Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : 1, 2  Next
AutoriMesazh
Musafir
Vizitor



MesazhTitulli: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Sep 26, 2007 4:03 am

Po e hapi kėtė temė pėr tė shkėmbyer mendime dhe fakte pėr tė kaluarėn tonė....
Sa kam pasur mundėsi qė tė lexojė kam hasur nėpėr lexime se e gjithė nėntoka nė Greqi ėshtė nga tė parėt tanė qė nga Pellazgėt. Kam hasur nė lexim se ėshtė zbuluar nė territorin e Bosnės Piramida e diellit qė zbuluesi jetonė nė Amerikė dhe e ka emrin Osmanagiq dhe ka thėnė se kjo Piramidė ju takon Ilirėve etj etj ....

Pėr fillim po sjell kėtė material qė m'u duk interesant ta lexoni dhe ju tė nderuar forumist....

Guri i shupum-monumenti kulturor-historik qė ka njė vlerė shumė tė rėndėsishme tė trashėgimisė kulturore iliro-shqiptare ėshtė Guri i shpum, qė u pėrballoi kohės sė luftėrave pushtuese. Ky monument kulturo-historik shtrihet nė anėn e majtė tė lumit tė Kurbalisė, dikur nė skajin perendimor tė qytetit tė vjetėr tė Preshevės.

Krijimi natyroro-gjeologjik, me shenja tė punės sė njeriut, mendoj se ėshtė shfrytėzuar pėr ritale nga dardanėt para depėrtimit romak. Kėtė dėshmojnė edhe enėt funerale tė gjetura nė oborrin e faltorės. Pas pushtimit romak, u shėndrrua, nė bazilikė, merr formė katėrkėndėshe dhe te rrumbullakėt (rotonde). Nė anėn e kundėrt tė hyrjes kryesore me apsida (apsis-mbėshtjellės, hajrk) ka qenė vendi i ngritur nė trajtė gjysmėrrethi pėr klerikė. Nė arkitekturėn e kishave gradualisht ėshtė formuar stili bizantin i posaēėm, i cili duke u mbėshtetur nė bazilikat e vjetra romake pėr kryq tė kishės, kishte kryqin bizantin.

Gjatė kėrkimeve nė thellėsi prej 30 cm, kemi arritur tė gjejmė pjesė tė afresakave, qė kanė rėnė nga muret. Nė njė copė tė afeskės sė gjetur gjendet shkronja "R" qė mėndoj se ėshtė inicial i piktorit qė punoi.

Gjendjet nė guri janė bėrė 20cm, kurse muret janė lyer prej 5 deri 10cm, pėr tė rrafshuar gurin pėr pėrgaditjet e afreskave.

Kupola ka sipėrfaqe prej 3m katrorė, me lartėsi 1.2 metra, nuk ka shenja tė afreskave, gjendjet janė tė vogla me dimensione prej 20-30cm.

Materiali hulumtues ruhen nė muzeun e Shkollės Fillore "15 Nėntori" nė Preshevė. Duke mbėshtetur nė burimet materiale dhe nė elementet tjera kulturore, mendoj se Grui i shpum ka qenė faltore ilire qė i shėrbente popullsisė vendase tė Qytetit tė vjetėr tė Preshevės, gjatė shekullit tė pest p.e.s.

Luftėrat mbrojtėse kundėr romakėve, Bizantit dhe depėrtimi i sllavėve nė tokat tona, penguan zhvillimin ekonomik, kulturorė dhe lidhshmėrinė iliro-shqiptare nė terretorin e Preshevės. Kjo ėshtė ruajtur nė toponimet e vendbanimeve, si Ili-ncė, Ilincė, Ili-on vend prejt tė cilin shihen tė gjitha anėt, N`ujincė, Zhunicė, Zhunice-vend n`ujė, Maxhere- maxhel; vend ku mbahet mielli, gatuhet buka. Toponimi i malit nė fshatin Gare, Bigaherc- biga hec- biga nė rrota tė karrocės ecėn etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
tom sojer
V.I.P
V.I.P


Male
Numri i postimeve : 945
Vendi : Albania
Profesioni/Hobi : Teacher of English/Book writer
Registration date : 20/09/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Sun Oct 14, 2007 1:03 pm

Shume e bukur tema.

Jam shume i interesuar te di se ku ka mbreteruar mbreteresha ilire Teuta. Dhe cila ka qene kryeqendra e mbreterise se saj. Dhe a keni nje imazh te sajin?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Beton
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve : 5729
Vendi : Zvicėr
Profesioni/Hobi : no money no honey
Registration date : 10/09/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Sun Oct 14, 2007 1:54 pm



tom sojer:
e kam lexuar e nuk e gjeje per moment dote ne liber ku me te vertet ka qen kryeqendra.por te pakten ky shkrim te ndimon..
do te te jem ne hulumtim ne te ardhemen..



Agroni, mbreti i ilirve dhe i biri i Pleuratit, kishte nj fuqi detare dhe toksore shum m t madhe nga ajo q kishin pasur mbretrit e mparshm t Iliris A». Kufijt e shtetit t tij prfshinin nj trev t gjer q nga Narona deri n Aoos me prjashtim t Dyrrahut e t Apolonis.Qytetet e veriut, Lisi, Skodra, Ulqini e Rizoni, me limanet e gjiret e tyre t mbrojtura, strehonin flotn e fuqishme ilire dhe prbnin bazn e shtetit ilir.

Trashgimi n fron i takonte t birit, Pinit, q Agroni e kishte me gruan e dyt, Triteutn. Meq ky ishte i mitur, sundimin e mori n dor bashkshortja e tij e par, Teuta. A ishte ky nj veprim i ligjshm apo nj uzurpim nuk dihet me saktsi, por ardhja e saj n fuqi paraqet nj rast t veēant n t drejtn e trashgimis. Mundet q paaftsia e sa i ket ln vendin thjeshtrs; mundet gjithashtu q n vijn mashkullore t mos ket pasur nj tjetr m t afrt me trashgimtarin e ligjshm, por m shum ka t ngjar q thjeshtra energjike nuk donte ta kalonte kt t drejt nj dege tjetr t familjes mbretrore, e cila mund t sillte m von ndrlikime n fatin e pinjollit t Agronit. Sidoqoft ardhja e saj n fuqi nuk u b n rrug t zakonshme dhe vdekja e papritur e Agronit, ka t ngjar t ket krijuar n oborrin
ilir nj gjendje t nder. Por ēshtja gjeti zgjidhjen e vet. E prkrahur nga prfaqsuesit m t fuqishm t shtress sunduese ilire, Ā« miqt Ā» e mbretit, ajo u vu n krye t shtetit dhe me ta Ā« ushtroi - siē thot Polibi, - drejtimin e punve Ā».




Pra:
Do te thote Agroni ishte i biri i pleruatit,ne harte Pleratet kan qen ne Krocia Mal te Zi....Adrianet ,dokleatet ,labeatet etj etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Beton
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve : 5729
Vendi : Zvicėr
Profesioni/Hobi : no money no honey
Registration date : 10/09/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Mon Oct 15, 2007 2:06 am

Teuta





Princesha Ilire Teuta



Teuta ishte princeshė ilire, ajo mėkėmbėsoi tė shoqin, Agronin, nė vitin 231 p.e.s.. Duke qėnė gruaja e parė dhe tutore (kujdestare),njerka e Pinit,birit tė rritur te Agronit (qė e kishte me gruan e dytė),ajo u vu nė krye tė shtetit ilir e tė ushtrisė,duke mbretėruar e komanduar nė vitet 230-228 p.e.s.
Teuta ishte njė personalitet me zė nė historinė e Ilirisė,pas Bardhylit e Glaukias, Klitit e Agronit.Janė vetėm tre vjet sundimi,por vepra dhe lavdia e kėsaj gruaje ka triumfuar nė shekuj.Pėr kohėn qė udhėhoqi ajo rivalizoi perandorinė dhe perandorėt e mėdhenj romakė. Vėrtete Teuta e mori drejtimin e shtetit nė njė periudhe te lulezuar,por do te duhej edhe mendja dhe dora e saj e sigurt per ta ruajtur dhe per ta cuar me perpara kete zhvillim. Ajo vijoi me planet dhe synimet e Agronit.Perforcoi me tej rendin shteteror,duke i dhene perparesi pushtetit qendror.U dha impuls te ri zhvillimit ekonomiko-kulturor te qyteteve,si baze themelore per nje stabilitet dhe fuqizim ne fushen ushtarake.U be kujdes qe te mos cenoheshin kufijte e meparshem te mbreterise (qe shtriheshin nga Vjosa ne Naron,pervec Durresit,Apollonise dhe Lezhes, qe ende mbaheshin si koloni nga romaket).
Vemendjen kryesore ia kushtroi ushtrise dhe, sidomos, flotes se fuqishme detare,jo me te vogel sesa ajo para saj.Dhe per kete Teuta urdheroi: "Prijesit ta quanin si armike gjithe anedetjen".Keshtu,liburnet e flotes ilire benin ligjin ne Adriatik.Nje shtet i qendrueshem dhe me pretendimet e veta te drejta,me nje fuqi detare qe sfidonte deri ne hyrje te Mesdheut,nuk mund te pranohej,qofte edhe ne heshtje,nga shtetet qe e kufizonin Ilirine. Teuta,si nje grua e zgjuar qe nuhaste se c'ngjiste rreth e qark,i parandjente rreziqet.Prandaj,ndermori dhe realizoi nje veprimtari te gjithaneshme politike,ushtarake e diplomatike.Ajo u perpoq per te afruar aleate (sic ishte formimi i marredhenieve me Maqedonine) per te perballuar opoziten e brendshme dhe kercenimet e jashtme.Nderkohe edhe strategjikisht,ajo punoi per te zbutur armiqesite e mbreterve te vecuar dhe,pergjithesisht, per te shuar rivalitetet e grupeve shoqerore te aramatosura brenda mbreterise.Me kete vije dinamike dhe elastike,mbreteresha-stratege e rriti prestigjin,shendoshi pozita ne gadishull e Adriatik dhe pergatiti terrenin e opinionin per hapa dhe aksione te reja. Per te ndaluar marrjen e territoreve te Ilirise dhe tkurrjen e shtetit ilit ne nje hapesire te cunguar,Teuta e shkallezoi fushaten ushtarake.Me shpine te sigurte dhe krahun lindor aleat,ajo u vu ne krye te ekspedites se dyte ushtarake ilire (230 p.e.s.) kunder Lidhjes Epirote ne jug si rreziku me imediat.Ajo frymezoi dhe komandoi me sukses ushtrine e floten.Kryeqyteti epirot,Foinika (Finiqi i sotem),qe dallohej si me i pasuri midis qyteteve te Epirit,ra ne duart e ushtrise ilire.Republika e Epirit u mund politikisht dhe ushtarakisht,sepse nga pikepamja strategjike u izolua dhe u mbajt e shkeputur nga Maqedonia.Epiri,me pas,braktisi aleatet,etolet dhe u lidh me mbreterine e Teutes. Pasi theu frontin kryesor,mbreteresha i shpernguli forcat dhe zmbrapsi mesymjen e ushtrise dardane nga Lindja,aleatit te dyte te Epirit,te cilet llogarisnin me egoizem se mund te mashtronin "gruan-stratege",duke e futur ne gogtije ne dy fronte.Mirepo,Teuta u tregua me e shkathet.Ajo perfundoi armepushimin me epirotet,ku siguroi njeheresh nje aleance me ta kunder ahejve dhe etoleve,duke zbutur rrezikun dardan.Me keto fitore ushtarake te rendesishme dhe disa aleanca ushtarake te njekoheshme,si psh. edhe me Lidhjen Arkanane,ajo e shtriu sundimin ne trojet etnike, duke vendosur nje kufi te drejteperdrejte te shtetit te saj me ate te botes greke.
I ktheu vemendjen dhe fuqite ne Perendim,drejt qyteteve bregdetare qe te largonte kercenimin me te madh (pranine romake).Keshtu,ne pranveren e vitit 229 ndertoi anije te tjera dhe i dergoi ne viset e Hellades (Greqise).Pjesa me e madhe u nisen per ne Korkyre,kurse te tjerat qendruan ne limanin e Epidamnit gjoja per furnizim,por ne fakt,per ta marre ate me dredhi. Banoret e besuan,vecse kur pane kapjen e mureve te qytetit vrapuan dhe luftuan derisa i debuan detaret e Teutes.Atehere,kjo priti derisa erdhi ne ndihme flota e Etolise dhe e Akaise,te cilat,se bashku,i dolen perpara flotes ilire.Beteja u zhvillua ne afersi te ishullit Paksos.Ketu detaret ilire u versulen me anijet e tyre te lidhura nga kater dhe u perleshen me armiqte.Kundershtaret,te futur ne mes te sqepave te anijeve te lidhura bashke mezi leviznin,derisa ne saje te shpejtesise ne te lundruar dhe te nje ere te favorshme,u larguan.Pra,grupimi detar grek u shpartallua.Ishulli me rendesi strategjike ne detin Jon (qe mbyllte hyrje-daljet ne Mesdhe-Adriatik e anasjelltas),ra ne zoterimin e Teutes se Ilirise. Ne planin diplomatik e ne fushen ushtarake, Teuta u be shpejt objekt interesimi dhe diskutimi ne shtetet perreth,posacerisht ne Rome,ambicia e se ciles tashme ishte hedhur ne Lindje.A mund ta duronte perandoria e re dhe e madhe mesdhetare rivalitetin e diplomacise se nje gruaje?Kjo do te ishte nje fyerje per superfuqine e asaj kohe.Qe te thyente epersine e flotes ilire,te fuste ne kontroll Adriatikun dhe te dobesonte Mbreterine Ilire,senati romak nisi nje aksion te bashkerenduar politiko-diplomatik,te shoqeruar me provokime ushtarake.Keshtu,kur disa anije romake u sulmuan ne Adriatik nga anije ilire dhe disa tregtare italike u preken nga iliret ne Foinike,Roma nisi dy delegate (Gain e L. Korongain) ne Shkoder, te cilet i kerkuan Teutes te nderpriste sulmet ne det.Si diplomate,ajo premtoi se do te kujdesej qe romaket te mos pesonin ndonje padrejtesi ne detin e perbashket,por nuk mund te ndalonte lundrimin privat te nenshtetasve jashte Ilirise.Delegati me i ri,qe s'i pershtatej kohes,guxoi: "Romaket,o Teute kane nje zakon shume te mire qe padrejtesite private i ndjekin publikisht dhe i ndihmojne atyre qe demtohen padrejtesisht.Dhe do te perpiqemi qe per se shpejti te te detyrojme qe te ndreqesh zakonet mbreterore te ilireve".Teuta u fye dhe u ndez aq shume,sa coi qe ta vrisnin delegatin kercenues.Duke mos qene te mesuar ne ate epoke me pranine e grave si mbreteruese dhe per rolin e strategut (sic ishte rasti me Teutes e Ilirise),ate e portretizojne nje sundimtare krenare nga natyra si grua dhe nga fuqia si shtet,por me dobesi (frike dhe paqendrueshmeri) posa merrte vesh kercenimet romake per lufte.Por,ta,shtojne se po ajo grua,porsa shihte se rreziku ende nuk ishte afruar,i perbuzte dhe dergonte ushtri atje ku donte.Atehere del se kjo mbretereshe-stratege ilire qendronte ne lartesine e strategeve te kohes,te cilet dine te cmojne situata e te shfrytezojne rrethanat.Atehere,Romes i duhej nje shkak.Ky u "gjet" shpejt te "pirateria",e posacerisht te "vrasja" nga Teuta e ambasadorit romak,qe kthehej ne Rome.Teuta perdoi mjaft taktika kundervenie dhe njeheresh toleruese per ta perkedhelur senatin e Romes,qe te menjanonte nje konflikt te armatosur me te.Ajo paralel mori masa te rendesishme per t'i paraprire cdo mundesie,duke angazhuar ushtrine dhe floten per mbrojtjen e vijes bregdetare duke bllokuar bregdetin.
Romaket, me rreth 20 mije veta dhe 200 anije,lundruan ne dy drejtime dhe zbarkuan ne tre rajone: ne Korfuz,ne Apoloni dhe ne Durres. Flota ilire u ndesh me kundershtarin epersor,realizoi beteja te vogla dhe u shkaktoi humbje te cilat romaket nuk i prisnin.Por fati i Luftes se Pare iliro-romake (229-228 p.e.s.) nuk u percaktua nga veprimet luftarake,sic ndosh rregullisht,por nga disa shkaqe te prejardhura. Tre qytetet bregdetare ilire te permendura me sundimtare romake ishin thike ne shpine per te.Komandanti i saj ne Korfuz, Dhimiter Fari,i predispozuar per t'i zene frontin Teutes,ua dorezoi vete floten ilire dhe ishullin romakeve.Ushtria romake ndeshi ne rezistence kryesisht ne viset e ardianeve,sodomos ne qytetin Nutria (qytet ilir ne qytetin e Dalmatise),ku pesoi humbje te renda .Kjo ndeshje e pjeshsme nuk mund ta permbyste situaten e pergjithshme luftarake,qe po anonte nga romaket. Teuta e drejtoi shtetin dhe ushtrine ne lufte per afro 6 muaj, por duke qene objektive se ishte dobesuar nga tradhetite e brendshme, e mbetur pa fuqine ushtarako-detare dhe pa perkrahje nga fqinji lindor,u terhoq me forcat e pakta ne qytetin e fortifikuar te Ruzonit. Ne pranveren e vitit 228, mbreteresha ilire dergoi perfaqesuesit e saj ne Rome.Gjate bisedimeve u manovrua me disa leshime,por ne fund nuk iu shmang shtrengates se nenshtrimit me senatin,te nje paqeje me kushte shume te renda.Sipas saj "Mbreteria e Ilirise u detyrua te hiqte dore nga viset jugore,te mos prekte me tre qytetet bregdetare (Lezhen,Durresin,Apolonine),t'i paguante Romes nje tribut vjetor,te njihte sundimtar ne viset veriore Dhimiter Farin dhe mos i lejonte te lundronin ne Adriatikun e poshtem,ne jug te Lezhes,me teper se dy anije te armatosura se bashku".Ne historine e marredhenieve shteterore-ushtarake iliro-romake keto ishin ta parat marreveshje dhe traktate. Por keto kufizime,me permbajtjen e nje bllokade detare,e dobesuan me tej Mbreterine Ilire,sidomos ushtarakisht,si nje fuqi e madhe tokesore dhe detare qe kishte qene.Roma fitoi epersine mbi Adriatik. Iliria u kthye e tera ne province romake.Pas kesaj paqe,ushtrite romake u larguan. Teuta hoqi dore nga pushteti mbreteror dhe ate e mori Dh.Fari. Nga kjo kohe del nga skena politiko-ushtarake.Per sa kohe qe mbreteroi e komandoi,ajo luajti nje rol te rendesishem historik ne bashkimin dhe konsolidimin politiko-shteteror, ne perparimin ekonomiko-kulturor dhe ne fuqishmerine ushtarake te Ilirise.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Mon Oct 22, 2007 12:53 am

Si duket jane gjetur ca shenja te armeve ne Kosove qe e vertetojne se ne luften e Trojes qe eshte bere ishin arme te prodhuara apo qe i kishin bere ne Dardani ....
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Thu Nov 29, 2007 11:18 pm

Kur flasim pėr gjurmimet arkeologjike tė shqiptarėve ėshtė mirė ta definojm se greko fanariotėt dhe shqiptarėt... cilėt janė autokton e cilėt janė tė ardhur nė trojet e sotme ku jetojnė ? A ėshtė kjo sot e vėrtetuar ?

Fillojm me Dodonėn. ... e cila ėshtė 22 km nė jug tė Janinės midis maleve Tomaros dhe Manoliassa. Perėndia e parė e cila kishte ardhur ishte Perėndesha Toke. Kulti i Zeusit dhe pema e shenjtė e Lisit u soll nė Dodona nga Selloi, degė e fisit tė Thesprotėve, nė mes tė shekullit 19 dhe 14 p.e.s.etj etj ...

Si mund qė Dodona nė Greqi tė jet greko fanariote, kur gjeografikisht ishte jashtė sferės sė botės greko fanariote . Ėshtė mė nė veri dhe mė nė perėndim.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Thu Dec 06, 2007 4:03 am



the illyria
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Thu Dec 06, 2007 4:10 am



Albania's ancient history
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Fri Dec 07, 2007 7:33 am




Janė gjetur tre skelete, qė u pėrkasin
njė burri, njė gruaje dhe njė fėmije, tė cilėt mendohet se kanė gjetur vdekjen gjatė tėrmetit tė vitit 1273, janė zbuluar nė afėrsi tė amfiteatrit antik tė Durrėsit. Zbulimi ėshtė kryer gjatė ekspeditės sė katėrt arkeologjike italo-shqiptare, qė ka nisur 10 ditė mė parė dhe qė synon njohjen e plotė tė amfiteatrit 1900-vjeēar. Fillimisht u gjet skeleti i njė fėmije 12-13 vjeēar, gjinia e tė cilit do tė pėrcaktohet pas analizave antropologjike. Mė pas, u zbuluan skeleti i njė gruaje me gjatėsi rreth 1.70 metėr, si dhe ai i njė burri, i cili ndodhet nė gjendje tė pėrkulur dhe puna pėr nxjerrjen e plotė vazhdon ende. Tė gjithė skeletet ndodhen tė shtrirė nė brinjė, dhe nuk bėhet fjalė pėr njė varrezė tė vogel lagjeje, por pėr trupa qė vdekja i ka gjetur nė pozicione tė ndryshme paniku, burri dhe gruaja madje kanė drejtime tė kundėrta largimi dhe megjithėse ndodhen vetėm 2 metra larg njeri tjetrit, nė ikje e sipėr i kanė kthyer shpinėn sho-shoqit, ndėrsa skena duket se i pėrngjet pamjeve tė tėrmetit tė tmerrshėm tė Pompeut. Kėto janė skeletet e para tė zbuluara gjatė katėr ekspeditave, qė kanė nisur nė vitin 2004 dhe qė zgjasin 6 javė. Gėrmimet janė njė bashkėpunim i Universitetit tė Parmės me Departamentin e Arkeologjisė nė Durrės dhe financohen nga Ministria e Punėve tė Jashtme tė Italisė. Skeletet janė zbuluar nė thellėsinė prej afro 2 metra dhe i pėrket shek. XIII. Ato ndodheshin nėn dyshemenė e njė godinė mesjetare, e cila ėshtė zbuluar gjatė ekspeditės sė vitit tė kaluar. Kjo pjesė e godinės i pėrket fundit tė shek. XIII dhe tė zotėt e shtėpisė nuk kishin arritur t’i gjenin skeletet para shtrimit tė dyshemesė. Durrėsi ka pėsuar disa tėrmete, ndėr tė cilėt mė tė pėrmendurit janė ai i vitit 58 para Krishtit; ai i vitit 346 pas Krishtit dhe ai i vitit 529 pas Krishtit. Tėrmeti i vitit 1274, tė cilit i pėrkasin edhe skeletet e zbuluara sot pranė afiteatrit, ėshtė tėrmeti i katėrt shkatėrrimtar, qė ka pėsuar qyteti me histori 3 mijėvjecare.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Sat Apr 12, 2008 3:56 pm

ANTIGONEA NJĖ QENDĖR E PRODHIMIT TĖ MONEDHAVE

Arkeologėt zbulojnė nė Antigone monedha bronzi eargjendi
dhe sende tė pėrdorimit tė pėrditshėm

Engjėll Serjani, Gazeta „SHQIP“

Nė vazhdim tė gėrmimeve dhe kėrkimeve arkeologjike nga njė ekspeditė e pėrbashkėt shqiptaro-greke, qė nisi ekspeditėn nė fillim tė javės nė qytetin antik tė Antigonesė, arkeologėt kanė mundur tė zbulojnė monedha bronzi e argjendi dhe sende tė tjera tė pėrdorimit tė pėrditshėm. Monedhat e gjetura gjatė ekspeditės shqiptaro - grekeqė vėrtetojnė se qyteti ka pasur punishte pėr prerjen e monedhave.


Gjatė gėrmimeve qė kanė nisur tė hėnėn nė njė kuadrat banesash tė vendosura nė pjesėn qendrore tė qytetit 2300-vjeēar tė Antigonesė, punėtorėt qė kryejnė gėrmimet dhe arkeologėt shqiptarė e grekė, qė i ndjekin hap pas hapi punimet nė rrėnojat e qytetit epirot, tė djegur brenda njė nate nė vitin 168 Para Krishtit, u gjendėn 2 monedha bronzi, me mbishkrimin"IPIROTOM" dhe njė monedhė me mbishkrimin "APOLLON". Ndėrkohė, sipas arkeologes greke, Jorgjia Plaku, nė inventarin e gjetjeve, pėrveē monedhave, pėrfshihen edhe materiale tė tjera tė pėrdorimit tė pėrvitshėm kulturor, ushtarak, ekonomik dhe jetik, si enė balte, amfora, pjata balte, tjegulla qė shėrbenin pėrmbulimin e ēative, maja heshtash, gjyle guri qė janė hedhur me katapulta gjatė rrethimit, fragmente tė godinave urbane dhe tė mureve rrethuese.
Arkeologu shqiptar, Dhimitėr Ēondi, gjetjeve mė tė fundit thotė se: "Ndonėse numri i monedhave tė zbuluara nė Antigone, edhe gjatė ekspeditave tė mėparshme tė realizuara nė Antigone kryesisht nga prof. Dhimosten Budina, arrin nė 1000 copė dhe qė u pėrkasin qytetėrimeve tė ndryshme nga Azia e Vogėl, nė Greqinė e Lashtė, Apoloni, Kerkyrėn e Lashtė e deri nė Romėn e Lashtė, qė dėshmojnė pėr shkėmbimet dhe lidhjet e fuqishme ekomomike tė Antigonesė, 3 monedhat e gjetura nė ditėn e katėrt tė ekspeditės sonė kanė rėndėsinė e tyre shkencore dhe historike e pėr kėtė do tė duhen studime mė tė plota nga ekspertėt e fushė".


arkeologu
Paraprakisht, vazhdon arkeologu Dh. Ēondi, ne mund tė bėjmė pėrshkrimin e monedhave tė gjetura, tė cilat, nė fakt, janė modele tė njohura pėr ekspertėt e arkeologjisė, pasi janė ndeshur edhe nė gėrmimet e mėparshme. "Njėra prej monedhave tė gjetura ėshtė prej argjendi dhe i pėrket qytetit tė Apolonisė dhe nė njėrėn anė tė monedhės lexohet qartė fjala "APOLLON", ndėrsa dy monedhat e tjera janė vendase, pasi nė njėrėn anė tė tyre dallohet qartė se i pėrkasin llojit tė monedhave "Artemis me trekėndėshin e Dionisit" dhe tjera "Artemis me majė heshte", ndėrsa nė anėn tjetėr lexohet qartė fjala "IPIROTOM", qė do tė thotė Epir",sqaron Ēondi. Sipas arkeologėve, 2 nga 3 monedhat e gjetura janė mjete kėmbimi tė prodhuara nė Antigone dhe kjo vėrteton sė ky qytet i lashtė nuk ka qenė vetėm njė qendėr e madhe dhe e rėndėsishme e kėmbimit, por edhe njė qendėr e prodhimit dhe e prerjes sė monedhave. "Pėr tė provuar faktin se kjo ka qenė njė qendėr e prerjes sė monedhave tė bronzit shėrben gjetja mė parė nga prof. Dh. Budina e lingotės sė prerjes sė monedhave dhe monedhat e gjetura sė fundi janė tė tė njėjtės pėrmasė me lingotėn e zbuluar mė parė", tha Ēondi. Ndėrkaq, gėrmimet e kryera tė ekspeditės shqiptaro- greke, nėn drejtimin e bashkėdrejtorėve tė kėtij projekti, prof. Shpresa Gjongecaj e Institutit Arkeologjik tė Tiranės dhe dr. Kostas Zahos i Eforia Prehistorike Klasike 12 e Janinės kanė vazhduar edhe nė disa pika tė tjera tė qytetit antik, si nė pjesėt Lindore dhe Perėndimore tė murit rrethues, nė zbulimine njė katrori tė plotė tė banesave pėr t‘u dhėnė mundėsi vizitorėve qė tė krijojnė njė ide tė plotė pėr planimetrinė e parastudiuar urbane tė Antigonesė, ndėrkohė topografėt e ekspeditės punojnė pėrpėrfundimin e hartės topografike tė krejt Parkut Arkeologjik tė Antigonesė, kryer me metodėn moderne JPE, qė realizohet nėpėrmjet lidhjeve me 3 satelitėcivilė, qė lėvizin nė orbitėn e Tokės. [/size][/size]
[size=9][size=9]Pritet qė gjatėperiudhės 1 tetor deri mė 30 tetor 2006, kjo ekspeditė tė vazhdojė kėrkimet arkeologjikenė qytetin antik tė Antigonesė, me 20 punėtorė vendas nė pjesėn qendrore tė qytetit antik dhe nė disa fragmente tė murit rrethues nė mjediset e Antigonesė.


Antigonea
Ēfarė pėrfaqėson qyteti antik epirot i Antigonesė?


Sipas dėshmive dhe shkrimeve tė vjetra, Antigone e lashtė ka qenė njė qytet qė u ndėrtua nga Mbreti i Molosėve, Pirro. Njehsimi i vendndodhjes sė Antigonesė ka qenė objekt i debateve shkencore pėr shumė dekada, por nga tė gjithė pranohet se zbulimi dhe identifikimii pėrket arkeologut shqiptar, Dhimosten Budina, i cili gjatė ekspeditave dhe gėrmimeve qė bėri pėr vite tė tėra (1970 - 1985) arriti dhe zbuloi i pari disa tesera votimi tė argjendta me emblemėn e antigonianėve.

Historia
Qyteti ėshtė vendosur mbi dy kodra nė vendin e quajtur Jerma, nė pjesėn jugperėndimore tė fshatit Saraqinishtė tė luginės sė lumit Drino, nė distancė 5 kilometra, nė vijė tė drejtė nga Gjirokastra e sotme. Muret rrethuese tė qytetit, me gjatėsi afro 4 kilometra, rrethojnė njė hapėsirė me njė sipėrfaqe prej 45 hektarė tokė (450 dynym). Qyteti, ngapikėpamja urbanistike, ishte i organizuar nė katrorė ndėrtimi, nė bazė tė sistemit urbanistik tė hipodomik (bashkėkohor). Kėrkimet arkeologjike qė organizoi Dhimosten Budina ka zbuluar tė paktėn 10 objekte private, rrugė tė shtruara me pllaka, tubacione tė ujėrave tė zeza e trotuare, si dhe njė tunel, i cili pėrbėnte njė nga ndėrtesat e tregut. Rruga qendrore e qytetit, me gjerėsi afro 6 metra, e pėrshkonte krejt Antigonenė nė njė gjatėsi tė paktėn njė kilometėr nga hyrja veriore deri tek ajo jugore. Antigonea ishte qyteti i dytė nė madhėsi dhe nė rėndėsi nė hapėsirat e Kaonisė sė lashtė pas Finiqit. Kontrollonte rrugėt e famshme tė Antigonesė, nga ku kalonte rruga qė bashkonte Apoloninė e Vlorėn me rrafshnaltėn e Janinės dhe Epirit tė Jugut. Nė saj tė vendndodhjes gjeografike me rėndėsi tė madhe, Antigonea, afėrsisht nė mesin e luginės sė Drinos, njohu njė kulm zhvillimitė paparė. Afėr Antigonesė legjionet romake tė vitit 198 para Krishtit mundėn ushtrinė e Mbretit tė Maqedonisė, Filipit V. Mė vonė, nė 167 para Krishtit, Antigonea u shkatėrrua me mundėsinė mė tė madhe nga legjionet e Emil Pavlos bashkė me 70 qytete tė Epirit, sipas raporteve tė gjeografit tė lashtė, Strabonit. Zhvillimi i mėtejshėm i qytetit nuk ėshtė vėrtetuar plotėsisht.

Njė trigone mbretėrore, nė tė cilėn qėndron njė dysheme me mozaikė, me emblemė greke, dėshmon pėrpėrdorimin e vendit nė vitet e periudhės Paleokristiane.

Pse u quajt Antigone nga Pirroja i Epirit? Qyteti u quajt Antigone nga Pirroja nė nderim tė gruas sė tij tė parė, Antigoni, vajzė e fisnikėve maqedonas, Vereniqi dhe Filipi. Mė vonė, Vereniqi u martua me pasardhėsin e Aleksandrit tė Madh, Ptolemeon, Mbret i Egjiptit, nė oborrin e tė cilit Pirro njohu Antigonėn. Pėrveē gruas sė tij, Pirro nderoi edhe vjehrrėn e tij, Vereniqin. Pėr nder tė mbretėreshės mori emrin Vereniqi njė qytet nė Epir, i cili ndodhet afėr Nikopolisit.

Kur nisėn gėrmimet e para?
Gėrmimet e para nga ekspertėt arkeologė nisėn nė Antigone, nė prag tė Luftės sė Parė Botėrore, nga arkeologu amator, S. Evangelidhi. Ndėrsa gėrmimet sistematike dhe shkencore u ndėrmorėn nė Jermė, qyshprej vitit 1966 dhe pėr disa vite me radhė u nxor nė dritė njė material arkeologjik mjaft i pasur, i cili ndryshoi rrėnjėsisht pėrfytyrimet pėr kėtė vendbanim. Njė ndėr rezultatet e rėndėsishme tė gėrmimeve ėshtė identifikimi i rrėnojave tė Jermės nė qytetin e Antigonesė. Kjo u bė e mundur me zbulimin e njė tog teserash tė rrumbullakėta prej bronzi me mbishkrimin "ANTITONEAN". Kėto objekte, tė cilat pėrmbajnė dokumentin e parė epigrafik, qė bėn fjalė pėr qytetine Antigonesė, dhanė mundėsi tė korrigjohet mendimi i shprehur mė parė pėr kėtė ēėshtje. Njė interes tė veēantė nė Antigone paraqesin elementet urbanistike dhe arkitektonike. Pėr tė parėn herė nė qytetet tona kėto elemente janė zbuluar nė njė masė tė tillė qė tė japin mundėsi tė formosh, qoftė edhe nė vija tė pėrgjithshme, njė ide mbi planin urbanistik tė njė qyteti dhe veēoritė arkitektonike e konstruktive tė banesave qytetare.

Antigonea, si monument kulture Antigonea ėshtė shpallur monument kulture nė vitin1963 me vendimin e rektoratit tė Universitetit Shtetėror tė Tiranės, mbėshtetur nė ligjin e asaj kohe "Mbi shpalljen e monumenteve tė kulturės". Ėshtė themeluar nė shek. IV para Krishtit. Ėshtė qytetiantik me sipėrfaqe mė tė madhe, 45 ha nė vendin tonė. Gėrmimet arkeologjike mė tė plota qė kanė identifikuar emrin dhe historinė e qytetit janė kryer dhe drejtuar nga arkeologu i njohur, prof. dr. Dhimosten Budina. Nė pjesėn juglindore tė Antigonesė, gjatė kėtyre ekspeditave, tė udhėhequra prej arkeologut Dhimosten Budina, ėshtė zbuluar njė objekt kulti i hershėm kristian, qė sipas ekspertėve, i pėrket shek. tė 6, nė dyshemenė e tė cilit ėshtė zbuluar njė mozaik. Ndėr objektet qė dėshmojnė pėr vjetėrsinė e Antigonesė ėshtė edhe njė statujė e vogėl bronzi e Poseidonit, qė tani gjendet nė Muzeun Arkeologjik nė Tiranė. Gjurmėte kėtij qyteti nė planin urbanistik dėshmojnė pėr njė sistem tė rregullt dhe tė pėrparuar urbanistik,karakteristikė pėr qendrat e krijuara rishtas si Antigonea, ashtu dhe pėr qendrat e themeluara prej kohėsh, si Apolonia e Oriku. Kjo dukuri dėshmon pėr njė urbanistikė mjaft tė pėrparuar nė kohė, pasi themelimi i tyre pėrkon me fillimet e urbanistikės sė rregullt romake. Ka njė numėr tė madh banesash, njė kapelė ku paraqitet Shėn Kristofori, njė nga ikonografitė mė tė hershme nė klasifikimet botėrore.

Ēfarė kanė nxjerrė nė dritė gėrmimet?
Gėrmimet e kryera deri nė fund tė viteve ‘80 kanė nxjerrė nė dritė pjesė tė konsiderueshme tė murit rrethues tė qytetit, disa kulla mbrojtėse dhe njė hyrje me dy kulla. Nė brendėsi tė sipėrfaqeve tė qytetit janė zbuluar sipėrfaqe tė mėdha, me banesa dhe objekte publike, ndėrmjet tė cilave edhe njė banesė me gjysmė peristil, si dhe disa dyqane, punishte e kisha.

Zbulimet mė tė fundit arkeologjike nė 2005-ėn.
Zbulimet mė tė fundit nė Antigone janė bėrė nga njė ekspeditė e pėrbashkėt shqiptaro-greke dhe ato pėrfshijnė njė varr monumental tė vendosur nė pjesėn ku mendohet se dikur ka qenė shtrirė nekropoli iqytetit antik epirot tė Antigonesė dhe disa objekte brenda tij, si pjesa e pėrparme tė njė pėrkrenareje prej bronzi dhe disa armė. Drejtori i ekspeditės, njėkohėsisht drejtor i Muzeut Arkeologjik tė Butrintit, prof. dr. Dhimitėr Ēondi, qė drejtonte gėrmimet nė terren gjatė kėsaj ekspedite, thotė se: "Nė brendėsi tė varrit monumental, tė tipit tė varreve tė mbretėrve maqedonas, gjatė kėtyre gėrmimeve ėshtė bėrė e mundur tė gjendet njė pėrkrenare bronzi e madhėsisė 20 me 30 cm. Ėshtė pjesa e pėrparme e pėrkrenares, e cila vendoset pėrpara fytyrės sė luftėtarit". Megjithatė, sipas arkeologėve, shtresa e fundit e varrit nuk ėshtė prekur nga gėrmimet e trafikantėve tė objekteve antike. Kjo do tė thotė qė aty mund tėgjenden edhe objekte tė tjera tė rėndėsishme, qė i pėrkisnin personit tė varrosur atje. Gjatė gėrmimevenė brendėsi tė varrit, arkeologėt kanė arritur tė zbulojnė edhe fragmente qeramike e bronzi, tė cilat do tė studiohen dhe dokumentohen nė vazhdim nga ekspertėt e arkeologjisė. Ndėr punimet me rėndėsi e vlerė pėrkthimin e Antigonesė nė njė vend tė vizitueshėm ėshtė edhe projekti italian pėr nivelimit topografik tė territorit prej 45 hektarėsh, ku, sipas ekspertėve italianė, janė 22 pika trigonometrike, tė cilat pėrherė tė parė krijojnė me anė tė metodave tė fotogramomentrisė njė pamje mė tė plotė tė kėtij monumenti tė lashtė. Vėmendja dhe ekspeditat janė rikthyer nė Antigone pas afro 20 vjetėsh, ku nuk janė kryer zyrtarisht ekspedita arkeologjike, ndonėse gjatė kėsaj periudhe nuk kanė munguar gėrmimet klandestine nga gjurmuesit, trafikantėt dhe grabitėsit e vlerave tė antikitetit.

Zbuluesi i Antigonesė, arkeologu Dhimosten Budina,ėshtė shpallur "Nderi i Komunės sė Antigonesė" nė qershor tė vitit 2003.

Arkeologu i njohur DhimostenBudina ėshtė shpallur "Nderi i Komunės sė Antigonesė"nga kėshilli komunal i kėsaj komune nė shenjė respekti pėr pėrkushtimin e tij shkencor gjatė ekspeditavekėrkimore dhe punės studimore pėr zbulimin, identifikimin dhe publicitetin e qytetit antik tėAntigonesė. Dhimosten Budina ishte njė nga ekspertėt e Institutit Arkeologjik pranė Akademisė sė Shkencave nė Tiranė, qė njė pjesė tė pėrkushtimit tė tij kėrkimor-shkencor e ka tė lidhur ngushtė me disa ekspedita arkeologjike pėr kryerjen e gėrmimeve nė qytetin e Antigonesė, qytetėrimi i tė cilit i takon shekullit III para erėssė re.




* Marre nga Gazeta "SHQIP"


_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Sat Apr 12, 2008 4:10 pm

Antigoneja, thesare te reja joshin arkeologet
Hapet per here te pare nje zyre menaxhimi





Ismail Xhaferri

Rizgjohet qyteti antik i Antigones. Ky rizgjim ka nisur me hapjen per here te pare te zyres se menaxhimit te vlerave te medha te ketij qyteti por edhe me fillimin e fazes se dyte te ekspedites se perbashket shqiptaro greke. Faza e pare e ekspedites qe perfundoi vitin e kaluar beri te mundur hartimin e tipografise ne te gjithe siperfaqen prej 45 hektar. Po gjate fazes se pare eshte zbuluar nje varr monumental si dhe nje perkrenare dhe disa arme prej bronxi. Perkrenarja e zbuluar eshte pjese e perparme qe vendoset per mbrojtje nga luftetart. Varri i zbuluar nuk eshte prekur nga germimet e trafikanetve te objekteve antike dhe kjo do te mundsoje edhe gjetjen e objekteve te tjera te luftetarit te varrosur atje. Ne fillimin e faza se dyte qe do te hedhe me shume drite mbi Antigonen ishin te pranishm specialist shqiptar dhe grek. Kosta Zaho drejtor i pales greke tha se ekspedita e perbashket e ketij viti do ti perqendroje punimet ne nje kuadrat te caktuar per te verifikuar vazhdimesine e jetes ne kete kuadrat. Por qellimi i fazes se dyte te ekspedites sipas Zahos nuk jane vetem punimet shkencore por edhe shndrrimi i qytetit antik qender te Kaonise ne nje vend te frekuentuar e vizituar nga turistet e huaj. Nje nder punimet me rendesi e vlere per kthimin e Antigonese ne nje vend te vizitueshm eshte edhe projekti italian per rivelimin topografik te gjithe teritorit ku sipas specialistve italian jane 22 pika trigonometrike te cilat me ane te metodave te fotogramomentrise krijojne nje pamje te plote te ketij monumenti te lashte. Drejtori i pergjithshem i ekspedites dhe njkohsisht drejtor i muzeut arkeologjik te Butrintit profesor doktor Dhimitr Condi thote se gjate ekspedites ne fazen e dyte do te synohet zbulimi i tri elementeve te rendesishem si jane teatri, tempujt dhe nekropoli. Ne fillimin e ekspedites se dyte dhe celjen e zyres se parkut te ketij qytei ka marre pjese eshte drejtori i insitutit arkeologjik Muzafer Korkuti i cili tha se i jemi rikthyer punimeve per zbulime te metejshme ne Antigone. Brenda ketij qyteti fshihen elemet mjaft te rendesishem mbi te cilat do te hidhet drite nga ana jon. Per kete duhet nje pune shkencore 10 vjecare por edhe me durim e pasion duke ecur ne gjurmet e zbuluesit te ketij qyteti Dhimosten Budina.
Ngritja e parkut te Antigones me status te vecante eshte miratuar disa vite me pare por tashme ai u be realitet. Ministri aktual i kulturs Bujar Leskaj ka akorduar nje fond prej 10 milion lekesh per nisjen e punes ne kete park. Celja e kesaj zyre do te jap nje kontribut te madh per vlerat e trashgimise kulturore, arkeologjike, historike dhe natyrore te qytetit te lashte. Kjo pasi brenda ketij qyteti ka ende shume objekte me vlere qe qendrojne te fshehura. Germimet intesive te kryera deri ne fund te viteve 80-t kane nxjerre ne drite pjese te konsiderueshme te murit rrethues te qytetit disa kulla mbrojtese dhe nje hyrje me dy kulla. Ne brendesi te tij jane zbuluar siperfaqe dhe banesa me objekte publike si dhe dyqane punishte kisha etj. Per vlerat e saj te medha Antigonea eshte shpallur monument kulture ne vitin 1963 dhe eshte themeluar ne shek. IV para Krishtit.


* Marre nga "Gazeta Shqiptare" Tetor 5, 2006:106

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Sat Apr 12, 2008 4:11 pm

10 milion lek per ngritjen e Parkut Kombetar

Antigonese i kthehet prika e premtuar

E. B

Gjirokaster – Drite jeshile per Parkun Kombetar te Antigonese. Nje fond prej 10 milion lekesh te rinj nga ana e Ministrise se Turizmit, Kultures, Rinise dhe Sporteve eshte hapi i pare i hedhur ne drejtim te konsolidimit te ketij parku. Ky fakt eshte bere i njohur nga kryetari i komunes se Antigonese, Ylli Muho, sipas te cilit “investimi prej 10 milion lekesh, akorduar nga ministri Bujar Leskaj eshte i pari i ketij lloji qysh prej miratimit te Antigonese Park Kombetar. Celja e zyres se ketij parku dhe blerja e pajisjeve te saj do te jene punet e para qe do kryhen me kete fond”. Para tre muajsh, me nje vendim po te ministrit Leskaj, Antigonea u perjashtua nga fondi i investimeve per kete vit dhe ky fakt u prit keq nga komuna e Antigones. “Djegia e dyte e Antigones” e cilesoi Muho vendimin e atehershem i cili duket se u riparua disi me vonese. Vendimi i diteve te fundit i MTKRS-s eshte cilsuar “si tregues se kjo ministri per here te pare ka menduar seriozisht per kthimin e qytetit antik te Antigones ne nje qender te vizitueshme dhe per t'a perfshire ate ne harten dhe axhenden turistike te vendit”. Antigonea eshte qyteti qe mbreti i Epirit, Pirro, i beri dhurat si prike bashkshortes se tij te pare, Antigonse, e bija e mbretit te Egjiptit, Ptolemeut. Qyteti i dyte me i madh i Epirit, me nje siperfaqe 47 hektare dhe mur rrethues 4 mije metra, prej shume vitesh mban statusin e nje Parku Kombetar, por asnjehere nuk eshte perfshire ne listen e investimeve.



* Marre nga Gazeta "Shekulli"

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Apr 16, 2008 5:02 pm

Njė zbulim i ri nė Kalanė e Tiranės


Mansium-i Romak dhe Castrum-i Bizantin nė selinė e Pashallėkut tė Tiranės


· Pas zbulimit tė parė tronditės tė 2001-shit, tė njė kulle katrore me dimensione 12m x 12 m, e cila pasi u dokumentua u rivarros nėn shtresėn e asfaltit, njė tjetėr zbulim mbresėlėnės ėshtė bėrė nė Kalanė e Tyrhanės (Tyrcanos): njė kullė rrethore nė kėndin veri-lindor tė kėshtjellės, gjė qė siguron pėrfundimisht shkencetarėt se kemi tė bėjmė me njė kėshtjellė perandorake justiniane.


Shkruan: Artan Shkreli, Tiranė, Prill 2008


“Zot na ruaj prej ēifutėve tė Selanikut, prej turqve tė Egribosit, prej grekėve tė Athinės dhe prej shqiptarėve tė Tiranės!”, thotė njė proverb turk. Askush s’di tė thotė as sot e as nė qindvjetėshin e nėntėmbėdhjetė - kur regjistrohet ky proverb - se ē’rrethana i ngucėn turqit tė shpreheshin kėsisoj. Ka gjasa qė kjo thėnie ta ketė zanafillėn nė periudhėn e turbullt tė Pashallėqeve, atėhere kur Shqipėria e Mesme nė pėrgjithėsi, dhe sidomos Tirana, u pėrfshinė nė vorbulla luftimesh tė acaruara, ku vlonte njė zjarr i ēuditshėm, i cili del se ndizej edhe mė fort pas ēdo ndėrhyrjeje tė pushtetit sulltanor.

As Stambolli e as tė dėrguarit nuk mbėrrinin t’i kuptonin grindjet e feudalėve “tė vegjėl, por idhnakė”, sherre tė cilat flakėruan fort kur Ahmet Kurt Pasha i Beratit rrethoi Tiranėn nė vitin 1780. Tė habit fakti qė ndėr historianė ka lėshuar rrėnjė bindja e gabuar se qyteti fushor nuk kishte kėshtjellė asokohe. Ėshtė marrģ kjo hamendje, pasi Ibrahim Bargjinolli nuk mund tė mbrohej nga ushtria e vuxhudshme e Kurt Pashės duke u mbrojtur pas shtėpive tė qerpiēit. Me siguri kėshtjella e vjetėr, ndonėse e mballosur vende-vende e thuajse firomėzėnė nga pirgu i shtėpive rreth saj, i motivonte radhėt e tiranasve nė qėndresat e mbrame qė tė shtrėngoheshin prapėseprapė nė po atė fortifikim. Nė fakt, mė tepėr se kėshtjellė nė kuptimin klasik tė fjalės, pėr shqiptarėt ajo pėrfaqėsonte “sarajin”, i cili mė sė shumti nuk ish gjėsend-tjetėr veēse pallati i sundimtarit apo guvernatorit, i rrethuar me mure mbrojtėse. Andaj do tė ketė lindur edhe ngatėrrimi i gjithėhershėm i “kėshtjelles” sė qytetit me “sarajin” apo “pallatin”.

Pėrsa nuk ta mbush syrin, Kalaja e Tiranės rrok njė sipėrfaqe mė tė madhe se ajo e Petrelės, ēka se kjo e dyta ėshtė pėrshkruar imtėsisht falė vendndodhjes sė saj tė pambėrritshme dhe ngulimit-ēelės qė zė nė rrugė tė Qafė-Krrabės - degėzim fort i rrahur i rrugės Egnatia. Pėr tė qenė tė saktė duhet tė themi se tė dhėnat pėr Petralba-n/Petrelėn fillojnė tė bjerren me vendosen e Pax Turcica-s, kur ushtritė e huaja nuk lėvrijnė mė aq shumė nėpėr Shqipėri - sakur nė periudhėn osmane, nė Shqipėrine e Mesme, zėnė e shfaqen si tė rėndėsishme edhe fortifikimet kodrinore, si Preza, Ishmi apo Ndroqi, e madje edhe ato fushore si Elbasani, Peqini e Tirana.

Ashtu si kalaja e Elbasanit (me profil mirėfilli osman) u ngrit saktėsisht mbi rrėnojat e Skampinit tė lashtė e tė braktisur prej shekujsh, edhe ajo e Tiranės duhet tė ketė pasur tė njėjtėn ecuri. Ringritja e saj e ngadaltė, por e vazhdueshme shpesh u ka shpėtuar kronistėve, pasi silueta e saj nuk shfaqej dhe aq si fortesė e mėvetėsishme, se si pallat i rrethuar mu nė mes tė qytetit. Sot njė gjė ėshtė krejt e qartė, siē arsyeton edhe Hahn-i, Tirana trashėgoi emrin historik tė qendrės sė banuar, e cila ka qenė kurdoherė po aty pėrgjate shekujve, duke u luhatur brenda sinorėve tė kėsaj hapesire qė zė dhe sot. Pa i hyrė hamendjeve pėr etimonin toponimik, nė ky i fundit ka zanafillė kadme, etruske, thrake apo ilire (per secilin variant ka argumente pro e kundėr), Barleti vėren se emri ka qenė i pėrdorur gjerėsisht nė zonė. Pos asaj qė e emėrton Tiranė ė madhe (Tyranna Major - Tirana e sotme), ai zė ngoje edhe Tiranėn e vogėl (Tyranna Minor - pranė Krujės), cekasė tė cilėn Hahn-i e pėrdor si argumentpro tezės se ky toponim ka prejardhje vendase. Rėndėsia e qendrės natyrisht ka qenė mė e madhe para sundimit osman, aq sa tė shėrbente si mbiemėr, pasi njė shekull e gjysmė para Marin Barletit, nė vitin 1372, nė dokumente venedike na shfaqen akte noterėsh qė flasin pėrdy marinarė “tiranas”: Vilin dhe Leonin (Villino da Tyranna dhe Leo da Tyranna - marinarios).

Castrum Romako-Bizantin

Pėr kohėrat pararomake tė Tiranės nuk dalin tė dhėna eksplicite, pėrpos faktit se zona ka pasur njė zhvillim tė mirė ekonomik. Nė lashtėsi, vendbanimi Tyrkanos/Tirhan-ės shtrihej pranė vendit tė quajtur “Kroji i Shinjinit”, aty ku deri vonė ka qenė Fusha e Aviacionit. Sikundėr edhe pėr qendra tė tjera tė antikitetit, kjo vendndodhje gjendej pranė lumenjve apo burimeve tė ujit, e nė rastin konkret nė zonėn qė shtrihej ndėrmjet shtratit tė lumit tė Rigllates (sot, Lumi i Tiranes) dhe pėrroit tė Lanės. Gjurma mė e dukshme e kėtij vendbanimi ėshtė rrėnoja e kishės paleokristiane tė Shėn Gjin/Gjon Pagėzorit - e njohur kryesisht per mozaikun e saj - ndėrtuar nė kohėra paleokristiane dhe shndėrruar nė kishėz nė kohėn kur sundoi Kostandini i Madh. Sot aty ende mund tė kėqyret njė mjedis nėntokėsor, por me funksion tė papėrcaktuar mirė. Stelat madhėshtore tė periudhės romake, tė gjetura nė zonė e tė ekspozuara po aty, dėftojne pėr praninė e njė nekropoli tė pasur (ende tė pazbuluar), e pėr rrjedhim dėshmojnė sakaq se ky vend ka qenė vijimisht i rėndėsishėm. Nė fakt thesaret e gjetura me monedha ilire dhe denarė romakė pranė Pallatit te Brigadave, qė datohen nė kapercyell tė Erės sė Vjeter me atė tė Re, jane tregues i begatisė sė Tiranės, duhet tė ketė pasur qė nė kohėt romake njė qendėr pėr administratėn, qendėr kjo e vendosur brenda nė njė castrum - fortifikim fushor.

Kjo hamendje, nga hipotezė po shnderrohet dora-dorės nė pohim shkencor qysh prej vitit 2001, kohė kur u bėne gėrmime sporadike tė mureve tė kalase mesjetare tė qytetit. Gjatė restaurimit tė njerės prej portave osmane tė kalasė u zbuluan struktura shumė tė vjetra muresh, me zhvillime planimetrike te ndėrlikuara, por edhe njė kullė e pazakontė me trashėsi muresh 3m dhe me dimensione 12.00 x 12.00 m. Ndonėse atėherė sondazhet vazhduan gjer nė thellėsinė 2.90 m nėn nivelin e asfaltit, nuk u gjet dot fundi i tabanit tė themelit, pasi ai ndodhej mė nė thellėsi tė tokės sė butė argjilore .

Kėshtu, nė verė tė vitit 2001, u zbulua se muret e castrum-it zgjatoheshin drejt Akademisė sė Shkencave. Zbulimi i gjurmėve tė mureve prej guri, tė ruajtura pėr mrekulli nėn tokė, ish diēka emocionuese. Ato kalonin para shtatores sė Fan Nolit ku ktheheshin me 90ŗ nė drejtim tė Lanės duke vijuar pėrpara Parlamentit tė sotėm dhe duke u kthyer sėrish te SHQUP-i, sipas njė aksi paralel me murin ku mbėshtetet sot Kinema Millennium. Kėsisoj shfaqej forma tipike e njė castrum-i romak, tė orientuar veri-jug dhe lindje-perėndim, sipas parimit cardo et decumanus. Ka gjasė qė bazat e kėtij castrumi tė jenė hedhur gjatė periudhės sė Luftes Civile Romake, kur zona u mėsy nga legjionet e Qezarit, qė mbante tė ngujuar nė Petra/Shkėmbin e Kavajės ushtrinė e Pompeut. Dihet se Qezari u kujdes t’i mbyllte ēdo ndihmė Pompeut nga Maqedonia nėpėrmjet rrugės sė Qaf-Krrabės dhe mund tė hamendet se ai ndėrtoi me kast edhe njė fortifikim pėr garnizonin e tij tė kontrollit rrugor. E nė kėtė rast do kishim tė bėnim me njė mansium. Historiani K. Frashėri mendon se pėr t’i rritur fuqinė mbrojtėse kėsaj kėshtjelle fushore, ajo duhet tė ish e qarkuar me ujėrat e pėrroit tė pashterrshėm tė Lanės, nėpėrmjet njė kanali tė posaēėm – teknikė efikase pėr kohėn, nė mbrojtjen e kalave fushore. Njė gjė e tillė ėshtė zbuluar tė jetė bėrė edhe me kalanė e Skampinium/Elbansan, e cila ka qenė e rrethuar nga njė kanal qė furnizohej prej ujėrave tė pėrroit tė Zaranikės.

Pas kėsaj castrum-i duhet ta ketė humbur rėndėsinė e tij, pasi Pax Romana vendosi qetėsinė shekullore nė trevė. Romės nuk i interesonte krijimi i njė qyteti tė madh nė Tyrhan, ngaqė ky funksion pėrmbushej nga Dyrrahu fqinj; ajo ish e interesuar vetėm tė konsolidonte qendrėn rurale, qė administronte mbarėvajtjen e punėve bujqėsore si dhe tė mirėmbante mansium-in/stacionin rrugor qė kontrollonte degėzimin pėr Qafė-Krrabe tė rrugės Egnatia. Ndaj dhe kjo kėshtjellė do tė pėrmendej vetėm gjashtė shekuj mė pas, ahere kur Roma kishte rėnė dhe Bizanti ndodhej nėn trysninė e dyndjeve barbare. Vendbanimi, tashmė i tkurrur pėr shkak tė pretimeve gjermane, vijoi qė prej shekullit tė VI tė mbetej rrotull kėshtjellės gjysmė tė rrėnuar (e cila ende sot gjendet nė zemėr tė qytetit). Por kėtė fortifikim nė fakt do ta rindėrtonte perandori Justinian, nė kuadėr tė luftės Bizanto-Gote, pėr tė penguar mbėrritjen nė Durrės tė Ostrogoteve tė udhėhequr nga Totila, tė cilėt pritej tė kalonin – sikurse ndodhi - nga Qaf-Krraba. Pėrfundimi i rindėrtimit tė saj dokumentohet nė vitin vit 544 nga kronisti i Justinianit, Prokopi i Qezaresė, nė librin e tij tė famshėm De Aedificiis; aty nė listėn e kėshtjellave tė Epirit tė Ri ai pėrmėnd edhe Tirhan-ėn

Duke qenė e vendosur nė njė pellg aluvional, pjesa mė e lashtė e kėshtjellės mbetet sot thellė nėn tokė dhe prej saj aktualisht mund tė admirohet vetėm njė pjesė e mureve rrethuese tė Kullės sė Gjatė. Nėn Perandorinė e Bizantit, castrum-i i Tiranės pėsoi tė njėjtin fat mizor me atė tė simotrės sė tij, Skampinit. Ajo thuajse u shkatėrrua krejt nga barbarėt , ndaj bizantinėt nuk e pėrdorėn mė pėr qėllime strategjike, por vetem si fortifikim tė vogėl garnizoni.

Anonimi i Tivarit, saku edhe Barleti, i mėshojnė faktit se Gjergj Kastrioti ndalej e drekonte nė Tiranė, teksa udhakonte prej Kruje nė Petrelė e anasjelltas, apo dhe kur dilte pėr gjah nė pyjet e pasura tė Tyranna Major. Duket se mansium-i i dikurshėm, ndonėse gjysėm i rrėnuar, i kish mbijetuar edhe sllaveve edhe frankėve dhe funksiononte ende si strehėz emergjence nė periudhėn e parė osmane. Kėtė na e dėshmon ambasadori vendikas Lorenzo Bernardo, i cili mė1591, rrugės pėr nė Stamboll, kaloi nėpėr « campagna grande famosa di Scanderbeg, detta Tiranna ». Ky stacion e bėnte mė tė sigurtė kalimin e rrugės nė kohėt e rremujės sė pėrgjithshme qė kaploi kėtė zonė gjatė periudhes kataklizmatike kur Arbėnia Kristiane ra e ezauruar nėn osmanet energjikė.


Konstatimi


Aleksandėr Meksi: Tė vazhdojnė gėrmimet


Nė pozicionin e njė arkitekti dhe restauratori, Aleksandėr Meksi mendon se u duhet dhėnė kohė specialistėve tė nxjerrin rezultatet e sakta. Pas njė vėzhgimi tė bėrė dje pranė mureve tė kalasė sė Tiranės, tė zbuluara pranė godinės sė Akademisė sė Shkencave, Meksi thotė se ėshtė i nevojshėm akordimi i njė fondi qė do tė mundėsojnė arkeologėt dhe specialistėt e monumenteve ta ēojnė punėn deri nė fund. “Ėshtė e nevojshme tė gėrmohet, nė mėnyrė qė tė kemi tė qartė se me ēfarė kemi tė bėjmė. Vetėm atėherė specialistėt mund tė diskutojnė dhe tė dalin nė pėrfundime tė sakta pėr kohėn dhe planimetrinė e objektit. Studimet transmetojnė rėndėsinė e asaj qė zbulohet”, - thotė Meksi. Sipas tij momentalisht tė gjitha diskutimet nga ane urbanistėve, pėr vijueshmėrinė e rrugės dhe tė specialistėve tė monumenteve, janė tė pambėshtetura mirė. Nuk mendon se gėrmimet nė anėn e rrugės mund tė nxjerrin nė dritė objekte tė tjera, sepse sipas tij struktura e kėshtjellave ka qenė e tillė, qė pėrtej mureve nuk kishte ndėrtesa tė tjera, por vazhdimi i punės do tė krijonte njė situatė mė tė qartė si pėr specialistėt e monumenteve, ashtu edhe pėr urbanistėt, tė cilėve do tu duhet tė rishikojnė projektin e rrugės. Nuk ėshtė pėr pezullimin e punėve nė atė zonė, pasi ajo arterie rrugore qė kalon aty ėshtė planifikuar shumė herėt dhe ėshtė e rėndėsishme pėr qytetin, po duhet vepruar nė mėnyrė tė tillė, qė qoftė tani, apo edhe mė vonė arkeologėt tė mund tė vazhdojnė punėn e tyre. “Nuk duhet vepruar si nė rastin e kabllove elektrike, tė cilat janė betonuar. Kjo do ta varroste pėrfundimisht atė ēka fshihet nėn tokė”, - thotė Meksi, specialist nė fushėn e arkitekturės pas bizantine. Ai e pranon se ėshtė e vėshtirė t’i ruash objekte tė tilla, por duhen ndjekur eksperiencat e pėrdorura nė vende tė ndryshme tė botės qė janė gjendur pėrballė dilemave tė zhvillimit dhe tė ruajtjes sė trashėgimisė. Ėshtė i sigurtė se do tė gjendet njė zgjidhje.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Euridika
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1408
Vendi : Kosovė
Registration date : 11/11/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Mon Apr 28, 2008 9:40 pm

Hoteli i Shasit





Misteret e Shasit - dikur qytet,sot katund
Legjenda e Shasit

“Na ishte njėherė njė qytet I lashtė qė kishte qeverisjen e vet,paranė e tij…Ishte shumė I madh, pasi kishte aq kisha sa ditė ka njė motmot.Ai kishte shtetas trima e fisnikė, tė kamur e luftėtar tė zotė, port ė drejtė.Dalloheshin edhe pėr tregti e gjueti.Ata ndėrtuan marrėdhėnje tė mira me fqinjėt dhe lidhen edhe krushqi me ta.Aty ishte zhvilluar dhe shkrimi e kėndimi.Dhe kur jeta lulėzonte nė kėtė qytetm m kur ai ishte shtuar, rinuar, pasi kishin ngjarė shumė dasma e lindje,pasi kishin festuar e e gėzuar gjatė banorėt e kėtij qyteti, kishte ndodhur gjėma.Kishin trokitur kėbanat e kishave pėr tė fundit herė,paea se nga dridhja e fundit rrėzoheshin pėrtokė.Kurse ulurima e fėmijėve dėgjohej e shurdhėt, por e thellė.Nuk dihej se kush e kishte shkaktuar atė, barbarėt qė vinin nga larg , apo mosqoftė e thėnė o Zot, vetė Perėndia. Atėherė, kishte filluar zbatimi I gjėmes, pjesa kryesore e qytetit kishte humbur, disa qindra metra thellėm kurse mbi tė kishte dalė njė ujė I portokalltė, qė dukejse kishte pėrzierjen e nje ngjyre tė kuqe e tė gjelbėr.”




..Kjo ėshtė vetėm njė pjesė e legjendes qė tregohet pėr Shasin.Thuhet se nė kėtė qytet, qė ėshtė shumė I lashtė, duke pasė shtrirje qė nga koha e Ilirisė dhe kėndej, me gjithė zbrazesitė gjatė viteve, tė ketė pasur 365 kisha.Sipas njė varianti, shumica e tyre tė kenė rrėshqitur me themele nė hapsirat kur shtrihet Liqeni I Shasit.

Ky variant ka njėfar baze duke I parė me vėmendje edhe muret e Kalasė sė Shasit, kah ana e liqenit, tė cilat aty nuk egzistojnė fare.Nė anen tjetėr, kur shikohet Liqeni I Shasit nga perspektiva e zogut, fjala vjen nga mali I Rumisė, duket si njė hasirė e cila papritur ka humbur poshtė, pėr tė lėnė anėt tė cilat janė afėrsisht nė njė nivel, por qė kurrė mė nuk do tė mund tė lidhen.Ky variant, pėr tė qenė I besueshėm nė nivelin e argumenteve shkencore, ka njė rrugė tė gjatė pėr tė bėrė, ndoshta ėshtė edhe I pamundur.

Varianti tjetėr ėshtė mundėsia sipas sė cilės njė numėr I kishave tė jetė shkatrruar nga faktorė tė ndryshėm, kurse ehde elementi I zmadhimit nė legjenda nuk ėshtė I huaj.Se qyteti I lashtė I Shasit ėshtė I mbushur me gojėdhėna edhe pėr ngjarjet mė kulmore tė gjuhėsisė, letėrsisė e kultures shqiptare, ėshtė hedhja e ndonjė parashikimi se autori I librit tė parė shqip, Gjon Buzuku, mund tė ketė jetuar nė kėtė qytet mesjetar si dhe madje mund ta ketė shtypur “Mesharin” mu nė Shas.

Por, kėto janė vetėm pjesė tė legjendave dhe tė gojėdhenave. Sot aktualisht Shasi ėshtė njė katund qė ka disa dhjetėra shtėpi dhe Liqenin e Shasit. Nga historia kanė mbijetuar mbetjet e disa kishave dhe muret rrethuese tė kalasė sė Shasit.


Hulumtimet pėr Shasin
Janė tė rralla vendbanimet e lashta, sikurse ėshtė Shasi, qė nė veten e tij pėrmbledh aq shumė tė panjohura, aq shumė mistere.Nė tė njejtėn kohė ,ky ish-qytet, I cili sipas studimeve pėr tė, gjatė shekujve ka pasur shumė histori, ishte I privuar qė edhe gjatė shekullit tė shkuar tė mbulohej me vellon e paqartėsive,fshehtėsive e deri krijimi I enigmas se ēfarė po bėhej me hulumtimet arkeologjike nė tė.

Sidomos kanė mbetur tė pasqaruara zyrtarisht rezultatet e hulumtimeve arkeologjike gjatė viteve 1985 e 1986,Gėrmimet e atėhershme arkeologjike u organizuan nga Qendra Arkeologjike e Beogradit, kurse financoheshin nga Ministria e Kultures e Malit tė Zi. Sipa dėshmive tė asaj kohe, egzistonte plani fillestar sipas tė cilit gėrmimet duhej tė zgjatnin 10 vjet, por ato ishin ndėrprerė vetėm pas 3 muajve pa asnjė shpjegim.Njė nga pjesėmarrėsit kėtyre ekspeditave nga Mali I Zi , historian arti me profesion, jo zyrtarisht pohon se para se tė fillonin gėrmimet mendohej se mbetjet e kultures sė Komanit(kultures Ilire) nuk e kalonin lumen Buna .Mirėpo, gjetjet e para arkeologjike pikėrisht nė Shas, sipas historianit tė artit nga Cetina, se fjala ėshtė pėr kulturen e Ilire.Pas ndėrprerjeve tė paparalajmėruar tė kėrkimeve nė vitet e pėrmendura , shumica e gjetjeve u moren ne Beograd.Kurse, kampionėt e tjera arkeologjike ruhen nė Muzeun e Ulqinit,port ė gjitha janė tė pa konservuara.Si rrjedhojė fati I kėtyre gjetjevearkeologjike ėshtė mjaft I paqartė dhe I pasigurtė .

....





Liqeni i Shasit





...nga Haxhi Shabani ,gazeta Albanica
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Lanetja
Fillestar/e
Fillestar/e


Female
Numri i postimeve : 65
Vendi : Ne Hapesire ku nuk me gjen njeri!!!!
Profesioni/Hobi : Studentin
Registration date : 23/04/2008

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Apr 30, 2008 4:39 pm

Manastiri i Ardenicės, tetė shekujte metamorfozės



Nga Ilirjan GJIKA
Vetėm 10 m nė veri tė qytetit tė Fierit, buzė rrugės nacionale qė lidh qytetin e Fierit me atė tė Lushnjes ngrihet Manastiri i Ardenicės me njė pozitė dominuese nė kodrat me tė njėjtin emėr nė lartėsinė 237 m mbi nivelin e detit. Manastiri mesjetar mban emrin e Marisė Hyjlindisė, ashtu si shumica e kishave tė trevės sė Myzeqesė, nė tė cilėn ajo njihet si mbrojtėse e veprimtarisė kryesore ekonomike bujqėsore.
Manastiri, edhe pse nė pamje tė parė tė lė pėrshtypjen e njė objekti kulti tė zakonshėm fsheh nė brendėsi tė tij vlera mjaft tė mėdha. Sa mė shumė tė futesh nė labirinthet e historisė sė tij aq mė shumė dalin nė dritė vlerat e tij, tė cilat do t'i rendisim njė e nga njė nė kėtė shkrim.

Historia
Mendohet se themelet e kėtij manastiri janė hedhur nė vitin 1282 me nismėn e perandorit Andronik II Paleolog tė Bizantit, i cili e ngriti kėtė tempull pas fitores mbi anzhuinėt nė Berat. Shtysė pėr kėtė veprim do tė jetė bėrė ndodhja nė atė vend e kapelės sė Shėn Triadhės, e ngritur aty shekuj mė parė. Ekziston hipoteza se kapela mund tė jetė ndėrtuar nė themelet gėrmadhė tė njė tempulli pagan, i cili ka qenė ndėrtuar pėr nder tė hyjneshės Artemisa nga ka rrjedhur dhe emri i sotėm Ardenica. Fare pranė kėtij tempulli, nė rrethinat e tė cilit sot ndodhet manastiri, kalonte dega jugore e rrugės antike Egnatia, pikėrisht 1 km nė perėndim tė tij. Pėr rreth manastirit shikohen, aty-kėtu, ndėrtime tė vjetra, tė cilat tė krijojnė mendimin se rreth tij ka patur ndoshta njė qendėr tė banuar. Sipas defterit osman tė vitit 1431-'32, nė nahijen e Myzeqesė, ndodhej fshati Ardenicė me tetė shtėpi, i cili mund tė jetė shtrirė pėr rreth manastirit. Dėshmi tjetėr, pėr rėndėsinė e kėtij manastiri ėshtė dhe fakti qė po zė njė vend gjithnjė e mė tė rėndėsishėm nė historinė e Shqipėrisė, se nė altarin e Kishės sė manastirti tė Ardenicės, ėshtė bėrė edhe kurorėzimi i martesės sė heroit tonė kombėtar, Gjergj Kastrioti me Andronika (Donika) Arianititn. Ceremoniali u bė nė mesditėn e 21 prillit 1451 nga peshkopi i Kaninės Feliks, nė prani tė princave shqiptarė dhe ambasadorėve tė Napolit, Venedikut, Raguzės. Kėtė fakt e pėrmend pėr herė tė parė nė vitin 1940, italiani A. Lorenconi.

Arkitektura
Manastiri ėshtė i tipit bizantino-ortodoks. Ai, sė bashku me konaket qė i janė shtuar mė vonė, zė njė sipėrfaqe prej 2.500 m2. Ky monument pėrbėhet nga kisha e Shėn Mėrisė, kapela e Shėn Triadhės, konaket, mulliri vajit, furra, stalla, etj.. Nė qendėr tė tij ndodhet kisha "Lindja e Shėn Mėrisė", e cila ėshtė ndėrtuar pjesėrisht me gurė tė sjellė nga Apollonia dhe gurė shtufi. Kisha ėshtė e tipit Bazilikal. Ajo zė njė vėllim tė madh dhe ėshtė e mbuluar nga njė ēati druri me tavan tė rrafshėt. Mjediset qė pėrbėjnė kėtė kishė janė: naosi, narteksi, egzonarteksi dykatėsh, ku nė fund u bashkangjitet kėmbanorja e lartė 24 m. Nė anėn jugore ndodhet portiku i hapur i ndėrtuar me kolona dhe harqe. Naosi pėrbėhehet nga tre pjesė, tė cilat ndahen nė dy rreshta kolonash prej druri. Naosi ndahet nga altari me anė tė ikonostasit. Dyshemeja e kishės ėshtė shtruar me pllaka guri, e cila pėrfshin edhe ambientet e narteksit dhe egzonarteksit.
Nė vitin 1743 me nismėn e peshkopit tė Beratit, Metodit, i cili ishte me origjinė nga Bubullima (Myzeqe), u bėnė nė kėtė manastir punime rregulluese pėrfshirė edhe kishėn e Shėn Mėrisė. Kapela e Shėn Triadhės shtrihet nė pjesėn verilindore tė manastirit dhe ka pėrmasa 7.50 x 3.70m.
Hyrja e saj ėshtė nė anėn perėndimore dhe ėshtė e pajisur me dy dritare tė vogla nė faqen jugore. Kjo kapelė ėshtė ndėrtuar me gurė shtufi dhe ėshtė e pajisur me njė hapėsirė, muri gjysmėrrethor i sė cilės e ndan atė nga njė sternė uji. Porta e kapeles ėshtė mbuluar me harkė guri, pranė dritares lindore tė saj ndodhet edhe njė reliev qeramike.

Ikonografia
Kisha e Shėn Mėrisė ėshtė zbukuruar me afreske tė mrekullueshme nga krijimtaria e piktorėve Kostandin dhe Athanas Zografi. Kėta piktorė korēarė punuan pėr zbukurimin e kėtij tempulli nė vitin 1744. Veprimtaria artistike e ateliesė sė piktorėve Zografi ėshtė shpalosur nė bazilikat e Voskopojės, Vithkuq, nė Myzeqe dhe nė malin Athos nė Greqi, ku shkuan disa herė dhe shfaqėn talentin e tyre tė fuqishėm, nėpėr kishat dhe manastiret e atjeshme.
Piktura e Zografėve cilėsohet nga specialistėt si vazhdim i traditės mė tė mirė tė pikturės kishtare nė vendin tonė. Tematika pasqyron ngjarje nga Dhjata e Vjetėr dhe Dhjata e Re, dogmatika, liturgjia, jeta e shenjtorėve, etj.. Disa nga skenat janė "Festat e Virgjėreshės", skenat nga "Jeta dhe vuajtjet e Krishtit", "Fjetja e Shėn Mėrisė", "Zbutja e shpirtit tė shenjtė tek apostujt", etj..
Nė brezin e fundit, ndėrmjet figurave tė shenjtorėve ėshtė pikturuar muzikologu i shquar bizantin nga Durrėsi Johan Kukuzeli. Nė narteks, nė tė gjithė faqen lindore paraqitet skena e madhe qė titullohet "Gjyqi i Fundit".
Krahas afreskeve njė vend tė rėndėsishėm nė dekoracionin artistik zė edhe ikonostasi i gdhendur nė dru, i polikromuar me ar, i cili mban dy radhė ikonash tė mėdha dhe tė vogla. Zbukurimi i ikonostasit me ikona ėshtė realizuar nė vitin 1744, ku kanė ndihmuar edhe esnafėt e bakėrxhinjve dhe muratorėve vozkopojarė, ē'ka tregon lidhjen e tyre shpirtėrore me kėtė trevė. Ikonat janė vepėr e piktorit mė tė mirė miniaturist tė shekullit tė tetėmbėdhjetė, Kostandin Shpataraku. Disa nga ikonat janė: "Lindja e Shėn Mėrisė", "Krishti nė Fron", "Shėn Mėria me Krishtin", "Johan pagėzori", "Mbledhja e kryeengjėjve", "Kryqėzimi", etj.. Interesant ėshtė fakti se si nė ikonėn e Shėn Gjon Vladimirit, nė njė nga ndarjet e cilklit tė saj ėshtė pikturuar princi shqiptar i shekullit tė katėrmbėdhjetė, Karl Topia, me kurorė mbretėrore nė kokė dhe skeptėr nė dorė, qė piktori e quan mbret tė Shqipėrisė.

Klerikėt
Kėtij manastiri nuk i kanė munguar asnjėherė klerikėt e pėrkushtuar. Pėr t'u pėrmendur janė shumė prej tyre po ne po prekim vetėm dy. Njėri prej tyre, Igumeni, Nektar Terpo me origjinė nga Voskopja, shkroi nė vitin 1731 njė lutje tė shkurtėr nė formė afresku. Lutja ėshtė shkruar nė katėr gjuhė: latinisht, greqisht, arumanisht dhe shqip. Ėshtė i rėndėsishėm fakti se ky tekst pėrmban shkrimin e parė tė shqipes tė shkruar nė shkollė nga grekėt, teksti shqip i shkruar nė alfabetin grek ėshtė i tillė: "Vigjin dhe mame e Perendis uro pren fajt orete" nė fund tė tij ndodhet nėnshkrimi i autorit, Hieromonah - murgu, Nektarit. Ky murg ka shkruar edhe librin me pėrmbajtje fetare "Besimi" (Pistis), i cili u botua nė Venedik nė vitin 1773.
I dyti klerik qė pėrmendet nė historinė e kishės Ortodokese, ėshtė prifti Marko, i cili ėshtė ai qė gjeti kufomėn e shenjtit Kozma tė hedhur nė lumė nga suvarinjtė turq. Ja ē'thuhet nė "Martirdogun" Shėn Kozma Etollosit tė pėrshkruar nga Shėn Nikodhimi: Pas tri ditėsh njė prift i pėkushtuar i quajtur Marko qė shėbente nė manastirin e Ardenicės, pranė fshatit tė Kolkondasė hipi nė njė trung bėri kryqin dhe shkoi tė kėrkonte. Gjatė ecejakeve tė tij me barkė pėrgjatė lumit Seman ai gjeti trupin e tė shenjtit, i cili qėndronte mbi ujė sikur tė ishte i gjallė. Pasi e nxori nga lumi ai e veshi kufomėn me rrasėn e vet dhe e varrosi atė nė kishėn e Shėn Mėrisė sė Kolkondasit, ku vite mė vonė Ali Pashė Tepelena do tė ngrejė manastirin e Shėn Kozmait, si qendėr tė rėndėsishme tė kristianizmit nė Myzeqe. Nė fund tė viteve 60 tė shekullit tė XX, nė kėtė manastir kaloi vitet e fundit tė jetės edhe krypeshkopi i kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė, Imzot Irene Banushi, njė nga figurat mė tė shquara tė klerit ortodoks.

Qendėr arsimi dhe kulture
Manastiri i Ardenicės ka qenė mjaft i pėrmendur pėr pasurinė e bibliotekės sė tij. Deri nga Greqia vinin nė Ardenicė murgj dhe priftėrinj pėr tė studiuar nė kėtė bibliotekė. Kjo u pasurua me njė fond tė madh librash gjatė shekujve XVII - XVIII, sidomos nga ndihmat e shoqėrisė voskopojase "Shoqata e Manastirit tė Ardenicės", e cila i sillte librat jo vetėm nga Europa Perėndimore, por edhe nga Hungaria e Polonia. Kjo bibliotekė, qė ishte njė thesar i ēmuar kulturor me 32.000 vėllime, u dogj nga zjarri nė vitin 1932; ndoshta Zoti vendosi tė vepronte kėshtu?! Qysh prej vitit 1780, nė Manastirin e Ardenicės u hap edhe njė shkollė e tipit tė ulėt nė gjuhėn greke. Qėllimi i saj ishte pėrgatitja e klerikėve tė thjeshtė, pėr nevojat e kishės ortodokse. Lėndėt bazė ishin Bibla, Liturgjia dhe greqishtja. Gjatė rilindjes kombėtare shkolla e Manastirit tė Ardenicės do tė bėhet njė nga vatrat e mėsimit tė gjuhės shqipe, nga ku do tė dalin njė brez i tėrė shkollash. Nė vitin 1817, shkolla e ulėt nė manastirin e Ardenicės u shndėrrua nė gjimnaz, i cili ishte pajisur edhe me konvikt, shkak ishin lėndėt bazė tė kėsaj shkolle. Nga bankat e saj dolėn edhe priftėrinj qė u ngritėn nė karrierė, si pėr shembull: Peshkopi i Beratit, Josifi.

Mbishkrimet
Nė dokumentet historike, manastiri "Lindja e Shėn Mėrisė" sė Ardenicės, pėrmendet pėr herė tė parė nė vitin 1715, ndėrsa vetė ky objekt kulti na ofron disa mbishkrime, tė cilat janė tė gjithė nė gjuhėn greke. Mė i vjetri nė kohė, ėshtė ai i datės 1 maj 1477. Ky mbishkrim gjindet mbi hyrjen qėndrore tė Manastirit. Njė mbishkrim tjetėr nodhet nė brendėsi tė Naosit mbi portėn kryesore tė tij dhe na jep datėn 1743 - '44 qė ėshtė edhe periudha e pikturimit tė kishės sė Shėn Mėrisė nga vėllezėrit piktorė Kostandin dhe Athanas Zografi. Nė manastir ndodhen edhe dy pllaka me data tė ndryshme qė i pėrkasin shekullit XVII. Njėra pllakė, me datėn 1754 ndodhet nė pjesėn perėndimore tė hajatit tė kishės, ndėrsa tjetra qė mbart datėn 1770 ndodhet nė njė nga harqet e furrės. Datimet ndodheshin edhe nė kambanat qė pėrdorte manastiri.

Vend turistik
Kodrat e Ardenicės ndodhen nė jug tė fushės sė Myzeqesė sė madhe me njė pozitė dominuese qė shihet nga tė gjitha anėt me njė lartėsi 237m mbi nivelin e detit. Kjo pozitė si ballkon, ku nga kėmbanorja e tij shihen Kruja, mali i Dajtit, Tomorri, deti Adriatik, laguna e Kravastasė e deri nė jug malet e Labėrisė, e bėjnė Ardenicėn njė vend tė vizituar nga turizmi shplodhės dhe argėtues, vlerat e tė cilit ia shton edhe pylli halor dhe ullishtat qė ndodhen nė bregoret pėr rreth manastirit. Gjithashtu vlerat qė zotėron ky tempull, pėr tė cilat folėm mė sipėr, e bėjnė atė njė nga qendrat mė tėrheqėse tė turizmit studimor. Nė kėtė drejtim ndikon dhe fakti qė pellgu i Myzeqesė, nė sajė tė pozitės kyēe dhe tė privilegjuar ka patur gjithmonė njė nivel tė lartė zhvillimi ekonomiko-kulturor. Dėshmi pėr kėtė janė njė sėrė manastiresh tė mesjetės sė hershme si forma refleksesh tė kėtij zhvillimi. I tillė ka qenė dhe mbetet edhe manastiri "Lindja e Shėn Mėrisė" sė Ardenicės.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Mon May 05, 2008 5:50 am

Postimin qė e solli Euridika mė lartė ishin shumė tė mira dhe mė nxitėn tė hulumtojė edhe mė shumė pėr trashėgimin e Shasit.
Shasi, qytet i Mesjetės
Shkruan: Basri Lika

Qyteti mesjetar i Shasit shtrihet nė malin buzė Liqenit tė Shasit. Ndėrkaq, muret rrethuese tė qytetit dėshmojnė pėr ndėrtimin karakteristik me blloqe tė mėdhej tė gurit qė i takojnė arkitekturės sė ndėrtimit tė kulturės ilire. Kėtė e dėshmojnė gjetjet e amforeve antike, tė cilat kanė shėrbyer pėr varrimin e tė vdekurve, ndėrsa nė afėrsi tė lokalitetit ilir Qerret tė Zogajve janė gjetur shumė prova materiale qė dėshmojnė pėr lashtėsinė e kėtyre trevave. Sipas burimeve historike qė jep Pavle Mijoviq, qyteti i Shasit, qė nė shekullin e tetė, ėshtė njohur si qytet peshkopal. Tė gjitha monumentet kulturore qė janė ndėrtuar nė mesjetė nė qytetin e Shasit janė tė tipit kristian. Pas ndarjes sė kishės sė krishterė mė 1054 rajonet, qė pėrfshijnė qytetet Shkodėr, Drisht, Danja, Shas, Tivar dhe Ulqin, pėrfundimisht u shkėputėn nga ndikimi i Bizantit. Nė fund tė shekullit X-XI kėto treva ishin tė organizuara nė arqi-peshkvinė e Tivarit, qė ishte nėn juridiksion tė Raguzės (Dubrovnikut). Nė shekullin XII Selia e Shenjtė u detyrua qė Tivarin ta ngrisė nė nivel tė arqipeshkvisė sė pavarur. Katedralja e Shėn Gjonit, sipas tė dhėnave, ėshtė ndėrtuar nė shekullin XI-XII dhe ėshtė e stilit roman, ēka dėshmon pėr ndėrtime profane nė Shasin e asaj kohe. Historiografia shqiptare Katedralen e Shasit, Kishėn e Sirgjit dhe Kishėn e Shėn Mėrisė nė Vau tė Dejės i njeh si veprat mė tė rėndėsishme tė kulturės sė hershme mesjetare shqiptare. Kjo kishė ėshtė mė e hershme se pushtimi i Nemanjės mė 1183 i kėtyre trevave. Kjo katedrale dhe kishat e tjera tė Shasit, qė janė ndėrtuar nė kėtė periudhė, janė mė tė hershme se krijimi i kishės autoqefale serbe. Gjatė kohės sė sundimit tė Nemanjidėve tė gjithė tė krishterėt katolikė janė shpallur heretik. Edhe Kisha e Shėn Mėrisė, qė ėshtė ndėrtuar nė shekullin XIV, ėshtė e tipit franēeskan, qė i takon katolicizmit.
Shasi, sipas shkrimeve tė Justinianit mė 1533 dhe Bicit mė 1610, kishte aq kisha sa ka ditė motmoti. Dihet se shqiptarėt janė pasardhėsit e ilirėve e Shasi ėshtė i periudhės iliro-shqiptare, pra mund tė kostatohet se monumentetet kulturore dhe tė kultit nė qytetin e Shasit i takojnė shqiptarėve autoktonė tė kėtyre trevave. Ėshtė e papranueshme qė ndonjė i papėrgjegjshėm ta pėrdhosė tė kaluarėn tonė tė pasur historike, kulturore dhe shpirtėrore.

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...


Edituar pėr herė tė fundit nga Sofra nė Mon May 05, 2008 6:05 am, edituar 1 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Mon May 05, 2008 5:58 am

Shasi - monument kulturor



Shkruan Dr. Nail Draga

Tė rrallė janė ato qytete siē ėshtė Shasi, qė tė kenė pasur njė tė kaluar tė bujshme historike e tė mos jenė hulumtuar e studiuar me kompetencė nga individė dhe institucione pėrkatėse. Pasi deri mė tash pėr kėtė vendbanim tė lashtė kemi tė dhėna fragmentare e me tepėr tė karakterit informativ, ka ardhur koha qė te ndryshoj qasja ndaj njė monumenti tė tillė kulturo-historik.
Pėr qytetin e Shasit ekzistojnė mjaft legjenda, duke theksuar se kėtu mė parė ka pasur kisha sa ditė ka motmoti. Por e vėrteta ėshtė se kėtu janė gjetur themelet e tetė kishave; dy sosh janė monumentale edhe pse shumė te shkatėrruara. Njėra ėshtė, kisha e Shėn Gjonit, e ndėrtuar nė fund te shek.XIII, e cila ėshtė e gjatė 22 m dhe e gjėrė 7 m. Ajo ėshtė katedralė, e ndėrtuar nė stilin romak, kryesisht ėshtė nė formė romboide, dhe gjindet brenda murėve tė kalasė se qytetit.Tjetra ėshtė kisha e Shėn Mėrisė, e ndėrtuar nė shek.XIV, mė gjėrėsi 7.10 m ndėrsa e gjatė 16.60 m. Ėshtė e ndėrtuar nė stilin gotik (franēeskane) dhe ėshtė jashtė kalasė, nė pjesėn verilindore tė qytetit tė Shasit. Duke marrė prasysh se kjo dallohet pėr nga stili i ndėrtimit nė krahasim me katedralėn, studiues tė ndryshėm janė tė mendimit se kjo ka qenė e destinuar enkas pėr manastir.

Shasi vendbanim i hershėm



Nė aspektin historik, nė literarurė ėshtė cekur deri vonė se qyteti ėshtė themeluar nė shek.VI tė e.s. Por nė saje tė hulumtimeve arkelogjike tė bėra nė vitin 1985, kėtu ėshtė gjetur material i kohės parahistorike, nga del se kemi tė bėjmė mė njė vendbanim tė hershėm nė regjionin e Adriatikut.

Nė saje te burimeve relevante del se zhvillimin mė tė lartė qyteti i Shasit e ka pasur nė Mesjetė, edhe pse gjatė kėsaj periudhe ai ėshtė okupuar disa herė nga pushtues tė ndryshėm. Kėshtu nė vitin 1183 pushtohet nga Stevan Nemanja, pastaj nė vitin 1242 nga Mongolėt, tė cilėt e shkatėrrojnė, dhe sė fundi nga Turqit nė vitin 1571, ku nga ajo kohė qyteti shkatėrrohet tėrėsisht, dhe bėn pjesė nė kategorinė e qytetėve tė vdekura. Nė kohėn e lulėzimit tė tij, Shasi ishte qendėr e Anės sė Malit, ndėrsa kėtu ka kaluar edhe rruga antike Ulcinium-Svacium-Scodra (Ulqin-Shas-Shkodėr). Si shumė qytete tjera mesjetare, si Shkodra, Ulqini, Drishti edhe Shasi ka pasur monedhen e vet (Sovacii civitas). Nė aspektin kishtar, Shasi ishte ipeshkvi, ndėrsa mė pas nė saje tė rrethanave tė kohės e humbi kėtė privilegj duke qenė famulli.
Pėr Shasin tė dhėna ofrojnė F.Gjustinijani, M.Bici, P.Bogdani, Th.Ipeni, P.Mijoviqi etj., te cilat mė tepėr janė fragmentare se sa hulumtime, qė padyshim ky vendbanim i hershėm e ka merituar.

Hulumtimet duhet tė vazhdojnė

[size=12]Hulumtimet tė cilat janė bėrė nė Shas nė tetor dhe nėntor tė vitit 1985, ishin hulumtimet e para, ndėrsa nga materiali i zbuluar del se janė gjetur rreth 30 monedha nga tė cilat njė ėshtė e artė, tri argjenta, ndėrsa tė tjerat janė tė bronxta dhe te bakrit. Ėshtė vėrtetuar sė nga tre monedha janė farkuar ne Tivar e Kotor, ndėrsa nga dy nė Shkodėr dhe mėsiguri nė Ulqin.Vlerė tė veēantė kanė ata monedha tė cilat i pėrkasin shek.XV, nė tė cilat ėshtė e paraqitur kalaja me forma tė renesansės, ne tre kate me kolonada dhe donzhon kullėn. Nga materiali i zbuluar me rėndėsi janė ata tė poēėrisė, unaza, byzylyk, enėve, armėve dhe nė masė mė te vogėl tė qelqit.

Nga koha kur janė bėrė kėto hulumtime materiali arkeologjik i gjetur qėndron nė depo tė Muzeut tė Ulqinit, dhe deri me tash nuk i ėshtė prezentuar opinionit. E udhės do tė ishte qė materiali i tillė tė konservohet, sistematizohet dhe tė ekspozohet nė mjedisin pėrkatės, si dhe vendoset nė njėrėn nga kishat e Shasit, qoftė Shėn Gjonit, apo tė Shėn Mėrisė. Por pėr njė veprim konkret nė kėtė drejtim mė parė duhet tė restaurohen kėto objekte dhe tė vehėn nė funksion tė kėsaj veprimtarie.
Andaj duhet pėrgėzuar kėshillin nismėtar pėr organizimin pikėrisht nė Shas tė manifestimit Pranvera nė Anė tė Malit, qė paraqet njė dimension mė rėndėsi pėr valorizimin e pėrgjithshėm tė kėti vendbanimi me vlera tė mėdha historike, arkitektonike e kulturore pėr popullin tonė.



Ne saje tė vlerave qe disponon Shasi duhet tė mbrohet mė ligj dhe te vazhdojnė hulumtimet arkeologjike, ndėrsa eksponatet e gjetura nė vitin 1985, duhet tė konservohen, sistematizohen dhe t’i prezentohen opinionit tė gjėrė qė ėshtė obligim i shpejtė i pushtetit vendor tė Ulqinit, sepse monumentet janė historia dhe kultura e jonė gjatė shekujve

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Euridika
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1408
Vendi : Kosovė
Registration date : 11/11/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Tue Oct 07, 2008 10:41 pm

I nderuar Sofra , n'a ke sjelle materiale shume te vlefshme .
Trojet shqiptare ne te gjitha cepet ,mbajne ne gjirin e tyre thesare kulturore ,historike te qmueshme qe deshmojne lashtesine e popullit tone .
Ato me qellim nuk jane lejuar te hulumtohen apo ne raste te shumta zbulime te rendesishme tentohet t'iu nderrohet karakteri autokton i tyre .
Se Shqiperia kishte nje lulezim ne lashtesi, se Shqiperia i takon popullit me te lasht Evropian do te zbulohet dalengadale por duhet ne te jemi me te vendosur ne kete drejtim .

Por Xhorxh Fred Williams ne nje rast ne librin e tij "Shqiptaret" thote :

"Turqit me qellim nuk i lene shqiptaret te germojne (ne lemn e arkeologjise) sepse kjo do t'i kujtonte ketij populli lulezimin e mehereshem " qe do te thote do te ngriste vetedijen e kombit se kush ishte ,kush eshte dhe kush duhet te jet!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ago Muji
Ushtarak
Ushtarak


Numri i postimeve : 2974
Registration date : 07/03/2008

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Oct 08, 2008 12:06 pm

Historia e fshatit Vidishiq, Shalė e Bajgorės, Kosovė

Fshati Vidishiq (Vidushė) shtrihet rreth 15 kilometra nė lindje tė Mitrovicės. Ėshtė ndėr fshatrat mė tė njohura tė Shalės sė Bajgorės. Ky vendbanim qė gjendet nė afėrsi tė Trepēės, ėshtė i shpėrndarė nė lagje: Trepēali (tash fshat mė vete), Ramaj, Murtaj, Shala, Jusufi, Balaj, Katunishtė (Fazliu) Abdullahu, Ukaj etj.

Mikrotoponimet mė karakteristike

Gradina, Logu, Kroni i Lestericės, Te Muri, Te Vorri i Maxhupit, Livadhet e Mėdha, Klysyra, Te Mullijt, Te Kisha, Ara e kishės, , Kroni i Kishės, Livadhi i Haxhiqit, Livadhi i Shatrit, Bregu i Linit, Qafa e Bajės, Shpati i Sanjės sė Ademit, Ara e Sumės, Lugu i Bojlisė etj.
Vidishiqi ėshtė njė vendbanim i vjetėr. Pėr kėtė dėshmon lokaliteti i Gradinės, qė gjendet nė perėndim tė fshatit. Nė lagjen Katunishtė ka shenja tė njė vendbanimi tė vjetėr. Nė pjesėn verilindore tė fshatit, nė mal, ka ekzistuar njė kishė e vjetėr. Ky vend sot quhet Mali i Kishės. Mbi kishė gjendet njė krua. Aty afėr ka gjurmė tė themeleve tė ndėrtesave tė banimit. Nė lokalitetin e kėtij fshati ekzistojnė edhe varreza tė moēme dhe tė mėdha. (Dėshmojnė Selim Fazliu, Nezir Trepēa, Azem Shala dhe Halit Sadikut)

Pak histori

Fshati Vidishiq si vendbanim ėshtė i regjistruar nė defterin e Vilajetit Vėllk nė vitin 1455, me emrin IVDOSHEFCI, qė, si duket, ka tė bėjė me kėtė me 20 shtėpi e 7 beqarė. (Qblast Brankoviēa, f. 95) Nė defterin e Sanxhakut tė Shkodrės tė vitit 1485, ėshtė shėnuar me emrin Vishneqi, i varur nga Llapi me 18 shtėpi, katėr beqarė e dy tė veja. Mė vonė, nė dėfterin kadastral tė Sanxhakut tė Vushtrrisė nė vitin 1566 njihet me emrin Vitishna, nahija e Llapit dhe kishte katėr shtėpi e njė beqar. Mė vonė nuk kemi shėnime pėr kėtė fshat.
Nė Sallnamet e Vilajetit tė Kosovės tė vitit 1893 (1311 h), tė vitit 1896 (1314 h) dhe tė vitit 1900 (1318 h) ky fshat haset me emrin Vitoshiq. Pra ėshtė regjistruar si vendbanim.
Nė popull flitet se Vidishiqi (Vidusha) ėshtė djegur edhe njėherė nė kohėn e Serbisė sė parė. Nė kohėn kur kanė hyrė partizanėt, nė vendin e quajtur Te Reka e Selacit kanė vrarė dhjetė fshatarė tė Vidushės, Meslishtės (Melenicės), Rahovės dhe tė Bletajės (Selacit).
Gjatė viteve ’50, nė kohėn e aksionit famėkeq pėr grumbullimin e armėve (1956) UDB-ja ka rrahur e burgosur disa fshatarė. Pėr shkak tė dhunės dhe terrorit serb, mbi dhjetė familje janė shpėrngulur nė Turqi (Adapazar) e gjetiu. Mė herėt janė shpėrngulur disa familje nė Shqipėri, ku janė vendosur nė Kavajė e Durrės.

Shėnime statistikore

Qė nga themelimi, fshati Vidishiq gjithmonė ka qenė i banuar me popullatė shqiptare. Kėtė e dėshmojnė edhe regjistrimet qė janė bėrė gjatė periudhave dhe regjimeve tė ndryshme. Kėshtu, nė regjistrimin e vitit 1913 Vidishiqi ka pasur 350 banorė. Nė regjistrimin e vitit 1921 ka pasur 53 shtėpi me gjithsej 343 banorė (tė gjithė shqiptarė). Pas Luftės sė Dytė Botėrore, nė vitin 1948, ky fshat ka pasur 79 shtėpi me 591 banorė, pesė vjet mė vonė, pra nė vitin 1953 – 81 shtėpi me 599 banorė; nė vitin 1961 – 89 shtėpi me 674 banorė (671 shqiptarė, 1 serb e 1 tė tjerė); nė vitin 1971 – 99 shtėpi me 851 banorė shqiptarė; nė vitin 1981 – 120 shtėpi me 1060 banorė (1059 shqiptarė e njė mysliman).
Te Kryqi i rrugėve, pra nė rrugėn qė shpie pėr nė Bare e Bajgorė, nė vendin e quajtur “Muri”, ekzistojnė mbeturinat e njė vendbanimi tė lashtė antik apo mesjetar. Janė ruajtur muret e kėshtjellės dhe ėshtė mė se e nevojshme qė tė bėhen hulumtime arkeologjike nė mėnyrė qė specialistėt ta thonė fjalėn e tyre.
Para agresionit serb (1998-1999) fshati Vidishiq ka pasur rreth 140 shtėpi me mbi 1100 banorė (tė gjithė shqiptarė). Piromanėt serbė (forca ushtarake, policore e paramilitare) e kanė djegur fshatin nė tėrėsi. Ata kanė djegur tė gjitha objektet ekonomike, ndihmėse, shkollėn e fshatit etj. Sipas shėnimeve tė KMDLNJ janė djegur e shkatėrruar 169 objekte. 12 fshatarė tė Vidishiqit janė vrarė nė luftėn e fundit. Ky fshat ka dhėnė 5 dėshmorė. Popullata ėshtė dėbuar nga fshati qysh nė ofensivėn e parė dhe gjatė luftės ajo ėshtė strehuar kryesisht nėpėr male, pėrkohėsisht nė Mitrovicė e gjetiu.
Pas pėrfundimit tė luftės sė tmerrshme nė Kosovė shumė banorė tė Vidishiqit janė kthyer menjėherė nė trojet e djegura. Dėshira e tyre pėr tė lėshuar sėrish “rrėnjė” nė trojet stėrgjyshore ėshtė e madhe, mirėpo kushtet pėr jetė janė tė vėshtira. Ndėrtimi i rrugės do tė hapte perspektiva tė reja. Nėse realizohet kjo gjė, edhe banorėt e tjerė do t’i kthehen vendlindjes, dashurisė sė tyre tė parė!...

Marrė nga Libri:

"Vendbanimet e Kosovės: Mitrovica,Zvecani,Leposaviqi dhe Zubin Potoku" i Autorit Dr. Jusuf Osmani, Prishtinė,2003

Mė shumė pėr Vidishiqin
Shkrimi nė vazhdim ėshtė postuar/nisur nga zt. Gani A. Baliu dhe ėshte propozuar tė lihet i hapur qė secili tė kontribuoi. Ēdo fakt apo shtesė nga secili do tė publikohet me emirn e kontributorit. Luteni pėr kontribut!

1. Historik i shkurtėr i themelimit tė fshatit

Nuk ka tė dhėna tė sakta as gojore e as tė shkruara se kur u themelua fshati dhe kush ishte i pari i tij. Gjurmėt arkeologjike tregojnė se ky fshat ka qenė i banuar qė nga antikiteti. Sipas tė dhėnave gojore thuhet se banorėt e kėtij fshati janė tė njė vėllaznie.


2. Pozita, shtrirja gjeografike dhe tipi i vendbanimit

Fshati Vidishiq ėshtė nė afėrsi tė tė Trepēės, nė mes tė fshatrave Melenicė, Zabergjė, Selac, Bare e Mazhiq. Ėshtė vendbanim kodrinoro – malor i tipit tė shpėrndarė. Ka pak tokė pėr mbjellje e shumė kullosa dhe pyje. Nuk i mungojnė burimet e ujit.


3. Lagjet – familjet

Fshati Vidishiq, si vendbanim kodrinoro-malor i tipit tė shpėrndarė, ėshtė i organizuar nė disa lagje. Lagja Katunishtė (Mujajt) ku familjet mbajnė mbiemrat Fazliu e Isufi, Baliajt me mbiemrat Baliu e Isufi, Avdullajt me mbiemrat Shala, Myrtajt ma mbiemrin Shala, Mėhalla e poshtme me mbiemrat Rama, Sadiku, Vidishiqi, Shkupolli, Jashari etj. Ahmatajt me mbiemrin Uka, Trepēali me mbiemrin Trepēa, Lahajt me mbiemrin Isufi.


4. Familjet e shpėrngulura

Familjet e shpėrngullura nga fshati janė tė shumta dhe kryesisht brenda vendit. Familje tė shpėrngulura ka edhe nė Turqi (familja Rama) dhe nė Shqipėri – Fier (familja Baēka). Tė shumta janė familjet nga ky fshat qė sot jetojnė edhe nė Evropėn perėndimore tė dala kryesisht pas vitit 1990.


5. Mikrotoponimia nė fshatin Vidishiq

Sharra
Kėrrshi i gjarpnit
Rrezja e birave
Llazi i Alisė
Zhigu
Kėrrshat e ngushtė
Ara e Fezės (Dardhishta)
Kozorica
Mi baltė
Fira e Eminit
Qafa
Bregu i gatė
Kroni i Balisė
Rrezja e konakut
Ara e konakut
Ara e vogėl
Kroni i ftoftė
Lama e kaurrit
Oda e ēukės
Ēuka
Bregu i kashtėve
Prapshtia e keqe
Kėrshi i prapshtisė
Bregu i rrezes
Rrezja
Llazi i Idrizit
Arat e Halimit
Kėrrshi i llazit
Orrnicat
Bregu i Brahimit
Kėrrshi i mreht
Bokrriat
Mrizet
Muret
Logjet
Mali i Ēajrit
Llugat e kqia
Livadhi i therrave
Kodra
Shamtia
Prapshtia
Kroni i Kahrimanit
Livadhi i Hajdarit
Bria
Zhigu
Sieqa
Livadhi i Jovanit
Livadhi i madh
Ara e Mehmetit
Kroni i largėt
Udha e Azmanit
Kungullari
Bregu i samarit
Logu i katunit
Surdupi
Vorri i magjupit (livadhi i Dragės)
Gradina
Kroni i lestericės
Te stanet
Te kisha
Livadhi i shatit
Maēkovinat
Te balqaku
Te lamtė
Te kėrrshat
Te birat
Kodrat (Trepēali)
Kodra e mushllofcit
Lugu i fyellave
Dushkaja
Firat
Te bajraku
Bregu i gatė
Tuk flejnė lopt verės
Te pusat
Lugu i palnjes
Kroni i Azllanit

6. Gjurmėt arkeologjike

Si lokacione potenciale pėr hulumtime arkeologjike mund tė konsiderohen: Gradina, Logjet (ku ndodhen themelet e kishės), te mulliri me zid (gjurmė tė shfrytėzimit tė metaleve) etj.

7. A ėshtė djegur fshati?

Nė vitin 1998 (15,16 e 17 shtator) fshati u dogj pjesėrisht ndėrsa nė vitin 1999 tėrėsisht.
Klikoni ketu qe te shihni shkaterrimet e barbareve serbe. Keto foto jan kontribut i zt. Ismail Smakiqi.



8. Numri i shtėpive para agresionit serb tė vitit 1998 – 99

Deri nė vitin 1998 – 1999 kur fshati u dogj tėrėsisht, Vidishiqi ka pasur rreth 140 shtėpi kurse tash (2004) ka rreth 50 shtėpi. Nė kėtė luftė kishte tė vrarė tė masakruar dhe tė zhdukur.


Viktimat e Luftės nė Kosovė 1998-1999
(tė dhėnat janė kontribut i Murat Isufit, Vidishiq,Mitrovice 14 Mars 2007)


Te vrarėt si ushtarė-dėshmor:

1.Xhevat Ruhan Jusufi i lindur me 05.08.1953 i vrarė me 03.01.1999 nė
Smrekonicė
2.Sylejman Adem Shala i lindur me 23.02.1970 i vrarė me 11.04.1999 ne Koshare
3.Adem Hysni Trepēa i lindur me 03.03.1965 i vrarė me 02.04.1999 ne Bajgorė
4.Bislim Maliq Trepēa i lindur me25.06.1958 i vrar me 04.05.1999 ne Tavnik
5.Agim Hasan Sadiku i lindur me 14.06.1976 i vrar me 02.05.1999 ne Studime

Te plagosur si ushtar te UĒK-sė

1. Sherif Lutfi Rama qe tani ėsht invalid ushtarak mbi 60%
2. Mehmet Rrahim Shala


Te vraret civil-martir

1.Jonuz Deli Shala i lindur 1918 i vrar me 16.09.1998 ne Vidishiq
2.Brahim Rexhep Shala i lindur me1935 i vrar me 03.04.1999 ne Shipol
3.Imer Hasan Jashari i lindur me 1955 i vrar xx.xx.1999 ne Mitrovicė
4.Behxhet Met Vidishiqi i lindur me 1958 i vrar me 16.05.1999. te Ura e
Gjakut
5. Faik Hysen Vidishiqi i lindur me 1969 i vrar me 02.05.1999 ne Studime
6.Abide Shala e lindur ___________ e vrar me 14.04.1999 ne Mitrovicė

Te zhdukurit qe per fatin e tyre ende nuk dihet:

1.Nezir Hasan Sadiku i lindur me 1912 i zhdukur me 10.05.1999 ne Vidishiq
2.Rushi t Hysen Vidishiqi i lindur me 1946 i zhdukur me 08.06.1999 ne Zhabar

Po ashtu ne ofanziven e 15.Shtatorit 1998 gjate ikjes nga forcat serbe banoret e fshatit Vidishiq, te vendi i quajtur te stanet, afer vorrezave te lagjes se poshtme, ishin te plagosur rend dhe leht:

1.Nurije Baliu (tani e ndjer,ka vdekur pas luftes)
2.Hidajete Ali Baliu
3.Shemsi Imer Baliu
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ago Muji
Ushtarak
Ushtarak


Numri i postimeve : 2974
Registration date : 07/03/2008

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Oct 08, 2008 12:07 pm

Zbulohet Tirana e shek. II-III

Gjurmet e Tiranės se vjetėr pak i kanė mbijetuar shekujve. Viti 2002 shenoi njė moment te rėndėsishėm pėr historinė e kryeqytetit, zbulimi i njė kulle katerkendeshe ne afersi te mureve te kalase ekzistuese, a me mirė kalase se Tiranės, e zbuluar deri me tani. Duhej te germohej pėr rikonstruksionin e rrugės pranė Kalase se Toptanasve pėr te mberritur te “prekja” e Tiranės se vjetėr. Perpos punetoreve te firmes se ndėrtimit, qe merret me rrugėn pranė godines se Kuvendit te Shqipėrisė, prej dy ditesh gjenden edhe specialiste te monumenteve dhe arkitekte restauratore. Sulejman Dashi, arkitekt/restaurator, ėshtė njeri prej atyre qe i ndjek ne ēdo hap germimet qe dėshmojnė pėr qytetin e hershem. Muri rrethues i kalase mund te pikaset lehtė prej te gjithėve atyre qe iu bie udha pranė kalase ekzistuese. Por nuk ėshtė vetėm muri rrethues ai qe ka dalė. Arkitekti Dashi tregon se “me murin rrethues te kalase, tani ne kėtė anė doli njė kulle e rrumbullaket, e cila perkon me cepin e kulles tjetėr, atė katerkendeshe te cepit jugor, e cila u gjet ne vitin 2002”.

Duke vijuar, Dashi shpjegon se, “teknika e ndėrtimit ishte me gurė te medhenj, si kalaja e dikurshme. Gjurmet arkeologjike na treguan qe mund te jetė njė kala romake e shekullit II ose III te eres sone”.

E duke qenė njė rast “i rrallė” ky i zbulimit te mureve te kalase mesjetare te Tiranės, mbi te cilat qėndronte vetėm njė shtrese e holle dheu, firma e ndėrtimit ka nderprere punimet ne anėn ku edhe janė zbuluar muret. “Tani po vijojne germimet arkeologjike, shprehet Dashi, pėr te evidentuar formėn e plotė te saj, e cila, siē shihet nga germimet deri tani, ne fillim ka pasur njė formė katerkendeshe, dhe duket se me vonė ka marrė tjetėr formė. Por, ky ėshtė njė problem shkencor, i cili do tė zgjidhet pas perfundimit te germimeve, kur do tė bėhen edhe matjet e duhura”. Ndonėse ėshtė folur pėr ekzistencėn e mureve te tilla nga specialistet pas zbulimeve te vit pas viti, kur shihet prej te gjithėve, ngjall tjetėr ndjesi. E kur bėhet fjale pėr kala, pyetja e pare qe bėhet ėshtė: Ne ēfarė shekulli shkojme?! Dhe kėtė e rrefejne teknikat e ndėrtimit sė pari, e studimet e me pasme percjellin edhe informacion me te detajuar. “Ky mur i zbuluar na kujton zbulimin e meparshem, te vitit 2002 dhe pse ka marrė me tej formėn rrethore”. Ēka do tė thotė se kjo kulle tjetėr e kalase se zbuluar, i pėrket sėrish periudhes se antikitetit. Ndėrsa kur flet pėr teknika te ndėrtimit, arkitekti Dashi shprehet: “Sa i takon teknikave te ndėrtimit, ato janė te qarta, teknika mesjetare me gurė lumi dhe me frengji pushke dhe topi. Vazhdojne guret e lidhur ne qoshet perkatese, njė mur katerkendesh, qe te kujton kullen qe kemi zbuluar 6 vite me pare”. Pra, duket se ne kėto rrenoja gjendet antikitet dhe mesjete.

Pritet qe germimet te vijojne, dhe ditet ne vijim do tė nxjerrin edhe me shumė detaje. Por me gjase, do tė kemi se afermi edhe njė tjetėr faze germimi, pranė godines se Akademise se Shkencave, pasi, sipas tė gjitha gjasave, sikunder pohojne specialistet, ne atė drejtim vijojne muret. E pėr te vijuar, do tė duhet, pa dyshim, koordinim dhe dėshirė e mirė, pasi ky zbulim tepėr i rėndėsishėm na pėrket te gjithėve. Ndonėse nga qytetaret nuk njihej, pėr specialistet ky ėshtė njė rast i gezueshem, por jo i papritur. Pasi Dashi rrėfen se “djurmet e vazhdimit te mureve te kalase janė evidentuar qe ne vitin 2002, qe ne nderhyrjet restauruese te portes se fundit te Kalase se Toptanasve, ajo qe njihet prej te gjithėve deri me tani”.

Me shumė turiste pėr Tiranen e vjetėr

Gjithēka i mbetet ditėve ne vijim, ajo ēka momentalisht po mendohet prej specialisteve te monumenteve te kulturės dhe arkeologeve, ėshtė zbulimi i atyre mureve te fshehura. Po c’do tė ndodhė me pas me kėto mure qe janė zbuluar edhe pėr sytė e qytetareve prej pak ditesh?! Sipas arkitektit Dashi: “Kalaja nuk ėshtė vetėm njė mur qe duket, por ėshtė i gjithė trualli i saj, ndaj edhe kam bindjen qe do tė mund te arrijme zgjidhje optimale qe ta shnderrojme kėtė pikė ne njė atraksion te padiskutueshem turistik. Tanime kemi njė kala mesjetare ne qendėr te kryeqytetit dhe kjo nuk ėshtė pak. “Ajo qe shohim deri tani, tregon Dashi, qe rrenojat e mureve te kalase janė ne nivelin e rrugės, kjo tregon se me uljen e nivelit te rrugės vetėm 1 meter, ne mund ta bėjmė teresisht te ekspozueshme ne kėtė lartesi qe kanė kėto mure”.

Pakez histori pėr Kalane e Tiranės (Toptanasve)

Teknika ndėrtimi qe na ēojnė ne mesjete janė ato te mureve te sapo zbuluara te Kalase se Tiranės. Sulejman Dashi tregon se ne 1614-en, Tirana mori statusin e Kazase, pra si njė qytet me bashki dhe gjykate, jo pse deri atėherė nuk ishte qytet, por me pare ajo ishte nahije qe varej nga Sanxhaku i Ohrit, ku ishte guvernator Sulejman Pash Balgjini, i cili i dha statusin e kazase qytetit te tij te lindjes. Duke krijuar njė kompleks kulturor pranė pazarit qe ekzistonte, xhamia, hamami, medreseja, njė kuzhine pėr te varfrit. Por xhamia u prish nga fundi i Luftes se Dyte, por, sidoqoftė, ai pati kalane, qe ishte njė qendėr e Guvernatorit te Tiranės. Dhe i biri i tij, Ahmet Beu, ndertoi brenda kalase kullen e gjatė, e cila ėshtė edhe sot, e cila ka dalė ne vitin 1960. Kalaja ruajti kėtė pamje qe ka edhe sot, duke u ndertuar shtepi brenda saj, te cilat sot janė monument kulturė.

Sipas Sulejman Dashit: “Ne vitin 2002, doli njė kulle katerkendeshe romake, me thellesi 2,80 meter, me dimensione 6 meter permbi dhe afersisht 12 meter nga jashtė. Kjo ishte 9 meter larg murit te kalase, teknika e se cilės ishte me gurė te medhenj, siē ishte edhe kalaja dhe studimet na treguan qe mund te jetė njė kala romake e shekullit 2-3 te eres sone”.

Anisa Ymeri Koha Jone
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ago Muji
Ushtarak
Ushtarak


Numri i postimeve : 2974
Registration date : 07/03/2008

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Oct 08, 2008 12:14 pm

Ekspeditė pėrnjohėse nė rrethin e Beratit, Gusht 2006


Gjatė muajit Gusht 2006, Projekti FoAP nė bashkėpunim me Drejtorinė Rajonale tė Monumenteve tė rrethit Berat, ndėrmori njė ekspeditė pėrnjohėse nė monumentet dhe qendrat arkeologjike tė kėtij rrethi. Qellimi i kėsaj ekspedite ishte; vlerėsimi i gjendjes fizike tė monumenteve dhe qendrave arkeologjike tė njohura e tė panjohura tė rajonit, evidentimi i qendrave tė reja, mbledhja e informacionit tė ri, vizatimi i planimetrive nė rastet kur mungonin dhe ribėrja e planimetrive tė reja kur gjendja insitu e objektit paraqitej e ndryshuar, marrja e fotove tė reja si dhe pėrcaktimi i kordinatave gjeografike me GPS.
Pjesėtarėt kryesorė tė grupit tė punės ishin: anėtarėt e projektit FoAP, Ardit Miti dhe Ermelinda Hoxhaj si dhe Sinoida Martallozi, specialiste nga Drejtoria Rajonale e Monumenteve tė Kulturės tė rrethit Berat.
Gjatė kėsaj ekspedite u vėzhguan qendrat dhe monumentet e mėposhtėme arkeologjike:


Parangua


Fshati Parangua, ndodhet nė verilindje tė qytetit tė Beratit, pranė kodrės sė kalasė tė kėtij qyteti. Pa mbėrritur nė fshatin Parangua, nė njė kodėr me ullinj, gjatė punimeve pėr instalimin e njė shtylle tė tensionit tė lartė janė gjetur fragmente qeramike, mbetje arkitektonike si dhe njė kapitel nė formė kryqi (Fig. 1). Njė pjesė e kėtyre gjetjeve janė marrė nga banorėt e fshatit ndėrsa kapiteli ndodhet nė arkivin e Drejtorisė Rajonale tė Institutit tė Monumenteve Berat. Sipas burimeve gojore vendi njihet me toponimin "kisha". Ata, gjithashtu kujtojnė se deri nė fillim tė shekullit tė njėzetė nė kėtė vend kanė ekzistuar rrėnoja tė njė kishe. Njėri prej banorėve tė fshatit, i cili ėshtė edhe pronari i tokės, zotit Kozma Manestra, tregon se gjatė punimeve pėr instalimin e antenės ėshtė gjetur njė varr, qė mė pas u shkatėrrua plotėsisht, ndėrsa nė lindje tė antenės janė gjetur gjurmė tė njė linje muri.






Fig.1. Fragment i njė kolone prej guri



Gjatė vėzhgimit sipėrfaqėsor tė kėtij ambienti, nga ekipi i projektit FoAP u vu re njė linjė muri me drejtim veri-jug dhe me gjatėsi prej 5 metrash. Nė drejtim vertikal me murin e sipėrpėrmendur u zbuluan gjurmė tė njė tjetėr muri me gjerėsi 0, 60 m dhe gjatėsi 0, 50 m, (Fig. 2). Ky fragment muri ėshtė ndėrtuar me gurė tė vegjėl tė punuar dhe me lidhje tė fortė llaēi. Linja e plotė e murit nuk mund tė ndiqet sepse punimet pėr ndėrtimin e rrugės e kanė shkatėrruar njė pjesė tė madhe tė tij.


Fig. 2. Ardit Miti dhe Sinoida Martallozi duke pastruar njė fragment muri.









Fig. 3. Shembull i ripėrdorimit tė gurėve



Tė dhėnat mbi gjetjet tė lėnė tė mendosh qė monumenti i shkatėrruar mund tė ketė qenė njė objekt i kultit kristian. Nė shtėpitė e banorėve tė zonės u vu re ripėrdorimi i materialeve tė marra nga shkatėrrimi i objektit. (Fig 3). Nė shtėpinė e pronarit tė tokės ndodhen disa pjesė fragmentesh arkitektonike, tė tillė si; njė kolonė 0, 30 m e lartė, gurė tė punuar si dhe tulla dhe tjegulla me shumicė.



Mbjeshovė


Kalaja e Mbjeshovės ose e quajtur ndryshe dhe "Kalaja e Xhaxhaj" ndodhet pranė fshatit Mbjeshovė, nė skajin verior tė malit Shpirag.
Kodra mbi tė cilėn ėshtė ndėrtuar kalaja, nė anėn jugore, pothuajse nė mėnyrė paralele shikon malin e Shpiragut. Kjo pjesė e kodrės si dhe ajo veriore e veriprėndimore kanė mbrojtje tė mirė natyrore me faqe tė thepisura tė cilat pėrfundojnė nė njė luginė lumore. Ndėrsa nė anėn perėndimore ka faqe mė tė buta. Fortifikimi antik i vonė i Mbjeshovės, paraqet njė nga monumentet mė tė ruajtura tė rajonit. (Fig 4).



Fig. 4. Pamje e fortifikimit tė Mbjeshovės

Sipėrfaqa e rrethuar e "Kalasė sė Mbjeshovės" arrin nė 1, 5 - 2 ha. Muri rrethues, ruhet nė njė gjendje tė mirė dhe nė tė gjithė gjatėsinė duke ndjekur konturet e majės sė kodrės. Nė plan, "Kalaja e Mbjeshovės", ka formėn e njė trapezi tė ē’rregullt. Fortifikimi ėshtė i dyfishtė i formuar nga njė mur i brendshėm pėrforėcues duke shėrbyer nė tė njėjtėn kohė si shkallė dhe si vend vrojtimi pėr ushtarėt. Nė anėn lindore ndodhen 3 kulla dhe njė hyrje. Dy anėsoret janė gjysėmrrethore ndėrsa ajo e mesit ka formė katrore, (Fig 5 dhe Fig 6).





Fig.5; 6. Pamje e e dy prej kullave

Kulla tjetėr ndodhet nė anėn perėndimore dhe ka formė katėrkėndore por me pėrmasa mė tė vogla se kulla katėrkėndore e krahut lindor. Nė kėtė anė pranė kullės, ndodhet njė hyrje. Gjithashtu kalaja ėshtė e pajisur edhe me tre hyrje tė tjera, njė nė anėn veriore dhe dy tė tjera nė anėn jugore. Nga ky vėzhgim njė ditor u pėrftuar njė planimetri e re e objektit, u bėnė fotografi tė reja dhe u pėrcaktuan kordinatat gjeografike me GPS.



Kisha e Shėn Mėrisė nė Sinjė


Nė fshatin Sinjė tė rrethit Berat nė njė faqe shkėmbore tė malit ndodhen dy shpella. Njėra prej shpellave ėshtė e madhe, e gjerė dhe e punuar nė pjesėn e brendėshme. Ndėrsa shpella tjetėr ėshtė mė e lartė dhe mė e ngushtė. Nė shpellėn e dytė ndodhet kisha heremite e Shėn Mėrisė. Kjo kishė me pėrmasa tė vogla, qendron e mbėshtetur nė terrenin shkėmbor tė kodrės dhe nė faqet e shpellės, (Fig. 7). Pamje e pėrgjithshme e kishės. Faqja e jashme e kishės ėshtė e ndėrtuar me gurė gėlqerorė, tė vegjėl e mesatarė, tė punuar dhe tė lidhur me llaē. Kati i parė i ndėrtesės mbėshtetet nė faqen shkėmbore dhe kryen funksionin e njė bazamenti nivelues pėr ambientet e sipėrme tė kishės. Gjysma e ēatisė ėshtė e futur nė shpellė kurse pjesa tjetėr qendron jashtė shpellės. Kjo e fundit ėshtė ndėrtuar me tjegulla dhe faqe tė brendshme druri.


Fig.7. Pamje e pėrgjithshme e kishės

Kisha ėshtė e pajisur me njė derė tė vogėl nga perėndimi. Korridori ėshtė formuar nga faqja shkėmbore e shpellės dhe faqja e murit. Ky ambient ėshtė i ngushtė 0, 30 - 0, 50 m dhe ėshtė i pajisur me disa shkallė tė gdhendura nė shkėmb qė tė ēojnė nė ambjentet e kishės, tė cilat ndodhen nė njė nivel mė tė lartė se hyrja. Nė pjesėn perėndimore kisha ėshtė e pajisur me tre dritare tė pėrmasave mesatare qė shėrbejnė pėr ajrim dhe ndriēim. Njė dritare e katėrt ndodhet nė faqen jugore, ku ndodhet edhe ambienti i parė qė shėrben si pronaos. Ky ambient i ulėt ėshtė i pajisur me njė dritare dhe me tre shkallė qė tė ēojnė nė ambientin e dytė, i cili shėrben si vend pėr altarin. Ky ėshtė ambienti mė i mbyllur, ku si faqe rrethuese pėrveē pjesės shkėmbore shėrben edhe muri. Ambjenti i tretė, ai veriori, ėshtė mė i vogėl, dhe ka shfrytėzuar tėrėsisht faqet shkėmbore tė shpellės. Nė faqet e brendėshme tė mureve tė kishės viihen re mbetje tė degraduara tė pikturave murale tė dikurshme murale (Fig. Cool. Ndėr motivet kryesore dekorative tė afreskeve janė ato gjeometrike. Nė disa pjesė tė mureve dallohen mbetje tė mbishkrimeve bizantine.

Fig. 8. Mbetje tė pikturave murale

Kisha vazhdon ende tė pėrdoret nga besimtarėt e zonės, si pėr ceremonitė fetare ashtu edhe si vend lutjeje. Gjithashtu kisha dhe ambienti rreth saj shfrytėzohet pėr festimin e 15 Gushtit, qė konsiderohet si festa e Shėn Mėrisė. Nė kėtė ditė besimtarėt mblidhen dhe festojė sė bashku, (festė kjo qė festohet nė tė gjitha kishat e Shėn Mėrisė).



Kisha e Shėn e Premtes nė Sinjė


Rrėnojat e kishės sė Shėn e Premtes ndodhen nė fshatin Sinjė. Kjo ėshtė njė kishė e vogėl, njėnefėshe (me pėrmasa afėrsisht 10 x 6 m), nė formėn e njė kapele. Apsida nga jashtė ka formė rrethore kurse nga brenda formė trapezi. Monumenti ėshtė nė gjendje rrėnojė, muret ruhen deri nė lartėsi 0, 30 m -1, 20 m, por edhe ajo pjesė e ruajtur ėshtė rindėrtuar nė mėnyrė jo profesionale nga banorėt lokalė. Pėr rindėrtimin e mureve janė pėrdorur gurė lumorė dhe shtuforė tė pėrmasave mesatarė dhe tė vegjėl (Fig. 9). Gjurmė tė fragmenteve arkitektonike dekorative nė kėtė kishė mungojnė.

Fig. 9. Pamje e rėnojave tė kishės sė Shėn e Premtes

Kjo kishės e vogėl mund tė pėrfaqėsojė njė monument tė periudhės sė vonė Osmane, megjithatė informacionet historike dhe arkeologjike nė kėtė rast nuk janė tė plota nė mėnyrė tė tillė qė tė mund tė pėrcaktohej njė datim i saktė i objektit nė fjalė. Sipas banorėve tė zonės, kisha ka qenė nė pėrdorim deri nė vitet 1997, kohė nė tė cilėn ėshtė shkatėrruar dhe ka dalė jashtė funksionimit. Nė ditėt e sotme pėrdoret si vend i shenjtė, ku besimtarėt vijnė dhe ndezin qirinjė si dhe sjellin objekte pėr ti bekuar. Kisha ėshtė rindėrtuar nga pronari i tokės, Petraq Laēka, i cili pohon se e ka ringritur me tė njėjtėt gurė dhe ka ndjekur formėn e mėparshme arkitektonike tė objektit. Kisha e Shėn e Premtes njihet nga banorėt e zonės si "manastir", pavarėsisht pėrmasave tė saj tė vogla.



Gradishta e Balibardhės


Kalaja e Balibardhės e quajtur ndryshe dhe Gradishta e Balibardhės, ndodhet midis fshatrave Qereshnik e Balibardhė tė rrethit Berat, nė majėn e njė kodre me lartėsi 692 m mbi nivelin e detit. Kodra mbi tė cilėn ndodhet kalaja ka pozitė dominuese mbi fshatin Janicė. Nė jugperėndim kalaja shikon luginėn e lumit Osum, nė perėndim fushėn e Myzeqesė, nė veri malet e Sulovės, ndėrsa nė juglindje ndodhet masivi i Tomorrit, (Fig. 10).


Fig. 10. Pamje e kodrės sė kalasė

Gjatė ekspeditės pėrnjohėse tė projektit FoAP nė fortifikimin e Gradishtės sė Balibardhės, u arrit tė ndiqej pjesėrisht linja e murit fortifikues tė kodrės, kjo pėr arėsye vėshtirėsive qė ofronte terreni, kryesisht bimėsia e dendur. Kjo arėsye e fundit pengonte gjithashtu kontrollin pėr gjetje sipėrfaqėsore tė territorit tė rrethuar tė fortifikimit. Linja e ruajtur e murit ndjek konturet e majės sė kodrės. Muri ėshtė i ndėrtuar me blloqe ranor tė gatshėm, nė formė izodomike me pėrmasa mbi 1, 30 m x 0, 80 m x 0, 30 m, (Fig. 11).

Fig. 11. Mbetje e linjės sė murit

Gradishta e Balibardhės paraqitej nė gjendje jo tė mirė pėr shkak tė faktorėve natyrorė, tė tillė si rrėzimi i gurėve, vegjetacioni por gjithashtu edhe gėrmimet klandestinė tė viteve tė fundit, gjurmėt e tė cilave duken nė tė gjithė sipėrfaqen e majės sė kodrės. Sipas burimeve gojore tė fshatarėve tė zonės, por edhe nga vėzhgimi ynė paraprak, kjo kala i ėshtė nėshtruar gėrmimeve klandestine nė anėn lindore tė saj si dhe nė brendėsi tė mureve ku u evidentua njė gropė e pėrmasave 3 m x 3 m.




Mbolan


Kalaja e Mbolanit ndodhet njė kodėr, nė tė majtė tė rrugės Berat-Sinjė. Linja e mureve rrethuese ėshtė shumė e qartė me sy tė lirė dhe ndjek konturet e kodrės. Muret e kalasė sė Mbolanit rrethojnė njė sipėrfaqe prej 3 ha. Muri rrethues ėshtė i ndėrtuar me blloqe gurėsh gėlqerorė nė ngjyrė gri, tė cilat kanė formėn e shtresave gėlqerore. Pėrmasat e tyre variojnė nga 0, 30 m x 0, 30 m nė 2,50 m x 0,90 m. Linja e mureve ruhet nė njė lartėsi prej 0, 50 m dhe nė disa raste edhe mė tepėr, (Fig 12).


Fig. 12. Linjė e ruajtur muri

Nė ambientet e brendėshme tė kalasė u evidentuan gjurmė tė njė stere uji, nė formė rrethore, si dhe disa ambiente tė tjera tė papėrcaktuara tė cilat mbase kanė lidhje me godina banimi. Ambiente tė tjera ruhen edhe nė anėn Lindore, jashtė murit rrethues. Nė sipėrfaqe ka gjurmė te shumta qeramike, tė cilat janė kryesisht tjegulla e parete qeramike. Megjithėse muret e kalasė sė Mbolanit ruhen nė gjendje relativisht tė mirė, vendbanimi shpesh herė i ėshtė nėnshtruar gėrmimeve klandestine dhe marrjes sė gurėve pėr material ndėrtimi. Gjatė kėsaj ekspedite pavarėsisht vėshtirėsive qė ofronte bimėsia e dendur u arrit tė krijohej njė planimetri e re e kėtij vendbanimit tė fortifikuar.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ago Muji
Ushtarak
Ushtarak


Numri i postimeve : 2974
Registration date : 07/03/2008

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Oct 08, 2008 12:14 pm

vazhdim....
Ura e Velabishtit


Ura e Velabishtit ėshtė ndėrtuar nė mesin e shekullit tė 18-tė nga Ismail Pashė Velabishti, sundimtar i sanxhaqeve tė Vlorės dhe Delvinės deri nė vitin 1764. Kjo Urė ndodhet prara qytetit tė Beratit dhe lidh kėtė qytet me zonat pėrreth. Monumenti i ndėrtuar me gurė gėlqerorė ka njė arkitekturė simetrike me tre harqe, dy dritare shkarkuese dhe njė kurriz nė kyēin e qemerit kryesorė. Nė qendėr tė kompozimit ndodhet qemeri me hapėsirė drite 11 m, nė formė segmenti rrethor. Nė bregun e djathtė ndodhet njė qemer mė i vogėl i tipit shigjetė, ndėrsa nė bregun e majtė njė qemer tjetėr ēerek rrethor, (Fig 13).



Fig. 13. Pamje e pėrgjithshme e urės



Fillimisht pjesa kaluese e urės ka qenė e pjerrėt. Kjo pjerėrrėsi ėshtė zbutur gjatė kohės duke e mbushur kalldrėmin nė tė dyja pjesėt e brigjeve. Nė kohėn kur funksioni i saj filloi tė rritej, dhe nga njė urė karvanesh u shndėrrua nė urė pėr kalimin e automjeteve, u zmadhua edhe gjerėsia e saj. Nė gjendjen e sotme ura e Velabishtit ėshtė pėrshtatur pėr trafik automjetesh tė tonazheve tė ndryshme, kalimi i shpeshtė i tė cilėve ka shkaktuar prishjen e monumentit. Gjendja fizike e urės nuk ėshtė e mirė dhe shpesh pėrdoret nga banorėve e zonės si vend pėr grumbullimin e mbeturinave.



Ura e Vokopėlės


Nė fshatin e Vokopolės, mbi pėrroin e Ēoragjafit, pranė burimit tė "Ujit tė Zi”, ndodhet Ura e Vokopolės. Kjo urė mendohet tė jetė ndėrtuar gjatė kohės sė Ali Pashė Tepelenės dhe ka shėrbyer si pikė e rėndėsishme nė lidhjen e luginės sė Osumit me luginėn e Vjosės. Degėzimi i cili lidhte Beratin me Tepelenėn kalonte nėpėr kėto fshatra; Vokopolė-Ēorgjaf-Qafa e Gllavės-Luftinjė-Memaliaj. Ura e Vokopolės ėshtė njė urė guri me qemer tė madh, me segment rrethor dhe me dy dritare shkarkuese. Ura ėshtė 43 m e gjerė, ka tre harqe dhe dy kamare, (Fig. 14).


Fig. 14. Pamje e urės sė Vokopolės

Kalldrėmi i urės sė Vokopolės ėshtė realizuar me pllaka gurėsh tė zinj, tė vendosur kėlliē ndėrsa qemeri ėshtė i ndėrtuar me dy rreshta gurėsh. Ura e Vokopolės ėshtė njė nga urat mė tė mėdha, mė monumentale dhe mė tė ruajtura tė kėtij rajoni. Monumenti ėshtė restauruar kohėt e fundit dhe ėshtė nė shėrbim tė banorėve tė zonės pėrreth.



Kalaja e Plėnckės, Vokopolė


Kalaja e Vokopolės ose "Kalaja e Plėnckės" e cila njihet nė popull si Kalaja e Ali Pashė Tepelenės, ndodhet nė njė kodėr nė veri-perėndim tė fshatit Vokopol tė rrethit Berat. Ky fortifikim ndodhet mbi njė kodėr 765 m mbi nivelin e detit. Gjatė ekspeditės pėrnjohėse tė projektit FoAP nė kalanė e Vokopolės, u vu re shkatėrrimi pothuajse i plotė i mureve tė kalasė aq sa ishte e pamundur tė ndiqej ndonjė fragment i linjės sė dikurshme tė murit rrethues, (Fig. 15).




Fig. 15. Mbetje gurėsh nga shkatėrrimi i Kalasė

Sipas banorėve lokalė, gurėt e kalasė janė marrė dhe shfrytėzuar nga ish – Kooperativa e bujqėsore. Rrėnojat e mbetura tė mureve vazhdojnė ende tė shfrytėzohen pėr ndėrtim nga banorėt lokalė. Rasti mė i dukshėm ishte ndėrtimi i staneve qė ndodhen pranė vendit tė kalasė me gurėt e marrė nga shkatėrrimi i kėtij objekti.



Xhamia Vokopolė


Xhamia e Vokopolės ndodhet nė qendėr tė fshatit me tė njėjtin emėr. Ky monument nė vitet 1967-1968 e ka humbur funksionin e monumentit tė kultit duke u kthyer nė depo pėr mbajtjen e prodhimeve bujqėsore. Pas viteve 1990 monumenti rifilloi tė funksionoj si monument kulti. Arkitektura e sotme e monumentit paraqitet e ndryshuar, kėshtu dritaret e faqes perėndimore dhe lindore janė bllokuar, ndėrsa minareja ėshtė shkatėrruar (Fig.16).

Fig. 16. Pamje e pėrgjithshme e Xhamisė


Ambienti i brendėshėm ka pėsuar gjithashtu ndryshime, dyshemeja ėshtė shkatėrruar ndėrsa muret janė i lyer me qėlqere tė bardhė duke zhdukur ēdo gjurmė tė afreskeve ose mbishkrimeve tė mėparshme. Kupola e xhamisė ėshtė e vogėl, nė formė gjysėm rrethore e ndėrtuar me tjegulla. Ka shumė mundėsi qė kėto ndryshime tė jenė bėrė nė fazėn e kthimit tė monumentit nė depo, gjatė periudhės sė qeverisjes komuniste. Sot ky monument paraqitet nė gjendje jo tė mirė dhe kėrkon ndėrhyrje tė menjėhershme restauruese (Fig. 17).

Fig. 17. Ambientet e brendėshme tė xhamisė



Kisha nė Bilē

Nė fshatin Bilē, shumė pranė qytetit tė Beratit, nė faqet e njė kodrine ndodhen gjurmėt e njė qendre arkeologjike. Sipas raporteve tė Sami Starovės dhe banorėve tė zonės, aty ndodhet njė kishė paleokristiane.
Kodra ka njė pozicion tė mirė, duke parė nga qyteti i Beratit dhe rruga nacionale Berat-Pėrmet. Nė njėrėn faqen tė kodrės tė njohur mė emrin "Dy Lisat" ndodhen gjurmė rrėnojash arkeologjike. E gjithė kodra, sikurse dhe kodrat e tjera pėreth janė tė mbjella me ullinj.
Gjurmėt e ruajtura tė gurėve dhe tė tjegullave ndjekin dy linja tė drejta muresh. Pjesa tjetėr e gurėve janė lėvizur dhe grumbulluar nė njė vend.
Mbi sipėrfaqe u vunė re me shumicė fragmente tjegullash, (Fig. 18) Megjithatė ėshtė ende e pamundur qė tė flitet pėr ekzistencėn e njė monumenti tė tipit kishė.


Fig. 18. Grumbuj gurėsh dhe tjegullash




Kisha e Shėn Mitrit nė Drobonik

Fshati Drobonik ndodhet vetėm 5 km nė jug tė qytetit tė Beratit, pėrgjatė rrugės Berat-Pėrmet. Nė qendėr tė kėtij fshati ndoshet kisha e Shėn Mitrit e cila prezanton njė kishė me pėrmasa tė mėdha, me tre nefe tė ndara me tre kolona tė larta me harqe, (Fig. 19).

Fig. 19. Pamje e Kishės

Gjatė periudhės sė socializmit, me ndėrtimin e fermės bujqėsore, ky monument ėshtė shndėrruar nė magazinė tė kooperativėn bujqėsore. Ky transformim ndryshoi strukturėn dhe funksionin e kėsaj kishe. Hyrja kryesore u shkatėrrua, pronaosi u mbyll nga naosi me njė mur duke krijuar njė ambjent mė vete. Gjthashtu u mbyll dhe hyrja nė pjesėn jugore duke lėnė nė funksionim vetėm hyrjen veriore. Nė faqet e brendshme dhe tė jashtme ka ndėrhyrje tė shumta. Afresket janė zėvendėsuar nga shkrime parullash me formula komuniste. Suvaja e pjesės sė brendshme duhet tė jetė e gjitha ndėrtim i ri duke zhdukur nė kėtė mėnyrė ē’do gjurmė tė fazave mė tė hershme tė kėtij monumenti.

Fig. 20. Pamje gjatė restaurimit

Kisha ėshtė duke u restauruar nga Metropolia Ortodokse Autoqefale (Fig. 20). Fatkeqėsisht restaurimi i saj nuk po bėhet nė bashkėpunim me Institutin e Monumenteve tė Kulturės, faktor ky i cili mund tė kushtėzojė prishjen e formės origjinale e autentike tė tij, ē’farė nėnkupton dhe humbjen e rėndėsisė historike tė kėtij monumenti.



Varri Monumental "te lisi" nė Breg tė fshatit Peshtan

Ky varr monumental ndodhet nė fshatin Peshtan, rreth 1, 5 km larg tij, nė njė zonė kodrinore, nė vendin e quajtur "Bregu i Lisit".

Fig. 21. Pamje e pėrgjithshme varrit

Kjo zonė ndodhet nė kodrat nė rrėzė tė malit Tomorr. Varri pėrbėn njė ndėrtim tė nėndheshėm nė formė katėrkėndėshe, qė mbulohet me qemer cilindrik. Hapsira e brendshme e tij ndahet nga njė mur nė dy ambjente, nga tė cilėt njėri shėrbente si paradhomė e tjetri si dhomė varrimi. Nė faqen perėndimore tė varrit ndodhet hyrja e bllokuar nga jashtė me njė pllakė guri monolite. Tė dy hyrjet mbulohen me arkitrarė guri ranor. Muret e varrit janė ndėrtuar me gurė ranorė me lidhje llaēi ndėrsa pėr ndėrtimin e qemerit janė pėrdorur gurė ēmėrēi. Nė pjesėn e brendėshme muret janė suvatuar me njė shtresė llaēi, ku mbizotėron qėlqereja. Pjesa e tavanit ėshtė e harkuar dhe ka si dekor njė linjė tė hollė me tulla (Fig. 22).

Fig. 22. Hapėsira e brendėshme e varrit


Mbi sipėrfaqe ka gjurmė qeramike megjithėse nė arealin pėrreth nuk ka asnjė gjurmė tė ndonjė qendre tjetėr arkeologjike.
Objekti nuk ruhet nė gjendje tė mirė. Thellėsia maksimale e ruajtur ėshtė 1,10 – 2 m, por rėnia e dheut ka shkaktuar mbushje tė hapsirės sė brendėshme. Brenda nė varr ka blloqe gurėsh tė hedhur, shpesh herė kėto blloqe janė me pėrmasa tė mėdha.
Plugimi i vazhdueshėm i tokės ka shkaktuar shkatėrrimin dhe zhdukjen e ēdo tė dhėne tė mundėshme pėr monumentin. Sot ruhet vetėm varri monementatl, i izoluar, pa ndonjė lidhje me objekte tė tjera arkeologjike. Njė rol negativ luan edhe lagėshtira, e cila shkakton degradimin gradual tė monumentit si dhe gėrmimet e vazhdueshme klandestine.



Kalaja e Peshtanit

Gradishta e Peshtanit ndodhet midis fshatrave Peshtan e Vėrtop tė rrethit Berat. Nė kėmbėt e kodrės mbi tė cilėn ndodhet fortifikimi i Gradishtės sė Peshtanit kalon lumi i Osumit. Kalaja ndodhet nė majėn e kodrės duke rrethuar njė sipėrfaqe prej 2 ha. Gjatė ekspeditės pėrnjohėse tė Neritan Cekės nė vitet 1970, nė kėtė vendbanim janė evidentuar gjurmė muri tė cilat ruheshin nga 15 m -1, 10 m lartėsi. Sipas banorėve tė zonės, muret rrethuese kanė qenė tė dukshmė nė pjesėn e sipėrme tė kodrės, por edhe gjatė faqeve anėsore tė saj. Gjatė ekspeditėn pėrnjohėse tė projektit FoAP nė bashkėpunim me drejtorinė rajonale tė monumenteve tė rrethit Berat u vėzhgua edhe Kalaja e Peshtanit, situata e tė cilės nuk shfaqej e njėjtė me informacionin e dhėnė nga N. Ceka. Shkatėrrimet e vazhdueshme qė i kishin ndodhur kėtij objekti e bėnė tė pamundur identifikimin e gjurmėve tė mureve rrethuese. Shaktėrrimi pėrfshin marrjen e materialeve pėr rindėrtime por nuk pėrjashtohen edhe gėrmimet klandestine. Nga ky monument ruhen disa gjurmė llaēi tė shpėrndara nė tė gjithė sipėrfaqen e kodrės.

Fig. 23. Fragmente gjetjesh sipėrfaqėsore

Mbi sipėrfaqe u vunė re fragmente tė shpeshta qeramike, kishte grumbuj tė mėdhenj me fragmente pitosash e amforash, tė cilat shpesh herė formonin dhe enė tė plota (Fig. 23). Kėto fragmente ishin tė dukshme nė tė gjithė sipėrfaqen e kodrės, por nė numėr shumė mė tė madh dhe mė tė shpeshta ishin nė pjesėn e sipėrme tė kodrės.



Teman

Gjatė rrugės nacionale Berat-Pėrmet, pranė fshatit Tėrpan, nė lindje tė tij ndodhet fshati Teman. Sipas Sami Starovės, nė njė kodėr, nė vendin e quajtur "Bregu i Alies", pranė kabinės elektrike gjenden gjurmėt e njė kalaje antike. Ishte kjo arėsyeja qė projekti FoAP vėzhgoi kėtė qendėr. Mbas njė bisede me banorėt e zonės dhe grumbullimit tė informacionit gojor u vizitua vendbanimi. Maja e kodrės, e njohur prej banorėve edhe si "Bregu i Kalasė", i ėshtė nėnshtruar punimeve tė vazhdueshme bujqėsore. Nė sipėrfaqe nuk u vu re asnjė gjurmė muri. Sipas banorėve, para disa vitesh pėrreth zonės viheshin re fragmente muri, tė cilat janė shkatėrruar me qellim marrjen e materialit tė ndėrtimit. Nė sipėrfaqe u gjetėn fragmente tė shpeshta qeramike, kryesisht grykė e funde pitosash. Sipas banorit Haki Zakaj, shumė pranė shtėpisė sė tij, janė gjetur disa varre me pllaka guri shtufor. Nė shtėpinė e tij gjendet njė pitos 0, 80 m i lartė, 0, 58 m i gjerė, me gjurmė tė mėdha djegieje, pa ndonjė shenjė ose vulė, (Fig. 24).

Fig. 24. Pitos i gjetur nė shtėpinė e njė banori lokal

Ky pitos ėshtė gjetur nė vendin ku duhet tė ketė ekzistuar dikur "kalaja e Temanit".
Vėzhgimi sipėrfaqėsor i kodrės dhe mungesa e nje linje tė dukshme muri nuk tregojnė pėr eksistncėn e dikurshme tė njė kalaje. Megjithatė gjetjet e shpeshta tė qeramikės janė njė e dhėnė e rėndėsishme pėr ekzistencėn e njė qendre tė banuar nė kėtė zonė.



Dimal

Qyteti Antik i Dimalit ndodhet nė fshatin Krotinė nė njė kodėr tė vogėl pėrgjatė rrugės qė tė ēon nė Allambrer (Fig. 25).

Fig. 25. Kodra e Dimalit

Nė anėn jugore tė kalasė, nė horizont shihet kalaja e Mbjeshovės, nė perėndim qyteti i Fierit ndėrsa nė jug-pėrėndim ndodhet Margėlliēi. Kjo qendėr megjithėse ėshtė pėrcaktuar monument kulture i mbrojtur nga shteti nuk ruhet nė gjendje tė mirė. Rastet e marrjes sė gurėve pėr material ndėrtimi edhe pse jo tė shpeshta ndikojnė nė shkatėrrimit gradual tė monumentit.

Fig. 26. Shėtitorja Nr. 2. e Dimalit

Tė treja shėtitoret e kėsaj qendre antike edhe pse ruhen fizikisht janė tė mbuluara me vegjetacion tė dendur (Fig. 26). Nė pjesė tė veēanta tė monumenteve vihet re rėnia e blloqeve tė gurėve. Njė problem jo pak i rėndė ėshtė edhe punimi i vazhdueshėm i Kodrės.



Kisha e Shėn Mėrisė nė Vokopolė

Kisha e Shėn Mėrisė, ndodhet nė fshatin Vokopolė tė Urės Vajgurore. Ky monument i pėrket periudhės sė vonė osmane. Kisha ka formė drejtėkėndore, me tre nefe dhe me njė hajatė. Teknika e ndėrtimit ėshtė shumė e thjeshtė, me gurė tė bardhė e gri tė punuar dhe tė lidhur me llaē. Ėshtė e pajisur me 4 dritare nė faqet anėsore, veriore, e jugore si dhe me dy dritare nė faqen perėndimore. Pėrveē hyrjes kryesore nė anėn perėndimore, qė tė ēon nė pronaos dhe mė pas nė naos, ndodhen edhe dy hyrje tė tjera anėsore, njėra nė anėn veriore dhe tjetra nė atė jugore. Dyshemeja e kishės ėshtė e ndėrtuar me rasa gurėsh gėlqerorė. Apsida ėshtė gjysėm rrethore, pjesa e brendshme e saj ėshtė e pajisur me njė shkallė qė e vendos nė nivel mė tė lartė se naosi. Nė pjesėn e jashtme apsida ka formė 6 kėndore. Nė qendėr tė apsidės ndodhet njė dritare e vogėl drejtėkendore qė shėrben pėr dritė dhe ajrim. Pranė apsidės ndodhet diakonikini dhe protezisi tė cilat janė tė pajisura me kamare dhe me njė dritare tė vogėl nė pjesėn e sipėrme (Fig. 27).

Fig. 27. Kisha e Shėn Mėrisė


Kjo kishė ėshtė njė kishė varrezė. Varret mė tė hershme datojnė nė fillim tė shekullit tė 20-tė ku mbizotėrojnė ato tė para periudhės sė luftės sė dytė botėrore. Monumenti ka vazhduar tė funksionojė si njė kishė varrezė gjatė periudhės sė Komunizmit si dhe pas viteve 1990. Sot pėr arsye tė mungesės sė hapėsirės nuk vazhdojnė tė kryhen varrime.



Ura e Kaurit ose Ura e Frėngut

Ura e Kaurit ndodhet nė fshatin Poshnjė, 500 m nga rruga automobilistike Urė Vajgurore-Berat. Gjurmėt mė tė hershme tė ndėrtimit tė urės i pėrkasin periudhės Romake tė vonė. Funksioni i saj kryesor ka qenė lidhja e bregdetit me pjesėn e brendshme tė Shqipėrisė. Ura ka shėrbyer pėr kalimin e karvaneve dhe qerreve qė vinin nga Apollonia dhe Vlora nė drejtim tė Beratit. Kjo ėshtė ura e parė e ndėrtuar nė luginėn e Osumit.
Gjatė ekspeditės pėrnjohėse tė projektit FoAP, u vu re se Ura, e ashtuquajtur "Ura e Frengut" ose "Ura e Kaurit" ruhet nė gjendje mesatare. Pėr shkak tė ndryshimit tė shtratit tė lumit dhe kushteve tė reja tė jetesės, kjo urė e ka humbur funksionin e saj tė dikurshėm (Fig. 28).

Fig. 28. Ura e Frėngut

Sot kjo urė ndodhet nė oborrin e njė shtėpie private dhe ėshtė e rrethuar me gardh telash, duke penguar nė kėtė mėnyrė vizitueshmerinė e monumentit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ago Muji
Ushtarak
Ushtarak


Numri i postimeve : 2974
Registration date : 07/03/2008

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Oct 08, 2008 12:15 pm

Kanina e njerezve te medhenj
--------------------------------------------------------------------------------
KANINA E NJEREZVE TE MEDHENJ

Kanina - Treva e njerezve te medhenj, e fiseve te shquara. Nga muret e Kalase, shpaloset historia 3000-vjecare e kesaj qendre te banuar, qe eshte me shume se nje thesar per kombin. Aty ne ate kala, perzihet lashtesia e qytetit, trimeria e Gjergj Arianitit, zgjuarsia dhe shpata e hekurt e Donika Kastriotit, trimeria dhe bukuria e princeshes Rexhina, qe luftoi me turqit dhe u mbulua me dheun e Himares ne Korfuz, ku prehet edhe sot. Nga kjo vater dolen 5 kryeministra, qe drejtuan edhe Perandorine Osmane, qe sot prehen aty, ne sheshin e Teqese. Kanina eshte vendlindja e familjes se Ismail Qemalit, qe ngriti flamurin e shpalli Pavaresine e Shqiperise. Kanina, eshte legjenda e trimerise, e bukurise. Ajo eshte nje trup edhe me Vloren, ku here ka qeverisur Kanina, here Vlora, asnjehere te dyja bashke.



Kalaja dhe veprat e tjera...

Kanina dhe Kalaja, kane nje ditelindje. Ky tempull i hershem rrefen per bemat e kesaj treve, te intelektualeve, qe kane bere epoke ne periudhen qe kane jetuar. Sipas literatures, Kanina permendet per here te pare nga gjeografi Ptolemeu qe ka jetuar ne Greqine e vjeter ne Aleksandri, ku nga qendrat e banuara permendet edhe Kionina.

Kalaja

Kush eshte ngjitur ne kala, ka shijuar bukurine e rralle nga kjo pike vertet strategjike, nga ku sheh si ne pellembe te dores Karaburunin, Sazanin, gjiun dhe vete qytetin e Vlores. Historianet vene theksin tek nje e vertete historike teksa permendin Kalane e Kanines, se kjo kala eshte e lidhur me historine e tere vendit. Kjo histori starton qysh nga luftrat iliro-romake deri ne Luften e Dyte Boterore. Lufta e Vlores e kishte epiqendren ne kete kala, ku ishin garnizonet me te forta te pushtuesve italiane dhe aty u be qendresa me e madhe. Nga vlerat ndertimore, gjurmet arkeologjike flasin qarte se i perket periudhes ilire, se eshte bere rikonstruksioni ne periudhen bizantine te Justinianit. Kanina ndodhet ne listen e rindertimeve te kalave ne kete periudhe. Edhe ne periudhen osmane, provohet te jete bere nje rindertim i saj, pasi duken fragmentet e gurit, aty jane te shkallezuara edhe ndertime te tjera. Kalaja, eshte pika dominante e zones se ulet te Vlores. Interesantja qe eshte vene re nga specialiste te Monumenteve te Kultures dhe arkeologjise, eshte lidhja ne vije te drejte edhe me fortesa te tjera te ndertuara. Nga kjo kala, sheh Kalane e Kropishtit, nga ajo e Kropishtit sheh kalane e Amntias. Ato kane nje strukture ndertimi, nga ku luftetaret e nje shteti apo te nje fisi merreshin vesh sa here shfaqej rreziku. Per Kaninen te flasin faktet, historia e shkruar, gjurmet e hershme, flet edhe kalinjoti me i ri, qe e di historine e fshatit te tyre ne pellembe te dores. Por per te sjelle argumentet historike qe do te shpalosin ne kete dossier, ku flene 30 shekuj, folem me drejtorin e Muzeut te Vlores, Novruz Barjami. Ai e nis biseden me disa zbulime te kohee te fundit, qe eshte nje gurore antike ne preher te malit te Shashices, gurore e njejte me guroren e Grames. Aty duken blloqe te medha te gurit. Forma e tyre ka cuditur edhe studiues te huaj, qe ende nuk kane marre pergjigjen e pyetjes, se si jane transportuar e vendosur ne hyrjen e portes se kalase, por edhe ne hyrjen jugore te popullit.

Ne lagjen "Kapllanaj", ne perrua, jane zbuluar dy kollonata, me permasa shume te medha, qe hedhin drite per nje kishe shume te vjeter, ndoshta nga me te vjetrat ne vendin tone. Prane Kalase shohim gjurme te nje rruge kalldremi, qe daton periudhen romake, shume interesante, qe plotesojne pamjen antike te kesaj qendre banimi. Para dy vjetesh, nje ekspedite qe germoi ne Kanine zbuloi germadhat e nje Manastiri shume te madh, Manastirit te Kolgjerit. Aty faktohet se ne brendesi te tij ka pasur edhe shkolle per prifterinjte. Ne afersi ka edhe disa shpella qe duken qarte edhe sot, qe kane qene te banuara nga njerezit. Keto gjurme, te tjera qe lidhen me qeramiken, formen e tyre, flet qarte per vazhdimesine e jetes edhe ne mesjeten e hershme.



Rexhina, princesha e Kanines...

Kanina, kjo treve me nje bukuri perrallore, kjo fortese e luftrave te te gjitha koheve, qendrese e principatave shqiptare, ka pasur edhe nje princeshe, Rexhinen. Ajo vjen deri ne ditet e sotme permes legjendave, kengeve qe i ka thurur populli, dhe emri i saj eshte skalitur ne nje krua, cezme, mal, rruge... Nga literatura e shfletuar, ciceronet e kalase se Kanines, qe flasin ne shume muze te botes, tregojne se Kanina iu dha fisit te Bashajve si prike, bashke me qytetin e Vlores dhe te Beratit. Kjo familje

e madhe ia dhuroi Rexhines, princeshes se Kanines se Vlores. Jo vetem historianet, por edhe kalinjotet e sotem te tregojne nje histori shume interesante, qe lidhet me qendresen e kesaj princeshe ne vitin 1417, kur u pushtua Vlora dhe Kanina. Kronistet e kohes, turq dhe vendas, flasin per luftime te ashpra, qe ajo nuk mundi t'i perballoje deri ne fund. Por, nuk u dorezua. Rexhina, sebashku me 400 besnike te saj, beri qendresen e fundit ne kalane e Gjon Pocarit dhe vendosi qe te largohet. Ajo urdheroi besniket qe t'i mbushnin kuverten e anijes me dhe nga Himara. Me ate dhe te tokes se saj, ajo la amanetin qe ta mbulonin kur te vdiste. Dhe vertet ashtu u be.

Sikurse shprehet drejtori i muzeut, Novruz Barjami, kohet e fundit, eshte zbuluar varri i saj ne Korfuz. Ai shpreson qe shteti shqiptar do te beje nje varr sikurse e meritonte kjo princeshe e bukur dhe luftetare.

Rexhina, nuk vjen thjesht si legjende ne kete treve. Shekujt e kane perjetesuar ate tek cezma e zonjes mbi Kanine, burimi i Zonjes ne Igumenice, perroi i Rexhines ne Rradhime, shkembi i Zonjes ne Llogara etj. Kjo tregon se sa e respektuar ka qene kjo princeshe hyjneshe. Edhe ne ditet e sotme, degjohet te kendohet kenga kushtuar Rexhines. Ja disa nga vargjet.

Hedhur kryet, shami perzi,

Po shkon Zonja ne Misi

Ku na ke ate mbreteri

Ma mur turku me grabi

Mbet Ulqina ne varferi.



Gjergj Arianiti, vajza e tij Donika, dhendri Skenderbeu.

Gjergj Arianiti, perfaqeson nje nga familjet me te medha shqiptare qe i perket viteve 1200, se bashku me Kastriotet. Arianit-_ishin zoterimet e tyre qe arrinin deri ne Himare. Studiues te huaj e kane vleresuar si nje nga familjet me te medha europiane.

Duke shfletuar historine, gjen nje fakt te cuditshem, koincidencen mes Gjergj Arianitit dhe Skenderbeut. Arianiti kishte te njejtin fat sikurse dhendri i tij i ardhshem, Gjergj Kastrioti. Rrembehet i vogel, shkon ne shkollat turke per jenicere dhe kur rriten, vihen ne krye te kryengritjeve te shqiptareve te jugut. Ne Kanine, Gjergj Arianiti ngriti qendren e tij administrative. Gjergj Arianiti do t'ia jepte pa hezitim vajzen e tij, Doniken, Skenderbeut dhe pritjen e pare do ta bente ne Kanine.

Donika, bija e Kanines, nusja e Skenderbeut.

Martesat mes principatave shqiptare ishin te natyrshme, ishin nje strategji. Donika njihej si vajze e zgjuar, me karakter te hekurt. Marin Barleti e permend ate si nje grua te zgjuar qe i shkonte per shtat trimerise se Skenderbeut dhe s'kish si te ishte ndryshe vajza e Gjergj Arianitit. Ne nje gravure qe vjen deri ne ditet e sotme, vajza e Kanines, Donika, e veshur me kostumin e Kanines, pasqyron edhe nje fisnikeri te shkalles se larte.

Ardhja e Skenderbeut dhender. Prishet tradita e Laberise; ne vend te bishtit i vene koken.

Legjenda ka ardhur deri ne ditet e sotme dhe kalinjotet tregojne se si ka ardhur Skenderbeu per te bujtur ne familjen e Arianiteve ku do te shihte per here te pare Doniken, gruan e tij te ardhshme. Skenderbeu erdhi nepermjet lumit te Vlores i shoqeruar nga nje hordhi shume e madhe me kuaj. Kaluan vaun dhe pine uje ne cezme, duke u vene edhe emrat qe njihen sot; vau dhe cezma e Skenderbeut. Pritja ka qene madheshtore. Legjenda thote se me pare ju dhane ushqimin kuajve qe kishin sjelle dhendrin dhe trimat qe e shoqeronin, per te mberritur tek ceremonia, qe mendohet te jete shtruar tek nje kishe nga me te hershmet, ne afersi te Orikut. Aty u be pritja dhe u vendos kurora e ciftit. Emocionant ka qene casti kur Skenderbeut i eshte vene koka perpara dhe jo bishti, sikurse e kishte zakon Laberia.

- Perse keshtu? - u eshte drejtuar ai te zoteve.

- Sepse nderojme koken, mencurine, trimerine tuaj, i madhi Skenderbe.

Pas kesaj ceremonie, ne Berat u be dasma, per te shkuar me pas ne Kruje, kryeqytetin e vendit dhe per te mbjelle sipas zakonit ullinjte, qe edhe sot i quajne ullinjte e Skenderbeut.



5 kryeministra, djem te Kanines



Eshte nje fakt kuptimplote, qe nuk gjendet ne asnje treve tjeter. Drejtori i muzeut, Novruz Bajrami, fakton se nga Kanina kane dale 5 kryeministra. Ishin nga i njejti fis. Ata kane drejtuar edhe perandorine osmane. Kjo nuk eshte legjende, por nje e vertete. Madje edhe varret i kane ne Teqene e madhe ne fshat, qe konsiderohet edhe si vend i mire. Sidoqe i perket nje periudhe te mevonshme, teqeja, qe daton vitin 1500 dhe qe mendohet te jete ngritur mbi germadhat e nje kishe manastir, eshte edhe vatra ku prehen burrat e medhenj te kombit. Ky objekt kulti ka ngjallur interes dhe eshte trajtuar ne disa botime, sikurse eshte ai per Gjergj Arianitin, i botuar nga Universiteti i Barit, ne librin e Eqerem Bej Vlores per Kaninen, ku citohet shprehimisht se ne dhomen e kesaj teqeje jane varrosur tre kryeministra. Permenden Simon Pasha, Gazi Pasha, te tre me origjine nga Kanina. Edhe ministri i thesarit te Stambollit ne je periudhe kohe te gjate, ka qene nga Kanina.

Po te kemi parasysh argumentin se ata kane qene kryeministra te nje perandorie shume te madhe, perandorise otomane, nje fakt i rralle ky, lehte arrijme ne perfundimin per vlerat intelektuale shume te medha te tyre.

Ishin njerez te medhenj, atdhetare te shquar, qe kane lene amanetet, qe me cdo kusht te varrosen ne vendlindje, ne Kanine. Shqiperia duhet te krenohet me keto figura dhe duhet te beje tratativa me Qeverine turke, per t'i ngritur ne pediestal keto figura te medha, djemte e zote te Kanines. Fatkeqesi eshte cilesuar fakti, qe ne vitin 1975, nuk dihet se per cfare shkaku, eshte demtuar varri i Sinan Pashes, i fundit kryeminister i Perandorise Osmane.



Familja e Vlorajve dhe Ismail Qemali

Familja e Vlorajve ka origjine te vjeter, por edhe me ndikim te madh ne historine e vendit tone. Ajo qe nuk eshte thene deri me sot, por qe faktohet ne studimet e bera, eshte se ky fis eshte vazhdimesi e fisit te Arianitesve. Mjafton te permendim faktin, qe Arianit Mahmuti eshte kaoni i fundit, ndersa Mahmuti eshte i pari i familjes Vlora. Venia e mbiemrit Vlora lidhet nder te tjera edhe me kontributin dhe vlerat qe ka kjo familje pergjate tere koherave. Ismail Qemal Vlora, eshte njeriu me kulture, patriot, qe ngriti Flamurin ne Vlore e shpalli Pavaresine e Shqiperise, eshte kryeministri i pare i Qeverise shqiptare. Populli i Vlores e varrosi kete figure te shquar ne teqe, prane ish-kryeministrave te meparshem, ku ndodhet nje pllake e shkruar ne ate dite te kobshme, jo vetem per Vloren e Kaninen. Me pas, trupi i tij do te vendosej ne lulishten perballe Sheshit te Flamurit, ku u ngrit edhe memoriali.

Nje tjeter personalitet i ketij fisi, eshte edhe Eqerem Bej Vlora, i afert me Ismail Qemalin, packa se kishin kontradikta mes familjeve.

Amaneti i Nermin Vlores dhe ngjashmeria me princeshen Rexhine

Nje amanet jo vetem gojor, por i lene edhe me shkrim i mbeses se Ismail Qemalit, Nermin Vlora, ka cuar ne Kanine nenkryetaren e

Parlamentit, Makbule Ceco, miken e saj, me te cilen ka korrespondence te panderprere. Deshiroj te prehem ne Kanine, ne dheun e te pareve te mi, prane varrit te gjyshit, Ismail Qemalit.

Kaq ka shkruar ne nje mesazh Ambasadorja e Kombit, pervec

Shoqates "Ismail Qemali", te cilin ia ka derguar edhe Makbule Cecos. Kubi Shehu, qe e ka ne pronesi ate vend te shenjte, qe ne fakt i perket jo vetem Kanines, perlotet teksa njihet me amanetin e Nermin Vlores. Ai dhe kalinjotet e tjere e kane takuar aty, pikerisht ne ate vend, kohe me pare, kur erdhi ne Kanine, pa kalane. Aty ka vendosur nje buqete me lule tek pllaka qe percjell faktin historik, varrosjen e Ismail Qemalit nga populli i Vlores dhe i Kanines.

Duke medituar mbi rrjeshtat e ketij mesazhi te pazakonte, duke qendruar mbi ate truall te shenjte, ku prehen njerezit e shquar te Kanines dhe te Shqiperise, arrin ne perfundimin se sa i shtrenjte eshte dhe i mbruajtur me mall dhe deshire per te qene perjetesisht bashke, sa prane njera-tjetres jane princesha Rexhine me Nermin Vloren, packa se i ndajne 500 vjet.

Princesha e Kanines, pasi pesoi disfaten ne lufte, urdheroi 400 trimat qe t-_rrnin dhe nga Himara dhe kur te vdiste, te mbulohej me te. Keshtu ndodhi. Ajo vertet u varros ne Korfuz te Greqise, por shpirti i gruas patriote e luftetare, prehet ne gjirin e tokes se vendit te saj.

Kanina sot

Viziton Kaninen, kalane, dhe perjeton emocionalisht kete pike strategjike me nje bukuri te rralle, prek vlerat qe mbart kjo treve dhe ndihesh keq, qe ky thesar eshte i braktisur.

Drejtori i muzeut, Novruz Bajrami, thote se vetem pak kohe me pare u be i mundur ndricimi i kalase. Qe nga Vlora duket nje gjerdan i arte, qe shpalos nje bukuri te pashoqe, por mungojne investimet. Te lesh ne harrese Kalane e Kanines, eshte njesoj si te ndryshket memorja e Kombit. Ndricimi duhet te rrethoje ate cka ke rregulluar, jo ate qe ke braktisur. Kalinjotet rebelohen disi me kete harrese te shtetit ne te gjitha koherat.

Kalase i kane mbetur vetem fragmenteve te mureve, por ajo duhet ribere. Te ringrihet se paku ashtu sikurse ishte ne vitin 1912, kur Ismail Qemali shpalli Pavaresine. Ishte me mure te plota, ne brendesi te saj kane qene garnizone, banesa. Dikur ishte nje mrekulli. Ne gjirin e kalase se Kanines, qe tashme eshte nje lendine e blerte, mund te besh aktivitete kulturore jo vetem si Vlore, si jugu i vendit, si Shqiperi, por edhe ne shkalle Ballkani, e me gjere. E keshtu, Kanina e lashte sa kjo toke, do te gjallerohej, do te shpaloste vlerat e saj kulturore, atdhetare.

Eshte e pafalshme qe strukturat e shtetit qendrojne indiferente edhe ndaj kerkesave qe ben Muzeu i Vlores, per te perjetesuar ne sheshe e rruge emrat e medhenj te njerezve te famshem te Kanines. Keshtu qendron ne sirtare prej vitesh propozimi per t'i rivene emrin sheshit perpara universitetit "Ismail Qemali" ne Skele, Donika Kastrioti, ashtu sic ka qene ne kohen e regjimit te Zogut. Keshtu edhe per personalitete te shquara te kesaj treve, qe po ju humbet emri, ashtu si ne nje rast edhe varri. Po e perfundojme kete dossier per Kaninen, qe ne fakt, mund ta krahasosh me nje mal gjigant qe megjithese majat i shkojne deri ne re, nuk e sheh kush,

me nje mendim te shprehur nga kalinjoti Petrit Velaj, qe ndryshe

thirret Mandela i Shqiperise. Ai ka bere 35 vjet burg, 20 vjet internim, eshte intelektual me kulture, demokrat i vertete, pa komplekse e ndasi per politiken.

"Kanina, - thote ai, - po ringjallet keto dy vitet e fundit dhe eshte perkujdesja e deputetit te zones, Arben Malaj, qe po zgjon lashtesine e Kalase. Potenca e nje shteti shkruhet tek perkujdesja per vlerat kulturore, atdhetare, qe jane vete memoria e nje kombi. Brezat do te ndeshkojne ata kryeministra e presidente qe kane lene ne harrese Kaninen. Ajo duhet zgjuar, qe emri dhe bemat e saj te mos percillen vetem ne legjenda."
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ago Muji
Ushtarak
Ushtarak


Numri i postimeve : 2974
Registration date : 07/03/2008

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Oct 08, 2008 12:36 pm

Vlorė: Kėrkime arkeologjike pas 50 vjetėsh nė Amanti

Citim:
“Amantia 2008". Keshtu quhet e ekspedita e perbashket arkeologjike shqiptaro-amerikane, qe ka nisur ditet e fundit, ne Parkun Kombetar Arkeologjik te Amantias, 40 km larg qytetit te Vlores.

Behet fjale per nje bashkepunim mes Institutit te Arkeologjise, Universitetit te Sinsinatit ne SHBA dhe Zyres se Parkut Arkeologjik Amantia-Orikum, financuar nga Qendra per Trashegimine Shqiptare dhe e mbeshtetur nga "Packard Humanite Institute". Ky projekt ben te mundur rikthimin e kerkimeve arkeologjike ne qendren e Amantias, pas nje periudhe rreth 50-vjecare, qe nuk eshte vezhguar.

Nga ana e tij, arkeologu amerikan David Hernandez, i cili eshte pjese e grupit te studiuesve ne kete projekt e ka pare si teper te rendesishem per arkeologjine ne Shqiperi. Projekti konsiston ne ndertimin e hartes topografike me mjete dixhitale, duke percaktuar ne ardhmeri vendin ku do te mund te germohet per te zbuluar ato pasuri, qe koha dhe shekujt kane fshehur nen dheun e Amantias.

Survejimi do te pershkoje murin rrethues te qytetit dhe objektet e tjera arkeologjike, qe jane zbuluar perpara viteve '90. Zbulimet arkeologjike ne kete qender te lashte ilire filluan ne vitin 1949, me nje ekspedite arkeologjike te kryesuar nga Hasan Ceka, Skender Anamali dhe Frano Prendi, te cilet rane ne gjurmet e stadiumit te Amantias, veper e ilireve, ndertuar ne shekullin III p.e.s.

Ne 18 vitet e fundit, kjo eshte ekspedita e pare arkeologjike ne kete qyteze antike, 680 metra mbi nivelin e detit dhe qe pasqyron qyteterimin e lashte ne Ilirine e Jugut.

http://www.kohajone.com/html/artikull_29578.html
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ago Muji
Ushtarak
Ushtarak


Numri i postimeve : 2974
Registration date : 07/03/2008

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Oct 08, 2008 12:37 pm

Svastika 1900 vjeēare ne Shqiperi

--------------------------------------------------------------------------------

Durrės-Meandri, simboli mitologjik i diellit, i shprehur nė formėn e kryqit tė thyer, svastika, qė nė shekullin e njėzetė do tė pėrdorej nga nazizmi dhe lidear-i i tij Hitleri , ėshtė zbuluar nė njė mozaik tė rrallė nga gėrmimet qė po kryhen nga specialistė tė departamentit tė arkeologjisė nė Durrės. Sipas shefit tė kėtij departamenti, Afrim Hoti, i cili po drejton dhe punimet, mozaiku ka njė sipėrfaqje 7 m², ėshtė punuar nė bardhė e zi dhe i pėrket shek. I tė e.s, pra me njė moshė rreth 1900- vjeēare. Po sipas Hotit, “mozaiku ka nė brendėsi simbolin e Meandrit ose tė diellit nė lėvizje”. Ka formėn e kryqit tė thyer. “Pjesė tė kėtij simbolli mitologjik janė dhe shenjat e rrufeve. Pėrreth zonės nė tė cilėn ndodhet mozaiku janė zbuluar dhe afreske floreale qė i pėrkasin tė njėjtės periudhė, shek. I tė e. s. Mozaiku ėshtė nė gjendje relativisht tė mirė, nė njė kohė qė do tė jenė specilaistėt e Insitutit tė Monumenteve tė Kulturės ata qė do tė vazhdojnė punimet e mėtejshme nė kėtė mozaik qė zbulohet pėr herė tė parė nė qytetin e Durrėsit”,- shpjegon arkeologu Hoti. Ai shton se punimet do tė jenė tepėr delikate pasi nė fragmente tė veēanta tė mozaikut ka elementė betoni qė duhet tė largohen me kujdes pėr tė mos dėmtuar guralecėt qė ndodhen poshtė tyre. Rreth 70% e mozaikut ėshtė nė gjendje tė mirė. Gurėt e zinj nga koha kanė marrė njė refleks blu tė errėt.
Mozaiku doli nė dritė nga gėrmimet qė po zhvillohen pėr hapjen e themeleve tė njė pallati nė lagjen 11 tė qytetit tė Durrėsit ku para disa muajsh u zbuluan rrėnojat e njė lagjeje antike. Me tė hasur shtresėn arkeologjike, Drejtoria e Monumenteve tė Kulturės nė Durrės dhe Departamenti i Arkeologjisė kanė ndėrprerė punimet dhe pas udhėzimeve tė IMK-sė njė grup arkeologėsh po vazhdojnė punėn pėr nxjerrjen nė dritė tė plotė tė kėtij zbulimi me shumė vlerė. Ndėrkaq, njė grup arkeologėsh po punon nė parcelėn arkeologjike tė po kėsaj lagjeje ku fillimisht janė zbuluar gjurmėt e njė insule (lagje antike) e cila mendohet se i pėrket periudhės antike, mė saktė tė fillimit tė kolonisė romake dhe nė vazhdim. Kėtu gjenden struktura kthinash tė teknikės sė njohur tė ndėrtimit romak, tė cilat ndeshen dhe nė amfiteatrin e Durrėsit. Po kėshtu, nė parcelėn rreth 600 m² ėshtė grumbulluar njė lėndė e pasur arkeologjike qė po pėrpunohet imtėsisht. Sipas arkeologut Hoti, interesant ėshtė fakti se si rrallėherė nė kėtė lagje antike pėrplasen disa periudha, duke filluar nga ajo helenistike, romake deri nė periudhėn bizantine.Pallati shumėkatėsh qė do tė ndėrtohej nė kėtė zonė ka pasur leje nga KRT-ja e bashkisė sė Durrėsit dhe Instituti i Monumenteve tė Kulturės, por me zbulimin e gjetjeve arkeologjike punimet janė ndėrprerė deri nė zbulimin e plotė tė objektit. Mendohet qė gėrmimet tė zgjerohen nė njė zonė mė tė gjerė se sa po gėrmohet aktualisht, ndėrkohė qė vetėm IMK ėshtė ai qė do tė vendosė pėr tė lejuar ose jo vazhdimin e ndėrtimit. Pikėrisht nė rrėnojat e mureve tė insulės janė zbuluar dhe 10 skelete tė cilat mendohet se i pėrkasin shekujve 7-9. Lagjja antike mendohet se ėshtė njė lagje e vogėl qė pėrmbledh njė numėr tė kufizuar banesash me anekse shėrbimi. E gjithė insula (lagjja) ėshtė e pėrshkuar nga rrugica. Gėrmimet e mėtejshme dhe dokumentimi i tyre do tė hedhin dritė nė pasuri tė tjera arkeologjike qė fsheh kjo zonė. Jo shumė larg parcelės sė sapozbuluar ndodhet qendra e antike, rotonda e qytetit tė Durrėsit, njėkohėsisht qendra e tij moderne.Mozaiku doli nė dritė nga gėrmimet qė po zhvillohen pėr hapjen e themeleve tė njė pallati nė lagjen 11 tė qytetit tė Durrėsit ku para disa muajsh u zbuluan rrėnojat e njė lagjeje antike. Me tė hasur shtresėn arkeologjike, Drejtoria e Monumenteve tė Kulturės nė Durrės dhe Departamenti i Arkeologjisė kanė ndėrprerė punimet dhe pas udhėzimeve tė IMK-sė njė grup arkeologėsh po vazhdojnė punėn pėr nxjerrjen nė dritė tė plotė tė kėtij zbulimi me shumė vlerė. Ndėrkaq, njė grup arkeologėsh po punon nė parcelėn arkeologjike tė po kėsaj lagjeje ku fillimisht janė zbuluar gjurmėt e njė insule (lagje antike) e cila mendohet se i pėrket periudhės antike, mė saktė tė fillimit tė kolonisė romake dhe nė vazhdim. Kėtu gjenden struktura kthinash tė teknikės sė njohur tė ndėrtimit romak, tė cilat ndeshen dhe nė amfiteatrin e Durrėsit. Po kėshtu, nė parcelėn rreth 600 m² ėshtė grumbulluar njė lėndė e pasur arkeologjike qė po pėrpunohet imtėsisht. Sipas arkeologut Hoti, interesant ėshtė fakti se si rrallėherė nė kėtė lagje antike pėrplasen disa periudha, duke filluar nga ajo helenistike, romake deri nė periudhėn bizantine. Pallati shumėkatėsh qė do tė ndėrtohej nė kėtė zonė ka pasur leje nga KRT-ja e bashkisė sė Durrėsit dhe Instituti i Monumenteve tė Kulturės, por me zbulimin e gjetjeve arkeologjike punimet janė ndėrprerė deri nė zbulimin e plotė tė objektit. Mendohet qė gėrmimet tė zgjerohen nė njė zonė mė tė gjerė se sa po gėrmohet aktualisht, ndėrkohė qė vetėm IMK ėshtė ai qė do tė vendosė pėr tė lejuar ose jo vazhdimin e ndėrtimit. Pikėrisht nė rrėnojat e mureve tė insulės janė zbuluar dhe 10 skelete tė cilat mendohet se i pėrkasin shekujve 7-9. Lagjja antike mendohet se ėshtė njė lagje e vogėl qė pėrmbledh njė numėr tė kufizuar banesash me anekse shėrbimi. E gjithė insula (lagjja) ėshtė e pėrshkuar nga rrugica. Gėrmimet e mėtejshme dhe dokumentimi i tyre do tė hedhin dritė nė pasuri tė tjera arkeologjike qė fsheh kjo zonė. Jo shumė larg parcelės sė sapozbuluar ndodhet qendra e antike, rotonda e qytetit tė Durrėsit, njėkohėsisht qendra e tij moderne.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Today at 1:27 pm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 2Shko tek faqja : 1, 2  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Arti dhe kultura :: Art dhe Kulturė-
Kėrce tek: