Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Thirrje pėr luftė serbo-katolike kundėr shqiptarėve musliman

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
gimche
Fillestar/e
Fillestar/e


Male
Numri i postimeve : 11
Age : 25
Vendi : Prishtinė
Registration date : 08/01/2009

MesazhTitulli: Thirrje pėr luftė serbo-katolike kundėr shqiptarėve musliman   Thu Jun 02, 2011 7:37 pm

[img][/img]

[SIZE="3"]Aleanca e Shqiponjės sė Bardhė dhe Shqiponjės sė Zezė qė nis me flijimin e mullenjės: Serbia, Shqipėria dhe ndarja e Kosovės (2)[/SIZE]


Shkruan: Kastriot Myftaraj


Zbatimi i planit serb pėr ndarjen e Kosovės do tė lehtėsohet ose vėshtirėsohet varėsisht konceptit qė ka Serbia pėr ndarjen. Pyetja ėshtė nėse Serbia e shikon ndarjen si mėnyrėn pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė konfliktit historik serbo-shqiptar, sipas modelit gjermano-francez, apo si pjesė tė agjendės historike serbe pėr shpėrbėrjen e nacionit (kombit) dhe tė shtetit shqiptar, nė emėr tė aspiratės historike serbe pėr tė dalė Serbia nė Detin Adriatik? Nė pėrgjigjen e kėsaj pyetjeje, njė premisė pėrcaktuese ėshtė ajo qė ka tė bėjė me kontekstin gjeopolitik nė tė cilin Serbia e shikon ndarjen e Kosovės. Ndarja mund tė arrihet dhe tė funksionojė vetėm nėse bėhet fjalė pėr pajtim mes Nacionalizmit Serb dhe Nacionalizmit Shqiptar, ashtu si pajtimi franko-gjerman ishte njė pajtim mes nacionalizmit gjerman dhe atij francez. Pasiqė nacionalizmi gjerman dhe ai francez dėshtuan qė ta sundojnė Europėn nė konflikt mes tyre, dhe tė gjendur pėrballė rrezikut tė pėrbashkėt ruso-komunist, vendosėn qė tė pajtohen pėr tė dominuar Europėn e bashkuar.
Nė rastin serbo-shqiptar, nuk bėhet fjalė qė dy nacionalizmat tė pajtohen pėr sundimin e Ballkanit, madje as tė atij perėndimor, por pėr interesin e pėrbashkėt pėr mbrojtjen pėrballė Turqisė neo-otomane, e cila ka shpallur ambicjet e saj pėr finlandizimin e Ballkanit. Marrėdhėniet mes Serbisė dhe Turqisė neo-otomane sot nė dukje janė shumė tė mira, aq sa mund tė thuhet se marrėdhėniet serbo-turke nuk kanė qenė kurrherė kaq tė mira qė prej vitit 1435 kur Sulltan Murati II u martua me princeshėn serbe Mara, vajzėn e despotit tė Serbisė, Gjuragj Brankoviē, me ē’ rast u arrit deri tek aleanca serbo-otomane. Por pushtimi i Serbisė nga Imperia Otomane erdhi nė 1459, do tė thotė 24 vite pas kėsaj martese politike. Kjo tė josh qė tė bėsh njė parashikim historik sipas shembullit tė Princit Bismarck. Dy vjet pasi Perandori gjerman Wilhem II e pati larguar Bismarck-un nga pushteti, nė takimin e fundit qė patėn kėta tė dy, ish-kancelari i hekurt e paralajmėroi sundimtarin se:
“Jena erdhi njėzet vjet pas vdekjes sė Frederikut tė Madh; shkatėrrimi do tė vijė njėzet vjet pas vdekjes sime nėse gjėrat shkojnė kėshtu”. (Alan J. P. Taylor, “Bismarck: the man and Statesman”, “Alfred A. Knopf”, New York 1969, f. 264)
Bismarck kėtu e kishte fjalėn pėr Betejėn e Jenės tė vitit 1806, ku Prusia u mund nga Franca e Napoleonit, me ē’ rast Prusia kapitulloi dhe ra nėn tutelėn e Francės. Prognoza e Princit Bismarck rezultoi tė ishte ēuditėrisht e saktė. Bismarck vdiq nė 30 korrik 1898. Gjermania nėnshkroi armėpushimin nė Luftėn e Parė Botėrore, nė 11 nėntor 1918. Pra katastrofa erdhi 20 vjet e 102 ditė pas vdekjes sė Princit Bismarck! Lideri serb Sllobodan Millosheviē, nė 1989, nė celebrimin e 600 vjetorit tė Betejės sė Fushė-Kosovės, dha tė kuptohet se Serbisė i duhej tė luftonte pėrsėri pėr t’ u mbrojtur nga rreziku turko-islamik. Nė fakt, vetėm pak kohė pasiqė Millosheviē mbajti kėtė fjalim, Presidenti turk Ozal foli pėr botėn turke nga Adriatiku nė Murin e Madh Kinez, ēka u quajt Neo-Otomanizėm. Nė 2001, nė kohėn qė Millosheviē arrestohej dhe dėrgohej nė Hagė njė studiues turk, Ahmet Davutoglu, botoi librin me titull “Thellėsia strategjike: pozita ndėrkombėtare e Turqisė”, qė ėshtė elaborat i Neo-Otomanizmit. Millosheviē duket se kishte gjithė tė drejtėn qė nė 2006, para vdekjes tė profetizonte si Bismarck: “Beteja e Fushė Kosovės e vitit 1389 erdhi 34 vjet pas vdekjes sė Stefan Urosh IV (Stefan Dushan), nė 1355. Katastrofa do tė vijė e shumta 34 vjet pas vdekjes sime”.
Nėse liderėt e sotėm dhe tė ardhshėm serbė e kuptojnė kėtė gjė, atėherė do tė arrihet deri tek aleanca e nacionalizmit serb dhe nacionalizmit shqiptar, pėrballė rrezikut tė pėrbashkėt neo-otoman. Serbia duhet ta kuptojė se nėse nė shekullin XXI ky vend do tė gjendet pėrsėri pėrballė njė rreziku jetik neo-otomano-islamik, nacionalizmi shqiptar do tė jetė aleati i domosdoshėm i tij. Nacionalizmi shqiptar ka rrėnjė skėnderbegase, ēka e bėn atė nė thelb antiislamik dhe armik tė ēdo trajte tė re tė otomanizmit. Serbia duhet ta kuptojė se nėse ardhmėria i ka rezervuar Serbisė njė luftė tė re pėr t’ u mbrojtur nga mėsymja neo-otomane dhe islamike, nacionalizmi shqiptar do tė jetė avanposti i kėsaj lufte. Nė rezistencėn ndaj mėsymjes neo-otomane nė shekullin XXI popullsia qė praktikon Islamin nė Ballkan, qoftė boshnjake apo shqiptare, ėshtė armiku i pėrbashkėt nacionit serb dhe atij shqiptar, i nacionalizmit serb dhe atij shqiptar. Ideologu i Neo-Otomanizmit, Davutoglu, i cilėson popullsitė “mbetje otomane” si bazėn e politikės neo-otomane nė Ballkan. Madje Davutoglu, nė librin e vet nuk heziton qė tė shprehet hapur se xhamitė, tyrbet, medreset nė Ballkan janė fortesa tė strategjisė sė Turqisė neo-otomane pėr depėrtim atje: “Ēdo xhami e shembur nė Ballkan, ēdo institucion islam i pakėsuar, ēdo element tradicional islam i asgjėsuar nė kuptim kulturor janė nga njė gur themeli i shkulur prej ndikueshmėrisė pėrtejkufitare tė Turqisė nė kėtė zonė. Tashmė Turqia ėshtė e detyruar tė prodhojė politika tė mesme alternative qė t’ i zėnė vendin politikės sė emigrimit tė shndėrruar nė simbol tė braktisjes sė plotė. Ėshtė e pashmangshme qė nė themel tė kėtyre politikave tė mesme tė zėrė vend mbajtja gjallė e kulturės otomano-islame nė Ballkan”.(Ahmet Davutoglu: “Thellėsia strategjike: pozita ndėrkombėtare e Turqisė”, Shtėpia botuese Logos-A, Shkup 2010, f. 80-81)
Kėto fjalė nuk i ka shkruar njė njeri i ēfardoshėm, por ai qė njė vit pas botimit tė librit tė tij, nė 2002, u bė kėshilltari pėr politikė tė jashtme i kryeministrit turk, dhe qė pas shtatė vitesh nė kėtė post u bė ministėr i Punėve tė Jashtme tė Turqisė, post tė cilin e mban dhe sot. Sipas kėtij shtetari turk, institucionet religjioze, ato qė quhen Bashkėsitė Islame nė Bosnjė-Herzegovinė, Shqipėri, Kosovė, Maqedoni, Serbi, me xhamitė e tyre, me muslimanėt praktikues nė kėto vende, pėrbėjnė njė aset strategjik neo-otoman. Kjo do tė thotė se ēdo musliman praktikues boshnjak dhe shqiptar ėshtė njė ujk neo-otoman (ujku i Anadollit ka qenė pėr tė krishterėt simbol i otomanit). Pėrderisa doktrina neo-otomane nuk filloi me Davutoglu, i cili ishte vetėm elaborues i saj, por filloi me Presidentin “laik”, Ozal, duhet pritur qė ajo tė mos marrė fund me largimin nga pushteti tė Davutoglu dhe Erdogan, por libri i Davutoglu tė mbetet njė manual pėr shtetarėt turq nė shekullin XXI. Nė kėto rrethana, urtėsia gjeopolitike dhe gjeostrategjike kėshillon njė luftė preventive kundėr bastioneve neo-otomane nė Ballkanin Perėndimor. Serbia pėr shkak tė ngarkesės historike qė ka nga lufta nė Bosnjė-Herzegovinė dhe Kosovė nė dekadėn e fundit tė shekullit XX nuk mund ta ndėrmarrė njė luftė tė tillė. Por nacionalizmi shqiptar mund ta ndėrmarrė kėtė luftė nė Shqipėri, Kosovė dhe pjesėn shqiptare tė Maqedonisė, e cila do tė jetė njė luftė pėr deislamizimin total tė trojeve shqiptare nėse ka mbėshtetjen edhe tė nacionalizmit serb dhe tė atyre qarqeve europiane qė po bėhen gjithėherė e mė tė vetėdijshme pėr rrezikun neo-otoman dhe islamik nė pėrgjithėsi. Nacionalizmi shqiptar ka legjitimitetin pėr ta bėrė kėtė luftė se bartės tė tij kryesorė janė njerėz si unė, pasardhės tė atyre shqiptarėve tė krishterė qė u kthyen me dhunė nė Islam gjatė pushtimit otoman. Islami ballkanas ėshtė bėrė njė version malinj i Sheherzades sė pėrrallave tė Njėmijėenjė netėve. Derisa tregon cdo ditė nga njė pėrrallė tė re pėr vlerat dhe tolerancėn e tij, pėr kohėn e artė otomane tė mirėkuptimit religjioz, ashtu qė tė shpėtojė ekzistencėn e vet, nė anėn tjetėr punon paprerė pėr revanshin neo-otoman.
Nacionalizmi serb duhet ta kuptojė se nė shekullin XXI aleanca me nacionalizmin shqiptar ėshtė e domosdoshme pėr tė. Kjo aleancė ėshtė e nevojshme qė Serbia dhe Shqipėria tė vazhdojnė tė ekzistojnė nė 700 vjetorin e Betejės sė Fushė-Kosovės, nė 2089. Tekefundit ēka ishte Beteja e Fushė-Kosovės nė 1389. Atje Shqiponja e Bardhė serbe dhe Shqiponja e Zezė shqiptare, duke mos qenė nė gjendje qė tė fluturonin pėr shkak se krahėt e tyre qenė lėnduar nga luftrat mesveti, dolėn pėrballė Ujkut tė murrmė tė Anadollit, i cili nuk e pati tė vėshtirė qė t’ i shqyente. Por Shqiponja e Bardhė dhe Shqiponja e Zezė, nėse ushqejnė njėra tjetrėn do tė fuqizohen pėr tė fluturuar dhe goditur Ujkun neo-otoman, ashtu siē dinė qė tė bėjnė shqiponjat. E gjithė kjo duket e vėshtirė qė tė ndodhė, por shqiponjat guxojnė. Mes Shqiponjės sė Bardhė serbe dhe Shqiponjės sė Zezė shqiptare qėndron mullėnja (fjala “[SIZE="3"]Kosovė[/SIZE]” do tė thotė “mullėnjė”, njė lloj [SIZE="3"]zogu i zi[/SIZE]). Mullėnja mund tė bėhet flija pėr celebrimin e aleancės sė Shqiponjės sė Bardhė dhe Shqiponjės sė Zezė, [SIZE="3"]zogu i mallkuar[/SIZE] qė do t’ i mbajė ato nė njė letargji historike deri kur tė bėhen pėrsėri pre tė ujkut tė murrmė neo-otoman tė Anadollit.
Nacionalizmi serb mund tė ndėrmjetėsojė edhe pėr pajtimin mes nacionalizmit shqiptar dhe nacionalizmit grek. Greqia, e cila ėshtė vendi qė mė sė shumti i ėshtė ekspozuar rrezikut neo-otoman, duhet tė zgjedhė, nėse do pak mė tepėr tokė nė Shqipėrinė e Jugut, ēka nuk duket qė tė jetė e nevojshme pėr njė vend qė ka 132 000 km² dhe njė popullsi tė plakur prej 11 milion banorėsh, apo dėshiron njė aleat tė rėndėsishėm nė luftėn kundėr rrezikut neo-otoman. Do tė jetė njė ironi e madhe historike nėse Greqia arrin qė ta marrė atė pjesė tė Shqipėrisė sė Jugut qė e quan “Vorio-Epir”, pėr tė rėnė pastaj Greqia nėn sundimin neo-otoman! Nacionalizmi shqiptar ėshtė i kėnaqur me njė shtet shqiptar me rreth 50 000 km² tė pėrbėrė nga Shqipėria e sotme, Kosova dhe Maqedonia perėndimore. Ky shtet shqiptar do tė bėhet avanposti i luftės preventive kundėr neo-otomanizmit, me mbėshtetjen e vendeve fqinje dhe tė Europės sė vetėdijėsuar pėr rrezikun islamik.
Pajtimi i nacionalizmit serb me nacionalizmin shqiptar do tė zgjidhte dhe problemin e serbėve dhe shqiptarėve tė Malit tė Zi. Nė Mal tė Zi sot 30% e popullsisė janė deklaruar si serbė etnikė, por kjo shifėr ėshtė definitivisht mė e lartė, se shumė punonjės tė administratės, policisė, ushtrisė janė detyruar qė ata dhe familjet e tyre tė deklarohen si malazezė qė tė mos humbin vendin e punės. Aleanca e serbėve dhe shqiptarėve nė Malin e Zi do t’ i jepte fund iluzionit tė ekzistencės sė Malit tė Zi si njė shtet shumėetnik, qė ėshtė bėrė nė dėm tė serbėve dhe tė shqiptarėve.
William Blake ka thėnė: “The eagle never lost so much time, as when he submitted to lern of the crow”. Nuk ėshtė e nevojshme qė pėr aleancėn e nacionalizmit shqiptar dhe nacionalizmit serb tė binden masivisht serbėt dhe shqiptarėt, mjaft qė tė binden ata qė mund t’ i venė gjėrat nė lėvizje, nė mėnyrė vendimtare. Nė Serbi njerėzit natyrisht se egėrsohen kur dėgjojnė fjalėn “nacionalizėm shqiptar”, por ēka ėshtė sot nacionalizmi shqiptar, ai ėshtė kusht i domosdoshėm pėr mbijetesėn e Serbisė nė shekullin XXI! Pajtimi ėshtė njė sfidė pėr shqiponjat, zogjtė vetmitarė, tė cilėt nuk durojnė madje as