Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1 ... 22 ... 40, 41, 42, 43  Next
AutoriMesazh
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2337
Age : 52
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Wed Apr 06, 2011 11:39 pm

Kryeministri po ben shum bile?! po e dergon atministrin haxhi leshin ne kosov me ju tregu se nuk jem me ju, nuk dojm bashkim me ju, pre jem me ata miq tan,grek e shkie, siq po thojn sben me u bashku shqiptart,hipokrizi mbas hipokrizie.....!!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
BashKom
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 767
Age : 47
Vendi : Prishtin
Registration date : 27/08/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Wed Apr 06, 2011 11:50 pm

Ujku qimen e ndrron po zanatin se harron , po si me u bashku ku pastaj babgjishi se len me hi mrena edhe gruja per nat tu i knu te veshi ,
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
arberia
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv
avatar

Female
Numri i postimeve : 814
Age : 37
Vendi : tirana
Registration date : 04/05/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Sat Apr 09, 2011 6:50 pm

shume cinizma po na shkruani ketu
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
arberia
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv
avatar

Female
Numri i postimeve : 814
Age : 37
Vendi : tirana
Registration date : 04/05/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Sat Apr 09, 2011 6:53 pm

Ja HAxhinasto:

Tahiri-Haxhinasto: Dialogu me Serbinė do ofrojė Kosovėn me BE

Zv. Kryeministrja e Kosovės Edita Tahiri u shpreh sot se “dialogu I nisur me Serbinė, do ta ofrojė edhe mė shumė Kosovėn me Bashkimin Europian”. Pas takimit me ministrin e Jashtėm, Edmond haxhinasto, Tahiri theksoi se “pret qė ky dialog ta afrojė mė shumė Kosovėn me BE-nė, tė shpejtojė nisjen e bisedimeve pėr procesin e liberalizimit tė vizave pėr qytetarėt e Kosovės, tė nisė njė marrėdhėnie tė re kontraktuale me BE, qė do tė pėrshpejtonte perspektivėn e statusit tė Kosovės si kandidat nė BE”. Nė takim u bisedua pėr dialogun Kosovė-Serbi, pėr zgjidhjen e ēėshtjeve teknike, pėr bashkėpunimin lidhur me njohjet e reja dhe pjesėmarrjen e Kosovės nė forumet rajonale, si dhe intensifikimin e mėtejshėm tė marrėdhėnieve dypalėshe. Haxhinasto, pasi e uroi znj. Tahiri pėr detyrėn e saj si drejtuese e delegacionit tė Kosovės nė bisedimet me Serbinė, theksoi se Shqipėria mbėshtet dialogun Kosovė-Serbi, si dialog mes dy shteteve tė pavarura e sovrane, pėr zgjidhjen e ēėshtjeve teknike qė lehtėsojnė jetėn e qytetarėve nė tė dy vendet. “Kam shprehur vlerėsimin tim mė tė madh pėr kontributin e zv. Kryeministres Tahiri nė procesin e dialogut me Serbinė, njė proces i cili do tė zgjidhė ēėshtje teknike konkrete pėr qytetarėt e tė dy vendeve. Ky ėshtė njė process, ku Republika e Kosovės pėrfaqėsohet si njė shtet Sovran, si njė shtet qė ka tė drejta tė plota tė ulet e tė diskutojė pėr ēėshtje qė kanė tė bėjnė me jetėn e qytetarėve tė saj. Gjithashtu, e kam informuar zv. Kryeministren pėr aktivitetin e diplomacisė shqiptare, pėr pėrpjekjet tona tė vazhdueshme nė njohjet e reja tė Kosovės, por gjithashtu, edhe pėr integrimin e saj nė nismat rajonale e mė pas nė BE”, tha haxhinasto nė njė konferencė pėr shtyp pas takimit me zv. Kryeministren e Kosovės. Sipas tij, ėshtė shumė e rėndėsishme qė pas procesit tė dialogut, Kosova tė angazhohet nė njė proces tė shpejtė tė integrimit europian, pėrsa i takon lėvizjes sė lirė, marrėveshjes kontraktuale me BE dhe njė procesi tė pėrshpejtuar tė marrjes sė statusit tė vendit kandidat. Ndėrkohė, zv. Kryeministrja Tahiri e cilėsoi takimin me kreun e diplomacisė shqiptare si nė vazhdėn e takimeve midis dy shteteve tona, tė Kosovės dhe Shqipėrisė, pėr tė thelluar marrėdhėniet e bashkėpunimit dhe bashkėrendimit tė rėndėsishėm nė planin e interesave tė shteteve tona, tė interesit kombėtar si dy shtete me njė histori tė veēantė nė tė kaluarėn, por edhe nė lidhjet tona aktuale. “Folėm pėr dialogun teknik, i cili tashmė ka filluar nė Bruksel midis dy shteteve tė pavarura, tė Republikės sė Kosovės dhe tė Republikės sė Serbisė. Unė edhe njė herė dua tė pėrsėris se ky ėshtė njė dialog me karakter teknik, qė ka pėr qėllim tė adresojė ēėshtjet praktike, tė cilat rėndojnė marrėdhėniet midis dy vendeve, Kosovės dhe Serbisė qė nga pėrfundimi i luftės. Dua t’ju siguroj qė i gjithė ky dialog do tė jetė teknik e nuk do tė marrė dimensione tė tjera. E them kėtė, sepse po dėgjoj spekulime tė ndryshme qė vijnė nga pala e Beogradit dhe dua edhe njė herė tė siguroj opinionin publik tė Shqipėrisė por edhe tė tė gjithė rajonit”, tha Tahiri. Mė poshtė po japim tė plotė konferencėn pėr shtyp tė dy zv. Kryeministrave.

Pyetje: Kam njė pyetje tė pėrbashkėt pėr tė dy zv. Kryeministrat. Ka pretendime nga lidershipi serb qė dialogun pėr ēėshtje teknike Prishtinė-Beograd, ta pėrdorė si njė trampolinė pėr zgjidhjen e marrdhėnieve shqiptaro-serbe. Ky pretendim, mos vallė mund tė shkaktojė njė situatė tė ngrirė nė vazhdėn e dialogut tashmė tė filluar?

Z. Haxhinasto : Unė do tė gjykoja se marrėdhėniet e Shqipėrisė me Serbinė janė marrėdhėnie tė mira, qė zhvillohen ēdo ditė nė tė gjithė planet e bashkėpunimit. Aty ku rėndohen marrėdhėniet, siē e tha dhe zv. Kryeministrja, janė probleme midis Republikės sė Serbisė dhe Rebublikės sė Kosovės. Ky proces dialogu, jam i bindur qė do tė zgjidhė njė pjesė tė konsiderueshme tė ēėshtjeve teknike qė ekzistojnė midis tė dy vendeve. Nuk mendoj se ekzistojnė ēėshtje problematike midis dy kombeve tona. Kėto janė ēėshtje midis dy shteteve, midis Republikės sė Kosovės dhe Republikės sė Serbisė.

Znj. Tahiri : Pra, ėshtė e qartė korniza aktuale, por edhe korniza historike e konfliktit midis Kosovės dhe Serbisė. Nė fakt, historia e vitit 1989, lidhet me ndėrhyrjen, jo vetėm me njė agresion tė paparė, por dhe me genocidin e bėrė nė Kosovė dhe kjo u zhvillua nė njė kuadėr tė procesit tė shbėrjes sė ish Jugosllavisė ku njėsitė federale, pra dhe vetė Kosova kėrkuan zgjidhjen pėrmes tė drejtės pėr vetėvendosje dhe pavarėsinė. Kjo do tė thotė qė ishte Serbia ajo qė me forcė provoi tė pengojė Kosovėn. Por jo vetėm Kosovėn. Luftė bėri edhe nė Kroaci, Slloveni e Bosnjė. Prandaj konflikti ėshtė kėtu, konflikti ėshtė historik, ėshtė njė konflikt shumė mė i vjetėr madje, i fillim shekullit tė XX. Aty kemi tė bėjmė me vendime tė padrejta tė Fuqive tė Mėdha tė asaj kohe qė kanė ndėmarrė ndaj popullit shqiptar nė mėnyrė tė padrejtė dhe tė dhunshme. Kėshtu, ky konflikt i ri ėshtė sigurisht midis Serbisė dhe Kosovės dhe zgjidhja do tė gjendet brenda kėtij konteksti. E dyta, Serbia dhe politika serbe, ėshtė e njohur pėr provokime dhe pėr lanēime tė thella dhe jo serioze tė ideve tė saj, sepse ide tė tilla madhore pėr paqen, stabilitetin, nuk bėhen me retorikė mediatike. Ato bėhen me politika dhe vepra. Ndėrsa historia e Serbisė nė Ballkan nė kėto 20 vjet, dihet ēfarė ėshtė. Ata nuk ishin konstruktivė, pėrkundrazi, shumė destruktive, dhe sot e kėsaj dite janė pengesė pėr zhvillimet rajonale. Pengojnė pjesėmarrjen e shteteve nė nismat dhe organizmat rajonale. Pengojnė pjesėmarrje tė barabarta tė shteteve me iniciativat dhe mekanizmat rajonale.

Pyetje : Z. Haxhinasto! Ju keni paralajmėruar njohje tė reja pėr Kosovėn. Kur do tė ndodhė kjo dhe a mendoni se fillimi i dialogut Prishtinė –Serbi i pengon ato?

Z. Haxhinasto: Nuk mendoj se bisedimet midis Republikės sė Kosovės dhe Republikės sė Serbisė e pengojnė kėtė proces, pėrkundrazi, mund t’ju them se ka njė dinamikė pozitive nė komunikimin qė diplomacia e Shqipėrisė dhe diplomacia e Kosovės kanė me vende tė tjera. Sigurisht, nė vendin dhe kohėn e duhur, gjithė produkti i kėtij aktiviteti diplomatik, do tė japė rezultate pozitive.

Znj. Tahiri : Ndėrsa unė desha tė shtoj se tė gjitha ato vende qė ende nuk e kanė njohur Kosovėn, e kanė tė qartė se fjala ėshtė pėr dialog teknik, ku do tė diskutohen ēėshtje teknike. Kjo kornizė ėshtė e konfirmuar nga aleatėt e Kosovės, pra nga Perėndimi: BE-ja, SHBA-ja, e tė tjera shtete. Ndėr tė tjera, vetė fakti se Kosova ka pranuar tė hyjė nė dialog, ėshtė njė vlerė e re nė politikėn e jashtme e cila besoj i shėrben edhe kėtyre vendeve qė tė mendohen, se Kosova vazhdimisht prodhon stabilitet dhe konstruktivitet edhe nė kėtė rast.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
......
Anėtar Nderi
Anėtar Nderi
avatar

Female
Numri i postimeve : 4682
Age : 29
Vendi : Atje ku un dua ..............
Registration date : 24/05/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Sat Apr 09, 2011 8:26 pm

Cito :
Z. Haxhinasto : Unė do tė gjykoja se marrėdhėniet e Shqipėrisė me Serbinė janė marrėdhėnie tė mira, qė zhvillohen ēdo ditė nė tė gjithė planet e bashkėpunimit. Aty ku rėndohen marrėdhėniet, siē e tha dhe zv. Kryeministrja, janė probleme midis Republikės sė Serbisė dhe Rebublikės sė Kosovės. Ky proces dialogu, jam i bindur qė do tė zgjidhė njė pjesė tė konsiderueshme tė ēėshtjeve teknike qė ekzistojnė midis tė dy vendeve. Nuk mendoj se ekzistojnė ēėshtje problematike midis dy kombeve tona. Kėto janė ēėshtje midis dy shteteve, midis Republikės sė Kosovės dhe Republikės sė Serbisė.

pse nuk qenke edhe qeshtje e shqiperia kjo e kosoves do thot ende vlekan kufit simbas haxhinastos dhe shum larg qenkemi per nje ShE.!!!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
BashKom
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 767
Age : 47
Vendi : Prishtin
Registration date : 27/08/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Sat Apr 09, 2011 11:28 pm

Mjegull e madhe ėshtė ka bėhet me kėt Politik njėrėn an mundohet kinse po bėjm diqka e nė anene tjeter prap se prap mundohen me i hy nė prapanic shkjaut me naj fut thik pas shpine si mė heret qish naj kan ba edhe nuk u ngopen kto servila tė kujt jan as vet spo e din , kush ju jep njė pjes mė tė madhe vrapojn pas tij , runa zot nga kto dy ftyrshet .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
arberia
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv
avatar

Female
Numri i postimeve : 814
Age : 37
Vendi : tirana
Registration date : 04/05/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Thu Apr 14, 2011 3:22 pm

“S’ka arsye pėr tensionim politik, opozita vuan mungesėn e projekteve dhe alternativave”
14-04-2011 / Gazeta 55“S’ka arsye pėr tensionim politik, opozita vuan mungesėn e projekteve dhe alternativave”

Kreu i qeverisė takon delegacionin e vėzhguesve zgjedhorė tė Kongresit tė Autoriteteve Lokale dhe Rajonale tė Kėshillit tė Evropės

Kryeministri Sali Berisha zhvilloi dje njė takim me delegacionin e vėzhguesve zgjedhorė tė Kongresit tė Autoriteteve Lokale dhe Rajonale tė Kėshillit tė Evropės. Berisha i shprehu mirėseardhjen delegacionit tė Kongresit dhe i garantoi mbėshtetjen e plotė tė qeverisė shqiptare nė pėrmbushjen me sukses tė misionit tė tyre tė rėndėsishėm. Kryeministri, duke e konsideruar shumė tė rėndėsishėm rolin e angazhimin e vėzhguesve ndėrkombėtarė nė zgjedhje, shprehu kėnaqėsinė qė ftesės sė qeverisė shqiptare i janė pėrgjigjur njė numėr i madh vėzhguesish si kontribut pėr rritjen e transparencės nė zgjedhje. Kryeministri Berisha i siguroi bashkėbiseduesit pėr angazhimin total tė qeverisė pėr zhvillimin e zgjedhjeve vendore tė lira, transparente dhe nė pėrputhje me standardet mė tė larta tė OSBE-sė. Ai tha se procesi zgjedhor nė Shqipėri bazohet mbi njė Kod Elektoral konsensual, nė njė sistem unik e transparent tė numėrimit tė votave, njė sistem ky, i cili u dėshmua funksional nė zgjedhjet e vitit 2009 tė cilat u certifikuan nga raporti i OSBE/ODIHR-it. Kryeministri theksoi gjithashtu se kėto zgjedhje zhvillohen me lista tė votuesve plotėsisht tė dixhitalizuara e transparente dhe tė njė saktėsie shumė tė lartė, tė hartuara nga vetė pushteti vendor dhe ku ēdo ndėrhyrje pėr pėrmirėsimin e tyre ėshtė bėrė konform ligjit.
Kryeministri e njohu delegacionin me kornizėn e re pėr financimin e partive politike tė hartuar nė pėrputhje tė plotė me rekomandimet e GRECO-s dje tė certifikuar me sukses prej saj nė fillim tė kėtij muaji. Nė kėtė kontekst, vėzhguesit ndėrkombėtarė u njohėn edhe me urdhrin e nxjerrė nga Kryeministri pėr ndalimin e pėrdorimit tė ēdo aseti publik nė fushatė elektorale, pėrfshirė automjetet e kabinetit qeveritar, si njė hap tjetėr domethėnės tė ndėrmarrė pėr herė tė parė nga qeveria pėr njė proces zgjedhor nė pėrputhje me standardet ndėrkombėtare.
Kryeministri theksoi se nuk ekzistojnė arsye pėr tensionimin e fushatės dhe shprehu bindjen pėr njė fushatė tė qetė, duke nėnvizuar se ndryshe nga fushata me retorikė politike e Partisė Socialiste dhe liderit tė saj Rama, Partia Demokratike po zhvillon njė fushatė pozitive tė fokusuar tek interesat e qytetarit dhe komunitetit. Nė takim u diskutua edhe pėr mbulimin mediatik tė fushatės, masat qė KQZ-ja po merr pėr parandalimin e votimit familjar, si dhe ēėshtje tė tjera tė procesit zgjedhor.
Hana Richtermocova e falėnderoi Kryeministrin pėr pritjen e ngrohtė dhe mbėshtetjen. Richtermocova tha se misioni i tyre kishte pėr qėllim njohjen hap pas hapi me situatėn parazgjedhore dhe pėrgatitjet pėr procesin zgjedhor si dhe vėzhgimin e zhvillimit tė zgjedhjeve. Pėr kėtė qėllim, delegacioni i Kongresit tė Autoriteteve Lokale dhe Rajonale i Kėshillit tė Evropės po zhvillon takime me partitė politike dhe institucionet e angazhuara nė kėtė proces. Ajo shprehu gatishmėrinė e Kėshillit tė Europės pėr tė kontribuar sa mė shumė pėr transparencėn e zgjedhjeve dhe forcimin demokracisė nė Shqipėri.
...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
detektivi
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2116
Age : 37
Vendi : Here ne kosove here ne Evrop
Profesioni/Hobi : zbulimi i tradhtareve dhe hajnave
Registration date : 15/03/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Thu Apr 14, 2011 7:37 pm

Hysen Shoshori
Sali berisha dha urdher si komuniste me pozite te larte me 1970 per likuidimin tim dhe disa te burgosurve.
Do ngre padi kunder ketij psikopati ,dhe komunisti te eger qe tashe na shitet kinse demokrat...Ky seshte asgje me shume vetem nje diktatore komuniste i keq....
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2337
Age : 52
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Mon Apr 18, 2011 2:06 am

Pėr atė qė bėre pėr “ditlindjen” e Muhamedit, Allahu tė udhėzoft, o Kryeministri ynė!
Publikuar mė 18 prill, 2011 nė orėn 00:40 ( Para 21 minutave ) Idajet Beqiri | Opinion |


Ky kryeministri ynė, qė i madhi Zot i sjelltė mbrothėsinė, ndryshe nga gjithė kryeministrat e qeverive serioze tė botės, nuk di se ku hynė, e nga del, flet, kur duhet tė hesht, e hesht, kur duhet tė flas. Pėr fatin ton tė keq, por edhe pėr fatin e keq tė vet kryeministrit, shejtani atė e ēon atje ku nuk duhet tė shkojė, dhe e largon nga vendi ku duhet tė shkojė.


Bela e madhe me kėtė kryeministrin tonė, i cili ateizmin e genit tė tij, mbasi e ka shartuar me njė farė besimi fetar tė bazuar nė sekte, e manifeston duke pozuar dhe mbajtur fjalime para njė “turrme besimtarėsh” nė Pallatin e Kongreseve, nė fushatė elektorale, pėr “Ditlindjen e Muhamedit”!

Pėrse shkoi, kush e kėshilloi, ēfarė tha, e mbi tė gjitha, pėrse nuk duhet tė shkonte pėr tė mbajtur fjalim nė 17 prill 2011 nė Pallatin e Kongreseve, “pėr festėn e ditlindjes sė Muhamedit”, ky kryeministri ynė?

Kryeministri i njė vendi, ashtu sikundėr Presidenti i Republikės, ministri, deputeti, kryetari i partisė, dhe gjithkush qė nuk ėshtė vetėm i vetvetes, por ėshtė pėrfaqėsues dhe pėrēues tek njė publik i gjerė, tregohet i matur dhe kėshillohet qė tė bėjė veprime tė pėrgjegjshme pėr tė mbajtur tė bashkuar popullin e vet, e jo tė ndikojė tepėr negativisht nė pėrēarjen e mėtutjeshme tė tij.

Besimtarėt musliman nė tė gjithė botėn, ashtu sikundėr edhe kėtu nė Shqipėri, janė tė ndarė brenda vetes pėr shumėēka qė kanė tė bėjnė me fenė e tyre islame. Ndarja mė e madhe e tyre lidhet edhe me tė ashtuquajturėn “festa e ditlindjes sė tė dėrguarit tė Allahut”.

Njė pjesė e muslimanėve, pėrgjithėsisht ata qė kanė hyrė shumė vonė nė fenė islame, por edhe ata besimtare qė u besojnė mė shumė “bėmave” tė individėve tė caktuar, e qė kanė sajuar lloje-lloje sektesh, e festojnė 17 prillin, ditėn qė paska lindur i dėrguari i Allahut, Profeti Muhamed.

Njė numur i madh muslimanėsh kudo nė botė nuk e dinė se cila ėshtė data dhe dita e lindjes sė Profetit Muhamed. Ata, duke studjuar mirė Kuranin dhe dijetarėt e shquar, i qėndrojnė besnik idesė se Allahu, qė i qofshim fal, nuk ka zbritur asnjė argument pėr kėtė bidat.

I Dėrguari fisnik i Allahut, Profeti Muhamed, nuk udhėzoi askėnd pėr kėtė bidat dhe as nuk bėri vet ndonjė veprim lidhur me tė. Madje as Sahabėt e tė Dėrguarit tė Allahut nuk kanė bėrė asnjė veprim lidhur me kėtė tė ashtuquajtur bidat. Madje edhe Katėr Khalifėt e udhėzuar, gjatė sundimit tė tyre, nuk e kanė pėrmėndur, ose festuar ndonjė herė ditlindjen e Profetit Muhamed. Tė njejtėn gjė kanė bėrė edhe Sahabėt e tjerė tė tė Dėrguarit..

Kėshtu kaloi i gjithė njėqind vjeēari i parė, nė tė cilin nuk u gjend ndonjė mevlud i tillė. Pastaj kaloi njėqind vjeēari i dytė dhe as nė kėtė njėqind vjeēar nuk kishte njė mevlud tė tillė.

E mė pas kaloi edhe njėqind vjeēari i tretė dhe as nė tė nuk kishte mevlud.

Nė shekullin e katėrt u “shpik” ky mevlud. Po kush e shpiku atė, dhe ku u bazua kjo “shpikje”? Dijetarėt serioz tė fesė islame thonė se kėtė mevlud pėr tė ashtuquajturėn “ditlindje tė Profetit” e shpikėn Shijat Ubejdijinė, tė cilėt sunduan nė Egjipt.

Nė librat e shumtė qė u shkruajtėn para shekullit tė katėrt nuk pėrmendet fare ky mevlud ngaqė ai nuk egzistonte nė atė kohė. Ai u shpik pas asaj periudhe, ose pas tre brezave mė tė mirė qė kishin kaluar. Pra pas treqind vjetėve u shfaq bidati i mevludit, i cili u bė i njohur si bidati i festimit tė ditėlindjes sė Profetit Muhamed.

Dijetarėt qė kanė studjuar dhe studjojnė fenė islame si dhe besimtėrė tė shumtė qė besojnė dhe i falen tė madhit Allah, thonė se kėtė bidat e shpikėn Rafidat, tė cilėt janė nga krijesat mė tė kėqija tė Allahut. Kėtė “shpikje” ata e bėnė pėr tė imituar besimtarėt kristianė, tė cilėt festojnė ditėlindjen e Isait. Ndarja e besimtarėve musliman nė kėtė fushė tė rėndėsishme tė besimit islam konsiston nė faktin se, kėta llojė muslimanėsh qė festojnė ditlindjen e Profetit Muhamed, nuk u binden, e madje kundėrshtojnė udhėzimet e kėtij tė Derguari tė Allahut nė shumė ēėshtje. Domethėnė kėta lloje besimtarėsh braktisin ato pėr tė cilėn i ka urdhėruar i Dėrguari i Allahut, dhe festojnė diēka tė cilėn ai nuk e solli. Madje kėta besimtarė qė nuk e besojnė kėtė “shpikje” tė shekullit tė katėrt, mbajnė qėndrimin e prerė kundėr kėsaj “shpikje” dhe nuk janė bashkuar kurrė nė festimin e “ditlindjes sė Profetit Muhamed” pėr shkak se dijetarėt e fesė islame i kanė bindur se pėr kėtė gjė Allahu i Lartėsuar nuk ka zbritur asnjė argument.

Pasqyruam mė sipėr mendimin dhe vlerėsimin e njė numuri tė pakufishėm besimtarėsh musliman nė Shqipėri, por edhe nė tė gjithė botėn, tė cilėt nuk e pranojnė festimin e ditlindjes sė tė Derguarit tė Allahut, duke pėrdorur argumentet qė pak a shumė i pėrmėndėm.

Burrat serioz tė njė shteti, politikanėt nė pėrgjithėsi, tė cilėt e kanė detyrė kushtetuese tė punojnė pėr ndėrtimin, ruajtjen, forcimin dhe konsolidimin e unitetit tė popullit, pėr paqėtimin e tij, pėr ndėrtimin e harmonisė fetare, jo vetėm midis feve tė ndryshme, por edhe brėnda njė besimi tė caktuar fetar, nuk shkojnė si “topi “bam” e Muēua tutje”, por konsultohen dhe vlerėsojnė sa mirė dhe sa keq bėjnė kur shkojnė atje ku nuk duhet tė shkojnė.

Aq mė keq, kur nga kryeministri ynė, njė shkuarje dhe njė fjalim i tillė bėhet pėr fushatė elektorale. Dhe akoma mė keq, kur e shndėrron “shpikjen” e bidatit tė mevludit pėr tė festuar ditlindjen e Profetit Muhamed, nė njė mjet tė rėndė pėrēarės brėnda besimtarėve musliman, qė edhe pa kėtė gjė janė shumė tė pėrēarė, vetėm e vetėm pėr tė fituar pak vota mė shumė pėr Lul Bashėn!

Allahu tė udhėzoft, o Kryeministri ynė, pėr t’i lėnė kėta besimtarė muslimanė qė t’a gjejnė fjalėn me njeri-tjetrin dhe tė ecin sė udhėn nė udhėn e drejtė tė Allahut.


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ramizi
Anėtar i ri
Anėtar i ri
avatar

Male
Numri i postimeve : 158
Age : 38
Vendi : Tirona
Registration date : 23/02/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Mon Apr 18, 2011 8:57 pm

heheheee Allahu ju vrafte te gjithve more idjota
po ku dini gje ju veē se te hani nje cop buke dhe te dhjesni po merrni vesh ju nga politika
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2337
Age : 52
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Tue Apr 19, 2011 11:25 pm

More pordhac qka kupton ti ne kryqzimin e interesavave evro amerikane!!!!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
BashKom
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 767
Age : 47
Vendi : Prishtin
Registration date : 27/08/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Tue Apr 19, 2011 11:44 pm


Athua vall deri kur njė njeri i krisur nė kok udheheq njė shtet nuk duhet tė bisedohet shum vetėm shikone se si del nė TV dhe tregon vet se kush asht ,dhe qfar politike udheheq si grekun dhe shkaun nė dam tė Shqiptarve athua vall duhet prap me pėrkrah kėt njeri qė tė nė ndrroj edhe Kombin si Thaqi qė na ndrroj me Komb e Flamur .
Nuk si nuk shofin disa qė e pėrkarhin apo jan edhe ata nė njė vend dhe han bashk .deri sa nuk ju shtjerret hamari i Shtetit .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2337
Age : 52
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Wed Apr 20, 2011 12:07 am

shum mir e ke pershkru BASHKOM por dhe un nuk e kuptoj se sa nji njeri duhet te jet aq shizoid, dhe nuk kupton dhe nuk dallon e nuk e shef, kur dikush don te vras te zhduk dhe e perkrah ende.
un nuk e kuptoj se si ne kosovaret sidomos e perkrahim pa rezerv,kur dihet kjart se esht radhit ne anen e xhelatit ton, dhe e ka ndihmu me mjete te ndryshme kunder nesh gjat luftes ton qlirimtare.
Te shkruash kunder SALES te pershkruajn menjiher si i qmendur,por un jam i till dhe dote mbes,per arsye te realitetit,jo diq tjeter.!!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 106
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Wed Apr 20, 2011 12:45 am

Jo nuk eshte ashtu , po flas per vete !
Une gjith here e bej nje krahasim mes Berishes dhe Rames , dhe ne kete rast natyrisht qe e perkrahu Berishen e jo ate , qe i ben gjakpiresit Shqiptar qyetatre nderi , Serbin ( Goran Bregovic , ky eshte ai qe kendonte neper demostrata ne rruget e Beogradit kunder shqiptareve te Kosoves ) dhe para ca ditesh e beri perseri te njejten , Sllavin e Shkupit , Ivanov , i dhuroi qelsin e Tiranes nje antishqiptari qe neve shqiptaret e Maqedonise asnje vot nuk ja kemi dhene , arseyeja dihet per te , por Kristaq Grekut nuk i hyn ne pune kjo , ndaj nuk e hap gojen kurr per shqiptaret jashte atdheut.
Pra , per mu nje krahasim mes Edi Rames dhe Sali Berishes eshte i madh , dhe per momentin nuk shofi tjeter pasi qe keta dy jane ne gare , dhe neve si shqiptare jashte atdheut vetem mundemi ti ndrojme mendimet e jo ne gjdo postim duke shkruar "SALA DHENDER SERBI" se vertet eshte bere bajat sa qe spo e hapi kete Topic fare me .. Njeriu ndalet njiher .

Dhe nje pyetje e kam , pasi ju duket R.Qosja aq "patriot" pse ju nuk e votuat ate , pse partine qe e hapi nuk e ariti asnje perqindje me te vogel ?
Pra deshtoi , dhe pse deshtoi , populli tregoj.



Edituar pėr herė tė fundit nga Arbėr. nė Wed Apr 20, 2011 7:14 pm, edituar 1 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2337
Age : 52
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Wed Apr 20, 2011 2:09 am

PO ARBER se njerz patriot ne nuk i perkrahim, dhe qe sjan haduq e kriminela e tradhtar,rast konkret shka i ka ber DEMQI e ALBINI popullit ton qe sja dhan voten mos kan vjedh diq mos tradhtu diqka,por dhe QOSJA shka ka vjedh qka ka tradhtu.
Pra lirisht mund te thuash, se si esht Mileti pra esht dhe Pushteti....)

Por gjerat dot te kristalizohen por po na kushton.
Te shkruash kunder ketyre njerzve qka jan kan neper pushtet edhe sherbime te te gjithve por jo per popull te vet,e ceka dhe me lart, je idiot gjith qka,por nejse se nuk po zgjatem se esht ber teper se kur njrzt nuk dojn ti shofin faktet esht e kot.




Dhe nje pyetje e kam , pasi ju duket R.Qosja aq "patriot" pse ju nuk e votuat ate , pse partine qe e hapi nuk e ariti asnje perqindje me te vogel ?
Pra deshtoi , dhe pse deshtoi , populli tregoj. )

PS valla pra dhe populli esht te la pra me derlaq, sja dhan voten pra net lajn li e lesh, dhe tuj vjerr veten, e ne per kanta te berllogut gjeth diten per kafshat te bukesdhe (shpresat) kan fillu me i shit.....!!!!!

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
BashKom
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 767
Age : 47
Vendi : Prishtin
Registration date : 27/08/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Wed Apr 20, 2011 11:40 am

Pėrshendtej juve
sė pari as qė e pėrkarah Salen e as Ramėn pėr mua jan gjysmaka njerz dhe tė dy kan tė njejtin qėllin klane mafije jan dhe Shkatrrimin e Shtetit dhe kombit qė tė dy jan tė lidhur ngusht me serbin pėr qfar qėllime ?
Po tė shikosh sjelljet tyre si nė parlamen dhe deh qdo kurd me qfar fjalori kan kjo nuk ka hije njė rrugaqi e lere me Politikaj me emer nuk kam hasur as kund kso lloj fajlori qė edhe gart dhe nėnat tė miren nėpėr goj ne paralament kėt njė njeri me pag logjik nuk e bėn .

Saj pėr ket Qoses dhe Albinit pėrse nuk fituan ato nuk dijn tė rrejn dhe nuk kan para pėr ti bler votat dhe nuk kėrcnojn as kent pėr tua dhėn votėn ,
Por dėshirojn qė siqneritetin e tyre tė arrij caku dhe do ta arrijn ndoshat pak me vones por edhe populli do tė ngopet me rrena e dollavere .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2337
Age : 52
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Wed Apr 20, 2011 6:27 pm

BASHKOM- shum interesant ke ndryshu pom pelqen tej mase, mos po shkruan vetum per hater timin!??
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
BashKom
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 767
Age : 47
Vendi : Prishtin
Registration date : 27/08/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Thu Apr 21, 2011 12:13 am

I nderuar Xhen sė pari tė pėrshendes sė dyti njeriu mer vesh me fjal dhe u munduan qe sa koh tė ju themi s ejeni nė rrug tė mbrapsht por kto Politkuajz nuk marrin vesh dhe duhet edhe ne te ndrroj tash tė jemi mė tė ashpėr dhe tė ju dregojm se ku kan vajtur , dhe ku po e qojn popullin dhe njė duhet tė u bėjm me diej se do ti gje sikur qaushevskin dhe kto do ikin ashtu , dhe do ju shafet edhe vori se lere ma fare fis , fara e keqe nuk tė duhet a snė kojshi e lere mė nė shpi .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2337
Age : 52
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Thu Apr 21, 2011 11:50 pm

Sot nuk do dhe nuk mund askush ta paguajė koston qė t’i prishė nja pesė shtete ballkanike (Greqinė, Serbinė, Maqedoninė, Malin e Zi dhe Kosovėn) pėr ta ribėrė njė, Shqipėrinė me “krahinat” e saj. Derisa Sali Berisha erdhi pėr kafe nė Prevallė dhe lėshoi prononcime politike pėr bashkim-kombėtar e pėr Shqipėri natyrale, me gjasė pasi i ra shkalla emotive nė normale, e dėrgoi ministrin e tij tė jashtėm dhe zėvendėskryeministėr Edmond Haxhnasto nė Prishtinė pėr t’u thėnė etnonacionalistėve ‘boll ma’!
“Mos e dėmtoni veten dhe neve”!?
Takohemi e rrimė si kushėrinjtė, nė Bruksel!
Por mesazhin nuk e kuptoi drejt askush
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2337
Age : 52
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Thu Apr 28, 2011 11:09 am

Qosja sėrish sulmon ashpėr Berishėn, “skenarist i gjenocidit”
Publikuar: E mėrkure, mė 27 prill 2011


Tiranė, 27 prill - Nė Muzeun Historik Kombėtar, nė Tiranė, domethėnė nė Muzeun e historisė sė shqiptarėve, pjesėtarė tė tė cilit jetojnė jo vetėm nė Shqipėrinė shtetėrore, por edhe nė Kosovė, nė Maqedoni, nė Mal tė Zi, nė Luginė tė Preshevės, nė Itali, nė Greqi, nė Turqi, nė njė varg vendesh evropiane, nė SHBA, nė Kanada, nė Australi, nė Zelandė tė Re e nė vende tė tjera, gjendet PAVIJONI I GJENOCIDIT. Sado nuk e dija saktė se cilėn ditė, cilėn javė, cilin muaj dhe cilin vit ėshtė hapur, kėto ditė mėsova se ėshtė hapur nė vitin 1996, kur kryeministri i sotėm i Shqipėrisė ishte ende kryetar i Shqipėrisė.
Nė kohėn kur flitej pėr nxjerrjen e ligjit pėr gjenocidin komunist nė Shqipėri dhe pėr krijimin e, nuk mė kujtohet tani, Institutit, Muzeut a PAVIJONIT TĖ GJENOCIDIT, nė njė artikull pėr njė ēėshtje tjetėr kisha shkruar disa fjalė edhe pėr kėtė "gjenocid". Meqenėse ligji pėr gjenocidin nuk u nxor dhe nuk u nxor sepse, siē u pa shpejt, propozuesit e tij, gjenocidit ia caktonin kuptimin siē donin vetė e jo siē ia ka caktuar OKB-ja, kurse nisma pėr krijimin e Institutit, Muzeut a Pavijonit tė gjenocidit u sendėrtua me krijimin e PAVIJONIT TĖ GJENOCIDIT, unė e harrova gati plotėsisht ēėshtjen e "gjenocidit", qė shqiptarėt paskan bėrė ndaj vetvetes nė kohėn e komunizmit, dhe vazhdova tė merrem me ēėshtje tė tjera politike nė Shqipėri, me dhunėn shtetėrore serbe nė Kosovė dhe me politikėn paqėsore, nė tė vėrtetė nėnshtruese tė disa partive tona, nė krye me LDK-nė, ndaj asaj dhune.
Tani, rreth pesėmbėdhjetė vjet mė vonė, diku nė pjesėn e tretė tė shkurtit tė kėtij viti, institucioni nė tė cilin ruhen dėshmitė e "gjenocidit" qė paskan bėrė shqiptarėt ndaj vetvetes, papritmas mė del parasysh: nė njė emision, nė njėrin prej televizioneve tė Tiranės, pėr Muzeun Historik Kombėtar, shoh se si mbi njė derė ishte shkruar me shkronja posaēėrisht tė dukshme: PAVIJONI I GJENOCIDIT .
E pyes veten: a po shoh mirė? A po shoh mirė apo mė bėjnė sytė?
I heq syzet, i fshij kujdesshėm, i vė prapė dhe ngrejė kokėn e shikoj prapė televizionin: shoh prapė ēka kisha parė pak mė parė: PAVIJONI I GJENOCIDIT. Kamera televizive ėshtė pėrqendruar pikėrisht nė tė: nė PAVIJONIN E GJENOCIDIT. Dhe, dėgjoj: do tė jetė gati, nė katin e tretė tė Muzeut Historik Kombėtar, deri nga fundi i prillit, kur fillon sezoni turistik; dhe do tė jetė gati nė atė kohė me qėllim qė tė plotėsojė, qė tė kėnaqė interesimet e turistėve pėr gjenocidin komunist!
Nuk mund ta di a ka edhe tani gjė dhe nė qoftė se ka - ēka ka para se tė hapet solemnisht, nė atė pavijon. E di, ndėrkaq, se krijimi i kėtij pavijoni, qė quhet PAVIJONI I GJENOCIDIT, mė parė sesa gjykimit tė shėndoshė e larghedhės i detyrohet gjykimit tė errėsuar, dritėshkurtėr politizues. Dhe, e di se krijimi i kėtij pavijoni nė Muzeun Historik Kombėtar nė Tiranė e ballafaqon mendjen, ndėrgjegjen dhe etikėn kombėtare shqiptare me njė sėrė pyetjesh, tė cilat pashmangshėm kėrkojnė pėrgjigje, natyrisht nė qoftė se duam tė mendojmė drejt, objektivisht, pėr pėrmbajtjen, pėr domethėnien dhe pėr ndikimin e tij, nė njėrėn anė, nė marrėdhėniet brendashqiptare e, nė anėn tjetėr, nė mendimet e tė tjerėve pėr ne.
Ja disa prej kėtyre pyetjeve.
1. A ėshtė shkruar nė histori pėr ndonjė popull, i cili mund tė ketė bėrė gjenocid ndaj vetvetes?
Deri sot nuk kam lexuar tė ketė ndonjė popull tė tillė, i cili ka bėrė gjenocid ndaj vetvetes. Ėshtė shkruar kur e kur nė shtypin botėror pėr gjenocidin e kmerėve tė kuq ndaj kmerėve nė Kamboxhia gjatė viteve 1975-1979, por nė Kamboxhia, nė Pnom Pen a nė ndonjė qytet tjetėr tė kėtij shteti, nuk e di se ėshtė ngritur institut, muze a pavijon nė kuadrin e ndonjė instituti a muzeu, pėr gjenocidin e kmerėve ndaj vetvetes.
Nė Rusi, pas rėnies sė diktaturės komuniste, ėshtė shkruar shumė, shumė pėr terrorin stalinist, pėr internimet masive tė rusėve e pjesėtarėve tė kombėsive tė tjera tė Bashkimit Sovjetik nė Siberi, pėr likuidime masive, sidomos pėr likuidime tė shumė intelektualėve, midis tė cilėve edhe tė shumė shkrimtarėve, shkencėtarėve dhe oficerėve tė lartė, por rusėt nuk kanė themeluar as farė instituti, as farė muzeu, as farė pavijoni nė kuadrin e farė institucioni a muzeu pėr gjenocidin e rusėve ndaj vetvetes.
Nė Ēeki, mė shumė se nė disa vende tė tjera ish komuniste, ėshtė shkruar pėr dhunėn komuniste, sidomos pėr dhunėn e tmerrshme pas pėrpjekjeve tė dėshtuara pėr reforma nė vitin 1968, por ēekėt nuk pranojnė se kanė bėrė gjenocid ndaj vetvetes, prandaj kanė themeluar jo institut, jo muze, jo pavijon tė gjenocidit nė kuadėr tė tyre, por njė muze qė e kanė quajtur Muzeu i dhunės komuniste.
Pėr dhunėn nė kohėn e komunizmit ėshtė shkruar shumė nė Hungari, nė Poloni, nė Rumani, por as nė Hungari, as nė Poloni, as nė Rumani nuk ėshtė themeluar farė instituti, muzeu a pavijoni nė kuadrin e tyre pėr gjenocidin e hungarezėve, polakėve a rumunėve ndaj vetvetes.
Nė histori dihet pėr popuj qė kanė jetuar gjatė, qė kanė pasur njė qytetėrim sado kudo tė zhvilluar, por dikur janė zhdukur. Njė popull i tillė, i njohur, qė kishte njė qytetėrim pak a shumė tė zhvilluar, qė kishte shtet njė kohė, janė edhe hazarėt. Janė zhdukur vonė, diku rreth shekullit XI, dhe janė zhdukur jo pse kanė bėrė gjenocid ndaj vetvetes, por pse janė tretur, janė pėrngjashmuar me popujt e tjerė fqinjė.
Pėrpos se nuk di pėr popull qė ėshtė zhdukur sepse ka bėrė gjenocid ndaj vetvetes, historia nuk di as pėr popull qė mund tė ketė bėrė ndonjėherė farė gjenocidi ndaj vetvetes, ndėrsa vazhdon tė jetojė sot.
Nė qoftė se u besojmė historive tė popujve tė tjerė, tė zhdukur a tė gjallė, del, kėshtu, se shqiptarėt janė i vetmi popull nė planetin e Tokės, tė cilėt paskan bėrė gjenocid ndaj vetvetes! Shteti i sotėm shqiptar synon qė ky pohim tragjik me "tė dhėna" tė shqiptohet nė PAVIJONIN E GJENOCIDIT nė Muzeun Historik Kombėtar, nė Tiranė!
2. A mund tė thuhet se nė Shqipėrinė komuniste kishte program politik dhe shtetėror pėr zhdukjen e pjesėtarėve tė ndonjė bashkėsie racore, tė ndonjė shtrese shoqėrore, tė ndonjė bashkėsie etnike, tė ndonjė bashkėsie fetare apo tė pjesėtarėve tė ndonjė pėrkatėsie tjetėr?
Jo. Program i tillė nuk ėshtė zbuluar deri sot sepse njė program i tillė nuk ekzistonte - kurrė nė Shqipėrinė komuniste a jokomuniste.
3. A mund tė thuhet e tė faktohet se dhuna shtetėrore nė Shqipėrinė komuniste ka sjellė gjenocid ndaj shqiptarėve, ndaj ndonjė bashkėsie tjetėr racore, ndaj ndonjė bashkėsie tjetėr etnike, ndaj ndonjė bashkėsie fetare, ndaj pjesėtarėve tė ndonjė shtrese shoqėrore a tė ndonjė pėrkatėsie tjetėr?
Jo. Kurrė. Nė Shqipėrinė komuniste ushtrohej dhunė ndaj vetjeve tė ndryshme, tė cilėt mė pak a mė shumė shkelnin ligjet shtetėrore, mohonin ideologjinė, politikėn a rendin nė fuqi, por dhunė masive pėr dėbim a zhdukje ndaj ēfarėdo bashkėsie a grupi etnik, racor, fetar, klasor e tė tjera nuk kishte. Nė kohėn e komunizmit kufijtė e Shqipėrisė shtetėrore ruheshin jashtėzakonshėm, ku e ku edhe me tela tė elektrifikuar, sa prej armikut tė jashtėm aq pėr tė penguar largimet vetjake a grupore tė qytetarėve tė Shqipėrisė nė vende tė tjera, qė mund tė ndikonin nė dobėsimin demografik tė vendit. Hajde, ta krahasojmė sjelljen e kėtillė tė regjimit komunist, i cili bėn ēmos qė t'i mbajė nėnshtetasit nė vendin e vet, duke u dhėnė punė po thuaj tė gjithėve, me sjelljen e regjimit tė sotėm, i cili bėn ēmos qė sa mė shumė shqiptarė tė shpėrngulen nė botė, qoftė pėr t'u krijuar ashtu hapėsirė punėsimi anėtarėve tė partive nė pushtet, qoftė pėr tė marrė sa mė shumė dėrgesa financiare prej atyre tė shpėrngulurve nė botė!
Nė Shqipėrinė e Enver Hoxhės, si edhe nė vendet tjera komuniste, si edhe nė njė varg vendesh tė demokracisė tradicionale, joliberale, shteti shqiptar shumė mė tepėr kujdesej pėr tė drejtat dhe interesat e shoqėrisė si tėrėsi, pėr zhvillimin e pėrgjithshėm tė saj, pėr arsimin, pėr kulturėn, pėr shėndetėsinė, pėr emancipimin e saj, e shumė mė pak pėr tė drejtat njerėzore e interesat e vetjeve tė veēanta. Nė tė vėrtetė, nė emrin e interesave tė shoqėrisė si tėrėsi, cenoheshin, shpesh, pa arsye shumė tė qėndrueshme tė drejtat e interesat vetjake. Por, e gjithė kjo as nuk mund tė ishte politikė, as nuk mund tė ishte ideologji, as nuk mund tė ishte praktikė e gjenocidit, siē do tė donin tė bindnin opinionin shqiptar projektuesi, organizuesit dhe merenduesit e PAVIJONIT TĖ GJENOCIDIT. E gjithė kjo tregon qartė, ndėrkaq, se projektuesi, organizuesit dhe merenduesit e PAVIJONIT TĖ GJENOCIDIT ose nuk dinė se ēka do tė thotė nocioni gjenocid, ose e shtrembėrojnė, e keqpėrdorin, e falsifikojnė ēdo kuptim shkencor tė tij. E nocioni gjenocid, si thuhet, shkurt, nė numrin mė tė madh tė fjalorėve tė sociologjisė, tė politikologjisė a tė filozofisė ėshtė: "ēdo veprimtari pėr zhdukje ose shfarosje tė paramenduar dhe sistematike tė krejt njė kombi, grupi etnik, racor ose kulturor".
Ta supozosh njė veprimtari tė tillė, qė sjell gjenocid, nė cilėndo periudhė tė shtetit shqiptar, Shqipėrisė, prandaj edhe nė periudhėn e komunizmit, ėshtė njė ēmenduri kundėrkombėtare.
4.Sa mund tė jetė numri i shqiptarėve tė pėrndjekur e tė zhdukur nė kohėn e komunizmit nė Shqipėri?
Sa mė ka rėnė tė lexoj, tė dhėna tė sakta pėr numrin e shqiptarėve tė pėrndjekur dhe tė likuiduar nė kohėn e komunizmit nė Shqipėri ende nuk janė dhėnė. Shifrat e botuara nė gazeta, nė revista, nė libra tė veēantė deri tani, si e thonė edhe autorėt e atyre shifrave, mė sė shpeshti janė tė pėrafėrta, domethėnė tė hamendėsuara. Po tė krahasojmė numrin e shqiptarėve tė pėrndjekur dhe tė likuiduar nė Jugosllavinė komuniste, e cila nė Perėndim quhej diktaturė e mėndafshtė, nė qoftė se kėtė krahasim e bėjmė, natyrisht, duke pasur parasysh numrin e banorėve tė njėrit vend - tė Shqipėrisė dhe numrin e banorėve tė vendit tjetėr - tė Jugosllavisė, do tė shohim se dhuna nė Jugosllavi, sidomos, nė njėzet vitet e para pas Luftės sė Dytė Botėrore, ishte shumė mė e pėrshtrirė dhe mė e madhe se nė Shqipėrinė shtetėrore. Pas rėnies sė komunizmit janė botuar tė dhėna qė dėshmojnė se vetėm nė kampet e pėrqendrimit, siē ishte kampi nė ishullin famėkeq Goli Otok, ku ēoheshin kundėrshtarėt politikė, qė e kundėrshtonin prishjen e marrėdhėnieve tė Jugosllavisė me Bashkimin Sovjetik pas Rezolutės sė Informbyrosė mė 1948 me tė cilėn dėnohej Jugosllavia, u janė nėnshtruar trajtave mė tė paimagjinueshme tė dhunės disa qindra mija komunistė e jokomunistė, tė cilėt adhuronin Rusinė a Stalinin, kurse janė likuiduar disa dhjetėra mijė.
Mė tej, me tė dhėna arkivore ėshtė dėshmuar se nė vitin e parė pas ēlirimit prej pushtimit gjerman vetėm nė Beograd janė pushkatuar rreth njėqind mijė veta tė konsideruar armiq ideologjikė dhe politikė, pjesėtarė tė formacionit luftarak ēetnik tė Drazha Mihailloviqit, armiq tė revolucionit, kundėrshtarė tė kolektivizimit, bashkėpunėtorė tė pushtuesit, argėtues tė pushtuesve. E tė tjerė. Midis tė pushkatuarve kishte edhe: studiues tė njohur shkencorė, shkrimtarė tė njohur, piktorė tė njohur, skulptorė, aktorė, kėngėtarė. Shkruhet se ndėr tė pushkatuarit ishte edhe aktorja mė e lavdishme e teatrit serb, e akuzuar se kishte argėtuar gjermanėt me artin e saj teatror.
Aspak mė e mėshirshme dhe aspak mė e rrudhur nuk ishte dhuna as ndaj kundėrshtarėve ideologjikė e politikė, sidomos, ndaj pjesėtarėve dhe ithtarėve tė regjimit kuisling tė ustashėve nė Kroaci.
Me gjithė kėtė dhunė shumė tė pėrshtrirė e tė shumėmėnyrshme nė Jugosllavinė komuniste, as serbėt, as kroatėt, as sllovenėt, as malazeztė, as boshnjakėt, as maqedonasit, nuk flasin dhe nuk shkruajnė se nė kohėn e komunizmit ėshtė bėrė gjenocid ndaj tyre. Si tė flasin e tė shkruajnė? Tė gjithė, natyrisht, cilėt mė shumė e cilėt mė pak, ishin nė pushtet, prandaj vetėdija politike, vetėdija historike, dinjiteti kombėtar nuk i lejon tė thonė se, ja, paskan bėrė gjenocid ndaj vetvetes.
Menjėherė pas ēlirimit tė Francės prej pushtimit gjerman, nė Francė janė bėrė shumė pushkatime: janė pushkatuar, thuhet dhe shkruhet, shumė francezė qė kanė marrė pjesė nė administratėn e regjimit kolaboracionist tė Petenit, janė pushkatuar shumė bashkėpunėtorė tė tjerė tė pushtuesve, janė pushkatuar shumė pronarė tė hoteleve, tė restoranteve, tė kafeneve, qė u kanė shėrbyer gjermanėve, janė pushkatuar shumė artistė dhe joartistė - zbavitės tė gjermanėve.
Numri mė i madh i tė pushkatuarve ishte nė Paris. Njė ditė, shpejt pas fillimit tė pushkatimeve, njėri prej bashkėpunėtorėve tė tij do t'ia tregojė Sharl De Golit numrin e tė dėnuarve me vdekje. I befasuar, De Goli do t'i thotė: ndalojeni dėnimin me vdekje se kėshtu do ta dėnojmė me vdekje gjithė Parisin!
Askush, asnjė kundėrshtar a armik i Lėvizjes Franceze tė Rezistencės dhe i Sharl De Golit nuk ka thėnė dhe nuk ka shkruar ndonjėherė se nė Francė ėshtė bėrė gjenocid.
Francezėt e menēur nuk thonė dhe nuk shkruajnė - kurrė dhe kurrkund, as se francezėt kanė bėrė gjenocid ndaj vetvetes nė kohėn e Revolucionit tė vitit 1789 kur gijotina me vite ka punuar ēdo ditė. Me tė, me gijotinėn, do tė priten kokat e mija e mija francezėve, madje edhe tė disa krijuesve e filozofėve mendjendritur qė nuk i harron historia.
Francezėt e menēur nuk thonė dhe nuk shkruajnė se francezėt kanė bėrė gjenocid ndaj vetvetes as gjatė tiranisė pesėmbėdhjetėvjeēare tė Napoleon Bonapartit, megjithėse luftėrat e tij e kishin lėnė Francėn pa rini mashkullore, e cila dhunshėm mobilizohej nė Armatėn e tij, duke e pėrgjysmuar numrin e pėrgjithshėm tė popullsisė franceze.
Pėr gjenocid tė bėrė ndaj vetvetes, ndėrkaq, nuk flasin dhe nuk shkruajnė as gjermanėt: as gjermanėt e Lindjes, as gjermanėt e Perėndimit .
Pasojat e politikės naziste tė Adolf Hitlerit, qė do tė shkaktojė Luftėn e Dytė Botėrore, do tė jenė tragjike jo vetėm pėr numrin mė tė madh tė shteteve tė Evropės, por edhe pėr vetė Gjermaninė. Nė vitin e fundit tė luftės, Adolf Hitleri me bashkėpunėtorėt e tij do ta vazhdojė luftėn duke mobilizuar edhe tė rinjtė e moshės jomadhore, madje edhe katėrmbėdhjetėvjeēarėt. Fundin e Luftės sė Dytė Botėrore, Gjermania do ta presė me numėr tmerrshėm tė zvogėluar tė meshkujve. Politikanėt dhe intelektualėt e sotėm gjermanė thonė dhe shkruajnė se Gjermaninė e pasluftės e kanė ndėrtuar gratė gjermane - se meshkuj gati se s'kishte! Por as politikanėt, as intelektualėt gjermanė nuk thonė e nuk shkruajnė se nė shtetin gjerman prej vitit 1933, kur Hitleri do tė vijė nė pushtet, e deri nė vitin 1945, kur Hitleri do tė bėjė vetėvrasje, gjermanėt na paskan bėrė gjenocid ndaj vetvetes. Jo. Nazistėt kanė bėrė gjenocid ndaj hebrenjve, por jo ndaj gjermanėve.
Megjithėse komunizmi nė Republikėn e ashtuquajtur Demokratike Gjermane ishte jashtėzakonisht i egėr, shumė mė i egėr se nė disa vende tė tjera komuniste, politikanėt dhe historianėt gjermanė, qė kishin jetuar atje, sot flasin e shkruajnė pėr pėrndjekjet dhe pėr dhunėn e jashtėzakonshme, por jo pėr farė gjenocidi qė mund tė kenė bėrė gjermanėt lindorė ndaj vetvetes.
E dimė, ndoshta tė gjithė, se nė Mesjetėn e vonshme, ishte njė organizim me shtrirje nė disa vende tė Evropės, qė quhej Inkuizicion e qė - si thonė studiuesit e tij - ushtronte dhunė tė paramenduar e sistematike ndaj tė ashtuquajturve heretikė, qė nė gjuhėn e sotme do tė quheshin disidentė fetarė, ndaj grave tė trajtuara shtriga dhe ndaj rrėnjėsve tė kolonive. Viktima tė Inkuizicionit do tė jenė: nė Evropė - mbi njė milion gra dhe disa qindra mijėra meshkuj, ndėr tė cilėt edhe shkencėtarė e krijues tė tjerė tė lavdishėm dhe nė kolonitė - miliona pjesėtarė tė rrėnjėsve! Por, as anglezėt e menēur, as francezėt e menēur, as spanjollėt, italianėt e holandezėt e menēur nuk thonė e nuk e shkruajnė se organizatat e inkuizicionit kanė bėrė gjenocid jo vetėm ndaj popujve tė vet, por as ndaj rrėnjėsve tė kolonive.
Tė vazhdojmė mė tej dhe tė pranojmė pėr njė ēast se ja, Partia e Punės e Shqipėrisė, e kjo domethėnė se shqiptarėt, paskan bėrė gjenocid ndaj vetvetes, ta pranojmė, pra, pėr njė ēast kėtė marrėzi e tė shohim se ku na ēon ky pohim dhe me ēfarė obligimesh politike, shoqėrore dhe morale ngarkohen ata qė e pranojnė e, sidomos, ata qė e kanė trilluar.
5. Nė qoftė se nė Shqipėrinė shtetėrore, nė kohėn e komunizmit, na qenka bėrė gjenocid ndaj popullit shqiptar, pashmangshėm do tė shtrohet edhe kjo pyetje: a mund tė quhet i liruar prej ēdo faji, ēdo pėrgjegjėsie politike e morale pėr sendėrtimin e gjenocidit nė kohėn e komunizmit edhe ideologu politik dhe ndėrtuesi shtetėror i PAVIJONIT Tė GJENOCIDIT, kryeministri i sotėm i Shqipėrisė, Sali Berisha? A mund tė quhet i liruar prej ēdo faji, ēdo pėrgjegjėsie politike e morale, njeriu i cili ka pranuar tė bėhet sekretar i organizatės themelore tė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė nė Fakultetin e Mjekėsisė, nė tė vėrtetė nė Universitetin Shtetėror tė Tiranės, i cili njėkohėsisht ka pranuar tė bėhet kandidat (i merituar) pėr anėtar tė Komitetit Qendror tė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė, i cili ishte mik i familjes sė diktatorit, Enver Hoxha, nė kohėn kur bėhej "gjenocidi" komunist nė Shqipėri? Njeriu me mendje sado kudo tė shėndoshė, sado kudo tė ndershme, sado kudo etike, sado kudo tė pėrgjegjshme pashmangshėm do t'i bėjė pyetje kėtij trilluesi tė gjenocidit: ku ishe ti atėherė? Pse heshtje derisa po bėhej gjenocid ndaj popullit tė cilit i pėrkisje? Pse nuk e thoshe bile njė fjalė mospajtimi me atė gjenocid dhe tė bėje njė a pesė a dhjetė vjet burg siē kanė bėrė disa qė nuk janė pajtuar me pėrndjekjet politike e shtetėrore nė kohėn e komunizmit? Pse, more shok, shikoje se si po bėhej gjenocidi ndaj popullit tė cilit i pėrkisje, ndėrsa pranoje tė bėheshe anėtar i nomenklaturės komuniste, pranoje tė bėheshe sekretar nė Partinė e Punės, qė ishte parti dhe shtet njėkohėsisht dhe, madje, kandidat pėr anėtar tė Komitetit Qendror tė Partisė sė Punės, ku na qenkan ndėrtuar ideologjia, politika, taktika dhe strategjia e gjenocidit ndaj popullit tė cilit i pėrket? Pse, more shok, e shihje se si po vazhdonte gjenocidi ndaj popullit tė cilit i pėrkisje, ndėrsa bėje ēmos qė tė futeshe nė shtėpinė e kryeprojektuesit tė "gjenocidit", diktatorit Enver Hoxha?
A ka kush, a ka njeri me mendje sado kudo tė shėndoshė, me mendje sado kudo etike, me pėrgjegjshmėri elementare qytetare, me vetėdije kombėtare qė do tė thoshte se ti, mor shok, si vidhė sado e vogėl e makinerisė sė gjenocidit, na qenke plotėsisht i pastėr, plotėsisht i pastėrpikur prej ēdo pike tė gjakut tė shkaktuar nga ai "gjenocid"! A ka kush, a ka njeri me mendje sado kudo tė shėndoshė, me mendje sado kudo etike, me pėrgjegjshmėri elementare qytetare, me vetėdije kombėtare, qė do tė thoshte se ti na qenke i vetmi sekretar nė Partinė e Punės dhe i vetmi kandidat pėr anėtar tė Komitetit Qendror tė Partisė sė Punės, i cili as me fajin mė tė vockėl nuk mund tė quhet bashkėpjesėmarrės nė atė "gjenocid"? Nė qoftė se pėrgjigjet nė kėto pyetje janė pėrgjigje qė nė asnjė mėnyrė, as para Krishtit e Muhamedit, as para popullit nuk mund tė tė shpallin tė pastėr, atėherė tė shtrohet edhe njė pyetje: pse, more shok, e ke shpikur gjenocidin dhe pse e lejon ekzistimin e atij pavijoni tė quajtur PAVIJONI I GJENOCIDIT nė Muzeun Historik Kombėtar?
A tė shkon mendja se nė njėzet e shtatė nėnndarjet e sallės sė PAVIJONIT TĖ GJENOCIDIT prej rreth 800 metrash katrorė, mund tė gjenden edhe dokumente tė tjera pėr reshperinė tėnde politike pėr tė cilat do tė bėje ēmos qė tė mos shiheshin aty?
Sa mirė! Vizitorėt e ardhshėm tė PAVIJONIT TĖ GJENOCIDIT, numri i tė cilėve, thonė organizuesit e tij, do tė jetė i madh, do tė kenė rastin qė aty, nė nėnndarjet e superstrukturės sė gjenocidit, tė shohin e tė lexojnė procesverbalet e mbledhjeve tė organizatės themelore tė Partisė sė Punės nė Universitetin Shtetėror tė Tiranės, tė kryesuara prej Sali Berishės, si sekretar i saj, natyrisht nė qoftė se nuk i ka zhdukur SHIK-u nė kohėn kur Sali Berisha ishte kryetar i Shqipėrisė; tė shohin e tė lexojnė procesverbalin e mbledhjes sė Komitetit Qendror tė PPSH-sė, nė tė cilėn ishte pranuar kandidatura e Sali Berishės pėr kandidat tė Komitetit Qendror tė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė. E dokumente tė tjera qoftė si fotografi, qoftė tė shkruara pėr tė - pėr kryeministrin e sotėm tė Shqipėrisė, pėr kryetarin e djeshėm tė Shqipėrisė, pėr kryetarin njėzetvjeēar tė Partisė Demokratike tė Shqipėrisė, pėr sekretarin e organizatės themelore tė Partisė sė Punės nė Universitetin Shtetėror tė Tiranės, Sali Berisha.
Si i gjithė Muzeu Historik Kombėtar, ashtu edhe PAVIJONI I GJENOCIDIT, pėrpos strukturės, do tė duhej tė ketė edhe superstrukturėn e tij. Organizuesit e tij, merenduesit e tij, si historianė qė janė, si shkencėtarė qė janė, si intelektualė qė janė do tė jenė shkencėrisht tė obliguar qė nė tė tė paraqesin edhe atė superstrukturė tė "gjenocidit". Pse jo? Pėrpos praktikės tragjike, gjenocidet kanė edhe ideologjinė, teorinė, metodologjinė dhe propagandėn e tyre, zakonisht tė mbajtura nė vepra shkencore, publicistike, letrare e tė tjera artistike!
Sa mirė! Sa mirė! Vizitorėt e ardhshėm tė PAVIJONIT Tė GJENOCIDIT do tė kenė rastin qė t'i shohin aty, nė njė vend, veprat shkencore, publicistike, letrare, muzikore, filmike, artistike-figurative nė tė cilat e me tė cilat madhėrohen rendi politik-shoqėror e shtetėror, si dhe Partia qė paska bėrė "gjenocid" ndaj popullit tė vet! E numri i veprave tė tilla ėshtė aq i madh saqė, ndoshta, do tė jetė e nevojshme qė hapėsira e PAVIJONIT TĖ GJENOCIDIT shpejt tė dyfishohet a tė trefishohet!
Meqenėse Kryeideologu dhe Kryeurdhėruesi i "gjenocidit" ishte Enver Hoxha, ėshtė e kuptueshme se ai do tė jetė edhe Protagonisti i nėnndarjeve tė kėtij Pavijoni, nė tė cilat do tė paraqitet superstruktura e "gjenocidit". Aty, prandaj, vizitorėt kureshtarė, tė brendshėm e tė jashtėm, do tė kenė rastin tė shohin bustet, shtatoret dhe portretet qė pėr tė, pėr Enver Hoxhėn, kanė bėrė skulptorėt dhe piktorėt; filmat dokumentarė e artistikė qė pėr tė, pėr jetėn e tij, pėr luftėn e tij, pėr ndėrtimin e vendit nėn udhėheqjen e tij, kanė bėrė skenaristėt, regjisorėt dhe aktorėt; vjershat dhe poemat, tregimet dhe novelat, dramat dhe romanet qė pėr tė - tė frymėzuara prej jetėshkrimit tė tij, prej ideologjisė sė tij komuniste, prej politikės sė tij tė brendshme e tė jashtme, prej kolektivizimit, prej luftės sė klasave, prej luftės sė tij politike kundėr kapitalizmit dhe imperializmit amerikan, prej luftės teorike kundėr letėrsisė dhe, nė pėrgjithėsi, artit modern dekadent perėndimor - do tė shkruajnė poetėt, tregimtarėt, dramaturgėt, romancierėt. Ata qė kanė jetuar nė kohėn e komunizmit, ata do ta dinė, pa i pėrkujtuar unė, se vendi qendror nė nėnndarjet kushtuar superstrukturės nė PAVIJONIN E GJENOCIDIT do t'i takojė apologjisė letrare tė stalinizmit - romanit DIMRI I MADH, nė tė cilin Enver Hoxha madhėrohet mė dhuntishėm (mė talentueshėm) se nė asnjė roman a vepėr tjetėr artistike dhe madhėrohet prej shkrimtarit mė tė popullarizuar tė kohės, kurse prej Shtetit e prej Partisė sė Punės dhe prej vetė Enver Hoxhės mė tė stolisur me dekorata, medalje, diploma, ēmime, poste, shpėrblime, pasaporta diplomatike. E tė tjera.
Po kėtu, nė kėto nėnndarjet e superstrukturės nė PAVIJONIN E GJENOCIDIT, pashmangshėm do tė paraqiten edhe shkrimet e shumta publicistike, qoftė tė botuara nė pėrmbledhje tė veēanta qoftė tė mbetura nė gazeta e revista pėr Enver Hoxhėn, pėr jetėn, politikėn, ideologjinė dhe, nė pėrgjithėsi, veprėn e tij. Oh, sa i madh, sa i pafund e i pa skaj, ėshtė numri i kėtyre shkrimeve.
Por, nė nėnndarjet e PAVIJONIT TĖ GJENOCIDIT, kushtuar superstrukturės, vizitorėt kureshtarė do tė duhej tė mund tė shihnin edhe dokumentet - fotografi, procesverbale, diskutime, biseda, tė autorėve tė ndryshėm tė asaj superstrukture, tė ngritur nė anėtarė a nė funksione tė Partisė sė Punės, tė Frontit Demokratik tė Shqipėrisė, si levė e Partisė sė Punės, nė deputetė tė Kuvendit Popullor. Shumė pėrshtypjelėnėse pėr shikuesit do tė jenė edhe fotografitė dhe insertet televizive nė tė cilat, pėrpos deputetėve tė tjerė, shihen edhe krijuesit - deputetė duke votuar, tė shkrirė nė gaz, domethėnė tė lumtur, pėr miratimin e Nenit 55 tė Kodit Penal me tė cilin dėnoheshin pamėshirshėm agjitacioni dhe propaganda, nė Kuvendin e Republikės Popullore tė Shqipėrisė.
Dhe, kėshtu, duke e formuar PAVIJONIN E GJENOCIDIT nė Muzeun Historik Kombėtar, themeluesi dhe organizuesit e kėtij Pavijoni, Sali Berisha me pretorianėt e tij partiakė i bėn krijuesit shqiptarė qė ishin anėtarė a funksionarė tė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė a tė ndonjė parti tjetėr, levė e sa, qė kishin krijuar vepra pėr Enver Hoxhėn, qė kishin krijuar vepra nė tė cilat me gjuhėn artistike a shkencore pėrkrahnin rendin politik shoqėror, Partinė dhe Shtetin, i bėn, pra, ata, krijuesit e arteve e tė shkencave tona, qoftė pėrkrahės, qoftė pjesėmarrės nė atė "gjenocid" tė cilit, ja, i ėshtė kushtuar PAVIJONI I GJENOCIDIT!
E krijuesit tonė, shkrimtarėt tonė, artistėt tonė, punonjėsit tonė shkencorė, prej vitit 1996, kur ėshtė themeluar, e shikojnė kėtė PAVIJON tė gėnjeshtėrt, ndoshta disa prej tyre edhe e vizitojnė, duke heshtur si tė mos ekzistonte. A ėshtė e mundshme? O tempora! O mores!
Edhe me njė pyetje, mė nė fund, e ballafaqon PAVIJONI I GJENOCIDIT mendjen, ndėrgjegjen dhe etikėn kombėtare shqiptare dhe kjo ėshtė pyetja:
6. Ēka do tė thonė vizitorėt e huaj tė Muzeut Historik Kombėtar mbasi ta shohin lėndėn e tė gjitha nėnndarjeve tė PAVIJONIT TĖ GJENOCIDIT?
Mund tė supozojmė, me tė drejtė, se, mbasi tė mėsojnė nė kėtė PAVIJON TĖ GJENOCIDIT, se shqiptarėt na qenkan mbajtur si popull i tėrėsishėm, i njėsuar, edhe nėn sundimin romak, edhe nėn sundimin bizantin, edhe nėn sundimin serb, edhe nėn sundimin otoman, edhe nėn sundimin e sėrishėm serb - njė pjesė e tyre, edhe nėn sundimin italian e gjerman ata, vizitorėt e huaj, do tė mund tė pyesnin vetveten: ēfarė populli ėshtė ky qė mbas tė gjitha atyre pushtimeve prej tė huajve, nė fund, nė pjesėn e dytė tė shekullit njėzet, tė shekullit tė krijimit tė shteteve tė reja nė botė, bėn gjenocid ndaj vetvetes? Si ėshtė e mundshme qė ky popull tė mos pėrjetojė kurrfarė gjenocidi as kurrfarė pėrpjekje pėr gjenocid as nėn sundimin romak, as nėn sundimin bizantin, as nėn sundimin e parė serb, as nėn sundimin otoman, as nėn sundimin italian dhe gjerman, as nėn sundimin e sėrishėm serb - njė pjesė e kėtij populli, por tė bėjė gjenocid ndaj vetvetes?
A kanė menduar, O Zot, trilluesit e gjenocidit tė shqiptarėve ndaj vetvetes nė kohėn e komunizmit dhe organizuesit e merenduesit e PAVIJONIT TĖ GJENOCIDIT nė kuadrin e Muzeut Historik Kombėtar se vizitorėt e huaj, mbasi t'i shikojnė dėshmitė lėndore dhe dėshmitė shpirtėrore, dėshmitė e strukturės dhe dėshmitė e superstrukturės sė "gjenocidit", do tė mund tė thoshin: po ēfarė populli na qenka ky qė aq lehtė pranon ta turpėrojė vetveten me atė pavijon: me PAVIJONIN E GJENOCIDIT?
Asnjė gazetar, asnjė publicist, asnjė sociolog a politikolog, asnjė politikan a shtetar evropian, amerikan, aziatik, afrikan a australian nuk ka folur dhe nuk ka shkruar deri sot se Enver Hoxha dhe Partia e tij paskan bėrė gjenocid ndaj popullit tė vet, domethėnė ndaj vetvetes, por ja, kėtė kretinizėm e thotė dhe e pėrsėrit ish sekretari i Partisė sė Punės nė Universitetin Shtetėror tė Tiranės, kandidati pėr anėtar tė Komitetit Qendror tė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė, miku i familjes sė Enver Hoxhės, kryeministri i sotėm i Shqipėrisė, Sali Berisha, me pretorianėt dhe me historianėt e tij partiakė!
A ėshtė e mundshme kjo?
Hiqeni, prandaj, sa mė parė mbishkrimin PAVIJONI I GJENOCIDIT mbi derėn e asaj salle nė Muzeun Historik Kombėtar: sepse ai mbishkrim i rrejshėm e nxin historinė shqiptare dhe e nxin Shqipėrinė e cila pikėrisht nė kohėn qė ju e quani koha e gjenocidit qė shqiptarėt paskan bėrė ndaj vetes ishte palė e kjo do tė thotė nėnshkruese e Konventės pėr parandalimin dhe dėnimin e krimit tė gjenocidit (mė 1955) dhe e Konventės pėr moszbatimin e kufizimeve statusore ndaj krimeve tė luftės dhe krimeve kundėr njerėzimit (mė 1971); sepse ai mbishkrim i rrejshėm e cenon rėndė, e fyen rėndė vetėdijen historike tė popullit shqiptar, vetėdijen kombėtare tė popullit shqiptar, etikėn e lartė, dikur botėrisht tė ēmuar, tė popullit shqiptar, nderin dhe dinjitetin e popullit shqiptar! Hiqeni sa mė parė mbishkrimin PAVIJONI I GJENOCIDIT sepse ky pavijon e komprometon rėndė Mendjen shqiptare!
Quajeni Pavijoni i pėrndjekjeve komuniste, a Pavijoni i dhunės komuniste, por jo PAVIJONI I GJENOCIDIT!
Pėr tė qenė pjesė vėrtet historike, pjesė vėrtet shkencore e Muzeut Historik Kombėtar, ky pavijon do tė duhej tė pėrfshinte shkeljen e tė drejtave tė njeriut, pėrndjekjet, dhunėn politike e pushtetore prej se ėshtė krijuar Shqipėria shtetėrore e deri sot. Mendja shkencore, prandaj, do ta quante Pavijon tė shkeljeve tė tė drejtave tė njeriut, ose Pavijon i dhunės politike dhe shtetėrore ndaj qytetarėve, ose Pavijon i dhunės pushtetore. Nuk janė shkelur tė drejtat e njeriut, nuk janė pėrndjekur shqiptarėt, nuk ėshtė ushtruar dhunė mbi qytetarėt e shtetit shqiptar vetėm nė kohėn e komunizmit. Tė gjitha kėto tė kėqija qė ua bėnte shteti qytetarėve tė vet ishin mė tė pėrshtrira, mė tė ndryshme, mė tė shumėllojshme, nė kohėn e komunizmit, por tė drejtat e njeriut shkeleshin, shqiptarėt pėrndiqeshin, mbi qytetarėt shqiptarė ushtrohej dhunė edhe nė regjimin e mbretit Ahmet Zogu, edhe nė kohėn e pushtimit italian e gjerman, edhe nė regjimin dhunėtar tė Sali Berishės prej se ėshtė nė pushtet.
Mos tė harrojmė se nėn kėqyrjen e Ahmet Zogut janė vrarė figura tė shquara historike si Hasan Prishtina, Luigj Gurakuqi, Bajram Curri, janė pėrndjekur e gjykuar me shumė vite burgje krijues, shkrimtarė, si Haki Stėrmilli, janė dėnuar me vdekje publicistė me dhunti tė madhe si Ismet Toto. E tė tjerė. E tė tjerė.
Mos tė harrojmė se nėn sundimin e Sali Berishės dhe si fryt i zi i politikės sė tij tė ndarjeve, pėrēarjeve, tė konfliktit, shqiptarėt janė gjetur nė luftė qytetare, qė ka sjellė disa mijėra tė vrarė, shumė tė mbytur nė det, shumė e shumė tė plagosur, shumė tė shpėrngulur nė botė. Mos tė harrojmė se politika e Sali Berishės ėshtė edhe sot politikė e dhunės jo vetėm me gojė: ajo ėshtė politikė edhe e zhvendosjes sė afėr njė milion shqiptarėve nė botė, edhe e shantazheve, e trysnive politike, e vrasjeve, si nė Gėrdec, si nė protestėn e 21 janarit, e nxjerrjeve nga puna pėr shkak tė pėrkatėsisė partiake e tė punėsimit pėr shkak tė pėrkatėsisė partiake. E tė tjera. E tė tjera.
E di, sigurt, se mbishkrimi PAVIJONI I GJENOCIDIT nuk do tė hiqet menjėherė pas kėtij shkrimi, por e di se pashmangshėm do tė hiqet njė ditė, madje mė shpejt seē mendojnė projektuesi politik dhe organizuesit e merenduesit e tij, dhe e di, gjithashtu, se emrat e projektuesit, tė organizuesve dhe merenduesve tė tij, tė PAVIJONIT TĖ GJENOCIDIT, tė kėtij pavijoni tė rrejshėm, tė shpikur, kundėrkombėtar, pėr gjenocidin qė shqiptarėt gjoja paskan bėrė ndaj vetvetes, do tė kujtohen me dėshpėrim, pezėm e neveri nė kujtesėn historike tė popullit shqiptar.
(Shkrimi eshte botuar me 26 prill ne Gazeta Shqiptare)

RRESPEKT ;R.QOSJA PO JA QET BANALITETIN IDIOTES, KTI SHIZOIDI.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 106
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Fri Apr 29, 2011 11:44 pm

Cito :
Qosja sėrish sulmon ashpėr Berishėn, “skenarist i gjenocidit”
Publikuar: E mėrkure, mė 27 prill 2011
Ky sikur e ka drejtuar Kosoven e tani sikur shpetimtari i ka ra rendi Shqiperin ta drejtoj :)
Si nuk e degjova njiher per Malesoret te flet , nje problem ta zgjidhe pasi nga ajo zone e ka vendlindjen e Shqiptaret andej kane shum nevoj per nje intervenim poltike por sa here qe mer lekun (si duket ) nga Edi Greku sulmon Ismajl Kadaren dhe Sali Berishen ?
Ketij sikur i ka ikur truri : http://www.gazetaexpress.com/?cid=1,98,52090
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
BashKom
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 767
Age : 47
Vendi : Prishtin
Registration date : 27/08/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Fri Apr 29, 2011 11:50 pm

Mė sa po shifet ja kan mbush gushen mir qė flet tash ky , Saj pėr ket Malsis me vend e ke Arbėr as njė her tė vetme nuk kam dėgjuar tė ket then ndoj fjal pėr Malėsin si duket as nuk e di se ku ėshtė , vaj halli .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
......
Anėtar Nderi
Anėtar Nderi
avatar

Female
Numri i postimeve : 4682
Age : 29
Vendi : Atje ku un dua ..............
Registration date : 24/05/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Fri Apr 29, 2011 11:59 pm

Cito :
Ky sikur e ka drejtuar Kosoven e tani sikur shpetimtari i ka ra rendi Shqiperin ta drejtoj :)
Si nuk e degjova njiher per Malesoret te flet , nje problem ta zgjidhe pasi nga ajo zone e ka vendlindjen e Shqiptaret andej kane shum nevoj per nje intervenim poltike por sa here qe mer lekun (si duket ) nga Edi Greku sulmon Ismajl Kadaren dhe Sali Berishen ?
Ketij sikur i ka ikur truri

Ismail Kadare eshte komonist i perbetuar.Qosja eshte akademik qe duhet vlersuar debate e tij
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 106
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Sat Apr 30, 2011 12:01 am

Qosja ne te miret me letersi aty ku e ka vendin dhe jo , aty ku ..............
Sa i perket Ismail Kadares , ma ngadale pleas.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Driniiiii
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit
avatar

Male
Numri i postimeve : 3251
Age : 36
Vendi : Belfast
Registration date : 17/02/2009

MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   Sat Apr 30, 2011 12:06 am

Kape njerin e meshoj tjetrit, shume pake kane ber per unitet keta dy njerz te medhaj te kombit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Sali Berisha dhe Politika e tije ndaj Shqiperisė !
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 41 e 43Shko tek faqja : Previous  1 ... 22 ... 40, 41, 42, 43  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Politikė-
Kėrce tek: