Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Aleksandri i Madh551
Share | 
 

 Aleksandri i Madh

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4  Next
AutoriMesazh
murturi
Ushtarak
Ushtarak


Male
Numri i postimeve : 517
Age : 40
Vendi : Bruksel
Registration date : 19/04/2008

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Tue Oct 07, 2008 8:42 pm

11) Naim Frasheri
ne 1894 shkruan : ' Vertet prindit tane kane pasur emer te madh ne gjithe boten si : Teuta , Pirro , Mehmet Aliu , Kostandini i madh etj ' Pirrua ish nga shqiperia trim qe levdon historia , O fare e trimerise ti femij e Aleksandrit e trimit te shqiptareve e Pirros e te parit .....
Lidhje gjaku per legjendaret shqiptare prezanton dhe kenga popullore e fshatit Vuno , kenduar deri vone ' Kush ka qene trim nje here Aleksander i madh me vlere , pirrua me shoke te tjere , por nga te gjithe me i zoti ishte Gjergj Kastrioti .....'
Ne vazhden e ' privatizimeve ' te figurave historike greket figuren e historianit te lashtesise Homerit e trajtojne si figure te paster greke por , e vertete kjo ? Eshte trasheguar brez pas brezi e dhena se mesuesi i Homerit ishte burri i dyte i nenes se tij , nga Itaka ku ruhej edhe sot toponimi ' shkolle e Homerit ' prane disa rrenojash nga hijeroret pellazge te Artemisit , Athinase , Heres si dhe gjurmesh etruske . Antroponimi i shpeshte ne Itake ( sic e verteton vete homeri ) haset jo rastesisht por aq shpesh ne Epir , sidomos tek ainisnet pellazge . Homeri ka bere pershkrime te imta te jetes materiale dhe shpirterore rreth bregdetit Epirot nga Zakynthi ne Korkyre dhe vecanerisht te Itakes tek 'Odiseu ' ne vargjet e kengeve II 167 , IX 21 , XIII 132 , . Po te ishte i huaj per Itaken Homeri nuk mund te bente pershkrime te tilla , gjithashtu Kios , Kolofoni , Argosi , Athina . nuk kane ndonje peshe ne Iliade dhe ' Odise ' prandaj per keto dy arsye pranohet se Itaka eshte vendlindja e Homerit . Nena e Homeri
t ishte Itakase , njerku dhe mesuesi i tij Femi ishte pellazg ka bere vepra qe i kushtohen se pari botes pellazge, kultures dhe heronjve te saj . Pra ne rrethana te tilla per origjinen e Homerit mund te pranohet haptaz se ishte nje pinjoll pellazg koke e kembe .
Kohet e fundit kane dale disa arkeologe te quajtur ' epirote ' sherbetore te ' Megali Idhese ' qe shpallen me katolike se Papa , dhe rrahin tju japin athines mesime shovinizmi duke paraqitur Dodonen si jo pellazgo-epirote . Keta ' dijetare' orvaten te paraqesin Dodonen si kryeqender helene te kulluar , se bashku me bijte e saj Molose , Thesprote , Kaone ,te cilesuar me ' urdher te peshkut ' si greke te paster . Nje shtremberim i Tille po helmon opinionin boteror me falsifikime dhe genjeshtra , qe corodisin dhe studiues te virtyshmem dhe me teper kur zeri i shkences shqiptare mungon krejt ne kete drejtim , kjo sepse akademia jone e shkencave nuk mbron interesat tona kombetare , por ato greke . Po te kishte qene Dodona vertet Helene , shteti e kisha apo shovinizmi grek do ta kishin nxjerre ne drite , kur ne fakt ajo sot dergjet nen dhe , duke deshmuar keshtu se nuk i perket qyteterimit helen .
12) Sharl Pikar (1882-1965)
ne 1943 ngriti zerin e vet : Dodona e vetmja qender se ciles nuk i eshte kushtuar ende nje germim
13) Pier Kabahe
me 1976 shprehet : Ne te vertete mund te duket e cuditshme qe nje Hierore kaq e nderuar ne lashtesi , te mbetet ende ne pritje te nje germimi te madh sistematik ndonese mund ti sjelli c'do vit zbulime te reja arkeologjike .
Qarqet shoviniste te Athines te bindura se zbulimi i plote i kryeqendres pellazge nuk do ti sillte asnje perfimim , perkundrazi e braktisen Dodonen ne fatin e vet , duke mbytur qe ne rrenje dhe sot e kesaj dite cdo njoftim mbi jeten e saj gjate dymijevjecareve te fundit . periudhe kur ajo s'kishte pushuar se rrezatuari hpur dhe vijueshem karakterin e saj jo helen , shprehimisht ' barbar ' , pellazg , ilir , arberor , shqiptar .
Megjithate greket jane te detyruar te pranojne nepermjet historiografise greke te perfaqesuar nga G.Kordhatos dhe M.Saqellarios se :
1- pellazget kane ekzistuar si popull historik qe para ardhjes se heleneve ne ballkan
2- keta nuk kane asnje lidhje gjenetike me helenet
Por Dodona pellazge vazhdon te rroje ne veprat e dijetareve dhe autoreve te lashtesise qe jane mbi 80 : Aristofani , Ciceroni , Demosteni , Eskili , Filokseni , Homeri etj.
Sipas Homerit por dhe historianeve te tjere :
Epiri fillonte prej gjirit te Korintit ne Jug dhe shtrihej tutje matane Dodone ne Veri (esimoti Helada nuk pipetinte fare ) dhe sipas Herodotit dhe ataukididit ne shek V p.e.s Helada qe ' mekembur ' dhe perfshinte trevat nga Termopilet e poshte ne Jug dhe kater shekuj me vone gjeografi Helen Dionizi i Kalifontit e perjashton Epirin nga Helada
Pra per te gjithe periudhen midis viteve 1200 p.e.s deri ne 200 te eres tone , Epiri i Moloseve , thesproteve , kaoneve etj
jo vetem qe nuk pati qene ndonjehere helen , por aso kohe as qe behej fjale per ta ngaterruar sado pak autoktonine e tij
pra ishte shume e qarte ndarja midis trojeve epirote pellazge dhe atyre helene .
Vlen te theksohet se pa Dodone dhe pellazge nuk do te kishte patur kurresesi as Zeus as Poseidon , as Artemise as Apolon keshtu me rradhe hyjnite ' greke ' apo ' romake ' . Keshtu nuk eshte e veshtire te kuptohet pse qyteterimi Europian ka preferuar edhe kur e ka kuptuar me se miri te verteten qe te heshte mbi sa me siper . duke vazhduar te
beje sikur ju beson ende perrallave greke . Do te duhej te ndryshohej krejt historine e qyteterimit te vet , ose te pakten pjesen mbi gjenetiken e tij dhe kjo s'eshte e lehte , sidomos po te kemi parasysh sa e vertete qendron ne anen e nje populli te vogel dhe te diskriminuar mizorisht qe nga lashtesia deri me sot .
14) George Fred Williams
historianograf me 1914 shkruan : '' Po te kthehem ne parahistori para se rapsodet homerike tu kendonin hyjnive dhe heronjve mitologjike , para se te shkruhej gjuha greke jetonte jetonte nje popull me emrin pellazget ....
Shqiptaret jane te vetmit qe kane ardhur deri me sot nga kjo rrace e fuqishme parahistorike . Vetem vitet e fundit eshte percaktuar se pellazget kane qene iliret e lashte , keta ilire kaluan edhe ne itali me emrin Toske sic quhen end ne Shqiperi , ndersa ne itali kane mbetur me emrin si toske , toskane , etruske , Shqipja ka qene gjuha amtare e Aleksandrit te pushtimeve te medha dhe e Pirros se Epirit , nje prej gjeneraleve me te medhenj te historise , i cili qelloi te ishte sfida e fundit e legjioneve te Romes . Eshte tragjedi tej cdo perfytyimi qe kjo rrace e madhe dhe shume e lashte te katandiset ne kete gjendje , e cila meriton te quhet skandali i qyteterimit europian . Nuk eshte per tu cuditur
qe pushtuesi otoman ndalonte cfaredolloj germimesh ne token shqiptare qe mund ti kujtonin popullit lavdine e tij te dikurshme . C'pasuri e madhe dijesh e pret arkeologun kur toka shqiptare te hape thesaret e historise se pellazgeve
Ne vend te epilogut : Ju kujtojme grekeve '' Kur kini borxh , mos kerkoni kusur '' . Borxh na keni Camerine Dodonase epiqender e pellazgeve parahenore , katragjyshet e shqiptareve te sotem .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.fbdk.eu
Leka i Madh
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve : 1368
Vendi : Dielli lind nga malet!
Registration date : 02/09/2007

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Tue Oct 07, 2008 9:07 pm

Murturi, mire bere djalo qe i solle keto materiale ne forum
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
murturi
Ushtarak
Ushtarak


Male
Numri i postimeve : 517
Age : 40
Vendi : Bruksel
Registration date : 19/04/2008

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Tue Oct 07, 2008 9:15 pm

Aleksandri i Madh eshte vigani me i madh i historise se njerezimit qe edhe pas plot 24 shekujsh, arrin te pushtoje imagjinaten e njerezve te vegjel apo te medhenj, femije qe degjojne legjendat rreth tij, apo stratege e ushtarake qe cdo sukses te tyre e krahasojne me suksesin e Aleksandrit te Madh. Ne kete kontekst, pak rendesi ka se cila ishte "origjina" e Lekės se Madh (sic e qujane shqiptaret), por e rendesishme eshte studimi i historise qe ai shkruajti dhe jetes se tij.