njėri-tjetrin. Pajtimi serbo-shqiptar, i cili para sė gjithash do tė jetė njė pajtim i dy nacionalizmave, ka si parakusht pajtimin e intelektualėve nacionalistė. Do tė ishte e dėshirueshme qė njė zė autoritar nė Beograd, p.sh. Dobrica Cosic, i njohur si Ati i Nacionit Serb, t’ u bėnte jehonė ideve tė tilla. Pse tė mos ndodhė kėshtu? Unė personalisht dėgjoj mė me kėnaqėsi kėngėt e reperėve serbė pėr betejat e serbėve kundėr terroristėve islamikė nė Bosnjė-Herzegovinė, se kinse kėnga atdhetare “Kėnga Jonė” e grupit “Jericho” nga Prishtina, e mbushur me turqizma. Natyrisht se unė pres qė shumėkush do tė mė thotė se Dobrica Cosic ka thėnė kėtė dhe atė pėr shqiptarėt. Unė e di se ēka ka thėnė Cosic pėr shqiptarėt. Por unė e di se shqiponjat guxojnė tė kapin majat, dhe pajtimi serbo-shqiptar ėshtė njė majė e historisė, e denjė pėr shqiponjat qė tė guxojnė. Eagle dare, siē thotė fjala. Cosic mė mirė se cilido serb e ka tė qartė se pajtimi serbo-shqiptar, pajtimi mes nacionalizmit serb dhe atij shqiptar, do tė jetė njė pajtim mes Serbisė sė Shenjtė dhe Shqipėrisė sė Shenjtė- Cosic e di mirė se ēka duan tė thonė kėto dy fjalė.
“Nacionalizėm” sot ėshtė njė fjalė e keqe nė fjalorin zyrtar politik ndėrkombėtar. Por ekzistenca e Neo-Otomanizmit bėn legjitimė ekzistencėn e nacionalizmit serb dhe nacionalizmit shqiptar, madje edhe aleancėn mes tyre. Nacionalizmat ballkanase, serb, grek, shqiptar nuk mund tė mos jenė legjitimė nė sytė e Perėndimit kur pėrpjekjet e tyre janė tė drejtuara pėr t’ u mbrojtur nga rreziku neo-otoman. Historia na mėson se parrardhėsit e serbėve, grekėve, shqiptarėve bėnė gabime fatale kur nėnvlerėsuan fillimisht rrezikun otoman dhe madje menduan se mund t’ i pėrdornin otomanėt kundėr njėri-tjetrit. A mos ndoshta historia ka rezervuar njė kapitull tė ngjashėm qė pret tė shkruhet pėr serbėt, grekėt dhe shqiptarėt e shekullit XXI? Rreziku ekzistencial pėr tre nacionet ballkanase ėshtė aq i lartė saqė ata nuk mund t’ i lejojnė vetes qė tė presin se ē’ kahje do tė marrė historia. Kėshtu, nė 2089, serbė dhe shqiptarė mund tė festojnė sė bashku nė 700 vjetorin e Betejės sė Fushė-Kosovės, krenarė se fituan atje ku paraardhėsit e tyre humbėn, krenarė se arritėn qė tė mėsojnė nga humbja e paraardhėsve tė tyre.
Nė shekullin XV Kruja ra nė duart e otomanėve nė 1479, 20 vjet pas kryeqytetit serb Smederevo (1459). Nė shekullin XXI mund tė ndodhė e kundėrta, Tirana tė bjerė nėn kontrollin neo-otoman 20 vjet para Beogradit. A do tė ketė shumė rėndėsi kjo e parė nė retrospektivė nga shekulli XXII. Nacionalistėt serbė dhe shqiptarė kanė mundėsi qė tė bashkohen para katastrofės, ose pas saj, si emigrantė nė kryeqytetet e Europės, ashtu si Vuk Karaxhic takohej shqiptarėt nė kafeteritė e Vienės nė fund tė shekullit XVIII.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.youtube.com/gimcheee
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm


Male
Numri i postimeve : 2335
Age : 51
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: Thirrje pėr luftė serbo-katolike kundėr shqiptarėve musliman   Fri Jun 03, 2011 10:49 am

More Gemqi ke tentu me then diqka veq spo besoj dhe nuk e kuptoj se shqiponja e bardh e zez te bashkonen kurren e kurres, edhe nja nja 700 vjet, pa naj kthyer te gjith kto troje tona pa i pagu damet,prej Toplice e deri Prevez,qka nuk vin ne shprehje kto prej grekeve e prej serrbve qe e pranojn gjé te tillé
. ((Pasi ata nuk tolerojn nji gjé te tillé))
Keshtu qe dhe shiponjat mund te thojm se nuk e kan menden te bashkohen kursesi dhe asesi, sepse dhe nuk na lidh asgje ne me ta, as ne aspektin kulturor dhe as fetar,dhe nji arsye tjeter dhe shum e madhe ,se ne shqiptare jem kontinent ne vete, dhe skem nevoj te bashkohem me kurfar sorr shkine e kajusha greku.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
erik2002
Fillestar/e
Fillestar/e


Male
Numri i postimeve : 5
Age : 45
Vendi : italy
Registration date : 06/07/2011

MesazhTitulli: Re: Thirrje pėr luftė serbo-katolike kundėr shqiptarėve musliman   Thu Jul 07, 2011 9:54 pm

aleanca e dy shqiponjave mund te behet kur te behet shqiperia sic ka qene me perpara nga ulqini ne preveze (feja eshte mallkimi dhe vuajta e gjith shqiptareve)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm


Male
Numri i postimeve : 2335
Age : 51
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: Thirrje pėr luftė serbo-katolike kundėr shqiptarėve musliman   Sun Jul 10, 2011 1:40 pm

erik- nji thenje shum vuliminoze dhe karismatike, pershendetje.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
bizaaa
Fillestar/e
Fillestar/e


Female
Numri i postimeve : 2
Age : 19
Vendi : kosova
Registration date : 05/11/2012

MesazhTitulli: Re: Thirrje pėr luftė serbo-katolike kundėr shqiptarėve musliman   Mon Nov 05, 2012 11:23 pm

luft mo jo ska luft ska vrasje.serbia kembemgul qe perseri por jo jo jo sdo te mundin kurr
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sahit Rexhepi
Fillestar/e
Fillestar/e


Male
Numri i postimeve : 3
Age : 43
Vendi : viti
Registration date : 26/11/2013

MesazhTitulli: Re: Thirrje pėr luftė serbo-katolike kundėr shqiptarėve musliman   Wed Nov 27, 2013 7:02 pm

unė nuk shohė kurrfar dallimi ndėrmjet shqipėtarėve musliman dhe katolik.kryesorja jemė njė kombė.dhe sa i pėrketė shkive pėr ta shiptari ndesh ke musliman ose katolik pėr ta ėshtė e njejt.kur ke lufta e fundit nė kosovė jo vetė e fundit por gjithmon kur ka pas luftra nė ballkan posaq[risht nė kosovė pėr shkije u kan e njejt dhe nuk ka pyt pėr besimin e shiptarėve por ka pre e ka gri e ka mytė gra e fėmijė vetėm qe janė kanė shiptar e jo musliman e katolik.ne shiptarėt nashta sun krenohemi para botės dhe popujeve tė tjerė pėr vepra tė mira por nja jam i sigurt qe para gjithėve mund tė krenohemi vetėm pėr dy gjėra dhe ato janė:qe luftojm oėr vendin ton deri nė vdekje dhe e mbrojmė atė patum ose nuk patum armė e mbrojmė me funu-funit me grushta dhe sakica.dhe mund tė krenohemi edhe pėr tolerancėn qe e kem ndėr fetare.gjithmon kur ka pas luftra kosova shiptart nuk e kanė pyet njani tjetrin se ēfar feje i pėrket ajo pytje nuk ka ekzistu kurr dhe asht pytje absurde ta ta pesėsh se ēfar feje ose religjioni i pėrket.shkurt dhe ship shkavi i shkines nuk e do shiptarin as musliman as katolik.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Thirrje pėr luftė serbo-katolike kundėr shqiptarėve musliman   Today at 9:35 pm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Thirrje pėr luftė serbo-katolike kundėr shqiptarėve musliman
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt-
Kėrce tek: