Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumiForumi  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  IdentifikohuIdentifikohu  
Share | 
 

 Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : 1, 2, 3, 4  Next
AutoriMesazh
Musafir
Vizitor



MesazhTitulli: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Sep 26, 2007 3:03 am

Po e hapi kėtė temė pėr tė shkėmbyer mendime dhe fakte pėr tė kaluarėn tonė....
Sa kam pasur mundėsi qė tė lexojė kam hasur nėpėr lexime se e gjithė nėntoka nė Greqi ėshtė nga tė parėt tanė qė nga Pellazgėt. Kam hasur nė lexim se ėshtė zbuluar nė territorin e Bosnės Piramida e diellit qė zbuluesi jetonė nė Amerikė dhe e ka emrin Osmanagiq dhe ka thėnė se kjo Piramidė ju takon Ilirėve etj etj ....

Pėr fillim po sjell kėtė material qė m'u duk interesant ta lexoni dhe ju tė nderuar forumist....

Guri i shupum-monumenti kulturor-historik qė ka njė vlerė shumė tė rėndėsishme tė trashėgimisė kulturore iliro-shqiptare ėshtė Guri i shpum, qė u pėrballoi kohės sė luftėrave pushtuese. Ky monument kulturo-historik shtrihet nė anėn e majtė tė lumit tė Kurbalisė, dikur nė skajin perendimor tė qytetit tė vjetėr tė Preshevės.

Krijimi natyroro-gjeologjik, me shenja tė punės sė njeriut, mendoj se ėshtė shfrytėzuar pėr ritale nga dardanėt para depėrtimit romak. Kėtė dėshmojnė edhe enėt funerale tė gjetura nė oborrin e faltorės. Pas pushtimit romak, u shėndrrua, nė bazilikė, merr formė katėrkėndėshe dhe te rrumbullakėt (rotonde). Nė anėn e kundėrt tė hyrjes kryesore me apsida (apsis-mbėshtjellės, hajrk) ka qenė vendi i ngritur nė trajtė gjysmėrrethi pėr klerikė. Nė arkitekturėn e kishave gradualisht ėshtė formuar stili bizantin i posaēėm, i cili duke u mbėshtetur nė bazilikat e vjetra romake pėr kryq tė kishės, kishte kryqin bizantin.

Gjatė kėrkimeve nė thellėsi prej 30 cm, kemi arritur tė gjejmė pjesė tė afresakave, qė kanė rėnė nga muret. Nė njė copė tė afeskės sė gjetur gjendet shkronja "R" qė mėndoj se ėshtė inicial i piktorit qė punoi.

Gjendjet nė guri janė bėrė 20cm, kurse muret janė lyer prej 5 deri 10cm, pėr tė rrafshuar gurin pėr pėrgaditjet e afreskave.

Kupola ka sipėrfaqe prej 3m katrorė, me lartėsi 1.2 metra, nuk ka shenja tė afreskave, gjendjet janė tė vogla me dimensione prej 20-30cm.

Materiali hulumtues ruhen nė muzeun e Shkollės Fillore "15 Nėntori" nė Preshevė. Duke mbėshtetur nė burimet materiale dhe nė elementet tjera kulturore, mendoj se Grui i shpum ka qenė faltore ilire qė i shėrbente popullsisė vendase tė Qytetit tė vjetėr tė Preshevės, gjatė shekullit tė pest p.e.s.

Luftėrat mbrojtėse kundėr romakėve, Bizantit dhe depėrtimi i sllavėve nė tokat tona, penguan zhvillimin ekonomik, kulturorė dhe lidhshmėrinė iliro-shqiptare nė terretorin e Preshevės. Kjo ėshtė ruajtur nė toponimet e vendbanimeve, si Ili-ncė, Ilincė, Ili-on vend prejt tė cilin shihen tė gjitha anėt, N`ujincė, Zhunicė, Zhunice-vend n`ujė, Maxhere- maxhel; vend ku mbahet mielli, gatuhet buka. Toponimi i malit nė fshatin Gare, Bigaherc- biga hec- biga nė rrota tė karrocės ecėn etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
tom sojer
V.I.P
V.I.P


Male
Numri i postimeve: 945
Vendi: Albania
Profesioni/Hobi: Teacher of English/Book writer
Registration date: 20/09/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Sun Oct 14, 2007 11:03 am

Shume e bukur tema.

Jam shume i interesuar te di se ku ka mbreteruar mbreteresha ilire Teuta. Dhe cila ka qene kryeqendra e mbreterise se saj. Dhe a keni nje imazh te sajin?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Beton
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve: 5729
Vendi: Zvicėr
Profesioni/Hobi: no money no honey
Registration date: 09/09/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Sun Oct 14, 2007 11:54 am



tom sojer:
e kam lexuar e nuk e gjeje per moment dote ne liber ku me te vertet ka qen kryeqendra.por te pakten ky shkrim te ndimon..
do te te jem ne hulumtim ne te ardhemen..



Agroni, mbreti i ilirve dhe i biri i Pleuratit, kishte nj fuqi detare dhe toksore shum m t madhe nga ajo q kishin pasur mbretrit e mparshm t Iliris A». Kufijt e shtetit t tij prfshinin nj trev t gjer q nga Narona deri n Aoos me prjashtim t Dyrrahut e t Apolonis.Qytetet e veriut, Lisi, Skodra, Ulqini e Rizoni, me limanet e gjiret e tyre t mbrojtura, strehonin flotn e fuqishme ilire dhe prbnin bazn e shtetit ilir.

Trashgimi n fron i takonte t birit, Pinit, q Agroni e kishte me gruan e dyt, Triteutn. Meq ky ishte i mitur, sundimin e mori n dor bashkshortja e tij e par, Teuta. A ishte ky nj veprim i ligjshm apo nj uzurpim nuk dihet me saktsi, por ardhja e saj n fuqi paraqet nj rast t veēant n t drejtn e trashgimis. Mundet q paaftsia e sa i ket ln vendin thjeshtrs; mundet gjithashtu q n vijn mashkullore t mos ket pasur nj tjetr m t afrt me trashgimtarin e ligjshm, por m shum ka t ngjar q thjeshtra energjike nuk donte ta kalonte kt t drejt nj dege tjetr t familjes mbretrore, e cila mund t sillte m von ndrlikime n fatin e pinjollit t Agronit. Sidoqoft ardhja e saj n fuqi nuk u b n rrug t zakonshme dhe vdekja e papritur e Agronit, ka t ngjar t ket krijuar n oborrin
ilir nj gjendje t nder. Por ēshtja gjeti zgjidhjen e vet. E prkrahur nga prfaqsuesit m t fuqishm t shtress sunduese ilire, Ā« miqt Ā» e mbretit, ajo u vu n krye t shtetit dhe me ta Ā« ushtroi - siē thot Polibi, - drejtimin e punve Ā».




Pra:
Do te thote Agroni ishte i biri i pleruatit,ne harte Pleratet kan qen ne Krocia Mal te Zi....Adrianet ,dokleatet ,labeatet etj etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Beton
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve: 5729
Vendi: Zvicėr
Profesioni/Hobi: no money no honey
Registration date: 09/09/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Mon Oct 15, 2007 12:06 am

Teuta





Princesha Ilire Teuta



Teuta ishte princeshė ilire, ajo mėkėmbėsoi tė shoqin, Agronin, nė vitin 231 p.e.s.. Duke qėnė gruaja e parė dhe tutore (kujdestare),njerka e Pinit,birit tė rritur te Agronit (qė e kishte me gruan e dytė),ajo u vu nė krye tė shtetit ilir e tė ushtrisė,duke mbretėruar e komanduar nė vitet 230-228 p.e.s.
Teuta ishte njė personalitet me zė nė historinė e Ilirisė,pas Bardhylit e Glaukias, Klitit e Agronit.Janė vetėm tre vjet sundimi,por vepra dhe lavdia e kėsaj gruaje ka triumfuar nė shekuj.Pėr kohėn qė udhėhoqi ajo rivalizoi perandorinė dhe perandorėt e mėdhenj romakė. Vėrtete Teuta e mori drejtimin e shtetit nė njė periudhe te lulezuar,por do te duhej edhe mendja dhe dora e saj e sigurt per ta ruajtur dhe per ta cuar me perpara kete zhvillim. Ajo vijoi me planet dhe synimet e Agronit.Perforcoi me tej rendin shteteror,duke i dhene perparesi pushtetit qendror.U dha impuls te ri zhvillimit ekonomiko-kulturor te qyteteve,si baze themelore per nje stabilitet dhe fuqizim ne fushen ushtarake.U be kujdes qe te mos cenoheshin kufijte e meparshem te mbreterise (qe shtriheshin nga Vjosa ne Naron,pervec Durresit,Apollonise dhe Lezhes, qe ende mbaheshin si koloni nga romaket).
Vemendjen kryesore ia kushtroi ushtrise dhe, sidomos, flotes se fuqishme detare,jo me te vogel sesa ajo para saj.Dhe per kete Teuta urdheroi: "Prijesit ta quanin si armike gjithe anedetjen".Keshtu,liburnet e flotes ilire benin ligjin ne Adriatik.Nje shtet i qendrueshem dhe me pretendimet e veta te drejta,me nje fuqi detare qe sfidonte deri ne hyrje te Mesdheut,nuk mund te pranohej,qofte edhe ne heshtje,nga shtetet qe e kufizonin Ilirine. Teuta,si nje grua e zgjuar qe nuhaste se c'ngjiste rreth e qark,i parandjente rreziqet.Prandaj,ndermori dhe realizoi nje veprimtari te gjithaneshme politike,ushtarake e diplomatike.Ajo u perpoq per te afruar aleate (sic ishte formimi i marredhenieve me Maqedonine) per te perballuar opoziten e brendshme dhe kercenimet e jashtme.Nderkohe edhe strategjikisht,ajo punoi per te zbutur armiqesite e mbreterve te vecuar dhe,pergjithesisht, per te shuar rivalitetet e grupeve shoqerore te aramatosura brenda mbreterise.Me kete vije dinamike dhe elastike,mbreteresha-stratege e rriti prestigjin,shendoshi pozita ne gadishull e Adriatik dhe pergatiti terrenin e opinionin per hapa dhe aksione te reja. Per te ndaluar marrjen e territoreve te Ilirise dhe tkurrjen e shtetit ilit ne nje hapesire te cunguar,Teuta e shkallezoi fushaten ushtarake.Me shpine te sigurte dhe krahun lindor aleat,ajo u vu ne krye te ekspedites se dyte ushtarake ilire (230 p.e.s.) kunder Lidhjes Epirote ne jug si rreziku me imediat.Ajo frymezoi dhe komandoi me sukses ushtrine e floten.Kryeqyteti epirot,Foinika (Finiqi i sotem),qe dallohej si me i pasuri midis qyteteve te Epirit,ra ne duart e ushtrise ilire.Republika e Epirit u mund politikisht dhe ushtarakisht,sepse nga pikepamja strategjike u izolua dhe u mbajt e shkeputur nga Maqedonia.Epiri,me pas,braktisi aleatet,etolet dhe u lidh me mbreterine e Teutes. Pasi theu frontin kryesor,mbreteresha i shpernguli forcat dhe zmbrapsi mesymjen e ushtrise dardane nga Lindja,aleatit te dyte te Epirit,te cilet llogarisnin me egoizem se mund te mashtronin "gruan-stratege",duke e futur ne gogtije ne dy fronte.Mirepo,Teuta u tregua me e shkathet.Ajo perfundoi armepushimin me epirotet,ku siguroi njeheresh nje aleance me ta kunder ahejve dhe etoleve,duke zbutur rrezikun dardan.Me keto fitore ushtarake te rendesishme dhe disa aleanca ushtarake te njekoheshme,si psh. edhe me Lidhjen Arkanane,ajo e shtriu sundimin ne trojet etnike, duke vendosur nje kufi te drejteperdrejte te shtetit te saj me ate te botes greke.
I ktheu vemendjen dhe fuqite ne Perendim,drejt qyteteve bregdetare qe te largonte kercenimin me te madh (pranine romake).Keshtu,ne pranveren e vitit 229 ndertoi anije te tjera dhe i dergoi ne viset e Hellades (Greqise).Pjesa me e madhe u nisen per ne Korkyre,kurse te tjerat qendruan ne limanin e Epidamnit gjoja per furnizim,por ne fakt,per ta marre ate me dredhi. Banoret e besuan,vecse kur pane kapjen e mureve te qytetit vrapuan dhe luftuan derisa i debuan detaret e Teutes.Atehere,kjo priti derisa erdhi ne ndihme flota e Etolise dhe e Akaise,te cilat,se bashku,i dolen perpara flotes ilire.Beteja u zhvillua ne afersi te ishullit Paksos.Ketu detaret ilire u versulen me anijet e tyre te lidhura nga kater dhe u perleshen me armiqte.Kundershtaret,te futur ne mes te sqepave te anijeve te lidhura bashke mezi leviznin,derisa ne saje te shpejtesise ne te lundruar dhe te nje ere te favorshme,u larguan.Pra,grupimi detar grek u shpartallua.Ishulli me rendesi strategjike ne detin Jon (qe mbyllte hyrje-daljet ne Mesdhe-Adriatik e anasjelltas),ra ne zoterimin e Teutes se Ilirise. Ne planin diplomatik e ne fushen ushtarake, Teuta u be shpejt objekt interesimi dhe diskutimi ne shtetet perreth,posacerisht ne Rome,ambicia e se ciles tashme ishte hedhur ne Lindje.A mund ta duronte perandoria e re dhe e madhe mesdhetare rivalitetin e diplomacise se nje gruaje?Kjo do te ishte nje fyerje per superfuqine e asaj kohe.Qe te thyente epersine e flotes ilire,te fuste ne kontroll Adriatikun dhe te dobesonte Mbreterine Ilire,senati romak nisi nje aksion te bashkerenduar politiko-diplomatik,te shoqeruar me provokime ushtarake.Keshtu,kur disa anije romake u sulmuan ne Adriatik nga anije ilire dhe disa tregtare italike u preken nga iliret ne Foinike,Roma nisi dy delegate (Gain e L. Korongain) ne Shkoder, te cilet i kerkuan Teutes te nderpriste sulmet ne det.Si diplomate,ajo premtoi se do te kujdesej qe romaket te mos pesonin ndonje padrejtesi ne detin e perbashket,por nuk mund te ndalonte lundrimin privat te nenshtetasve jashte Ilirise.Delegati me i ri,qe s'i pershtatej kohes,guxoi: "Romaket,o Teute kane nje zakon shume te mire qe padrejtesite private i ndjekin publikisht dhe i ndihmojne atyre qe demtohen padrejtesisht.Dhe do te perpiqemi qe per se shpejti te te detyrojme qe te ndreqesh zakonet mbreterore te ilireve".Teuta u fye dhe u ndez aq shume,sa coi qe ta vrisnin delegatin kercenues.Duke mos qene te mesuar ne ate epoke me pranine e grave si mbreteruese dhe per rolin e strategut (sic ishte rasti me Teutes e Ilirise),ate e portretizojne nje sundimtare krenare nga natyra si grua dhe nga fuqia si shtet,por me dobesi (frike dhe paqendrueshmeri) posa merrte vesh kercenimet romake per lufte.Por,ta,shtojne se po ajo grua,porsa shihte se rreziku ende nuk ishte afruar,i perbuzte dhe dergonte ushtri atje ku donte.Atehere del se kjo mbretereshe-stratege ilire qendronte ne lartesine e strategeve te kohes,te cilet dine te cmojne situata e te shfrytezojne rrethanat.Atehere,Romes i duhej nje shkak.Ky u "gjet" shpejt te "pirateria",e posacerisht te "vrasja" nga Teuta e ambasadorit romak,qe kthehej ne Rome.Teuta perdoi mjaft taktika kundervenie dhe njeheresh toleruese per ta perkedhelur senatin e Romes,qe te menjanonte nje konflikt te armatosur me te.Ajo paralel mori masa te rendesishme per t'i paraprire cdo mundesie,duke angazhuar ushtrine dhe floten per mbrojtjen e vijes bregdetare duke bllokuar bregdetin.
Romaket, me rreth 20 mije veta dhe 200 anije,lundruan ne dy drejtime dhe zbarkuan ne tre rajone: ne Korfuz,ne Apoloni dhe ne Durres. Flota ilire u ndesh me kundershtarin epersor,realizoi beteja te vogla dhe u shkaktoi humbje te cilat romaket nuk i prisnin.Por fati i Luftes se Pare iliro-romake (229-228 p.e.s.) nuk u percaktua nga veprimet luftarake,sic ndosh rregullisht,por nga disa shkaqe te prejardhura. Tre qytetet bregdetare ilire te permendura me sundimtare romake ishin thike ne shpine per te.Komandanti i saj ne Korfuz, Dhimiter Fari,i predispozuar per t'i zene frontin Teutes,ua dorezoi vete floten ilire dhe ishullin romakeve.Ushtria romake ndeshi ne rezistence kryesisht ne viset e ardianeve,sodomos ne qytetin Nutria (qytet ilir ne qytetin e Dalmatise),ku pesoi humbje te renda .Kjo ndeshje e pjeshsme nuk mund ta permbyste situaten e pergjithshme luftarake,qe po anonte nga romaket. Teuta e drejtoi shtetin dhe ushtrine ne lufte per afro 6 muaj, por duke qene objektive se ishte dobesuar nga tradhetite e brendshme, e mbetur pa fuqine ushtarako-detare dhe pa perkrahje nga fqinji lindor,u terhoq me forcat e pakta ne qytetin e fortifikuar te Ruzonit. Ne pranveren e vitit 228, mbreteresha ilire dergoi perfaqesuesit e saj ne Rome.Gjate bisedimeve u manovrua me disa leshime,por ne fund nuk iu shmang shtrengates se nenshtrimit me senatin,te nje paqeje me kushte shume te renda.Sipas saj "Mbreteria e Ilirise u detyrua te hiqte dore nga viset jugore,te mos prekte me tre qytetet bregdetare (Lezhen,Durresin,Apolonine),t'i paguante Romes nje tribut vjetor,te njihte sundimtar ne viset veriore Dhimiter Farin dhe mos i lejonte te lundronin ne Adriatikun e poshtem,ne jug te Lezhes,me teper se dy anije te armatosura se bashku".Ne historine e marredhenieve shteterore-ushtarake iliro-romake keto ishin ta parat marreveshje dhe traktate. Por keto kufizime,me permbajtjen e nje bllokade detare,e dobesuan me tej Mbreterine Ilire,sidomos ushtarakisht,si nje fuqi e madhe tokesore dhe detare qe kishte qene.Roma fitoi epersine mbi Adriatik. Iliria u kthye e tera ne province romake.Pas kesaj paqe,ushtrite romake u larguan. Teuta hoqi dore nga pushteti mbreteror dhe ate e mori Dh.Fari. Nga kjo kohe del nga skena politiko-ushtarake.Per sa kohe qe mbreteroi e komandoi,ajo luajti nje rol te rendesishem historik ne bashkimin dhe konsolidimin politiko-shteteror, ne perparimin ekonomiko-kulturor dhe ne fuqishmerine ushtarake te Ilirise.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7553
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Sun Oct 21, 2007 10:53 pm

Si duket jane gjetur ca shenja te armeve ne Kosove qe e vertetojne se ne luften e Trojes qe eshte bere ishin arme te prodhuara apo qe i kishin bere ne Dardani ....
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7553
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Thu Nov 29, 2007 9:18 pm

Kur flasim pėr gjurmimet arkeologjike tė shqiptarėve ėshtė mirė ta definojm se greko fanariotėt dhe shqiptarėt... cilėt janė autokton e cilėt janė tė ardhur nė trojet e sotme ku jetojnė ? A ėshtė kjo sot e vėrtetuar ?

Fillojm me Dodonėn. ... e cila ėshtė 22 km nė jug tė Janinės midis maleve Tomaros dhe Manoliassa. Perėndia e parė e cila kishte ardhur ishte Perėndesha Toke. Kulti i Zeusit dhe pema e shenjtė e Lisit u soll nė Dodona nga Selloi, degė e fisit tė Thesprotėve, nė mes tė shekullit 19 dhe 14 p.e.s.etj etj ...

Si mund qė Dodona nė Greqi tė jet greko fanariote, kur gjeografikisht ishte jashtė sferės sė botės greko fanariote . Ėshtė mė nė veri dhe mė nė perėndim.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7553
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Thu Dec 06, 2007 2:03 am



the illyria
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7553
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Thu Dec 06, 2007 2:10 am



Albania's ancient history
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7553
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Fri Dec 07, 2007 5:33 am




Janė gjetur tre skelete, qė u pėrkasin
njė burri, njė gruaje dhe njė fėmije, tė cilėt mendohet se kanė gjetur vdekjen gjatė tėrmetit tė vitit 1273, janė zbuluar nė afėrsi tė amfiteatrit antik tė Durrėsit. Zbulimi ėshtė kryer gjatė ekspeditės sė katėrt arkeologjike italo-shqiptare, qė ka nisur 10 ditė mė parė dhe qė synon njohjen e plotė tė amfiteatrit 1900-vjeēar. Fillimisht u gjet skeleti i njė fėmije 12-13 vjeēar, gjinia e tė cilit do tė pėrcaktohet pas analizave antropologjike. Mė pas, u zbuluan skeleti i njė gruaje me gjatėsi rreth 1.70 metėr, si dhe ai i njė burri, i cili ndodhet nė gjendje tė pėrkulur dhe puna pėr nxjerrjen e plotė vazhdon ende. Tė gjithė skeletet ndodhen tė shtrirė nė brinjė, dhe nuk bėhet fjalė pėr njė varrezė tė vogel lagjeje, por pėr trupa qė vdekja i ka gjetur nė pozicione tė ndryshme paniku, burri dhe gruaja madje kanė drejtime tė kundėrta largimi dhe megjithėse ndodhen vetėm 2 metra larg njeri tjetrit, nė ikje e sipėr i kanė kthyer shpinėn sho-shoqit, ndėrsa skena duket se i pėrngjet pamjeve tė tėrmetit tė tmerrshėm tė Pompeut. Kėto janė skeletet e para tė zbuluara gjatė katėr ekspeditave, qė kanė nisur nė vitin 2004 dhe qė zgjasin 6 javė. Gėrmimet janė njė bashkėpunim i Universitetit tė Parmės me Departamentin e Arkeologjisė nė Durrės dhe financohen nga Ministria e Punėve tė Jashtme tė Italisė. Skeletet janė zbuluar nė thellėsinė prej afro 2 metra dhe i pėrket shek. XIII. Ato ndodheshin nėn dyshemenė e njė godinė mesjetare, e cila ėshtė zbuluar gjatė ekspeditės sė vitit tė kaluar. Kjo pjesė e godinės i pėrket fundit tė shek. XIII dhe tė zotėt e shtėpisė nuk kishin arritur t’i gjenin skeletet para shtrimit tė dyshemesė. Durrėsi ka pėsuar disa tėrmete, ndėr tė cilėt mė tė pėrmendurit janė ai i vitit 58 para Krishtit; ai i vitit 346 pas Krishtit dhe ai i vitit 529 pas Krishtit. Tėrmeti i vitit 1274, tė cilit i pėrkasin edhe skeletet e zbuluara sot pranė afiteatrit, ėshtė tėrmeti i katėrt shkatėrrimtar, qė ka pėsuar qyteti me histori 3 mijėvjecare.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7553
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Sat Apr 12, 2008 1:56 pm

ANTIGONEA NJĖ QENDĖR E PRODHIMIT TĖ MONEDHAVE

Arkeologėt zbulojnė nė Antigone monedha bronzi eargjendi
dhe sende tė pėrdorimit tė pėrditshėm

Engjėll Serjani, Gazeta „SHQIP“

Nė vazhdim tė gėrmimeve dhe kėrkimeve arkeologjike nga njė ekspeditė e pėrbashkėt shqiptaro-greke, qė nisi ekspeditėn nė fillim tė javės nė qytetin antik tė Antigonesė, arkeologėt kanė mundur tė zbulojnė monedha bronzi e argjendi dhe sende tė tjera tė pėrdorimit tė pėrditshėm. Monedhat e gjetura gjatė ekspeditės shqiptaro - grekeqė vėrtetojnė se qyteti ka pasur punishte pėr prerjen e monedhave.


Gjatė gėrmimeve qė kanė nisur tė hėnėn nė njė kuadrat banesash tė vendosura nė pjesėn qendrore tė qytetit 2300-vjeēar tė Antigonesė, punėtorėt qė kryejnė gėrmimet dhe arkeologėt shqiptarė e grekė, qė i ndjekin hap pas hapi punimet nė rrėnojat e qytetit epirot, tė djegur brenda njė nate nė vitin 168 Para Krishtit, u gjendėn 2 monedha bronzi, me mbishkrimin"IPIROTOM" dhe njė monedhė me mbishkrimin "APOLLON". Ndėrkohė, sipas arkeologes greke, Jorgjia Plaku, nė inventarin e gjetjeve, pėrveē monedhave, pėrfshihen edhe materiale tė tjera tė pėrdorimit tė pėrvitshėm kulturor, ushtarak, ekonomik dhe jetik, si enė balte, amfora, pjata balte, tjegulla qė shėrbenin pėrmbulimin e ēative, maja heshtash, gjyle guri qė janė hedhur me katapulta gjatė rrethimit, fragmente tė godinave urbane dhe tė mureve rrethuese.
Arkeologu shqiptar, Dhimitėr Ēondi, gjetjeve mė tė fundit thotė se: "Ndonėse numri i monedhave tė zbuluara nė Antigone, edhe gjatė ekspeditave tė mėparshme tė realizuara nė Antigone kryesisht nga prof. Dhimosten Budina, arrin nė 1000 copė dhe qė u pėrkasin qytetėrimeve tė ndryshme nga Azia e Vogėl, nė Greqinė e Lashtė, Apoloni, Kerkyrėn e Lashtė e deri nė Romėn e Lashtė, qė dėshmojnė pėr shkėmbimet dhe lidhjet e fuqishme ekomomike tė Antigonesė, 3 monedhat e gjetura nė ditėn e katėrt tė ekspeditės sonė kanė rėndėsinė e tyre shkencore dhe historike e pėr kėtė do tė duhen studime mė tė plota nga ekspertėt e fushė".


arkeologu
Paraprakisht, vazhdon arkeologu Dh. Ēondi, ne mund tė bėjmė pėrshkrimin e monedhave tė gjetura, tė cilat, nė fakt, janė modele tė njohura pėr ekspertėt e arkeologjisė, pasi janė ndeshur edhe nė gėrmimet e mėparshme. "Njėra prej monedhave tė gjetura ėshtė prej argjendi dhe i pėrket qytetit tė Apolonisė dhe nė njėrėn anė tė monedhės lexohet qartė fjala "APOLLON", ndėrsa dy monedhat e tjera janė vendase, pasi nė njėrėn anė tė tyre dallohet qartė se i pėrkasin llojit tė monedhave "Artemis me trekėndėshin e Dionisit" dhe tjera "Artemis me majė heshte", ndėrsa nė anėn tjetėr lexohet qartė fjala "IPIROTOM", qė do tė thotė Epir",sqaron Ēondi. Sipas arkeologėve, 2 nga 3 monedhat e gjetura janė mjete kėmbimi tė prodhuara nė Antigone dhe kjo vėrteton sė ky qytet i lashtė nuk ka qenė vetėm njė qendėr e madhe dhe e rėndėsishme e kėmbimit, por edhe njė qendėr e prodhimit dhe e prerjes sė monedhave. "Pėr tė provuar faktin se kjo ka qenė njė qendėr e prerjes sė monedhave tė bronzit shėrben gjetja mė parė nga prof. Dh. Budina e lingotės sė prerjes sė monedhave dhe monedhat e gjetura sė fundi janė tė tė njėjtės pėrmasė me lingotėn e zbuluar mė parė", tha Ēondi. Ndėrkaq, gėrmimet e kryera tė ekspeditės shqiptaro- greke, nėn drejtimin e bashkėdrejtorėve tė kėtij projekti, prof. Shpresa Gjongecaj e Institutit Arkeologjik tė Tiranės dhe dr. Kostas Zahos i Eforia Prehistorike Klasike 12 e Janinės kanė vazhduar edhe nė disa pika tė tjera tė qytetit antik, si nė pjesėt Lindore dhe Perėndimore tė murit rrethues, nė zbulimine njė katrori tė plotė tė banesave pėr t‘u dhėnė mundėsi vizitorėve qė tė krijojnė njė ide tė plotė pėr planimetrinė e parastudiuar urbane tė Antigonesė, ndėrkohė topografėt e ekspeditės punojnė pėrpėrfundimin e hartės topografike tė krejt Parkut Arkeologjik tė Antigonesė, kryer me metodėn moderne JPE, qė realizohet nėpėrmjet lidhjeve me 3 satelitėcivilė, qė lėvizin nė orbitėn e Tokės. [/size][/size]
[size=9][size=9]Pritet qė gjatėperiudhės 1 tetor deri mė 30 tetor 2006, kjo ekspeditė tė vazhdojė kėrkimet arkeologjikenė qytetin antik tė Antigonesė, me 20 punėtorė vendas nė pjesėn qendrore tė qytetit antik dhe nė disa fragmente tė murit rrethues nė mjediset e Antigonesė.


Antigonea
Ēfarė pėrfaqėson qyteti antik epirot i Antigonesė?


Sipas dėshmive dhe shkrimeve tė vjetra, Antigone e lashtė ka qenė njė qytet qė u ndėrtua nga Mbreti i Molosėve, Pirro. Njehsimi i vendndodhjes sė Antigonesė ka qenė objekt i debateve shkencore pėr shumė dekada, por nga tė gjithė pranohet se zbulimi dhe identifikimii pėrket arkeologut shqiptar, Dhimosten Budina, i cili gjatė ekspeditave dhe gėrmimeve qė bėri pėr vite tė tėra (1970 - 1985) arriti dhe zbuloi i pari disa tesera votimi tė argjendta me emblemėn e antigonianėve.

Historia
Qyteti ėshtė vendosur mbi dy kodra nė vendin e quajtur Jerma, nė pjesėn jugperėndimore tė fshatit Saraqinishtė tė luginės sė lumit Drino, nė distancė 5 kilometra, nė vijė tė drejtė nga Gjirokastra e sotme. Muret rrethuese tė qytetit, me gjatėsi afro 4 kilometra, rrethojnė njė hapėsirė me njė sipėrfaqe prej 45 hektarė tokė (450 dynym). Qyteti, ngapikėpamja urbanistike, ishte i organizuar nė katrorė ndėrtimi, nė bazė tė sistemit urbanistik tė hipodomik (bashkėkohor). Kėrkimet arkeologjike qė organizoi Dhimosten Budina ka zbuluar tė paktėn 10 objekte private, rrugė tė shtruara me pllaka, tubacione tė ujėrave tė zeza e trotuare, si dhe njė tunel, i cili pėrbėnte njė nga ndėrtesat e tregut. Rruga qendrore e qytetit, me gjerėsi afro 6 metra, e pėrshkonte krejt Antigonenė nė njė gjatėsi tė paktėn njė kilometėr nga hyrja veriore deri tek ajo jugore. Antigonea ishte qyteti i dytė nė madhėsi dhe nė rėndėsi nė hapėsirat e Kaonisė sė lashtė pas Finiqit. Kontrollonte rrugėt e famshme tė Antigonesė, nga ku kalonte rruga qė bashkonte Apoloninė e Vlorėn me rrafshnaltėn e Janinės dhe Epirit tė Jugut. Nė saj tė vendndodhjes gjeografike me rėndėsi tė madhe, Antigonea, afėrsisht nė mesin e luginės sė Drinos, njohu njė kulm zhvillimitė paparė. Afėr Antigonesė legjionet romake tė vitit 198 para Krishtit mundėn ushtrinė e Mbretit tė Maqedonisė, Filipit V. Mė vonė, nė 167 para Krishtit, Antigonea u shkatėrrua me mundėsinė mė tė madhe nga legjionet e Emil Pavlos bashkė me 70 qytete tė Epirit, sipas raporteve tė gjeografit tė lashtė, Strabonit. Zhvillimi i mėtejshėm i qytetit nuk ėshtė vėrtetuar plotėsisht.

Njė trigone mbretėrore, nė tė cilėn qėndron njė dysheme me mozaikė, me emblemė greke, dėshmon pėrpėrdorimin e vendit nė vitet e periudhės Paleokristiane.

Pse u quajt Antigone nga Pirroja i Epirit? Qyteti u quajt Antigone nga Pirroja nė nderim tė gruas sė tij tė parė, Antigoni, vajzė e fisnikėve maqedonas, Vereniqi dhe Filipi. Mė vonė, Vereniqi u martua me pasardhėsin e Aleksandrit tė Madh, Ptolemeon, Mbret i Egjiptit, nė oborrin e tė cilit Pirro njohu Antigonėn. Pėrveē gruas sė tij, Pirro nderoi edhe vjehrrėn e tij, Vereniqin. Pėr nder tė mbretėreshės mori emrin Vereniqi njė qytet nė Epir, i cili ndodhet afėr Nikopolisit.

Kur nisėn gėrmimet e para?
Gėrmimet e para nga ekspertėt arkeologė nisėn nė Antigone, nė prag tė Luftės sė Parė Botėrore, nga arkeologu amator, S. Evangelidhi. Ndėrsa gėrmimet sistematike dhe shkencore u ndėrmorėn nė Jermė, qyshprej vitit 1966 dhe pėr disa vite me radhė u nxor nė dritė njė material arkeologjik mjaft i pasur, i cili ndryshoi rrėnjėsisht pėrfytyrimet pėr kėtė vendbanim. Njė ndėr rezultatet e rėndėsishme tė gėrmimeve ėshtė identifikimi i rrėnojave tė Jermės nė qytetin e Antigonesė. Kjo u bė e mundur me zbulimin e njė tog teserash tė rrumbullakėta prej bronzi me mbishkrimin "ANTITONEAN". Kėto objekte, tė cilat pėrmbajnė dokumentin e parė epigrafik, qė bėn fjalė pėr qytetine Antigonesė, dhanė mundėsi tė korrigjohet mendimi i shprehur mė parė pėr kėtė ēėshtje. Njė interes tė veēantė nė Antigone paraqesin elementet urbanistike dhe arkitektonike. Pėr tė parėn herė nė qytetet tona kėto elemente janė zbuluar nė njė masė tė tillė qė tė japin mundėsi tė formosh, qoftė edhe nė vija tė pėrgjithshme, njė ide mbi planin urbanistik tė njė qyteti dhe veēoritė arkitektonike e konstruktive tė banesave qytetare.

Antigonea, si monument kulture Antigonea ėshtė shpallur monument kulture nė vitin1963 me vendimin e rektoratit tė Universitetit Shtetėror tė Tiranės, mbėshtetur nė ligjin e asaj kohe "Mbi shpalljen e monumenteve tė kulturės". Ėshtė themeluar nė shek. IV para Krishtit. Ėshtė qytetiantik me sipėrfaqe mė tė madhe, 45 ha nė vendin tonė. Gėrmimet arkeologjike mė tė plota qė kanė identifikuar emrin dhe historinė e qytetit janė kryer dhe drejtuar nga arkeologu i njohur, prof. dr. Dhimosten Budina. Nė pjesėn juglindore tė Antigonesė, gjatė kėtyre ekspeditave, tė udhėhequra prej arkeologut Dhimosten Budina, ėshtė zbuluar njė objekt kulti i hershėm kristian, qė sipas ekspertėve, i pėrket shek. tė 6, nė dyshemenė e tė cilit ėshtė zbuluar njė mozaik. Ndėr objektet qė dėshmojnė pėr vjetėrsinė e Antigonesė ėshtė edhe njė statujė e vogėl bronzi e Poseidonit, qė tani gjendet nė Muzeun Arkeologjik nė Tiranė. Gjurmėte kėtij qyteti nė planin urbanistik dėshmojnė pėr njė sistem tė rregullt dhe tė pėrparuar urbanistik,karakteristikė pėr qendrat e krijuara rishtas si Antigonea, ashtu dhe pėr qendrat e themeluara prej kohėsh, si Apolonia e Oriku. Kjo dukuri dėshmon pėr njė urbanistikė mjaft tė pėrparuar nė kohė, pasi themelimi i tyre pėrkon me fillimet e urbanistikės sė rregullt romake. Ka njė numėr tė madh banesash, njė kapelė ku paraqitet Shėn Kristofori, njė nga ikonografitė mė tė hershme nė klasifikimet botėrore.

Ēfarė kanė nxjerrė nė dritė gėrmimet?
Gėrmimet e kryera deri nė fund tė viteve ‘80 kanė nxjerrė nė dritė pjesė tė konsiderueshme tė murit rrethues tė qytetit, disa kulla mbrojtėse dhe njė hyrje me dy kulla. Nė brendėsi tė sipėrfaqeve tė qytetit janė zbuluar sipėrfaqe tė mėdha, me banesa dhe objekte publike, ndėrmjet tė cilave edhe njė banesė me gjysmė peristil, si dhe disa dyqane, punishte e kisha.

Zbulimet mė tė fundit arkeologjike nė 2005-ėn.
Zbulimet mė tė fundit nė Antigone janė bėrė nga njė ekspeditė e pėrbashkėt shqiptaro-greke dhe ato pėrfshijnė njė varr monumental tė vendosur nė pjesėn ku mendohet se dikur ka qenė shtrirė nekropoli iqytetit antik epirot tė Antigonesė dhe disa objekte brenda tij, si pjesa e pėrparme tė njė pėrkrenareje prej bronzi dhe disa armė. Drejtori i ekspeditės, njėkohėsisht drejtor i Muzeut Arkeologjik tė Butrintit, prof. dr. Dhimitėr Ēondi, qė drejtonte gėrmimet nė terren gjatė kėsaj ekspedite, thotė se: "Nė brendėsi tė varrit monumental, tė tipit tė varreve tė mbretėrve maqedonas, gjatė kėtyre gėrmimeve ėshtė bėrė e mundur tė gjendet njė pėrkrenare bronzi e madhėsisė 20 me 30 cm. Ėshtė pjesa e pėrparme e pėrkrenares, e cila vendoset pėrpara fytyrės sė luftėtarit". Megjithatė, sipas arkeologėve, shtresa e fundit e varrit nuk ėshtė prekur nga gėrmimet e trafikantėve tė objekteve antike. Kjo do tė thotė qė aty mund tėgjenden edhe objekte tė tjera tė rėndėsishme, qė i pėrkisnin personit tė varrosur atje. Gjatė gėrmimevenė brendėsi tė varrit, arkeologėt kanė arritur tė zbulojnė edhe fragmente qeramike e bronzi, tė cilat do tė studiohen dhe dokumentohen nė vazhdim nga ekspertėt e arkeologjisė. Ndėr punimet me rėndėsi e vlerė pėrkthimin e Antigonesė nė njė vend tė vizitueshėm ėshtė edhe projekti italian pėr nivelimit topografik tė territorit prej 45 hektarėsh, ku, sipas ekspertėve italianė, janė 22 pika trigonometrike, tė cilat pėrherė tė parė krijojnė me anė tė metodave tė fotogramomentrisė njė pamje mė tė plotė tė kėtij monumenti tė lashtė. Vėmendja dhe ekspeditat janė rikthyer nė Antigone pas afro 20 vjetėsh, ku nuk janė kryer zyrtarisht ekspedita arkeologjike, ndonėse gjatė kėsaj periudhe nuk kanė munguar gėrmimet klandestine nga gjurmuesit, trafikantėt dhe grabitėsit e vlerave tė antikitetit.

Zbuluesi i Antigonesė, arkeologu Dhimosten Budina,ėshtė shpallur "Nderi i Komunės sė Antigonesė" nė qershor tė vitit 2003.

Arkeologu i njohur DhimostenBudina ėshtė shpallur "Nderi i Komunės sė Antigonesė"nga kėshilli komunal i kėsaj komune nė shenjė respekti pėr pėrkushtimin e tij shkencor gjatė ekspeditavekėrkimore dhe punės studimore pėr zbulimin, identifikimin dhe publicitetin e qytetit antik tėAntigonesė. Dhimosten Budina ishte njė nga ekspertėt e Institutit Arkeologjik pranė Akademisė sė Shkencave nė Tiranė, qė njė pjesė tė pėrkushtimit tė tij kėrkimor-shkencor e ka tė lidhur ngushtė me disa ekspedita arkeologjike pėr kryerjen e gėrmimeve nė qytetin e Antigonesė, qytetėrimi i tė cilit i takon shekullit III para erėssė re.




* Marre nga Gazeta "SHQIP"


_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7553
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Sat Apr 12, 2008 2:10 pm

Antigoneja, thesare te reja joshin arkeologet
Hapet per here te pare nje zyre menaxhimi





Ismail Xhaferri

Rizgjohet qyteti antik i Antigones. Ky rizgjim ka nisur me hapjen per here te pare te zyres se menaxhimit te vlerave te medha te ketij qyteti por edhe me fillimin e fazes se dyte te ekspedites se perbashket shqiptaro greke. Faza e pare e ekspedites qe perfundoi vitin e kaluar beri te mundur hartimin e tipografise ne te gjithe siperfaqen prej 45 hektar. Po gjate fazes se pare eshte zbuluar nje varr monumental si dhe nje perkrenare dhe disa arme prej bronxi. Perkrenarja e zbuluar eshte pjese e perparme qe vendoset per mbrojtje nga luftetart. Varri i zbuluar nuk eshte prekur nga germimet e trafikanetve te objekteve antike dhe kjo do te mundsoje edhe gjetjen e objekteve te tjera te luftetarit te varrosur atje. Ne fillimin e faza se dyte qe do te hedhe me shume drite mbi Antigonen ishin te pranishm specialist shqiptar dhe grek. Kosta Zaho drejtor i pales greke tha se ekspedita e perbashket e ketij viti do ti perqendroje punimet ne nje kuadrat te caktuar per te verifikuar vazhdimesine e jetes ne kete kuadrat. Por qellimi i fazes se dyte te ekspedites sipas Zahos nuk jane vetem punimet shkencore por edhe shndrrimi i qytetit antik qender te Kaonise ne nje vend te frekuentuar e vizituar nga turistet e huaj. Nje nder punimet me rendesi e vlere per kthimin e Antigonese ne nje vend te vizitueshm eshte edhe projekti italian per rivelimin topografik te gjithe teritorit ku sipas specialistve italian jane 22 pika trigonometrike te cilat me ane te metodave te fotogramomentrise krijojne nje pamje te plote te ketij monumenti te lashte. Drejtori i pergjithshem i ekspedites dhe njkohsisht drejtor i muzeut arkeologjik te Butrintit profesor doktor Dhimitr Condi thote se gjate ekspedites ne fazen e dyte do te synohet zbulimi i tri elementeve te rendesishem si jane teatri, tempujt dhe nekropoli. Ne fillimin e ekspedites se dyte dhe celjen e zyres se parkut te ketij qytei ka marre pjese eshte drejtori i insitutit arkeologjik Muzafer Korkuti i cili tha se i jemi rikthyer punimeve per zbulime te metejshme ne Antigone. Brenda ketij qyteti fshihen elemet mjaft te rendesishem mbi te cilat do te hidhet drite nga ana jon. Per kete duhet nje pune shkencore 10 vjecare por edhe me durim e pasion duke ecur ne gjurmet e zbuluesit te ketij qyteti Dhimosten Budina.
Ngritja e parkut te Antigones me status te vecante eshte miratuar disa vite me pare por tashme ai u be realitet. Ministri aktual i kulturs Bujar Leskaj ka akorduar nje fond prej 10 milion lekesh per nisjen e punes ne kete park. Celja e kesaj zyre do te jap nje kontribut te madh per vlerat e trashgimise kulturore, arkeologjike, historike dhe natyrore te qytetit te lashte. Kjo pasi brenda ketij qyteti ka ende shume objekte me vlere qe qendrojne te fshehura. Germimet intesive te kryera deri ne fund te viteve 80-t kane nxjerre ne drite pjese te konsiderueshme te murit rrethues te qytetit disa kulla mbrojtese dhe nje hyrje me dy kulla. Ne brendesi te tij jane zbuluar siperfaqe dhe banesa me objekte publike si dhe dyqane punishte kisha etj. Per vlerat e saj te medha Antigonea eshte shpallur monument kulture ne vitin 1963 dhe eshte themeluar ne shek. IV para Krishtit.


* Marre nga "Gazeta Shqiptare" Tetor 5, 2006:106

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7553
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Sat Apr 12, 2008 2:11 pm

10 milion lek per ngritjen e Parkut Kombetar

Antigonese i kthehet prika e premtuar

E. B

Gjirokaster – Drite jeshile per Parkun Kombetar te Antigonese. Nje fond prej 10 milion lekesh te rinj nga ana e Ministrise se Turizmit, Kultures, Rinise dhe Sporteve eshte hapi i pare i hedhur ne drejtim te konsolidimit te ketij parku. Ky fakt eshte bere i njohur nga kryetari i komunes se Antigonese, Ylli Muho, sipas te cilit “investimi prej 10 milion lekesh, akorduar nga ministri Bujar Leskaj eshte i pari i ketij lloji qysh prej miratimit te Antigonese Park Kombetar. Celja e zyres se ketij parku dhe blerja e pajisjeve te saj do te jene punet e para qe do kryhen me kete fond”. Para tre muajsh, me nje vendim po te ministrit Leskaj, Antigonea u perjashtua nga fondi i investimeve per kete vit dhe ky fakt u prit keq nga komuna e Antigones. “Djegia e dyte e Antigones” e cilesoi Muho vendimin e atehershem i cili duket se u riparua disi me vonese. Vendimi i diteve te fundit i MTKRS-s eshte cilsuar “si tregues se kjo ministri per here te pare ka menduar seriozisht per kthimin e qytetit antik te Antigones ne nje qender te vizitueshme dhe per t'a perfshire ate ne harten dhe axhenden turistike te vendit”. Antigonea eshte qyteti qe mbreti i Epirit, Pirro, i beri dhurat si prike bashkshortes se tij te pare, Antigonse, e bija e mbretit te Egjiptit, Ptolemeut. Qyteti i dyte me i madh i Epirit, me nje siperfaqe 47 hektare dhe mur rrethues 4 mije metra, prej shume vitesh mban statusin e nje Parku Kombetar, por asnjehere nuk eshte perfshire ne listen e investimeve.



* Marre nga Gazeta "Shekulli"

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve: 9104
Age: 104
Vendi: Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi: Bum - Bum bum !
Registration date: 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Apr 16, 2008 3:02 pm

Njė zbulim i ri nė Kalanė e Tiranės


Mansium-i Romak dhe Castrum-i Bizantin nė selinė e Pashallėkut tė Tiranės


· Pas zbulimit tė parė tronditės tė 2001-shit, tė njė kulle katrore me dimensione 12m x 12 m, e cila pasi u dokumentua u rivarros nėn shtresėn e asfaltit, njė tjetėr zbulim mbresėlėnės ėshtė bėrė nė Kalanė e Tyrhanės (Tyrcanos): njė kullė rrethore nė kėndin veri-lindor tė kėshtjellės, gjė qė siguron pėrfundimisht shkencetarėt se kemi tė bėjmė me njė kėshtjellė perandorake justiniane.


Shkruan: Artan Shkreli, Tiranė, Prill 2008


“Zot na ruaj prej ēifutėve tė Selanikut, prej turqve tė Egribosit, prej grekėve tė Athinės dhe prej shqiptarėve tė Tiranės!”, thotė njė proverb turk. Askush s’di tė thotė as sot e as nė qindvjetėshin e nėntėmbėdhjetė - kur regjistrohet ky proverb - se ē’rrethana i ngucėn turqit tė shpreheshin kėsisoj. Ka gjasa qė kjo thėnie ta ketė zanafillėn nė periudhėn e turbullt tė Pashallėqeve, atėhere kur Shqipėria e Mesme nė pėrgjithėsi, dhe sidomos Tirana, u pėrfshinė nė vorbulla luftimesh tė acaruara, ku vlonte njė zjarr i ēuditshėm, i cili del se ndizej edhe mė fort pas ēdo ndėrhyrjeje tė pushtetit sulltanor.

As Stambolli e as tė dėrguarit nuk mbėrrinin t’i kuptonin grindjet e feudalėve “tė vegjėl, por idhnakė”, sherre tė cilat flakėruan fort kur Ahmet Kurt Pasha i Beratit rrethoi Tiranėn nė vitin 1780. Tė habit fakti qė ndėr historianė ka lėshuar rrėnjė bindja e gabuar se qyteti fushor nuk kishte kėshtjellė asokohe. Ėshtė marrģ kjo hamendje, pasi Ibrahim Bargjinolli nuk mund tė mbrohej nga ushtria e vuxhudshme e Kurt Pashės duke u mbrojtur pas shtėpive tė qerpiēit. Me siguri kėshtjella e vjetėr, ndonėse e mballosur vende-vende e thuajse firomėzėnė nga pirgu i shtėpive rreth saj, i motivonte radhėt e tiranasve nė qėndresat e mbrame qė tė shtrėngoheshin prapėseprapė nė po atė fortifikim. Nė fakt, mė tepėr se kėshtjellė nė kuptimin klasik tė fjalės, pėr shqiptarėt ajo pėrfaqėsonte “sarajin”, i cili mė sė shumti nuk ish gjėsend-tjetėr veēse pallati i sundimtarit apo guvernatorit, i rrethuar me mure mbrojtėse. Andaj do tė ketė lindur edhe ngatėrrimi i gjithėhershėm i “kėshtjelles” sė qytetit me “sarajin” apo “pallatin”.

Pėrsa nuk ta mbush syrin, Kalaja e Tiranės rrok njė sipėrfaqe mė tė madhe se ajo e Petrelės, ēka se kjo e dyta ėshtė pėrshkruar imtėsisht falė vendndodhjes sė saj tė pambėrritshme dhe ngulimit-ēelės qė zė nė rrugė tė Qafė-Krrabės - degėzim fort i rrahur i rrugės Egnatia. Pėr tė qenė tė saktė duhet tė themi se tė dhėnat pėr Petralba-n/Petrelėn fillojnė tė bjerren me vendosen e Pax Turcica-s, kur ushtritė e huaja nuk lėvrijnė mė aq shumė nėpėr Shqipėri - sakur nė periudhėn osmane, nė Shqipėrine e Mesme, zėnė e shfaqen si tė rėndėsishme edhe fortifikimet kodrinore, si Preza, Ishmi apo Ndroqi, e madje edhe ato fushore si Elbasani, Peqini e Tirana.

Ashtu si kalaja e Elbasanit (me profil mirėfilli osman) u ngrit saktėsisht mbi rrėnojat e Skampinit tė lashtė e tė braktisur prej shekujsh, edhe ajo e Tiranės duhet tė ketė pasur tė njėjtėn ecuri. Ringritja e saj e ngadaltė, por e vazhdueshme shpesh u ka shpėtuar kronistėve, pasi silueta e saj nuk shfaqej dhe aq si fortesė e mėvetėsishme, se si pallat i rrethuar mu nė mes tė qytetit. Sot njė gjė ėshtė krejt e qartė, siē arsyeton edhe Hahn-i, Tirana trashėgoi emrin historik tė qendrės sė banuar, e cila ka qenė kurdoherė po aty pėrgjate shekujve, duke u luhatur brenda sinorėve tė kėsaj hapesire qė zė dhe sot. Pa i hyrė hamendjeve pėr etimonin toponimik, nė ky i fundit ka zanafillė kadme, etruske, thrake apo ilire (per secilin variant ka argumente pro e kundėr), Barleti vėren se emri ka qenė i pėrdorur gjerėsisht nė zonė. Pos asaj qė e emėrton Tiranė ė madhe (Tyranna Major - Tirana e sotme), ai zė ngoje edhe Tiranėn e vogėl (Tyranna Minor - pranė Krujės), cekasė tė cilėn Hahn-i e pėrdor si argumentpro tezės se ky toponim ka prejardhje vendase. Rėndėsia e qendrės natyrisht ka qenė mė e madhe para sundimit osman, aq sa tė shėrbente si mbiemėr, pasi njė shekull e gjysmė para Marin Barletit, nė vitin 1372, nė dokumente venedike na shfaqen akte noterėsh qė flasin pėrdy marinarė “tiranas”: Vilin dhe Leonin (Villino da Tyranna dhe Leo da Tyranna - marinarios).

Castrum Romako-Bizantin

Pėr kohėrat pararomake tė Tiranės nuk dalin tė dhėna eksplicite, pėrpos faktit se zona ka pasur njė zhvillim tė mirė ekonomik. Nė lashtėsi, vendbanimi Tyrkanos/Tirhan-ės shtrihej pranė vendit tė quajtur “Kroji i Shinjinit”, aty ku deri vonė ka qenė Fusha e Aviacionit. Sikundėr edhe pėr qendra tė tjera tė antikitetit, kjo vendndodhje gjendej pranė lumenjve apo burimeve tė ujit, e nė rastin konkret nė zonėn qė shtrihej ndėrmjet shtratit tė lumit tė Rigllates (sot, Lumi i Tiranes) dhe pėrroit tė Lanės. Gjurma mė e dukshme e kėtij vendbanimi ėshtė rrėnoja e kishės paleokristiane tė Shėn Gjin/Gjon Pagėzorit - e njohur kryesisht per mozaikun e saj - ndėrtuar nė kohėra paleokristiane dhe shndėrruar nė kishėz nė kohėn kur sundoi Kostandini i Madh. Sot aty ende mund tė kėqyret njė mjedis nėntokėsor, por me funksion tė papėrcaktuar mirė. Stelat madhėshtore tė periudhės romake, tė gjetura nė zonė e tė ekspozuara po aty, dėftojne pėr praninė e njė nekropoli tė pasur (ende tė pazbuluar), e pėr rrjedhim dėshmojnė sakaq se ky vend ka qenė vijimisht i rėndėsishėm. Nė fakt thesaret e gjetura me monedha ilire dhe denarė romakė pranė Pallatit te Brigadave, qė datohen nė kapercyell tė Erės sė Vjeter me atė tė Re, jane tregues i begatisė sė Tiranės, duhet tė ketė pasur qė nė kohėt romake njė qendėr pėr administratėn, qendėr kjo e vendosur brenda nė njė castrum - fortifikim fushor.

Kjo hamendje, nga hipotezė po shnderrohet dora-dorės nė pohim shkencor qysh prej vitit 2001, kohė kur u bėne gėrmime sporadike tė mureve tė kalase mesjetare tė qytetit. Gjatė restaurimit tė njerės prej portave osmane tė kalasė u zbuluan struktura shumė tė vjetra muresh, me zhvillime planimetrike te ndėrlikuara, por edhe njė kullė e pazakontė me trashėsi muresh 3m dhe me dimensione 12.00 x 12.00 m. Ndonėse atėherė sondazhet vazhduan gjer nė thellėsinė 2.90 m nėn nivelin e asfaltit, nuk u gjet dot fundi i tabanit tė themelit, pasi ai ndodhej mė nė thellėsi tė tokės sė butė argjilore .

Kėshtu, nė verė tė vitit 2001, u zbulua se muret e castrum-it zgjatoheshin drejt Akademisė sė Shkencave. Zbulimi i gjurmėve tė mureve prej guri, tė ruajtura pėr mrekulli nėn tokė, ish diēka emocionuese. Ato kalonin para shtatores sė Fan Nolit ku ktheheshin me 90ŗ nė drejtim tė Lanės duke vijuar pėrpara Parlamentit tė sotėm dhe duke u kthyer sėrish te SHQUP-i, sipas njė aksi paralel me murin ku mbėshtetet sot Kinema Millennium. Kėsisoj shfaqej forma tipike e njė castrum-i romak, tė orientuar veri-jug dhe lindje-perėndim, sipas parimit cardo et decumanus. Ka gjasė qė bazat e kėtij castrumi tė jenė hedhur gjatė periudhės sė Luftes Civile Romake, kur zona u mėsy nga legjionet e Qezarit, qė mbante tė ngujuar nė Petra/Shkėmbin e Kavajės ushtrinė e Pompeut. Dihet se Qezari u kujdes t’i mbyllte ēdo ndihmė Pompeut nga Maqedonia nėpėrmjet rrugės sė Qaf-Krrabės dhe mund tė hamendet se ai ndėrtoi me kast edhe njė fortifikim pėr garnizonin e tij tė kontrollit rrugor. E nė kėtė rast do kishim tė bėnim me njė mansium. Historiani K. Frashėri mendon se pėr t’i rritur fuqinė mbrojtėse kėsaj kėshtjelle fushore, ajo duhet tė ish e qarkuar me ujėrat e pėrroit tė pashterrshėm tė Lanės, nėpėrmjet njė kanali tė posaēėm – teknikė efikase pėr kohėn, nė mbrojtjen e kalave fushore. Njė gjė e tillė ėshtė zbuluar tė jetė bėrė edhe me kalanė e Skampinium/Elbansan, e cila ka qenė e rrethuar nga njė kanal qė furnizohej prej ujėrave tė pėrroit tė Zaranikės.

Pas kėsaj castrum-i duhet ta ketė humbur rėndėsinė e tij, pasi Pax Romana vendosi qetėsinė shekullore nė trevė. Romės nuk i interesonte krijimi i njė qyteti tė madh nė Tyrhan, ngaqė ky funksion pėrmbushej nga Dyrrahu fqinj; ajo ish e interesuar vetėm tė konsolidonte qendrėn rurale, qė administronte mbarėvajtjen e punėve bujqėsore si dhe tė mirėmbante mansium-in/stacionin rrugor qė kontrollonte degėzimin pėr Qafė-Krrabe tė rrugės Egnatia. Ndaj dhe kjo kėshtjellė do tė pėrmendej vetėm gjashtė shekuj mė pas, ahere kur Roma kishte rėnė dhe Bizanti ndodhej nėn trysninė e dyndjeve barbare. Vendbanimi, tashmė i tkurrur pėr shkak tė pretimeve gjermane, vijoi qė prej shekullit tė VI tė mbetej rrotull kėshtjellės gjysmė tė rrėnuar (e cila ende sot gjendet nė zemėr tė qytetit). Por kėtė fortifikim nė fakt do ta rindėrtonte perandori Justinian, nė kuadėr tė luftės Bizanto-Gote, pėr tė penguar mbėrritjen nė Durrės tė Ostrogoteve tė udhėhequr nga Totila, tė cilėt pritej tė kalonin – sikurse ndodhi - nga Qaf-Krraba. Pėrfundimi i rindėrtimit tė saj dokumentohet nė vitin vit 544 nga kronisti i Justinianit, Prokopi i Qezaresė, nė librin e tij tė famshėm De Aedificiis; aty nė listėn e kėshtjellave tė Epirit tė Ri ai pėrmėnd edhe Tirhan-ėn

Duke qenė e vendosur nė njė pellg aluvional, pjesa mė e lashtė e kėshtjellės mbetet sot thellė nėn tokė dhe prej saj aktualisht mund tė admirohet vetėm njė pjesė e mureve rrethuese tė Kullės sė Gjatė. Nėn Perandorinė e Bizantit, castrum-i i Tiranės pėsoi tė njėjtin fat mizor me atė tė simotrės sė tij, Skampinit. Ajo thuajse u shkatėrrua krejt nga barbarėt , ndaj bizantinėt nuk e pėrdorėn mė pėr qėllime strategjike, por vetem si fortifikim tė vogėl garnizoni.

Anonimi i Tivarit, saku edhe Barleti, i mėshojnė faktit se Gjergj Kastrioti ndalej e drekonte nė Tiranė, teksa udhakonte prej Kruje nė Petrelė e anasjelltas, apo dhe kur dilte pėr gjah nė pyjet e pasura tė Tyranna Major. Duket se mansium-i i dikurshėm, ndonėse gjysėm i rrėnuar, i kish mbijetuar edhe sllaveve edhe frankėve dhe funksiononte ende si strehėz emergjence nė periudhėn e parė osmane. Kėtė na e dėshmon ambasadori vendikas Lorenzo Bernardo, i cili mė1591, rrugės pėr nė Stamboll, kaloi nėpėr « campagna grande famosa di Scanderbeg, detta Tiranna ». Ky stacion e bėnte mė tė sigurtė kalimin e rrugės nė kohėt e rremujės sė pėrgjithshme qė kaploi kėtė zonė gjatė periudhes kataklizmatike kur Arbėnia Kristiane ra e ezauruar nėn osmanet energjikė.


Konstatimi


Aleksandėr Meksi: Tė vazhdojnė gėrmimet


Nė pozicionin e njė arkitekti dhe restauratori, Aleksandėr Meksi mendon se u duhet dhėnė kohė specialistėve tė nxjerrin rezultatet e sakta. Pas njė vėzhgimi tė bėrė dje pranė mureve tė kalasė sė Tiranės, tė zbuluara pranė godinės sė Akademisė sė Shkencave, Meksi thotė se ėshtė i nevojshėm akordimi i njė fondi qė do tė mundėsojnė arkeologėt dhe specialistėt e monumenteve ta ēojnė punėn deri nė fund. “Ėshtė e nevojshme tė gėrmohet, nė mėnyrė qė tė kemi tė qartė se me ēfarė kemi tė bėjmė. Vetėm atėherė specialistėt mund tė diskutojnė dhe tė dalin nė pėrfundime tė sakta pėr kohėn dhe planimetrinė e objektit. Studimet transmetojnė rėndėsinė e asaj qė zbulohet”, - thotė Meksi. Sipas tij momentalisht tė gjitha diskutimet nga ane urbanistėve, pėr vijueshmėrinė e rrugės dhe tė specialistėve tė monumenteve, janė tė pambėshtetura mirė. Nuk mendon se gėrmimet nė anėn e rrugės mund tė nxjerrin nė dritė objekte tė tjera, sepse sipas tij struktura e kėshtjellave ka qenė e tillė, qė pėrtej mureve nuk kishte ndėrtesa tė tjera, por vazhdimi i punės do tė krijonte njė situatė mė tė qartė si pėr specialistėt e monumenteve, ashtu edhe pėr urbanistėt, tė cilėve do tu duhet tė rishikojnė projektin e rrugės. Nuk ėshtė pėr pezullimin e punėve nė atė zonė, pasi ajo arterie rrugore qė kalon aty ėshtė planifikuar shumė herėt dhe ėshtė e rėndėsishme pėr qytetin, po duhet vepruar nė mėnyrė tė tillė, qė qoftė tani, apo edhe mė vonė arkeologėt tė mund tė vazhdojnė punėn e tyre. “Nuk duhet vepruar si nė rastin e kabllove elektrike, tė cilat janė betonuar. Kjo do ta varroste pėrfundimisht atė ēka fshihet nėn tokė”, - thotė Meksi, specialist nė fushėn e arkitekturės pas bizantine. Ai e pranon se ėshtė e vėshtirė t’i ruash objekte tė tilla, por duhen ndjekur eksperiencat e pėrdorura nė vende tė ndryshme tė botės qė janė gjendur pėrballė dilemave tė zhvillimit dhe tė ruajtjes sė trashėgimisė. Ėshtė i sigurtė se do tė gjendet njė zgjidhje.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Euridika
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve: 1408
Vendi: Kosovė
Registration date: 11/11/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Mon Apr 28, 2008 7:40 pm

Hoteli i Shasit





Misteret e Shasit - dikur qytet,sot katund
Legjenda e Shasit

“Na ishte njėherė njė qytet I lashtė qė kishte qeverisjen e vet,paranė e tij…Ishte shumė I madh, pasi kishte aq kisha sa ditė ka njė motmot.Ai kishte shtetas trima e fisnikė, tė kamur e luftėtar tė zotė, port ė drejtė.Dalloheshin edhe pėr tregti e gjueti.Ata ndėrtuan marrėdhėnje tė mira me fqinjėt dhe lidhen edhe krushqi me ta.Aty ishte zhvilluar dhe shkrimi e kėndimi.Dhe kur jeta lulėzonte nė kėtė qytetm m kur ai ishte shtuar, rinuar, pasi kishin ngjarė shumė dasma e lindje,pasi kishin festuar e e gėzuar gjatė banorėt e kėtij qyteti, kishte ndodhur gjėma.Kishin trokitur kėbanat e kishave pėr tė fundit herė,paea se nga dridhja e fundit rrėzoheshin pėrtokė.Kurse ulurima e fėmijėve dėgjohej e shurdhėt, por e thellė.Nuk dihej se kush e kishte shkaktuar atė, barbarėt qė vinin nga larg , apo mosqoftė e thėnė o Zot, vetė Perėndia. Atėherė, kishte filluar zbatimi I gjėmes, pjesa kryesore e qytetit kishte humbur, disa qindra metra thellėm kurse mbi tė kishte dalė njė ujė I portokalltė, qė dukejse kishte pėrzierjen e nje ngjyre tė kuqe e tė gjelbėr.”




..Kjo ėshtė vetėm njė pjesė e legjendes qė tregohet pėr Shasin.Thuhet se nė kėtė qytet, qė ėshtė shumė I lashtė, duke pasė shtrirje qė nga koha e Ilirisė dhe kėndej, me gjithė zbrazesitė gjatė viteve, tė ketė pasur 365 kisha.Sipas njė varianti, shumica e tyre tė kenė rrėshqitur me themele nė hapsirat kur shtrihet Liqeni I Shasit.

Ky variant ka njėfar baze duke I parė me vėmendje edhe muret e Kalasė sė Shasit, kah ana e liqenit, tė cilat aty nuk egzistojnė fare.Nė anen tjetėr, kur shikohet Liqeni I Shasit nga perspektiva e zogut, fjala vjen nga mali I Rumisė, duket si njė hasirė e cila papritur ka humbur poshtė, pėr tė lėnė anėt tė cilat janė afėrsisht nė njė nivel, por qė kurrė mė nuk do tė mund tė lidhen.Ky variant, pėr tė qenė I besueshėm nė nivelin e argumenteve shkencore, ka njė rrugė tė gjatė pėr tė bėrė, ndoshta ėshtė edhe I pamundur.

Varianti tjetėr ėshtė mundėsia sipas sė cilės njė numėr I kishave tė jetė shkatrruar nga faktorė tė ndryshėm, kurse ehde elementi I zmadhimit nė legjenda nuk ėshtė I huaj.Se qyteti I lashtė I Shasit ėshtė I mbushur me gojėdhėna edhe pėr ngjarjet mė kulmore tė gjuhėsisė, letėrsisė e kultures shqiptare, ėshtė hedhja e ndonjė parashikimi se autori I librit tė parė shqip, Gjon Buzuku, mund tė ketė jetuar nė kėtė qytet mesjetar si dhe madje mund ta ketė shtypur “Mesharin” mu nė Shas.

Por, kėto janė vetėm pjesė tė legjendave dhe tė gojėdhenave. Sot aktualisht Shasi ėshtė njė katund qė ka disa dhjetėra shtėpi dhe Liqenin e Shasit. Nga historia kanė mbijetuar mbetjet e disa kishave dhe muret rrethuese tė kalasė sė Shasit.


Hulumtimet pėr Shasin
Janė tė rralla vendbanimet e lashta, sikurse ėshtė Shasi, qė nė veten e tij pėrmbledh aq shumė tė panjohura, aq shumė mistere.Nė tė njejtėn kohė ,ky ish-qytet, I cili sipas studimeve pėr tė, gjatė shekujve ka pasur shumė histori, ishte I privuar qė edhe gjatė shekullit tė shkuar tė mbulohej me vellon e paqartėsive,fshehtėsive e deri krijimi I enigmas se ēfarė po bėhej me hulumtimet arkeologjike nė tė.

Sidomos kanė mbetur tė pasqaruara zyrtarisht rezultatet e hulumtimeve arkeologjike gjatė viteve 1985 e 1986,Gėrmimet e atėhershme arkeologjike u organizuan nga Qendra Arkeologjike e Beogradit, kurse financoheshin nga Ministria e Kultures e Malit tė Zi. Sipa dėshmive tė asaj kohe, egzistonte plani fillestar sipas tė cilit gėrmimet duhej tė zgjatnin 10 vjet, por ato ishin ndėrprerė vetėm pas 3 muajve pa asnjė shpjegim.Njė nga pjesėmarrėsit kėtyre ekspeditave nga Mali I Zi , historian arti me profesion, jo zyrtarisht pohon se para se tė fillonin gėrmimet mendohej se mbetjet e kultures sė Komanit(kultures Ilire) nuk e kalonin lumen Buna .Mirėpo, gjetjet e para arkeologjike pikėrisht nė Shas, sipas historianit tė artit nga Cetina, se fjala ėshtė pėr kulturen e Ilire.Pas ndėrprerjeve tė paparalajmėruar tė kėrkimeve nė vitet e pėrmendura , shumica e gjetjeve u moren ne Beograd.Kurse, kampionėt e tjera arkeologjike ruhen nė Muzeun e Ulqinit,port ė gjitha janė tė pa konservuara.Si rrjedhojė fati I kėtyre gjetjevearkeologjike ėshtė mjaft I paqartė dhe I pasigurtė .

....





Liqeni i Shasit





...nga Haxhi Shabani ,gazeta Albanica
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Lanetja
Fillestar/e
Fillestar/e


Female
Numri i postimeve: 65
Vendi: Ne Hapesire ku nuk me gjen njeri!!!!
Profesioni/Hobi: Studentin
Registration date: 23/04/2008

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Apr 30, 2008 2:39 pm

Manastiri i Ardenicės, tetė shekujte metamorfozės



Nga Ilirjan GJIKA
Vetėm 10 m nė veri tė qytetit tė Fierit, buzė rrugės nacionale qė lidh qytetin e Fierit me atė tė Lushnjes ngrihet Manastiri i Ardenicės me njė pozitė dominuese nė kodrat me tė njėjtin emėr nė lartėsinė 237 m mbi nivelin e detit. Manastiri mesjetar mban emrin e Marisė Hyjlindisė, ashtu si shumica e kishave tė trevės sė Myzeqesė, nė tė cilėn ajo njihet si mbrojtėse e veprimtarisė kryesore ekonomike bujqėsore.
Manastiri, edhe pse nė pamje tė parė tė lė pėrshtypjen e njė objekti kulti tė zakonshėm fsheh nė brendėsi tė tij vlera mjaft tė mėdha. Sa mė shumė tė futesh nė labirinthet e historisė sė tij aq mė shumė dalin nė dritė vlerat e tij, tė cilat do t'i rendisim njė e nga njė nė kėtė shkrim.

Historia
Mendohet se themelet e kėtij manastiri janė hedhur nė vitin 1282 me nismėn e perandorit Andronik II Paleolog tė Bizantit, i cili e ngriti kėtė tempull pas fitores mbi anzhuinėt nė Berat. Shtysė pėr kėtė veprim do tė jetė bėrė ndodhja nė atė vend e kapelės sė Shėn Triadhės, e ngritur aty shekuj mė parė. Ekziston hipoteza se kapela mund tė jetė ndėrtuar nė themelet gėrmadhė tė njė tempulli pagan, i cili ka qenė ndėrtuar pėr nder tė hyjneshės Artemisa nga ka rrjedhur dhe emri i sotėm Ardenica. Fare pranė kėtij tempulli, nė rrethinat e tė cilit sot ndodhet manastiri, kalonte dega jugore e rrugės antike Egnatia, pikėrisht 1 km nė perėndim tė tij. Pėr rreth manastirit shikohen, aty-kėtu, ndėrtime tė vjetra, tė cilat tė krijojnė mendimin se rreth tij ka patur ndoshta njė qendėr tė banuar. Sipas defterit osman tė vitit 1431-'32, nė nahijen e Myzeqesė, ndodhej fshati Ardenicė me tetė shtėpi, i cili mund tė jetė shtrirė pėr rreth manastirit. Dėshmi tjetėr, pėr rėndėsinė e kėtij manastiri ėshtė dhe fakti qė po zė njė vend gjithnjė e mė tė rėndėsishėm nė historinė e Shqipėrisė, se nė altarin e Kishės sė manastirti tė Ardenicės, ėshtė bėrė edhe kurorėzimi i martesės sė heroit tonė kombėtar, Gjergj Kastrioti me Andronika (Donika) Arianititn. Ceremoniali u bė nė mesditėn e 21 prillit 1451 nga peshkopi i Kaninės Feliks, nė prani tė princave shqiptarė dhe ambasadorėve tė Napolit, Venedikut, Raguzės. Kėtė fakt e pėrmend pėr herė tė parė nė vitin 1940, italiani A. Lorenconi.

Arkitektura
Manastiri ėshtė i tipit bizantino-ortodoks. Ai, sė bashku me konaket qė i janė shtuar mė vonė, zė njė sipėrfaqe prej 2.500 m2. Ky monument pėrbėhet nga kisha e Shėn Mėrisė, kapela e Shėn Triadhės, konaket, mulliri vajit, furra, stalla, etj.. Nė qendėr tė tij ndodhet kisha "Lindja e Shėn Mėrisė", e cila ėshtė ndėrtuar pjesėrisht me gurė tė sjellė nga Apollonia dhe gurė shtufi. Kisha ėshtė e tipit Bazilikal. Ajo zė njė vėllim tė madh dhe ėshtė e mbuluar nga njė ēati druri me tavan tė rrafshėt. Mjediset qė pėrbėjnė kėtė kishė janė: naosi, narteksi, egzonarteksi dykatėsh, ku nė fund u bashkangjitet kėmbanorja e lartė 24 m. Nė anėn jugore ndodhet portiku i hapur i ndėrtuar me kolona dhe harqe. Naosi pėrbėhehet nga tre pjesė, tė cilat ndahen nė dy rreshta kolonash prej druri. Naosi ndahet nga altari me anė tė ikonostasit. Dyshemeja e kishės ėshtė shtruar me pllaka guri, e cila pėrfshin edhe ambientet e narteksit dhe egzonarteksit.
Nė vitin 1743 me nismėn e peshkopit tė Beratit, Metodit, i cili ishte me origjinė nga Bubullima (Myzeqe), u bėnė nė kėtė manastir punime rregulluese pėrfshirė edhe kishėn e Shėn Mėrisė. Kapela e Shėn Triadhės shtrihet nė pjesėn verilindore tė manastirit dhe ka pėrmasa 7.50 x 3.70m.
Hyrja e saj ėshtė nė anėn perėndimore dhe ėshtė e pajisur me dy dritare tė vogla nė faqen jugore. Kjo kapelė ėshtė ndėrtuar me gurė shtufi dhe ėshtė e pajisur me njė hapėsirė, muri gjysmėrrethor i sė cilės e ndan atė nga njė sternė uji. Porta e kapeles ėshtė mbuluar me harkė guri, pranė dritares lindore tė saj ndodhet edhe njė reliev qeramike.

Ikonografia
Kisha e Shėn Mėrisė ėshtė zbukuruar me afreske tė mrekullueshme nga krijimtaria e piktorėve Kostandin dhe Athanas Zografi. Kėta piktorė korēarė punuan pėr zbukurimin e kėtij tempulli nė vitin 1744. Veprimtaria artistike e ateliesė sė piktorėve Zografi ėshtė shpalosur nė bazilikat e Voskopojės, Vithkuq, nė Myzeqe dhe nė malin Athos nė Greqi, ku shkuan disa herė dhe shfaqėn talentin e tyre tė fuqishėm, nėpėr kishat dhe manastiret e atjeshme.
Piktura e Zografėve cilėsohet nga specialistėt si vazhdim i traditės mė tė mirė tė pikturės kishtare nė vendin tonė. Tematika pasqyron ngjarje nga Dhjata e Vjetėr dhe Dhjata e Re, dogmatika, liturgjia, jeta e shenjtorėve, etj.. Disa nga skenat janė "Festat e Virgjėreshės", skenat nga "Jeta dhe vuajtjet e Krishtit", "Fjetja e Shėn Mėrisė", "Zbutja e shpirtit tė shenjtė tek apostujt", etj..
Nė brezin e fundit, ndėrmjet figurave tė shenjtorėve ėshtė pikturuar muzikologu i shquar bizantin nga Durrėsi Johan Kukuzeli. Nė narteks, nė tė gjithė faqen lindore paraqitet skena e madhe qė titullohet "Gjyqi i Fundit".
Krahas afreskeve njė vend tė rėndėsishėm nė dekoracionin artistik zė edhe ikonostasi i gdhendur nė dru, i polikromuar me ar, i cili mban dy radhė ikonash tė mėdha dhe tė vogla. Zbukurimi i ikonostasit me ikona ėshtė realizuar nė vitin 1744, ku kanė ndihmuar edhe esnafėt e bakėrxhinjve dhe muratorėve vozkopojarė, ē'ka tregon lidhjen e tyre shpirtėrore me kėtė trevė. Ikonat janė vepėr e piktorit mė tė mirė miniaturist tė shekullit tė tetėmbėdhjetė, Kostandin Shpataraku. Disa nga ikonat janė: "Lindja e Shėn Mėrisė", "Krishti nė Fron", "Shėn Mėria me Krishtin", "Johan pagėzori", "Mbledhja e kryeengjėjve", "Kryqėzimi", etj.. Interesant ėshtė fakti se si nė ikonėn e Shėn Gjon Vladimirit, nė njė nga ndarjet e cilklit tė saj ėshtė pikturuar princi shqiptar i shekullit tė katėrmbėdhjetė, Karl Topia, me kurorė mbretėrore nė kokė dhe skeptėr nė dorė, qė piktori e quan mbret tė Shqipėrisė.

Klerikėt
Kėtij manastiri nuk i kanė munguar asnjėherė klerikėt e pėrkushtuar. Pėr t'u pėrmendur janė shumė prej tyre po ne po prekim vetėm dy. Njėri prej tyre, Igumeni, Nektar Terpo me origjinė nga Voskopja, shkroi nė vitin 1731 njė lutje tė shkurtėr nė formė afresku. Lutja ėshtė shkruar nė katėr gjuhė: latinisht, greqisht, arumanisht dhe shqip. Ėshtė i rėndėsishėm fakti se ky tekst pėrmban shkrimin e parė tė shqipes tė shkruar nė shkollė nga grekėt, teksti shqip i shkruar nė alfabetin grek ėshtė i tillė: "Vigjin dhe mame e Perendis uro pren fajt orete" nė fund tė tij ndodhet nėnshkrimi i autorit, Hieromonah - murgu, Nektarit. Ky murg ka shkruar edhe librin me pėrmbajtje fetare "Besimi" (Pistis), i cili u botua nė Venedik nė vitin 1773.
I dyti klerik qė pėrmendet nė historinė e kishės Ortodokese, ėshtė prifti Marko, i cili ėshtė ai qė gjeti kufomėn e shenjtit Kozma tė hedhur nė lumė nga suvarinjtė turq. Ja ē'thuhet nė "Martirdogun" Shėn Kozma Etollosit tė pėrshkruar nga Shėn Nikodhimi: Pas tri ditėsh njė prift i pėkushtuar i quajtur Marko qė shėbente nė manastirin e Ardenicės, pranė fshatit tė Kolkondasė hipi nė njė trung bėri kryqin dhe shkoi tė kėrkonte. Gjatė ecejakeve tė tij me barkė pėrgjatė lumit Seman ai gjeti trupin e tė shenjtit, i cili qėndronte mbi ujė sikur tė ishte i gjallė. Pasi e nxori nga lumi ai e veshi kufomėn me rrasėn e vet dhe e varrosi atė nė kishėn e Shėn Mėrisė sė Kolkondasit, ku vite mė vonė Ali Pashė Tepelena do tė ngrejė manastirin e Shėn Kozmait, si qendėr tė rėndėsishme tė kristianizmit nė Myzeqe. Nė fund tė viteve 60 tė shekullit tė XX, nė kėtė manastir kaloi vitet e fundit tė jetės edhe krypeshkopi i kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė, Imzot Irene Banushi, njė nga figurat mė tė shquara tė klerit ortodoks.

Qendėr arsimi dhe kulture
Manastiri i Ardenicės ka qenė mjaft i pėrmendur pėr pasurinė e bibliotekės sė tij. Deri nga Greqia vinin nė Ardenicė murgj dhe priftėrinj pėr tė studiuar nė kėtė bibliotekė. Kjo u pasurua me njė fond tė madh librash gjatė shekujve XVII - XVIII, sidomos nga ndihmat e shoqėrisė voskopojase "Shoqata e Manastirit tė Ardenicės", e cila i sillte librat jo vetėm nga Europa Perėndimore, por edhe nga Hungaria e Polonia. Kjo bibliotekė, qė ishte njė thesar i ēmuar kulturor me 32.000 vėllime, u dogj nga zjarri nė vitin 1932; ndoshta Zoti vendosi tė vepronte kėshtu?! Qysh prej vitit 1780, nė Manastirin e Ardenicės u hap edhe njė shkollė e tipit tė ulėt nė gjuhėn greke. Qėllimi i saj ishte pėrgatitja e klerikėve tė thjeshtė, pėr nevojat e kishės ortodokse. Lėndėt bazė ishin Bibla, Liturgjia dhe greqishtja. Gjatė rilindjes kombėtare shkolla e Manastirit tė Ardenicės do tė bėhet njė nga vatrat e mėsimit tė gjuhės shqipe, nga ku do tė dalin njė brez i tėrė shkollash. Nė vitin 1817, shkolla e ulėt nė manastirin e Ardenicės u shndėrrua nė gjimnaz, i cili ishte pajisur edhe me konvikt, shkak ishin lėndėt bazė tė kėsaj shkolle. Nga bankat e saj dolėn edhe priftėrinj qė u ngritėn nė karrierė, si pėr shembull: Peshkopi i Beratit, Josifi.

Mbishkrimet
Nė dokumentet historike, manastiri "Lindja e Shėn Mėrisė" sė Ardenicės, pėrmendet pėr herė tė parė nė vitin 1715, ndėrsa vetė ky objekt kulti na ofron disa mbishkrime, tė cilat janė tė gjithė nė gjuhėn greke. Mė i vjetri nė kohė, ėshtė ai i datės 1 maj 1477. Ky mbishkrim gjindet mbi hyrjen qėndrore tė Manastirit. Njė mbishkrim tjetėr nodhet nė brendėsi tė Naosit mbi portėn kryesore tė tij dhe na jep datėn 1743 - '44 qė ėshtė edhe periudha e pikturimit tė kishės sė Shėn Mėrisė nga vėllezėrit piktorė Kostandin dhe Athanas Zografi. Nė manastir ndodhen edhe dy pllaka me data tė ndryshme qė i pėrkasin shekullit XVII. Njėra pllakė, me datėn 1754 ndodhet nė pjesėn perėndimore tė hajatit tė kishės, ndėrsa tjetra qė mbart datėn 1770 ndodhet nė njė nga harqet e furrės. Datimet ndodheshin edhe nė kambanat qė pėrdorte manastiri.

Vend turistik
Kodrat e Ardenicės ndodhen nė jug tė fushės sė Myzeqesė sė madhe me njė pozitė dominuese qė shihet nga tė gjitha anėt me njė lartėsi 237m mbi nivelin e detit. Kjo pozitė si ballkon, ku nga kėmbanorja e tij shihen Kruja, mali i Dajtit, Tomorri, deti Adriatik, laguna e Kravastasė e deri nė jug malet e Labėrisė, e bėjnė Ardenicėn njė vend tė vizituar nga turizmi shplodhės dhe argėtues, vlerat e tė cilit ia shton edhe pylli halor dhe ullishtat qė ndodhen nė bregoret pėr rreth manastirit. Gjithashtu vlerat qė zotėron ky tempull, pėr tė cilat folėm mė sipėr, e bėjnė atė njė nga qendrat mė tėrheqėse tė turizmit studimor. Nė kėtė drejtim ndikon dhe fakti qė pellgu i Myzeqesė, nė sajė tė pozitės kyēe dhe tė privilegjuar ka patur gjithmonė njė nivel tė lartė zhvillimi ekonomiko-kulturor. Dėshmi pėr kėtė janė njė sėrė manastiresh tė mesjetės sė hershme si forma refleksesh tė kėtij zhvillimi. I tillė ka qenė dhe mbetet edhe manastiri "Lindja e Shėn Mėrisė" sė Ardenicės.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 

Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 4Shko tek faqja : 1, 2, 3, 4  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar ::  :: -