Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumiForumi  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  IdentifikohuIdentifikohu  
Share | 
 

 Une jam Kosovė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2
AutoriMesazh
Euridika
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve: 1408
Vendi: Kosovė
Registration date: 11/11/2007

MesazhTitulli: Re: Une jam Kosovė   Sat Mar 01, 2008 1:49 am

I nderuar Beton , po e postoj kete shkrim ne Anglisht por besoj qe do te gjej edhe shkrime ne gj.sh.


nga George Kosich
An application for employment at Trepca Mines in Kosovo was made by Dimitrije K. Kosich in May of 1932. Kosich was a recent returnee to Yugoslavia after having lived in the United States since 1903. He was a skilled blacksmith whose experience in mine drill sharpening included the mines in the Upper Peninsula of Michigan’s Gogebic area, the Iron Range of Minnesota, and Montana.
Kosich’s application was rejected on the 21st of May in 1932, with a typewritten letter in English on stationary with the heading TREPCA MINES, LIMITED, and signed by Wm. Campbell. The English management is obvious.
During the inter-war period, like almost all the past, foreign powers controlled Kosovo’s rich ore mine at Trepca. Such has been the case almost since the Romans discovered and developed the valuable ore mines of Kosovo.
For hundreds of years, Kosovo’s Trepca mine at Zvecan has yielded lead and silver ore, but one of its rarest commodities, crystals, was not discovered until the mines reached deep underground.
Crystals, which are created by volcanic heat and extreme pressures, are recognized as one of nature’s rarest artifacts. In varied, brilliant colors and sculptured geometrical shapes, more than 1,800 crystal specimens were displayed in the Stari TrgMine Museum near Kosovska Mitrovica. In addition, Trepca’s crystals are valued highly by museums all over the world.
After the Battle of Kosovo in 1389, the Ottoman Empire ruled the area for 524 years. During World War II, Kosovo was occupied by the armies of Germany, Italy and Albania, but the Trepca mines were owned by German Luftwaffe Marshall Hermann Goehring’s private company. At the present time, the mines are in NATO’s French-controlled zone.

The importance of the mineral deposits in Kosovo obviously outweigh any linguistic trivia, and one can be sure that, regardless under whose control, the rich mines of Kosovo will continue to be of vital political and economic interest to Yugoslavia and Europe for some time to come.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Euridika
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve: 1408
Vendi: Kosovė
Registration date: 11/11/2007

MesazhTitulli: Re: Une jam Kosovė   Sat Mar 01, 2008 1:57 am

Minerale nga Trepēa



Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Beton
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve: 5729
Vendi: Zvicėr
Profesioni/Hobi: no money no honey
Registration date: 09/09/2007

MesazhTitulli: Re: Une jam Kosovė   Sat Mar 01, 2008 2:03 am


Miniera e Trepēės.






Minatorėt nė Trepēė.




Euridika;
Te falemenderoi ja po sjelli edhe une kete martialle ne gjuhen shqipe per Trepēėn

Trepēa ėshtė njė minjerė e lashtė plumbi,zinku,argjendi, kristaleve dhe mineraleve tė ndryshme nė Kosovė, gjegjėsisht nė komunen e Mitrovicės. Trepēa nė kohėn e shtetit Jugosllavi kishte shumė famė dhe ishte njėri ndėr motoret e ekonomisė jugosllave.
Fatkeqėsisht kjo minjerė u shfrytėzua nga regjimi jugosllav dhe frytet e saj shumė pak u shijuan nga populli autokton shqiptar i Kosovės.
Gjurmėt e para pėr ekzistimin e Trepēės gjenden nė dokumentet e arkivit tė Dubrovnikut dhe datojnė nga viti 1303. Shoqėria angleze "Selekton Trust" nė vitin 1926 formoi ndėrmarrjen "Trepēa-Mines Limited", e cila filloi prodhimin provues ne vitin 1930. Pas kėsaj filloi ndėrtimi i metalurgjisė sė plumbit nė Zveēan dhe i asaj nė Mitrovicė. Trepēa ka gjashtė miniera.
Para luftės Trepēa punėsonte rreth 22'000 punėtorė. Produktet kryesore ishin xehet dhe koncentrati i plumbit dhe zinkut, plumbi i rafinuar dhe aliazhe te plumbit, argjend, ari, bizmut, zink elektrolit dhe kadmium, acid sulfurik, acid fosforik, plehra superfosfate, akumulatorė, bateri nikelkadmiumi, municion tė gjuetisė, gypa dhe tel plumbi, llamarinė tė zinkuar dhe produkte prej llamarinės, materiale elektrokontakti, vagoneta, elektrolokomotiva pėr xehtari, pajime dhe pjesė rezervė pėr metalurgji dhe xehtari e produktet tė tjera. Aktualisht, Trepēa nuk prodhon. Kjo shprehet mjaft keq nė prodhimin e pėrgjithshėm industrial tė Kosovės dhe nė eksport, sepse pjesa dėrmuese e produkteve tė Trepēes eksportohej. Pėr riaktivizimin e Trepēės nevojitėn investime tė mėdha, tė cilat duhet tė sigurohen nga partnerėt ekonomik tė jashtėm dhe tė brendshėm.

Emri "Trepēė"


Ky emėr i lashtė ka prejardhje nga gjuha shqipe. Fillimisht ajo ne kohėn e lashtė kishte tri furra pėr shkrirje, po nga kjo arsye rrjedh edhe pjesa e parė emrit, pra TRE. Kurse pjesa e dytė PĒA rrjedh nga "poēa" (me pjekė), d.m.th "Tri pjekėset" apo "Tri furrat".
Sot thuhet: Trepēa
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Beton
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve: 5729
Vendi: Zvicėr
Profesioni/Hobi: no money no honey
Registration date: 09/09/2007

MesazhTitulli: Re: Une jam Kosovė   Fri Mar 21, 2008 2:30 pm

Vlerat apo antivlerat nė shoqėrinė kosovare

Pas datės 17 shkurt 2008, ditė kur Kosova proklamoi pavarėsinė e saj edhe de jure nga Serbia, nisi njė epokė e re pėr shoqėrinė kosovare. Tani e tutje pėr tė punuar nė ngritjen dhe avancimin e shtetit mė tė ri nė Evropė, duhet tė vijnė nė shprehje pikėsėpari vlerat njerėzore qė do tė pėrkushtohen me tėrė potencialin e tyre kreativ, intelektual, mendor pėr pėrparimin dhe zhvillimin e atdheut. Edhe pse ky shtet i porsalindur qė nė start tė jetesės sė tij do tė ballafaqohet me shumė probleme dhe vėshtirėsitė nga mė tė ndryshmet qė e dallojnė me tė madhe nga shtetet e reja tė porsaformuara nga ish federata jugosllave kohė mė parė.


Shteti i ri i Kosovės nuk do tė jetė funksional pėr njė kohė tė duhur, pasi kemi mungesė tė ushtrimit tė pushtetit tė qeverisė sė Kosovės nė mbarė territorin e saj, krahas kėsaj do tė jetė nė ”bashkėqeverisje” edhe me UNMIK-un, nė fazėn transitore apo edhe mė tej sipas rezolutės 1244 e cila ėshtė akoma ende nė fuqi dhe do tė shfuqizohet tek atėherė kur tė aprovohet njė rezolutė e re nga OKB-ja, edhe me misionin e EULEX-it tė miratuar nga Unioni Evropian e cila thirret prapė se prapė nė rezolutėn 1244 si burim tė mandatit tė saj, dhe e cila e ka rolin e mbikėqyrėsit tė qeverisė sė Kosovės, me theks tė posaēėm nė sferėn e sigurisė dhe drejtėsisė si elemente bazė tė funksionimit tė njė shteti demokratik. Kėsaj duhet shtuar edhe qeverinė serbe e cila pėrveē pjesės veriore tė Kosovė ku ushtron pushtetin plot 9vjet, pėrveē saj ka ndikim edhe nė enklavat serbe brenda Kosovės, ashtu qė nė njė hapėsirė prej afro 11.000 km2 kemi njė kolazh qeverish,tė cilėt e bėjnė Kosovėn me tė vėrtet njė shtet hibrid dhe i veēantė pėr sistemin e funksionimit tė shtetit nė tėrė globin tokėsor. Edhe pas tė gjithė kėtyre pengesave administrative politike ne si shoqėri kosovare nė kėto kushte tė porsakrijuara duhet angazhohemi sa mė fuqishėm nė ndėrtimin dhe avancimin e kėtij shteti nė tė gjitha aspektet organizative tė saja. Qė nė fillim duke u nisur qė nga rrafshi politik, diplomatik, ekonomik, sigurisė, kulturor, sportiv, duhet angazhuar mbarė potencialet njerėzore tė shoqėrisė kosovare qė aftėsitė e veta kreative tė vejnė nė dispozicion pėr mbarėvajtjen sa mė tė mirė tė shtetit tė Kosovės si dhe pėrgatitjeve drejt anėtarėsimeve nė organizmat e ndryshme evropiane dhe botėrore. E kjo mund tė arrihet vetėm nė saje tė angazhimit dhe vendosjes sė njerėzve adekuat nė pozita tė caktuara shtetėrore tė cilėt posedojnė vlera tė caktuara tė cilat bazohen nė pėrgatitjet dhe aftėsitė e tyre pėr tė menaxhuar dhe udhėhequr ēfarėdo dikaster tė caktuar nė tė cilin do tė japin maksimumin e tyre nė zhvillimin dhe pėrparimin sa mė tė hovshėm tė shoqėrisė kosovare. Por nė qoftėse vė vend tė tyre vendosen njerėz me antivlera tė caktuara, tė cilėt thirren nė tė kaluarėn e tyre dhe nė kontributin e dhėnė nė fushat tjera tė caktuara, pėr tė cilėn medoemos duhet pasur konsideratė, por tė cilėt nuk korrespondojnė me pozitėn e tyre tė veprimit apo tė funksionimit tė ndonjė fushe tė caktuar gjegjėse shtetėrore, me siguri nuk do tė prodhojnė sukses pėr mbarėvajtjen dhe pėrparimin e Kosovės.
As njė muaj pa kalue nga shpallja e Republikės sė Kosovės, udhėheqėsit tanė politik, nė rrallė tė parė kryetari dhe kryeministri i Kosovės, kanė treguar njė papjekuri diplomatike, e cila nė njė ardhme tė afėrt do tė prodhojė pasoja dhe vonesa nė njohjen e pavarėsisė sė Kosovės nga njė spektėr mė i gjerė i shteteve botėrore. Duke ditur se pėr anėtarėsimin e Kosovės nė OKB-nė janė tė nevojshme 2/3 e votave tė shteteve anėtare tė Asamblesė sė OKB-sė , saktėsisht 130 shtete, dhe se do tė jetė njė pėrpjekje tejet e vėshtirė dhe se do merr njė kohė bukur tė gjatė pėr tė arritur kėtė numėr, nė vend se tė shfrytėzohen tė gjitha mekanizmat politike dhe diplomatike pėr arritjen e kėtij qėllimi strategjik, qė nė start, kryetari i Kosovės apo edhe kryeministri i Kosovės, kanė bėrė njė gaf diplomatik, me apo pa vetėdije, i mbetet atyre nė barrė, por koha do tė tregojė.
Edhe pse tė ftuar nga sekretari i pėrgjithshėm i Organizatės sė Konferencės Islamike, njė mik i shquar i kosovarėve, z.Ekmeludin Ihsanoglu, qė Kosova tė merr pjesė nė tubimin e rrallės me 13-14 mars nė Dakar tė Senegalit, ku kryetari apo kryeministri i Kosovės do tė shfrytėzonim konferencėn qė me njė fjalim rasti nė kėtė eveniment kaq tė rėndėsishėm politik, ekonomik, tė lobojnė dhe tė kėrkojnė njohjen e pavarėsisė sė Kosovės nga njė numėr sa mė tė madh tė shteteve anėtare tė OKI-sė.
Ata nė vend tė tyre kanė dėrguar ministrin e arsimit z.Enver Hoxhaj sė bashku me njė kėshilltar tė kryeministrit, kinse takimi i rrallės qė mbahej nė Dakar, tė ishte mbajtur nė nivel tė ministrave tė arsimit ku do tė shtjellohet problematika dhe arritjet nė fushėn e arsimit, kjo nėnkuptohet nė diplomacinė ndėrkombėtare me kėtė gjuhė. Kjo me tė vėrtet ke njė storje e shkurtpamsisė politike dhe diplomatike tė krerėve tė Kosovės. Udhėheqėsit shtetėror politik kosovar mendojnė se neve duhet tė na njohin shtetet anėtare tė OKI-sė, pėr tė cilin kemi nevojė tepėr tė madhe, pasi ata paraqesin gati 1/3e votave tė nevojshme pėr pranim nė Asamblenė e OKB-sė, ndėrsa nė anėn tjetėr pėrpiqen tė jenė sa mė larg anėtarėsimit dhe prezencės sė Kosovės nė Organizatėn e Konferencės Islamike, njė organizatė respektabile me fuqi tė caktuar ekonomike, politike nė nivel botėror, ku pėrveē tjerash janė anėtarėt fuqiplotė edhe Shqipėria e Turqia.
Do tė pėrmbyll kėtė qasje me njė koment tė gazetės prestigjioze amerikane “The International Herald Tribune” nė ditėn e shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės me 17 shkurt 2008, ku pėrveē tjerash shkruante” nė Evropė po lind njė shtet i ri me shumicė absolute myslimane..” Me tė vėrtetė ēdo koment ėshtė i tepėrt.

16.3.2008 Faik MIFTARI
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Kosovarja
Admin
Admin


Female
Numri i postimeve: 4833
Age: 28
Vendi: Jashtokėsore!
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Une jam Kosovė   Sun Mar 23, 2008 1:56 am

Ju falenderoj nga Zemra Beton dhe Euridika,per keto shkrime te bukura dhe keto informacione rreth pasurive qe ka vendi yne.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Beton
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve: 5729
Vendi: Zvicėr
Profesioni/Hobi: no money no honey
Registration date: 09/09/2007

MesazhTitulli: Re: Une jam Kosovė   Tue Mar 25, 2008 1:28 am

Shikoj edhe keta mrekulli natyrore kosovarja




Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
 

Une jam Kosovė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 2 e 2Shko tek faqja : Previous  1, 2

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Ekonomia-