Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
shaban cakolli
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 8740
Registration date : 23/08/2007

MesazhTitulli: GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE   Sun Aug 17, 2008 1:33 am

fla


Ismail Kadare u lind mė 1936 nė Gjirokastėr(Shqipėri):Ka studjuar nė Fakultetin e historisė dhe filologjisė nė Univerzitetin e Tiranės,e mė pas nė Institutin Gorki pėr Letėrsi Botėrore nė Moskė.Shkruan poezi dhe prozė,ka shumė libra tė botuara,ėshtė shkrimtari mė i njohur shqiptar nė vend dhe botė i pėrkthyar nė dyzet gjuhė tė botės,i nderuar me shumė ēmime letrare.Nė vitin 1990 Kadare emigroi nė Francė,ku jeton dhe krijon.Ndėr vėllimet poetike ka shkruar:
Frymėzimet djaloshare-1954

"ĖNDĖRRIMET"-1957
"Shekulli im"-1961
"Pėrse mendohen kėto male"-1964
"Motive me diell"-1968
"KOHA"-1976
"Buzėqeshje mbi botė"-1980
"Ftesė nė studio"(Libėr me poezi,pėrkthime poetike dhe prozė)-1990"

"Kristal"-2004
Ca pika shiu ranė mbi qelq
"Pa formė ėshtė qielli"-2005


Nga i njejti autor kemi edhe kėto vepra:

"Dialog me Alain Bosquet"-1996,1999,2003
"Spiritus"-roman,1996,2000,2003
"Kushėriri i engjujve"-esse,1997,2003

"Tri kėngė zie pėr Kosovėn"tripik,1998,1999,2003
"Kombi Shqiptar nė prag tė mijėvjeqarit tė tretė"-esse,1998
"Pallati i ėndrrave",roman,1999,2003
"Vjedhja e gjumit mbretėror",tregime-1999
"Ra ky mort e u pamė",ditar pėr Kosovėn,artikuj,letra-1999-2000
"Kohė barbare"(Nga Shqipėria nė Kosovė);biseda-2000
Kronikė me gurė"-roman,2000
"Breznitė e Hankonatėve"-,2000
"Bisedė pėrmes hekurash",2000
"Princesha Argjiro";POEMė-"2000
"Lulet e ftohėta tė marsit",roman -2000-2003
"Unaza nė kthetra"-,biseda,artikuj,intervista,esse 2001-2003

"Ekzili ky humbės i madh",2001-2003
"Qyteti pa reklama",roman.2001
"Gjenerali i ushtrisė sė vdekur",roman-2001

"Pėrballė pasqyrės sė njė gruaje",tre romane,2001-2003
"Jeta,loja dhe vdekja e Lul Mazrekut,roman2002-2003
"Stinė e mėrzitshme nė Olymp",dramė2002
"Autobiografia e popullit nė vargje",2002
"HIJA",roman 2003
"Viti i mbrapshtė",roman-2003
"Prilli i thyer",roman 2003
"Katėr pėrkthyesit";DOKUMENTE,2003
"Poshtrimi nė Ballkan",sprovė-2004
"Nata me hėnė",roman -2004
"Ura me tri harqe",roman-2004
"Ditė kafenesh",novelė-2005
"Ēėshtje tė marrėzisė",roman -2005
"Dantja i pashmangshėm",sprovė 2005
"Shqipėria pėrpara ndėrgjegjes sė saj tė gjėmtuar,sprovė2005.........

Pėr Kadarenė shkruante :Jan Carey,kryetar i jurisė sė ēmimit Man Booker International:
Ismail Kadare ėshtė njė shkrimtar qė krijon hartėn e njė kulture tė tėrė,historisė,pasionit,folklorit,politikės dhe katastrofat e saj,.Ai ėshtė nė shkrimtar univerzal,me njė traditė narracioni qė e ka origjinėn qė nga Homeri.


Kurse Eric Faye,pėr I.Kadare shkruante:

Vwepra e Kadaresė ėshtė njė nga veprat mė origjinale dhe mė tė shquara tė kėtij shekulli
SHABAN CAKOLLI
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Argent
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 244
Age : 41
Vendi : Ilirida
Registration date : 12/08/2008

MesazhTitulli: Re: GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE   Sun Aug 17, 2008 1:38 am

paske gabuar titullin e temes i nderuar shaban per kete injorant te letrave shqiptare sepse guri i rende peshon ne vende te vete ki eshte nga ata guret e lehet .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
paioni
Anėtar i ri
Anėtar i ri
avatar

Numri i postimeve : 128
Registration date : 15/05/2008

MesazhTitulli: Re: GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE   Sun Aug 17, 2008 3:05 am

Te lumte argent pasi qe eshte gure i lete dhe nje zagare qe ne kohen e ENVER HOXHES ishte gjithcka tani u be nje fliqesine me klanin rugoviste
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
petritkola
Hero anėtar
Hero anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 3261
Vendi : Shqiperi
Profesioni/Hobi : Mbushes Topi
Registration date : 01/09/2007

MesazhTitulli: Re: GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE   Sun Aug 17, 2008 4:39 am

Kadare ia kalon Ēubrilloviēit dhe Gjorgjeviēit tek «Prilli i thyer», ku vampirizon kombin shqiptar

Grada e perdoruesve-ve: / 2
I varferI mire
Saturday, 08 March 2008
Nga Kastriot Myftaraj - Nė krye tė kopertinės sė botimit shqip tė «Prilli i thyer», tė Ismail Kadare, nė vitin 2003, nga Shtėpia botuese «Onufri» ėshtė vėnė ky citat, i shkėputur nga njė shkrim pėr kėtė libėr i kritikut letrar amerikan, Herbert Mitgang, i botuar nė gazetėn «New York Times»: «Me 'Prilli i thyer' Kadare vjen nė pararojė si romancieri mė i madh ndėrkombėtar».E vėrteta ėshtė qė libri i Ismail Kadare «Prilli i thyer» ėshtė bėrė njė manual i perceptimit tė mbrapshtė pėr tė gjithė ata tė huaj qė duan tė njohin shqiptarėt, nė dy anėt e kufirit, posaēėrisht nė Shqipėrinė e Veriut dhe nė Kosovė, dhe e njohin me anė tė kėtij libri. Ajo qė i bėn tė huajt tė kenė njė perceptim tė gabuar tė realitetit historik shqiptar, ėshtė fakti se Kadare, nė kėtė libėr i krijon pėrshtypjen lexuesit sikur ai po paraqet fakte historike, kur ato janė trillime tė fantazisė sė tij. Ne mund tė identifikojmė dhe vitin e saktė se kur zhvillohen ngjarjet nė librin e Kadare, sipas atyre qė thotė autori. Ngjarjet nė novelėn e Kadare zhvillohen nė njė periudhė tridhjetė ditore, 17 mars-17 prill, aq sa ē’ ėshtė jeta e personazhit kryesor Gjor Berishės, qė nga momenti qė vrau pėr gjak, dhe derisa e vranė. Ngjarjet nė novelėn e Kadaresė zhvillohen nė kohėn e monarkisė, nė vitet tridhjetė. Kjo kuptohet nga fakti se pėr njė nga personazhet, Diana Vorpsin, gruan e shkrimtarit Besian Vorpsi autori thotė: «Dhe ja tani ata po rendnin drejt Rrafshit tė zymtė verior. Ai Rrafsh, pėr tė cilin ajo kishte lexuar dhe dėgjuar aq shumė kur studionte nė Institutin e Vajzave 'Nėna Mbretneshė', e sidomos mė pas gjatė kohės sė fejesės me Besian Vorpsin, edhe e tėrhiqte edhe e trembte». (Ismail Kadare: «Gjakftohtėsia», Shtėpia botuese «Naim Frashėri», Tiranė 1980, f. 231) Gjithashtu edhe tek: «Prilli i thyer», Shtėpia botuese «Onufri», Tiranė 2003, f. 61. Instituti femėror «Nana Mbretneshė» u hap nė 1933 dhe tė parat vajza tė diplomuara prej tij dolėn nė 1937, kėshtu qė ngjarjet nė librin e Kadare zhvillohen jo mė herėt se viti 1937, por jo mė vonė se viti 1938, se nė libėr thuhet se Mbreti Zog ėshtė nė pushtet, dhe siē dihet ai iku nė 1939. Ngjarjet nė novelėn e Kadaresė zhvillohen nė atė qė ai e quan «Rrafshi verior», qė pėrbėn pothuajse gjysmėn e territorit tė shteti shqiptar, dhe ku ligji nė fuqi ėshtė Kanuni, dhe shteti nuk ekziston fare, duke qenė ky territor nėn sundimin e Princit tė Oroshit, nė Mirditė. Shkrimtari Besian Vorpsi i cili udhėton nė kėtė zonė bashkė me gruan, pėr muajin e mjaltit, i shpjegon sė shoqes: «Po duhet tė jemi tamam ashtu, krenarė,- vazhdoi ai.- Rrafshi ėshtė i vetmi rajon nė Evropė, qė, duke qenė pjesė e njė shteti modern, e pėrsėris, pjesė e njė shteti modern evropian dhe jo njė vendbanim tribush primitivė, i ka flakur ligjet, strukturat juridike, policinė, gjyqet, me njė fjalė krejt organizmat shtetėrore; i ka flakur, mė kupton, i ka pasur dikur dhe i ka flakur pėr t’ i zėvendėsuar me ligje tė tjera, morale, tė cilat janė kaq tė plota, saqė i kanė detyruar administratat e huaja tė pushtimit dhe mė vonė administratėn e vetė shtetit tė pavarur shqiptar t’ i njohė ato dhe ta lėnė kėshtu Rrafshin, domethėnė gati gjysmėn e mbretėrisė jashtė kontrollit tė shtetit... Qysh prej kohėsh qė s’ mbaheshin mend, as policia dhe as administrata shtetėrore nuk ndėrhynin nė Rrafsh. Kulla vetė s’ kishte as polici, as administratė, megjithatė Rrafshi ishte i gjithi nėn kontrollin e saj. Kėshtu kishte qenė nė kohėn e Turqisė, madje mė pėrpara, dhe kėshtu mė vonė, gjatė pushtimeve serbe e austriake, dhe pastaj gjatė republikės sė parė dhe mė pas, nė republikėn e dytė e gjer tani, nėn mbretėrinė. Madje disa vjet mė parė nė parlament ishte bėrė njė pėrpjekje e fundit nga njė grup deputetėsh, pėr tė futur administratėn shtetėrore nė rrafsh, por pėrpjekja kishte dėshtuar. Ne duhet tė ėndėrrojmė qė kanuni tė shtrijė pushtetin e tij mbi gjithė trojet e vendit, kishin thėnė mbrojtėsit e Oroshit, dhe jo tė pėrpiqemi ta shkulim nga bjeshkėt e tij megjithėse atė nuk ka forcė nė botė qė ta shkulė». (Ismail Kadare: «Gjakftohtėsia», Shtėpia botuese «Naim Frashėri», Tiranė 1980, f. 239-278-279) Ky paragraf gjendet i pandryshuar edhe tek: «Prilli i thyer», Shtėpia botuese «Onufri», Tiranė 2003, f. 69-111-112. Kėtu Kadare i paraqet gjėrat sikur nė Shqipėrinė e Veriut, edhe nė kohėn e monarkisė, nė vitet tridhjetė tė shekullit tė kaluar, nuk ekzistonin fare institucionet shtetėrore, as nė mėnyrė dekorative, dhe se ky territor sundohej nga njė prijės feudalo-fisnor. Kjo nuk ėshtė e vėrtetė. Shteti shqiptar i kohės, edhe pse nė zona tė caktuara ishte i dobėt, e kishte nėn kontroll edhe Shqipėrinė Veriore, dhe qė nė vitet njėzet kishte shtypur disa rebelime atje, si nė Mirditė, Dukagjin etj. Sigurisht qė institucionet e shtetit shqiptar ishin tė dobėta nė kėtė zonė, dhe shpesh autoriteti shtetėror kombinohej me atė tė prijėsve fisnorė, qė ishin bėrė pjesė e sistemit tė institucioneve shtetėrore si oficerė rezervė, siē ishte nė atė kohė dhe i pari i derės sė Oroshit. Kėta njerėz ishin tė ngarkuar me detyrėn qė nė rast rebelimi tė ngriheshin nė mbrojtje tė shtetit, por ama shteti ekzistonte dhe e ushtronte autoritetin e vet. E keqja ėshtė se tė huajt qė e njohin Shqipėrinė nėpėrmjet librave tė Kadare besojnė se ėshtė vėrtet ashtu siē thotė ai, dhe se Shqipėria e Veriut nė vitet tridhjetė tė shekullit XX ishte njė territor hobesian ku nuk ekzistonte fare shteti. Aspekti tjetėr i keq i kėsaj qė thotė Kadare ėshtė se ai e paraqet «Rrafshin verior» sikur ai mbulon jo vetėm nė gjithė Shqipėrinė e Veriut (shtetin shqiptar tė 1913), por edhe Kosovėn, jashtė kufijve tė 1913, nė Jugosllavi. Kjo kuptohet «Qehajai i gjakut» mediton, duke thėnė: «I qe dukur pėrherė se e njihte mirė atė Rrafsh, pėr tė cilin thoshin se ishte njė nga mė tė mėdhenjtė e hijerėndėt e Evropės e qė, pasi shtrihej me mijėra kilometra katrorė brenda Shqipėrisė, vazhdonte pastaj pėrtej kufijve, nė viset shqiptare tė Kosovės, ose ato qė sllavėt i quanin 'Serbia e vjetėr' e qė nė tė vėrtetė nuk ishte veēse pjesė e tij». (Ismail Kadare: «Gjakftohtėsia», Shtėpia botuese «Naim Frashėri», Tiranė 1980, f. 299) Ky paragraf gjendet i pandryshuar edhe tek: «Prilli i thyer», Shtėpia botuese «Onufri», Tiranė 2003, f. 135-136) Kėshtu del sikur edhe shqiptarėt e Kosovės kanė mendėsinė e refuzimit tė shtetit, dhe se i binden njė prijėsi feudal-tribal, kanunor zotit tė Oroshit, gjė qė nuk ka qenė e vėrtetė. Autoriteti i kreut tė derės sė Oroshit asnjėherė nuk ėshtė shtrirė pėrtej Mirditės, me 12 bajrakėt e saj. Kėtu Kadare i paraqet shqiptarėt e Kosovės para tė huajve ashtu siē i kanė paraqitur ata historikisht serbėt, pra si njerėz primitivė, qė jo vetėm janė tė paaftė tė ndėrtojnė shtet, por edhe e refuzojnė shtetin, duke parapėlqyer qeverisjen tribale. Me kėtė serbėt justifikonin genocidin e tyre ndaj shqiptarėve, si dhe spastrimin etnik qė serbėt bėnin ndaj shqiptarėve, duke i deportuar ata nė Turqi. Pra, serbėt thoshin se shqiptarėt janė njė popullsi primitive, qė e refuzojnė qytetėrimin, duke filluar qė nga shteti modern. Linja tjetėr nė librin e Kadaresė veē asaj tė udhėtimit tė ēiftit Vorpsi nė Orosh, ėshtė ajo e Gjorg Berishės, i cili vret pėr gjakmarrje dhe shkon tė paguajė takėn e gjakut nė Kullėn e Oroshit: «-Gjorg, ja ku i ke pesėqind groshėt e gjakut,- tha ai, duke i zgjatur qesen- Gjorgu e shikoi me sy tė ēakėrritur, duke i fshehur duart pas shpinės, si pėr t’ i pasur sa mė larg asaj qeseje tė nėmur. -Ēfarė?- ia bėri ai me zė tė shuar,- Pse? I ati e vėshtroi pak habitshėm. -Si pse? Harrove se duhet paguar taksa e gjakut? -Ah,- ia bėri Gjorgu, me njė farė lehtėsimi.- Ah, po. Qesja ishte akoma e nderur para tij dhe ai lėvizi duart drejt saj. -Pasnesėr duhet tė nisesh pėr nė kullėn e Oroshit,- vazhdoi i ati.- Tė duhet njė ditė rrugė gjersa tė arrish atje. Gjorgu s’ kishte asnjė dėshirė tė shkonte askund. -A s’ pret kjo punė babė? A duhet paguar menjėherė? -Po, bir. Kjo punė s’pret.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
petritkola
Hero anėtar
Hero anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 3261
Vendi : Shqiperi
Profesioni/Hobi : Mbushes Topi
Registration date : 01/09/2007

MesazhTitulli: Re: GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE   Sun Aug 17, 2008 4:40 am

Taksa e gjakut duhet paguar fill pas derdhjes sė gjakut. Qesja ishte tani nė dorėn e djathtė tė Gjorgut. Ajo ishte e rėndė. Kursime stinėsh tė tėra ishin grumbulluar atje, javė pas jave e muaj pas muajsh, nė pritje tė gjakmarrjes». (Ismail Kadare: «Gjakftohtėsia», Shtėpia botuese «Naim Frashėri», Tiranė 1980, f. 194) Gjithashtu edhe tek: «Prilli i thyer», Shtėpia botuese «Onufri», Tiranė 2003, f. 22-23. E vėrteta ėshtė se nuk ka pasur kurrė njė rregull tė tillė qė tė gjithė ata qė vrisnin pėr gjakmarrje nė Shqipėrinė e veriut dhe nė Kosovė, tė shkonin tė paguanin njė taksė tė gjakut nė Kullėn e tė parit tė Mirditės nė Orosh. Madje kėtė gjė nuk e kanė bėrė kurrė as ata qė kanė vrarė pėr gjakmarrje nė Mirditė. NUK KA PASUR KURRĖ NJĖ TAKSĖ TĖ GJAKUT. Ajo qė ka ekzistuar ka qenė njė shpėrblim qė merrte dera e tė parit tė Mirditės nga ato familje qė ishin nė gjak dhe qė kėrkonin pajtim. Dera e tė parit tė Mirditės ishte instanca e fundit sė cilės i drejtoheshin palėt qė kėrkonin pajtim, pas pleqve tė katundeve. Shpėrblimi qė dera e tė parit tė Mirditės merrte nė kėtė rast justifikohej me shpenzimet qė ajo do tė bėnte gjatė angazhimit pėr pajtim, duke marrė kontakte me palėn tjetėr, dhe pėr mundin nė pėrgjithėsi. Dhe kjo ndodhte vetėm nė zonėn e Mirditės dhe jo mė gjerė. Ajo qė thotė Kadare se ēdo njeri qė vriste pėr gjak nė Shqipėrinė e Veriut (kėtej kufirit) dhe nė Kosovė nisej nė Orosh tė paguante taksėn e gjakut, ėshtė njė trillim i pėrbindshėm, qė i shėrben Kadaresė si boshti i disa trillimeve tė tjera tė pėrbindshme, tė cilat denigrojnė nacionin (kombin) shqiptar nė dy anėt e kufirit, nė njė mėnyrė qė nuk e kanė bėrė as ata qė kanė thėnė gjėrat mė tė kėqija pėr tė, si serbėt Gjorgjegjviē, Cvijiē, Ēubrilloviē etj. Gjorgu niset nė Kullėn e Oroshit, dhe gjatė rrugės Kadare tregon episode tė tilla, meqė ka thėnė se nė Shqipėrinė e Veriut nuk kishte shtet: «Dhe vėrtet, pas njė gjysmė ore dalloi qė larg ēatinė e njė hani. E bėri gati me vrap rrugėn gjer te porta e tij, qėndroi njė grimė te pragu, pastaj hyri brenda. Ky ishte njė han i zakonshėm, si gjithė bujtinat e malėsisė, me pullaz shumė tė pjerrėt pėr tė rrėshqitur dėbora, me erė kashte, me kthinė tė madhe tė pėrbashkėt dhe pa tabelė... Ndėrsa po ulej nė njė nga ndenjėset boshe, Gjorgu ndjeu tytėn e pushkės t’ i prekte dyshemenė dhe e hoqi armėn nga supi. Ai e vuri atė midis gjunjėve, pastaj, me njė lėvizje tė qafės, rrėzoi mbi shpinė kapuēin e qullur tė xhokes». (Ismail Kadare: «Gjakftohtėsia», Shtėpia botuese «Naim Frashėri», Tiranė 1980, f. 207) Gjithashtu edhe tek: «Prilli i thyer», Shtėpia botuese «Onufri», Tiranė 2003, f. 35-36). Por nė fund tė viteve tridhjetė tė shekullit XX, as nė Shqipėrinė e Veriut, derisa njerėzit mund tė mbanin pushkė tė fshehura, nuk mund tė dilte kush me pushkė nė krah publikisht e tė hynte nė bujtina e kafene. E shumta mund tė mbante njė revolver tė fshehur nė brez. Nė vend, si nė Veri ashtu dhe nė Jug ishin bėrė disa fushata ēarmatimi qė nė vitet njėzet, dhe tashmė shteti nuk toleronte qė tė mbante kush armė publikisht, nga civilėt, veē parisė e shoqėruesve tė tyre, qė kishin leje nga shteti, si oficerė rezervė. Nėse Kadare donte patjetėr qė tė vinte nė novelė skena tė tilla, ai duhej t’ i vendoste ngjarjet shekuj mė parė, dhe jo nė vitet tridhjetė, nė shekullin XX, nė kohėn kur ishte krijuar shteti shqiptar. Pasi Gjorgu arrin nė Kullėn e Oroshit, Kadare e ēon nė atė qė e quan «kthina e gjakėsve», nė Kullėn e Oroshit, ku strehohen ata qė kanė vrarė pėr gjakmarrje nė gjithė Shqipėrinė e Veriut dhe nė Kosovė, dhe qė vijnė nė Orosh pėr tė paguar taksėn e gjakut: «-Nga je? E pyeti njeriu qė ishte pėrbri tij. Gjorgu i tha emrin e katundit... -Ti s’ paske qenė dhe aq larg, - i tha njeriu pėrbri.- Mua m’ u desh tė bėja dy ditė e gjysmė rrugė pa pushim». (Ismail Kadare: «Gjakftohtėsia», Shtėpia botuese «Naim Frashėri», Tiranė 1980, f. 224) Gjithashtu edhe tek: «Prilli i thyer», Shtėpia botuese «Onufri», Tiranė 2003, f. 53 Atėherė del, sipas atyre qė thotė Kadare, se edhe besa tridhjetėditėshe, qė pėrcaktohet nė Kanun, pėr atė qė vret pėr gjak, ėshtė vėnė nė funksion tė taksės sė gjakut, qė vrasėsit nga zonat mė tė largėta, tė kenė mundėsi tė vijnė nė Orosh pėr tė paguar taksėn e gjakut, dhe pastaj tė mund tė kthehen nė katundet e tyre dhe tė ngujohen. Pasi Kadare ka trilluar taksėn e gjakut qė paguan nė Kullėn e Oroshit ēdo njeri qė ka vrarė pėr gjakmarrje nė Shqipėrinė e Veriut dhe nė Kosovė, ai trillon njė gjė tjetėr tė pėrbindshme, atė qė e quan «Qehajai i gjakut», Mark Ukaējerra, i cili merret me mbledhjen e taksės tė gjakut dhe nxitjen e gjakmarrjes: «Ai ishte njė nga kushėrinjtė e afėrt tė princit dhe, ngaqė nė ndarjen e punėve tė kullės merrej me pjesėn e gjakmarrjes, quhej 'Qehajai i gjakut». (Ismail Kadare: «Gjakftohtėsia», Shtėpia botuese «Naim Frashėri», Tiranė 1980, f. 287) Gjithashtu edhe tek: «Prilli i thyer», Shtėpia botuese «Onufri», Tiranė 2003, f. 121. Nė tė vėrtetė nuk ka pasur njė «Qehaja tė gjakut», ashtu siē nuk ka pasur asnjė taksė tė gjakut. Ismail Kadare e pėrshkruan Mark Ukaējerrėn si njė pėrbindėsh nė llojin e vet, si njė lloj administratori i «Drakulės» qė ėshtė Princi i Oroshit. I ashtuquajturi Princi i Oroshit, nė librin e Kadaresė, i ka siguruar brez pas brezi tė ardhurat kryesore e tij nga mbledhja e taksės sė gjakut, nė gjithė Shqipėrinė e Veriut dhe nė Kosovė, ku shtrihej juridiksioni i tij si mbikėqyrės i zbatimit tė Kanunit, dhe tashmė ėshtė i shqetėsuar se kėto tė ardhura kanė rėnė dhe pėr kėtė e qorton «Qehajain e gjakut». Kadare e bėn «Qehajain e gjakut» tė meditojė kėshtu: «Diēka po zvetėnohej me shpejtėsi pėrreth, diēka po bjerrte. Kurse ata i kėrkonin llogari atij pėrse po pakėsohej gjakmarrja. Edhe natėn e mbrėmshme kryezoti i kishte thėnė, midis tė tjerash, gjithė vrer: 'Disa njerėz kėrkojnė zbutjen e kanunit tė tė parėve' dhe e kishte vėshtruar vėngėr Markun. Ē’ do tė thoshte zoti i Orokut me atė vėshtrim? Mos vallė ai, Mark Ukaējerra, ishte fajtor qė kanuni, e sidomos gjakmarrja, kohėt e fundit po jepte shenja zbutjeje? A nuk e ndjente ai duhmėn qė frynte nga qytete deledashe? Ishte e vėrtetė qė tė ardhurat prej taksės sė gjakut kėtė vit ishin pakėsuar, por nuk ishte vetėm ai fajtor pėr kėtė, ashtu siē nuk ishte vetėm meritė e qehajait tė tokave prodhimi i mbarė i misrit. Le tė bėnte kohė e keqe, pa do tė shihte ai se ē’ misėr do tė korrte. Mirėpo viti bėri i mbarė dhe qehajai i tokave u lavdėrua prej princit. Kurse gjaku nuk ishte shi qė derdhej prej qiejve. Shkaqet e pakėsimit tė tij ishin tepėr tė mjegullta. Ai natyrisht kishte pjesėn e tij tė fajit nė tėrė kėtė gjė. Mirėpo kjo nuk varej vetėm prej tij. Ah, po t’ i jepnin atij tė drejta mė tė mėdha dhe po t’ i linin nė dorė disa gjėra, le t’ i kėrkonin pastaj llogari gjer nė njė pėr tė ardhurat e gjakut. Atėherė po, ai do tė dinte ē’ tė bėnte. Mirėpo, megjithėse njerėzit dridheshin nga nofka e tij e tmerrshme, caku i fuqisė sė tij sė qe aq i largėt. Ndaj dhe punėt e gjakut po merrnin tatėpjetėn nė Rrafsh. Kishte rėnė numri i vrasjeve nga viti nė vit, por stina e parė e kėtij viti kishte qenė sidomos katastrofike. Ai e kishte ndjerė kėtė dhe me gjak tė ngrirė priste mbarimin e llogarive qė ndihmėsit e tij po i bėnte qysh prej disa ditėsh. Pėrfundimi qe mė i keq se ē’e kishte pritur; as shtatėdhjetė pėr qind e shumės tė sė njėjtės stinė tė vitit tė shkuar nuk ishte derdhur nė arkė. Dhe kjo ndodhte nė kohėn qė jo vetėm qehajai i tokave, por gjithė ndihmėsit e tjerė tė princit, qehajai i bagėtive e i kullotave, qehajai i fajdeve dhe sidomos qehajai i mullinjve e i minierave, qė kishte nėn urdhėr gjithēka qė bėhej me vegėl, duke nisur qė nga avlėmendet gjer te kovaēhanat, kishin derdhur shuma tė mėdha nė arkėn e pėrbashkėt. Kurse ai, qehajai kryesor (tė ardhurat e tė tjerėve mblidheshin vetėm nga pronat e kullės, kurse tė tijat nga gjithė Rrafshi), pra ai, qehajai mė i rėndėsishėm, shumat e tė cilit dikur barazoheshin me shumėn e pėrbashkėt tė gjithė tė tjerėve, tani mezi dha gjysmėn e tyre. Ndaj dhe vėshtrimi i princit nė darkėn e mbrėmshme ishte mė i hidhur se fjalėt e tij. Ai vėshtrim dukej sikur thoshte: ti je qehajai i gjakut, pra ti duhet tė jesh egėrsuesi kryesor i gjakmarrjes, ti je ai qė duhet ta ngucėsh atė, t’ i futėsh zekthin, ta zgjodh, ta tėrbosh kur ajo fashitet apo pėrgjumet. Kurse ti po na bėn tė kundėrtėn. Tė rruat ajo nofkė qė mban. Ja kėshtu thoshte ai vėshtrim». (Ismail Kadare: «Gjakftohtėsia», Shtėpia botuese «Naim Frashėri», Tiranė 1980, f. 291-292) Gjithashtu edhe tek: «Prilli i thyer», Shtėpia botuese «Onufri», Tiranė 2003, f. 126-127.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
petritkola
Hero anėtar
Hero anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 3261
Vendi : Shqiperi
Profesioni/Hobi : Mbushes Topi
Registration date : 01/09/2007

MesazhTitulli: Re: GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE   Wed Dec 03, 2008 12:33 am

http://www.rinascitabalcanica.com/?read=5539
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
petritkola
Hero anėtar
Hero anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 3261
Vendi : Shqiperi
Profesioni/Hobi : Mbushes Topi
Registration date : 01/09/2007

MesazhTitulli: Re: GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE   Sat Jan 30, 2010 6:27 pm

Poetit Ismail Kadare

Ti lulėzove nė stinėn me rubla,
Kur ne tė tjerėt hamė baltėn e kėnetave,
Ti u kėndon serenata rrugėve tė Moskės,
Natashave, Tatjanave, Katjenkave,
Kur ne tė tjerėt hamė plumbat e mashinkave
Me kadifenė e poemave tė tua tė kopjuara
Ti u jep xhelį ēizmeve tė xhelatėve,
ēizme tė rėnda me gozhda ta pėrgjakura
qė shkelėn mbi fytyrat tona tė masakruara.
Ti vije nga sallonet e aristokracisė sė kuqe,
Vinje nga "Dasma" i dehur me lavdi,
Unė vija drejt nga zemra e popullit,
Vinja nga varrimi i babait tė pushkatuar,
Vinja nga varrimi i lirisė sė kombit.

Ne u ndeshėm nė errėsirė
Si dy re, nė njė natė me stuhi,
Por qė tė gjithė e dinė mirė
Qė shenja e furisė sime s'ishe ti:
Unė u ndesha atje me tiraninė
Hodha jetėn time nė kthetrat e ujqėrve
Dhe u shikova me vdekjen time sy mė sy.

Poezia eshte shkruar naten e arrestimit te Bilalit, pas kritikes qe i beri romanit "Dasma" te Ismail Kadarese ne nje mbledhje te hapur te LSHA-se ne Tirane. Thuhet se te kritikoje "Dasmen" ne ate kohe ishte njelloj sikur te kritikoje "Raportin" e Enver Hoxhes ne kongres te partise.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2335
Age : 51
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE   Sun Jan 31, 2010 9:48 pm

kadare asht shkrimtar i pa diskutushem.
Por kokerr patriotizmi ne shpirt nuk ka !!!!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
feride
Anėtar
Anėtar
avatar

Female
Numri i postimeve : 427
Age : 32
Vendi : alanese
Registration date : 13/12/2009

MesazhTitulli: Re: GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE   Sun Jan 31, 2010 10:41 pm

Ismaili ka smur te dashurin e vajzes se vete djaloshin pa arsye dhe jo veq kaq por tere famoljen e te ndjerit e ka internue ne kampe,dhe ky djalosh eshte dashur te emigroi ne amerik bashk me nenen e vete dhe sot e asaj dite nuk eshte mire psiqikikisht .
Ja kush eshte Ismail Kadareja!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
detektivi
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2116
Age : 37
Vendi : Here ne kosove here ne Evrop
Profesioni/Hobi : zbulimi i tradhtareve dhe hajnave
Registration date : 15/03/2009

MesazhTitulli: Re: GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE   Sun Jan 31, 2010 10:53 pm

Dyfytyrėsia e Ismail Kadaresė (1)





Publikuar mė 31 janar, 2010 nė orėn 00:28 ( Para 20 orė e 23 minutave )Kulturė |



-Deri mė 1990 I. Kadare shkroi dhe foli objektivisht, kurse pas viteve 90-ta gjėrė tani flet dhe shkruan jo kombėtarisht.



Ismail Kadare. Nė Kosovė midis vllėzėrve.
...Letėrsia qė krijohet e botohet nė RPS tė Shqipėrisė njihet shumė nė Kosovė. Ajo po njihet edhe pėrtej Kosovės, nė pėrkthime tė ndryshme nė gjuhėt e popujve tė tjerė tė RSF tė Jugosllavisė. Eshtė meritė e gjithė institucioneve kulturore tė Kosovės, por veēanėrisht e shtėpisė gazetare botuese "Rilindja" qė ka luajtur njė rol kryesor nė pėrhapjen e librit shqip...
Edhe librat e shkrimtarėve tė Kosovės njihen nė Shqipėri. Tirazhet e tyre janė tė mėdha, publiku ynė i ka pritur ato me interes dhe dashuri. Organet letrare shkruajn pėr to. Revista "Les Lettres Albanaises" qė del nė frėngjisht, pėr botėn e jashtme, gati nė ēdo numėr boton autorė nga Kosova... (1980).
...Pėr ne theksimi i identitetit kombėtar ka qenė pėr herė njė dokuri pozitive dhe pėrkundrazi, shuarja e kėtij identiteti, zėvendėsimi i tij me kozmopolitizėm e me shkombėtarizim, janė luftuar e janė quajtur reaksionare... Zėri i Popullit, 29 maj 1981.

...I.Kadare gjatė qėndrimit tė paradokohshėm nė Paris, ai i dha njė intervistė gazetės "Le Monde". Me tė bisedoi Alen Boske... Pasi qėndroi nė Bashkimin Sovjetik, nė Kinė, nė SHBA, nė Francė,... Kadare: ne kemi 250 deputetė. Unė e pėrfaqėsoi Tiranėn nė Parlament prej vitit 1970... Romani i mirė botohet nė 20.000 ekzemplarė dhe shitet pėr dy javė... Nė ēfar tirazhi janė botuar "Gjenerali i ushtrisė sė vdekur" dhe "Dimri i madh" ? -100.000 libri i parė, 50.000 i dyti... Le Monde, 1978 (botohet sipas NIN-it).

Kohė mė parė pėr njė vizitė disa ditėshe qėndroi shkrimtari i njohur Ismail Kadare... I.Kadare: Pėrherė e mė tepėr letėrsia shqipe qė krijohet nė Kosovė ėshtė bėrė e po bėhet e njohur nė Shqipėri... Qindra mijėra kopje librash tė autorėve Kosovarė qėndrojnė nė Shqipėri... I.Kadare: Po largohem me pėrshtypjet mė tė bukura, me njė pasuri tė madhe, tepėr tė madhe, qė e marr me vete dhe pėr tė cilėn ju falėnderoj... Rilindja, 31 dhjetor 1980, 1dhe 2 janar 1981.

... Qė romani "Thikat" ta shoh dritėn e botimit? I.Kadare: Kjo ėshtė punė e natyrshme. Ka tetė muaj qė kur u botua libri dhe u prit shumė mirė kėtu nė vendė... Konstatoj se nė Shqipėri ekzistojnė dhe pėrfillen tė gjitha tė drejtat dhe liritė e njeriut...Vjesnik, 9.VI. 1990.
...I.Kadare: Nė vendin tonė, pėr fat tė mirė, konkretisht pėr tė folur pėr letėrsin, nuk ka ekzistuar si institucion censura. Pėr fat tė mirė themė, sepse nė shumė vende tė Lindjes ajo ka ekzistuar... Viteve tė fundit letėrsia shqipe ėshtė me e njohur se e vendeve tjera ballkanike,... Zėri i Amerikės, 23.IX.1990.

Ismail Kadare flet dhe shkruan ndryshe. (R. Megjuani)

...I.Kadare: Sot siē duket kėta kufij janė tė pakalueshėm. Nė Shqipėri unė s'pata mundėsi t'i kaloja prandaj largohem... Juve kurrė s'ua kanė ndaluar botimin?... I.Kadare: Qė nga libri i parė "Gjenerali i ushtrisė sė vdekur" nė vitin 1963, ma kritikuan mėshirėn qė pata ndaj italianėve, armiqve tė luftės sė fundit. Gjėrat u keqėsuan nė "Dimrin e Madh", libėr i cili tregon ndėrprerjen e marrėdhėnieve shqiptaro-ruse. Gjatė tre muajve pati fushata shtypi kundėr meje, tė organizuar nga komitetet e partisė. Sa herė qė dilja me gruan, njerėzit habiteshin: "Ah! Shiko, ju jeni tė lirė?" Askush s'na telefononte. E mė vonė njė ditė, Enver Hoxha u tha publikisht: "Libri s'ka asgjė tė keqe nė brendi". Dhe fushata u ndėrpre menjėherė... I.Kadare: Enver Hoxha ka jetuar nė Francė. E dinte se t'i ngacmosh shkrimtarėt mund tė jetė njė gjė e rrezikshme. Mė mirė, dua t'a them, se shkrimtari gėzon njė mbrojtje anonime nga i gjithė kolektivi... Nė Shqipėri ka shumė intelektualė. Nė ēdo familje mund ta gjesh dikė qė flet frėngjisht, anglisht ose gjermanisht. Madje, edhe fėmijėt e anėtarėve tė KQ lexojnė. Nė qoftė se njė zyrtarė i nxjerr telashe ndonjė shkrimtari, biri i tij mund t'i thotė: "Baba, a s'ke turp? ėshtė shkrimtar i mirė!". Le Monde, tetor 1990

...Nuk e kuptoj ē'do tė thotė "mbrojtje e Enver Hoxhės". Nga kush qe i detyruar tė mė mbronte Enver Hoxha?! Nga bashkėpunėtoret e vet? Nga Sigurimi i shtetit? Nga zyrtarėt dogmatikė tė partisė? Eshtė e vėrtet qė gjatė njėzet vjetėve rresht ata mė kanė sulmuar pa pushim...
...Mė 1975, pėr njė vjershė qė u quajt prej popullit "Pashallarėt e kuq" unė u kretikova aq rėndė sa s'sbesoj tė jetė kritikuar ndonjė shkrimtar tjetėr nė Lindje... Ishte thjesht njė vjershė kundėr burokratizmit dhe degradimit tė zyrtarėve. U detyrova tė pranoj se vjersha mund te merrej si thirrje pėr kryengritje. Autokritika ime e shkruar ndodhet ende sot nė arkivat e Komitetit Qendror...
...Me kėtė rast mu ndalua botimi pėr njė kohė tė gjatė. Por, ndonėse isha i njohur ndėrkaq nė Perėndim (isha i botuar nė rrėth 15 vende), ...
..Arsyeja ksyesore e ikjes sime ishte bindja kjo ikje do tė ndihmonte nė demokratizimin e vendit shumė mė tepėr se ēdo veprim i imi i atjeshėm... Se m'u krijua bindja se tani qė nė njė vend me 3.5 milionė banorė ndodheshin rreth 1.000.000 libra tė mi. Ata mund tė punonin pėr lirinė dhe demokracinė mė mirė pa mua se me mua... New York Times, Dhjetor 1990.

...I.Kadare: Mendoj se Partia Demokratike ėshtė njė nga partitė mė serioze, mė tė forta e mė dinjitoze tė opozitės qė u krijua nė krejt vendet e Lindjes... Nuk ka patur arsye objektive pėr ndalimin e Gjergj Fishtės. Ishte vetėm njė mani e komunistėve kundėr klerit katolik... Mendoj se Migjeni, pėr shembull, sado paradoksale tė tingėllojė kjo, ishte shumė mė i rrezikshėm se Fishta...
...Pėr Kosovėn nuk ėshtė folur kurrė aq sa duhet e si duhet nė Shqipėri...
...Ardhja e marksizėm-leninizmit nė Shqipėri nuk ka qenė objektive. Do tė thosha ishte diēka fatale... Po tė mos ishte pushtimi fashist, fati i Shqipėris do tė shkonte ndryshe. Mendoj se aty filloi marksizmi nė Shqipėri, te ky pushtim. Ishte ai qė e lidhi Shqipėrinė me sllavėt e Lindjės. Por fati i ardhshėm i Shqipėrisė u vulos pėr sė dyti nė Jaltė. Atje Shqipėria u kėmbye me Greqinė. Jalta duhet tė shkruhet me shkronja zie nė kronikėn e kombit shqiptar... Pėr Adem Demaēin ėshtė folur shumė pak nė shtypin shqiptar... Kėshtu qė ndėrsa artikuj, vjersha e protesta pėr gjithfarė tė burgosurish palestinezė ose algjerian e ku di unė se ēfarė flitej fare pak ose heshtej fare pėr martirėt shqiptarė. Stalinistėt shqiptarė ishin gati tė derdhin lot pėr kėdo, veē jo pėr njerėzit e gjakut tė tyre. Sepse kėshtu i kishin mėsuar Lenini e Stalini... Zėri i Rinisė, 1991.

I.Kadare: Vendimi pėr tė lėnė vendin tim ėshtė vazhdim logjik i asaj qė kamė mbrojtur gjer tani nė veprėn time... Nė takimet dhe letėrkėmbimin qė kam pasur me presidentin nė pranverė tė kėtij viti ja kam shprehur fare qartė kėrkesat pėr demokratizimin urgjent, tė thellė dhe tė plotė tė vendit... Paris, 24 tetor 1990

Nė realitet, shefi i diplomacisė Rolan Dyma njoftoi se Ismail Kadare e vizitoi para disa ditėsh... Dyma gjithashtu vėrtetoi sot se Kadare ėshtė vendosur nė vilėn tė cilėn ia ka lėnė nė dispozicion qeveria franceze dhe se ėshtė nėn mbrojtjėn e policisė. Mirėpo vendqėndrimi i tij mbeti nė fshehtėsi... Zatėn edhe vjet si mysafir personal i kryetarit Miteran, Kadare mori pjesė nė kremtimin e 200 vjetorit tė Revolucionit Francez nė Paris, gjė qė nuk ėshtė pa rėndėsi... Pėrmendet se ai plot 12 vjet ka qenė deputet i popullit se gėzonte privilegjet e regjimit dhe se me pėlqim tė heshtur ka luajtur rolin e ambasadorit tė tij nė botėn e jashtmė. "Figaro" e quan kėtė "ulje nė dy kolltuqe", ndėrsa " Mondi" vė nė dukje se nė kėtė rol shpeshherė ka qenė "shum i qetė nė kritikat politikės zyrtare"... Paris, 26 tetor 1990 (Tanjugu).

Tė tjerėt pėr Kadarenė:

Androkli Kostallari: -Na braktisi. Bile po flitet se ėshtė takuar me Lekėn. Mbrėmė nė njė bisedė me italianėt ka thanė se Shqipėria do ta ndjejė mungesėn time mė shumė seē do ta ndiej unė mungesėn e saj... -E vepra e tij? -Ajo nuk ėshtė aq e madhėrishme sa flasim. po ta lexoja para se tė botohej, nga ēdo libėr i tij do tė hiqja sė paku 20 pėr qind tė tekstit...

Ylli Popa: - Minjtė kur hetojnė tėrmetin ikin nga vrimat. Kadare... edhe po tė kishtė ndier, duhej tė mbetej kėtu. Tė zhvillonte betejėn e demokracisė bashkė me ne.

Agim Gjakova: -Kadareja ka qenė i pėrkėdheluri i pushtetit. Ka botuar ē'ka dashur dhe kur ka dashur. Ka folur ē'iu ka tekur. Ka mundur tė bėjė edhe pėr demokracin kėshtu. Nė Shqipėri, jo nė Francė.

"Drita"- organ zyrtar i Lidhjės sė Shkrimtarėve dhe Artistėve tė Shqipėrisė, 28 tetor, "shkurorėzohet" nga gjesti politik i Kadaresė. "Me kėtė aktė tė turpshėm,... Ai ka fyer inteligjencien shqiptare, krijuesit dhe ndėrgjegjen kombėtare tė popullit, duke e vėnė vetėn nė njė radhė me ta qė nuk e duan Shqipėrinė dhe pėrparimin e saj...

Thashethemat rreth tij... Kadare kaherė ėshtė ditur se do tė braktisė Shqipėrinė edhe ditėn qė u nis pėr nė Francė mori aq shumė plaēka sepse ai kishte aq shumė - mė sė shumti nė Shqipėri. Nė aeroportin e Rinasit rinia klithi: "Kot e ke o Kadare. Nuk do tė bėhesh Havel. Jo ai do tė marr vetėm Ēmimin Nobėl. Franca do ta mashtrojė. Kuēkė plakė ėshtė ajo. Ka shumė para nė Paris"... etj, etj...

Adem Demaēi: ...E di se nuk vajte nga Shqipėria sepse deshiroje pasuri, sepse deshiroje lukse, sepse deshiroje sallone tė shkėlqyera. E di se tė gjitha ato i pate... Unė marr vesh nga gazetat se tė kanė dhėnė nė dispozicion njė vilė, njė shtėpi, ndoshta ndonjė pallat; dėgjoj se ta kanė dhėnė edhe rojen rreth e rrotull... Kadare ti do tė duhej tė flijohesh i pari dhe jo ta lėsh popullin qė ai tė vazhdojė betejėn, kurse Ti tė shikosh nga kulla e Ajfelit...
Nė kėtė kohė Ramiz Alia ka pasur nevojė pėr ty, nė kėtė kohė populli shqiptar ka pasur nevojė mė shumė se kurrė pėr ty... Deri mė sot sigurisht edhe nė Shqipėri shumėkush ka menduar se , ja, na u shit Ismail Kadareja. Bėri kolltuqe, bėri poste dhe e harroi popullin!...
Nėna Shqipėri ėshtė mėsuar gjatė shekujsh qė shumė bij tė saj t'ia kthejnė shpinėn. Nuk je Ti i pari, ndoshta ishalla do tė jesh i fundit! Nėna Shqipėri mundet edhe pa njė kolos... Prishtinė, 21.XI.1990

Rexhep Qosja: Lajmi se Ismail Kadare ka kėrkuar azil politik nė Francė ma ka ndalur frymėn... Unė do tė doja qė Ismail Kadare betejėn mendore pėr Demokracinė ta kishte bėrė atje, nė Shqipėri, bashkė me kolegėt dhe me vllėzėrit e vet tė tjerė... Nė qoftė se jeta mė jep afat; nė qoftė se Serbia nuk mė burgos - e unė s'dua ta lėshoj Kosovėn sepse dua tė bėj kėtu betejėn intelektuale dhe politike pėr lirinė tonė...

Mehmet Kraja: ...Ismail Kadare nuk i ngjan asnjė disidenti tjetėr qė nga Lindja shkoi nė Perėndim, as Solzhenjicinit e as Kunderės. Ai nuk ishte shkrimtar i ndjekur e i persekutuar nė dukje tė parė. Madje ishte i privilegjuar, madje kishte peshėn e rėndėsinė e njė institucioni. E, kėtė peshė e kėtė rėndėsi ia njihte shteti, instancat e tij mė tė larta. Madje ishte edhe vetė person nė pushtet. Azil politik nė Francė kėrkoi duke qenė nėnkryetar i Frontit...

Hysni Hoxha: Kadareja kundėr vetvetes... Deklarata e tij me tė cilėn orvatet tė arsyetojė hapin qė ndėrmori mė duket jo bindėse dhe kontradiktore, nė tė cilėn ndėr tė tjera thotė: "Nė takimet dhe letėrkėmbimin qė kam pasur me presidentin nė pranverė tė kėtij viti, ia kam shprehur fare qartė kėrkėsat pėr demokratizimin UGJENT Tė THELLė DHE Tė PLOTė Tė VENDIT...
Ndėrrimet e shpejta qė bėhen mund tė jenė katastrofale pėr kėtė dėshmon pėrmbysja me dhunė e pushtetit socialist nė Rumani, pas luftės vėllavrasėse dhe pas vrasjės mizore tė kryetarit tė shtetit, Ēausheskut dhe gruas sė tij ku janė pėrzier edhe faktorė nga jashtė...
Kadareja, si shkrimtar i famshėm, si intelektual i shquar dhe si nėnkryetar i Frontit Demokratik tė Shqipėrisė do tė kontribonte pėr demokracinė... Mashtrohen ata qė mendojnė se ky shkrimtarė me famėn dhe me punėn e tij do tė luaj rol vendimtar jashtė atdheut...

Ekrem Kryeziu: ... Kadareja u shndėrrua nė humbės tė madh. Sepse ta humbėsh atdheun, nuk ka tmerr mė tė madh. Mė kujtohet njė deklarat e Kadaresė, kur ishte problemi i azilantėve shqiptarė nė ambasadat e huaja. Ai pati thėnė se ata u gjasoni gjetheve tė kalbura, ndėrsa trungu ėshtė i shėndoshė. E tash atij do t'ia shtroja pyetjėn: ku ėshtė ai tash?... Kadareja ėshtė pėrkthyer prej pėrkthyesve shqiptarė, Shqipėria, pra, ka bėrė qė atė ta njoh bota. Kursesi nuk pajtohem me atė gjest tė tij. Un besoj se atė do ta vrasė ndėrgjegjja... Kadareja ėshtė dashur tė rrijė nė Shqipėri, madje nėse ėshtė dashur edhe tė burgoset aty, edhe tė vritet...

Emin Azemi, - Shtypi jugosllav pėr ekzilin e Kadaresė:... "Politika ekspres" largmin e Kadaresė e kualifikon si kundėrvėnie pushtetit nė Tiranė...Duke e konsideruar largimin e tij si sulm mbi Shqipėrinė e sidomos si ulje e prestigjit tė saj nė kohėn e mbajtjes sė Konferencės Ballkanike... Se ai mė tepėr jetoi nė Paris se sa nė Tiranė, udhėtoi ku deshi, me vite tė tėra ishte i pėrkrahur dhe i mbrojtur nga pushtetmbajtėsit shqiptarė...
NIN-i i Beogradit: Kadare mė sė paku pati arsye pėr tu larguar nga atdheu... I pati tė gjitha mundėsit qė nė shoqėrinė shqiptare tė shprehet lirisht... Ai rrugėn e mėrgimit e mori kot sė koti dhe se tek ai nuk ka pasur kurrfarė parashenjash tė pakėnaqėsisė... NIN-i aktin e largimit tė tij e konsideron si disidentizėm pa mbulesė...
Miodrag Bullatoviqi, pėr Kadarenė fletė nga pozita e njė intelektuali tė familjarizuar me tė... Ai qysh nė Bor paska pasur pėrshtypjen se Kadareja "donte tė mė thotė diqka, ndoshta pėr ikjen e tij..."("NIN", 2 nėntor 1990)... Gjesti i Kadaresė mund tė jetė nė lidhmėri me emėrimin e tij pėr Ēmimin Nobėl... Danasi i Zagrebit: Kadareja ishte shkrimtari i vetėm pėr situatėn e tė cilit ishin angazhuar edhe pėrsonalitete mė tė larta politike franceze, siē ėshtė edhe Rolan Dyma, ministėr i jashtėm i Francės...

G.Ratinoviq:- Dimri i Ismail Kadaresė... I.Kadare talentin e vet letrar e vuri nė shėrbim tė regjimit tė Tiranės dhe tė propagandės antijugosllave tė tij... Ismail Kadareja sikur nuk po mund tė lirohet nga sindromi i Enver Hoxhės - se Jugosllavia ėshtė fajtore pėr tė gjitha hallet e Shqipėrisė dhe se "revizionistėt" e spiunėt jugosllavė vazhdimisht punojnė pėr kokėn e Enverit dhe vendin e tij... Kėrcėnimet ndaj Jugosllavisė. Ismail Kadareja trajton artistikisht teza tashmė tė njohura tė Enver Hoxhės pėr komplotin e spiunazhit tė Kinės, tė Jugosllavisė dhe tė fuqive tė mėdha kundėr Shqipėrisė... Nė kėtė roman ėshtė trajtuar tė thuash besnikėrisht versioni zyrtar pėr "tradhtinė" e ministrit tė Mbrojtjės Beqir Balluku nė fillim tė viteve 70-ta... Ndonėse konsiderohet si shkrimtar i oborrit tė ish diktatorit nė Tiranė, Ismail Kadare e njeh mirė realitetin jugosllav... I.Kadare me tė gjitha forcat dhe me talentin e vet mundohet tė tregohet servil ndaj zotėrinjve tė vet, duke mos i kushtuar kujdes faktit se lexuesit e tij njė ditė do ta urrejnė, ngase ėshtė treguar qyqar duke pėrshkruar viktimat e terrorit te Enver Hoxhės... Rilindja, 6 dhjetor 1988.

Shkrimi vazhdon...

Literatura ėshtė shfrytėzuar kryesisht nga libri Sfida e gjeniut, Kadare-Ekzili-Kosova, nga Shaip Beqiri. Bot. BUZUKU, 1991.

Pėrzgjodhi: R. Megjuani

Prishtinė, 30. 01. 2010

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
detektivi
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2116
Age : 37
Vendi : Here ne kosove here ne Evrop
Profesioni/Hobi : zbulimi i tradhtareve dhe hajnave
Registration date : 15/03/2009

MesazhTitulli: Re: GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE   Sun Jan 31, 2010 10:56 pm

qfare njerez kemi
qfare budall,qe ushqehen me propaganda te individeve shkrimtarin mundohen te bejne patriot atdhetare.
Qe ska lidhje .
ne qoftese je shkrimtare i mire nuk dote thot se je atdhetare apo patriot.
Siq ndodhe me shume shkrimtare tone qe skane lidhje me atdhetarizem.
As Ismaijl kadare ska lidhje me atdhetarizem po jeton luksuz ne vilat e frances miq te serbise.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
detektivi
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2116
Age : 37
Vendi : Here ne kosove here ne Evrop
Profesioni/Hobi : zbulimi i tradhtareve dhe hajnave
Registration date : 15/03/2009

MesazhTitulli: Re: GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE   Sun Jan 31, 2010 10:58 pm

friga eshte se disa ne kete forum edhe Milloshin dhe rrahman Morinen kane me naj shpalle patriot ja shqiptare .
kuku per ne kuku per femijet tone qka spriten.
U beme kosovare dhe sju ha palla jena barazue me magjup ashkali rom e etj.
dhe prap mburren..
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2335
Age : 51
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE   Mon Feb 01, 2010 5:35 pm

ismail kadare, mark krasniqi, don lush gjergji, po mundohen me mish eshpirt te na mishrojn me slav e grek me kasapet tan te te gjitha kohrave!
ne krye me do udbash peperbetuar panslavist qe jan dhe gjinden ne faktorin LDK. qe per fat te keq qe jan me mija deri frik ju ka pri ibrahim kali,tash kan met momentalisht pa kallauz por sigurisht se dot ta gjejn se pa dal na nje nuk e len.!!!! shtresa ma idioteske e kombit ton qe njeh njerzija LDK-JA!!!!!!!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
feride
Anėtar
Anėtar
avatar

Female
Numri i postimeve : 427
Age : 32
Vendi : alanese
Registration date : 13/12/2009

MesazhTitulli: Re: GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE   Mon Feb 01, 2010 6:54 pm

E harrove edhe PDK Xhem !Po edhe te gjitha partit e kosoves dhe ku ka shqiptar jan anti shqiptar !
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2335
Age : 51
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE   Mon Feb 01, 2010 11:10 pm

Po Feride mir e ke por ne,pdk ne fundamentin e saj jan ca individ qe jan pro Bashkimit Kombetar; dhe kontribojn ne ket drejtim ket e tham peplot kuptimin e fjales.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
feride
Anėtar
Anėtar
avatar

Female
Numri i postimeve : 427
Age : 32
Vendi : alanese
Registration date : 13/12/2009

MesazhTitulli: Re: GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE   Tue Feb 02, 2010 10:25 am

Tane shqiptaret jane perzire dhe kan slloganin kinse dojna bashkimin kombetar,por ne anen tjeter i luten zotit qeshtu te mbisundoi kjo gjendje sepse kan leverdi per te zhvillue bisnisin me serbogreket.Ska as ne pdk se ka lindur nga ldk,apo lidhja komuniste e serbeve!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Femi Halimi
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 33
Age : 62
Vendi : Gjilan
Profesioni/Hobi : Redaktor i Revistės Letrare "Ujėvara" Gjilan
Registration date : 05/01/2011

MesazhTitulli: Re: GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE   Wed May 25, 2011 11:40 am

Ta them edhe unė mendimin tim! -Ismail Kadare ėshtė shkrimtar. Pėr shkrimtar e njohin bota dhe i tillė duhet tė trajtohet. Nuk mund tė jetė Kadare pėr krahasime politike. Ėshtė ndėr shkrimtarėt mė tė mirė tash nė botė dhe nė mos mė i miri dhe mė i frytshmi.
Kadare ėshtė pastaj shkrimtar shqiptar dhe shkrimet e botimet e tij janė nė shqip, ēka ėshtė krenari pėr shqiptarėt dhe varr pėr armiqt e tė tjerėt. Saherė qė i ofrohet Kadares shansi pėr ēmim Botėror nė Letėrsi, njė orkestėr i tėrė kundėrshtarėsh ngriten, apelojnė kundėr dhe ofrojnė akuza monstruoze kundėr tij. Qėllimi ėshtė qė Kadare mos tė shpėrblehet me ēmimin qė e ka gati tash njėzet vjet e mė tepėr. Pėrderisa autorė ballkanikė, me dy e tri botime fitojnė Nobelin pėr Letėrsi, njė Kadare nuk po ka mundėsi. Kjo ėshtė njė orkestėr ballkanike kundėr etnosit shqiptar, e jo gjė tjetėr. Kurse gjithė kėta qė kanė folur keq pėr Kadaren, sigurisht, e kanė nga rremi i stėrkequr yni, i njohur historikisht pėr tė keq, e deri te punėt me armiqt e kombit. Qėllimi qė Kadare mos tė shpėrblehet me ēmim Nobel dhe qė tė shpartallohet me mjete shpėrthyese politike, ėshtė qėllim i armiqve tė kombit, jungjatjeta!

Edhe njėherė, pėr tė gjithė kundėshtarėt e Kadares, me sinqeritet, tė them se Kadare ėshtė shkrimtar! Vepra e tij letrare ėshtė Kosmike. Nderi i kombit tonė pa diskutim ėshtė i ngritur mė sė larti nė botė mu pėrmes Kadares. Bota ka kuptuar se shqiptarėt janė komb dhe shumė i aftė. Kanė arsim, dituri e edukatė. Si dhe se pėrfaqėsojnė Historinė nga lashtėsia e deri nė ditėt e sotme dhe se pa shqiptarėt nuk ka spjegim as njohje tė Ilirikut, ose Ballkanit si po duan edhe tanėt ta thonė.
Ismail Kadare ėshtė njė shkrimtar gjeni dhe xhelozia ndaj tij kalon caqet nacionale. Sulmi ndaj Kadares nė tė vėrtetė ėshtė sulm ndaj kombit. Edhe po mos tė jetė, Kadare nuk mund tė ndahet nga kombi.
Kadare nuk ka faj se ka dhunti prej Perėndisė. Ai pėrkundrazi, krenohet pėr kėtė. Si dhe nuk ka faj pse tė tjerėt nuk kanė dhunti! Nuk ka krijues me politikė, me grup, me anėsi dhe me padituri e gjėra tjera kriminale, bajate e tė pa arritura kurrė pėr artin letrar.
Veēmas po theksoj kėta kosovarėt, qė marrin zemėr tė flasin kundėr Kadares! Janė mėsuar kosovarėt ta fyejnė e shajnė regjimin e Enverit dhe Enverin. Pėr ta Kadare ėshtė produkt enverian. Por edhe kanė shkollat jugosllave tė turbullimit tė vazhdueshėm me qėllime pėrfitimi personal nė mashtrim e gjėra tjera jonjerėzore. Sigurisht e dijnė vetė, por e dijnė edhe lexuesit se kėta krijuesit letrarė qė kanė folur keq pėr Kadaren, nuk dijnė tė shkruajnė. Pėr ta shkrimi dhe letėrsia kanė qenė gjithmonė dhurata e privilegje partiake tė kohėve. Dhe edhe kėtu kadare nuk ka faj!...
Kadare ėshtė njeri dhe edhe ai mund tė gabojė. Mund tė gabojė, saherė qė lėshohet poshtė me njerėzit e vet. Shkaku ėshtė se poshtė gjithēka ėshtė jonjerėzore dhe e rrejshme, nė gjithēka.
Edhe po tė ēohen gjithė armiqt, edhe ata qė kanė vdekur, nuk mund ta ndalin diellin dhe dritėn e veprės sė Kadares. Kėtė e thanė edhe armiqt! Vepra letrare e Kadares bėri tė njohur emrin e shqiptarit nė botė dhe i solli kombit privilegj kulture tė nivelit tė pėrbotshėm.
Nuk kuptoj vetėm se, si mund tė jetė dikush shqiptar dhe tė shpifė e kurdisė shpėrthime primitive armiqėsie ndaj krijuesit tė kėtillė letrar?! Mbase politika ka faj?! Nga kjo edhe mendoj se tanėt, e mira e sė mirės ėshtė qė tė ikin, shporren nga politika, sepse nuk janė pėr politikė! Ose le ta lexojnė njėherė mirė Politikėn e Aristotelit, le tė arsimohen nė politikė, le tė kulturohen dhe edukohen. Mbi tė gjitha le tė mėsojnė pėr atdheun! Sigurisht se kėto fjalė nuk e kanė vendin kėshtu kėtu, pėrpos nė rastet kur teprohet krejt!
Rroftė Kadare, Lavdi dhe Krenaria e Kombit!...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
arberia
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv
avatar

Female
Numri i postimeve : 814
Age : 37
Vendi : tirana
Registration date : 04/05/2009

MesazhTitulli: Re: GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE   Wed May 25, 2011 2:39 pm

Rexhep Qosja: Lajmi se Ismail Kadare ka kėrkuar azil politik nė Francė ma ka ndalur frymėn... Unė do tė doja qė Ismail Kadare betejėn mendore pėr Demokracinė ta kishte bėrė atje, nė Shqipėri, bashkė me kolegėt dhe me vllėzėrit e vet tė tjerė... Nė qoftė se jeta mė jep afat; nė qoftė se Serbia nuk mė burgos - e unė s'dua ta lėshoj Kosovėn sepse dua tė bėj kėtu betejėn intelektuale dhe politike pėr lirinė tonė...

SHUME NICE Very Happy Very Happy ,m.gj.s. Qosen nuk e kam per zemer,ketu me ka pelqyer shume .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
arberia
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv
avatar

Female
Numri i postimeve : 814
Age : 37
Vendi : tirana
Registration date : 04/05/2009

MesazhTitulli: Re: GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE   Wed May 25, 2011 2:42 pm

Kadareja atehere na ka thy zemren jashte mase,dhe normal tash qe 20 vjet eshte i ikur ,nuk ka si e njef mire realitetin shqiptar,ne mos po ku nuk me shkon mendja.......sé di .....jo...po....mundte te dale edhe ky ne origjine..... Wink
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Driniiiii
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit
avatar

Male
Numri i postimeve : 3251
Age : 36
Vendi : Belfast
Registration date : 17/02/2009

MesazhTitulli: Re: GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE   Sat May 28, 2011 9:08 pm

I.Kadare Letren e hapur qe i dergoi L.Bashes, ne 1 ai ka patur besim ne te dhe ia ka dergu, ne 2 i tregoi Lulit se kot e ke ? Mos u fute me budallain ne nje thes, tek ne themi budallait leshoja rrugen, kete e ka mendu edhe i madhi Kadare.
Nga I.Kadare populli shqiptar nuk e ka as nje te keqe, sikur ti kishim edhe tetjer Kadare do ishim me mire.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
detektivi
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2116
Age : 37
Vendi : Here ne kosove here ne Evrop
Profesioni/Hobi : zbulimi i tradhtareve dhe hajnave
Registration date : 15/03/2009

MesazhTitulli: Re: GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE   Sat May 28, 2011 9:38 pm

boll mir i trgoje ,o hajn mos vjedh se nuk te shitet ,se po vjedh haptas para kamerave ,po budalla nuk ngoje dhe po humb me turp..
edhe hajn edhe vrases
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Femi Halimi
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 33
Age : 62
Vendi : Gjilan
Profesioni/Hobi : Redaktor i Revistės Letrare "Ujėvara" Gjilan
Registration date : 05/01/2011

MesazhTitulli: Re: GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE   Wed Jun 01, 2011 5:43 pm

Shumė mirė po shihet, qėllimi i shkrimeve! Rishkrimi dhe ribėrja e sė kaluarės me bojėra, me mbulesa e me aktrim rasti! Askush nė botė kurrė nuk ka pėrzier jetėn private e personale tė njė autori me veprėn e tij. Kur flitet pėr njė autor, radhiten veprat e tij dhe vetėm veoprat. Askush kurrė nuk radhitė me veprat edhe jetėn private dhe personale. Me kėtė masė mohohen tė gjithė krijuesit dhe thjesht krijues nuk mund tė ketė. Shih, mu kjo mėnyrė e komentit po servohet kėtu pėr Kadarenė!
Sidoqoftė, Kadare ėshtė shkrimtari mė i dijshėm, mė autoritativ dhe mė i frytshmi. Bota njeh Kadarenė, e jo kundėrshtarėt e tij, lokalistė tė reyhimeve e tė tjera. Tė gjithė kėta qė kanė folur e shkruar keq pėr Kadarenė, janė smirėzinjė dhe xhelozė dhe pėr kėtė nuk ka faj Kadare. Dhe as qė mund tė bėjnė diēka, pėr ēka synojnė. Nė tė vėrtetė, qėllimi ėshtė tė mohohet kadare, qė Letėrsia shqipe tė mos e ketė Kadarenė, ēka nuk ka mundėsi. Edhe sikur njė reyhim ta shlyente e ta ndalonte, ai ėshtė nė botė dhe bota e njeh pėr krijues letrar shqiptar dhe Letėrsia Shqipe me Kadarenė fitoi vend nė Letėrsinė Botėrore, e jo me kuaziletrarė tė rezhimeve dhe lokalė politikė e tjera! Ato parollat se filan shkrimtari ka pohuar publikisht fjalė kundėr rezhimit tė mėhershė kėtu te ne, janė rrena!... -Po tė kishin qenė tė atillė, ose do tė kishin ikur jashė me kohė, ose do tė kishin pėrfunduar kahmot!...
Kadare e ka bėrė punėn e madhe pėr letėrsinė dhe kombin dhe kjo nuk kthehet prapa! Dhe mirė qė nuk mund tė kthehet. Ai qė e krijoi botėn dhe dha jetėn, mendoi edhe pėr kėto punė dhe nė punėn e tij ka gjithė njė saktėsi perfekte!... -Lavduar qoftė!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
GJENIU I LETRAVE SHQIPE-ISMAIL KADARE
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Arti dhe kultura :: Gjuha dhe Letėrsia Shqiptare-
Kėrce tek: