Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumiForumi  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  IdentifikohuIdentifikohu  
Aleksandri i Madh 5 5 1
Share | 
 

 Aleksandri i Madh

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6  Next
AutoriMesazh
murturi
Ushtarak
Ushtarak


Male
Numri i postimeve: 517
Age: 38
Vendi: Bruksel
Registration date: 19/04/2008

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Tue Oct 07, 2008 6:42 pm

11) Naim Frasheri
ne 1894 shkruan : ' Vertet prindit tane kane pasur emer te madh ne gjithe boten si : Teuta , Pirro , Mehmet Aliu , Kostandini i madh etj ' Pirrua ish nga shqiperia trim qe levdon historia , O fare e trimerise ti femij e Aleksandrit e trimit te shqiptareve e Pirros e te parit .....
Lidhje gjaku per legjendaret shqiptare prezanton dhe kenga popullore e fshatit Vuno , kenduar deri vone ' Kush ka qene trim nje here Aleksander i madh me vlere , pirrua me shoke te tjere , por nga te gjithe me i zoti ishte Gjergj Kastrioti .....'
Ne vazhden e ' privatizimeve ' te figurave historike greket figuren e historianit te lashtesise Homerit e trajtojne si figure te paster greke por , e vertete kjo ? Eshte trasheguar brez pas brezi e dhena se mesuesi i Homerit ishte burri i dyte i nenes se tij , nga Itaka ku ruhej edhe sot toponimi ' shkolle e Homerit ' prane disa rrenojash nga hijeroret pellazge te Artemisit , Athinase , Heres si dhe gjurmesh etruske . Antroponimi i shpeshte ne Itake ( sic e verteton vete homeri ) haset jo rastesisht por aq shpesh ne Epir , sidomos tek ainisnet pellazge . Homeri ka bere pershkrime te imta te jetes materiale dhe shpirterore rreth bregdetit Epirot nga Zakynthi ne Korkyre dhe vecanerisht te Itakes tek 'Odiseu ' ne vargjet e kengeve II 167 , IX 21 , XIII 132 , . Po te ishte i huaj per Itaken Homeri nuk mund te bente pershkrime te tilla , gjithashtu Kios , Kolofoni , Argosi , Athina . nuk kane ndonje peshe ne Iliade dhe ' Odise ' prandaj per keto dy arsye pranohet se Itaka eshte vendlindja e Homerit . Nena e Homeri
t ishte Itakase , njerku dhe mesuesi i tij Femi ishte pellazg ka bere vepra qe i kushtohen se pari botes pellazge, kultures dhe heronjve te saj . Pra ne rrethana te tilla per origjinen e Homerit mund te pranohet haptaz se ishte nje pinjoll pellazg koke e kembe .
Kohet e fundit kane dale disa arkeologe te quajtur ' epirote ' sherbetore te ' Megali Idhese ' qe shpallen me katolike se Papa , dhe rrahin tju japin athines mesime shovinizmi duke paraqitur Dodonen si jo pellazgo-epirote . Keta ' dijetare' orvaten te paraqesin Dodonen si kryeqender helene te kulluar , se bashku me bijte e saj Molose , Thesprote , Kaone ,te cilesuar me ' urdher te peshkut ' si greke te paster . Nje shtremberim i Tille po helmon opinionin boteror me falsifikime dhe genjeshtra , qe corodisin dhe studiues te virtyshmem dhe me teper kur zeri i shkences shqiptare mungon krejt ne kete drejtim , kjo sepse akademia jone e shkencave nuk mbron interesat tona kombetare , por ato greke . Po te kishte qene Dodona vertet Helene , shteti e kisha apo shovinizmi grek do ta kishin nxjerre ne drite , kur ne fakt ajo sot dergjet nen dhe , duke deshmuar keshtu se nuk i perket qyteterimit helen .
12) Sharl Pikar (1882-1965)
ne 1943 ngriti zerin e vet : Dodona e vetmja qender se ciles nuk i eshte kushtuar ende nje germim
13) Pier Kabahe
me 1976 shprehet : Ne te vertete mund te duket e cuditshme qe nje Hierore kaq e nderuar ne lashtesi , te mbetet ende ne pritje te nje germimi te madh sistematik ndonese mund ti sjelli c'do vit zbulime te reja arkeologjike .
Qarqet shoviniste te Athines te bindura se zbulimi i plote i kryeqendres pellazge nuk do ti sillte asnje perfimim , perkundrazi e braktisen Dodonen ne fatin e vet , duke mbytur qe ne rrenje dhe sot e kesaj dite cdo njoftim mbi jeten e saj gjate dymijevjecareve te fundit . periudhe kur ajo s'kishte pushuar se rrezatuari hpur dhe vijueshem karakterin e saj jo helen , shprehimisht ' barbar ' , pellazg , ilir , arberor , shqiptar .
Megjithate greket jane te detyruar te pranojne nepermjet historiografise greke te perfaqesuar nga G.Kordhatos dhe M.Saqellarios se :
1- pellazget kane ekzistuar si popull historik qe para ardhjes se heleneve ne ballkan
2- keta nuk kane asnje lidhje gjenetike me helenet
Por Dodona pellazge vazhdon te rroje ne veprat e dijetareve dhe autoreve te lashtesise qe jane mbi 80 : Aristofani , Ciceroni , Demosteni , Eskili , Filokseni , Homeri etj.
Sipas Homerit por dhe historianeve te tjere :
Epiri fillonte prej gjirit te Korintit ne Jug dhe shtrihej tutje matane Dodone ne Veri (esimoti Helada nuk pipetinte fare ) dhe sipas Herodotit dhe ataukididit ne shek V p.e.s Helada qe ' mekembur ' dhe perfshinte trevat nga Termopilet e poshte ne Jug dhe kater shekuj me vone gjeografi Helen Dionizi i Kalifontit e perjashton Epirin nga Helada
Pra per te gjithe periudhen midis viteve 1200 p.e.s deri ne 200 te eres tone , Epiri i Moloseve , thesproteve , kaoneve etj
jo vetem qe nuk pati qene ndonjehere helen , por aso kohe as qe behej fjale per ta ngaterruar sado pak autoktonine e tij
pra ishte shume e qarte ndarja midis trojeve epirote pellazge dhe atyre helene .
Vlen te theksohet se pa Dodone dhe pellazge nuk do te kishte patur kurresesi as Zeus as Poseidon , as Artemise as Apolon keshtu me rradhe hyjnite ' greke ' apo ' romake ' . Keshtu nuk eshte e veshtire te kuptohet pse qyteterimi Europian ka preferuar edhe kur e ka kuptuar me se miri te verteten qe te heshte mbi sa me siper . duke vazhduar te
beje sikur ju beson ende perrallave greke . Do te duhej te ndryshohej krejt historine e qyteterimit te vet , ose te pakten pjesen mbi gjenetiken e tij dhe kjo s'eshte e lehte , sidomos po te kemi parasysh sa e vertete qendron ne anen e nje populli te vogel dhe te diskriminuar mizorisht qe nga lashtesia deri me sot .
14) George Fred Williams
historianograf me 1914 shkruan : '' Po te kthehem ne parahistori para se rapsodet homerike tu kendonin hyjnive dhe heronjve mitologjike , para se te shkruhej gjuha greke jetonte jetonte nje popull me emrin pellazget ....
Shqiptaret jane te vetmit qe kane ardhur deri me sot nga kjo rrace e fuqishme parahistorike . Vetem vitet e fundit eshte percaktuar se pellazget kane qene iliret e lashte , keta ilire kaluan edhe ne itali me emrin Toske sic quhen end ne Shqiperi , ndersa ne itali kane mbetur me emrin si toske , toskane , etruske , Shqipja ka qene gjuha amtare e Aleksandrit te pushtimeve te medha dhe e Pirros se Epirit , nje prej gjeneraleve me te medhenj te historise , i cili qelloi te ishte sfida e fundit e legjioneve te Romes . Eshte tragjedi tej cdo perfytyimi qe kjo rrace e madhe dhe shume e lashte te katandiset ne kete gjendje , e cila meriton te quhet skandali i qyteterimit europian . Nuk eshte per tu cuditur
qe pushtuesi otoman ndalonte cfaredolloj germimesh ne token shqiptare qe mund ti kujtonin popullit lavdine e tij te dikurshme . C'pasuri e madhe dijesh e pret arkeologun kur toka shqiptare te hape thesaret e historise se pellazgeve
Ne vend te epilogut : Ju kujtojme grekeve '' Kur kini borxh , mos kerkoni kusur '' . Borxh na keni Camerine Dodonase epiqender e pellazgeve parahenore , katragjyshet e shqiptareve te sotem .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.fbdk.eu
Leka i Madh
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve: 1368
Vendi: Dielli lind nga malet!
Registration date: 02/09/2007

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Tue Oct 07, 2008 7:07 pm

Murturi, mire bere djalo qe i solle keto materiale ne forum
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
murturi
Ushtarak
Ushtarak


Male
Numri i postimeve: 517
Age: 38
Vendi: Bruksel
Registration date: 19/04/2008

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Tue Oct 07, 2008 7:15 pm

Aleksandri i Madh eshte vigani me i madh i historise se njerezimit qe edhe pas plot 24 shekujsh, arrin te pushtoje imagjinaten e njerezve te vegjel apo te medhenj, femije qe degjojne legjendat rreth tij, apo stratege e ushtarake qe cdo sukses te tyre e krahasojne me suksesin e Aleksandrit te Madh. Ne kete kontekst, pak rendesi ka se cila ishte "origjina" e Lekės se Madh (sic e qujane shqiptaret), por e rendesishme eshte studimi i historise qe ai shkruajti dhe jetes se tij.

Doreshkrimet historike mbi jeten e Aleksandrit nuk jane te plota pasi Biblioteka e Aleksandrise, "Biblioteka e Aleksandrit", ne Aleksandri, "Qyteti i Aleksandrit" ne Egjiptin e sotem, u dogj nga legjionet romake te Jul Ēezarit ne vitin 49 para eres sone. Ne ate biblioteke ruhen mijra doreshkrime te historise se hershme te njerezimit dhe humbja e tyre ishte humbje e kujteses kolektive historike njerezore. Kur faktet historike nuk jane te plota, u hapet drita jeshile spekullimeve historike nga historiane, popuj, apo njerez te thjeshte. Te dallosh faktet historike nga flluckat e imagjinates njerezore, nuk eshte nje sipermarrje e lehte.


A ishte Leka i Madh nje prej parardhesve te shqiptareve te sotem?

Historia njeh si fakt te pakundershtueshem se Olimpia, princesha e Epirit, ishte nena e Aleksandrit te Madh. Motra e Olimpias ishte Aleksandri i Epirit, Princi i Epirit dhe daja i Aleksandrit te Madh. Bie ne sy emri i njejte i Aleksandrit te Epirit me Aleksandrin e Maqedonisė. Historia pranon si te vertete se Aleksandri ishte i biri i mbretit Filip II te Maqedonise, te pakten ne pamje te jashtme njerezore, por jo te gjithe historianet mendojne keshtu. Ka historiane dhe legjenda, qe Aleksandri nuk ishte i biri i Filipit, por i biri i Zeusit, qe flejti me nenen e Aleksandrit, Olimpia, per te sjelle ne jete Aleksandrin. Kjo ka hapur nje debat te madh ne rradhet e historianeve ne lidhje me natyren e Aleksandrit, ishte ai nje njeri si gjithe te tjeret, apo nje hyjni. Suksesi i tij i jashtezakonshem dhe i paarritshem ne nje moshe aq te re, u jep me shume vertetesi pretendimeve te hyjnizimit te Aleksandrit.

Pyetja shtrohet, ku jetonin Perendite qe besonin greket? Nga vete doreshkrimet klasike te hershme greke perendite greke jetonin ne malin e Tomorit, ne tempullin e Dodones, ne Epir, kurse njerezit qe jetonin ne Epir, greket e lashte i quanin "barbare", titull qe e gezonin te gjithe popujt jo-greke. Kjo i hap rrugen spekullimeve se Perendite greke jetonin ne Epir dhe ne Epir jetonin popuj "barbare", sic i etiketonin greket popullin ilir. Ne kete kendveshtrim, nese merret si i vertete fakti se Aleksandri eshte i Biri i Zeusit dhe i princeshes Olimpia nga Epiri, atehere pretendimi i pasardhesve te ilireve meriton jo vetem nje studim, por edhe nje vleresim me te madh pasi origjina e vertete e Aleksandrit eshte e lidhur ne menyre te pandashme me Epirin.

Ka shume fakte te tjera ne historine e mepashme qe perforcojne tezen e prejardhjes epirote te Aleksandrit. Keto fakte lidhen me dragojte qe kane lindur ne epir dhe qe e kane identifikuar veten si epirote: Pirro i Epirit qe ishte Molos, Leka i Madh, Gjergj Kastrioti - Skenderbeu (qe do te thote Leka i Madh), Ali Pashai, Ahmet Zogu qe i vuri emrin jo vetem djalit Leka por edhe kartmonedhes shqiptare Lekė, te gjithe keta kane bere histori dhe nje emer te lavdishem per vete dhe te gjithe e kane identifikuar veten si epirote, te gjithe e kane arritur kete sukses ne nje moshe shume te re, te gjitheve u kane vdekur prinderit ne moshe te vogel, te gjithe kane qene ushtarake e stratege te zote, te gjithe kane qene shume te lidhur me nenat e tyre, te gjithe kane trasheguar gjak mbreteror. Gjergj Kastrioti e shpalli veten Mbret te Epirit dhe Maqedonise. Jane te gjitha keto koincidenca historike qe po te shihen ne nje prizem te perbashket gjitheperfshires historik, kane nje domethenie te jashtezakonshme.


Falm Leka gjithashtu ,vetme se ,Historija realitetit shqiptareve mbeti kyq,pas djegjes se Biblotekes,sepse aty ka pas edhe shum emra me eminent te kohes qe sod i duhen histaris se njerzimit,e sidomos shqiptarve!
Me ben shum pershtypje edhe jeta e Princeshes Aferdita qe per shum arsye te qellimta esht zhduk gjdo gje per te vetem e vetem se ka qen Shqiptare.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.fbdk.eu
Leka i Madh
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve: 1368
Vendi: Dielli lind nga malet!
Registration date: 02/09/2007

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Wed Nov 05, 2008 10:52 pm

Maqedonia dhe Aleksandri i Madh»Arritja e fiseve tė Europės para se tė lindnin detet dhe si erdhėn grekėt e parė nė barka. Pse Leka i Madh ka lindur nė Emadhia dhe udhėtimi i tij nė Maqedoni.

Pasi ju dhashė trajtimin qė historianėt e lashtėsisė i jepnin Maqedonisė po sjell nė vėmendjen tuaj faktin se si e njohin shqiptarėt historinė e tyre. Si ėshtė transmetuar kjo histori nga brezi nė brez nėpėrmjet kėngėve, gojėdhėnave dhe miteve. Mė poshtė po sjell bisedėn qė shkrimtarja amerikane Rose Lain ka bėrė me disa malėsorė shqiptarė. Kjo bisedė ėshtė pėrfshirė nė librin e saj "Majat e Shalės" (Nga Linda).

[Miqtė e ardhur nga Amerika po bisedonin nė njė dhomė malėsie dhe i zoti i shtėpisė po ju tregonte pėr legjendėn e burrit tė Malit tė Sharrit. Pasi dėgjoi legjendėn mikja amerikane ndėrhyn]


"Nė zhgėnjim e sipėr, unė fola tepėr herėt, duke harruar se Rexha ishte pėrkthyes i shkėlqyer. "Por kjo nuk ėshtė shqiptare; kjo ėshtė greke", thashė unė. "Tash mė kujtohet se e kam lexuar para shumė vjetėsh".

"Po, edhe unė", shtoi Aleksa dhe fjalėt e saj u puqėn me ato tė Rexhės, qė po i thoshte fjalėt e mia duke i kthyer nė shqip.

"Po", tha plaku me ironi. "Ėshtė kėngė greke – ėshtė greke aq sa ėshtė grek edhe Leka i Madh".

Unė e kisha falenderuar plakun me njė fyerje, ngaqė edhe vetė gegėt e mbajnė nė zemrat e tyre kujtimin se grekėt e mbajnė Janinėn tė pushtuar dhe kujtimi i fshatrave tė djegura dhe i shqiptarėve tė therur nė Epir, nuk ka mė shumė se gjashtė vjetė qė ka ndodhur. Nė njė ēast shkujdesjeje, unė kisha ngjallur ca nga ato kujtime qė djegin nė netėt e pagjumė. E quaja veten tė marrė, sa dėgjoja zėrin tim se si pėrpiqej tė varoste atė gabim tė pandreqshėm me fjalė tė ngutshme. "Ē'ėshtė Leka i Madh?"

Francesa dhe Aleksa ishin dhėnė pas njė ēante me artikuj mitologjikė dhe Rexha u pėrgjigj: "Nuk e di si e quani ju nė anglisht, mis Lejn. Leka i Madh ka qenė mbreti ynė para shumė e shumė vjetėsh, i cili doli nga malet dhe pushtoi tė gjitha qytetet e botės. Ai ishte i biri i mbretit tonė tė njėzetė dhe ishte luftėtar i madh. Ma merr mendja se ju me siguri do ta keni njohur me ndonjė emėr nė anglisht. Ne e quajmė Leka i Madh. Sepse kemi pasur dhe mbretėr tė tjerė me emrin Lekė".

"Leka i Madh", klithi Francesa, me tė dėgjuar kėtė emėr. "Alexander the Great! (Aleksandri i Madh). Ē'thonė pėr tė?"

Djaloshi nė kėmishėn ushtarake amerikane nuk ia kishte vėnė veshin rrėfimit pėr orėn, por dėgjoi menjėherė fjalėt e Francesės dhe i keqkuptoi. "Aleksandri grek?", pėrsėriti a. "Aleksandri nuk ka qenė grek; ka qenė shqiptar":

"Do tė thuash se nėnėn e kishte shqiptare", tha Francesa.

Djaloshi foli me qortim. "Do tė thuash se babėn jo? Kur ke dėgjuar ti tė jetė martuar njė mbret shqiptar me njė grua tė huaj? Shqiptarėt martohen me shqiptarė. Kur Filipi i Dytė u martua, ai u martua me njė grua prej popullit tė vet, siē ka qenė gjithmonė zakoni. A guxojnė grekėt tė thonė se Filipi ka qenė grek? Po tė ishte grek, asnjė i parė i shqiptarėve nuk do t'i jepte bijėn pėr grua. Edhe atėherė ne malėsorėt i kemi urryer grekėt".

"Mirėpo, Filipi i Maqedonisė - ka qenė maqedonas", - mezi fola unė. "A nuk ka qenė maqedonas? Dhe, maqedonasit nuk kanė qenė shqiptarė, apo jo":
"Pyete plakun se ē'di pėr Lekėn e madh Rexhė", tha Francesa. Por, plaku duke thithur qelibarin me gojėn e tij tė padhėmbė, ende nuk ishte shkoqur nga kėnga e burrit tė Malit tė Sharrit.

"Gjėrat qė jua tregova i kanė ndodhur njė shqiptari tė bajrakut tė Malit tė Sharrit", tha ai. "Kėtė kėngė e kanė kėnduar malėsorėt qė nga ditėt kur ka ndodhur e deri te ditėt e babait tim. Grekėt kanė qenė njerėz tė vegjėl, kureshtarė, qė loznin me letėr dhe me shkrola qė kur ia behėn nė brigjet tona me barka, shumė moti - qindra e qindra vjet para se tė vinin romakėt. Ne u dhamė strehė, i lamė tė vinin nė brigjet tona, i lamė tė vinin nga dete tė ftohta, tė vendoseshin nė tokat tona dhe ata janė mysafirė qė vjedhin mikpritėsin. Ata kanė vrarė popullin tonė; ata na e kanė marrė Janinėn. Le tė na i lenė kėngėt dhe mbretėrit tanė tė qetė. "Grek!", tha ai duke mėrmėritur. "Sė shpejti do tė na e kėrkojnė edhe malin e Shoshit!"

Aq m'u ngjall kureshtja, saqė gishtėrinjtė mė dridheshin dhe shkronjat mė shtrembėroheshin nė fletore. Fletorja e pikuar me ngjyrė dhe e pėrlyer nga shiu, mė nxjerr sot pėrpara si njė kristal para njė gejzeri figurėn e atij burri nė muzgun e ngrohtė tė shtėpisė sė Sadri Llukės. Rrėketė e shiut mbi ēati, aromėn e kafesė dhe tė tymit tė duhanit, fėshfėrimėn e butė tė opingave qė ēapitnin nėpėr korridorin e gjatė tė njerėzve qė rrėfeheshin mė gjunjė para atė Marjanit.

"Grekėt kanė ardhur nė brigjet tuaja?, thumbisa unė plakun. "Por, nė libra shkruan se ata kanė ardhur prej tokave tė ujitura nga Danubi, nga lumi qė rrjedh nėpėr Beligrad nė Detin e Zi. Shkruan se ata kanė ardhur nėpėr Ballkan pėr tė ndėrtuar qytetet e tyre tė mėdha dhe tė bukura nė brigjet e Egjeut. Dhe, kund nuk shkruan pėr shqiptarėt. Prej nga kanė ardhur shqiptarėt?"

Kėto fjalė shkaktuan njė ndjenjė sensacioni. Sy tė shkruar e tė kaltėr u ngulitėn mbi mua nė habi. Njė meso burrė, qė kishte ardhur nga dhoma e rrėfimit dhe kishte varur pushkėn bashkė me tė tjerat pranė oxhakut dhe po mbėshtillte njė cigare u ndal me cigaren gjysmė tė mbushur dhe ma nguliti shikimin. "Nuk shkruan se prej nga kanė ardhur shqiptarėt?", pyeti ai me njė zė mosbesues. "Po, me siguri e tėrė bota e di se prej nga kanė ardhur shqiptarėt".

E sigurova se shkruante vetėm se grekėt, kur erdhėn, gjetėn kėtu ca fise tė egra, origjina e tė cilave nuk dihej. Por, mendohej se kėto fise ishin popuj tė vjetėr tė Europės, qė ishin zhdukur kur arritėn popujt e sotshėm. Unė u ndala pėr tė mos iu bėrė tė njohur migrimet e arianėve nga India, qė ishin shuar, thashė unė, kur qytetėrimet e sotshme lindėn nė botė. Dhe, i pari i kėtyre qytetėrimeve ishte ai grek.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Leka i Madh
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve: 1368
Vendi: Dielli lind nga malet!
Registration date: 02/09/2007

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Wed Nov 05, 2008 10:53 pm

Meqe kopjimi i shkrimeve nga burime te tjera ndalohet, e shoh te arsyeshme dhe te korroktshme qe ta shikoni kete shkrim senzacional per Leken e Madh:
http://www.gazetakritika.net/Forumi/index.php?itemid=128
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
murturi
Ushtarak
Ushtarak


Male
Numri i postimeve: 517
Age: 38
Vendi: Bruksel
Registration date: 19/04/2008

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Wed Dec 24, 2008 9:52 pm

“Homeri, Aleksandri i Madh dhe Pirrua i Epirit flisnin gjuhėn shqipe”‏

Sa e vjetėr ėshtė gjuha shqipe, nė cilat koordinata gjeografike ėshtė folur, si ka evoluar, cilėt popuj janė marrė vesh pėrmes saj dhe dialekteve, cilat janė raportet e saj historike me greqishten e vjetėr dhe latinishten..? Larg pretendimeve hipotetike dhe tė paargumentuara, larg dėshirės sė ndikuar nga nacionalizmi, mė poshtė po japim vlerėsimin e disa prej studiuesve mė nė zė tė globit nė lidhje me prejardhjen dhe vjetėrsinė e gjuhės shqipe. Faktet janė tronditėse nėse do tė vihen pėrballė asaj pjese tė pranuar “zyrtarisht” deri tani nga gjuhėtarė, historianė e studiues shqiptarė e tė huaj. As mė pak dhe as mė shumė historiografia shqiptare pėrballė fenomenit tė vjetėrsisė, prejardhjes, mbase edhe kohės sė shkrimit tė shqipes, ka nevojė tė jetė mė e qartė dhe kėtė e kanė pohuar edhe gjigantė tė kalibrit tė Ēabej. Gjithsesi brezi i ri, por edhe i vjetėr i studiuesve shqiptarė tashmė ka dhėnė shenja se janė duke dalė nga kornizat e vjetra. Fatmirėsisht shenjat janė tė mira dhe tė dukshme. Kėtė duket ka pasur parasysh edhe akademiku Shaban Demiraj, kur ka shkruar nė veprėn e tij monumentale “Gjuha shqipe dhe historia e saj”, se: ”Hulumtimi dhe shpjegimi i elementėve ‘pellasgjike’ (mė saktė, para ilire), qė shqipja i ka trashėguar nėpėrmjet ‘nėnės’ sė saj, mbeten njė nga detyrat e rėndėsishme tė historisė sė gjuhės shqipe”. Po le tė shohim se nė ē’pėrfundime kanė dalė kolegėt e Demirajt nė tė gjithė globin, kur janė pėrballur me faktet pėr shqipen e lashtė.
Franz Bopp-i pėrcaktoi i pari se gjuha shqipe “i pėrket nė mėnyrė tė sigurt familjes indoevropiane, por nė elementet e saj themelore nuk ka ndonjė lidhje mė tė ngushtė, ose, aq mė pak, ndonjė lidhje prejardhjeje me asnjėrėn nga motrat sanskrite (= indoevropiane) tė kontinentit tonė”.
Vinēenc Xoberti, filozof italian (1801–1852) nėnvizon: “Latinishtja ėshtė njė gjuhė pellazgjike, qė rrjedh nga eolishtja dhe e afėrt me ato gjuhė qė pėrdoreshin nė Greqi para vėrshimeve “Deukalonike”, d.m.th., me ata tė huaj qė flet Herodoti”.
Nieburi shkruan: “Nė latinisht gjendet njė fond gjysmė grek dhe se origjina e tij nga pellazgjishtja nuk duket e dyshimtė”.
Johan Seferin Fater (1771–1826) shpreh mendimin se pėrputhjet e shqipes me latinishten mund tė kenė njė origjinė tė pėrbashkėt tė bartėsve tė kėtyre gjuhėve.
Jernei Bartolomeo Kopitar ka arritur nė pėrfundimin: “Kėshtu, pra, deri nė kohėn e sotme, nė veri tė Danubit, nė Bukovinė, Moldavi e Vllahi, Transilvani, Hungari, si dhe nė anėn tjetėr tė Danubit, nė Bullgarinė e mirėfilltė, pastaj nė tė gjithė vargun e Alpeve tė Ballkanit, nė kuptimin e vjetėr mė tė gjerė tė kėtij vargmali, nga njėri det nė tjetrin, nė vargmalet e Maqedonisė, nė Pind dhe pėrmes Shqipėrisė sundon vetėm njė formė gjuhėsore, por me tri lloje lėnde gjuhėsore (nga tė cilat njė ėshtė vendase, ndėrsa dy tė tjerat kanė ardhur nga Perėndimi dhe nga Lindja”.
Xylanderi shkruan: “Fjalėt e gjuhės shqipe, pa ndryshime thelbėsore e pjesėrisht nga rrėnja, gjenden edhe nė gjuhėt e tjera, si nė greqishten e vjetėr e greqishten e re, nė latinishte, nė gjuhėt romane, gjermanishten e vjetėr, tė re, suedisht, danisht, anglisht, sllavisht, persisht, arabisht, keltisht, baskisht e indishten e vjetėr”. Xylanderi shton se prapashtimi i nyjės shquese dhe fleksioni i saj mė i zhvilluar se nė baskisht, islandisht, suedisht e danisht, nuk gjendet nė ndonjėrėn prej atyre gjuhėve tė popujve qė kanė ndikuar mbi shqipen. Pėrputhjet me sanskritishten tregojnė lidhje afrie tė drejtpėrdrejtė sesa tė ndėrmjetme, lidhje tė afėrt me trungun e pėrbashkėt sesa me popujt qė dolėn mė vonė nė histori. Tė njėjtėn dukuri vė re edhe Franc Bopp-i.
Vicens Dorsa (studiues arbėresh) shkruan se nė shqipe ruhen rrėnjėt e dialektit (digamės) eolik parahomerik.
Jeronim De Rada shkruan: “Analiza gjuhėsore e pėrligj opinionin se nė greqishten e vjetėr gjendet njė shtresė fjalėsh, e cila i pėrgjigjet njė periudhe mė tė vjetėr tė shqipes. Teza e Blumentalit rezulton e saktė”.
Elia Lates pohon se nuk ka asnjė arsye qė tė mos pranohet origjina ilire e popujve italikė.
Alfredo Trombeti pohon se fiset ilire u pėrhapėn nė tėrė Gadishullin Italik, nga Venediku gjer nė Pulia e Kalabri.
Ribezzo gjen pėrputhje tė shumta mes onomastikės venete, japigje, ilire e shqiptare.
Jani Vreto thekson se rrėnjėt e fjalėve shqipe nuk gjenden as tek Homeri dhe as tek Hesiodi, sepse janė mė tė vjetra se ato.
Eqrem Ēabej shprehet se nė greqishten e vjetėr ka disa fjalė, qė shpjegohen vetėm me anė tė shqipes. Njė degė e shqipes vjen nga Egjeu, ėshtė egjeane, por nuk e shtjellon mė tej kėtė ide.
Adelungu te “Mithridati” shkruan: “Meqė trakishtja ėshtė njė nga gjuhėt e njohura mė tė lashta, ajo do tė ketė ruajtur gjurmė mė tė shumta tė njė gjuhe nėnė tė lashtė, sesa gjuhėt e fqinjėve tė saj tė afėrt e tė largėt. Nė gjuhėn e mėvonshme greke nuk duken shumė fjalė rrėnjė tė keltishtes, gjermanishtes…, sepse, pasi u formua gjuha dhe populli i tyre, ata nuk u ndodhėn nė lidhje tė drejtpėrdrejtė me kėta popuj, ajo duhet parė si njė mbeturinė e trakishtes; trakėt ishin fqinjėt mė tė afėrt tė kėtyre popujve jo vetėm nė Evropė, por edhe nė vendbanimin e tyre tė parė nė Azi, ku duhet tė jenė formuar prej njė burimi tė pėrbashkėt”.
Ėilly Borgeau nė veprėn “Ilirėt nė Greqi dhe nė Itali” kėmbėngul se Beotia, Akarnania, Etolia, mandej Argosi dhe Sparta janė tė mbushura me antroponime e toponime ilire, se Boitoia dhe Argosi nė zanafillė janė krijime ilire, d.m.th., pellazge. Tė njėjtėn pikėpamje mbron edhe gjuhėtari italian Bonfante.
Albrech Blumental ka gjetur gjurmė tė shumta gjuhėsore ilire nė territorin e Greqisė. Kretēmeri, Budimiri, Krahe, Bonfante etj., kanė gjetur fosile tė shqipes sė moēme (tė periudhės sė bronzit) nė Mikenė e mė gjerė.
Maks Myler profetizon: “Do tė vijė dita kur kjo gjuhė do tė bėhet ēelėsi i shpjegimeve tė sekreteve tė mėdha”.
Malte-Brun pėrcakton: “Gjuha e ilirėve tė lashtė, ose e shqiptarėve tė sotėm ėshtė njė gjuhė e veēantė, prejardhja e sė cilės shkon deri nė lashtėsinė e thellė e madje nė njė kohė kur filluan tė formoheshin secila nė sferėn e saj edhe gjuhėt greqishte, latinishte, iberishte, keltishte, sllavishte, teutonishte dhe gotishte”.
Johan Georg von Han, hedh idenė e prejardhjes sė pėrbashkėt “tireno-pellazgjike” tė ilirėve, epirotėve e maqedonasve, tė cilėt formojnė njė degė tė veēantė tė rėndėsishme tė lashtėsisė, krahas grekėve e romakėve. Hani nga mitologjia greko-romake pėrqas me gjuhėn shqipe kėto fjalė: Uranus, Rhea, Kronos, Kyklopea, Venus, Anna, Perenna, Anaitis, Zeus, Ge, Dhemeter, Deukalion, Thetis, Oceanus, Dif, Diel, Kybelle, Atlas, Vulkanus, Tinias, Tina, Ceres, Kore, Hermakes, Turms, Merkuris, Nemesis, Ruana, Pales.
M. Saqellari, gjuhėtar i sotėm grek, pranon se ka mjaft elemente, qė dėshmojnė pėr hierarkinė parahelene, pellazge, tė hyjnive tė Olimpit”.
N. P. Elefteridhi pohon se greqishtja nė pjesėn mė tė madhe u formua gati e tėra nga gjuha pellasgjike.
Jakov Thomopullo dėshmon se ka lexuar mbishkrimet eteo-krete nėpėrmjet gjuhės shqipe.
Enzo Gatti shkruan: “Gjeografia e lashtė e Evropės Mesdhetare ėshtė pothuaj e gjitha ilire …Emrat gjeografikė tė Kretės, Korfuzit, Qipros, Sicilisė, Sardenjės, Baleareve… “.
Historiani francez Kantu shkruan: “...Nė pėrgjithėsi ėshtė pranuar se shqiptarėt i pėrkasin racės pellasgjike… ata pėrbėjnė njė racė mitike, si titanėt dhe ciklopėt... Faktet dėshmojnė se pellazgėt sollėn nė Greqi, jo vetėm disa arte, por njė sistem tė tėrė besimi, artesh dhe germash. Ajo ishte njė racė po aq sa bujare, edhe e pafat. Gjuha e tyre, mė e ngjashme me latinishten se sa me greqishten, u ruajt nė dialektin eolian dhe nė atė epirot, qė helenėt i cilėsonin si barbarė”.
George Fred Uilliams, studiues amerikan, qė nė vitin 1914 shprehej se “po tė kthehemi nė parahistori, para se rapsodėt homerikė t’i kėndonin hyjnive dhe heronjve mitologjikė, para se tė shkruhej gjuha greke, jetonte njė popull i njohur me emrin Pellazg. Shqipja ka qenė gjuha e vėrtetė e Homerit, e Aleksandėrit tė Madh dhe e Pirros sė Epirit”.
Robert d’Angely shkruan: ”...Shqiptarėt janė mė tė vjetėr se grekėt, kjo s’ka dyshim, tingulli monosilabik ėshtė provė pėr kėtė. Origjina e shqipes dhe e greqishtes nxjerr nė pah nė mėnyrė tė padiskutueshme raportin e vėrtetė mes tyre, atė tė prejardhjes sė greqishtes nga gjuha shqipe: nėna e saj”.
Eqerem Ēabej vėrente me mprehtėsi se kontributi i shqipes pėr gjuhėt e tjera ballkanike do studiuar mė gjerė. Pyetja trashėgim a huazime shtrohet sot e gjithė ditėn pėr njė sėrė fjalėsh. Ka emra visesh me njė pamje mjaft tė moēme, fjalė qė s’u dihet kuptimi. Nisur nga gjendja e njohurive tė atėhershme, Ēabej shprehej se ka njė kundėrvėnie mes historisė dhe gjuhėsisė pėrsa i pėrket vendit dhe kohės sė formimit tė gjuhės shqipe.
Nuk shohim asnjė kundėrvėnie mes arkeologjisė, historisė dhe gjuhėsisė; kėto shkenca pėrputhen nė pėrfundimet e tyre, duke ndjekur secila rrugėn e vet tė pavarur tė studimit. Ēabej shprehte pikėpamjen se prehistoria e shqipes mund tė ketė vazhduar nė Gadishullin e Ballkanit, veēse gjuhėsisht ajo s’mund tė ndiqet.
Akademiku Shaban Demiraj nė veprėn monumentale “Gjuha shqipe dhe historia e saj”, shkruan: ”Hulumtimi dhe shpjegimi i elementėve “pellasgjike” (mė saktė, para ilire), qė shqipja i ka trashėguar nėpėrmjet “nėnės” sė saj, mbeten njė nga detyrat e rėndėsishme tė historisė sė gjuhės shqipe”.
Si pėrfundim, mund tė themi se shqipja pėrfaqėson zhvillimin gradual tė gjuhės sė lashtė vendase, autoktone ilire, pėrgjatė mijėvjeēarėve e dhe shekujve deri nė ditėt tona. Mendimi i Miklosiēit, gjuhėtar i dėgjuar, se: “…kėshtu, ne jemi tė prirė, qė, nė mos tė gjitha, tė paktėn shumicėn e dukurive tė shqyrtuara kėtu t’ia atribuojmė elementit tė vjetėr vendas dhe besojmė qė ky element tė ketė qenė i njė rrėnje me shqipen e sotme, tė cilėn ne e shohim si vazhduese tė ilirishtes”, ėshtė i bazuar dhe i drejtė.
G. Meyer pranonte se shqipja pėrfaqėson njė fazė tė re tė ilirishtes sė moēme, ose mė saktė tė njėrit prej dialekteve tė moēme ilire. Ndėrsa Kretchmeri shtonte se kjo ėshtė kaq e vėrtetdukshme, saqė njeriu duhet tė sillte arsye shumė tė rėndėsishme pėr ta kundėrshtuar atė. Duke bėrė njė sintezė tė kėtyre veēorive gjuhėsore, Ēabej arrin nė pėrfundimin e sigurt se shqipja buron prej shkallės mė tė lashtė, pavarėsisht se me cilėn gjuhė jo greke tė Gadishullit Ballkanik tė kohės antike ėshtė identike ajo shkallė e lashtė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.fbdk.eu
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 102
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Tue Dec 29, 2009 5:52 pm

Leka i Madhė qenka i Grekėve , Bullagrėve , Sllavėve tė Maqedonisė qė edhe bustin po e sjellin nė qender tė Shkupit , qenka Serb , sipas tyre Lesander Very Happy
Po Maqedonasit e vjetėr ēka ishin , kush ishin ?
Strabo , historiani , geografi, dijetari antik shkruan
:


Straboni i paraqet Maqedonėt e vjetėr si Ilir ose Epirotas :
Cito :
"Οτι Ημαθία εκαλείτο πρότερον η νύν Μακεδονία. Κατείχον δε τήν χώραν ταύτην Ηπειρωτών τινές και Ιλλυριών, το δε πλείστον Βοττιαίοι και Θράκες" Στράβων Ζ-11)

"Οι δε Φρύγες ως Μακεδόνες λέγουσι εκαλέοντο Βρίγες χρόνο όσον Ευρωπήϊοι εόντες σύνοικοι ήσαν Μακεδόσι, μεταβάντες δε εις την Ασίαν άμα την χώρα και τούνομα μετέβαλλον εις Φρύγας" Ηρόδ. VII 73

"Περδίκας Αργαίου καρανίων ιδίοις Μακέσταις καθύπερθεν Ιλλυραίας αγχίμολος επ' άκρα Βεδύσσας Σαβάζω οψιμέδοντι έρεξεν" (Ο Περδίκας γυιός του Αργαίου αρχηγέτης των Μακεδόνων έφθασε στην Ακρόπολη της Εδεσσας όπου προσέφερε θυσία στον ύψιστο Θεό Σαβάζιον, προερχόμενος από την άνω Ιλλυρία
)

As kėto libra historike tė vjetra po edhe tė kohes moderne nuk i shkruajtėn shqiptarėt por tė huajt , a thua pse ?

By Charles Alexander
Robinson
Published 1947
E.P. Dutton
252 pages


.



.
.


.
.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 102
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Tue Dec 29, 2009 6:06 pm



.
.
.


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 102
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Tue Dec 29, 2009 6:33 pm

Kėtė solla pėr Lekėn e madh , e doli edhe njė plus tjetėr pėr ne cheers
Kjo tregon qarte prejardhjen fisit te nenes se Skenderbeut Triballdi , tamam si e shkruan historiani ynė z.ILMI VELIU .
Shifeni vitin e botimit 1893 ,


Ancient Greece: a political, social, and cultural history
By Sarah B. Pomeroy pg(faqe).379
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 102
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Wed Dec 30, 2009 4:06 pm


By Mary Edith Durham
Published 1905
Nelson
384 pages



.

Kėtu thuhet qė edhe gjyshja e Lekės ėshtė Ilire ,jo vetėm nėna e tij .

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 102
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Wed Apr 14, 2010 10:49 pm



Women
Warriors : A History



January 14, 2007 - Leave a Response




By David E. Jones
Published 2000
Brassey’s
History / Military / War
246 pages
ISBN 1574882066
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 102
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Wed Apr 14, 2010 10:50 pm

The
Ancient World



January 14, 2007 - Leave a Response




By Joseph Ward Swain,
Terrot Reaveley
Glover
Published 1950
Harper
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 102
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Wed Apr 14, 2010 10:52 pm


By Sarah B. Pomeroy
Published 1999
Oxford University Press
US
512 pages
ISBN 0195097424
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 102
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Wed Apr 14, 2010 10:54 pm

The Journal of Race Development


January 12, 2007 - Leave a Response




By George H Blakeslee
and G Stanley HallPublished 1912
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 102
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Wed Apr 14, 2010 11:00 pm

Greek Leaders








By Leslie White Hopkinson
Published 1918
Houghton Mifflin company
259 pages
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 

Aleksandri i Madh

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 3 e 6Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Histori-