Doreshkrimet historike mbi jeten e Aleksandrit nuk jane te plota pasi Biblioteka e Aleksandrise, "Biblioteka e Aleksandrit", ne Aleksandri, "Qyteti i Aleksandrit" ne Egjiptin e sotem, u dogj nga legjionet romake te Jul Ēezarit ne vitin 49 para eres sone. Ne ate biblioteke ruhen mijra doreshkrime te historise se hershme te njerezimit dhe humbja e tyre ishte humbje e kujteses kolektive historike njerezore. Kur faktet historike nuk jane te plota, u hapet drita jeshile spekullimeve historike nga historiane, popuj, apo njerez te thjeshte. Te dallosh faktet historike nga flluckat e imagjinates njerezore, nuk eshte nje sipermarrje e lehte.


A ishte Leka i Madh nje prej parardhesve te shqiptareve te sotem?

Historia njeh si fakt te pakundershtueshem se Olimpia, princesha e Epirit, ishte nena e Aleksandrit te Madh. Motra e Olimpias ishte Aleksandri i Epirit, Princi i Epirit dhe daja i Aleksandrit te Madh. Bie ne sy emri i njejte i Aleksandrit te Epirit me Aleksandrin e Maqedonisė. Historia pranon si te vertete se Aleksandri ishte i biri i mbretit Filip II te Maqedonise, te pakten ne pamje te jashtme njerezore, por jo te gjithe historianet mendojne keshtu. Ka historiane dhe legjenda, qe Aleksandri nuk ishte i biri i Filipit, por i biri i Zeusit, qe flejti me nenen e Aleksandrit, Olimpia, per te sjelle ne jete Aleksandrin. Kjo ka hapur nje debat te madh ne rradhet e historianeve ne lidhje me natyren e Aleksandrit, ishte ai nje njeri si gjithe te tjeret, apo nje hyjni. Suksesi i tij i jashtezakonshem dhe i paarritshem ne nje moshe aq te re, u jep me shume vertetesi pretendimeve te hyjnizimit te Aleksandrit.

Pyetja shtrohet, ku jetonin Perendite qe besonin greket? Nga vete doreshkrimet klasike te hershme greke perendite greke jetonin ne malin e Tomorit, ne tempullin e Dodones, ne Epir, kurse njerezit qe jetonin ne Epir, greket e lashte i quanin "barbare", titull qe e gezonin te gjithe popujt jo-greke. Kjo i hap rrugen spekullimeve se Perendite greke jetonin ne Epir dhe ne Epir jetonin popuj "barbare", sic i etiketonin greket popullin ilir. Ne kete kendveshtrim, nese merret si i vertete fakti se Aleksandri eshte i Biri i Zeusit dhe i princeshes Olimpia nga Epiri, atehere pretendimi i pasardhesve te ilireve meriton jo vetem nje studim, por edhe nje vleresim me te madh pasi origjina e vertete e Aleksandrit eshte e lidhur ne menyre te pandashme me Epirin.

Ka shume fakte te tjera ne historine e mepashme qe perforcojne tezen e prejardhjes epirote te Aleksandrit. Keto fakte lidhen me dragojte qe kane lindur ne epir dhe qe e kane identifikuar veten si epirote: Pirro i Epirit qe ishte Molos, Leka i Madh, Gjergj Kastrioti - Skenderbeu (qe do te thote Leka i Madh), Ali Pashai, Ahmet Zogu qe i vuri emrin jo vetem djalit Leka por edhe kartmonedhes shqiptare Lekė, te gjithe keta kane bere histori dhe nje emer te lavdishem per vete dhe te gjithe e kane identifikuar veten si epirote, te gjithe e kane arritur kete sukses ne nje moshe shume te re, te gjitheve u kane vdekur prinderit ne moshe te vogel, te gjithe kane qene ushtarake e stratege te zote, te gjithe kane qene shume te lidhur me nenat e tyre, te gjithe kane trasheguar gjak mbreteror. Gjergj Kastrioti e shpalli veten Mbret te Epirit dhe Maqedonise. Jane te gjitha keto koincidenca historike qe po te shihen ne nje prizem te perbashket gjitheperfshires historik, kane nje domethenie te jashtezakonshme.


Falm Leka gjithashtu ,vetme se ,Historija realitetit shqiptareve mbeti kyq,pas djegjes se Biblotekes,sepse aty ka pas edhe shum emra me eminent te kohes qe sod i duhen histaris se njerzimit,e sidomos shqiptarve!
Me ben shum pershtypje edhe jeta e Princeshes Aferdita qe per shum arsye te qellimta esht zhduk gjdo gje per te vetem e vetem se ka qen Shqiptare.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.fbdk.eu
Leka i Madh
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve : 1368
Vendi : Dielli lind nga malet!
Registration date : 02/09/2007

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Nov 06, 2008 12:52 am

Maqedonia dhe Aleksandri i Madh»Arritja e fiseve tė Europės para se tė lindnin detet dhe si erdhėn grekėt e parė nė barka. Pse Leka i Madh ka lindur nė Emadhia dhe udhėtimi i tij nė Maqedoni.

Pasi ju dhashė trajtimin qė historianėt e lashtėsisė i jepnin Maqedonisė po sjell nė vėmendjen tuaj faktin se si e njohin shqiptarėt historinė e tyre. Si ėshtė transmetuar kjo histori nga brezi nė brez nėpėrmjet kėngėve, gojėdhėnave dhe miteve. Mė poshtė po sjell bisedėn qė shkrimtarja amerikane Rose Lain ka bėrė me disa malėsorė shqiptarė. Kjo bisedė ėshtė pėrfshirė nė librin e saj "Majat e Shalės" (Nga Linda).

[Miqtė e ardhur nga Amerika po bisedonin nė njė dhomė malėsie dhe i zoti i shtėpisė po ju tregonte pėr legjendėn e burrit tė Malit tė Sharrit. Pasi dėgjoi legjendėn mikja amerikane ndėrhyn]


"Nė zhgėnjim e sipėr, unė fola tepėr herėt, duke harruar se Rexha ishte pėrkthyes i shkėlqyer. "Por kjo nuk ėshtė shqiptare; kjo ėshtė greke", thashė unė. "Tash mė kujtohet se e kam lexuar para shumė vjetėsh".

"Po, edhe unė", shtoi Aleksa dhe fjalėt e saj u puqėn me ato tė Rexhės, qė po i thoshte fjalėt e mia duke i kthyer nė shqip.

"Po", tha plaku me ironi. "Ėshtė kėngė greke – ėshtė greke aq sa ėshtė grek edhe Leka i Madh".

Unė e kisha falenderuar plakun me njė fyerje, ngaqė edhe vetė gegėt e mbajnė nė zemrat e tyre kujtimin se grekėt e mbajnė Janinėn tė pushtuar dhe kujtimi i fshatrave tė djegura dhe i shqiptarėve tė therur nė Epir, nuk ka mė shumė se gjashtė vjetė qė ka ndodhur. Nė njė ēast shkujdesjeje, unė kisha ngjallur ca nga ato kujtime qė djegin nė netėt e pagjumė. E quaja veten tė marrė, sa dėgjoja zėrin tim se si pėrpiqej tė varoste atė gabim tė pandreqshėm me fjalė tė ngutshme. "Ē'ėshtė Leka i Madh?"

Francesa dhe Aleksa ishin dhėnė pas njė ēante me artikuj mitologjikė dhe Rexha u pėrgjigj: "Nuk e di si e quani ju nė anglisht, mis Lejn. Leka i Madh ka qenė mbreti ynė para shumė e shumė vjetėsh, i cili doli nga malet dhe pushtoi tė gjitha qytetet e botės. Ai ishte i biri i mbretit tonė tė njėzetė dhe ishte luftėtar i madh. Ma merr mendja se ju me siguri do ta keni njohur me ndonjė emėr nė anglisht. Ne e quajmė Leka i Madh. Sepse kemi pasur dhe mbretėr tė tjerė me emrin Lekė".

"Leka i Madh", klithi Francesa, me tė dėgjuar kėtė emėr. "Alexander the Great! (Aleksandri i Madh). Ē'thonė pėr tė?"

Djaloshi nė kėmishėn ushtarake amerikane nuk ia kishte vėnė veshin rrėfimit pėr orėn, por dėgjoi menjėherė fjalėt e Francesės dhe i keqkuptoi. "Aleksandri grek?", pėrsėriti a. "Aleksandri nuk ka qenė grek; ka qenė shqiptar":

"Do tė thuash se nėnėn e kishte shqiptare", tha Francesa.

Djaloshi foli me qortim. "Do tė thuash se babėn jo? Kur ke dėgjuar ti tė jetė martuar njė mbret shqiptar me njė grua tė huaj? Shqiptarėt martohen me shqiptarė. Kur Filipi i Dytė u martua, ai u martua me njė grua prej popullit tė vet, siē ka qenė gjithmonė zakoni. A guxojnė grekėt tė thonė se Filipi ka qenė grek? Po tė ishte grek, asnjė i parė i shqiptarėve nuk do t'i jepte bijėn pėr grua. Edhe atėherė ne malėsorėt i kemi urryer grekėt".

"Mirėpo, Filipi i Maqedonisė - ka qenė maqedonas", - mezi fola unė. "A nuk ka qenė maqedonas? Dhe, maqedonasit nuk kanė qenė shqiptarė, apo jo":
"Pyete plakun se ē'di pėr Lekėn e madh Rexhė", tha Francesa. Por, plaku duke thithur qelibarin me gojėn e tij tė padhėmbė, ende nuk ishte shkoqur nga kėnga e burrit tė Malit tė Sharrit.

"Gjėrat qė jua tregova i kanė ndodhur njė shqiptari tė bajrakut tė Malit tė Sharrit", tha ai. "Kėtė kėngė e kanė kėnduar malėsorėt qė nga ditėt kur ka ndodhur e deri te ditėt e babait tim. Grekėt kanė qenė njerėz tė vegjėl, kureshtarė, qė loznin me letėr dhe me shkrola qė kur ia behėn nė brigjet tona me barka, shumė moti - qindra e qindra vjet para se tė vinin romakėt. Ne u dhamė strehė, i lamė tė vinin nė brigjet tona, i lamė tė vinin nga dete tė ftohta, tė vendoseshin nė tokat tona dhe ata janė mysafirė qė vjedhin mikpritėsin. Ata kanė vrarė popullin tonė; ata na e kanė marrė Janinėn. Le tė na i lenė kėngėt dhe mbretėrit tanė tė qetė. "Grek!", tha ai duke mėrmėritur. "Sė shpejti do tė na e kėrkojnė edhe malin e Shoshit!"

Aq m'u ngjall kureshtja, saqė gishtėrinjtė mė dridheshin dhe shkronjat mė shtrembėroheshin nė fletore. Fletorja e pikuar me ngjyrė dhe e pėrlyer nga shiu, mė nxjerr sot pėrpara si njė kristal para njė gejzeri figurėn e atij burri nė muzgun e ngrohtė tė shtėpisė sė Sadri Llukės. Rrėketė e shiut mbi ēati, aromėn e kafesė dhe tė tymit tė duhanit, fėshfėrimėn e butė tė opingave qė ēapitnin nėpėr korridorin e gjatė tė njerėzve qė rrėfeheshin mė gjunjė para atė Marjanit.

"Grekėt kanė ardhur nė brigjet tuaja?, thumbisa unė plakun. "Por, nė libra shkruan se ata kanė ardhur prej tokave tė ujitura nga Danubi, nga lumi qė rrjedh nėpėr Beligrad nė Detin e Zi. Shkruan se ata kanė ardhur nėpėr Ballkan pėr tė ndėrtuar qytetet e tyre tė mėdha dhe tė bukura nė brigjet e Egjeut. Dhe, kund nuk shkruan pėr shqiptarėt. Prej nga kanė ardhur shqiptarėt?"

Kėto fjalė shkaktuan njė ndjenjė sensacioni. Sy tė shkruar e tė kaltėr u ngulitėn mbi mua nė habi. Njė meso burrė, qė kishte ardhur nga dhoma e rrėfimit dhe kishte varur pushkėn bashkė me tė tjerat pranė oxhakut dhe po mbėshtillte njė cigare u ndal me cigaren gjysmė tė mbushur dhe ma nguliti shikimin. "Nuk shkruan se prej nga kanė ardhur shqiptarėt?", pyeti ai me njė zė mosbesues. "Po, me siguri e tėrė bota e di se prej nga kanė ardhur shqiptarėt".

E sigurova se shkruante vetėm se grekėt, kur erdhėn, gjetėn kėtu ca fise tė egra, origjina e tė cilave nuk dihej. Por, mendohej se kėto fise ishin popuj tė vjetėr tė Europės, qė ishin zhdukur kur arritėn popujt e sotshėm. Unė u ndala pėr tė mos iu bėrė tė njohur migrimet e arianėve nga India, qė ishin shuar, thashė unė, kur qytetėrimet e sotshme lindėn nė botė. Dhe, i pari i kėtyre qytetėrimeve ishte ai grek.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Leka i Madh
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve : 1368
Vendi : Dielli lind nga malet!
Registration date : 02/09/2007

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Nov 06, 2008 12:53 am

Meqe kopjimi i shkrimeve nga burime te tjera ndalohet, e shoh te arsyeshme dhe te korroktshme qe ta shikoni kete shkrim senzacional per Leken e Madh:
http://www.gazetakritika.net/Forumi/index.php?itemid=128
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
murturi
Ushtarak
Ushtarak


Male
Numri i postimeve : 517
Age : 40
Vendi : Bruksel
Registration date : 19/04/2008

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Wed Dec 24, 2008 11:52 pm

“Homeri, Aleksandri i Madh dhe Pirrua i Epirit flisnin gjuhėn shqipe”‏

Sa e vjetėr ėshtė gjuha shqipe, nė cilat koordinata gjeografike ėshtė folur, si ka evoluar, cilėt popuj janė marrė vesh pėrmes saj dhe dialekteve, cilat janė raportet e saj historike me greqishten e vjetėr dhe latinishten..? Larg pretendimeve hipotetike dhe tė paargumentuara, larg dėshirės sė ndikuar nga nacionalizmi, mė poshtė po japim vlerėsimin e disa prej studiuesve mė nė zė tė globit nė lidhje me prejardhjen dhe vjetėrsinė e gjuhės shqipe. Faktet janė tronditėse nėse do tė vihen pėrballė asaj pjese tė pranuar “zyrtarisht” deri tani nga gjuhėtarė, historianė e studiues shqiptarė e tė huaj. As mė pak dhe as mė shumė historiografia shqiptare pėrballė fenomenit tė vjetėrsisė, prejardhjes, mbase edhe kohės sė shkrimit tė shqipes, ka nevojė tė jetė mė e qartė dhe kėtė e kanė pohuar edhe gjigantė tė kalibrit tė Ēabej. Gjithsesi brezi i ri, por edhe i vjetėr i studiuesve shqiptarė tashmė ka dhėnė shenja se janė duke dalė nga kornizat e vjetra. Fatmirėsisht shenjat janė tė mira dhe tė dukshme. Kėtė duket ka pasur parasysh edhe akademiku Shaban Demiraj, kur ka shkruar nė veprėn e tij monumentale “Gjuha shqipe dhe historia e saj”, se: ”Hulumtimi dhe shpjegimi i elementėve ‘pellasgjike’ (mė saktė, para ilire), qė shqipja i ka trashėguar nėpėrmjet ‘nėnės’ sė saj, mbeten njė nga detyrat e rėndėsishme tė historisė sė gjuhės shqipe”. Po le tė shohim se nė ē’pėrfundime kanė dalė kolegėt e Demirajt nė tė gjithė globin, kur janė pėrballur me faktet pėr shqipen e lashtė.
Franz Bopp-i pėrcaktoi i pari se gjuha shqipe “i pėrket nė mėnyrė tė sigurt familjes indoevropiane, por nė elementet e saj themelore nuk ka ndonjė lidhje mė tė ngushtė, ose, aq mė pak, ndonjė lidhje prejardhjeje me asnjėrėn nga motrat sanskrite (= indoevropiane) tė kontinentit tonė”.
Vinēenc Xoberti, filozof italian (1801–1852) nėnvizon: “Latinishtja ėshtė njė gjuhė pellazgjike, qė rrjedh nga eolishtja dhe e afėrt me ato gjuhė qė pėrdoreshin nė Greqi para vėrshimeve “Deukalonike”, d.m.th., me ata tė huaj qė flet Herodoti”.
Nieburi shkruan: “Nė latinisht gjendet njė fond gjysmė grek dhe se origjina e tij nga pellazgjishtja nuk duket e dyshimtė”.
Johan Seferin Fater (1771–1826) shpreh mendimin se pėrputhjet e shqipes me latinishten mund tė kenė njė origjinė tė pėrbashkėt tė bartėsve tė kėtyre gjuhėve.
Jernei Bartolomeo Kopitar ka arritur nė pėrfundimin: “Kėshtu, pra, deri nė kohėn e sotme, nė veri tė Danubit, nė Bukovinė, Moldavi e Vllahi, Transilvani, Hungari, si dhe nė anėn tjetėr tė Danubit, nė Bullgarinė e mirėfilltė, pastaj nė tė gjithė vargun e Alpeve tė Ballkanit, nė kuptimin e vjetėr mė tė gjerė tė kėtij vargmali, nga njėri det nė tjetrin, nė vargmalet e Maqedonisė, nė Pind dhe pėrmes Shqipėrisė sundon vetėm njė formė gjuhėsore, por me tri lloje lėnde gjuhėsore (nga tė cilat njė ėshtė vendase, ndėrsa dy tė tjerat kanė ardhur nga Perėndimi dhe nga Lindja”.
Xylanderi shkruan: “Fjalėt e gjuhės shqipe, pa ndryshime thelbėsore e pjesėrisht nga rrėnja, gjenden edhe nė gjuhėt e tjera, si nė greqishten e vjetėr e greqishten e re, nė latinishte, nė gjuhėt romane, gjermanishten e vjetėr, tė re, suedisht, danisht, anglisht, sllavisht, persisht, arabisht, keltisht, baskisht e indishten e vjetėr”. Xylanderi shton se prapashtimi i nyjės shquese dhe fleksioni i saj mė i zhvilluar se nė baskisht, islandisht, suedisht e danisht, nuk gjendet nė ndonjėrėn prej atyre gjuhėve tė popujve qė kanė ndikuar mbi shqipen. Pėrputhjet me sanskritishten tregojnė lidhje afrie tė drejtpėrdrejtė sesa tė ndėrmjetme, lidhje tė afėrt me trungun e pėrbashkėt sesa me popujt qė dolėn mė vonė nė histori. Tė njėjtėn dukuri vė re edhe Franc Bopp-i.
Vicens Dorsa (studiues arbėresh) shkruan se nė shqipe ruhen rrėnjėt e dialektit (digamės) eolik parahomerik.
Jeronim De Rada shkruan: “Analiza gjuhėsore e pėrligj opinionin se nė greqishten e vjetėr gjendet njė shtresė fjalėsh, e cila i pėrgjigjet njė periudhe mė tė vjetėr tė shqipes. Teza e Blumentalit rezulton e saktė”.
Elia Lates pohon se nuk ka asnjė arsye qė tė mos pranohet origjina ilire e popujve italikė.
Alfredo Trombeti pohon se fiset ilire u pėrhapėn nė tėrė Gadishullin Italik, nga Venediku gjer nė Pulia e Kalabri.
Ribezzo gjen pėrputhje tė shumta mes onomastikės venete, japigje, ilire e shqiptare.
Jani Vreto thekson se rrėnjėt e fjalėve shqipe nuk gjenden as tek Homeri dhe as tek Hesiodi, sepse janė mė tė vjetra se ato.
Eqrem Ēabej shprehet se nė greqishten e vjetėr ka disa fjalė, qė shpjegohen vetėm me anė tė shqipes. Njė degė e shqipes vjen nga Egjeu, ėshtė egjeane, por nuk e shtjellon mė tej kėtė ide.
Adelungu te “Mithridati” shkruan: “Meqė trakishtja ėshtė njė nga gjuhėt e njohura mė tė lashta, ajo do tė ketė ruajtur gjurmė mė tė shumta tė njė gjuhe nėnė tė lashtė, sesa gjuhėt e fqinjėve tė saj tė afėrt e tė largėt. Nė gjuhėn e mėvonshme greke nuk duken shumė fjalė rrėnjė tė keltishtes, gjermanishtes…, sepse, pasi u formua gjuha dhe populli i tyre, ata nuk u ndodhėn nė lidhje tė drejtpėrdrejtė me kėta popuj, ajo duhet parė si njė mbeturinė e trakishtes; trakėt ishin fqinjėt mė tė afėrt tė kėtyre popujve jo vetėm nė Evropė, por edhe nė vendbanimin e tyre tė parė nė Azi, ku duhet tė jenė formuar prej njė burimi tė pėrbashkėt”.
Ėilly Borgeau nė veprėn “Ilirėt nė Greqi dhe nė Itali” kėmbėngul se Beotia, Akarnania, Etolia, mandej Argosi dhe Sparta janė tė mbushura me antroponime e toponime ilire, se Boitoia dhe Argosi nė zanafillė janė krijime ilire, d.m.th., pellazge. Tė njėjtėn pikėpamje mbron edhe gjuhėtari italian Bonfante.
Albrech Blumental ka gjetur gjurmė tė shumta gjuhėsore ilire nė territorin e Greqisė. Kretēmeri, Budimiri, Krahe, Bonfante etj., kanė gjetur fosile tė shqipes sė moēme (tė periudhės sė bronzit) nė Mikenė e mė gjerė.
Maks Myler profetizon: “Do tė vijė dita kur kjo gjuhė do tė bėhet ēelėsi i shpjegimeve tė sekreteve tė mėdha”.
Malte-Brun pėrcakton: “Gjuha e ilirėve tė lashtė, ose e shqiptarėve tė sotėm ėshtė njė gjuhė e veēantė, prejardhja e sė cilės shkon deri nė lashtėsinė e thellė e madje nė njė kohė kur filluan tė formoheshin secila nė sferėn e saj edhe gjuhėt greqishte, latinishte, iberishte, keltishte, sllavishte, teutonishte dhe gotishte”.
Johan Georg von Han, hedh idenė e prejardhjes sė pėrbashkėt “tireno-pellazgjike” tė ilirėve, epirotėve e maqedonasve, tė cilėt formojnė njė degė tė veēantė tė rėndėsishme tė lashtėsisė, krahas grekėve e romakėve. Hani nga mitologjia greko-romake pėrqas me gjuhėn shqipe kėto fjalė: Uranus, Rhea, Kronos, Kyklopea, Venus, Anna, Perenna, Anaitis, Zeus, Ge, Dhemeter, Deukalion, Thetis, Oceanus, Dif, Diel, Kybelle, Atlas, Vulkanus, Tinias, Tina, Ceres, Kore, Hermakes, Turms, Merkuris, Nemesis, Ruana, Pales.
M. Saqellari, gjuhėtar i sotėm grek, pranon se ka mjaft elemente, qė dėshmojnė pėr hierarkinė parahelene, pellazge, tė hyjnive tė Olimpit”.
N. P. Elefteridhi pohon se greqishtja nė pjesėn mė tė madhe u formua gati e tėra nga gjuha pellasgjike.
Jakov Thomopullo dėshmon se ka lexuar mbishkrimet eteo-krete nėpėrmjet gjuhės shqipe.
Enzo Gatti shkruan: “Gjeografia e lashtė e Evropės Mesdhetare ėshtė pothuaj e gjitha ilire …Emrat gjeografikė tė Kretės, Korfuzit, Qipros, Sicilisė, Sardenjės, Baleareve… “.
Historiani francez Kantu shkruan: “...Nė pėrgjithėsi ėshtė pranuar se shqiptarėt i pėrkasin racės pellasgjike… ata pėrbėjnė njė racė mitike, si titanėt dhe ciklopėt... Faktet dėshmojnė se pellazgėt sollėn nė Greqi, jo vetėm disa arte, por njė sistem tė tėrė besimi, artesh dhe germash. Ajo ishte njė racė po aq sa bujare, edhe e pafat. Gjuha e tyre, mė e ngjashme me latinishten se sa me greqishten, u ruajt nė dialektin eolian dhe nė atė epirot, qė helenėt i cilėsonin si barbarė”.
George Fred Uilliams, studiues amerikan, qė nė vitin 1914 shprehej se “po tė kthehemi nė parahistori, para se rapsodėt homerikė t’i kėndonin hyjnive dhe heronjve mitologjikė, para se tė shkruhej gjuha greke, jetonte njė popull i njohur me emrin Pellazg. Shqipja ka qenė gjuha e vėrtetė e Homerit, e Aleksandėrit tė Madh dhe e Pirros sė Epirit”.
Robert d’Angely shkruan: ”...Shqiptarėt janė mė tė vjetėr se grekėt, kjo s’ka dyshim, tingulli monosilabik ėshtė provė pėr kėtė. Origjina e shqipes dhe e greqishtes nxjerr nė pah nė mėnyrė tė padiskutueshme raportin e vėrtetė mes tyre, atė tė prejardhjes sė greqishtes nga gjuha shqipe: nėna e saj”.
Eqerem Ēabej vėrente me mprehtėsi se kontributi i shqipes pėr gjuhėt e tjera ballkanike do studiuar mė gjerė. Pyetja trashėgim a huazime shtrohet sot e gjithė ditėn pėr njė sėrė fjalėsh. Ka emra visesh me njė pamje mjaft tė moēme, fjalė qė s’u dihet kuptimi. Nisur nga gjendja e njohurive tė atėhershme, Ēabej shprehej se ka njė kundėrvėnie mes historisė dhe gjuhėsisė pėrsa i pėrket vendit dhe kohės sė formimit tė gjuhės shqipe.
Nuk shohim asnjė kundėrvėnie mes arkeologjisė, historisė dhe gjuhėsisė; kėto shkenca pėrputhen nė pėrfundimet e tyre, duke ndjekur secila rrugėn e vet tė pavarur tė studimit. Ēabej shprehte pikėpamjen se prehistoria e shqipes mund tė ketė vazhduar nė Gadishullin e Ballkanit, veēse gjuhėsisht ajo s’mund tė ndiqet.
Akademiku Shaban Demiraj nė veprėn monumentale “Gjuha shqipe dhe historia e saj”, shkruan: ”Hulumtimi dhe shpjegimi i elementėve “pellasgjike” (mė saktė, para ilire), qė shqipja i ka trashėguar nėpėrmjet “nėnės” sė saj, mbeten njė nga detyrat e rėndėsishme tė historisė sė gjuhės shqipe”.
Si pėrfundim, mund tė themi se shqipja pėrfaqėson zhvillimin gradual tė gjuhės sė lashtė vendase, autoktone ilire, pėrgjatė mijėvjeēarėve e dhe shekujve deri nė ditėt tona. Mendimi i Miklosiēit, gjuhėtar i dėgjuar, se: “…kėshtu, ne jemi tė prirė, qė, nė mos tė gjitha, tė paktėn shumicėn e dukurive tė shqyrtuara kėtu t’ia atribuojmė elementit tė vjetėr vendas dhe besojmė qė ky element tė ketė qenė i njė rrėnje me shqipen e sotme, tė cilėn ne e shohim si vazhduese tė ilirishtes”, ėshtė i bazuar dhe i drejtė.
G. Meyer pranonte se shqipja pėrfaqėson njė fazė tė re tė ilirishtes sė moēme, ose mė saktė tė njėrit prej dialekteve tė moēme ilire. Ndėrsa Kretchmeri shtonte se kjo ėshtė kaq e vėrtetdukshme, saqė njeriu duhet tė sillte arsye shumė tė rėndėsishme pėr ta kundėrshtuar atė. Duke bėrė njė sintezė tė kėtyre veēorive gjuhėsore, Ēabej arrin nė pėrfundimin e sigurt se shqipja buron prej shkallės mė tė lashtė, pavarėsisht se me cilėn gjuhė jo greke tė Gadishullit Ballkanik tė kohės antike ėshtė identike ajo shkallė e lashtė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.fbdk.eu
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Tue Dec 29, 2009 7:52 pm

Leka i Madhė qenka i Grekėve , Bullagrėve , Sllavėve tė Maqedonisė qė edhe bustin po e sjellin nė qender tė Shkupit , qenka Serb , sipas tyre Lesander Very Happy
Po Maqedonasit e vjetėr ēka ishin , kush ishin ?
Strabo , historiani , geografi, dijetari antik shkruan
:


Straboni i paraqet Maqedonėt e vjetėr si Ilir ose Epirotas :
Cito :
"Οτι Ημαθία εκαλείτο πρότερον η νύν Μακεδονία. Κατείχον δε τήν χώραν ταύτην Ηπειρωτών τινές και Ιλλυριών, το δε πλείστον Βοττιαίοι και Θράκες" Στράβων Ζ-11)

"Οι δε Φρύγες ως Μακεδόνες λέγουσι εκαλέοντο Βρίγες χρόνο όσον Ευρωπήϊοι εόντες σύνοικοι ήσαν Μακεδόσι, μεταβάντες δε εις την Ασίαν άμα την χώρα και τούνομα μετέβαλλον εις Φρύγας" Ηρόδ. VII 73

"Περδίκας Αργαίου καρανίων ιδίοις Μακέσταις καθύπερθεν Ιλλυραίας αγχίμολος επ' άκρα Βεδύσσας Σαβάζω οψιμέδοντι έρεξεν" (Ο Περδίκας γυιός του Αργαίου αρχηγέτης των Μακεδόνων έφθασε στην Ακρόπολη της Εδεσσας όπου προσέφερε θυσία στον ύψιστο Θεό Σαβάζιον, προερχόμενος από την άνω Ιλλυρία
)

As kėto libra historike tė vjetra po edhe tė kohes moderne nuk i shkruajtėn shqiptarėt por tė huajt , a thua pse ?

By Charles Alexander
Robinson
Published 1947
E.P. Dutton
252 pages


.



.
.


.
.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Tue Dec 29, 2009 8:06 pm



.
.
.


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Tue Dec 29, 2009 8:33 pm

Kėtė solla pėr Lekėn e madh , e doli edhe njė plus tjetėr pėr ne cheers
Kjo tregon qarte prejardhjen fisit te nenes se Skenderbeut Triballdi , tamam si e shkruan historiani ynė z.ILMI VELIU .
Shifeni vitin e botimit 1893 ,


Ancient Greece: a political, social, and cultural history
By Sarah B. Pomeroy pg(faqe).379
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Wed Dec 30, 2009 6:06 pm


By Mary Edith Durham
Published 1905
Nelson
384 pages



.

Kėtu thuhet qė edhe gjyshja e Lekės ėshtė Ilire ,jo vetėm nėna e tij .

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Apr 15, 2010 12:49 am



Women
Warriors : A History



January 14, 2007 - Leave a Response




By David E. Jones
Published 2000
Brassey’s
History / Military / War
246 pages
ISBN 1574882066
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Apr 15, 2010 12:50 am

The
Ancient World



January 14, 2007 - Leave a Response




By Joseph Ward Swain,
Terrot Reaveley
Glover
Published 1950
Harper
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Apr 15, 2010 12:52 am


By Sarah B. Pomeroy
Published 1999
Oxford University Press
US
512 pages
ISBN 0195097424
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Apr 15, 2010 12:54 am

The Journal of Race Development


January 12, 2007 - Leave a Response




By George H Blakeslee
and G Stanley HallPublished 1912
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Apr 15, 2010 1:00 am

Greek Leaders








By Leslie White Hopkinson
Published 1918
Houghton Mifflin company
259 pages
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Apr 15, 2010 1:00 am

Albania: Eye of the Balkan Vortex







By Lou Giaffo
Published 1999
Xlibris Corporation
History / General History
572 pages
ISBN 0738802603
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Apr 15, 2010 1:01 am

Researches in the
Highlands of Turkey: Including Visits to Mounts Ida, Athos, Olympus, and
Pelion, to the Mirdite Albanians and Other Remote Tribes








By Henry Fanshawe Tozer
Published 2004
Kessinger Publishing
Travel / Foreign
390 pages
ISBN 0766188906
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Apr 15, 2010 1:02 am

Childe Harold, ed. by H.F. Tozer







By George Gordon N. Byron
Published 1885
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Apr 15, 2010 1:04 am

Alexander
the Great









By Lewis Vance Cummings
Published 2004
Grove Press
Biography / Autobiography
461 pages
ISBN 0802141498
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Apr 15, 2010 1:06 am

Alexander the Great’s Art of Strategy: The Timeless
Leadership Lessons of History’s Greatest Empire Builder









By Partha Sarathi Bose
Published 2004
Gotham
Business / Economics /
Finance
ISBN 1592400531
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Apr 15, 2010 1:09 am

Le tė dalin fqinjėt tanė me argumente ne tavolinė sikurse ne qė i kemi , kush ,cili ėshtė kėtu Den Baba Den
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Apr 15, 2010 1:13 am

Are Leaders Born Or Are They
Made?: The Case of Alexander the Great









By Manfred F. R. Kets de
Vries, Elisabet
Engellau
Contributor Elisabet
Engellau
Published 2004
Karnac Books
Psychology
114 pages
ISBN 1855753154
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Apr 15, 2010 1:20 am


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
BashKom
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve : 767
Age : 46
Vendi : Prishtin
Registration date : 27/08/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Apr 15, 2010 4:46 pm

Arbėr tė lumt pėr punėn qė po bėn .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Sat Apr 17, 2010 12:20 am

Edhe kjo kundėrpėrgjigje ndaj ''enciklopdisė'' sllave qė u botua nė Tetovė dhe u financua nga vetė populli Shqiptarė tė Maqedonisė kėtu e ka vendin :


Pėr
herė tė parė pas shumė dekadash hapet ēėshtja e rivalitetit
shqiptaro-grek
LAJM
Aleksandri i Madh i Greqisė apo i shqiptarėve



http://www.youtube.com/watch?v=dFiNIXdB3hY&feature=player_embedded

Arben Llalla

Emri i Aleksandrit tė Madh ende vazhdon tė krijojė trubullira
politike edhe sot kėtu e dymijė e dyqind vjet nga vdekja e tij duke bėrė
qė politikat e vendeve tė ndryshme tė varen shpeshherė nga lavdia dhe
emri i tij pėr ta privatizuar.

A ishte grek Aleksandri? Ēfarė e
lidhte atė me shqiptarėt dhe grekėt mbretin e Maqedonisė Antike?

Disa
pseudo historianė tė fqinjėve tanė tė afėrt dhe tė largėt pretendojnė
qė Leka i Madh nuk ka prejardhje shqiptar. Por historianėt e lashtė kanė
lėnė shėnime qė tregojnė se Aleksandri i Madh ishte i biri i mbreti tė
Maqedonisė Filipit II dhe i Olimbisė, njė princeshė Ilire, e bija e
mbretit tė Epirit Neoptolemi I.

Shumė shkrues tė historisė Antike
ndėr ta babai i Historisė greke Herodoti dhe Tukidi na lajmėrojnė se
Pellazgjėt(shqiptarėt) janė popull para grekėve “proelinioi”.


Aleksandri i
Madh, skulpturė qė gjendet te VILA ALBANI, Romė.

Filipi II


Filipi
lindi nė vitin 382 para K., nga njė baba maqedonas dhe nėnėn e kishte
ilire e cila quhej Euridike dhe ishte nga fisi ilir i Lynkestisė.
Lynkestėt ishin ilirė, kėtė na e dėshmojnė studiuesit dhe historianėt
antikė si: Livi, Plini, Straboini, Ptolemeu etj.

Ilirėt Lynkestė
banoni pėrreth liqenit ėt Ohrit dhe kryeqytet kishin Manastirin e sotėm.
Pra, vetė Filipi ishte gjysmė maqedonas dhe gjysmė ilir. Mbas vdekjes
tė babait Amynta, Euridikja e dėrgon Filipin nė Iliri tek Lynkestėt,dhe
mė tej nė Tebė. Filipi pas disa vitesh bėhet mbret i Maqedonisė mė 359
p. K.

Filipi u martua me iliren Olimbi dhe nga kjo martesė do tė
lindte Kleopatra, Kynėna dhe Aleksandri, njė burrė i fort, njė legjendė
Biblike qė do bėnte emėr tė madh.

Filipi me tė hipur nė frontin e
maqedonasve nėnshtroi fisin e nėnės sė tij Lynkestėt tė cilėt kishin
udhėhequr politikėn e maqedonasve. Mė tej Filipi i drejtoi synimet e tij
pėr tė spastruar territoret e Maqedonisė nga kolonėt grekė. Ai shtiri
nė dorė Selanikun, Thraqin, Skithinė etj., duke zhdukur mbi 200 koloni
greke.

Demosdenin i cili
ishte oratori mė i madh grek i quajtur edhe mbrojtėsi i grekėve kundra
maqedonasve ka thėnė pėr Filipin mbasi pushtoi tė tėrė Greqinė nė
ligjėratėn e tij tė titulluar “FILIPIKA e Tretė” thotė: “Filipi, jo
vetėm qė nuk ėshtė grek, edhe asnjė lidhje nuk ka farefis me grekėrit,

por ai ėshtė njė murtajė e ndyrė e Maqedonisė...”. Ndėrsa Straboni
shkruan: “Maqedonasit janė quajtur si Paion”.


Por nga
historia kemi mėsuar se nė tė vėrtetė Paionėt ishin ilirė1.

Njė
nga dashnoret e Filipit e akuzoi Olimbinė se Aleksandri nuk ishte djalė i
Filipit por, Olimbia e kishte me Amonin. Amoni ishte njė gjarpėr,
perėndia mė e lartė. Olimbia u fye rėndė nga kjo akuzė. Pasi Filipi e
ndau Olimbinė ajo bashkė me Aleksandrin shkuan pėr disa kohė tė jetojnė
mbretėrinė e Lynkestėve. Atėherė Filipi i shpalli luftė Lynkestėve, por
gjatė betejės ai desh u vra. Mė tej Filipi kėrkoi qė Aleksandri tė
kthehej nė Maqedoni, por Aleksandri kėmbėngulės dhe kokė shkėmb i vuri
kusht qė tė kthehej edhe nėna e tij Olimbia dhe tė respektohej si
mbretėreshė. Filipi e pranoi kushtin. Ai pėr tu afruar me fisin ilir tė
Olimbisė kėrkoi qė vajza e tij Kleopatra tė martohej me mbretin e Epirit
vėllanė e Olimbisė. Gjatė dasmės, Aleksandri nė bashkėpunim me nėnėn e
tij dhanė urdhėr qė Filipi tė vritej. Gjatė dasmės njė ushtar maqedonas i
afrohej Filipit dhe i ngul thikėn nė zemėr duke e lėnė te vdekur nė
vend atė. Me ngjitjen e Aleksandėrit nė frontin e maqedonasve Olimbia e
vret gruan e re tė Filipit bashkė me fėmijėt e saj.


Filipi II


Olimbia


Gruaja
e Filipi dhe nėna e Aleksandri tė Madh Olimbia vinte nga visi i Ilirėve
tė Epiriotėve. Olimbia ishte stėrmbesė e mbretit tė Mirmidonėve Akilit i
cili u vra nė luftėn Trojė. Pra Olimbia ishte e bija e mbretit tė
Epirit Neoptolemi I, i cili rridhte nga fisi i Pirro Neoptolemi djali i
Akilit. Pirro Neoptolemi mbas luftės sė Trojės u vendos nė Toskėri duke
themeluar mbretėrinė e Epirit. Pirro Neoptolemi ėshtė stėrgjyshi i
Pirros sė Madh qė luftoi deri nė Romė nė shekullin III, pėrpara
Krishtit. Olimbia dhe Pirrua janė kushėrinj tė parė. Emri i vėrtetė i
Olimbisė ishte Mirtal, pra edhe kjo njė fjalė shqipe e pėrbėrė nga
MIR-DAL. Nė gjuhėn shqipe shpesh herė shkronja T ngatėrrohet me D,
sikurse S me Z, etj. Mė vonė Mirtalia u quajt Olimbi, emėr qė ia vuri
vetė Filipi. Edhe kjo fjalė rrjedh nga gjuha shqipe tė cilėn do ta
shpjegojmė mė poshtė. Olimbia ishte shumė bukur me flokė tė verdha, tė
dredhura e tė gjata. Bukurisė sė Olimbisė nuk i rezistoi Filipi i cila
la gruan e tij tė parė qė ishte ilire dhe quhej Audata. Siē duket
bukuria e veēantė, zgjuarsia e Mirtalisė ka bėrė qė mė tej ajo tė
thirrej me emrin madhėshtor Olimbi.

Olimbia ėshtė njė emėr
shqiptar qė pėrbėhet nga bashkimi i fjalėve pellazgje OLI dhe MBI2. OLI
do tė thotė i TĖ GJITHĖ dhe MBI, sipėr. Emri OLIMBI ėshtė njė emėr qė
tregon madhėshti. Lojėrat mė tė mėdha nė botė quhen Lojrat OLIMBIKE,
mali mė i madh nė Greqi quhet Mali i OLIMBIT. Pra, emri Olimbi ka
kuptimin e madhėshtisė “MBI TĖ GJITHĖ”. Dhe vėrtetė a nuk janė Lojrat
Olimbike aktiviteti mė i madhsportivė nė botė?!


Mirtali,
nėna e Aleksandrit tė Madhe e njohur me emrin Olimbi. E cila ishte
Ilire.

Sot gjuhėtarėt shqiptar e ngatėrrojnė fjalėn Olimbi me
Olimpi. Fjala OLIMBI nė greqisht shkruhet OLIMPI dhe shqiptohet OLIMBI.
Shkronja MP nė greqisht ėshtė B dhe kur ndodhen midis dy zanoreve
shqiptohet MB. Gjuhėtarėt shqiptar kanė bėrė deri mė sot transkriptim tė
fjalės greke OLIMBI, duke bėrė qė kjo fjalė tė humbi kuptimin e saj qė
rrjedh nga gjuha shqipe(pellazgjike). Gjuhėtarėt tanė me dashje ose pa
dashje kanė bėrė shumė gabime nė disa fjalėt shqipe duke i quajtur si
fjalė tė ardhura nga greqishtja, sllavishtja, latinishtja etj. Por po tė
studiohet mė thellė do kuptojmė se kemi fjalė tė gjuhės shqipe tė
pėrvetėsuara nga gjuhėt e tjera.


Pirro,
mbreti i Epirit.

Aleksandri i Madh


Plutarku shkruan
pėr Aleksandrin e Madh se ai ishte biond, me njė pėrskuqje tė lehtė nė
faqe dhe nė gjoks. Dua tė shtoj se edhe Pirrua i ynė i Epirit kishte njė
pėrskuqje nė tė tėrė fytyrėn e tij. Aleksandri pamjen e jashtme i
ngjante nėnės sė tij Olimbisė dhe dajallarėve qė ishin nga fisi ilir i
Epirit.

Filipi pėr tė mėsuar Aleksandrin nė edukimin e tij mori
dy mėsues Leonidhėn qė ishte kushėri me Olimbinė dhe Lisimakun edhe ky
ishte nga krahina e Dodonės Pellazgjike3. Pra siē del nga historia me
edukimin e Aleksandrit u morėn dy mėsues ilirė. Mė vonė Filipi solli
edhe Stagjire me prejardhje shqiptare4 i njohur me emrin Aristoteli, njė
filozof i zoti nga Selaniku pėr tė mėsuar Aleksandri gjuhėn greke dhe
letėrsinė e tyre.

Nė moshėn 18 vjeēare Aleksandri nė krye tė
2.000 kalorės mposhti ushtrinė e Athinės. Mbas vrasjes sė Filipit,
Aleksandri nė moshėn 20 vjeēare bėhet mbret i Maqedonisė dhe i Greqisė
nė njė moshė tė re nė verėn e vitit 336 p.K. Nė vjeshtėn e vitit 335
para K. Aleksandri i Madh u kthye nė Pellė pėr tė pėrgatitur planin e
tij tė madh pėr tė pushtuar Azinė dhe tė shkatėrronte perandorinė perse.

Aleksandri
gjatė udhėtimit tė tij pėr nė Azi bėri edhe njė ndalesė tė vogėl nė
bregdetin e Trojės qė tashmė ishte shkatėrruar e tėra nga lufta
dhjetėvjeēare midis Trojanėve dhe Akejve. Kur mbėrriti nė Trojė
Aleksandri u mallėngjye. Librin mė tė dashur ai kishte ILIADĖN dhe
nėpėrmjet Iliadės kishte mėsuar pėr Trojėn dhe luftėn e saj. Gjatė
vizitės nė Trojėn e shkatėrruar Aleksandri bėri fli nė kujtim tė mbretit
tė pafat tė Trojanėve Priamit tė cilin e kishte vrarė djali i Akilit,
Pirroja. Por nga heronjtė e luftės sė Trojės ai adhuronte Akilin mbretin
e Mirmidonėve qė e kishte stėrgjyshin nga nėna.

Ishte mėngjesi i
3 qershorit ėt vitit 323 p.K., kur Aleksandri ndeu se kishte zjarrmi tė
brendshme, pasi bėri njė banjė ai ushtri pėrsėri nė gjumė. Kur u zgjua
thirri tė gjithė gjeneralėt pėr planin e betejės, por pa se vetė ishte i
pamundur. Pėr disa ditė rėnkoi nė shtrat nga temperatura e lartė dhe mė
13 qershor vdiq nė krevat i sėmurė. Kėshtu, mbreti i Maqedonisė qė
kishte mposhtur nė fillim Greqinė dhe i kishte marrė emrin nuk mundi tė
realizonte ėndrrėn e tij pėr tė pushtuar tėrė botėn. Ai pėr dhjet vjet
pushtoi pjesėn mė tė madhe tė botės, ndėrsa stėrgjyshi i tij Akili me
aleatėt e tij iu deshėn dhjetė vite pėr tė mposhtur Trojanėt me dredhi.

Aleksandri
vdiq, por mbeti gjallė emri, legjenda e tij. Lavdia e tij ndriēon e
herė errėson dhe krijon probleme, dymijė e dyqind vjet pas vdekjes sė
tij

Sipas disa studiuesve tė huaj Aleksandri i madhe quhej
Meryamun Aleksandri, kėtė mendim studiuesit e mbėshtesin nė njė
mbishkrim qė ėshtė gjetur nė Egjipt.

Ku thuhej nė njė citim
“meryamun setepenra Aleksandros”5. Kjo ėshtė njė dėshmi qė tregon se
emri Aleksandėr ėshtė i mėvonshėm. Ose mė mirė tė themi qė ėshtė Llagap.
Shpesh herė duhet tė na punojė logjika e thjeshtė pėr tė mėsuar shumė
tė fshehta tė njerėzve nė kohėn antike. Po ta ndajmė emrin ALEKSANDĖR nė
tre pjesė do tė lexojmė tre fjalė, A-LEKS-ANDĖR, qė do tė thotė: A
ėshtė fjala e sotme shqipe ĖSHTĖ, LEKS qė ėshtė emri LEK dhe ANDRA ėshtė
njė fjalė e vjetėr pellazgje qė e pėrdorin ende shqiptarėt, dhe do tė
thotė Ėndėrr. Pra, emrin ALEKSANDĖR do tė thotė LĖKA ĖSHTĖ NĖ ĖNDĖRR.
Dhe me tė vėrtetė Leka ishte burrė i madh qė mbeti nė historinė e botės
pėr tė realizuar ėndrrat qė ai shihte nė gjumė, ky fakt pėrmendet nė
disa shkrimtar dhe historian. Sot shqiptarėt emrin Aleksandėr e kanė nė
disa variante si: LEK, ALEKS, SANDRI, LEKSANDĖR. Shqiptarėt qė njihen ne
Itali me emrin arbėreshė dhe nė Greqi me emrin arvanitas nė vend tė
emrit Aleksandėr ata pėrdornin Leksandėr. Duhet tė dimė qė nė kohėt e
lashta njerėzit shpeshherė e humbnin emrin e pagėzimit dhe thirreshin me
Llagapet e tyre. Mė vonė Llagapet u bėnė mbiemrat e familjeve.
Shqiptarėt e sotėm i pagėzojnė fėmijėt edhe me emrin Andra. Nė Greqi
ndodhet njė ishull me emrin ANDRA. Gjatė njė studime qė kam bėrė nė
vitin 2001 pėr kėtė ishull kam zbuluar se ky ishull banohej qė nė
shekullin e XII nga shqiptarėt. Edhe sot ishulli Andra(Ėndra) banohet
nga 70% e popullsisė greke qė flet nė familje gjuhėn shqipe, pra nga
shqiptarė qė njihen me emrin arvanitas. Ishulli ANDRA6 ka 27 fshatra
shqipfolės, toponime, dhe mbiemrat e familjeve janė tė kuptimit tė
gjuhės shqipe. Emri ALEKSANDĖR pėrbėhet nga fjalė tė kuptimėsisė nė
gjuhėn shqipe.


Monedha e
Republikės sė Shqipėrisė LEK me pamjen e Aleksandrit tė Madh, 1926.

Elementėt
qė tregojnė origjinėn ilire(shqiptare) tė Aleksandrit tė Madh

1.-
Mė lartė kemi sjellė origjinat familjare tė Filipi dhe Olimbisė qė
vijnė nga fiset ilire. Filipi ishte lindur nga njė nėnė ilire dhe
Olimbia nėnėn dhe babain e kishte ilir. Shkencėrisht ALEKSANDRI I MADH
ėshtė Ilir, duke patur parasysh se logjika na shpie se nėna ėshtė ajo qė
pėrcakton babain e fėmijės. Pra, Filipi ishte djali i Eurodikes qė
vinte nga fisi ilir i Lynkestėve. Dhe pėr Aleksandrin kemi tė sigurt qė
ishte djali i ilires Olimbisė qė vinte nga fisi ilir i Epiriotėve. Mė
lartė thamė qė Olimbia akuzoheshe shpeshherė qė Aleksandri nuk ishte
djalė i Filipit, por i gjarprit Amon.

2.- Nga pamja e jashtme dhe
karakteri Aleksandri i ngjante Olimbisė, kishin tė pėrbashkėt ngjyrėn e
flokėve, bukurinė e fytyrės, ambicien, zgjuarsinė etj.

3.-Emri i
pagėzimit tė Aleksandrit ishte Meriamun, njė emėr qė zbėrthehet nė
gjuhėn shqipe tė dialektit geg, MER-JAM-UN. Sot disa fshatra shqiptar nė
Maqedoni ende thonė: MER JAM UN, qė nė gjuhės standarde shqipe ėshtė
MIR JAM UNĖ.

4.- Emri i njohur botėrisht nga bėmat e Miriamun
ishte Aleksandėr qė siē e shpjeguam mė lartė ka kuptim vetėm nė gjuhėn
shqipe.

5.- Aleksandri ishte mbajtės i brirėve tė Cjapit. Mė vonė
kėtė shenjė do ta mbante Pirrua, mbreti i Epirit dhe Skėnderbeu, mbreti
i Epirit dhe Arbėrisė.

6.- Gjuha qė u fliste Aleksandri miqve tė
tij ishte ilirishtja e dialektit geg tė Maqedonisė. Aleksandri
greqishten e mėsoi nga Aristoteli.

7.- Nė vitin 1925 Republika e
Shqipėrisė qė drejtohej nga Ahmet Zogu monedhės shtetėrore e quajti me
emrin LEK pėr nder tė Aleksandrit tė madh. Dhe nė faqet e monedhės
shqiptare LEK pasqyroheshin figurat e Aleksandrit, Herkulit, Akilit,
Pirros etj. Kur shteti shqiptar kishte kėto elemente nė monedhėn e tij
nė vitin 1925 qė vazhdoi deri nė vitet 1950, Greqia dhe Republika e
Maqedonisė(FYROM) nuk kishin monedhė me kėta figura tė njohura tė
historisė sė lashtė.


Monedha e
Republikės sė Shqipėrisė LEK me pamjen e Aleksandrit tė Madh, 1926.

Aleksandri
nė Bibėl

Gjatė leximit tė Biblės, nė kapitullin e tetė, profecia
e Danielit, thuhet se nė shek.VII p.k. do tė lindte Aleksandri i Madh.
Profecia ka titullin: “Vegimi i Danielit: Dashi e Cjapi”7 ku shkruhet:
“Nė tretin vit tė mbretėrimit tė mbretit Baltazar, unė, Danieli, pata
njė vegim, pas atij qė pata nė fillim tė mbretėrimit. Pashė nė vegim
dhe, ndėrsa po shikoja, mė ndodhi tė gjėndesha nė qytezėn e Suzas, qė
ėshtė nė krahinėn e Elamit; nga vegimi e kuptova qė isha pranė lumit
Ulai. Ngrita sytė dhe shikova, dhe ja, pranė lumit pashė mė kėmbė njė
dash me dy brirė; tė dy brirėt ishin tė lartė, por njėri ishte mė i
lartė se tjetri, megjithėse mė i larti kishte dalė i fundit. Pashė
dashin qė godiste kundrejt perėndimit, drejt veriut dhe drejt jugut;
asnjė kafshė nuk mund t'i rezistonte, askush nuk mund tė ēlirohej nga
pushteti i tij; kėshtu ai bėri atė qė desh dhe u bė i madh. Ndėrsa kisha
parasysh kėtė, ja, ku po vinte nga perėndimi njė cjap, qė pėrshkonte
tėrė sipėrfaqen e dheut pa e prekur tokėn; cjapi kishte njė bri tė madh
midis syve tė vet. Arriti deri te dashi me dy brirė qė kisha parė mė
kėmbė pėrpara lumit, dhe iu hodh kundėr me furinė e forcės sė tij. E
pashė tė afrohet dhe tė zemėrohet kundėr tij; pastaj i ra me bri dashit
dhe copėtoi dy brirėt e tij, ndėrsa dashi nuk kishte fuqi pėr t'i
rezistuar; kėshtu e hodhi pėr tokė dhe askush nuk mundi ta ēlirojė
dashin nga pushteti i kėtij. Cjapi u bė shumė i madh; por, kur u bė i
fuqishėm, briri i tij i madh u thye; nė vend tė tij dolėn katėr brirė tė
mėdhenj, qė drejtoheshin drejt katėr erėrave tė qiellit. Nga njė prej
tyre doli njė bri i vogėl, qė u bė shumė i madh nė drejtim tė jugut, tė
lindjes dhe tė vendit tė lavdishėm. U rrit deri sa arriti ushtrinė e
qiellit, bėri tė bjerė pėr tokė njė pjesė e ushtrisė dhe e yjeve dhe i
shkeli. U ngrit madje deri te komandanti i ushtrisė, i hoqi flijimin e
vazhdueshėm dhe vendi i shenjtėrores sė tij u shemb. Ushtria iu la nė
dorė bashkė me flijimin e vazhdueshėm, pėr shkak tė shkeljes; ai hodhi
pėr tokė tė vėrtetėn; bėri tėrė kėto gjėra dhe i shkoi mbarė. Pastaj
dėgjova njė tė shenjtė qė fliste, dhe njė i shenjtė tjetėr i tha atij qė
fliste: "Deri kur do tė vazhdojė ky vegim: ndalimi i flijimit tė
pėrditshėm, shkretimi pėr shkak tė paudhėsisė, shenjtėrorja dhe ushtria
tė shkelur?" Ai mė tha: "Deri dymijė e treqind ditė; pastaj shenjtėrorja
do tė pastrohet". Tani, ndėrsa unė, Danieli, e kisha parasysh vegimin
dhe pėrpiqesha ta kuptoja, ja ku po rri para meje dikush qė ka pamje
burri. Dėgjova pastaj nė mes tė lumit Ulai zėrin e njė burri, qė
bėrtiste dhe thoshte: "Gabriel, shpjegoja kėtij vegimin". Ai iu afrua
vendit ku ndodhesha unė dhe, kur arriti, unė pata frikė dhe rashė me
fytyrė. Por ai mė tha: "Kuptoje mirė, o bir njeriu, sepse ky vegim ka tė
bėjė me kohėn e fundit". Ndėrsa ai fliste me mua, unė rashė nė njė
gjumė tė rėndė me fytyrė pėr tokė, por ai mė preku dhe mė bėri tė
ngrihem mė kėmbė nė vendin ku ndodhesha. Dhe tha: "Ja, unė do tė tė
tregoj atė qė ka pėr tė ndodhur nė kohėn e fundit tė indinjatės, sepse
ka tė bėjė me kohėn e caktuar tė fundit. Dashi me dy brirė, qė ti ke
parė, pėrfaqėson mbretėrit e Medisė dhe tė Persisė. Cjapi leshtor ėshtė
mbreti i Javanit dhe briri i madh qė ishte nė mes tė syve tė tij ėshtė
mbreti i parė. Briri i thyer dhe katėr brirėt qė dolėn nė vend tė tij
janė katėr mbretėri qė do tė dalin nga ky komb, por jo me tė njėjtėn
fuqi tė tij. Nė fund tė mbretėrisė sė tyre, kur rebelėt do ta kenė
mbushur kupėn, do tė dalė njė mbret me pamje tė egėr dhe i rrahur nė
dredhitė luftarake. Fuqia e tij do tė rritet, por jo pėr shkak tė forcės
sė tij; do tė bėjė shkatėrrime tė habitshme, do tė ketė sukses nė
ndėrmarrjet e tij dhe do tė shkatėrrojė tė fuqishmit dhe popullin e
shenjtorėve. Pėr shkak tė dinakėrisė sė tij do shtohet mashtrimi nė
duart e tij; do tė krenohet nė zemėr te vet dhe do tė shkatėrrojė shumė
njerėz qė janė nė siguri; do tė ngrihet kundėr princit tė princave, por
do tė thyhet jo nga dorė njeriu. Vegimi i mbrėmjeve dhe i mėngjeseve,
pėr tė cilin ėshtė folur, ėshtė i vėrtetė. Ti e mban sekret vegimin,
sepse ka tė bėjė me gjėra qė do tė ndodhin mbas shumė kohe". Dhe unė,
Danieli, e ndjeva veten tė sfilitur dhe qeshė i sėmurė disa ditė; pastaj
u ngrita dhe u interesova pėr punėt e mbretit. Unė isha i tronditur nga
vegimi, por askush nuk e vuri re”.

Shkencėtarėt e kanė zbėrthyer
Profetėsinė e Danielit dhe kanė nxjerrė pėrfundimin se bėhet fjalė pėr
ngjarje qė lidhen me Aleksandrin. Dashi ishte mbreti i Medisė dhe
Persisė, qė nė shek. VI-V para K. vunė nėn kontroll Maqedoninė dhe
Thrakėn. Cjapi me njė brirė ėshtė Aleksandri i madh, i cili mundi
Persinė, Darin e III qė na paraqitet me shenjėn e dashit. Cjapi qė ėshtė
shenja e Aleksandrit qė pushtojė Persinė brenda 10 vjetėsh, pra ashtu
siē ka ndodhur me tė vėrtetė. Briri i thyer nė katėr pjesė ishte ndarja
qė pėsoj mbretėria e Aleksandrit nga gjeneralėt e tij. Ptolemeu,
Lisimarku, Antipatrit dhe Seleku, qė ishin tė njėjtės kombėsi, ilir. Po
tė shohim emri Lisimarku ka kuptimsin nė tė gjuhės sė sotme shqipe Lis i
Markut, edhe emri Seleku mund tė jetė fjala shqipe Shelek qė emėrtohet
qingji i vogėl i sapo qethur. Kėtė fjalė e ndeshim nė tėrė territoret
Ballkanike qė banohen nga shqiptarėt. (INA)


Pėrkrenarja e
Skėnderbeut, me simbolin e bricjapit.

Marrė nga libri “Maqedonia
shqiptare nė dritėn e teksteve dhe dokumenteve historike” qė doli nė
qarkullim nė ditėt e fundit tė vitit 2009.


1 Elena Kocaqi,
Roli Pellazgo-Ilir..., Tiranė, 2007, fq.63.

2 Arben Llalla,
ALBANIA, Tiranė, 24.01. 2007.

3 Edwin Jacques, SHQIPTARĖT,
Tiranė, 1996, fq.105

4 Robert d’Angely, ENIGMA, Tiranė, 1998,
fq.244.

5 Elena Kocaqi, Albanėt me famė nė mijėvjeēarė, Tiranė,
2006, fq.93.

6 Τιτοσ Π. Γιοχαλας, ΑΝΔΡΟΣ, ΑΘΗΝΑ, 2000.

7
BIBLA, Ferizaj, 1996, fq.1220.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Today at 11:04 pm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Aleksandri i Madh
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 2 e 4Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar ::  :: -
Kėrce tek: