohė kishte vetėm 150 luftarė, ndėrsa ushtrinė tjetėr e kishte shpėrndarė tė lirė qė tė vendoset nėpėr shtėpitė e veta. Komanda partizane e sulmoi Xhemėn nga Sellca dhe Novosella, pėrgjatė lumit tė Bogovinės. Por falė banorėve tė kėtyre fshatrave pėr rrethė dhe barijve, Xhema u informua me kohė pėr sulmin qė pėrgaditej nga partizanėt. Sulmi u bė nga fundi i nėntorit. tė vitit 1944. Kėtė betejė e ka udhėhequr vetė Xhema, duke zėnė pozicione sipas taktikės sė tij tė njohur, duke urdhėruar qė vetėm ai tė jepė shenjė pėr sulm dhe kėshtu ndodhi. Nga sulmi i papritur forcat partizane lanė njė numėr tė madh tė vrarė dhe tė plagosur. Sipas tė dhėnave qė disponojmė nė bazė tė dėshmive ekzistuese dhe tė njerėzve qė morrėn pjesė nė kėtė betejė numri i tė vrarėve partizanė arrinė mbi 50-70 tė vrarė.[37] Pas kėsaj humbje katastrofale partizanėt dhe komanda e saj nuk hoqėn dorė pėr tu hakmarrė banorėve tė Bogovinės. Kah mesi i marsit mė 17-18 mars 1945, Bogovina rrethohet nga forca tė mėdha partizane nga tė gjitha anėt dhe kėrkojnė nga qytetarėt e Bogovinės tė tregojnė se ku ndodhet Xhema. Pasi qytetarėt e Bogovinės nuk i pranojnė urdhėrat e komandės partizane, e nė veēanti duhet tė pėrmendet bujaria kombėtare e bashkėsisė lokale e vendit, e cila ka qenė nė nivel tė detyrės duke vepruar nė vijėn kombėtare si i ka hije shqiptarit, pėr pėrkrahjen pa rrezevė qė i kanė ofėruar Ballit Kombėtar. Kėta atdhetarė torturohen tėrė ditėn te mejtepi i fshatit nė qendėr tė Bogovinės, me preteks se nėqoftėse nuk tregojnė se ku ndodhet Xhema me shokė dhe se kush i pėrkrah ata, do tė vriten tė gjithė dhe fshati do tė digjet. Kėta burra i durojnė kėta tortuara dhe nuk pranojnė asesi kėrkesat e komandės partizane. Mė nė fund pas kėtyre torturave tė papara tė cilat nuk dhanė rrezultate, komanda e saj jep urdhėr qė tė digjet fshati dhe banorėt e saj tė grumbullohen nė qendėr tė fshatit. Fillon bastisja nėpėr ēdo shtėpi, nė kėtė rėmujė digjen pesė shtėpi deri nė themel.[38] Nė kėto rrethana kur fshati ishte i rrethuar nga tė gjitha anėt, nė mes tė fshatit para qytetarėve tė Bogovinės nxiret Kryetari i Bashkėsisė lokale pėr ta pushkatuar, me akuzė se ka qenė bashkėpuntor i ngushtė i Xhemės dhe se djali i tij Bajrami bėnte pjesė nė ushtrinė e Ballit Kombėtar. Ushtari merr urdhėr pėr ekzekutim tė Iljaz Bogovinės. Por ky trim fare nuk i frikėsohet vdekjes dhe i mėshon me shkop ushtarit qė mori urdhėr tė vriste. Nė kėtė tollovi kryetari i Bogovinės u vra mė 18 mars 1945, nga disa ushtarė tjerė.[39] Nė kėto rrethana tė jashtėzakonshme komanda partizane e lidhi parinė e fshatit dhe i nisi pėr nė Gostivar. Por gjatė rrugės ecnin duar lidhur, nėpėr fshatrat: Pirok, Gradec, Sanakos, Negotinė, mbrenda kohės kėta e ndruan vendimin dhe i vranė afėr fshatit Dobėrdoll, te vendi i quajtur ”Bota e Kuqe”afėr gėshtenjave tė fshatit. Nė kėtė akt trishtues u vranė pa pikė faji kėta udhėheqės tė fshatit Bogovinė: Sekretari i bashkėsisė lokale, Lazim Misimi, me anėtarėt e Kryesisė: Rushan Dehari, Garip Beluli, Mehmet Veseli. Nė kėtė masakėr kanė qenė prezent edhe disa qytetarė tė fshatit Sellcė dhe Novo Sellė. Kėtij masakri i shpėton vetėm Hazir Vahiti nga fshati Sellcė e Keqe.[40] Komandanti i ”Ballit Kombėtar” nė Pollog e mė gjėrė, gjithmonė ka kėrkuar nga luftėtarėt e vetė qė tė jenė shumė tė kujdesshėm qė mos tė vijė deri te vrasja nė mes tė shqiptarėve. Vetė ky komandantė shpeshėherė deklaronte se ne nuk guxojmė tė derdhim gjak nė mes veti dhe tė kėnaqim shpirtin e sllavėve.[41]
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Urata
Pėrjashtuar
Pėrjashtuar


Numri i postimeve: 1894
Registration date: 13/12/2007

MesazhTitulli: Re: BALLI KOMBETAR - KOLOBORATOR APO LUFTETARE?   Fri Feb 15, 2008 6:52 pm

Dorėzimi i qyteteve shqiptare dhe terrorizimi i tyre nga Partizanėt

Ushtritė sllavo maqedonase bėnė njė shėtitje nėpėr qytetet shqiptare tė Maqedonisė pas mbarimit tė luftės, duke ”ēliruar”mė 16 nėntor Kėrēovėn, hynė nė Gostivar mė 18 nėntor pa luftė. Nė krye tė kolonės, mbi kalė tė bardhė, gjendej komandanti i Brigadės sė IV shqiptare Nafi Sulejmani, qė mund tė merret si disfatė e fundit e ”Ballit Kombėtar” nė luftė pėr ēlirim e bashkim kombėtar. Kjo brigadė qėndroi pak kohė nė qytet dhe mori urdhėr nga Shtabi Kryesor Maqedonas qė ta lėshonte qytetin dhe tė vendosej nė fshatrat pėr rreth fshatit Ēajlė. Kurse nė qytet u vendosėn Brigada I dhe e XV, maqedonase. Prej kėsaj kohe fillon njė epokė mė e vrazhdė e terrorizimit dhe e zhdukjes kundėr popullit tė pa fajshėm shqiptar, me pretekst se po kėrkonin armė.?…V.Xh). Ndėrsa Brigada IV Shqiptare vazhdonte luftėn pėr pastrimin e terrenit kundėr ”armikut”, (kėshtu quheshin nga partizanėt forcat e Ballit Kombėtar). Brigada Shqiptare nga Gostivari hyri nė Tetovė, ku poashtu qėndroi disa ditė dhe mori urdhėr qė tė niset pėr rrugė, qė tė pastronte terrenin nė zonėn e Shkupit, ndėrsa brigadat Maqedonase nga Gostivari e Shkupi me tė madhe hynė nė Tetovė pa luftė. Brigada e IV shqiptare i la ato: ”deri nė fund qė ta kryenin detyrėn” dhe vetė me 5 mijė luftėtarė arriti nė Kumanovė, pėr ta pastruar terrenin nga forcat e Sulė Hotlit dhe Mulla Idrizit, qė deri tani kishin pastruar disa ushtri bullgare dhe kishin zvogėluar brigadėn e XVII sllavo-maqedonase, qė kishin bėrė masakra tė pa para nė kėto anė, posaēėrisht ishte shquar nė kėto masakrime barbare komandanti i saj Zufer Musiqi.[42] Ndėrsa Qazim Luzha, qė vetė e mbante tė ēliruar Tetovėn ua dorėzoi partizanėve shqiptarė. Kėtė vepėr e kreu komandanti i artilerisė partizane Sabri Voci nga Elbasani, oficer i karrierės, nė bashkėpunim me shumė tė rinjė nga Tetova, muarrėn nė dorėzim qytetin duke krijuar njė administratė nga vetė tetovarėt shqiptarė. Kjo vepėr e partizanėve shqiptarė, si ngjarje i shqetėsoi pa masė pushtetin sllavo-maqedonas dhe kėrkuan nga shtabi i divizionit tė merreshin masa karshi kėtij akti tė pa pranueshėm. Pas ca ditėve Sabriu u burgosė, me disa oficerė tjerė shqiptarė. Poashtu u burgosėn edhe shumė tė rinjė tetovarė nė kampin e ”Monopolit tė duhanit”, tė cilėt u dorėzuan pushtetin maqedonasve. Pas disa javėsh vjen nė Gostivar njė letėr e dėrguar nga Xhemal Voci nga Elbasani, i cili gjatė kohės sė okupacionit fashist ka qenė mėsues nė Gostivar sė bashku me Ahmet Peren i cili ishte edhe themelues i qelizave tė para komuniste, kėto mbledheje konsultative shpeshėherė mbaheshin nė shtėpinė e tij. Por duhet theksuar se edhe kėtij komunisti pushteti maqedonas nuk i ngeli borxh. Procesi gyqėsor ėshtė udhėhequr nga prokurori Llazar Mojsov. Kėtė e dėnoi nė fillim me 20 vite burg, por mė vonė i zvogėloi dėnimin nė 18 vite, duke ia shkatėruar tėrė familjen nė Gostivar, gruan ia larguan pėr Turqi, ndėrsa vajzėn e vetme legjitime e ndajtėn nga Ahmet Pere, rrėfen vetė Ahmet Pere.[43] Ky nė letėr kėrkonte nga Ahmeti qė ta lajmėrojė pėr djalin e vetė Sabriun. Ahmeti kėrkoj nga Gafur Paēuku qė ta informonte pėr gjendjen e Sabriut, pasi i ati ishte i interesuar qė ta shohė tė birin, por mori pėrgjigje negative pasi nė burg nga tortura qė i kishin bėrė sllavo-komunistėt, dukej si me dy koka. Babai i Sabriut u kthye prapė pėr nė Elbasan pa e parė djalin. Ndėrsa me urdhėr tė Gafurit, Sabriun e vizitoi Ahmet Pere, pasi e kishte edhe shok tė normales. Si e pėrshkruan Ahmeti vizitėn e Sabriut nė Burg: ”Sabriu nuk njiheshte fare ai ishte i ejntur nė fytyrė, dhe dukej sikur kishte dy koka, nga kėmbėt nuk ecte dot, por e mbanin pėr krahu dy partizanė. Pas ca kohe Sabriu u dėnua me vdekje [44] Ushtria sllavo maqedone bėnė masakra tė pa parė nė rrugėn Gostivar Ēegran pėr rreth Vardarit, ku vranė mbi 300 vetė, ndėrsa pasi hynė nė Tetovė burgosėn djemtė mė tė mirė tė.popullit shqiptar. Nė Monopol tė Duhanit kishte tė vrarė mbi 2000 vetė nga 6000 sa ishin tė burgosur.[45] Tė burgosur dhe shumė tė vrarė ka pasur edhe nė kampin e shkollės bujqėsore nė Tetovė. Poashtu pati shumė tė vrarė nė fshatin Saraqinė, qė ishte inprovizuar si kamp nė mes tė fshatit i banuar me shumicė me maqedonas e kolonist serb. Poashtu nuk dihet edhe sa tė vrarė kishte nė shkollėn e fshatit Zhelinė, ku ka pasur tė burgosur mbi 600 vetė.V.Xh.). Nė Tetovė me rrethinė u bė njė kasap-hane e vėrtetė u vranė dhe u masakruan heronjtė e popullit dhe njerėzit mė tė devotshėm tė kombit Shuaip Kamberi, kryetar i Komunės sė Tetovės dhe redaktor i gazetės ”Zani i Sharrit”,u vra me njė grup shokėsh, duke i hudhur nė gypin e hidrocentralit me Jusuf Kulikun. Ndėrsa tė gjallė Ozna i ka djegur afėr familjes, Afės Sulejman Shaipin, Mulla Sylė Jakupin. U torturuan komandantėt e Xhemės pėr Tetovėn, Arif Kapetani, e Arif Brodeci dhe u burgosėn Xhafer Tetova dhe Gajur Derralla si organizator tė xhandarmerisė pėr zonėn e lirė shqiptare.[46] Marrėveshja e Kalishtės nė mes Xhemė Gostivarit dhe Lok Llakavicės kurrė nuk u realizua pėr vazhdimin e luftės nė pranverė tė vitit 1945. Nga Ozna u vra Aqif Rexhani, Lok Llakavica duke ikur nga ndjekja e Oznės u largua pėr Shqipėri. Nė malet e Sharrit ngeli vetė Xhema me disa shokė duke kaluar dimrin nė malet e ftohta tė Sharrit. Ushtria e ”Ballit Kombėtar” ndiqej nė ēdo skaj nga partizanėt dhe komunistėt e saj. Nė kėtė kohė OZNA, famkeqe jugosllave arriti ti bėnė pėr vete disa bashkėluftėtarė tė Xhemės, duke u premtuar liri dhe para. Kėta arritėn sė pari ta helmojnė me petulla, (por ky version nuk mund tė merret si i saktė), e pastaj e vrasin Komandantin dhe trimin e shquar tė ”Ballit Kombėtar” i cili vdiq nė malet e Sharrit mė 2 prill 1945.[47] Njė bashkėluftėtar i Xhemės vdekjen e Xhemė Gostivarit e pėrshkruan me njė pikėllim shpirtėror duke i pėrkujtuar ato momente tragjike tė vdekjes thotė: ” Xhema ēohet nė kėmbė e rroku automatikun dhe gjėmoi mali me piskamėn e tij mė helmuat ?…unė me bukė e ju me helmė”.[48] Nė ato momente i shkrepi disa plumba, por ato kėsaj radhe fluturuan pėr herė tė parė nė drejtim tė panjohur. Mė vonė pasi i pushoi trupi kėrkush nuk guxonte ti afrohej, iu pre koka dhe u dėrgua nė Gostivar ku qėndroi pėr dy ditė nė sheshin e Gostivarit. Por falė luftėtarėve tė tij koka e tij u grabitė nė drejtim tė panjohur.[49] Pėr kėtė rast tragjik njė grua maqedonase e Gostivarit rrėfen: kjo ėshtė turp i llojit tė vetė, njerėzit edhe pas vdekjes duhet thėnė tė vėrtetėn se Xhema nuk e merritonte kėtė vepėr ēnjerėzore, se gjatė komandimit tė tij tė gjithė qytetarėt e Gostivarit dhe rrethinės me tė vėrtetė falė tij, kanė qenė mjaftė tė sigurtė dhe tė lirė, nė lėvizjet prej njė vendi nė tjetrin, pa marrė parasysh pėrkatėsinė nacionale ”E sot pa fije turpi mundohen ta shajnė edhe bashkėpunėtorėt e tij mė tė ngushtė”.[50]

Pra, pėr Familjen e Xhemės u pėrsėrit historia, kjo familje patriotike qė pėrkrahu me tėrė familjen kryengritjen e Shtatorit mė 1913. Pėr kėtė kontribut tė familjes patriotike tė Xhemės tregon edhe ngjarja kur Komandanti serb e gjymtoi nė vitin 1913, gjyshin tė Xhemės, Esat Ali Hasėn si pjesėmarrės nė kryengritje dhe e hudhi tė gjallė nė zjarr, ndėrsa gjashtė antarė tjerė tė Familjes Hasa i vrau.[51]

Me kėtė tradhėti kombėtare u kėnaqėn aspiratat e pushtetit sllavo maqedonas me tradhėtinė qė bėnė vetė shokėt e Komandantit tė ”Ballit Kombėtar”. Por kjo kėnaqėsi shpirtėrore nuk do tė zgjas shumė kohė, pasi organet maqedonase dhe Ozna famkeqe shumė shpejtė kėta shėrbetorė tė sllavit do ti pastrojė, qė u shitėn shumė lirė duke tradhėtuar vėllaun, shqiptarin dhe tėrė Kombin. Nė fund mund tė konstatojmė si dje ashtu edhe sot tė gjithė nė kuriz i kemi pėrjetuar pasojat e komunizmit e tė shovinizmit sllav. Ne shqiptarėt kėtė disfatė tė rėndė kombėtare qė shpeshėherė kemi pasur edhe pėrleshje nė mes vedi, vėllau kundėr vėllaut, pa paragjykime duhet ta kėrkojmė nė mesin tonė duke filluar nga Konferenca e Mukjes e kėndej, qė kurrė mė mos dhash zoti, tė na pėrsėritet.V.Xh).

Pra, ne duhet tė pranojmė se Ballistėt ishin atdhetarė Kombėtarė, vizionarė tė pėrpiktė, nė rrugėn qė ēonte drejtė Bashkimit Kombėtar. Pra krejtėsisht nė fund ideologjia komuniste, popullit shqiptar i zhduku disa virtyte tė larta me tė cilat mbureshim dhe dalloheshim nga popujt tjerė, ndėrsa Shqipėrinė e solli buzė tė Greminės.V.Xh.).

Por do tė ishte e rrugės pėr tė gjithė ata qė kanė bėrė mėkate ndaj Ballit dhe djemve mė tė mirė tė kombit tė kėrkojnė falje publike, duke u ngritur nga njė lapidarė, nė ēdo vend tė tokės shqiptare atje ku ka pasur heronj dhe atdhetarė tė tillė, qė kanė flijuar jetėn pėr liri tė Kombit .

Kontribut i Xhemė Gostivarit nė luftėn e popullit shqiptarė pėr ēlirim e bashkim kombėtar, ėshtė njė kontribut i jashtėzakonshėm i programit tė pėrbashkėt i Frontit pėr Bashkim Kombėtar, qė me vizionin e tyre qė patėn kurrė nuk u pėrkulėn pėrpara huntės komuniste tė udhėhequr nga Moskva Beogradi dhe Tirana.

Fronti i ”Ballit Kombėtar” qė nga fillimi i luftės sė Dytė Botėrore i bėri thirje popullit se ėshtė momenti nė luftė pėr ēlirim e bashkim kombėtarė kundėr sunduesėve sllav tė Beogradit. ”Balli kombėtar” si forcė e shėndoshė kombėtare kurrė nuk u gjunjėzua pėrpara propagandės dhe ideologjisė komuniste.

Krerėt Ballit: ishin pikėsėpari atdhetarė, kombėtarė vizionarė dhe strategė tė pėrpiktė pėr tė ardhmen e kombit, nė pikė tė parė ishin kundėrshtarė mė tė vendosur tė pushtetit tė egėr sllavo komunist. V.Xh)

Kjo ideologji i ktheu prapa shumė popuj tė pėrparuar pėr disa shekuj, ndėrsa popullit shqiptar i zhduku shumė virtyte tė larta qė posedonte ky popull kreshnik gjatė shekujve nė Ballkan e mė gjėrė, qė dallohej nga popujt tjerė me virtyte tė larta humane e njerėzore.

Por nė fund duhet theksuar se ideologjisė komuniste si nė Jugosllavi, poashtu edhe nė Shqipėri i ka interesuar vetėm grabitja e pushtetit. Qė me rrėzimin e fashizmit me ēdo kusht tė vinė nė pushtet, pa marrė parasyshė sakrificat njerėzore e materiale.V.Xh.).

Prandaj sot me plotė tė drejtė morale mund tė konstatohet, se Balli Kombėtar gjatė luftės sė Dytė Botėrore, ka qenė e vetmja forcė patriotike qė ka pėrkrahur me pėrpikėni programin e Lidhjes Shqiptare tė trasuar nga i madhi Abdyl Frashėri dhe i shpallur nė Kuvendin Gjithkombėtar nė Prizren mė 1878. Kjo luftė pėr ēlirim e bashkim kombėtar vazhdon pandėrprerė, pėr ribashkimin e tokave tė Shqipėrisė Etnike. Kjo Lėvizje Gjithkombėtare e forcave mė tė shėndosha atdhetare vepron nė vazhdimėsi pa ndėrprer (kurr), deri mė sot aktivitetin e vetė patriotiko-revolucionar, deri nė arritjen e plotė tė qėllimeve tona mbarė komėtare. Kjo luftė do tė zgjasė deri nė ēlirimin e ēdo pllėmbe toke-Ilire, nga sunduesit e huaj.

____________________________________

Bibliografia: [1] Miftar Vahiti nga fshati Tearcė, pjesmarrės dhe ushtarė i Ballit Kombėtar nė ēetėn e Arif Kapetanit.
[2] Vebi Xhemaili, Shqiptarėt e Pollogut nė luftė pėr ēlirim e bashkim, kombėtar (1912-1918), (punim doktorature), Prishtinė, 2002 f.264.
[3] Vebi Xhemaili, Pollogu nė luftė 1941-1944, “Rilindja”, Tiranė, mars 13-18, 1995.
[4] Gazeta “Zani i Sharrit”, Tetovė, mė 12 tetor 1944.2/14/2003
[5] Kralevina Jugoslavije, Drzhavna realna gimnazija u Tetovu, (Izveshtaj za shkollsku godinu 1929-1930.), Shkup, 1930.
[6] Vebi Xhemaili, “Pollogu nė luftė 1941-1944”. “Rilindja” Tiranė, mė 13 – 18 mars 1995.
[7] Po aty.
[8] Gazeta “Zani i Sharit”, Komandant i operacionit (nėnshkrimi), Major Xhem Hasa, Tetovė, mė 30-XI- 1944.
[9] Gazeta “Zani Sharrit”, Tetovė, 1944.
[10] Ahmet Pere-Selman Kasapi, Gostivari 1941-1955, “Pėrpjekjet e shqiptarėve tė Maqedonisė pėr liri e pavarėsi”, (Dorėshkrim), Tiranė 1989.
[11] Gazeta “Zani i Sharrit, Tetovė, 1944; A.rkivi i Maqedonisė-Shkup, Dokumente pėr lėvizjen e rinisė nė Maqedoni 1941-1945, 1961, f. 197.
[12] A. M.-Shkup, K-1, nr.ark.10, Prokuroria publike e Tetovės.
[13] Ahmet Pere, Selman Kasapi, “Gostivari, dhjetor 194 -korik 1955”, (Pėrpjekjet e shqiptarėve tė Maqedonisė pėr liri e pavarėsi), monografi nė dorėshkrim Tiranė 1989, f. 142.
[14] Rėfime tė vetė Bajram Dobėrdollit, dhėnė autorit nė vitin 1975, pas kthimit nga burgu i Tiranės, i cili nė burgė ka pėrjetuar vuajtje tė pa pėrshkruara por ka qenė i njohur se i ka munguar veshi i majtė.
[15] Ahmet Pere, Selman Kasapi, “Gostivarin, 1941-1955”, vep e cit. po aty.
[16] Ahmet Pere-Selman Kasapi, Gostivari 1941-1955, po aty.
[17] Ahmet Pere, Selman Kasapi, Gostivari 1941-1955, vep. e cit. 145-146.
[18] Ahmet Pere Selman Kasapi, Gostivari nga viti 1941-1955, (Maket), Po aty, f. 146.
[19] Po aty. f. 147.
[20] Jakim Sidanidovski, Gostivarskiot kraj vo 1943 god., Shkup, 1975 f. 308.
[21] Masar Kodra, “Slobodnite Teritori vo Zapadna Makedonija 1943”, Shkup, 1975 f.146.
[22] Ahmet Pere-selman Kasapi, “Monografi pėr Gostivarin 1941-1955, vepėr e pėr. f. 257.
[23] Qemal Agolli, Sabit Fidani, dėshmitarė tė gjallė pėr luftėn e Bukoviqit, ku dėshmojnė pėr luftėn dhe trimrinė e ushtarėve tė Ballit dhe Xhem Gostivarit. Tiranė mė 7 prill 1993.
[24] Qemal Agolli dhe Sabit Fidani dėshmojnė pėr trimėritė e Xhemės dhe urdhėrin e tij dhėnė ushtarėve tė vetė qė s’guxon kushė tė vras shqiptarė. Tiranė mė 7 prrill 1993.
[25] Vangjell Kasapi, Hasan Ēipuri, Ēlirimtarėt shqiptarė nga Dibra nė Zagreb, Tiranė 1995 f. 97.
[26] Gazeta “Zani i Sharrit”, Tetovė, Mė tetor 1944, f.5.
[27] Gazeta “Zani i Sharrit”, Tetovė, Mė tetor 1944, f.5.
[28] Gazeata “Zani i Sharrit”, po aty.
[29] Nexhbedin Abdiu, Strmnica, (monografi), Tetovė, 1999 f.258.
[30] Vebi Xhemaili, Luftrat e Skėnderbeut nė Pollog, gazeta ”Globi”, Shkup, 2002.
[31] Boro Mitrovski, Tetovo i tetovsko vo nov 1941-1945, Tetovė, 1991, f.321 [32] Boro Mitrovski, disa aspekte tė politikės gjrermane nė Ballkan, Shkup, 1975, f. 114.
[33] Po aty. vep. e cit. f. 114.
[34] Po aty.
[35] Po aty.
[36] Adem Xhemaili, nga fshati Bogovinė, luftėtarė i Xhem Gostivarit.
[37] Adem Emin Xhemaili, pjesmarrės nė kėtė luftė si luftarė i Xhemė Hasės i lindur mė 1922. nė Bogovinė.
[28] Gazeta “Zani i Sharrit”, po aty.
[29] Nexhbedin Abdiu, Strmnica, (monografi), Tetovė, 1999 f.258.
[30] Vebi Xhemaili, Luftrat e Skėnderbeut nė Pollog, gazeta ”Globi”, Shkup, 2002.
[31] Boro Mitrovski, Tetovo i tetovsko vo nov 1941-1945, Tetovė, 1991, f.321
[32] Boro Mitrovski, disa aspekte tė politikės gjrermane nė Ballkan, Shkup, 1975, f. 114.
[33] Po aty. vep. e cit. f. 114.
[34] Po aty.
[35] Po aty.
[36] Adem Xhemaili, nga fshati Bogovinė, luftėtarė i Xhem Gostivarit.
[37] Adem Emin Xhemaili, pjesmarrės nė kėtė luftė si luftarė i Xhemė Hasės i lindur mė 1922. nė Bogovinė.
[42] Emrin e kėtij komandanti ēetnik e ka mbajtur njė shkollė fillore nė Tetovė.
[43] Ahmet Pere Selman Kasapi, Gostivari…….f.312.
[44] Ahmet Pere, Selman Kasapi, Gostivari…., vep. e cit. f.298.
[45] Sabidin Ramadani, rėfime nga vuajtjet nė kampin e monopolit nė Tetovė.
[46] Boro Mitrevski, Okupacionit sistem vo Tetovo i Tetovsko…Teovė 1991,315.
[47] Riza Raifi-nga fshati Gornjan, luftar i Xhemė Hasės i cili ka vdekur 1981.
[48] Riza Gornjani, bashkėluftar dhe shok i ngushtė i Xhemė Gostivarit, gjatė luftės nė Pollog.
[49] Rėfimi i Riza Gornjanit, pėr vdekjen dhe tradhtinė qė i bėnė njerėzitė e vetė.
[50] Blagorodna Stevēevska, mėsuese e biologjisė nė Gostivar, e lindur mė 1911, Kėtė deklaratė e ka dhėnė gjatė viteve nė pension 1979.
[51] Vebi Xhemaili, Lufta e shqiptarėve tė Tetovės dhe Gostivarit nė luftė pėr ēlirim dhe bashkim kmbėtar 1912-1918, (disertacion i doktoraturės), f. 88; me kėtė rast nė kryengritjen e Shtatorit 1913, u vranė edhe gjashtė burra tė familjes sė Xhemė Hasės: Vesel Ali Hasa, Ramadan Hysen Hasa, Avzi Ali Hasa, Osman Ali Hasa, Hysen Rexhep Hasa, dhe Bilall Hasa. ( Recenzionin dhe analizimin pėrmbajtėsor e bėri:prof.dr.Nehat Sadiku)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Urata
Pėrjashtuar
Pėrjashtuar


Numri i postimeve: 1894
Registration date: 13/12/2007

MesazhTitulli: Re: BALLI KOMBETAR - KOLOBORATOR APO LUFTETARE?   Fri Feb 15, 2008 6:59 pm

Abas Ermenji - Nje jete per Shqiperine


Abas Ermenji lindi nė Ermenj tė Skraparit mė 12 dhjetor 1913. Studimet fillore i kreu nė Berat, kurse studimet e mesme nė gjimnazin e Shkodrės. Nė vitet 1934-1938 kryen nė Sorbonė, Paris, Fakultetin e Letėrsisė me specializim Historinė.

Kthehet nė Shqipėri nė vitin 1938 dhe emėrohet profesor nė Liceun e Korēės ku jep mėsim deri nė muajin nėntor tė vitit 1939. Arrestohet nga italianėt si njė nga organizatorėt e rinisė korēare nė manifestimet e 28 Nėntorit 1939 kundėr pushtimit fashist dhe internohet nė ishullin e Ventotenes, prej ku lirohet nė vitin 1941.

Sapo kthehet nė Shqipėri merr pjesė nė organizimin e rezistencės sė armatosur kundėr pushtimit tė huaj nė zonėn Skrapar-Berat dhe arrin ta mbajė Beratin tė lirė prej italianėve. Ishte njė nga organizatorėt e Ballit Kombėtar dhe anėtar i Komitetit qendror tė tij.

Pas fitores sė revolucionit komunist nė Shqipėri, detyrohet tė largohet nga atdheu dhe tė marrė rrugėn e gjatė tė mėrgimit. Vendoset nė Paris ku drejton Komitetin Kombėtar Demokrat "Shqipėria e Lirė", i cili ka lozur njė rol tė madh nė pėrpjekjet pėr njė Shqipėri tė lirė nga diktatura komuniste si dhe pėr ēlirimin e Kosovės nga shtypja dhe tirania e Serbisė.

Pas rikrijimit tė Ballit Kombėtar nė Shqipėri nė vitin 1991, zgjidhet kryetar i kėsaj partie dy herė radhazi nė vitet 1994 dhe 1998. Gjatė kėsaj periudhe, megjithė moshėn e tij tė madhe, ka dhėnė njė kontribut tė madh nė ngritjen e ndjenjės kombėtare tė shqiptarėve nėpėrmjet njė serie konferencash nė tė gjithė Shqipėrinė.

Profesor Ermenji ka qenė njė mbrojtės i flaktė i ēėshtjes dhe kombėsisė shqiptare, me artikuj tė shumtė, tė botuar tek "Flamuri", tek "Balli i Kombit", tek pėrmbledhja "Albania" etj. Por kryevepra e tij ėshtė studimi "Vendi qė zė Skėnderbeu nė Historinė e Shqipėrisė" - njė apologji madhėshtore e kombėsisė shqiptare.

Profesor Abas Ermenji u nda nga jeta mė 10 mars 2003.
Profesori e donte shumė Shqipėrinė. Jetoi pėr Shqipėrinė dhe vdiq me Shqipėrinė nė gojė. Kėshilla e Tij e fundit ishte qė tė jemi Shqiptarė tė mirė.


Kopje e pėrgjigjes sė njė letre drejtuar Parlamentit Europian nė lidhje me dėnimin e 88 shqiptarėve tė Kosovės nė vitin 1983 :






Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Urata
Pėrjashtuar
Pėrjashtuar


Numri i postimeve: 1894
Registration date: 13/12/2007

MesazhTitulli: Re: BALLI KOMBETAR - KOLOBORATOR APO LUFTETARE?   Fri Feb 15, 2008 7:09 pm

Nė Kongresin e Lidhjes Kosovare nė Ēikago, Nėntor 1973 me Luan Gashin, Jusuf Azemin dhe Richard Daley-n, kryetarin e atėhershėm tė Bashkisė sė Ēikagos
Kongresi i Parė Botėror i Lidhjes Kosovare, i cili pėrfaqėsonte njė lėvizje qė pėrpiqej t'i dilte zot Kosovės dhe Kosovarėve, u mblodh mė 24 dhe 25 nėntor 1973 nė Ēikago. Nė kėtė Kongres Prof. Abas Ermenji, nė emėr tė Komitetit Kombėtar Demokrat "Shqipėria e Lirė", mbajti njė fjalim tė madh mbi historinė e Shqipėrisė dhe tė Kosovės i cili u prit me entuziazėm nga tė pranishmit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7555
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: BALLI KOMBETAR - KOLOBORATOR APO LUFTETARE?   Fri Feb 15, 2008 7:32 pm

Abaz Ermenji dhe "Mėrgata e Qyqeve" do tė mbesin Qyqe historikisht pėr popullin Shqiptar dhe Shqipėrinė.
Ėshtė fat i madh qė arriti Enver Hoxha t'i dilte popullit shqiptar nė krye ta organizojė popullin dhe ta ēlironte nga fashistėt dhe kolaboracionistėt, sepse tė arrinin tė fitonin pushtetin pėrmes luftė[s sė ndyr tė kėtyre Ermenjėve Shqipėrin pas rėnjes sė fashismit nė botė do ta coptonin mes shteteve greqi dhe serbi duke e fshirė nga rruzulli toksor si Shtet.
Sa i pėrket ballistėve tė cilėt ishin jasht shtetit Shqipėtar ėshtė tjetėr gjė sepse ata u munduan shpirtėrisht tė ēliroheshin nga okupatori serbosllav.


Edituar pėr herė tė fundit nga nė Fri Feb 15, 2008 8:54 pm, edituar 1 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Urata
Pėrjashtuar
Pėrjashtuar


Numri i postimeve: 1894
Registration date: 13/12/2007

MesazhTitulli: Re: BALLI KOMBETAR - KOLOBORATOR APO LUFTETARE?   Fri Feb 15, 2008 8:17 pm

IDEALI I KRYQEZUAR - Kujtimit te Abaz Ermenjit



Per fatin e trishte te popullit shqiptar, sot ne skenen politike kane dale forcat me te pandergjegjeshme, ambicioni i te cilave eshte vetem e vetem perfitimi dhe pasurimi me ēdo kusht dhe pa marre parasysh mjetet qe perdoren. Kaq keq jane katandisur punet ne Atdheun tone te stermunduar, sa para se te kerkohet mafia ne fusha te tjera duhet kerkuar ne skenen politike. Nje mafie aq dinake dhe e sofistikuar saqe e ka kthyer politiken shqiptare ne nje rreth vicioz ku perplasen jo dy apo tre ide e programe, per ēfare eshte e behet politika, por dy a tre individ, politikane te paskrupullt, te cilet per hir te interesave personale apo te klaneve qe u perkasin nuk e kane per gje ti vene flaken Shqiperise, siē ja vune ne menyre te vazhdueshme ne fillimet e demokracise por ne menyren me te pashpirt e makabre ne pranvere te vitit 1997. Po si ju be peshqesh ketij populli kjo kaste piranash qeverisese, qofshin te majtes apo te djathtes? Si ndodhi e si rrodhi qe ne menyre sistematike u shkatrrua ēdo pasuri kombetare te ketij populli, qe per pesedhjet vjet vertete kishte hequr mundimet e Krishtit, por ama edhe pse nder me te varferit ne bote, me nje page per te mbajtur frymen, kish ndertuar hidoēentrale, fabrika e uzina, kish bere bonifikimin e fushave, kishte nje industri te naftes e te plehrave kimike, kish instaluar linje te tensionit te larte nga jugu ne veri e nga lindja ne perendim. Pra diē kishte potencialish ky popull, ēfare e ushqente shpresen se kalimi ne sistemin e ri do te mund te behej pa eksese dhe vuajtje te medha ekononmike. Mirepo ēfare ndodhi ne te vertete. Politika injektoi idene e mbrapshte te shkatrrimit, se do t'na i ndertonte kapitalizmi perendimor me te mira veprat industriale madje me teknologji moderne bashekohore. Do te na i ndertonte Amerika badihava... E keshtu politika i vuri flaken Shqiperise duke nxitur vjedhjet e shkatrrimet. Ne te vertete shkatrrimet ishin leverdia me e madhe e politikes, sepse beniaminet e dikurshem te komunizmit, qe tororisnin gjoja ide te zhvillimeve te reja te socializmit envero-ramizian ne gazeten "Zerit te Popullit", ( e qe sot shiten si ide reformatore qe paraprine demokracine ne vitet 90), dolen pra me pas si palikare te rinovuar ne skenat e tranzicionit. Dhe per ta bere me te besueshme nevojen e shkatrrimit, perhapen soj-soj teorish madje duke u vene ndermarrjeve, fabrikave e uzinave epitete si "uzinat e fabrikat e Enver Hoxhes", "Hidroēentralet e Partise", "Rrangallat e Diktatures". Pra perpunuan fillimisht platformen e shkatrrimit moral te industrise kombetare qe ta kishin me te lehte shkatrrimin material. I tere qellimi ishte qe si inisiativa ekonomike dhe politike te binte ne duart tyre a te bijeve te tyre e kurrsesi ne duart e njerezeve qe per gjysem shekulli konsideroheshin "armiq", te cilet duheshin izoluar ne menyrat me te sterholluara ekonomikisht e politikisht. Cila ishte kjo kaste e rinovuar dhe e konvertuar " demokratikisht" per te mbijetuar ne tribunat e jetes dramatike shqiptare edhe ne kushtet e reja te shembjes se komunizmit ane e mbane Europes. Kujt i takon merita e krijimit te ketij labirinthi pa rrugedalje, ketij kaosi qytetar, ketij mjerimi kombetar ekonomik qe u gjend Shqiperia ne dhjetvjeēarin e fundit te shekullit qe shkoi?! Dhe vazhdon si ogur i keq edhe pse gjysemdekata e shekullit te ri po kalon...

Natyrisht eshte thene e sterthene, ndaj nuk eshte veshtire te evidentohet emri i Ramiz Alise si krijuesi i klaneve dhe i skemave te politikes se sotme sipas mesimeve e stilit te inicuar nga Gorbaēovi ne Katovice te Polonise.Ose e thene ndryshe, diktatori i fundit shqiptar krijoi Katovicen Shqiptare si nje cikel i mbyllur brenda orbites se PPSH-se, nga frika e marrjes se pushtetit prej te djathtes nacionaliste kundershtare e PPSH-se qe ndodhej ne perendim, ne aleance kjo me "armiqt e brendshem" e klasat e permbysura. Frika e Ramiz Alise e kishte nje shkak. Fantazma e pergjakur e Nikolla dhe Elena Causheskut i shfaqej si Makbethit kufoma e Bankos. Prandaj dhe u ngut qe, ne leshimin e pare per pluralizmin, ne krye te forces opozitare te vinte patjeter nje ekip a lider komunist i argasur dhe i besuar. Nje njeri qe te ishte demagog i besueshem dhe orator i rrepte metingjesh, per te mos u lene hapsire forcave te tjera nacionaliste qe mund te ktheheshin nga jashte apo rizgjoheshin ne vend.
Dhe keshtu krijoj skalionet e politikes shqiptare, rreshteret e demokracise, te cilet jo vetem kishin qene nga rrethi i afert i oborrit te prasem te Bllokut te Byrose Politike, por madje deri dhe ish ministra e diplomate te Qeverise Komuniste na u bene kryetar partish. Mirepo Ramiz Alia kishte inkuadruar ne projektet e veta nga ai lloj llumi bolshevik i paprincipte, qe nuk e kishin per gje ta hidhnin krijuesin e vet ne moēalin me te pare qe do te takonin ne rrugetimin politik. Dhe vertete e hodhen ne moēal, e shane e mallkuan, i bene nje gjyq kafesh e pastaj se fundi e lane te kalonte pleqerine si nje eremit, e sa here qe e donte puna per ta treguar si nje gogol duke trembur femijet e politikes naive shqiptare, e vune edhe te fliste, te bente libra, te jepte intervista ne konkurence me Nexhmije e Liliana Hoxhen, te udhetonte ne Amerike, te pinte, drekosej e darkosej ne Pier Four, restorantin patriotik te shqiptareve te Bostonit... Keshtu pra u formua garda e politikes se sotme, ne te cilen perfshihen soj-soj politikanesh qe e katandisen shtetin Shqiperine si nje i semuri i Ballkanit. Te gjithe keta udheheqes sotem, te dale prej kuintave te PPSH, te ndare e rindare nder parti si loja e kungulleshkes, bashke me bandat e mediokrreve qe u vine nga pas, jane ne kete periudhe kritike per popullin shqiptar si krimbat e zinj qe e hane nga brenda trungun e kombit shqiptar.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Urata
Pėrjashtuar
Pėrjashtuar


Numri i postimeve: 1894
Registration date: 13/12/2007

MesazhTitulli: Re: BALLI KOMBETAR - KOLOBORATOR APO LUFTETARE?   Fri Feb 15, 2008 8:18 pm

Le te hedhim nje veshtrim ne paralelen tjeter te politikes ne rradhet e forcave te quajtura nacionaliste. Shume intelektuale e njerez te thjeshte te popullit kishin shpresa tek nje idealist shqiptar i pakompromentuar si Abaz Ermenji, i vetmi i mbetur gjalle nga nacionalistet shqiptare te Luftes se Dyte Boterore, profesor ne Liceun e Korces, antifashist, komandant formacionesh te armatosura te Ballit Kombetar, organizator i rezistences antikomuniste, profesor universiteti ne France dhe udheheqes i nje force nacionaliste qe kishte arritur te mbijetonte ne mergim. Mirepo programi i partive ( socialistet+demokratet+soc.demokratet) ishte i tille, saqe arriti ta neutralizoje efektin e opozites se vertete te mbetur nga lufta civile ne Luften e Dyte Boterore. Natyrisht ketu duhet marre ne konsiderate se idealiste te njohur si Mid'hat Frasheri, Abaz Kupi, Muharrem Bajraktari kishin kaluar ne histori dhe pjesa e mbetur e nacionalisteve te perēare si mos me keq kishte marre tatepjeten ne mergim. Ndersa Legaliteti ishte nje force gati e paperfillshme e pa kurrfare influence perveēse kishte disa efekte nostalgjike tek disa bij oficeresh zogolliane. Influenca e mergimtareve nacionalist ne Shqiperi mbeti mjaft e vogel per shume arsye. Se pari sepse sistemi monist i kishte njollosur ne menyre te rafinuar nacionalizmin nderkohe qe kishte glorifikuar "internacionalizmin", keshtu qe brezat e lindur pas Luftes se Dyte Boterore ne Shqiperine e izoluar, kishin nje perfyrim krejt bardhe e zi per nacionalistet qe qene shperndare nga syte kembet ne Europe, Amerike e Australi, ku mendohej te ishin shuar e harruar. Ndaj shfaqja e tyre ne kryeqytetin e tensionuar shqiptar kaloi pothuajse pa bere ndonje efekt. Por s'duket harruar se qysh ne vitin 1990 ishte hartuar programi i neutralizimit te ketyre forcave duke perfshire edhe ato te ashtqujtura Legaliteti. Pra bijezat e PPSH-se, treshja kryesore udheheqese PS+PD+PSD (e si ne zingjir berthamor tashme derivon me parti bija te reja), perdoren njeqind menyra te sofistikuara qe lojen e pushtetit pozite-opozite ta benin ndermjet vehtes, e kurr te mos linin qe forcat e djathta te verteteta te organizoheshin deri ne shkalle sa te perbenin nje mase rrezikuese per interesat e tyre. Kungullesha e Kuqe e ndare ne tre pjese duke u koloruar sipas ide-projektit ramizian, kishte kete detyre historike, njera, PS-ja mori persiper vazhdimin e demaskimit te forcave nacionalist me te cilat trembte popullin si me gogolin e perrallave, nderkohe simotra e saj siameze PD-ja i mbante nacionalistet prane si aleate te vegjel duke i mbikqyrur, imponuar, zvenitur, dekoloruar, per te mos ta lene kurre qe te jene force rivale. Pozicioni dhe programi antinacionalist i PS-se ishte i afishuar, nderkohe pozicioni dhe programi i PD-se ishte i kamufluar. Mirepo kjo e fundit, duke qene ne pushtet, kur vinin ne evidence ēeshtje kardinale si ajo per Kosoven apo ēeshtja e pronave, shkiste si ngjalle nga ujrat blu te djathta ne ujra roze te PS-se, ndersa per ēeshtje kombetare kreu demokrat e kishte deklaruar ne Krasna Montana se ēeshtja e Kosoves ishte ēeshtje e brendshme e Jugosllavise. Presidenti Berisha njekohsisht beri nje futje spektakolare te Shqiperise ne Konferencen e Vendeve Islamike duke e lene diplomacine e qarqet Europiane me goje hapur. Edhe sot ne ate konference jemi nderkohe qe Europen e kemi ende nje shekull larg... Ne kete periudhe forcat nacionaliste te grupuara ne dy parti kryesore, Balli Kombetar dhe Legaliteti kishin rene ne nje gjume letargjik.Keshtu dhe Partia Republikane e Godos qe kishte kontradikta me te dy krahet. Pra kerkonin mbi te gjitha te mbijetonin dhe prandaj e pranonin me kenaqesi serumin e PD-se per prani sado simbolike ne parlament.. Gjate kohes qe ishte ne pushtet, kjo e fundit perfitonte jo pak nga fasada e ketyre partive per te theksuar gjoja tonet blu te djathta, qe ishin aparenca e saj neper tribuna metingjesh. Mirepo qendrimi ndaj prones, e mos kthimi i tokave pronareve te ligjeshem krijoj hendekun e pare serioz ne mes te nacionalisteve dhe udheheqesve te Partise Demokratike ne pushtet. Prej kesaj ēarje te vogel fitoi jo pak Partia Socialiste qe ishte katandisur si mos me keq pas futjes se liderit te saj Fatos Nano ne burg per korrupsion ekonomik me ndihmat e huaja per Shqiperine. U desh hartimi i nje projekt-kushtetute, ne te cilen parashikohej nje pushtet autoritar e disi absolut te presidentit qe jetonte euforine e vet ne mes te nje servilizmi e apatie totale te nenpunesve e te kuadrove te partise se vet. Gjysma roze e ish PPSH-se e ndjeu se ishte situata me e mire per nje revansh ndaj simotres se vet siameze blu. Projektkushtetuta e rrezuar nga votimet ne nje referendum popullor i vuri panikun militanteve te partise ne pushtet, te cilet edhe ata rimoren revanshin e vet historik. Ne zgjedhjet e vitit 1996 u treguan kaq shume te zellshem militantet e partise ne pushtet sa thuajse harruan se zgjedhjet kane rregulla e ligje rigoroze e monitorohen madje jo vetem nga masmedia vendase por edhe nga perfaqesuesit e huaj. Dhe keshtu, hapur fare me entusiazem bolshevik, shperndaheshin fletvotime te panumurta neper duart e militanteve, te cilet i kthyen zgjedhjet ne mitingje partiake bubulluese. Rezultati dihet.Pushteti ne fuqi fitoi ne menyre spektakolare krejt ngjashem me fitoren e Frontit dhe komunisteve te Enver Hoxhes ne fundin e vitin 1945.

Keto zgjedhje sollen precidentin me te demshem dhe te rrezikshem per demokracine e brishte shqiptare. Ishte nje kthim galopant pas i demokracise renqethese. Te huajt pane se shqiptaret, ēuditerisht ishin vetekthyer ne atmosferen e zgjedhjeve te diktatures moniste ku pushteti fitonte "Njezeri " me mbi 90 perqind te votave. Precedentet e absurditeteve te diktatures ishin rikthyer si fantazma te frikshme ne zgjedhjet e pranveres 1996. Forcat nacionaliste edhe pse te pakta dhe pa influence te madhe ne skenen e politikes shqiptare, u gjenden para nje situate te paparashikuar. Edhe pse deri atehere kishin pranuar te qendronin nen hijen e PD-se ne pushtet, per shkak te interesave te se djathtes, ata nuk mund te pranonin qe demokratet, aleat ne pushtet, te operonin me mjete e stile te praktikuara dhunshem nga komunistet ne monizem. I ndodhur perpara ketij fakti trondites, idealisti kombetar Abaz Ermenji, qe udhehiqte (jo pa probleme) Partine e Ballit Kombetar, refuzoi ne menyre kategorike te shkelte ne parlamentin e sapo zgjedhur. Pra e refuzonte vendin e deputetit qe i kishte rezervuar e "djathta" pas "fitores se bujshme". Tek ky nacionalist principet idealiste dhe respekti ndaj popullit, te cilin e konsideronte sovranin e vetem, ishin mbi interesat e partise se tij dhe mbi interesat e nje vendi ne parlament packa se i enderruar nga ēdo idealist qe kerkon ti sherbeje Atdheut.

Abaz Ermenji po jetonte nje nga dilemat me tronditese te jetes se tij ne skenen e politikes e te nacionalizmit. E dinte se kampi roze i PS, megjithese e sulmonte ne menyrat me te paprincipta, madje duke e quajtur Profesorin e moshuar deri dhe kriminel, do ta priste me brohori reagimin e tij. Cfare duhet te bente nje nacionalist e idealist kombetar ne nje situate te tille? Prinjesi plak e luftetari gjysem shekullor i lirise ndodhej si ne mes te Shilles e Karibes se politikes? Deri atehere kishte jetuar me shpresen se e djathta nacionaliste do te triumfonte drejtesisht e ndershmenisht ne Shqiperi. Po ky nuk ishte triumf. Ky ishte turp. E per me teper marrje neper kembe e popullit. Sovrani ishte kthyer ne ēirak dhe mbi zverkun e tij kaleronin dhunuesit e zgjedhjeve te lira. Abaz Ermenji, komandanti i ēetave nacionaliste, profesor universiteti ne France , i cili me aq kompetence kishte shkruar nje liber madhor "Historia e Shqiperise", kish nje dinjitet te larte e nuk mund te lejonte qe te shkeleshin parimet kushtetuese dhe parimet e lirise, per te cilat kish luftuar tere jeten. Si nacionalist ishte afruar fillimisht me forcat demokratike por nuk kishte arritur te kuptonte, ne fillimet e pluralizmit, se Shqiperia kishte rene viktime e skemes se Katovices per transferimin e pushtetit ne te njejtat shtresa te privilegjuara te kastes komuniste, inicuar kjo ne zyrat hijerenda te Komitetit Qendror te PPSH. Edhe pse antikomunist i sprovuar ne Luften e Dyte Boterore e gjate dekadave te luftes se ftohte, ai kishte pranuar qe te afrohej prane aleances se djathte, ne qender te se ciles ishte Partia Demokratike edhe pse ne udheheqje te kesaj force politike kishte ish-komuniste dhe pinjolle te baballareve qe per gjysem shekulli e terrorizuan popullin shqiptar.

Idealizmi kombetar dhe besimi ne triumfin e demokracise e vuri Abaz Ermenjin ne nje front me ata qe lirise, demokracise dhe vete popullit ja kishin me te lig. Abaz Ermenji nuk arriti ta nuhaste lojen e prapaskenave, nuk arriti gjithashtu te mblidhte rreth vehtes perkrahes idealiste. E keshtu partia e tij, kundershtarja me e rrepte e Partise Komuniste te Enver Hoxhes mbeti nje formacion politik i zbehte e me rol periferik. I ndodhur ne nje gjendje ku e ashtquajtur e djathta, tek e cila mbahej shpresa, i kish tradhetuar idealet e tij, luftetari plak i lirise nuk mund te behej pjese e nje loje cinike. Ai nuk mund te hynte ne ate Parlament, i cili nuk e kishte legjimitetin e shprehjes se vullnetit te lire te popullit. Me popullin ishte lozur. Populli ishte tradhetuar e per me teper ish neperkembur. Abaz Ermeni ishte ndodhur perballe plumbave, por syri nuk i ishte trembur sepse e kishte taksur jeten per idealin. Por tani, ne pleqeri te vone, kur mendoi se arriti ta shohe e jetoje ate dite te bardhe te ēlirimit te njeriut prej dhunes, per te cilen luftuan por nuk e arriten burra te ndritur te kombit si Mid'hat Frasheri, veterani kombetar papritur, ne maj 1996, ndjeu se diēka brenda tij po thyhej. Luftetari u lodh, u kerrus, syte ju mbyllen me dhembje se nuk mund te shihte se si po kryqezohej si Krisht per te dyten here ideali i tij kombetar e populli i tij te pergjunjej e te poshterohej. Demokrati Abaz Ermenji, i ndodhur ne mes te dy forcave te errta te rrjedhes bashkohore kombetare, vendosi qe si nje kapiten i besnik te mbytet bashke me anijen e tij, pa ambicje per te dale ne bregun e kompromiseve te pamoralshme. U ul e shkroi, ashtu si dikur ishte shkruar Dekalogu i partise se tij nacionaliste Balli Kombetar, Pronemorjen e denoncimit te farses se zgjedhjeve te 26 majit 1996, denoncimin e mashtrimit cinik qe ju be popullit shqiptar, refuzimin e vendit te deputetit ne parlamentin e turpit dhe hipokrizise, duke e lene keshtu pas vehtes kete akt te larte qytetar, si testamentin e tij te fundit politik.

Kohe me pas veterani kombetar Abaz Ermenji, do te mbyllte syte ne Paris, i lene ne harrim si atehere dhe sot e kesaj dite, sepse ishte me shume idealist kombetar se sa duhej, ne kete epoke mjerane, kur shkelqimi i perket yjeve te korrupsionit te politikes dhe klaneve mafioze, me ose pa pushtet.

Kolec Traboini


Edituar pėr herė tė fundit nga nė Mon Feb 18, 2008 2:12 pm, edituar 1 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Urata
Pėrjashtuar
Pėrjashtuar


Numri i postimeve: 1894
Registration date: 13/12/2007

MesazhTitulli: Re: BALLI KOMBETAR - KOLOBORATOR APO LUFTETARE?   Fri Feb 15, 2008 11:59 pm

Mithat Frashėri - udhėheqės i Ballit Kombėtar



Ėshtė njė ndėr e pėrgjegjėsi pėr mua qė tė referoj para jush pėr intelektualin, ideologun dhe patriotin e madh tė kombit tone MITHAT (AVDYL) FRASHĖRI, ideali i veprimtarisė sė tij ishte krijimi i Shqipėrisė Etnike. Mithat Frashėri u lind me 1880 nė Shqipėri nė njė familje me tradita tė mėdha kombėtare. Babai i tij Avdyl Bej Frashėri, ishte kryetar i Komisionit pėr punė tė jashtme tė "Lidhjes sė Prizrenit", organizator kryesor i Kuvendit tė Prevezės (janar 1878), kryetar i delegacionit tė Lidhjes nė disa shtete tė Europės, pra ishte njė ndėr politikanėt mė eminent tė asaj kohe qė tėrė jetėn ia kushtojė zgjedhjes sė ēėshtjes kombėtare dhe pavaresisė sė Shqipėrisė. Mithat Frashėri, qysh nė fėmijėri u shkollua dhe u edukua nė frymėn patriotike kombėtare nga babai dhe nga mixhallarėt; Naim Frashėri poet i madh i Rilindjes Kombėtare dhe Sami Frashėri, mendimtar i madh i Rilindjes Kombėtare. Komisioni i Vlerėsimit tė Figurave tė Martirizuara, Instituti i Historisė sė Shqipėrisė, nė vitin 1996 nė Tiranė ka organizuar Seksionin shkencor kushtuar Mithat Frashėrit. Nė kėtė referat do t'i ceku disa tė dhėna tė cilat u referuan nė kėtė Seksion shkencor. Mithat Frashėri ishte njė nacionalist i madh shqiptar, ka qenė ministėr nė Qeverinė e Ismail Qemalit, si pėrfaqėsues i Shqipėrisė nė Konferencėn e Parisit (1919), si deputet i Pėrmetit nė Parlamentin shqiptar, si ambasador i Shqipėrisė nė Greqi etj. Nėpėrmjet veprimtarisė politike diplomatike dhe tribuna tė shtypit tė kohės, disa prej tė cilave i themeloi dhe i drejtoi vet, ai u afirmua si nacionalist. Mithat Frashėri gjithmonė u pėrpoq pėr fuqizimin e nacionalizimit shqiptar dhe zbatimin e parimit tė vetėvendosjes sė popullit shqiptar. Mithat Frashėri ka luajt njė rol tė madh nė mbrojtjen e ēėshtjes shqiptare, gjate tėrė kohės qė jetoi dhe veproi. Veprimtaria e tij si diplomat poliglot, politikan dhe njeri i kulturės, boshti i sė cilės ishte realizimi i Shqipėrisė nga bashkimi i katėr vilajeteve; Shkodrės, Shkupit, Manastirit dhe Janinės. Mithat Frashėri pėrdori tė gjitha mjetet legale pėr mbrojtjen e ēėshtjes shqiptare nė arenėn ndėrkombėtare, qė nga fjalimet, letrat, prememorjet, debatet nė Konferencat dhe takimet europiane e deri te hulumtimi dhe argumentimi i historisė dhe autoktonisė dhe vijimėsimi shqiptaro-ilire nė Shqiperi. Mithat Frashėri pengoi shpėrnguljen e Ēamėve nga Greqia si dhe denoncoi nė shkurt tė vitit 1941 me njė Promemorje qėllimet kolonizuese tė ltalisė fashiste nė Shqipėri. Ai gjithashtu nė Konferencėn e Paqes nė Paris (1946) shpalli botėrisht tragjedinė qė kishte pllakosur vendin e tij me ardhjen e komunizmit nė pushtet. Me kulturėn e tij tė pazakontė, njohjen e disa gjuhėve; anglisht, gjermanisht, italisht, turqisht etj. Ai ishte njė nga pėrfaqėsuesit mė dinjitozė tė Shqipėrisė nė forumet ndėrkombėtare dhe sferat kulturore tė botės. Filozofia e tij kombėtare, konceptet e tij politike dhe kulturore japin pėrgjigje tė pagabeushme se nga duhet tė ecė Shqipėria. Kontributi i madh teoriko-politik i asaj kohe ishte Dekallogu i Ballit Kombėtar, i hartuar ne vitin 1942.

Dekallogu (1942)

"Nė robėri puna e jonė ėshtė lufta, Nė liri lufta e jonė ėshtė puna"

l. Luftojmė pėr Flamurin Kuq e Zi, pėr mbrojtjen e tė drejtavet tė popullit Shqiptar .

2. Luftojmė pėr njė Shqipni tė lirė, ethnike, demokratike, me baza shoqėnore moderne.

3. Luftojmė pėr njė Shqipni ku do tė mbretėnoje lirija e fjalės dhe e mendimit.

4. Luftojmė pėr njė Shqipni tė rregullueme ekonomikisht dhe shoqėnisht nė mėnyrė qė tė mos ketė shrfytėzues dhe tė shfyrtėzuem, do me thanė tė mos ketė njerėz qė jetojne nė shpinė tė tė tjerėve; mos tė ketė bujk pa tokė tė vetė tė mjaftueshme, punėtorė krahu dhe mendjeje pa banesė dhe jetė tė sigurueme, pra pėr nji Shqipni tė rregullueme me njė sistem ekonomik rranjėsisht te riformuem,simbas shpirtit dhe nevojavet tė popullit Shqiptar.

5. Luftojmė pėr njė Shqipni ku do tė zbulohen, do tė pėrkrahen dhe do tė rriten vlerat e mėshehuna nė ēdo shtresė tė popullit me anė tė shkollės Shqiptare.

6. Luftojmė pėr njė Shqipni ku do tė ēmohen drejtėsisht tė gjitha vlerat pa dallim moshe, krahine, besimi a klase.

7. Luftojmė pėr tė formue njė Shqipni tė drejtueme nga njerėz tė pa komprometuem, nga shqiptarė qė nuk janė kursye, nė ēdo kohė e nė ēdo rrethanė, pėr shpėtimin dhe tė mirėn e kėtij vendi, prej burrash punėtorė tė aftė e tė ndershėm.

8. Luftojmė pėr njė Shqipni qė do tė dėnojė pa mėshirė dhe nė mėnyrė shembėllore anti-patriotėt, trathėtarėt, tė shitunit, ngatėrresarėt, spekulluesit, spiunėt; pėr njė Shqipni ku nuk do tė kenė vend dallkaukėt, servilėt, feudalėt dhe tė gjithė ata qė pengojnė zhvillimin dhe pėrparimin e Shqipnis sė Rilindun.

9. Luftojmė pėr tė harmonizue dhe bashkue energjinat e Kombit, pėr tė gatue bashkimin mendor dhe shpirtnor tė tė gjithė Shqiptarėve.

10. Luftojmė pėr mobilizimin e tė gjitha fuqive tė gjalla tė Kombit, kundra pushtuesit, pėr realizimin e idealit tė lartė kombėtar: "Shqipnia e Shqiptarvet".Bashkimin e gjithė kombit shqiptar dhe tė forcave politike si imperativ historik e kuptuan tė parėt nacionalistėt tė cilėt vinin mbi gjithēka interesat dhe ēlirimin e Atdheut tė pushtuar nga fashizmi .

Mithat Frashėri, Abas Kupi, Hasan Dosti si dhe nacionalistėt brenda Frontit Nacional - Ēlirimtar; punuan me durim dhe largėpamėsi qė tė bindin edhe komunistėt dhe drejtuesit e PKSH pėr tė bashkėpunuar pėr njė luftė pa kompromis kundėr pushtuesve dhe pėr vetvendosjen e popullit shqiptar tė Kosovės.

Por diktatori Enver Hoxha dhe udhėheqja e PKSH, tė derizhuar nga misionarėt e PKJ; M.POPOVIQ; D.Mugosha dhe S.V.Tempo e hodhėn poshtė marrėveshjen historike tė Mukjes dhe me kėtė u vunė kazmėn fatit tė Shqipėrisė dhe tė Kosovės,sipas skenarit tė pėrgatitur nė Beograd.

Letra e Enver Hoxhės

Udhėzim sekret i Komandantit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Nacional Ēlirimtare, Enver Hoxha, dėrguar mė 1 tetor 1943 gjithė Komiteteve Qarkore tė PKSH-sė.

"Ne duhet tė ndėrhyjmė e tė godasim pa mėshirė Ballin Kombėtar. Asnjė hezitim...ndryshe ne jemi tė humbur nė qoftė se veprojmė me zemėr prej murgeshe. Balli nuk na liron pushtetin dhe askush tjetėr nė qoftė se nuk e rrėmben me forcė... Mbaroi ēėshtja e bashkimit me Ballin, s'jemi mė nė atė periodė, tash Balli duhet tė demaskohet si njė organizatė reaksionare...demaskimi tė bėhet i vazhdueshėm dhe ne vemi drejt likujdimit tė Ballit dhe jo tė bashkimit me tė. Nė rast se ai gjen rast tė vendoset nė ndonjė fshat a qytet, duhet tė veproni pėrnjėherėsh edhe ushtarakisht kundėr tij.

Vendimi i K.Q. tė Ballit Kombėtar

Vdjekje e tradhėtareve. Liri e Shqiptarėve. 7 nentor 1943."Sot mė 7 nėntor 1943 me pikėllim dhe hidhėrim tė madh Komiteti Qendror i Ballit Kombėtar, aprovoi me pikėllim luftėn civile, tue mos ba asnjė ritiratė (tėrheqje) mė pėrpara provokacioneve, pse kėto ritirata u konsideruan frikė e dobėsi dhe sollėn kėto ditė tė trimi tė Kombit tonė. Shtojmė se para kėtij aprovimi fatkeq, Balli bėri njė thirrje tė fundit 15 dite afat, ku lutet pėr marrėveshje, por mė kot'.

SHQIPĖRIA E SHQIPTARĖVE; VDEKJE E TRADHĖTARĖVE THIRRJE RINISĖ KOMUNISTE SHQIPTARE RINI KOMUNISTE.

Rinia nasionaliste, nė kėto ēaste tragjike dhe vendimtare pėr Kombin tonė, po u drejtohet juve tė rinjėve komunista dhe ju fton pėr tė ēkoqitur disa mosmarrėveshje qė janė ēfaqur dhe vazhdojnė tė ēfaqen nė njė mėnyrė tė rrėmbyer. Tensioni i nervozizmit nė mes tonė ka arritur kulmin. Nuk ka ditė qė tė mos konstatohen fyerje reciproke. Marrėveshja e Mukajt u prish!? Lidhja qė u bė nė pranverėn e kaluar nė mes tė instituteve shkollore nuk ekziston fare!? Menjėherė nuk ka asnjė bashkėpunim! Ne jua kemi thėnė haptaz gjithmonė, se nuk bėjmė luftė ideologjike dhe se nuk jemi njė parti, por jemi lidhur me njė organizatė e cila lufton vetėm pėr shpėtimin e Atdheut

RINI KOMUNISTE! Qė tė gjithė jemi bijtė e kėtij vendi dhe si tillė e kemi pėr detyrė tė pėrpiqemi pėr t'a shpėtuar. Nuk ėshtė e drejtė ta shohėsh nacionalistin si njė armik, bile siē thonė disa prej jush, si armikun numer 1.

RINI KOMUNISTE! Sot po ju njoftojmė ju tė gjithėve tė rinjėve komunista se mosmarrėveshja e jonė ka filluar tė shkaktojė vėllavrasjen e njėkohėsisht po kėnaq okupatorin gjerman, i cili duke pėrfituar nga kjo grindje do tė shtojė ditėt e qėndrimit tė tij n'Atdheun t'onė. Ejani, o tė rinjė komunista, tė bėjmė njė blok tė vetėm, tė bėjmė njė rojė tė pėrbashkėt qoftė nė katund, qoftė nė qytet.

Ejani t'i bashkojmė forcat. Tė heqim dorė nga grindjet qė tė mos mundi tė na thyejė asnjė armik. Kėrkoni marrėveshjen e Mukajt qė ėshtė shprehja mė ideale e bashkimit tė popullit Shqiptar: atė marrėveshje qė kemi dėshiruar tė gjithė ne tė rinjtė dhe qė shtytja dhe kėmbėngulja e jonė e shpejtoi!

Shpejtohuni, sepse siē po shihet, kėtu do tė ndodhin gjėra tė tmerreshme dhe tragjike! RINIJA E BALLIT KOMBĖTAR. Nga malet e Shqipėrisė 12 Tetor l943.

Pasiqė Mithat Frashėri, i dėshpėruar largohet nga Shqipėria, veprimtarinė e vazhdon nė mėrgim. Ai denoncoi politikėn diktatoriale tė Enver Hoxhės dhe tė PKSH, qė po e lidhte Shqipėrinė me vendet sllave.

Kulmin kjo vepirimtari e arriti mė 1949 kur nga Bashkimi i emigracionit politik shqiptar jashtė atdheut u krijua Komiteti Shqipėria e lirė, nė krye tė tė cilit u zgjodh Mithat Frashėri.

Mithat Frashėri ishte pėr demokracinė dhe theksonte se "nuk ėshtė nacionalizėm tė kėrkojmė bashkimin kombėtar dhe Shqipėrinė Etnike", duke e argumentuar se njė e drejtė e tillė ėshtė natyrore dhe e sanksionuar nė Dokumentet e sė Drejtės Ndėrkombėtare.

Mithat Frashėri, kontriboi edhe nė gjuhė dhe letėresi shqipe. Pati rolin vendimtar dhe ishte kryetar i Kongresit tė Manastirit (1908), ku u caktua alfabeti latin i shqipes. Nė letėresi shkroi prozėn "Hi dhe Shpuzė", u dallua edhe nė publicistikė, didaktikė, etj .

Bibliotekės Kombėtare Mithat Frashėri i dhuroi 18 mijė libra dhe shumė dokumente tė rėndėsishėm qė ruhen nė Arkivin e Shtetit, janė njė pjesė e trashėgimisė shumė tė ēmuar qė ai la kulturės sonė kombėtare.

Vdiq nė vitin 1949 nė rrethana ende tė paskjaruara, mirėpo nuk vdiq veprimtaria e tij gjysėmshekullore, qė ia la Atdheut qė aq shume e deshti.

Nė fund vlenė tė pėrmendet edhe Testamenti i Mithat Frashėri prej 12 pikash i 29 prillit tė 1926 me tė cilin ai e lė peng gjithė pasurinė e tij tė tundshme dhe tė patundshme pėr ngritjen e Institutit Albanologjik nė Tiranė, nė njė copė tė sė cilit dėshironte tė kishte edhe varrin e tij.

SHQIPĖRIA SHQIPĖTARĖVET -VDEKJE TRADHTARĖVET



Nimon Mulliqi
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
zeriatdheut
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve: 4058
Registration date: 28/12/2007

MesazhTitulli: Re: BALLI KOMBETAR - KOLOBORATOR APO LUFTETARE?   Sat Feb 16, 2008 3:29 am

tradhetija e mithatfrasherit dhe erminjit nuk falen ata shkelen mbi luften nacinal clirimtare ata nuk i largoj enver hoxha por u larguan nga turpi ngase u pane qellimet e tyre per gelltitjen e shqipris kur shqiperija ishte ne ate koh pa krye u gjet shku enver dhe e regulloj e ruajti dhe sot kemi shqiperi n ne sot se sa per ata as qe dote ishim ne sot a sa per ballin qe ka luftuar ne viset e maqedonis e ka ber luft kunder sllaveve atyre u jemi mirnjohes por kan qen te ndar
dhe skan pas fare lidhje te bejne me grupin e mitat frasherit e ermenjit andaj sote xheme hasen e thirim hero se verau sllav e keta tjeret veran shqipetar nuk ja deshen te miren shqiperis tradhetij e kulluar ka qen balli ne krye me mithat frasherin e ermenjin se kishen vetem e vetem te shisnin shqiperin si tip i esat pash toptanit
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 

BALLI KOMBETAR - KOLOBORATOR APO LUFTETARE?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 13Shko tek faqja : 1, 2, 3 ... 11, 12, 13  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar ::  :: -