Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Aleksandri i Madh

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4  Next
AutoriMesazh
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Apr 15, 2010 1:00 am

Albania: Eye of the Balkan Vortex







By Lou Giaffo
Published 1999
Xlibris Corporation
History / General History
572 pages
ISBN 0738802603
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Apr 15, 2010 1:01 am

Researches in the
Highlands of Turkey: Including Visits to Mounts Ida, Athos, Olympus, and
Pelion, to the Mirdite Albanians and Other Remote Tribes








By Henry Fanshawe Tozer
Published 2004
Kessinger Publishing
Travel / Foreign
390 pages
ISBN 0766188906
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Apr 15, 2010 1:02 am

Childe Harold, ed. by H.F. Tozer







By George Gordon N. Byron
Published 1885
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Apr 15, 2010 1:04 am

Alexander
the Great









By Lewis Vance Cummings
Published 2004
Grove Press
Biography / Autobiography
461 pages
ISBN 0802141498
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Apr 15, 2010 1:06 am

Alexander the Great’s Art of Strategy: The Timeless
Leadership Lessons of History’s Greatest Empire Builder









By Partha Sarathi Bose
Published 2004
Gotham
Business / Economics /
Finance
ISBN 1592400531
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Apr 15, 2010 1:09 am

Le tė dalin fqinjėt tanė me argumente ne tavolinė sikurse ne qė i kemi , kush ,cili ėshtė kėtu Den Baba Den
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Apr 15, 2010 1:13 am

Are Leaders Born Or Are They
Made?: The Case of Alexander the Great









By Manfred F. R. Kets de
Vries, Elisabet
Engellau
Contributor Elisabet
Engellau
Published 2004
Karnac Books
Psychology
114 pages
ISBN 1855753154
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Apr 15, 2010 1:20 am


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
BashKom
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve : 767
Age : 46
Vendi : Prishtin
Registration date : 27/08/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Thu Apr 15, 2010 4:46 pm

Arbėr tė lumt pėr punėn qė po bėn .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Sat Apr 17, 2010 12:20 am

Edhe kjo kundėrpėrgjigje ndaj ''enciklopdisė'' sllave qė u botua nė Tetovė dhe u financua nga vetė populli Shqiptarė tė Maqedonisė kėtu e ka vendin :


Pėr
herė tė parė pas shumė dekadash hapet ēėshtja e rivalitetit
shqiptaro-grek
LAJM
Aleksandri i Madh i Greqisė apo i shqiptarėve



http://www.youtube.com/watch?v=dFiNIXdB3hY&feature=player_embedded

Arben Llalla

Emri i Aleksandrit tė Madh ende vazhdon tė krijojė trubullira
politike edhe sot kėtu e dymijė e dyqind vjet nga vdekja e tij duke bėrė
qė politikat e vendeve tė ndryshme tė varen shpeshherė nga lavdia dhe
emri i tij pėr ta privatizuar.

A ishte grek Aleksandri? Ēfarė e
lidhte atė me shqiptarėt dhe grekėt mbretin e Maqedonisė Antike?

Disa
pseudo historianė tė fqinjėve tanė tė afėrt dhe tė largėt pretendojnė
qė Leka i Madh nuk ka prejardhje shqiptar. Por historianėt e lashtė kanė
lėnė shėnime qė tregojnė se Aleksandri i Madh ishte i biri i mbreti tė
Maqedonisė Filipit II dhe i Olimbisė, njė princeshė Ilire, e bija e
mbretit tė Epirit Neoptolemi I.

Shumė shkrues tė historisė Antike
ndėr ta babai i Historisė greke Herodoti dhe Tukidi na lajmėrojnė se
Pellazgjėt(shqiptarėt) janė popull para grekėve “proelinioi”.


Aleksandri i
Madh, skulpturė qė gjendet te VILA ALBANI, Romė.

Filipi II


Filipi
lindi nė vitin 382 para K., nga njė baba maqedonas dhe nėnėn e kishte
ilire e cila quhej Euridike dhe ishte nga fisi ilir i Lynkestisė.
Lynkestėt ishin ilirė, kėtė na e dėshmojnė studiuesit dhe historianėt
antikė si: Livi, Plini, Straboini, Ptolemeu etj.

Ilirėt Lynkestė
banoni pėrreth liqenit ėt Ohrit dhe kryeqytet kishin Manastirin e sotėm.
Pra, vetė Filipi ishte gjysmė maqedonas dhe gjysmė ilir. Mbas vdekjes
tė babait Amynta, Euridikja e dėrgon Filipin nė Iliri tek Lynkestėt,dhe
mė tej nė Tebė. Filipi pas disa vitesh bėhet mbret i Maqedonisė mė 359
p. K.

Filipi u martua me iliren Olimbi dhe nga kjo martesė do tė
lindte Kleopatra, Kynėna dhe Aleksandri, njė burrė i fort, njė legjendė
Biblike qė do bėnte emėr tė madh.

Filipi me tė hipur nė frontin e
maqedonasve nėnshtroi fisin e nėnės sė tij Lynkestėt tė cilėt kishin
udhėhequr politikėn e maqedonasve. Mė tej Filipi i drejtoi synimet e tij
pėr tė spastruar territoret e Maqedonisė nga kolonėt grekė. Ai shtiri
nė dorė Selanikun, Thraqin, Skithinė etj., duke zhdukur mbi 200 koloni
greke.

Demosdenin i cili
ishte oratori mė i madh grek i quajtur edhe mbrojtėsi i grekėve kundra
maqedonasve ka thėnė pėr Filipin mbasi pushtoi tė tėrė Greqinė nė
ligjėratėn e tij tė titulluar “FILIPIKA e Tretė” thotė: “Filipi, jo
vetėm qė nuk ėshtė grek, edhe asnjė lidhje nuk ka farefis me grekėrit,

por ai ėshtė njė murtajė e ndyrė e Maqedonisė...”. Ndėrsa Straboni
shkruan: “Maqedonasit janė quajtur si Paion”.


Por nga
historia kemi mėsuar se nė tė vėrtetė Paionėt ishin ilirė1.

Njė
nga dashnoret e Filipit e akuzoi Olimbinė se Aleksandri nuk ishte djalė i
Filipit por, Olimbia e kishte me Amonin. Amoni ishte njė gjarpėr,
perėndia mė e lartė. Olimbia u fye rėndė nga kjo akuzė. Pasi Filipi e
ndau Olimbinė ajo bashkė me Aleksandrin shkuan pėr disa kohė tė jetojnė
mbretėrinė e Lynkestėve. Atėherė Filipi i shpalli luftė Lynkestėve, por
gjatė betejės ai desh u vra. Mė tej Filipi kėrkoi qė Aleksandri tė
kthehej nė Maqedoni, por Aleksandri kėmbėngulės dhe kokė shkėmb i vuri
kusht qė tė kthehej edhe nėna e tij Olimbia dhe tė respektohej si
mbretėreshė. Filipi e pranoi kushtin. Ai pėr tu afruar me fisin ilir tė
Olimbisė kėrkoi qė vajza e tij Kleopatra tė martohej me mbretin e Epirit
vėllanė e Olimbisė. Gjatė dasmės, Aleksandri nė bashkėpunim me nėnėn e
tij dhanė urdhėr qė Filipi tė vritej. Gjatė dasmės njė ushtar maqedonas i
afrohej Filipit dhe i ngul thikėn nė zemėr duke e lėnė te vdekur nė
vend atė. Me ngjitjen e Aleksandėrit nė frontin e maqedonasve Olimbia e
vret gruan e re tė Filipit bashkė me fėmijėt e saj.


Filipi II


Olimbia


Gruaja
e Filipi dhe nėna e Aleksandri tė Madh Olimbia vinte nga visi i Ilirėve
tė Epiriotėve. Olimbia ishte stėrmbesė e mbretit tė Mirmidonėve Akilit i
cili u vra nė luftėn Trojė. Pra Olimbia ishte e bija e mbretit tė
Epirit Neoptolemi I, i cili rridhte nga fisi i Pirro Neoptolemi djali i
Akilit. Pirro Neoptolemi mbas luftės sė Trojės u vendos nė Toskėri duke
themeluar mbretėrinė e Epirit. Pirro Neoptolemi ėshtė stėrgjyshi i
Pirros sė Madh qė luftoi deri nė Romė nė shekullin III, pėrpara
Krishtit. Olimbia dhe Pirrua janė kushėrinj tė parė. Emri i vėrtetė i
Olimbisė ishte Mirtal, pra edhe kjo njė fjalė shqipe e pėrbėrė nga
MIR-DAL. Nė gjuhėn shqipe shpesh herė shkronja T ngatėrrohet me D,
sikurse S me Z, etj. Mė vonė Mirtalia u quajt Olimbi, emėr qė ia vuri
vetė Filipi. Edhe kjo fjalė rrjedh nga gjuha shqipe tė cilėn do ta
shpjegojmė mė poshtė. Olimbia ishte shumė bukur me flokė tė verdha, tė
dredhura e tė gjata. Bukurisė sė Olimbisė nuk i rezistoi Filipi i cila
la gruan e tij tė parė qė ishte ilire dhe quhej Audata. Siē duket
bukuria e veēantė, zgjuarsia e Mirtalisė ka bėrė qė mė tej ajo tė
thirrej me emrin madhėshtor Olimbi.

Olimbia ėshtė njė emėr
shqiptar qė pėrbėhet nga bashkimi i fjalėve pellazgje OLI dhe MBI2. OLI
do tė thotė i TĖ GJITHĖ dhe MBI, sipėr. Emri OLIMBI ėshtė njė emėr qė
tregon madhėshti. Lojėrat mė tė mėdha nė botė quhen Lojrat OLIMBIKE,
mali mė i madh nė Greqi quhet Mali i OLIMBIT. Pra, emri Olimbi ka
kuptimin e madhėshtisė “MBI TĖ GJITHĖ”. Dhe vėrtetė a nuk janė Lojrat
Olimbike aktiviteti mė i madhsportivė nė botė?!


Mirtali,
nėna e Aleksandrit tė Madhe e njohur me emrin Olimbi. E cila ishte
Ilire.

Sot gjuhėtarėt shqiptar e ngatėrrojnė fjalėn Olimbi me
Olimpi. Fjala OLIMBI nė greqisht shkruhet OLIMPI dhe shqiptohet OLIMBI.
Shkronja MP nė greqisht ėshtė B dhe kur ndodhen midis dy zanoreve
shqiptohet MB. Gjuhėtarėt shqiptar kanė bėrė deri mė sot transkriptim tė
fjalės greke OLIMBI, duke bėrė qė kjo fjalė tė humbi kuptimin e saj qė
rrjedh nga gjuha shqipe(pellazgjike). Gjuhėtarėt tanė me dashje ose pa
dashje kanė bėrė shumė gabime nė disa fjalėt shqipe duke i quajtur si
fjalė tė ardhura nga greqishtja, sllavishtja, latinishtja etj. Por po tė
studiohet mė thellė do kuptojmė se kemi fjalė tė gjuhės shqipe tė
pėrvetėsuara nga gjuhėt e tjera.


Pirro,
mbreti i Epirit.

Aleksandri i Madh


Plutarku shkruan
pėr Aleksandrin e Madh se ai ishte biond, me njė pėrskuqje tė lehtė nė
faqe dhe nė gjoks. Dua tė shtoj se edhe Pirrua i ynė i Epirit kishte njė
pėrskuqje nė tė tėrė fytyrėn e tij. Aleksandri pamjen e jashtme i
ngjante nėnės sė tij Olimbisė dhe dajallarėve qė ishin nga fisi ilir i
Epirit.

Filipi pėr tė mėsuar Aleksandrin nė edukimin e tij mori
dy mėsues Leonidhėn qė ishte kushėri me Olimbinė dhe Lisimakun edhe ky
ishte nga krahina e Dodonės Pellazgjike3. Pra siē del nga historia me
edukimin e Aleksandrit u morėn dy mėsues ilirė. Mė vonė Filipi solli
edhe Stagjire me prejardhje shqiptare4 i njohur me emrin Aristoteli, njė
filozof i zoti nga Selaniku pėr tė mėsuar Aleksandri gjuhėn greke dhe
letėrsinė e tyre.

Nė moshėn 18 vjeēare Aleksandri nė krye tė
2.000 kalorės mposhti ushtrinė e Athinės. Mbas vrasjes sė Filipit,
Aleksandri nė moshėn 20 vjeēare bėhet mbret i Maqedonisė dhe i Greqisė
nė njė moshė tė re nė verėn e vitit 336 p.K. Nė vjeshtėn e vitit 335
para K. Aleksandri i Madh u kthye nė Pellė pėr tė pėrgatitur planin e
tij tė madh pėr tė pushtuar Azinė dhe tė shkatėrronte perandorinė perse.

Aleksandri
gjatė udhėtimit tė tij pėr nė Azi bėri edhe njė ndalesė tė vogėl nė
bregdetin e Trojės qė tashmė ishte shkatėrruar e tėra nga lufta
dhjetėvjeēare midis Trojanėve dhe Akejve. Kur mbėrriti nė Trojė
Aleksandri u mallėngjye. Librin mė tė dashur ai kishte ILIADĖN dhe
nėpėrmjet Iliadės kishte mėsuar pėr Trojėn dhe luftėn e saj. Gjatė
vizitės nė Trojėn e shkatėrruar Aleksandri bėri fli nė kujtim tė mbretit
tė pafat tė Trojanėve Priamit tė cilin e kishte vrarė djali i Akilit,
Pirroja. Por nga heronjtė e luftės sė Trojės ai adhuronte Akilin mbretin
e Mirmidonėve qė e kishte stėrgjyshin nga nėna.

Ishte mėngjesi i
3 qershorit ėt vitit 323 p.K., kur Aleksandri ndeu se kishte zjarrmi tė
brendshme, pasi bėri njė banjė ai ushtri pėrsėri nė gjumė. Kur u zgjua
thirri tė gjithė gjeneralėt pėr planin e betejės, por pa se vetė ishte i
pamundur. Pėr disa ditė rėnkoi nė shtrat nga temperatura e lartė dhe mė
13 qershor vdiq nė krevat i sėmurė. Kėshtu, mbreti i Maqedonisė qė
kishte mposhtur nė fillim Greqinė dhe i kishte marrė emrin nuk mundi tė
realizonte ėndrrėn e tij pėr tė pushtuar tėrė botėn. Ai pėr dhjet vjet
pushtoi pjesėn mė tė madhe tė botės, ndėrsa stėrgjyshi i tij Akili me
aleatėt e tij iu deshėn dhjetė vite pėr tė mposhtur Trojanėt me dredhi.

Aleksandri
vdiq, por mbeti gjallė emri, legjenda e tij. Lavdia e tij ndriēon e
herė errėson dhe krijon probleme, dymijė e dyqind vjet pas vdekjes sė
tij

Sipas disa studiuesve tė huaj Aleksandri i madhe quhej
Meryamun Aleksandri, kėtė mendim studiuesit e mbėshtesin nė njė
mbishkrim qė ėshtė gjetur nė Egjipt.

Ku thuhej nė njė citim
“meryamun setepenra Aleksandros”5. Kjo ėshtė njė dėshmi qė tregon se
emri Aleksandėr ėshtė i mėvonshėm. Ose mė mirė tė themi qė ėshtė Llagap.
Shpesh herė duhet tė na punojė logjika e thjeshtė pėr tė mėsuar shumė
tė fshehta tė njerėzve nė kohėn antike. Po ta ndajmė emrin ALEKSANDĖR nė
tre pjesė do tė lexojmė tre fjalė, A-LEKS-ANDĖR, qė do tė thotė: A
ėshtė fjala e sotme shqipe ĖSHTĖ, LEKS qė ėshtė emri LEK dhe ANDRA ėshtė
njė fjalė e vjetėr pellazgje qė e pėrdorin ende shqiptarėt, dhe do tė
thotė Ėndėrr. Pra, emrin ALEKSANDĖR do tė thotė LĖKA ĖSHTĖ NĖ ĖNDĖRR.
Dhe me tė vėrtetė Leka ishte burrė i madh qė mbeti nė historinė e botės
pėr tė realizuar ėndrrat qė ai shihte nė gjumė, ky fakt pėrmendet nė
disa shkrimtar dhe historian. Sot shqiptarėt emrin Aleksandėr e kanė nė
disa variante si: LEK, ALEKS, SANDRI, LEKSANDĖR. Shqiptarėt qė njihen ne
Itali me emrin arbėreshė dhe nė Greqi me emrin arvanitas nė vend tė
emrit Aleksandėr ata pėrdornin Leksandėr. Duhet tė dimė qė nė kohėt e
lashta njerėzit shpeshherė e humbnin emrin e pagėzimit dhe thirreshin me
Llagapet e tyre. Mė vonė Llagapet u bėnė mbiemrat e familjeve.
Shqiptarėt e sotėm i pagėzojnė fėmijėt edhe me emrin Andra. Nė Greqi
ndodhet njė ishull me emrin ANDRA. Gjatė njė studime qė kam bėrė nė
vitin 2001 pėr kėtė ishull kam zbuluar se ky ishull banohej qė nė
shekullin e XII nga shqiptarėt. Edhe sot ishulli Andra(Ėndra) banohet
nga 70% e popullsisė greke qė flet nė familje gjuhėn shqipe, pra nga
shqiptarė qė njihen me emrin arvanitas. Ishulli ANDRA6 ka 27 fshatra
shqipfolės, toponime, dhe mbiemrat e familjeve janė tė kuptimit tė
gjuhės shqipe. Emri ALEKSANDĖR pėrbėhet nga fjalė tė kuptimėsisė nė
gjuhėn shqipe.


Monedha e
Republikės sė Shqipėrisė LEK me pamjen e Aleksandrit tė Madh, 1926.

Elementėt
qė tregojnė origjinėn ilire(shqiptare) tė Aleksandrit tė Madh

1.-
Mė lartė kemi sjellė origjinat familjare tė Filipi dhe Olimbisė qė
vijnė nga fiset ilire. Filipi ishte lindur nga njė nėnė ilire dhe
Olimbia nėnėn dhe babain e kishte ilir. Shkencėrisht ALEKSANDRI I MADH
ėshtė Ilir, duke patur parasysh se logjika na shpie se nėna ėshtė ajo qė
pėrcakton babain e fėmijės. Pra, Filipi ishte djali i Eurodikes qė
vinte nga fisi ilir i Lynkestėve. Dhe pėr Aleksandrin kemi tė sigurt qė
ishte djali i ilires Olimbisė qė vinte nga fisi ilir i Epiriotėve. Mė
lartė thamė qė Olimbia akuzoheshe shpeshherė qė Aleksandri nuk ishte
djalė i Filipit, por i gjarprit Amon.

2.- Nga pamja e jashtme dhe
karakteri Aleksandri i ngjante Olimbisė, kishin tė pėrbashkėt ngjyrėn e
flokėve, bukurinė e fytyrės, ambicien, zgjuarsinė etj.

3.-Emri i
pagėzimit tė Aleksandrit ishte Meriamun, njė emėr qė zbėrthehet nė
gjuhėn shqipe tė dialektit geg, MER-JAM-UN. Sot disa fshatra shqiptar nė
Maqedoni ende thonė: MER JAM UN, qė nė gjuhės standarde shqipe ėshtė
MIR JAM UNĖ.

4.- Emri i njohur botėrisht nga bėmat e Miriamun
ishte Aleksandėr qė siē e shpjeguam mė lartė ka kuptim vetėm nė gjuhėn
shqipe.

5.- Aleksandri ishte mbajtės i brirėve tė Cjapit. Mė vonė
kėtė shenjė do ta mbante Pirrua, mbreti i Epirit dhe Skėnderbeu, mbreti
i Epirit dhe Arbėrisė.

6.- Gjuha qė u fliste Aleksandri miqve tė
tij ishte ilirishtja e dialektit geg tė Maqedonisė. Aleksandri
greqishten e mėsoi nga Aristoteli.

7.- Nė vitin 1925 Republika e
Shqipėrisė qė drejtohej nga Ahmet Zogu monedhės shtetėrore e quajti me
emrin LEK pėr nder tė Aleksandrit tė madh. Dhe nė faqet e monedhės
shqiptare LEK pasqyroheshin figurat e Aleksandrit, Herkulit, Akilit,
Pirros etj. Kur shteti shqiptar kishte kėto elemente nė monedhėn e tij
nė vitin 1925 qė vazhdoi deri nė vitet 1950, Greqia dhe Republika e
Maqedonisė(FYROM) nuk kishin monedhė me kėta figura tė njohura tė
historisė sė lashtė.


Monedha e
Republikės sė Shqipėrisė LEK me pamjen e Aleksandrit tė Madh, 1926.

Aleksandri
nė Bibėl

Gjatė leximit tė Biblės, nė kapitullin e tetė, profecia
e Danielit, thuhet se nė shek.VII p.k. do tė lindte Aleksandri i Madh.
Profecia ka titullin: “Vegimi i Danielit: Dashi e Cjapi”7 ku shkruhet:
“Nė tretin vit tė mbretėrimit tė mbretit Baltazar, unė, Danieli, pata
njė vegim, pas atij qė pata nė fillim tė mbretėrimit. Pashė nė vegim
dhe, ndėrsa po shikoja, mė ndodhi tė gjėndesha nė qytezėn e Suzas, qė
ėshtė nė krahinėn e Elamit; nga vegimi e kuptova qė isha pranė lumit
Ulai. Ngrita sytė dhe shikova, dhe ja, pranė lumit pashė mė kėmbė njė
dash me dy brirė; tė dy brirėt ishin tė lartė, por njėri ishte mė i
lartė se tjetri, megjithėse mė i larti kishte dalė i fundit. Pashė
dashin qė godiste kundrejt perėndimit, drejt veriut dhe drejt jugut;
asnjė kafshė nuk mund t'i rezistonte, askush nuk mund tė ēlirohej nga
pushteti i tij; kėshtu ai bėri atė qė desh dhe u bė i madh. Ndėrsa kisha
parasysh kėtė, ja, ku po vinte nga perėndimi njė cjap, qė pėrshkonte
tėrė sipėrfaqen e dheut pa e prekur tokėn; cjapi kishte njė bri tė madh
midis syve tė vet. Arriti deri te dashi me dy brirė qė kisha parė mė
kėmbė pėrpara lumit, dhe iu hodh kundėr me furinė e forcės sė tij. E
pashė tė afrohet dhe tė zemėrohet kundėr tij; pastaj i ra me bri dashit
dhe copėtoi dy brirėt e tij, ndėrsa dashi nuk kishte fuqi pėr t'i
rezistuar; kėshtu e hodhi pėr tokė dhe askush nuk mundi ta ēlirojė
dashin nga pushteti i kėtij. Cjapi u bė shumė i madh; por, kur u bė i
fuqishėm, briri i tij i madh u thye; nė vend tė tij dolėn katėr brirė tė
mėdhenj, qė drejtoheshin drejt katėr erėrave tė qiellit. Nga njė prej
tyre doli njė bri i vogėl, qė u bė shumė i madh nė drejtim tė jugut, tė
lindjes dhe tė vendit tė lavdishėm. U rrit deri sa arriti ushtrinė e
qiellit, bėri tė bjerė pėr tokė njė pjesė e ushtrisė dhe e yjeve dhe i
shkeli. U ngrit madje deri te komandanti i ushtrisė, i hoqi flijimin e
vazhdueshėm dhe vendi i shenjtėrores sė tij u shemb. Ushtria iu la nė
dorė bashkė me flijimin e vazhdueshėm, pėr shkak tė shkeljes; ai hodhi
pėr tokė tė vėrtetėn; bėri tėrė kėto gjėra dhe i shkoi mbarė. Pastaj
dėgjova njė tė shenjtė qė fliste, dhe njė i shenjtė tjetėr i tha atij qė
fliste: "Deri kur do tė vazhdojė ky vegim: ndalimi i flijimit tė
pėrditshėm, shkretimi pėr shkak tė paudhėsisė, shenjtėrorja dhe ushtria
tė shkelur?" Ai mė tha: "Deri dymijė e treqind ditė; pastaj shenjtėrorja
do tė pastrohet". Tani, ndėrsa unė, Danieli, e kisha parasysh vegimin
dhe pėrpiqesha ta kuptoja, ja ku po rri para meje dikush qė ka pamje
burri. Dėgjova pastaj nė mes tė lumit Ulai zėrin e njė burri, qė
bėrtiste dhe thoshte: "Gabriel, shpjegoja kėtij vegimin". Ai iu afrua
vendit ku ndodhesha unė dhe, kur arriti, unė pata frikė dhe rashė me
fytyrė. Por ai mė tha: "Kuptoje mirė, o bir njeriu, sepse ky vegim ka tė
bėjė me kohėn e fundit". Ndėrsa ai fliste me mua, unė rashė nė njė
gjumė tė rėndė me fytyrė pėr tokė, por ai mė preku dhe mė bėri tė
ngrihem mė kėmbė nė vendin ku ndodhesha. Dhe tha: "Ja, unė do tė tė
tregoj atė qė ka pėr tė ndodhur nė kohėn e fundit tė indinjatės, sepse
ka tė bėjė me kohėn e caktuar tė fundit. Dashi me dy brirė, qė ti ke
parė, pėrfaqėson mbretėrit e Medisė dhe tė Persisė. Cjapi leshtor ėshtė
mbreti i Javanit dhe briri i madh qė ishte nė mes tė syve tė tij ėshtė
mbreti i parė. Briri i thyer dhe katėr brirėt qė dolėn nė vend tė tij
janė katėr mbretėri qė do tė dalin nga ky komb, por jo me tė njėjtėn
fuqi tė tij. Nė fund tė mbretėrisė sė tyre, kur rebelėt do ta kenė
mbushur kupėn, do tė dalė njė mbret me pamje tė egėr dhe i rrahur nė
dredhitė luftarake. Fuqia e tij do tė rritet, por jo pėr shkak tė forcės
sė tij; do tė bėjė shkatėrrime tė habitshme, do tė ketė sukses nė
ndėrmarrjet e tij dhe do tė shkatėrrojė tė fuqishmit dhe popullin e
shenjtorėve. Pėr shkak tė dinakėrisė sė tij do shtohet mashtrimi nė
duart e tij; do tė krenohet nė zemėr te vet dhe do tė shkatėrrojė shumė
njerėz qė janė nė siguri; do tė ngrihet kundėr princit tė princave, por
do tė thyhet jo nga dorė njeriu. Vegimi i mbrėmjeve dhe i mėngjeseve,
pėr tė cilin ėshtė folur, ėshtė i vėrtetė. Ti e mban sekret vegimin,
sepse ka tė bėjė me gjėra qė do tė ndodhin mbas shumė kohe". Dhe unė,
Danieli, e ndjeva veten tė sfilitur dhe qeshė i sėmurė disa ditė; pastaj
u ngrita dhe u interesova pėr punėt e mbretit. Unė isha i tronditur nga
vegimi, por askush nuk e vuri re”.

Shkencėtarėt e kanė zbėrthyer
Profetėsinė e Danielit dhe kanė nxjerrė pėrfundimin se bėhet fjalė pėr
ngjarje qė lidhen me Aleksandrin. Dashi ishte mbreti i Medisė dhe
Persisė, qė nė shek. VI-V para K. vunė nėn kontroll Maqedoninė dhe
Thrakėn. Cjapi me njė brirė ėshtė Aleksandri i madh, i cili mundi
Persinė, Darin e III qė na paraqitet me shenjėn e dashit. Cjapi qė ėshtė
shenja e Aleksandrit qė pushtojė Persinė brenda 10 vjetėsh, pra ashtu
siē ka ndodhur me tė vėrtetė. Briri i thyer nė katėr pjesė ishte ndarja
qė pėsoj mbretėria e Aleksandrit nga gjeneralėt e tij. Ptolemeu,
Lisimarku, Antipatrit dhe Seleku, qė ishin tė njėjtės kombėsi, ilir. Po
tė shohim emri Lisimarku ka kuptimsin nė tė gjuhės sė sotme shqipe Lis i
Markut, edhe emri Seleku mund tė jetė fjala shqipe Shelek qė emėrtohet
qingji i vogėl i sapo qethur. Kėtė fjalė e ndeshim nė tėrė territoret
Ballkanike qė banohen nga shqiptarėt. (INA)


Pėrkrenarja e
Skėnderbeut, me simbolin e bricjapit.

Marrė nga libri “Maqedonia
shqiptare nė dritėn e teksteve dhe dokumenteve historike” qė doli nė
qarkullim nė ditėt e fundit tė vitit 2009.


1 Elena Kocaqi,
Roli Pellazgo-Ilir..., Tiranė, 2007, fq.63.

2 Arben Llalla,
ALBANIA, Tiranė, 24.01. 2007.

3 Edwin Jacques, SHQIPTARĖT,
Tiranė, 1996, fq.105

4 Robert d’Angely, ENIGMA, Tiranė, 1998,
fq.244.

5 Elena Kocaqi, Albanėt me famė nė mijėvjeēarė, Tiranė,
2006, fq.93.

6 Τιτοσ Π. Γιοχαλας, ΑΝΔΡΟΣ, ΑΘΗΝΑ, 2000.

7
BIBLA, Ferizaj, 1996, fq.1220.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
BashKom
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve : 767
Age : 46
Vendi : Prishtin
Registration date : 27/08/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Sat Apr 17, 2010 12:53 am

Leka i Madh e Ilirisė (Albania)

Nuk ėshtė pėr t'u habitur se filmakers apo edhe historianėt mund tė mos
kapur tėrė fotografia e Aleksandrit tė Madh. Para sė gjithash nėna e tij ishte nga
njė (ilire shqiptare) fis. gjyshja Babai i tij ishte njė ilir
(Shqip) fisnike e fisit Lycestis Illlyrian.

Pėr tė filluar, emri origjinal i Maqedonisė ka qenė "Emathia" qė nė shqip do tė thotė "toka e madhe" qė kėtej e titull "Aleksandri i Madh '.
(E njėjta gjė ishte e vėrtetė me Konstandini i Madh dhe Justiniani i Madh, tė gjitha
me origjinė nga zona e pėrgjithshme e Maqedonisė ... nganjėherė zonė ishte mė shumė
pėrfshirėse nė kohėn romake).

Pėr tė kapur Aleksandri i Madh si ushtar mjafton tė shikojmė tė
brezat e njėpasnjėshme tė ilirėve (shqiptarėve) pėr tė dėshmuar shfrytėzon tyre.
Gibon, nė "Rėnia e tij dhe rėnia e Perandorisė Romake" i referohet atyre si 'njė
seri e princėrve tė madh tė cilėt nxjerrin origjinėn e tyre tė errėt nga krahinat martesore
e Iliri '. Shqiptarėt fjalė pėr fjalė mori Perandoria Osmane me
familja Kuprili - me origjinė nga Shqipėria i panjohur. Nė Greqi, nė fillim tė 1800-sė,
Zoti Byron dėshmitarė tė familjeve shqiptare tė luftojė pėr pavarėsinė greke -
Presidenti i parė i Greqisė ishte George Kondouriti i Hidra, njė shqiptar. Nė
Egjipt, Muhamed Ali e bėri veten Mbret nė fillim tė 1800-sė - i panjohur shqiptar
origjinės. I pari kryeministri i Italisė ėshtė Fancesco Crespi, njė shqiptar.
Babai i Turqisė moderne, Ataturku, ishte e prindėrve shqiptarė. Ajo do tė jetė
shumė interesante pėr tė parė ekzistencėn e Aleksandrit me karakteristikat e
brezat e njėpasnjėshme qė pasuan.

dokumentet historike janė tė mbushur me shfrytėzon tė shqiptarėve nė
histori tė gjatė Evropian - emphazing tė njėjtat karakteristika shekullit pas
Shekulli.
Ajo do tė jetė e vėshtirė pėr tė ndryshuar kuptimin e Aleksandrit tė Madh si
njė greke, por kjo ėshtė trillim dhe jo fakt. E vėrteta do tė jetė i tha nėse njė
do tė kuptojnė se ēfarė Leka i Madh ishte i lindur etnik - njė ilire
(Shqip) - dhe hulumtim ekspozuar karakteristikat e shqiptarėve etnikė
gjatė shekujve.

Ajo do tė jetė njė arritje e jashtėzakonshme pėr tė vėnė tė filmit dhe tė librit
njėsoj nė njė dritė mė tė sinqertė. Audienca tė vėrtetė do ta kuptojnė faktin dhe
nuk fiction.

WM James. Brooks
/ Autori Botuesi (1980)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Sat Apr 17, 2010 1:03 am

Eh po ne gjumė jemi Bashkom , nė shekullin XXI pėr sė pari herė u hap qėshtja e Lekės sė Madh
Ku ishim deri mė tani ?

Njė bisedė nė USA mes ministrit Sllavo ''Maqedonas '' Milloshovski she asaj tė ''Greqisė'' Bakojani :

Deklarata tjetėr qė shqiptarėt
duhet t`i zgjoje nga gjumi ėshtė,ajo nė mes Dora Bakojanit ministre e
punėve tė jashtme tė Greqisė dhe Antonio Milloshovskit ministėr i kėtij
shteti artificial,ku Milloshoski i drejtohet Dorės me kėto fjalė :
“Hajt mė shpejt ta zgjidhim ēėshtjen e
emrit sa
janė
shqiptarėt duke fletur se,pot ė zgjohen shqiptarėt nga gjumi e dini
edhe ju edhe ne
se si qėndron problemi”.Kėto dy deklarata do tė mjaftonin qė shqiptarėt
mė tė kuptonin se “Pėr kė bien kėmbanat”
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Sat Apr 17, 2010 6:59 pm

Sir William Woodthorpe Tarn, of the British Academy,
regarded worldwide as having written the definitive work on Alexander
the Great, states in the opening paragraph of his book Alexander the
Great that "Alexander certainly had from his father (Philip II) and
probably from his mother (Olymbia) Illyrian, i.e.
Albanian, blood
!
"*
During Rose Wilder Lane's visit
to Albania in 1921 resulting in the publication in1923 of her book
Peaks of Shala, she heard the following rather extraordinary rendition
of Albanian oral history about Alexander the Great from an Albanian
elder:

"There
was at that time two capitals of the united kingdom of Macedonia. There
was Pela, between Salonika and Manastir, and there was Emadhija**, the
old capital, lying in the valley which is now Mati (a high, fertile
plateau north of Tirana, near the coast of northern Albania - ED).

"Alexander's father, Filip the Second had great houses in both Pela and
Emadhija, and before Lec i Madhe was born, his mother left Pela and
came back to the original capital, Emadhija. It was there that Lec i
Madhe was born, and there he lived until he was out of the cradle and
rode on a horse when he first went down into Pela to see his father who
came from the city to meet and see his son for the first time.

"Filip
the Second was very proud of his son, and his pride led him to the one
great foolishness of a good and wise king. He said that he would make
Lec i Madhe king of the world, and that was well enough, but he thought
to be king of the world a man must be more learned than he himself.
Whereas all old men who have watched the ways of the world know that to
be strong and ruthless will make a man powerful, but to be learned makes
a man full of dreams and hesitations.
"In his pride and blindness,
Filip the Second sent to Greece for an Albanian who had learned the
ways of the Greeks, and to that man he gave the boy, to be taught books.
(The Albanian's) name was Aristotle, and he came from a family of the
tribe of Ajeropi, his father having gone to a village in Macedonia and
became a merchant there. Being rich, he sent his son, who was fond of
thought rather than of action, to learn the Greek ways of thinking. And
it was this man who was brought by Filip the Second to teach his
son."***


* P 1, ALEXANDER THE GREAT, W.W. Tarn,
Beacon Press, Boston, 1956
** "Emadhija" means in Albanian
"the great city"
*** PP 184, 186, 187, PEAKS OF SHA
LA,
Rose Wilder Lane. Harper Brothers & Publishers, New York &
London, 1923
http://www.historyofmacedonia.org/Ancie
... cedon.html
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Sun Apr 18, 2010 10:49 pm

Aleksandri, ky shqiptar i madh

Cito :
Bota antike [The Ancient World]
Nga Joseph Ward Swain,
publikuar nė vitin 1950

“...Nėna e Aleksandrit, Olimpia, ishte bija e njė prijėsi epirot qė
sundonte nė atė qė ėshtė sot Shqipėri. Ishte njė grua e egėr dhe e
tmerrshme, qė praktikonte ritet orgjiastike tė lidhura me religjionet
primitive, gjatė tė cilave ajo u bė njė profete e frymėzuar...”

Historia helene
Cito :
[Hellenic History]
Nga Charles Alexander, Robinson, George
Willis Botsford, Publikuar nė 1948 nga Macmillan Co.

“...Sipas traditės, qė nga Herkuli dhe Akili, ai ishte me prejardhje
greke, por nga tė dy prindėrit ai kishte gjak ilir (shqiptar). Aftėsitė e
tij ushtarake dhe racionalizmin e ftohtė e trashėgoi nga babai, por
qenėsinė e tij tė brendshme, misticizmin e tij dhe romanticizmin e
trashėgoi nga nėna...” (flitet pėr Aleksandrin-shėnim)

Gratė luftėtare:
Cito :
Njė histori [Women Warriors : A History ]
Nga David E. Jones, publikuar nė vitin 2000
“Nė tokėn e Ilirisė (Shqipėria e ditėve tė sotme), shtėpinė e gruas sė
parė tė Filipit, Euridikės, jetonte njė udhėheqėse pirate e quajtur
Teuta, e shoqja e mbretit Agron tė Ilirisė. Teuta mori nė dorė drejtimin
e Ilirisė pas vdekjes tė sė shoqit, nė 231 p.e.s.”

Greqia antike:
Cito :
Njė histori politike, shoqėrore dhe kulturore
ece: A Political, Social,
and Cultural History
Nga [color=Blue]Sarah B. Pomeroy, publikuar nė vitin
1999 nga Oxford University Press US

Mbretėria e Filipit II
“Filip II lindi rreth vitit 382 p. e. s., djali i fundit i Amintas III
dhe gruas sė tij ilire Euridike. Pak njihet nė lidhje me jetėn e hershme
tė tij. Duke iu referuar Plutarkut, nėna e tij Euridike, mėsoi qė tė
lexojė me qėllim edukimin e fėmijėve tė saj. Cilatdo qė tė ishin shanset
qė Filipi kishte pėr edukim, gjithsesi, pėrfunduan nga trazirat
politike tė Maqedonisė nė vitin 370. Njė pėrpjekje e pasukseshme nga
vėllai i tij Aleksandri II qė tė zgjonte influencėn tebane nė Thesali,
bėri qė Filipi tė kalonte vitet 369 deri 367 si njė peng nė Thebė.
Mėrgimi i tij nuk humbi mė kot. Rezidenca e forcuar e Filipit nė Tebė,
pothuajse dy vjet pas fitores sė tij nė Leuctra e bėri atė fuqinė mė tė
madhe nė Greqi, i dha atij njė depėrtim nė politikėn greke dhe taktikat
ushtarake qė mė vonė do tė ishin tė paēmueshme...”
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Sun Apr 18, 2010 10:54 pm

Gazeta e zhvillimit tė kombeve
Cito :
[The Journal of Race Development]
Nga George H Blakeslee dhe G. Stanley Hall, publikuar nė vitin 1912
“Shqiptarėt kanė njė histori heroike, por tė pakumtuar. Ata i kanė dhėnė
botės Aleksandrin e Madh dhe Krispin, kryeministrin e parė tė Italisė.
Tė dy kėta burra janė me origjinė shqiptare. Heroi kombėtar i madh,
megjithatė, ėshtė Skėnderbeu, i cili nė shekullin e XV shkatėrroi
ushtritė turke tė cilat pushtuan Shqipėrinė. Pėrgjatė kohės qė ai
jetoi, Shqpėria ishte e pavarur. Por pas vdekjes sė tij, Turqia
ristabilizoi sundimin e saj shtypės dhe me pėrjshtim tė njė Ilirie tė
pjesshme nė Shqipėrinė jugore, siguruar nė shek.XVIII nga Ali Pasha,
shqiptarėt vazhduan tė ekzistojnė nėn sundimin e sulltanit”
Udhėheqės grekė

[Greek Leaders]
Cito :
Nga Leslie White Hopkinson, publikuar nė
vitin 1918
“Njė ditė nė vitin 256 p.e.s., Filipi i Maqedonisė, atėherė nė vitin e
katėrt tė mbretėrimit tė tij, mori tri lajme tė mira: gjenerali i tij,
Parmenio, kishte mundur Ilirėt, kali i tij i racės kishte fituar nė
Olimpia dhe atij i kishte lindur njė djalė. Nėna e djalit ishte Olimpia,
njė princeshė shqiptare, me bukurinė e egėr tė sė cilės Filipi kish
rėnė nė dashuri sapo e pa tek kėrcente vallėzimet religjioze tė vendit
tė saj.
Vitet e martesės dhe tė mbretėrimit, nė tė paktėn gjysėm tė civilizuar
vend, nuk ndikuan kurrė qė Olimpia tė zbutej - pasionate, hakmarrėse,
entuziaste, supersticioze e errėt, nėse e shohim atė, njė Bakante, duke
drejtuar vallėzimin mistik qė ajo dashuronte, me njė gjarpėr tė madh tė
zbutur tė dredhur mbi tė, me shoqėruesit e ngritur dhe kurorėn e
spėrdredhur, ose njė Medea, duke bluar xhelozinė hakmarrėse tė vrasjes
sė burrit fals dhe rivalit tė urryer, ajo ėshtė gjithmonė barbarja,
gjithmonė njė forcė thelbėsore e tmerrshme.
Nga ajo, Aleksandri trashėgoi natyrėn e tij pasionale e tė dlirė, tė
njėjtėn prirje pėr shpėrthime, bujarinė, zemėratėn e egėr dhe pendimin
zemėrthyes; qė nga ajo, gjithashtu atij i vinte tėrheqja ndaj
religjioneve mistike tė cilat lėviznin nė karakterin e tij.
(...) Krenar dhe i lėnduar, princi (Aleksandri- shėnimA.H.) e ēoi nėnėn e
tij tė fyer mbrapsh nė shtėpinė e saj shqiptare, pėr tė bluar me mend
xhindosjen e tmerrshme vedkjeprurėse derisa haku i saj tė ishte marrė.”


Shqipėria: syri i vorbullės sė Ballkanit
Cito :

[Albania: Eye
of the Balkan Vortex]
Nga Lou Giaffo, publikuar nė vitin 1999
“Pėr tė qenė tė sigurt, ka pasur njė numėr tė madh shqiptarėsh qė kanė
hijeshuar faqet e historisė, antike e moderne, por ata u kanė shėrbyer
kryesisht vendeve tė tjera – dhe kėto vende i kanė pėrvetėsuar si tė
tyret. Aleksandri i Madh, pėr shembull, ishte shqiptar puro nga ana e
nėnės (Olimpia ishte njė princeshė epirote) dhe iu desh ta pushtonte
Greqinė disa herė derisa grekėt e pranuan si tė vetin.”
Brenga e Ballkanit [The Burden of the
Balkans]
Nga Mary Edith Durham publikuar nė vitin
1905
“Qė nga fillimi qė dimė, gadishulli ishte i banuar nga thrakėt,
maqedonėt dhe ilirėt – popuj tė egėr, jo-grekė: njė masė e fisesh tė
egra tė drejtuara nga prijės. Ata duket tė kenė qenė ngushtėsisht tė
afėrt nė racė. Forma e tė folursė sė tyre ėshtė e panjohur. “Nėse
trakėt” thoshte Herodotus “do tė ishin nėn qeverisjen e njė individi tė
vetėm ose tė bashkuar mes tyre, fuqia e tyre, sipas mendimit tim, do t’i
bėnte ata tė pathyeshėm, por kjo ėshtė diēka e pamundur.”
Dhe vlerėsimi i tij pėr kėta njerėz ishte vetėm njė. Filipi i Maqedonisė
i ngriti fiset e egra nė pushtet dhe trakėt, maqedonėt dhe ilirėt
formuan bazėn e ushtrisė gjithēka-pushtuese tė Aleksandrit tė Madh.
Gadishulli i Ballkanit ėshtė toka e “perandorive-njeri”. E Aleksandrit
nuk mbijetoi pas vdekjes sė tij. Ai vdiq nė vitin 303 p.e.s., por ai
ėshtė akoma “diskutimi i ditės” nė vendlindjen e tij. Aty gjen emocione
habitėse pėr tė, pėr gjakun e banorėve mė tė vjetėr kėsaj toke. Qė
shqiptari modern ėshtė pak a shumė pasardhės i popullit tė egėr e
primitiv tė Ballkanit ėshtė njė fakt, besoj unė, qė askush nuk e vė nė
diskutim. Aleksandri i Madh ishte njė maqedonas dhe Olimpia, nėna e tij,
njė princeshė e Epirit (Shqipėria Jugore); nė kėtė mėnyrė Aleksandri
ishte qartėsisht njė shqiptar.
...Roma u mėnjanua nga luftimi masiv me trakėt, ilirėt, grekėt dhe
maqedonasit. Ata e ndanė gadishullin nė provinca romane dhe popullsia
krenare e tij, qė adhuronte luftėn, shpejt lulėzoi nė ushtrinė romane.
Mė vonė, falė energjisė sė tyre jo vetėm fizike, por edhe energjisė
mendore, ata shkėlqyen edhe si kardinalė. Diokleciani dhe Kostandini i
Madh, sa pėr tė pėrmendur vetėm mė tė njohurit, ishin me gjak ilir. Nuk
ka asgjė tė re nėn kėtė diell. Nė kohėn tonė gjaku ilir ka ndikuar
sėrish nė fatin e Romės; Krispi, kryeministri i parė i Italisė, ishte me
origjinė shqiptare dhe Italia edhe njė herė tjetėr shikon me lakmi
brigjet ilire.”

Kėrkime nė malėsitė e
Turqisė: Pėrfshirė vizita nė malin Ida, Athos, Olimp dhe Pelion, nė
Mirditėn Shqiptare dhe fise tė tjera tė largėta
[Researches in the Highlands of Turkey:
Including Visits to Mounts Ida, Athos, Olympus, and Pelion, to the
Mirdite Albanians and Other Remote Tribes]
Nga Henry Fanshaėe Tozer publikuar nė
vitin 2004
“Heronjtė historikė tė Shqipėrisė janė Aleksandri i madh, Pirroja dhe
Skėnderbeu dhe nė kohėrat moderne, nėse ėshtė e lejueshme tė pėrmendim
njė qė nė njėfarė mėnyre ka lidhje me kėta emra tė mėdhenj-Ali Pasha. E
gjitha kjo ėshtė nė mėnyrė intersante nė historinė e vendeve rreth tyre;
pjesa tjetėr ėshtė njė seri pushtimesh tė pėrkohshme dhe sulmesh
barbare, efektet e tė cilėve ishin kalimtarė dhe nuk kanė influencuar nė
mėnyrė tė qėndrueshme as njerėzit vetė e as racat fqinje. Aleksandri
ishte i lidhur me Shqipėrinė nėpėrmjet nėnės sė tij Olimpia, e cila
ishte njė princeshė epirote...”


Childe Harold
Cito :
Nga George Gordon N. Byron, publikuar nė 1885
Aleksandri i Madh lindi nė Pella tė Maqedonisė, por afėrsia e saj me
Shqipėrinė moderne dhe fakti qė nėna e tij Olimpia i pėrkiste derės
mbretėrore tė Epirit, janė njė pėrligjje e mjaftueshme pėr pikshikimin
poetik ndaj tij si tė kishte lindur nė Shqipėri.


Shqiptari i egėr
[The ‘Wild Albanian’]
Wadham Peacock publikuar nė vitin 1913
“Pak mė vonė Aleksandri, mbreti i mollosėve, nė jug tė Shqipėrisė, kreu
njė ekspeditė nė Itali dhe nė kėtė mėnyrė e vuri Romėn nė kontakt me
brigjet e pėrtejme tė Adriatikut. Tė gjitha kėto mbretėri tė vogla ishin
qartėsisht ndarje tė thjeshta tė sė njėjtės racė dhe ishin tė lidhura
ngushtė me njėra-tjetrėn. Motra e Aleksandrit, mbretit tė mollosėve,
ishte nėna e Aleksandrit tė madh; burrat qė marshuan nė Babiloni, Persi
dhe Indi ishin stėrgjyshėrit e shqiptarėve dhe Epiri e Iliria ndanė mes
tyre konfuzionin qė pasoi nga vdekja e pushtuesit tė madh, i cili e
kishte deklaruar veten si shqiptar, madje me njė drejtėsi tė lartė.
Pirro, mbreti luftėtar i Epirit, ishte padyshim njė shqiptar dhe rreth
60 vjet pas vdekjes sė tij, Agroni u shfaq nga pėshtjellimi si mbret i
mbretėrisė sė Bardhylit dhe gjithashtu tė Epirit. Ashtu si kushėriri i
tij, Aleksandri i Madh, ai ishte njė luftėtar i klasit tė parė dhe po
ashtu si ai, ai vdiq pas njė dehje tė rėndė, duke lėnė njė vejushė,
Teutėn, e cila ishte njė grua me forcė tė madhe karakteri.”
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Sun Apr 18, 2010 11:01 pm

The Shkypetars [Shqiptarėt]
Cito :
Nga George Fred Ėilliams,
publikuar nė vitin 1918

“Nuk ėshtė ēudi nė se njerėzit qė kanė studiuar gjuhėn Shqipe tė thonė
se kjo ėshtė gjuha origjnale e Homerit dhe qė grekėrit e morėn nga
poetėt Pellazgjike tė shumtėn e kėngėve tė trimėrive dhe ato heroike. Sa
dituri e madhe e pret arkeologun kur toka Shqiptare do tė hapi thesarin
e historisė Pellzagjike! Kėta dhe shumė rrjedhime tė tjera provojnė qė
Shqiptarėt sot janė mbi tokėn e tė parėve dhe flasin gjuhėn e
stėrgjyshėve tė tyre. Edhe pėrpara se dega helene tė njihej nė malet e
Thesalisė, Shkodra, qyteti kryesor i Shqipėrisė, qe pa dyshim kryeqyteti
i mbretėrisė madhėshtore tė Ilirisė. Shqipja qe gjuha amtare e
Aleksandrit tė Madh qė pushtoi botėn dhe e Pirros sė Epirit, njė nga
gjeneralėt mė tė mėdhenj qė pėrmend historia dhe pėrballues i fundit i
ushtrive pushtuese Romake.”

Betejat qė ndryshuan historinė [The Battles That Changed History]

Cito :
Nga Fletcher Pratt, publikuar nė vitin 2000
“...grekėt shpesh i mohuan atij emrėrtimin si grek dhe ai ishte
gjithmonė i ndėrgjegjshėm pėr gjakun ilir; tashmė nė interes tė kulturės
greke ai kishte pėrmbysur armiqtė e Greqisė dhe fitoi perandorinė e
gjithė botės qė njihej. Zeus-Amon ishte zoti i diellit; gjithēka i ishte
kushtuar shkėlqimit tė tij dhe Aleksandri e konceptoi si detyrė qė
t’ua shpinte tė gjithėve.”

Qingj i zi dhe fajkua gri: njė udhėtim nėpėr Jugosllavi [Black Lamb and
Grey Falcon:

Cito :
A Journey Through Yugoslavia]
Nga Rebecca Ėest, publikuar nė vitin 1995
“Aleksandri i Madh kishte princesha ilirė pėr nėnė pėr gjyshe dhe ai e
babi i tij luftuan nė beteja tė mėdha kundėr vendit tė tyre.
...Iliria e mbajti kokėn lart ndėrmjet fuqive lindore me tė cilat Roma
nuk u barazua kurrė nė finesė dhe shkėlqim; Aleksandri i Madh, krah tė
cilit ēdo roman duket njė mediokėr, ishte nė tre tė katėrtat e tij njė
ilir; dhe pasi ilirėt u pushtuan, ata prodhuan shumė burra, tė cilėt
duke ndėrhyrė nė punėt e Romės, bėnė qė tė duken tė vegjėl tė gjithė
bashkėmoshatarėt me vendlindje Italinė.”

Aleksandri i Madh
Cito :
[Alexander the Great]
Nga Lewis Vance Cummings,
publikuar nė vitin 2004

“Legjitimiteti i Aleksandrit u vu nė dyshim nga Filipi dhe atje kishte
edhe shumė shovinistė nė atė tokė qė e qesėndisnin si biri i Olimpias,
njė gjysėm barabar, duke shpėrfillur se u vinte pėr mbarė, tė thonin se
edhe Filipi vetė dhe dy mbretėr para tij ishin gjithashtu bij grashė
ilire.”


Ballkanasit e pabesueshėm
Cito :

[The Incredible Balkans]
Nga Konrad Bercovici, Publikuar nė vitin 1932
“Ėshtė mė shumė se e mundur se Aleksandri i Maqedonisė ishte me origjinė
shqiptare.”

Arti i strategjisė sė
Aleksandrit tė Madh [Alexander the Great’s Art of Strategy]



Nga Partha Sarathi Bose, publikuar nė vitin 2004
Cito :
“Kushėriri i Aleksandrit, Amintasi, djali i xhaxhait tė tij Perdika, nė
emėr tė tė cilit Filipi kishte mbretėruar nė Maqedoni, nė mėnyrė tė
qartė kishte njė pretendim tė fortė e preekzistues pėr fronin. Amintas
kishte integruar vetėveten mė tej nė mardhėniet mė Filipin duke martuar
bijėn e tij njė zonjė Ilire (shqiptare).”



Lek shqiptar
Ndoshta jo tė gjithė e
dinė se emėrtimi i parasė qė Shqipėria ka nė pėrdorim, vjen pikėrisht
nga emri i Lekės (Aleksandrit). Nė kėtė foto ju mund tė shikoni njė
monedhė prerje tė vitit 1926, ku duket simboli i cili i dha emrin parasė
shqiptare. Paraja shqiptare nė atė kohė qė nė pushtet ishte Ahmet Zogu,
u vendos qė tė quhej Lek, nė nder tė Lekės sė madh, kėtij njeri qė
ishte me origjinė nga dyert e mėdha tė kombit shqiptar. Kjo ishte
arsyeja qė u zgjodh njė emėr kaq i famshėm pėr t’u bėrė simbol i parasė
shqiptare. Me kalimin e kohės, emri nuk ndryshoi por figura e Lekės nuk
shfaqet mė nė monedhat shqiptare, edhe pse ēuditėrisht emri ruhet
.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Sun Apr 18, 2010 11:02 pm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Sun Apr 18, 2010 11:13 pm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve : 178
Age : 64
Vendi : Kerēove
Profesioni/Hobi : Historian
Registration date : 26/12/2008

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Fri Apr 30, 2010 2:37 am

Ky ishte edhe shkaku qe Ahmet Zogu e emroi djalin e tij Laka Zogu.Edhe une kame nje monedhe te ketille por eshte e vitit 1930. Sigurisht se Enver Hoxha eshte friguar nga greket qe te vazhdonte ta perdorte figuren e Lekes ne pat e Sh.

Ameikanet ne filmin kushtuar Lekws e parqisin Olimbine duke luajtur me gjarperinjėtė, me simboliken se ka qene me origjine ilire dhe se iliret kane besuar si zot gjarperin. Per kete reaguan greket se amerikanet e kane shtrembruar historine e Lekws.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
BashKom
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve : 767
Age : 46
Vendi : Prishtin
Registration date : 27/08/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Fri Apr 30, 2010 9:18 am

Do tė thot qė Leku nė Shqipri daton nga ajo e gjer sod ,njė fakt qė nuk mund tė mohohet nė asnjė mnyrė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve : 178
Age : 64
Vendi : Kerēove
Profesioni/Hobi : Historian
Registration date : 26/12/2008

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Fri May 07, 2010 2:53 am

Arber, ne kohen e Noe (Nuhit) ka pasur nje permbytje (Cunami) dhe eshte mbytur krejt njrzimi, qe ne ate kohe nuk kane qene shume. Nuhi llogaritet babi i dyte i botes pas Ademit. Me Nuhin (Noe) shpetojne tre djemt e tij, kurse njeri djal dhe gruaja qe nuk i kane besuar Nuhit kur u ka thene se do te vij uji, jene mbytur. Djemt i kane pasur emrat :
1. Ham, rredhin gjuhet hemite,
2.Sam , gjuhet semite dhe
3,Japheth (Jafeth), gjuhet japetike indoevropjane
Nga i pari rrjedhin aziatiket, nga i dyti afrikanet dhe nga i treti Japet, Evropjanet.
Pra shqiptaret rrjedhin nga Japheth (Jafeth) dhe gjuha shqipe eshte gjuhe Japetike indoevropjane, familje e anglishtes, gjermanishtes frengjishtes.

Djali i Nuhit ndalet dikund ne veri te Indis ku themelon popullin e quajtur Arian, raca ariane te cilet prej aty ne kohen e bronzit fillojne te levizin drejt Evropes. Ne evrope perzihen me nji popull vendas qe nuk i dihet emri dhe pas perzierjes se tyre, e ne epoken e Hekurit, lind nji popull i ri i quajtur Pellazg dhe gjuha e tyre pellazgjisjtja, fjalet e te ciles gjihe mund te deshifrohen vetem me gjuhen shqipe (ashtu ka thane Eqrem Qabej) Pellazget homeri i quan popull hyjnor dhe jene shtri ne te gjithe Evropen e Azine e Vogel. Nga Pellazget pastai rrjedhin Greket antik, thrrakasit, iliret e maqedonet antik. Nga perzierja iliro-thrrakase rrjedhin Iliret (Aleksander Stipqeciq) Greket antik perzihen me Eolet, Jonet dhe Doret qe vine nda verilindja dhe krijohet populli helen ose greket e sotem kurse maqedonet zhduken sepse ata kane qene ilir dhe jene quajtur maqedon nga shkaku i teritorit gjeografik qe eshte quajtur Maqedoni dhe kufiri ka qene deri ne Velez Shtip e Radovish.
Dokumentet greke flasin se Leka i Madh nuk ka folur greqisht sepse ka qene i huaj, dhe ai ka folur shqip sepse gjuhe maqedone nuk ka pasur pasi qe nuk ka pasur as komb maqedon por vetem shtetas maqedon. Pra edhe ne jemi shjtetas maqedon, sllavomaqedonet poashtu por jo edhe komb maqedon. Te fala nga Uscana antike, kalaja e te cilit qytet eshte ne Kercove.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Wed Aug 11, 2010 11:26 pm

Nga njė historiane ''Greke'' qe jeton nė USA

Titulli: “Fushat e grurit, kodrat e Gjakut”
Autori: Anastasia N. Karakasidi
Botues: “Plejad”


“Fushat e Grurit, Kodrat e Gjakut”, njė punim shkencor, tė cilin
autorja Anastasia N. Karakasidi e konsideron njė punim shkencor, por qė
nė thelb pėrbėn mė shumė se aq. Njė peizazh nga formimi i kombit nė
Maqedoninė Greke, njė libėr mbushur plotė me fakte e detaje, qė
demonstron se nė kundėrshti me retorikėn zyrtare, popullsia e sotme e
Maqedonisė greke ka njė bazė etnike dhe njė sfond kulturor krejtėsisht
tė ndryshėm nga ai grek. Duke zhvilluar proceset komplekse sociale,
politike dhe ekonomike, pėrmes tė cilave ka kaluar kjo popullsi pėrgjatė
helenizmit dhe amalgamimit kulturalisht brenda njė identiteti nacional
grek. Ky punim shkencor sjell kėshtu njė korrigjim tė rėndėsishėm tė
vėrtetėsisė mbi identitetin e trevės sė maqedonase dhe ofron njė analizė
mendjemprehtė mbi etnicitetet dhe nacionalizmit ballkanikė tė shekullit
XX-tė. Gjatė viteve nė kapėrcyell tė mijėvjeēarėve, Ballkani ėshtė
thyer nė njė dualitet tendencash qė nė pamje tė parė tė krijojnė
pėrshtypjen e njė kundėrshtie tė papajtueshme mes tyre. Nė kėtė ajėr
dualiteti si pjesė organike dhe mekanizėm manipulator i shoqėrive kanė
marrė pjesė pėrveē politikanėve e grupeve tė interesit edhe studiuesit
historianė, etnografė gjuhėtarė etj.. Ky libėr vjen nė dritė pikėrisht
nė kohėn e debateve dhe aksioneve politike e diplomatike nė lidhje me
njė entitet aq tė diskutueshėm gjeografik, historik, etnografik dhe
gjuhėsor, siē ėshtė Maqedonia. Ndoshta njė qėndrim dhe njė natyrė e
tillė mendjehapur, qenė arsyeja pse botimi i kėtij libri kaloi pėrmes
njė kalvari tė tėrė problemesh, ose ndoshta ky ishte edhe motivacioni
kryesor pse ekstremistėt grek, tė cilėt e akuzuan atė pėr “tradhti
kombėtare”. Madje qė, nė vitin 1993 kur ajo botoi disa pjesė tė studimit
tė saj nė periodiken “Studime
moderne greke”, ajo mori njė numėr tė madh kėrcėnimesh me vdekje nga
ana e njė organizate tė krahut tė djathtė. Nė tė njėjtėn kohė gazeta
greke, “Stohos”, e pėrshkroi si njė “armike tė popullit grek”, duke
botuar edhe adresėn e saj nė Selanik si dhe numrin e targės tė
automjetit tė saj.


Identiteti maqedon

Gjate analizes qe Karakasidi i ben kujteses
historike popullore te banoreve te marre ne shqyrtim, ne lidhje me
trashegimine maqedone te lashtesise dhe evokimin e simboleve e
personazheve te shquar te saj, del e qarte se madheshtia e Maqedonise
dhe Aleksandri i Madh jane nje lende teper e turbullt dhe pa shtrat ne
vetedijen e tyre. Ata ngaterrojne kohet historike, perziejne elementin
aziatik (turk, asiras, pers) me elementin ballkanik, nderfusin
sentimentin nenvetedijesor ne lenden propagandistike qe i ka trysnuar,
dhe krijojne nje mishmash kujtesor per trashegimine.

Pra,
tek ata Aleksandri dhe Maqedonia e lashte nuk thone asgje. Ne te
kundert me vetedijen popullore nder shqiptare, ku koncepti eshte mjaft i
paster dhe shembelltyra e Lekes se Madh vjen ne nje vizion te qarte dhe
te pandotur me elemente te tjere absurde.
Ai vjen natyrshem si
nje evokim i brendshem shpirteror e vetedijesor dhe pa asnje lloj
ndikimi arsimor, edukativ apo propagandistik. Madje, duhet thene se keta
elemente te fundit qe nderfuten prej institucioneve kane qene kryesisht
perkunder kesaj vetedijeje trashegimore.

Aleksandri i Madh i Maqedonise tek shqiptaret eshte nje figure mjaft e qarte,
ndersa tek banoret e sotem te viseve aleksandrine, te cilet jane dhe
lende shqyrtimore e Karakasidit duket se eshte nje konvencion i mesuar
permendsh dhe i diktuar keqas nga faktore te tjere jashte kujteses
trashegimore.
Paradoksalisht, gje qe edhe Karakasidi pergjate punimit
te saj e pasqyron, per nje trashegimi maqedone dhe aleksandrine grinden
disa pale etnike dhe disa shtete qe s’kane te bejne aspak me to. Te
flitet per nje trashegimi te Maqedonise se lashte nga sllavet apo
sllavofolesit e atyre trevave perben nje absurd qe nuk kerkon argumenta
te tjere, pasi mjafton vetem fakti i mirenjohur historik se dyndjet
nistore sllave datojne rreth dhjete shekuj mbas Aleksandrit dhe
Perandorise Maqedone te lashtesise.

Dhe nese realisht gjendet
ndonje gjurme maqedone ne grupet etnike sllavofolese kjo i dedikohet ose
elementit autokton te sllavizuar ne kohe te hershme apo te vone, ose
ndikimit te institucioneve politike. E njejta gje mund te thuhet per
bullgaret qe ne te vertete jane fise avare te sllavizuar qe jane perzier
me mbetjet e popullsise autoktone dako trake. Ndersa per greket,
pavaresisht manipulimit te madh qe eshte bere ne historiografi,
argumentat mbeten perseri te vobekte.

Kjo qofte duke iu referuar
autoreve te lashtesise, qofte dhe autoreve moderne, te cilet ne te
gjitha format e shprehura te cojne ne te vetmin perfundim: Raca e vetme
qe mund te pretendoje ne menyre te perligjur trashegimine maqedone dhe
Aleksandrin e Madh jane vete pasardhesit e asaj popullsie qe
mbizoteronte Gadishullin Ilirik, pra shqiptaret.


Ne kete
hulli, pa dashur te dalim nga caqet e nje fjale hyrese per librin e
Karakasidit, po sjellim vetem disa pasazhe ne funksion te ketij
argumenti. Ne Gjeografine e tij, Straboni shkruan se “Popullsia e
Epirit, Ilirise dhe Maqedonise flasin te njejten gjuhe, bile dhe floket i
presin ne te njejten menyre. Kane te njejtat zakone, dhe qeverisen nga
kuvendi i pleqve te cilin e quajne Plakonia. Te vjeterve u thone Plaixh
kurse plakave Plaixhe”. Nga Justini mesojme se maqedonasit ishin nje
race pellazgjike. Ndersa tek Kuin Kyrsi dhe Plutarku shohim se midis
greqishtes dhe maqedonishtes ekziston nje ndryshim i tille saqe, duke
kuptuar njeren prej dy gjuheve, nuk mund te kuptoje edhe gjuhen tjeter. Trog
Pompei shprehet: “...albanet (arberit), nje pjese e te cileve sot ka
zene vend ne Peloponez, nje pjese ne Maqedoni, Iliri dhe ne Epir...”.


Puarso dhe Kajks thone se “Mbreteria e Maqedonise ia detyron origjinen e saj nje kolonie pellazgesh
te debuar nga Histiokotida prej kadmeneve rreth vitit 1302 p.e.s. Ata u
vendosen ne Pind nen emrin maqedonas dhe u shtrine deri ne Ematia”. Po
ashtu fon Hahni ne Albanesische Studien, nder te tjera, pohon se “Shqiptaret jane autoktone sepse zbresin drejtperdrejte nga Iliret,
qe ashtu si dhe popullsite e Maqedonise dhe Epirit, rrjedhin te gjithe
nga parahistoriket Pellazge”. E. Mashi ne Annales des Voyages shprehet
se “eshte e drejte te besohet se gjuha moderne e Shqiptareve eshte ajo
qe flisnin ne lashtesi Maqedonet, Iliret dhe Epirotet”.

Petrota shkruan “...te gjithe ata qe kane pranuar tezen e origjines pellazgjike te Shqiptareve
te sotem, te pranojne dhe te quajne si nje te vertete historike te
padiskutueshme njejtesimin me ata te Ilireve, Maqedoneve dhe Epiroteve,
dhe te ketyre me Pellazget e lashte.” Biondeli pranon se origjina e
shqiptareve eshte
pellazgjike dhe se “pa dyshim jane te nje gjaku me Maqedonasit e lashte, Traket, Daket dhe Iliret”.

Ndersa
per dallimin midis grekeve dhe maqedoneve te kohes se Aleksandrit,
Vajgali veren “Per botekuptimin grek ishte dicka e vetekuptueshme qe nje
njeri te ishte edhe perendi. Por per maqedonasit, me perjashtim te
fisnikerise se helenizuar, ky mendim ishte po aq i huaj, sa c’eshte per
ne sot”, duke dalluar nje ndryshim thelbesor ne sistemin konceptual te
grekeve dhe popullsive te tjera rrenjese si maqedonasit, iliret e epirotet qe kishin te njejten rrenje pellazgjike.

Ne
Quarante Secoli, E. Bidera shkruan: “...qyteterimi pellazg nuk u nal
vecse ne Epir. As nuk humbi, sic besohet, eshte ky popull fisnik, qe per
tu kujtuar qendroi ende me gjuhen e tij teper te lashte ne Shqiperi,
Thesali, Maqedoni, ne pjesen me te madhe te Dalmacise, te Serbise,
etj...”. Dhe prof. M. Markiano
shprehet: “populli shqiptar eshte, nese jo pellazgjik, me origjine
pellazgjike, ose nje familje e asaj race shume te lashte qe populloi
brigjet e Azise se Vogel, Greqine, Trakine, Maqedonine, Epirin, Mizine
dhe Dakine...”.

http://books.google.com/books?id=H4WotF-_TN8C&printsec=frontcover&source=gbs_ge_summary_r&cad=0#v=onepage&q&f=false
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
......
Anėtar Nderi
Anėtar Nderi


Female
Numri i postimeve : 4680
Age : 28
Vendi : Atje ku un dua ..............
Registration date : 24/05/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Wed Aug 11, 2010 11:30 pm

Te lumt arber, her maqedonisht taSHI greqisht avavva do mesojm shum gjuh ne ketu si duket...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Wed Aug 11, 2010 11:32 pm

Shqip ėshtė e pėrkthyer
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
......
Anėtar Nderi
Anėtar Nderi


Female
Numri i postimeve : 4680
Age : 28
Vendi : Atje ku un dua ..............
Registration date : 24/05/2009

MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Wed Aug 11, 2010 11:38 pm

PO MIR PSE SJELL ATO SHKRIM QE JAN JO SHQIP[!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Aleksandri i Madh   Today at 8:31 am

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Aleksandri i Madh
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 2 e 4Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Histori-
Kėrce tek: