Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumiForumi  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  IdentifikohuIdentifikohu  
Share | 
 

 Ese nga forumistėt!

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Guximi
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 2427
Age: 21
Vendi: Nė "Komedinė Njerėzore"
Profesioni/Hobi: Student
Registration date: 12/09/2007

MesazhTitulli: Ese nga forumistėt!   Mon Apr 14, 2008 10:10 pm

Pershnedetje.

Ne kete teme do mundim ta paraqesim krijimtarine tone, me perkatesisht esete. Une do te kisha deshiruar ti postoja disa ese te mijat dhe kerkoj vlersimin tuaj per to.


Nė betejė

Pranė nje sofre te vjeter, tė cilen kush e di sa vjet e kishte fshatari , qendronim pesė shokė. Ai njeri plak nga mosha na priti shumė mirė, me bukė , raki, e nder, te cilat nuk do t’ia harrojm nė asnjė ēast tė jetės.
Ai me fjalėt e tij te mira thuajse na ngrohte mė shumė se stufa tė cilėn e kishte ndezur pak parė. Tregonte pėr jetėn e tij tė cilėn e kishte kaluar nėpėr beteja me armikun dhe pėr trimėrit e shokėve, tė cilėt ranė pėr flamurin kuq e zi. Ne dėgjonim me vėmendje, na pėlqenin ato fjal tė mira pėr atdheun e pėr trimat . Hėna shėndriste atė natė aq fort, sa, shtėpit e fshatit mund tė shiheshin shumė larg, por atė natė plot dritė e prishte dhe e bėnte te keqe e tė urryer I ftohti I madh e era e cila tė brente si shpatė.
Pushkėt I mbanim pranė dhe ndonjė herė I merrnim pa ndonjė arsye, dhe I shikonim me vėmendje, nga ato varej fitorja nesėr nė betejė kundėr fashistėve. I shtrėngonim fort, ndonjėherė, edhe I pastronim me rrobat qė kishim veshur.Rroba tė cilat nuk na mbronin edhe aq tė ftohtit dimėrorė.
Pas njė dialogu tė gjatė argėtues qė bėmė mes vete, filluam te gjithė tė mendohemi pėr sulmin qė kemi pėr tė bėrė neser nė kampin Italian qė nuk ishte fort larg. E menduam sulmin deri vonė, tė gjith ishim tė lodhur nga rruga e gjatė qė bėmė pėr nė fshat, por nuk kishim gjetur ende zgjidhje. Agroni I cili na udhėheqte po pėrpiqej ta gjente at tė duhurėn, shum shpesh na kėrkonte mendimin tonė. Unė vėrtet isha lodhurė, po qendroja afėr Ilirit I cili ishte I ri , I kishte sytė tė skuqurė dhe ishte I dėrrmuar. Fshatari qė na priti, Dhaskali, ishte vėrtet I vjetėr por I fort, vėrejta teksa tregonte historit qante si njė fėmijė, sytė e tij trgonin se ēfarė u ngjau atyre burrave nė betejė, ata shkėlqenin si kristali,lotėt I lagėn fėtyrėn dhe ranė nė kėmishėn qė e kishte veshur,I dridhej buza, balli ju djersit, pasi hoqi plisin qė e mbante gjithmonė me vete, e shtrėngonte me tėrė forcėn, gjė qė na bėri ta kuptojm gjendjen e tij, e urrente fashizmin me tėrė qenjen .Agroni pasi e vėrejti me vėmendje,I kėrciste dhėmbėt dhe shante ndėr vete, kjo urrejtje ndoshta e bėri tė jap njė propozim pak tė nxituar, sulmi do tė nisė natėn para lindjes sė diellit, errėsira do tė na ndihmonte shumė, u pajtuam tė gjithė.
Edhe pse e pranuam vendimin e Agronit, nuk ishim plotėsisht tė kėnaēur sepse na nevojitej njė pushim mė I gjatė pas asaj rruge te mundimshme e tė lodhėshme, sulmi mund tė bėhej edhe nesėr nė mėngjes, por Agroni priste me padurim tė hakmerrej pėr ato qė I bėnė Dhaskalit e shokėve tė tij .
Pas edhe njė gėllėnkė raki qė e pimė, ramė nė shtrat pėr tė bėrė njė sy gjumė, sepse do tė zgjohemi nesėr qė me natė pėr sulmin e rėndsishėm.
Afėr e kisha Dritanin, njė burrė I vjetėr, besnik ndaj atėdheut, ra si I vdekurė nė shtrat dhe nuk u ndie deri kur me vėshtėrsi e zgjuam. Pas tij ishte Astriti, I cili ishte mė I paknaēuri me vendimin e nxituar tė Agronit por respekti qė kishte pėr tė nuk e linte ta kundėrshtonte, prandaj edhe ai e pranoi atė propozim.
Unė edhe pse isha I lodhurė, mendimet mė mbanin tė zgjuar, mendime pėr nėnėn e familjen prej tė cilėve u ndava pėr ta mbrojtur atdheun me trimat partizan.Profilin e nėnės tė cilėn nuk e kisha parė tash sa vite, e paramendoja mirė vetėm me sy mbyllur sepse nė atė kohė gjeja ēetėsin, dhe ato mendime nuk mi ndėrpriste ndonjė fjalė e shokėve, tani kėtė mendim nuk ma ndėrpreu ndonjė fjalė por njė mendim mė I rėndėsishėm e mė aktual, e shkėputa atė mendim tė bukurė, dhe shkova fluturimthi te lufta, nuk e di pse por gjithmon mė shkonte mendja se do ta humbim luftėn dhe do tė masakrohemi nė fushėbetejė siē u ngjau shokėve tė Dhaskalit. U shqetėsova. Me tė drejt edhe u frigova pak, italianėt ishin shumė, dhe ishte sikur njė zogė ti dilte gjahtarit para, I cili ishte me pushkė gati, dhe tė mundohet ta thumboj me sqepin e tij tė vogėl, por kėtė zogė e bėntė Drago ndjenja e fort e dashurisė ndaj atėdheut, dhe tani sqepi I vogėl I zogut bėhet dhėmbė I mpreht e I rrezikshėm I dragoit. Nje krismė e pushkės sonė vlente sa pesė krisma tė pushkės sė kundėrshtarite dija se milicėt Italian nuk e kanė shkelur kėtė tokė pėr atdheun e tyre por pėr gjepin e pushtetarėve Italian tė cilėt I detyruan ndoshta edhe me dhunė tė vinin e ti zbatonin urdhėrat. Tani nė kėto rrethana gjahtari I mėhershėm bėhet njė zogė I ligė e frikacak, por pėrsėri rreziku ishte I madh, tė dy palėt kishim armė me barot.
Ndoshta do tė vdes unė I pari nė fushėbetejė, nga plumbi I armikut apo tradhtarit, ai plumb I cili do tė futet thell nė krahororė nuk do tė mė lėndoj, por pėr kundrazi, do tė jetė njė plag qetėsuese qė tė nderon pa masė, kam vdekurė pėr atdhe, pėr popull e pėr kėtė tokė e kėto male tė cilat nuk I lam asnjėherė tė pėrqhen, e ti pėrkulen armikut. Pėr atdhe doja tė isha trim, sepse nuk isha I till. Doja tė shtijė unė I pari kundėr bishave, t’ia qaj kokėn nė dysh e ti rrezojė pėr dhe. Por kishte edhe diqka qė mė shqetėsonte tej mase, prandaj mendimet u ngriten nga piste edhe njėherė pėr tė fluturuar nė qiellin e natės. Mos vallė do tė mė mposhtė frika? Mos vallė do t’ia mbathi e tė iku nga fushbeteja? Kėto dhe mendime tė tilla mė tmerruan, sepse si mendova kurrė nė jetėn time , nuk menova se do tė turprohem ndonjėherė pėr tėrė jetėn, u mundova ti largoj tė gjitha mendimet qė mė vinin nė kokė, edhe pse kjo ishte e pamundur, ishte luftė e vėshtirė me mendjen me tė cilėn kisha pakėnaqėsi.
Dėgjoja sikur nė mjegull njė fishkėllim qė ma mori mendja se bėnte era qė fryente atė natė dhe bora qė binte si e tėbuar. Isha pėrball dritarės ku pas saj dukej hėna e plotė qė shėndriste, pas pak shtanga dhe u frigova pėr vdekje, ndjeva njė prekje nėpėr flokė e cila edhe pse ishte e ėmbėl, me frigoj, u ktheva me rrėmbim, dhe pash se ishte Dritani I cili po mundohej tė mė zgjonte, ishte koha pėr nisje. Errėsira ishte e plotė mė nuk shiheshin ato pak shtėpi tė cilat u panė pak parė, edhe pse hėna shėndriste por zbehtė, yje kishte jashtzakonisht shumė, ishin grumbulluar aq shumė sa dukej sikur po llafoseshin nė mėnyrė qė ta kalonin sa mė shpejt atė natė tė errėt e tė frikshme.
U ngrita. Ju afrova tryezės nė tė cilėn ndodhej pushka e koburja ime. U vesha sa mė mirė tė ishte e mundur nė mėnyrė qė mos tė vdes pa I shėrbyer qoft edhe njė herė atdheut, sepse vėrtet ishte ftoht. I mbusha armėt mora fishek sa mund tė mė zinin tė gjith gjepat e lirė.
Shokėt e tjerė po mė prisnin jasht, pas meje erdhi edhe Dritani dhe tė gjith tokė e tė bashkuar u nisėm drejt detyrės tė cilėn na ngarkonte vetė ideali pėr atdheun. Shokėt bisedonin rrugės, unė isha I pėrjashtuar nga ai bisedim I kėndshėm, sepse mė mundonin mendimet e ndryshme, tani mė nuk fluturonin nga njė tem nė tjetrėn, por tė gjitha ishin grumbulluar nė njė dhe ishin pėrzier njėra me tjetrėn, ishin bėrė lėmsh.
Dėgjoja me kujdes, me shpresėn se nė mesin e atyre zėrave do tė hy edhe ndonjė zė armiku qė jepte alarm pėr ardhjen e partizanėve, edhe pse kampi ende ishte larg, por me zėrat e shokėve bashkohej vetėm zėri I korbi I ndonjė ujku, qeni , apo ndonjė insekti.Ndjenja qė pata nė ato qaste nuk mund ta pėrshkruaj, ishte njė ndjenj e dyanshme sepse pėrzihej ndjenja e frikės me atė te gėzimit, ishte sulmi I parė qė bėja nė jetėn time.
Ato rrugica tė ngushta qė ndodheshin nė malet e mirditės, nė anėt e tė cilave kishte barishta e pemė tė gjata, mė kujtonin ndonjė shėtitje shkollore, ku shkoja me shokė tė fshatit, aty ku mė priste ndonjė befasi pas rrugicės ku ndodhej ndonjė ujdhes, lumė apo liqe ku mund tė fresokoheshim nė atė tė nxehtė tė verės, e tė argėtoheshm pa masė, ishte njė gėzim qė smund ta pėrshkruaj, edhe nė kėtė qast ndjej gėzim, por njė ndryshim ekziston, ndryshimi ėshtė se tash nė kėtė dimėr tė ashpėr, pas asaj rrugice, nuk pres gjė tjetėr veq ndonjė plumbi tė armikut , ky rast mė sjell njė knaqėsi e gėzim ndryshe nga shėtitjet shhkollore shumė mė tė fort .
Luftuam me trimėri. Kjo trimėri e jona I frigoj e I tmerroj bishat, ato egėrsirat tė natės,u larguan.
Po ktheheshim nėpėr tė njėtėn rrugica qė kishim ardhur, tani ndjenja ishte shumė ndyrshe nga ndjenjat e mėparshme, u ndjeva krenarė qė isha edhe unė nė mesin e atyre trimave qė triumfuan sot. Duke ecurė nė krah po mbanim kufomėn e Ilirit, trupin e tė cilit e mbėshtollėm bukur me rrobat e trupit, dhe po e dėrgonim nė fshat ti bėjm nderimet e fundit. Doja ta kisha fatin e tij. Mė nuk bisedonim, siq biseduam para sulmit, edhe pse e fituam betejėn nė fytyrat tona shiheshin vetėm gjurmėt e lotėve qė lėnin pas vete teksa udhėtonin tatėposhtė.
Fshati I bėri nderimet Ilirit, dhe tani ai prehej nė qetėsin e vdekjes, po nė atė qetėsi qė e kanė provuar shqipėtarėt ndėr kohė.
Unė luftova dhe i’u fala atdheut I tėri, luftova pėr tė sepse nuk doja ta shihja kėmbėn e huaj tė shkilte mbi tokėn tė cilėn e mbrojti gjyshi nė atė kohė, nuk doja tė bėjnė pazarė me atdheun tim, nuk doja qė fshatari tė vdes urie teksa bukėn e gojės sė tij e shiste armiku, nuk doja ta shihja armikun me veturė luksoze, pėrderisa populli vdiste, nuk doja tė isha I sunduar nga dikush tjetėr.
Tė shėrbej sepse tė dua o atdheu im I shtrenjtė.

Guxim Klinaku


Rruga imagjinare


Ecja nen hijen e disa lisave, te cilet shtriheshin vargė njeri pas tjetrit, ishin lisa vertet te medhenjete gjat e te fort sikur donin ta mbronin ate rruge te shtruar bukure, ne tė vėrtet e mbronin!
Rruga nėpėr tė cilėn hidhja hapat qetasė ishte rrugė e gjatė, plot sfida, e vėshtėrsi, megjithatė vendosa ta kaloj duke dashur ta dijė pse ishte ishte ajo rrugė aq misterioze.
I shikoja lisat teksa gjethet e tyre valėviteshin duke u ndeshurė e perplasurė me armikun. Ishte luftė e vėshtirė megjithatė ia vlente tė luftohejė. Ideali ishte I fort!
Ishte natė e errėt dhe frikshme, yjet nuk ndriqonin, dukej sikur ata iu kishin fshehur errėsirės, nė mėnyrė qė ajo mos ta vėrente, ndoshta edhe ata e kanė pasurė fatin tonė, por ishin pėrulurė para tij!
Ngjyra e kuqe e rrugės me dukej shumė e quditshme, nuk kasha pasurė mundėsi ta shoh njė rrugė tė till, megjithatė hapat nuk I ndalja ne asnjė qastė.
Jo shumė larg nga fillimi ne mesin e shum numrave te shkruar me ngjyrė tė zezė, vėrejta: Njė, Katėr, Katėr , Gjashtė!
Vazhdova tė ecė duke mos e diturė ende se cilėn rrugė e kisha poshtė.
Sytė e mi nuk mund tė dalllonin fundin e rrugės. Nė tė vėrtet ajo ishte e pafundme!
Ata numra me shqetėsuan, nuk e dija domethėnjen e tyre, me dukej njė botė jo e zakonshme.
Rruga ishte e drejt dhe armiku nuk kishte mundrė ta beje asnjė gėrvishje nė tė.
Pėrpjekjet pėr ti’a ndryshuar kahjen rrugės kishin qenė te forta, por te kota. Ideali ishte I fortė!
Hėna po I afrohej horizontit duke dashurė tė fshihet pas tij, kurse dielli po ngrihet duke dashur ti leshoj rrezet e para te mengjesit, rreze te cilat ndoshta do ta ndalonin atė luft tė tėmershme.
Kur drita mi pėrgjysmojė sytė, njė forcė mė shtyri ta shikojė edhe njė herėė ruggėn nėpėr tė cilėn ecja tash sa kohė, tani shėnohej: njė, nėntė, njė, dy.
Buzėqesha dhe vazhdova…
(Rruga historike kombėtare ishte ajo rrugė e mbushurė me gjak, ajo rrugė e kuqe nėpėr tė cilėn po kaloja.
E dėrgova mendjen mbrapa nė kohė duke u pėrpiqurė tė dijė mė shumė rreth rrugės historike tė popullit tonė.
E dėrgova mendjen aq mbrapa, qė nga koha e Skėnderbeut e deri te koha e plakut tė urtė Isamil Qemailit kur ngriti flamurin ne vlorė, nė qastin kur nė rrugėn tonė tė imagjinuar lindi dielli I lirisė)
Tani nuk po vazhdoja rrugėn pėr tė diturė pse ishte ajo aq misterioze, sepse kėtė e dija, por po vazhdoja atė poėr ta shijuar freskin e lisave tė cilėt tė knaqnin nė atė mėngjesė.
Tani ishte krejt ndryshe, sepse tani rrezet e diellit pėrplaseshin me trupin e tė ngrohnin, era e fort ishte ndallurė dhe bashkė me tė kishte ikur edhe errėsira e frikshme. Tani kundėronte njė liri qė doja ta provoja edhe realisht .
Megjithatė pas njė lirie mund tė vije njė shkatrrim, pas njė drite njė errėsirė, pas njė lindje njė vdekje,pas njė tė mire njė e keqe, dhe pas nje dite njė natė e errėt dhe e frikshme…


Guxim Klinaku


Kete nuk e kam korigjuar.



Njė ditė fshatarqe-pėrshkrim





Atė motė, dimri ishte shumė I ftohtė, megjithatė njė ditė prej tij kishte qenė e mirė, dhe e ngrohtė, e vetmja gjė e pėrbashkėt e asajė dite me tė djeshmen e acaruar ishte bora e cila po i rezistonte bukur diellit. Akulli tani po pikonte dhe po I vinte fundi sė ekzisturari, pas njė dyluftimi me diellin ku ky I fundit doli fitues.
Pemėt edhe pse me asnjė gjethe nė trupin e tyre qėndronin si vigan, degėt e saja tė ngritura lart e mė lart ishin tė mbuluara me borė tė bardhė, ku mbi tė mund tė vėreheshin fare mirė shenjat e kėmbėve tė ndonjė zogu I cili kishte kaluar atypari.
Bora kishte mbuluar qdo gjė pėrpos pullazeve tė shtėpive, ku ajo kishte rrėshqitur tatėposhtė kulmit nga pjerrtėsia e tij.
Po ti afrohesh fshatit, tė bije nė sy menjėher , tymi I zi I ogjaqeve tė shtėpive, I cili ngrihej lart dhe formonte njė re gjigante.
Shtėpit e fshatit ishin kryesisht tė vogla, vetėm aty-kėtu mund tė dallohej ndonjė shtėpi mė e madhe e cila sigurisht I pėrkiste ndonjė pushtetari.
Ato ishin lloj-lloj, qdo shtėpi I kishte tiparet e veta tė cilat e dallonin bukurė shumė nga shtėpit e tjera . Nė to mund tė vėrehej mirė dora e ndonjė mjeshtri ku mund tė kishte paraqitur, diqka artistike e tė bukurė. Xhamat e dritareve, qėndronin tė ngrirė pothuajse gjat tėrė dimrit, por sot ishin vetėm te lagėsht, ku kjo lagėshti kishte kalbur drurin e dritares I cili e rrethonte tejpėrtej atė.
Oborret, fshatarėt e kėsaj ane I rregullonin shumė mirė, kjo mund tė dallohej mė sė miri nė verė e pranverė, ku lulet e zbukuronin jo vetėm oborrin por tėrė fshatin, ato ndodheshin qdo kund, ku tė vente syri, por tani nė dimėr nuk mund ta kapte ndonjė bukuri syri, pėrveq ndonjė njeriu prej bore tė cilin mund ta kishin ndėrtuar bukurė fėmijėt e asaj ane.
Nė kėrė fshat rrugicat janė tė ngushta e tė rrethuar me mure . Gurėt me tė cilėt ishte rregulluar rruga tani mė nuk dukeshin, ata I kishte mbuluar akulli I cili ishte tani ishtė bėrė xham. Kėto rrugica bashkoheshin me tė tjerat pėrmes njė rruge kryesore nė tė cilėn kalonte ndonjėherė ndonjės automobil, sepse kjo ishte mė e gjėrė.
Vrima plumbash mund tė dalloheshin nėpėr ato shtėpi, hambare, e nėpėr mure tė vjetra tė cilat pėr quid, mbaheshin ende. Nė ndonjė qoshe tė asaj rruge mund tė shihej ndonjė pėrmendore e dėshmorit tė asaj ane.
Ku binte nata ishte krejt ndryshe, mė nuk dėgjoheshin bisedatat e fshatarėve, zėrat e fėmive duke luajtur, dhe zėrat e bagėtive duke pėlliturė, pėrderisa ditėn kėto zhurma pėrziheshin njėra me tjetrėn dhe bėnin rrėmujė tė madhe, natėn ia mbathnin bashkė me diellin duke I lėrė vend, njė errėsire tė qetė e cila tė mundonte e tė frikėsonte.
Nė kėtė kohė zakonishtė fryente njė erė , dhe shiheshin vetėm llampat e shtėpive , tė cilat ishin burimi I vetėm drite nė atė natė tė keqe, ato nga larg dukeshin sikur pishtarė tė ndojnė kalorsi tė arratisurė. Nė kė\tė errėsirė duke pirė duhan e duke qėndruar prandė stufės mund tė frigojn pėr vdekje disa tė shtėna koburesh, e pastaj njė qetėsi e cila tė tmerron.Atentat. Dhe nė kėtė qastė rilindė njė diell I ri, njė diell shumė mė I ngrohtė se dielli qė kemi mbi kokė. Ėshtė dielli I lirisė.


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Euridika
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve: 1408
Vendi: Kosovė
Registration date: 11/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ese nga forumistėt!   Mon Apr 14, 2008 11:35 pm

Guxim, te pergezoj per keto shkrime dhe dua te te them se per mendimin tim ke shume prirje ne kete drejtim ... menyra se si pershkruan , me beri t'i "shoh" edhe une keto "beteja",fshatra etj...
"rruga imagjinare" ... iinteresante
vazhdo te shkruash Guxim , pse jo edhe te provosh dicka si roman sepse ke shume prirje..

nderime Guximi
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
rrebelja
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve: 2960
Registration date: 06/10/2007

MesazhTitulli: Re: Ese nga forumistėt!   Tue Apr 15, 2008 8:21 am

urime per temen njkohesisht edhe per shkrimet suksese ne te ardhmen veq perpara guximm..
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Guximi
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 2427
Age: 21
Vendi: Nė "Komedinė Njerėzore"
Profesioni/Hobi: Student
Registration date: 12/09/2007

MesazhTitulli: Re: Ese nga forumistėt!   Tue Apr 15, 2008 12:35 pm

Ju falenderoj rresbele dhe euridika.

Pershnedetje
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Mysafir
Hero anėtar
Hero anėtar


Female
Numri i postimeve: 3456
Age: 40
Vendi: **Mergim**
Profesioni/Hobi: ,,Ne zemren e njonit.....
Registration date: 19/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ese nga forumistėt!   Tue Apr 15, 2008 12:36 pm

pergezime per teme guximi dhe pershendetje

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Guximi
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 2427
Age: 21
Vendi: Nė "Komedinė Njerėzore"
Profesioni/Hobi: Student
Registration date: 12/09/2007

MesazhTitulli: Re: Ese nga forumistėt!   Tue Apr 15, 2008 4:38 pm

pershendetje gurbetqarja
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Begu
Fillestar/e
Fillestar/e


Numri i postimeve: 62
Registration date: 15/04/2008

MesazhTitulli: Re: Ese nga forumistėt!   Tue Apr 15, 2008 5:10 pm

Euridika shkruajti:
Guxim, te pergezoj per keto shkrime dhe dua te te them se per mendimin tim ke shume prirje ne kete drejtim ... menyra se si pershkruan , me beri t'i "shoh" edhe une keto "beteja",fshatra etj...
"rruga imagjinare" ... iinteresante
vazhdo te shkruash Guxim , pse jo edhe te provosh dicka si roman sepse ke shume prirje..

nderime Guximi

Unė sa hyra dhe ėshtė postimi i dytė qė bėj. Duke menduar se do tė lexoj ese, siē shkruan u kėnaqa duke lexuar prozė, tregim! Prandaj, mund tė thuhet tregimi i forumistve e jo ese !
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
shaban cakolli
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve: 8740
Registration date: 23/08/2007

MesazhTitulli: Re: Ese nga forumistėt!   Sun May 04, 2008 7:49 pm

unė them se Guxim Klinaku rrugėton bukur me shkrimet e tija dhe ai duhet tė i vazhdoj ato,pavarėsisht mendimeve tė tė tjerėve.Prozė,tregim,esse krijimtaria ėshtė krijimtari,ata qė pretendojnė se shkruajnė mė mirė ,nuk duhet gjykuar tė tjerėt pėr tė ua ndalur nismat,kush don tė shkruaj poezi,prozė,esse,tregime.........tė gjithė mund tė shkruajnė kėtu,ka vend pėr tė gjithė.Guximi ėshtė nė rrugėtė mbarė tė krijimtarisė dhe i uroj njė nismė tė sukseshme.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Guximi
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 2427
Age: 21
Vendi: Nė "Komedinė Njerėzore"
Profesioni/Hobi: Student
Registration date: 12/09/2007

MesazhTitulli: Re: Ese nga forumistėt!   Tue May 06, 2008 1:05 pm

N’det

Anija po rrugėtonte me sukses e trimeri duke qare valet. Ajo pėrplasej me to duke luftuar dhe duke mos i’u trembure aspak atyre perbindeshave te cilet ngriheshin lart e me lart dhe godisnin papushim anijen. E tundnin fort. Por prap se prap ajo nuk rrezohej sepse donte edhe ajo te mberrinte ne token ku ishim nisur te gjithe, ne atdhe.
Se shpejti do te gjendeshim ne brigjet e arta te Vlores, ne ato brigje qe si kisha pare tash e sa kohe, po mbusheshin afro tetėmbėdhjet vite. Me kujtohet si sot ajo dite kur ndava nga familja, nga te afėrmit dhe nga shokėt e ngushtė tė fėmijėris, pėr tė marrė rrugėn e mėrgimit. Nuk mund tė flas askush pėr kėtė rrugė aq tė mundimshme, tė dhimbėshme, e tė lodhėshme pa e pėrjetuar vet, ėshtė vėrtet diēka qė ta kėput zemrėn e tė bėn tė qash si fėmijė nė dtėn kur i thua “Lamtumirė” dhe nė ditėn kur i thua “Mirėmėngjesė”. Por shqiptar do jem si nė atėdhe si jashtė tij, u munduam sa do pak ne mėrgimtarėt qė ta ngrijmė nė kėmbė atdheun e ti themi “Zgjohu se tė ka ardhė dita tė buzėqeshėsh me shpirtė”. Tė digjet zemra, tė bėhet vėrtet prush. Me tė huajt nuk mund ta kaloja mirė, ndjehėsh i mospėrfillur nė njė shoqėri e cila dallon prej trungut e gjerė nė majė nga ty.
Kishte kohė tė gjat qė nuk dėgjoja njėri tė fliste gjuhėn e bukurė shqipe, dhe nė ato ēaste fillon tė mėrzitesh, tė qash, tė bėrtasėsh sepse nuk mund tė pėrshtatesh asesi nė atė vend qė tė dukėt vet ferri . Sa do tė doja tė kisha njė shoqėri ku flitej shqip, kishte zakone shqiptare, dhe tė mė priste si shqiptar i vėrtet.
Por ėshtė e domosdoshme qė nė njė tė ardhme tė largėt, apo tė afėrme tė pėrshtatesh nė njė mėnyrė, me kėtė nuk dua tė them se fillon ta harrosh atdheun por fillon ta njohesh njė vend tjetėr.
Tani ishte natė dhe nuk mund tė shihejė asgje perveq detit poshte, dhe qiellit lart, ngjyra e dy hapsirave tė pafundme dallohej shumė pak, dallimi mė i madh i tyre mund tė shihej vetem afėr anijės ku pas saj kishte shkumė tė baardhė tė dendurė e cila dallohej shumė nga deti e qielli. Ajo shkumė e bardhė ishte e vetmja gjė qė mund tė shihje nė atė natė. Binte shi i lehtė dhe era ishte ndalur, por pėrsėri valė kishte.
Tė gjithė kishin fjetur, bile edhe kapiteni po mundohej tė bėnte njė sy gjumė, unė me qėllim nuk doja tė flija, i’a kisha ngulurė sytė dritarės sė kalburė duke e pritur me padurim fenerin i cili do ti ndriqonte brigjet e mėmėdheut. Ishte qetėsi e plotė. Nuk dėgjoheshin as insektet e as era. Kisht vetėm lėkundje tė forta tė cilat mund edhe tė pėrplasnin nė tokė e tė thyejnė ndonjė bri.
Ah sikur nė ato qaste ta kisha njė shqiptar me tė cilin do tė flisja me gjith qejfė.
Yje kishte, jo edhe aq shumė, por njėri nga ta nuk dukej ende, priste ndrqimit e fort tė diellit, atė yll e prisja edhe unė, perderisa yjet lindin me errėsirėn, ylli qė prisja linde me diellin, me ndriqimin me tė vėrteten e pathyeshme. Ishte toka nanė, ylli i cili mė ngrohė nė gjirin e vet po aq sa dhe dielli, bile edhe mė shumė . A mund tė jetohet pa tė? Aq sa ėshtė e nevojshme dielli pėr jetesė ėshtė edhe atėdheu. Pa diell, njeriu vdes nė vend, pa lotė, pa dhimbje, pa “Oh”, sa mirė. Kurse pa atdhe, piqesh i gjallė, nuk tė djeg flaka, por malli, dhe dhimbja, tė cilat tė djegun mė shumė se zjarri. Nuk do ta dėshiroja kurrė njė jetė pa atėdhe, ashtu sikurse nuk do ta dėshiroja njė jetė pa prindėr. Sepse ata janė arsyea e jetės time.
Koha mė dukej e gjatė, shumė e gjatė, nuk mund tė prisja ashtu shtrirė nė shtrat pa lėvizurė. Ishte diēka tepėr e bezdisėshme tė qendroja ashtu pėr njė kohė tė gjatė. U ngrita, mora nje penė dhe njė letėr dhe shkruajta:

I dashurė shoku Francisko

Me anėn e kėsaj letėre, tė pėrshėndes nga thellėsia e zemrės sime. Tė uroj fat nė jetė, dhe tė them njėherė e pėrgjithmon lamtumirė.
Ti pate fatin tė jetoje nė atdheun tėnd i lirė,mes shokėsh bashkombas. Tani kam edhe unė fatin qė po kthehem nė atėdhe, nė mes shqiptarve tė cilėn nuk i njohė mirė por i kam nė thellėsin e zemrės.
Tani teksa po shkruaj kėtė letėėr po mė pikojnė sytė tė mbushurė lotė dhe po bien nė shkronjat tė cilat po mundohem ti thuri. Po kthehem nė atėdhe, nuk dua asgjė mė shumė nė jetė, ėshtė dėshira ime e fundit, tė paktėn kėshtu mendojė unė. Ndarja nga ty ishte diēka tepėr e dhimbėshme, mė pėelqente shoqėria me ty, mė pėlqenin bisedat, dhe sidoms shakat qė mė argėtonin pa masė.
Tani mė thirri atėdheu ta mbrojė edhe me pushkė jo vetėm me zemėr, dhe kėtė do ta bėjė me qejf sepse ai mė lindi qė ta mbrojė, kėtė e bėjė pa hezitim.
Nuk mendoj se ka shqiptar qe bie ne kundershtim me fjalet qe thash, i till eshte populli im i varfėr e i dashurė, jep jetėn pėr atėdhe, e pėr tė mos vdekur kurrė.
Tė kam folurė pėr historinė e shqiptarve, po mundohemi ta vazhdojm rrugėn e Skėndėrbeut, duke e mbrojture atdheun nga Turqit, dhe Sllavėt. Dy palėt pėr ne janė njėsoj qė me njė fjalė i quajmė “Tė kqinjė”.
E pėrfundojė kėtė letėr me njė fjalėn “Lamtumirė”

Shoky ytė, 05.5.1907, deti Jon

Mora letrėn tė cilėn e shkruajta duke fshirė lotėt qė mė kishin bėrė qull fytyrėn, dhe e futa nė njė shishe tė rakisė, e mbylla me kapakė, dhe e izolova mirė. E hodha nė detė me mbishkrimin: “Pėr Francisko del Kristo”.
Mė nuk mė kujtohet asgjė pėrveq qė rashė edhe njė herė nė shtrat.
Mėngjesi i asaj dite ishte i mirė me diell, dhe tani dukej mirė ylli qė prisja. Kur i hapa sytė u zgjova menjėherė te dal nė bordin e anijės, mu mbushėn sytė, mu rrėnqethė trupi dhe mė vinte tė qajė me zė gėzimi, po shiheshin brigjet e ishullit Sazan, edhe pse i thjesht, mė dukej sikur aty ishte e tėrė bota, tėrė gėzimi, tėrė knaqėsia, tėrė jeta ime. Pas tij dukej edhe Vlora ku do tė zbrisnim ne.
E tėrė jeta ime kishte rrėnjėt aty, dhe tani mund tė jetoja pa mall tė zjarrt edhe pse kjo jetesė mund tė mė qoj nė vdekje.
Kur zbreitėm nė tokėn tonė tė gjithė qanin, di vetėm se morėm pushkėt dhe dolėm nė malė ta kalonim pjesėn tjetėr tė jetės, duke u bashkuar me trimat. Pėr lirinė e Shqipėrisė.

Guxim Klinaku

Te pershendes zotri Shaban Cakolli dhe te falenderoj per komplimente.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
 

Ese nga forumistėt!

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Arti dhe kultura :: Gjuha dhe Letėrsia Shqiptare-