Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Serbia ka organizuar gjenocid nė kosovė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Dreni Drenova
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 58
Age : 49
Vendi : Pejė
Registration date : 14/12/2012

MesazhTitulli: Serbia ka organizuar gjenocid nė kosovė   Mon Jan 14, 2013 6:34 pm

Nė Portalin informativ "PASHTRIKU.ORG",mund te lexoni nga autori Faton Mehmetaj shkrimin e mė poshtė shėnuar:

FATON MEHMETAJ: ROLI DHE PĖRGJEGJĖSITĖ E 'DREJTORISĖ SĖ GJASHTĖ' (DREJTORISĖ PĖR VRASJE) TĖ SHĖRBIMIT SEKRET SERB NĖ DREJTIM TĖ KOSOVĖS (I)

(Prishtinė, 13. 01. 2013) - Problemet e Serbisė ndaj Kosovės, qė vazhdojnė tė jenė temė aktuale nė skenėn politike, tė sigurisė dhe nė aspektin diplomatik, po manifestohen me kėrcėnime tė vazhdueshme tė Serbisė ndaj Kosovės. Nė fakt kėto kėrcėnime, shantazhe, sabotime, diversione e forma tjera tė luftės speciale nuk janė vetėm kėrcėnime tė Serbisė ndaj Republikės sė Kosovės, por janė kėrcėnime edhe ndaj paqes dhe sigurisė nė nivel rajonal e ndėrkombėtar. Siē dihet, pėrgjegjės pėr sigurinė nė Kosovė ėshtė KFOR'i - NATO dhe elementė tė tjerė tė sigurisė vendore dhe ndėrkombėtare, prandaj nėse vazhdon gjendja e tillė e presioneve dhe e kėrcėnimeve tė Serbisė ndaj Kosovės, acarimi i gjendjes mund tė merr pėrmasa mė tė mėdha.

Raportet ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė edhe mė tutje e kanė karakterin e konfliktit ndėrshtetėror. Serbia vazhdon ta kėrcėnojė Kosovėn me skemėn e vjetėr, nėpėrmjet tė cilės po i bėn presion rajonit dhe skemės sė re tė sigurisė nė pėrgjithėsi. Edhe pse disa ekspertė tė fushės sė sigurisė (ndėrkombėtarė, por edhe vendorė), kėrcėnimet e Serbisė ndaj Republikės sė Kosovės i konsiderojnė kėrcėnime tė profilit tė ulėt tė sigurisė, nė terren gjendja ėshtė shumė mė serioze. Serbia i ka vėnė nė dispozicion tė gjithė mekanizmat pėr ta shantazhuar dhe dekoncentruar gjendjen nė Kosovė. Pėr kėtė arsye duhet tė bėhen presione tė mėdha nga bashkėsia ndėrkombėtare tek Serbia qė ta detyrojnė atė tė heqė dorė nga politika luftėnxitėse e destabilizuese nė raport me shtetin e pavarur tė Kosovės dhe me shqiptarėt nė Kosovėn Lindore (Luginėn e Preshevės).



Shefat e Sigurimit Serb (1991 - 2008)

Deri mė tani Serbia e ka shfrytėzuar nė mėnyrė tė pėrkryer krizėn e mandateve tė pranisė ndėrkombėtare nė Kosovė, sepse misioni ndėrkombėtar i UNMIK-ut e mė pas ai i EULEX-it, edhe pse tė deklaruar pėr “neutralitet” politik, e kanė mbajtur haptazi anėn e Serbisė. Madje, UNMIK-u shtypi nė tė gjitha pozicionet vullnetin e popullit duke u shndėrruar nė njė autoritet kolonial, gjė qė prodhoi revoltėn e vitit 2004, qė e solli vdekjen klinike tė tij. Po ashtu edhe EULEX-i ka ardhur nė Kosovė pa mandat tė qartė, pėr vet faktin se Bashkimi Europian (BE) nuk ka qėndrim unik ndaj shtetit tė Kosovės, ngase pesė shtete anėtare tė BE-sė (Spanja, Greqia, Qiproja, Sllovakia dhe Rumania) nuk na kanė njohur ende si shtet. Nė fakt, me politikėn qė po e ndjekė, Serbia ėshtė pengmbajtėse e integrimeve europiane tė Ballkanit Perėndimor, duke ia ekspozuar poshtėrimit vet Bashkimin Europian, nė rast tė tejzgjatjes ose tė dėshtimit tė kėtij integrimi.

Pėr realizimin e kėtyre qėllimeve, e nė veēanti pėr realizimin e projekteve serbomėdha ndaj Kosovės, Serbia i ka vėnė nė dispozicion tė gjithė mekanizmat e saj. Nė realizimin e kėtyre qėllimeve Rusia konsiderohet sponsorizues i destabilitetit nė Kosovė, nė ish-shtetet e ish-Jugosllavisė dhe nė Ballkan, duke e mbajtur anėn e Serbisė me ēdo kusht, duke tentuar tė ketė njė rikthim tė ndikimit rus nė rajon. Pėr t’i arritur qėllimet dhe pėr ta mbajtur gjendjen nė tension tė vazhdueshėm pos disa sektorėve tė MUP-it, KOS-it, sektorit tė shėrbimit sekret, qė vepron nė kuadėr tė Ministrisė sė Jashtme tė Serbisė, BIA-s, xhandarmėrisė e segmenteve tė tjera, Serbia e vuri nė veprim edhe “Drejtorinė pėr Vrasje”, tė ashtuquajturėn “Drejtoria e Gjashtė” e Shėrbimit sekret serb. Sipas njė raporti hetues tė BIA-s (pėr nevoja tė prokurorisė) thuhet se kjo drejtori e ka mbyllur aktivitetin e saj nė vitin 2001, mirėpo ky konstatim formal i shėrbimit sekret serb, duhet tė shikohet dhe tė konstatohet nga prizma tė tjerė tė vėrtetėsisė nėse ėshtė mbyllur me tė vėrtetė, apo vazhdon punėn me dukje tjetėr.

Nė vitin 1999, nė kuadėr tė Qendrės sė Sigurimit Shtetėror serb nė Beograd, ishte formuar edhe njė njėsit i veēantė pėr likuidime, ekzistenca e tė cilit u bė publike vetėm njė dekadė mė vonė. Nė pėrfundim tė mandatit tė regjimit tė Millosheviqit, Qendra e Sigurimit Shtetėror nė Beograd, nė mėnyrė tė jashtėligjshme e themeloi Drejtorinė e Gjashtė (Šesto Odeljenje Centra DB u Beogradu), e njohur si “Drejtoria pėr Vrasje” (Odeljenje DB za ubistva), nėn pėrkujdesjen e tė cilės, rezulton tė jenė kryer krime monstruoze, vrasje politike dhe ekzekutime enigmatike tė kundėrshtarėve politikė nė Serbi, por edhe jashtė saj.



Ratko Romiq, kryeshef i “Drejtorisė sė Gjashtė” (Šesto Odeljenje - DB u Beogradu)

Siē bėhet e ditur, “Drejtoria e Gjashtė” apo ”Drejtoria pėr Vrasje” ėshtė formuar mė 22 nėntor 1999, me vendim tė Sigurimit Shtetėror tė Serbisė, nė kohėn kur kryeshef i Sigurimit Shtetėror serb ishte Radomir Markoviq, menjėherė pasi ishte bėrė publike pėrfshirja e Sigurimit Shtetėror nė vrasjen e katėr aktivistėve-funksionarėve tė Partisė SPO tė Drashkoviqit (Veselin Boshkoviq, Zvonko Osmajliq, Dragan Vushuroviq e Vuēko Rakoēeviq), nė magjistralen e Ibrit, mė 3 tetor 1999, dhe se ka vepruar deri mė 27 shkurt 2001, kur ėshtė nėnshkruar vendimi pėr shpėrbėrjen e saj (!).

Veprimtaria e “Drejtorisė pėr Vrasje” e Sigurimit Shtetėror serb ėshtė trajtuar nė njė raport tepėr sekret tė BIA-s (Agjencisė Informative dhe tė Sigurisė sė Serbisė), tė datės 4 prill 2011, tė pėrgatitur pėr zyrėn e prokurorit nė rastin gjyqėsor kundėr Millan Radonjiqit, shefit tė Sigurimit Shtetėror serb nė Beograd, Ratko Romiqit, kryeshef i “Drejtorisė sė Gjashtė” dhe Stevan Bashtės, shef i Drejtorisė sė Tretė (kundėr ekstremizmit) tė Sigurimit Shtetėror Serb, tė akuzuar pėr pėrgatitjen e atentatit kundėr Vuk Drashkoviqit nė Budvė, mė 15 qershor 2000.

Ndonėse kjo drejtori pėr vrasje ishte formuar jashtė tė gjitha rregullave dhe procedurave standarde ligjore dhe nuk kishte asnjė pėrshkrim tė fushėveprimtarisė apo detyrave, nė raportin e BIA-s lidhur me veprimtarinė e “Drejtorisė sė Gjashtė”, tė pėrgatitur dhjetė vjet mė vonė pėr nevoja tė gjyqit, thuhet se detyra e kėsaj drejtorie ishte “pėr pėrgatitje dhe realizim teknik” (“za pripremu i tehničku realizaciju”), duke shtuar se terme tė tilla nuk janė pėrdorur normalisht nė Sigurimin Shtetėror serb (DB). Duke cituar njė deklaratė tė shkurtėr tė kryeshefit tė “Drejtorisė sė Gjashtė”, Ratko Romiq, thuhet se kjo drejtori ėshtė formuar “pėr kryerjen e shėrbimeve tė fshehta dhe aktiviteteve operative jashtė vendit” (“za vođenje obaveštajno-operativnih aktivnosti u inostranstvu”).

Sipas medieve serbe, del se kjo drejtori ėshtė krijuar nga vetė kreu politik serb. “Drejtoria pėr Vrasje” ėshtė konsideruar si njė lloj policie politike e Sllobodan Millosheviqit, i cili e ka mbajtur pushtetin me dhunė nė Serbi dhe nė ish-Jugosllavi, nėpėrmjet dhunės, shantazhit, terrorit dhe luftėrave qė i ka zhvilluar nė hapėsirat e ish-Jugosllavisė, duke bėrė krime, masakra, gjenocid e zhdukje masive tė popujve joserbė nė kėto hapėsira.

Nė kėtė kontekst duhet vėnė nė dukje se “Drejtoria e Gjashtė” (“Drejtoria pėr Vrasje”) ishte e ngarkuar edhe me detyra tė veēanta politike nė “ribėrjen e kombit” nė Serbi dhe nė mbajtjen gjallė dhe nė pushtet tė Sllobodan Millosheviqit dhe tė kreut mafioz qė aso kohe e udhėhiqte shtetin e Serbisė.

Struktura e kėsaj drejtorie ishte plotėsuar me profesionistė dhe kriminelė tė rryer, tė cilėt ishin veshur me petkun e sigurimit shtetėror tė Serbisė dhe mbėshteteshin nga strukturat mė tė larta politike tė kohės. Ky njėsit kishte kryer disa nga krimet mė monstruoze ndaj personaliteteve tė rėndėsishme nė Serbi.

Krahas vrasjeve politike dhe likuidimeve misterioze, ekipet e kėsaj drejtorie njėkohėsisht thuhet tė jenė marrė me zhdukjen e dėshmive dhe tė dėshmitarėve tė krimeve tė luftės nė gjithė hapėsirėn e ish-Jugosllavisė, pra edhe nė Kosovė.

Ndonėse e ashtuquajtura “Drejtoria e Gjashtė” pėr shkaqe konspirative pėrbėhej vetėm nga pesėmbėdhjetė persona:

1. Ratko Romiq - kryeshef, i dėnuar pėr pjesėmarrje nė atentatin kundėr Drashkoviqit;

2. Millan Nikoliq, i ngarkuar me punė teknike, tash i punėsuar nė Telenor;

3. Millutin Ateleviq, i ardhur nė “Drejtorinė e Gjashtė” nga Njėsia pėr Operacione Speciale JSO (Jedinice za Specijalne Operacije), tash i sistemuar nė Departamentin pėr Siguri nė kabinetin e Daēiqit;

4. Dejan Filipoviq, pjesėtar i Xhandarmėrisė;

5. Dejan Careviq, para sistemimit nė “Drejtorinė pėr Vrasje” kishte punuar si avokat, tash ėshtė shef i kabinetit tė ministrit tė Mrejtėsisė nė qeverinė Daēiq;

6. Radosllav Srgjan Babiq, i ardhur nga JSO nė “Drejtorinė e Gjashtė”, tash nė Zhandarmėrinė e Serbisė, kandidat pėr shef tė Inteligjencės;

7. Sllavisha Arsiq, po ashtu kishte ardhur nga njėsitė e JSO-sė nė “Drejtorinė e Gjashtė”, tash me detyra nė Xhandarmėrinė e Serbisė;

8. Zhivojin Joviēiq, shofer i Millan Radonjiqit, kryeshef i sigurimit shtetėror serb;

9. Branisllav Duniq,

10. Dragosllav Todoroviq, i ardhur nga JSO, tash nė polici;

11. Zhelko Mandiq, i ardhur nga JSO, tash me detyra nė MUP-in serb;

12. Dushan Kupreshanin,

13. Zoran Matarkiq, nuk janė dhėnė shėnime shtesė pėr punėn dhe pozicionin e tyre sot…

Shumica prej pjesėtarėve tė “Drejtorisė pėr Vrasje” sot kanė pozita tė larta nė qeverinė Daēiq, nė polici, xhandarmėri dhe nė institucionet qendrore tė Serbisė.



Goran Petroviqi, kryeshefi i parė i Sigurimit Serb, i emėruar nė janarin e vitit 2001.

“Drejtoria pėr Vrasje” kishte fuqi tė jashtėzakonshme dhe tė drejtė qė tė angazhonte nė operacionet e saj ēdo pjesėtar aktiv tė Shėrbimit Shtetėror serb, e nė veēanti pjesėtarėt e Njėsisė pėr Operacione Speciale (JSO). Deri mė tani janė ndriēuar vetėm disa vrasje tė kundėrshtarėve tė Millosheviqit, qė i ka kryer ky njėsit brenda Serbisė, por nuk ėshtė trajtuar profili i vrasjeve tė tilla nėse kanė ndodhur nė Kroaci, Bosnjė e Hercegovinė, Vojvodinė, Maqedoni, Kosovė e nė Mal tė Zi. Po ashtu nuk ėshtė trajtuar profili i vrasjeve tė tilla nėse kanė ndodhur edhe nė shtetet e perėndimit. Nė Serbi ėshtė tentuar qė tė mbyllet kapitulli i kėtij dikasteri tė pashembullt tė vrasjeve, duke thėnė se dėshmitė pėr punėn e “Drejtorisė sė Gjashtė” janė zhdukur, dhe se askush nuk di ose nuk do tė flasė pėr to. Madje as Goran Petroviqi, kryeshefi i parė i Sigurimit Shtetėror Serb, i emėruar nė janarin e vitit 2001, pas ndryshimeve tė tetorit tė vitit 2000, kur nė Serbi kishte njė (pseudo) tranzicion kah demokracia.

VEPRIMTARIA KRIMINALE E “DREJTORISĖ SĖ GJASHTĖ”

Nė raportin e pėrmendur tė BIA-s, tė hartuar rreth punės dhe veprimtarisė sė “Drejtorisė sė Gjashtė” tė sigurimit sekret serb thuhet se me Njėsitė pėr Operacione Speciale JSO (Jedinice za Specijalne Operacije) tė Drejtorisė sė Gjashtė, kanė qenė tė ngarkuar Radosllav Srgjan Babiq (43) vjeē dhe Dragosllav Todoroviq (38). Nė qendrėn e Sigurimit Shtetėror (DB), nė Beograd pėrveē tė lartpėrmendurve nga radhėt e JSO-sė janė transferuar edhe pesė pjesėtarė tė JSO-sė, prej tė cilėve Zhivojin Joviēeviq (53) ka qenė shofer i Millan Radonjiqit, shef i qendrės nė Beograd. Sipas raportit tė BIA-s, nė strukturėn e Drejtorisė sė Gjashtė ishin paraparė vetėm kryeshefi, zėvendėsi, sekretari administrativ-teknik, katėr pjesėtarė me kualifikim superior pėr pėrgatitje dhe realizim teknik dhe tetė pjesėtarė me pėrgatitje tė lartė profesionale pėr pėrgatitje dhe realizim teknik. Deri vonė nga raportet zyrtare, dihej vetėm pėr tre veta: kryeshefin Romiq dhe dy pjesėtarė tė JSO-sė. Nė njė deklaratė tė mėvonshme tė kryeshefit tė Drejtorisė sė Gjashtė, Ratko Romiq, tė dhėnė pėr nevoja tė gjyqit, thuhet se ky njėsit ishte formuar pėr tė “zhvilluar aktivitete zbuluese-operative nė botėn e jashtme”.

Duke pasur parasysh se kryeshefi i “Drejtorisė pėr Vrasje” tė Sigurimit shtetėror serb, Ratko Romiq (49), ėshtė i akuzuar edhe pėr vrasjen e gazetarit Sllavko Ēuruvija gjatė kohės sė luftės (11 prill 1999), pra para themelimit zyrtar tė kėsaj drejtorie, dhe se vrasjet politike me tė njėjtat karakteristika kanė vazhduar edhe para por edhe mė vonė nė Serbi, por edhe nė shtetet tjera tė ish-Jugosllavisė, vėshtirė tė besohet se aktiviteti i “Drejtorisė pėr Vrasje” tė ketė pushuar nė fundshkurtin e vitit 2001, apo se aktiviteti i saj tė jetė kufizuar vetėm brenda territorit tė Serbisė.

Duhet pėrmendur se pas nėnshkrimit tė Marrėveshjes sė Kumanovės, mė 9 qershor 1999, pėrkatėsisht pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė dhe tėrheqjes sė forcave ushtarake, policore dhe paramilitare serbe nga Kosova, megjithatė pjesa dėrmuese e Brigadės 125 tė Motorizuar tė ushtrisė jugosllave (UJ), e cila gjatė luftės nė Kosovė komandohej nga gjenerali Dragan Zhivanoviq, ka mbetur me detyra speciale nė Kosovė, pėr tė vazhduar me realizimin e objektivave tė shėrbimeve sekrete serbe. Pjesėtarėt e kėsaj brigade tė mbetur prapa nė Kosovė ishin urdhėruar t’i heqin gradat dhe uniformat ushtarake dhe tė familjarizohen me ambientin, tė kėrkojnė ndihmėn e KFOR-it dhe tė ankohen sa mė shumė tek strukturat ndėrkombėtare pėr pasiguri dhe pėr mjedis tė pasigurt pėr t’i krijuar vetes rehati dhe komoditet pėr veprim.



Gjenerali Dragan Zhivanoviq, komandant i Brigadės 125 tė Motorizuar tė UJ'sė,

gjatė luftės nė Kosovė 1998 - 1999.

Pjesėtarėt e mbetur prapa nė Kosovė tė Brigadės 125 tė Motorizuar tė UJ-sė, urdhrat pėr veprime diversive i kanė marrė fillimisht nga komandanti i kėsaj brigade Dragan Zhivanoviqi. Nga pjesėtarėt e kėsaj brigade u formuan njė varg organizatash ilegale, u kryen nė vazhdimėsi akte dhe veprime qė ia zbehnin imazhin Kosovės nė arenėn ndėrkombėtare. Por kėto grupe vazhdimisht tentuan dhe vazhdojnė tė tentojnė ta destabilizojnė gjendjen nė Kosovė nė mėnyrė tė organizuar. Njėkohėsisht duhet pėrmendur se kanė qenė tė urdhėruar tė bėjnė kidnapime tė caktuara tė pėrfaqėsuesve tė organizatave ndėrkombėtare e tė qytetarėve tė Kosovės, veēanėrisht nė pjesėn veriore tė Kosovės. Kidnapime tė tilla tė paligjshme po ndodhin edhe sot e kėsaj dite nga xhandarmėria serbe, ku nė disa raste nė pikė tė ditės janė kidnapuar qytetarė serbė dhe u janė dorėzuar organeve tė drejtėsisė nė Serbi, gjė qė ėshtė shkelje e rėndė e sovranitetit dhe integritetit territorial tė Republikės sė Kosovės.

Pėr realizimin dhe kryerjen e veprimtarisė tė saj, “Drejtoria e Gjashtė” e Sigurimit shtetėror serb, siē u tha mė lartė, i ka pasur nė dispozicion edhe pjesėtarėt e njėsisė pėr operacione speciale JSO tė inkorporuar nė OSA (tė ashtuquajturėn “Ushtria Ēlirimtare Serbe”), tė cilat ėshtė e dokumentuar se kanė kryer njė varg vrasjesh dhe aktesh tjera terroriste nė Kosovė jo vetėm gjatė kohės sė luftės, por edhe pas luftės. Pra, veē tjerėsh, “Drejtorisė sė Gjashtė” i kanė bėrė shėrbime edhe disa pjesėtarė tė JSO-sė, nė krye me Millorad Ulemekun - Legijan, i cili mė vonė ėshtė burgosur dhe dėnuar nė Serbi, pėr organizimin e vrasjes sė kryeministrit serb Zoran Gjingjiq, me pretekst se ka bashkėpunuar me perėndimin nė dėm tė interesave tė Serbisė. Tashmė ėshtė e ditur publike se qė nga viti 1999 e deri mė 2003, JSO - Njėsia pėr Operacione Speciale (JSO), si njėsi ekzekutive e RDB-sė, e cila udhėhiqej nga Millorad Ulemek - Legija, ishte i vetmi institucion serb qė nuk i kishte shkėputur marrėdhėniet me Kosovėn.



Millorad Ulemek - Legija, Shef i Njėsisė pėr Operacione Speciale (JSO),

si njėsi ekzekutive e RDB-sė.

Millorad Ulemek (i njohur edhe me mbiemrin Llukoviq), i takonte stafit mė tė ngushtė tė Millosheviqit dhe linjave mė tė besueshme tė tij. Nė luftėn e Bosnjės, tė Kroacisė dhe tė Kosovės njihet me emrin Legija, ish-komandant i njėsisė sė tmerrshme “Beretat e Kuqe”, ku ishin mbledhur kriminelėt mė tė dėshmuar nė luftė nga tė gjitha njėsitė policore, ushtarake e paraushtarake serbe, tė cilėt kanė kryer masakrat mė tė tmerrshme mbi popullsinė civile.

Pra, me veprimtarinė e “Drejtorisė sė Gjashtė” ndėrlidhen njėsitet e JSO-sė dhe tė forcave speciale policore PJP (Posebne Jedinice Policije), qė ishin njėsite tė RDB-sė, tė cilat kryen masakra tė tmerrshme nė Kosovė, pėrfshirė edhe masakrėn nė Likoshan e Qirez, masakrėn kundėr Familjes Jashari nė Prekaz, masakrėn nė Reēak, nė Lybeniq, nė Mejė e Korenicė, etj. Faktikisht, Njėsia pėr Operacione Speciale JSO gjatė luftės nė Kosovė (1998-1999) e la tėrėsisht kazermėn e vet “13 maj” nė Beograd pėr tė luftuar nė Kosovė, duke pasur bashkėpunim tė ngushtė me “Tigrat” e Arkanit, “Belli Orlovi” (“Skyfterėt e Bardhė”) tė Sheshelit, me tė ashtuquajturat njėsi tė rregullta tė MUP-it e tė Ushtrisė Jugosllave.

.....................................

Shikoni: Pukovnik Legija-Super Tigrovi,JSO



Kėto njėsi pothuajse tė gjitha operacionet kriminale qė janė kryer nė Kosovė i kanė tė pėrbashkėta. Njė pjesė prej tyre kur mbaroi lufta i deshėn uniformat dhe vazhduan me detyra tė reja nė Kosovė, duke u bėrė pjesė e organizatave ilegale serbe dhe grupeve tė mafies e tė krimit tė organizuar. Pėr tė gjitha kėto makinacione qė po i bėn Serbia nė Kosovė ėshtė nė dijeni BE-ja, ėshtė nė dijeni KFOR-i, EULEX-i, opinioni i brendshėm dhe ai ndėrkombėtar, mirėpo deri mė tani nuk janė ndėrmarrė hapa konkretė pėr ta stopuar kėtė gjendje. Rrjedhimisht, UNMIK-u nuk pati as mandat, as kapacitet e as vullnet, qė ta pėrgatitė Kosovėn pėr statusin e saj tė ri nė pajtim me vullnetin e popullit. Kėtė nuk po e bėn as EULEX-i, i cili qė nė fillim ishte mision i dėshtuar, i cili rrjedhimisht ishte pėrqendruar pėr ta shkatėrruar dhe shantazhuar ish-strukturėn e UĒK-sė, pa u interesuar mirėfilli pėr misionin e vet nė Kosovė. Nė trazirat e dhunshme tė serbėve nė veri tė Kosovės, me ē’rast ata sėrish i dogjėn pikat doganore tė Jarinės, EULEX-i u turpėrua. Nė kėtė rast policėt e EULEX-it ikėn nė panik. Kjo ngjarje ishte e pėrafėrt me turpin qė pėrjetuan ushtarėt e UMPROFOR-it nė Bosnjė, kur terroristėt serbė i lidhėn ushtarėt e kėtij misioni pėr shtylla telefoni, pėr ura e vende tė dukshme pėr t’i degraduar si mision.

ORGANIZIMI MAFIOZ DHE KRIMINAL NĖ SERBI

Pas gjithė kėsaj nė Mitrovicė dhe nė vende tė tjera strukturat ultranacionaliste serbe, pra humbėsit, po kėrkojnė fitore pas kapitullimit, por nė Kosovė kjo nuk do tė ndodhė kurrė! Tashmė ėshtė dekonspiruar dhe konsumuar projekti i Beogradit, i cili pėr ēėshtje kamuflimi, pėrdorė njė retorikė tė paqes, por nė esencė synimi mbetet i njėjtė - aneksimi i Kosovės ose copėtimi i njė territori sa mė tė madh tė saj, ashtu siē bėnė nė Bosnjė me krijimin e tė ashtuquajturės Republikė Serbe, nėpėrmjet tė cilės defunksionalizuan shtetin e Bosnjė dhe Hercegovinės. Nėse dikush e dėshiron kėtė nuk ia do tė mirėn Serbisė as Kosovės, sepse luftėrat dhe gjakderdhjet pėr territore do tė vazhdojnė nė dimensione tė tjera. Kosova Lindore, Sanxhaku dhe Vojvodina do tė jenė vatrat e reja tė trazuara. Kosova Lindore dhe Sanxhaku janė territore shqiptare tė mbetura nėn administrimin e Serbisė, tė cilat nuk janė fare tė kėnaqura me trajtimin qė ua bėn Serbia. Kėto vende dhe Vojvodina ka kohė qė nuk janė pajtuar me regjimin serb. Ka kohė qė kėto territore kėrkojnė autonomi tė brendshme dhe shkėputje. Duhet pėrmendur se pjesėtarėt e “Drejtorisė sė Gjashtė” kanė vepruar edhe nė Sanxhak, Kosovėn Lindore, Vojvodinė, etj. Kėto struktura i kanė shantazhuar, iu kanė bėrė presion dhe i kanė mbajtur nėn mbikėqyrje tė gjithė ata qė janė pėrpjekur tė organizojnė pavarėsimin e kėtyre vendeve nga Serbia.

Legija ishte njėri ndėr kapotė e “Klanit tė Zemunit”, tė cilėt nė shumicėn e rasteve i merrnin urdhrat nga njė organizatė sekrete, e cila e kishte futur nėn mbikėqyrjen e vet kėtė strukturė qė pėrbėnin fuqi nė Serbi dhe nė tė gjitha ish-republikat e ish-Jugosllavisė. “Drejtoria e Gjashtė” e Sigurimit Shtetėror serb, mbante lidhje me kreun e “Beretave tė Kuqe” dhe me “Klanin e Zemunit”, nėpėrmjet tė cilit i grumbullonin tė ardhurat tė gjitha grupet mafioze qė ndėrlidheshin me stafin e besueshėm tė Millosheviqit. Organizimi mafioz dhe kriminal i “Klanit tė Zemunit” kishte tubuar rreth vetes pothuajse tė gjitha strukturat e pakėnaqura me pushtetin e kohės nė Serbi, qė nga mbarimi i luftėrave nė rajonin e krizės nė territorin e ish-Jugosllavisė. Ky grup u forcua aq shumė saqė nė disa raste e sfidoi edhe pushtetin serb. Kėto grupe nė fakt ishin fuqia e Millosheviqit. Pas njė pune tė koncentruar operative “Klani i Zemunit” shtrihet nė gjithė rajonin e ish- Jugosllavisė ku mė shumė e ku mė pak. Ky klan nė Kosovė edhe mė tutje ka njė pėrbėrje tė fortė veēanėrisht nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, nė Graēanicė, Fushė-Kosovė, etj.

Ky klan nė bashkėveprim edhe me njė varg organizatash ilegale serbe, qė veprojnė nė tė gjitha hapėsirat e ish-Jugosllavisė, pėr njė kohė tė shkurtėr arritėn qė t’i vrasin dhe t’i asgjėsojnė pothuajse tė gjithė dėshmitarėt e mundshėm qė mund tė dėshmonin nė Tribunalin e Hagės kundėr Millosheviqit dhe tė tjerėve dhe qė mund t’i zbulonin sekretet e thella tė luftės nė territoret e ish-Jugosllavisė.

Kėto grupe e kishin vėnė nėn kontroll edhe Njėsinė pėr Operacione Speciale (JSO), e cila ishte shpėrndarė nė grupe tė vogla, tė cilat pėrfaqėsonin njėsinė e policisė sekrete, duke mbajtur lidhje tė ngushta me Ministrinė e Punėve tė Brendshme dhe me Shėrbimet Sekrete tė Serbisė.

Pjesėtarėt e “Drejtorisė sė Gjashtė”, dyshohen pėr njė varg vrasjesh politike nė Serbi, me theks tė veēantė, pėr vrasjet e kryera kah fundi i mandatit pushtetar tė Millosheviqit. Kjo Drejtori ishte formuar jashtė tė gjitha rregullave dhe procedurave standarde ligjore. Kishte fuqi tė jashtėzakonshme dhe tė drejtė tė angazhonte ēdo pjesėtar aktiv tė Sigurimit Shtetėror e posaēėrisht tė Njėsisė pėr Operacione Speciale (JSO). Viktima tė kėsaj “Drejtorie”, veē tjerėsh, kanė qenė duke filluar nga kreu politik, ekonomik, i drejtėsisė, por edhe nga vet radhėt e shėrbimit sekret serb. Brenda kohės sa thuhet se ka vepruar zyrtarisht “Drejtoria e Gjashtė” ėshtė kidnapuar dhe ekzekutuar ish-presidenti serb, Ivan Stamboliq (25 maj 2000), ėshtė vrarė Pavle Bullatoviqi, ministėr i Mbrojtjes i ish-RFJ-sė; ėshtė vrarė drejtori i JAT-it Zhika Petroviq; gjykatėsi Nebojsha Simeunoviq; ish-pjesėtari i JSO-sė Lluka Pejoviq, pėr tė cilin dyshohet se ka qenė vrasėsi i gazetarit Sllavko Ēuruvija (dėshmitar i mundshėm nė procese gjyqėsore) dhe shumė vrasje tė tjera, tė kryera pėr qėrimin e hesapeve mes klaneve mafioze e politike nė Serbi.

Pas kryerjes sė disa aksioneve tė suksesshme pjesėtarėt e “Drejtorisė sė Gjashtė” janė pajisur me dokumente zyrtare tė identifikimit nėpėrmjet rrugėve tepėr sekrete. Pėr tė gjitha veprimet qė i ka ndėrmarrė “Drejtoria e Gjashtė” ka qenė nė dijeni shefi i atėhershėm i Sigurimit Shtetėror (DB), Rade Markoviqi, nėpėrmjet tė cilit janė koordinuar shumica e veprimeve tė kėsaj Drejtorie, pasi qė kjo “drejtori e vrasjeve” ka kryer operacione speciale nė kuadėr tė Shėrbimit shtetėror sekret serb. Kėtė e kanė vėrtetuar mė vonė edhe burime brenda kėsaj drejtorie. Fotografitė e shtėpisė sė Vuk Drashkoviqit dhe dėshmitė e tjera tė nevojshme pėr tė pėrgatitur atentatin ndaj tij (tė dėshtuar), i kishin pėrgatitur pjesėtarėt e “Beretave tė Kuqe”, disa prej tė cilėve si Branko Berēeku, Leonida Milivojeviqi dhe Nenad Iliqi, pėr kėtė janė dėnuar nga “Gjykata Speciale” e Serbisė.

“Drejtoria e Gjashtė” pėr realizimin e objektivave tė veta nė Kosovė, i ka shfrytėzuar strukturat e bashkėpunėtorėve, tė cilėt zyrtarisht kanė qenė pjesėtarė tė qeverisė sė Sllobodan Millosheviqit nė Kosovė, qė kanė punuar nė departamente tė ndryshme, duke pėrfshirė kėtu edhe resorin e sigurimit shtetėror dhe atė ushtarak. Njė pjesė e tyre e kanė ruajtur kontinuitetin e veprimit me shėrbimet sekrete serbe (veēanėrisht me ato ushtarake) edhe sot e kėsaj dite.

Nė qoftė se u referohemi regjistrave tė asaj kohe tė qeverisė sė Millosheviqit, del se pjesa dėrmuese e tyre janė pjesė e institucioneve tė sigurisė dhe resorėve tė tjerė nė institucionet e Kosovės pas vitit 2000 e kėndej. Nė qoftė se i besohet njė dosjeje qė e kishte hartuar ish-administrata e UNMIK-ut nė vitin 2008, lidhur me praninė e shėrbimeve sekrete serbe nė Kosovė, del se deri nė atė vit (por tė paktėn edhe deri nė vitin 2010), MPB-ja (MUP-i) e Serbisė nė Kosovė kishte dhjetė zyra qė vepronin ilegalisht. Sipas atij raporti, Ministria e Drejtėsisė, Ministria e Punėve tė Brendshme e Serbisė (MUP), xhandarmėria dhe BIA zhvillojnė aktivitet tė pėrditshėm nė Kosovė, aktiviteti i tė cilave ėshtė pėrcjellė deri nė vitin 2010 edhe nga mediet, shoqėria civile, e nga monitorues tė tjerė. Raporti i UNMIK-ut, pos kėtyre, paraqet edhe aktivitetin e gjashtė ministrive tė Serbisė: asaj tė arsimit; tė shėndetėsisė; tė punės dhe mirėqenies sociale; tė kulturės; tė administratės publike dhe tė tė ashtuquajturės “ministri pėr Kosovė e Metohi”, tė cilat sipas raportit rezultonte t’i kenė mbi 161 zyra veprimi nė Kosovė, duke mos i pėrjashtuar rastet e dyshimit qė edhe Ministria e Mbrojtjes e Serbisė t’i ketė zyrat e veta nė Kosovė. Me pak modifikime dhe kamuflime, ndoshta duke e thjeshtuar personelin pėr shkak tė kufizimeve buxhetore, ekziston dyshimi i bazuar se ky sistem organizativ diku mė shumė e diku mė pak ėshtė aktual edhe sot e kėsaj dite.



Rade Markoviqi, Shef i Sigurimit Shtetėror tė Serbisė (1998 - 2001).


Nėpėrmjet rrjetit tė sipėrpėrmendur, qė nga viti 2009 e deri mė sot, 33 mijė shqiptarė tė Kosovės, janė pajisur me pasaporta serbe, edhe pėrkundėr faktit se ata nuk pėrfitojnė nga liberalizimi i vizave sikur qytetarėt e Serbisė. Bashkė me pasaportat ata kanė marrė edhe shtetėsinė e Serbisė. Nėse u referohemi deklarimeve tė deputetes nga radhėt e pakicės serbe (Vesna Mikiq), tė bėra nė Kuvendin e Kosovės (mars 2012) lidhur me kėtė ēėshtje, nuk ėshtė i vogėl as numri i zyrtarėve tė institucioneve sė Republikės sė Kosovės, qė janė tė pajisur me dokumente tė Serbisė. Dyshtetėsia ėshtė e lejueshme dhe nuk ka problem lidhur me kėtė, por nė anėn tjetėr, minoritarėt serbė dhe qytetarėt e Serbisė shumė pak disponojnė me dokumentet e Republikės sė Kosovės.

VIJON…

................................................................

(ILUSTRIMET I PĖRGATITI KTYEREDAKTORI I PASHTRIKU.ORG)

kthehu
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Dreni Drenova
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 58
Age : 49
Vendi : Pejė
Registration date : 14/12/2012

MesazhTitulli: Re: Serbia ka organizuar gjenocid nė kosovė   Mon Jan 14, 2013 6:38 pm

Lexues tė nderuar tė Bashkimit kombėtar ėshtė me interes ta lexoni kėtė shkrim analitik nga autori Faton Mehmetaj,se kush janė ata shqiptar qė pėrmes shpifjeve sharjeve dhe ofendimeve kundėr mbar shqiptarėve u ndihmojnė gjenocidistėve serbo-ēetnik.

FATON MEHMETAJ: ROLI DHE PĖRGJEGJĖSITĖ E 'DREJTORISĖ SĖ GJASHTĖ' (DREJTORISĖ PĖR VRASJE) TĖ SHĖRBIMIT SEKRET SERB NĖ DREJTIM TĖ KOSOVĖS (II)

(Prishtinė, 14.01.2013) - Njėsiti i “Drejtorisė pėr Vrasje” tė Sigurimit Sekret serb, ishte i konstruktuar mbi doktrinat e organizatės sė mėhershme me pėrmasa ndėrkombėtare “Crna Ruka” (“Dora e Zezė), e cila u formua nė maj tė vitit 1903, si organizatė sekrete terroriste politiko-ushtarake serbe, qė u riformua dhe mori pėrmasa tė mėdha nė vitin 1911, duke luajtur rol tė madh nė organizimin e Luftėrave Ballkanike, pėr pushtimin e shumė tokave shqiptare dhe pėr likuidimin e krerėve tė Lėvizjes sė Rezistencės Shqiptare dhe tė tė gjithė kundėrshtarėve politikė nė gjithė hapėsirat ballkanike. Qėllimi i kėsaj organizate ishte bashkimi i tė gjitha territoreve qė kishin pakica tė kombėsisė serbe nė njė shtet me Serbinė dhe serbizimin e tyre. Pėrpiqeshin pėr aneksimin e Kosovės, tė Maqedonisė, Vojvodinės, Malit tė Zi, Bosnjė-Hercegovinės dhe tėrė bregdetit Adriatik. Kjo organizatė kishte programin dhe statusin e vet me moton “Ujedinjenje ili Smrt” (“Bashkim ose Vdekje”) dhe pėrbėhej kryesisht nga ushtarakėt serbė tė dalluar pėr aksione e sakrifica, udhėheqės tė grupeve militante ēetnike si dhe intelektualė tė dalluar, tė gjithė tė kombėsisė serbe, nėnshtetas serbė dhe banorė tė Serbisė, tė pėrbetuar pėr ta kryer detyrėn qė parashtronte motoja e programit tė kėsaj organizate.



Dragutin Dimitrijeviqi - APIS, shef i organizatės “Crna Ruka”

(“Dora e Zezė), e formuar nė maj 1903

Udhėheqėsi kryesor i “Dorės sė Zezė” ishte Dragutin Dimitrijeviqi, i njohur me nofkėn APIS. “Apisi” ishte shef i sigurimit ushtarak nė ushtrinė serbe dhe tėrė komandat serbe gjatė Luftėrave Ballkanike dhe Luftės sė Parė Botėrore ishin nėn kontrollin dhe sigurimin e tij. Organizata sekrete terroriste serbe “Crna Ruka”, shoqėria e fshehtė ushtarake serbe, e masakroi mbretin Obrenoviq dhe i solli nė fron Karagjorgjeviqėt. Sundimin e saj e shtriu nė Beograd, pasi qė nė qershor tė vitit 1903 masakroi kralin Obrenoviq dhe me puē e solli nė fuqi kral Pjetėr Karagjorgjeviqin, i cili gjatė gjithė jetės sė tij do tė jetė rob i kėsaj organizate.



Ulur: Dragutin Dimitrijević - Apis, nė kėmbė: Dušan Glišić dhe Antonije Antić.

Veprimtarinė e kėsaj organizate mė sė miri e tregon procesi i Gjyqit Ushtarak nė Selanik mė 1917, kur qeveria serbe nė mėrgim, bashkė me komandėn ushtarake franceze nėn gjeneral Sarajn, akuzuan shumė oficerė e gjeneralė tė ushtrisė serbe si pjesėtarė tė organizatės terroriste “Dora e Zezė”. Tre krerėt kryesorė tė kėsaj organizate i dėnuan me vdekje dhe i ekzekutuan menjėherė nė Selanik, ndėrsa rreth 20 ushtarakė tė tjerė i dėnuan me nga 7-20 vjet burgim.

Pra, veprimtaria terroriste e “Dorės sė Zezė”, u gjykua dhe u dėnua nė Selanik, nė qershor tė vitit 1917, nga qeveria serbe dhe nga faktori ndėrkombėtar i asaj kohe. Me ardhjen nė pushtet, kral Aleksandėr Karagjorgjeviqi, qė tė shpėtojė nga “Dora e Zezė” formoi nė kohė tė luftės njė shoqėri tė re tė fshehtė ushtarake tė quajtur “Bella Ruka” (“Dora e Bardhė”) e cila grushtin e fundit ia dha “Dorės sė Zezė” nė Selanik mė 1917, duke vrarė disa nga drejtuesit e saj. Qysh atėherė sundimtare e Jugosllavisė mbeti “Bella Ruka”, me kralin Aleksandėr nė ballė, e ndihmuar kurdoherė nga “Narodna Odbrana” qė tė dyja kėto shoqata tė fshehta terroriste serbe.

VRASJET E PAZBULUARA NĖ SERBI

Edhe pėrkundėr kėsaj, programi i organizatės “Crna Ruka”, “Bella Ruka” (“Dora e Bardhė”) e “Narodna Odbrana” (Mbrojtja Popullore), mbetet bazė e veprimtarisė ushtarake serbe pėr tė gjitha kohėrat. Qė nga ajo kohė e gjer mė sot Serbia nuk ka ndryshuar asgjė nė korrelacion me vendet e ish-Jugosllavisė. Kjo u pa qartė me luftėrat e pėrgjakshme qė i zhvilloi Serbia nėn drejtimin e kasapit tė Ballkanit, Sllobodan Millosheviq, nė fundshekullin XX pėr aneksimin e kėtyre vendeve me dhunė. Politika serbomadhe e Millosheviqit po vazhdon me ritėm tė njėjtė nga pasuesi i tij Nikoliq, i cili ėshtė vėnė nė krye tė shtetit serb. Ėshtė interesant tė pėrmendet fakti se vrasja e Arkanit, ka shėnuar tė paktėn vrasjen e 500-tė, nė serinė e vrasjeve tė pazbuluara qė kanė ndodhur nė Serbi. Lidhur me kėtė i referohemi raportit tė IWPR-sė (BCR Issue 108, tė datės 18 janar 2000), tė titulluar “Katalogu i vrasjeve nė Serbi”, ku thuhet se vrasja e Zhelko Razhnjatoviq - Arkanit (15 janar 2000, Beograd), brenda gjashtė vitesh, ėshtė tė paktėn vrasja e pesėqindtė (500) nė njė seri vrasjesh tė pazbuluara nė Serbi. Nė raportin nė fjalė jepen tė dhėna interesante lidhur me ēėshtjen nė trajtim. IWPR shkruante se duke iu referuar njohėsve tė mirė tė botės sė fshehtė tė Beogradit, “numri i policėve tė vrarė ėshtė nė njė proporcion tė ēuditshėm me atė tė kriminelėve tė vrarė nė Serbi” dhe se “vendimet pėr sa i pėrket rangut tė kriminelėve, shkallėn e krimeve tė tyre dhe ndoshta edhe vendin dhe kohėn e kryerjes sė vrasjes merren nė disa qendra, tė cilat ndoshta janė tė njėjtat si pėr policinė ashtu edhe pėr mafien”. Si vrasjet e oficerėve tė policisė ashtu edhe ato tė kriminelėve kanė tė njėjtat karakteristika. Nė shumicėn e rasteve vrasjet pėrbėjnė njė mesazh pėr dikė.

Sipas kėtij raporti, njė kriminel nga Beogradi, nė dokumentarin “Shihemi nė Morg”, tė xhiruar nė Beograd nė vitin 1994, Serbinė e ka pėrshkruar si “njė pellg i vogėl uji me shumė krokodilė”, por ai nuk jetoi gjatė pėr ta parė veten e tij nė televizion, sepse u vra brutalisht njė pasdite nė njė parking tė Beogradit.

Njė ekspert i dalė nė pension nga Instituti pėr Hetimet Kriminale dhe Sociale tė Beogradit, i cili ka dashur tė mbetet anonim, i ka deklaruar IWPR-sė se nė Serbi “dhuna dhe vrasjet janė tė kontrolluara”, gjė qė ndikon edhe nė profilin dhe nė numrin e vrasėsve. “Nė Serbi ekziston modeli i vjetėr, por i famshėm, bazuar nė shėrbimet sekrete ruse, i njohur me emrin “modeli i rrethit”. Ky sistem pėrfaqėson njė organizatė ku autorėt e njė krimi bėhen viktima tė krimit tė ardhshėm, dhe kėshtu me radhė. Pėr kėtė arsye rrethi kriminal po zvogėlohet sepse ata vrasin njėri-tjetrin dhe “cilėsia” e vrasjeve mbetet e njėjtė”, ka thėnė ai.

Sipas kėtij eksperti, mėnyra e planifikimit, koha dhe faktorė tė tjerė nė ekzekutimin e vrasjeve tregojnė se ekziston njė “tru” apo qendėr, e cila “kontrollon vrasjet dhe ėshtė pėrgjegjėse pėr efektet e tyre”.

Njėsiti i “Drejtorisė sė Gjashtė”, njėri ndėr njėsitet mė misterioze, mendohet se ka likuiduar, pa mėshirė dhe pa zhurmė, kundėrshtarėt e regjimit, me pretekstin e rrejshėm tė interesave nacionale dhe kombėtare tė Serbisė, ashtu siē vepronte organizata terroriste “Dora e Zezė”. Ky njėsit ishte shndėrruar nė instrument tė qėrimit politik tė hesapeve, nė mes diktaturės qė kishte filluar tė binte dhe forcave demokratike e qytetare nė Serbi qė tentuan t’i kundėrvėhen kėtij regjimi. Ky njėsit njėkohėsisht ishte i ngarkuar qė t’i zhdukė tė gjitha dėshmitė dhe dėshmitarėt e luftėrave dhe tė krimeve nė ish-Jugosllavi dhe nė vet Serbinė. Pos kėsaj ishte i ngarkuar tė gjejė dėshmitarė, t’i pėrpunojė ata, t’i paguajė mirė dhe t’i pėrdorė nė gjyqe kundėr kundėrshtarėve tė Millosheviqit dhe kundėr atyre qė kishin bėrė luftėra mbrojtėse nė hapėsirat e ish-Jugosllavisė.



Dick Marty

Sigurimi Shtetėror Serb pėrkatėsisht Drejtoria e Gjashtė e tij, nė bashkėpunim edhe me Shėrbimin pėr Hulumtim dhe Dokumentim (SID), tė agjencisė sė zbulimit tė Ministrisė sė Jashtme tė Serbisė, kanė arritur tė pėrvetėsojnė njė strukturė tė caktuar tė njerėzve tė UNMIK-ut dhe tė zyrtarėve tė tjerė, tė shpėrndarė nė administratėn ndėrkombėtare nė Kosovė, tė cilėt kanė punuar ekskluzivisht pėr hesape tė Serbisė, duke fabrikuar dosje e duke improvizuar gjyqe nė shumicėn e rasteve kundėr ish-pjesėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK) pa kurrfarė baze ligjore. Ėshtė vėrejtur haptazi pėrpunimi i mbi 30 dėshmitarėve tė rrejshėm nė disa procese nė gjykatat vendore dhe nė Tribunalin e Hagės, tė pėrpunuar fillimisht nga mekanizmat pėrkatės tė Serbisė, tė cilėt janė pėrdorur nė njė varg gjyqesh kundėr ish-strukturave tė UĒK-sė. Ka pasur edhe raste tė zhdukjes fizike tė dėshmitarėve tė komprometuar, me qėllim tė ruajtjes sė sekretit se kush ka qėndruar nė tė vėrtetė pas tyre.

“Drejtoria e Gjashtė” e Shėrbimit Sekret serb edhe ashtu ėshtė pėrkujdesur pėr asanimin e krimeve tė luftės, tė fshirjes sė gjurmėve tė krimeve tė luftės, tė pėrpunimit tė njė pjese tė dėshmitarėve nė Gjyqin e Hagės, tė gjetjes dhe pagesės sė dėshmitarėve tė Hagės kundėr ish-eprorėve tė UĒK-sė e deri tek afera e Dick Martyt, i cili e ka ngritur zėrin kundėr ish-UĒK-sė duke e denoncuar atė para opinionit vendor e ndėrkombėtar me fakte e tė dhėna tė fabrikuara nga Serbia, pa kurrfarė baze faktike as juridike. Dick Marty me kėtė e ka njollosur popullin e Kosovės dhe tė Shqipėrisė, prandaj edhe duhet tė japė llogari bashkė me ish-kryeprokuroren e Tribunalit tė Hagės, Del Ponte, dhe rrjetin e personave tė tjerė tė implikuar nė kėtė proces tė fabrikuar, qė kanė qenė pjesė e “Drejtorisė sė Gjashtė” tė Sigurimit Sekret tė Serbisė.

Drejtoria e Gjashtė ishte njė lloj kundėrvėnie ndaj forcave demokratike, ndaj atyre forcave qė tentonin tė bashkėpunonin me SHBA-tė dhe botėn perėndimore. Nė kėtė kohė zhvillohet njė luftė e ashpėr edhe brenda vet shėrbimeve sekrete serbe tė tė gjitha profileve. Dikush nga eprorėt e lartė brenda shėrbimit sekret ushtarak i kishte spiunuar tek shtetet e perėndimit, se me dijen e kreut tė shėrbimit sekret ushtarak ėshtė strehuar brenda objekteve ushtarake Ratko Mlladiq, i kėrkuar pėr krime lufte nga Tribunali Ndėrkombėtar i Hagės. Kjo ishte njėra ndėr aferat e mėdha brenda shėrbimeve sekrete serbe. Madje, shefi i Agjencisė Ushtarake Serbe tė Inteligjencės VBA (Vojno Bezbednosne Agencije), Svetko Kovaē, nė njė mbledhje tė Kėshillit tė Lartė tė Sigurisė, nė Beograd, e kishte paraqitur njė raport tek nė vitin 2006, ku thuhej se Ratko Mlladiqi po fshihet nė objektet ushtarake nga njerėzit e shėrbimeve sekrete tė ushtrisė serbe. Pas zėnies sė Mlladiqit u vėrtetuan kėto pohime dhe brenda VBA-sė e VOA-s (Agjencia Ushtarake e Inteligjencės/Vojno Obaveštajne Agencije) u krijua njė komision pėr hetimin e rasteve se kush po e spiunon ushtrinė serbe dhe kush po i jepte informata perėndimit nga radhėt e shėrbimeve sekrete ushtarake serbe.



Svetko Kovaē, shefi i Agjencisė Ushtarake Serbe tė Inteligjencės VBA

(Vojno Bezbednosne Agencije)

Pak kohė para se tė kapej Mlladiqi, shėrbimet sekrete serbe filluan ta bėjnė njė “refresh” tė bashkėpunėtorėve - tė oficerėve qė i kishin kryer shkollat, gjegjėsisht trajnimet nė vendet e ndryshme tė Europės dhe nė SHBA, si dhe tė oficerėve qė e kontrollojnė vijėn e Kosovės, tė Shqipėrisė, Maqedonisė e Malit tė Zi dhe nė formė shumė diskrete filluan t’i ndėrrojnė aty-kėtu bashkėpunėtorėt dhe stafin operativ kinse pėr punė tė reduktimit tė stafit.

Nė fakt, shėrbimeve sekrete serbe iu kishin zbuluar disa plane tė klasifikuara si sekrete shtetėrore, siē ishin rasti i Mlladiqit, rasti i vendosjes sė raketave ruse nė territorin e Serbisė dhe rasti i vendosjes sė njė njėsie tė shėrbimit tė kundėrzbulimit rus nė njė kazermė tė ushtrisė serbe, afėr kufirit me Kosovėn, me qėllim tė mbledhjes sė shėnimeve rreth gjendjes sė sigurisė nė Kosovė. Duhet vėnė nė dukje se sekret shtetėror konsiderohej edhe vrasja e Gjingjiqit, sepse shėrbimet sekrete ushtarake tė Serbisė kanė qenė tė implikuara nė kėtė vrasje. Madje, strukturat e shėrbimit ushtarak tė inteligjencės VBA kanė qenė nėn vėzhgim dhe hetim tė vazhdueshėm rreth vrasjes sė Gjingjiqit. Shumica e njerėzve qė kanė marrė pjesė nė atentat kanė qenė pjesėtarė tė kėtyre shėrbimeve, tė mbrojtur nga kėto shėrbime, apo bashkėpunėtorė tė kėtyre shėrbimeve. Madje, nė atė kohė, Vlladimir Popoviqi, kreu i zyrės sė informacionit nė qeverinė Gjingjiq, i kishte akuzuar shėrbimet ushtarake pėr pėrzierje nė atentat tė Gjingjiqit, ndėrsa shefin e atėhershėm tė shėrbimit ushtarak serb, Aca Tomiq, pėr lidhje dhe kontakte tė pėrhershme me “Klanin e Zemunit”, tė akuzuar pėr ekzekutimin e Gjingjiqit.

Sipas analistėve serbė, dy shkaqet kryesore tė ekzekutimit tė kryeministrit serb Gjingjiq nė atentatin e organizuar nga Millorad Ulemek - Legija dhe tė tjerėt ishin se Gjingjiq, u vra pėr arsye se i kishte filluar reformat nė Serbi, kishte arritur ta pėrmbysė pushtetin e Millosheviqit dhe ta dorėzojė atė nė Tribunalin e Hagės bashkė me njė grup funksionarėsh tė lartė serbė, si gjeneralė tė ushtrisė, kuadro tė larta tė policisė, por edhe politikanė pėrgjegjės pėr krime lufte nė Kroaci, Bosnjė, Kosovė etj. Pos kėsaj, Gjingjiq kishte filluar njė operacion tjetėr me pėrmasa tė mėdha - luftimin e krimit tė organizuar.

ATENTATET E PĖRGATITURA NGA SIGURIMI SHTETĖROR I SERBISĖ

Nė periudhėn e vrasjes sė kryeministrit serb Gjingjiq, ishte akuzuar njė klan i shėrbimit ushtarak serb pėr dhėnien e arkivit ushtarak tė VBA-sė dhe VOA-s shėrbimeve sekrete tė SHBA-ve. Mbase shėrbimet sekrete serbe e kishin urdhėruar vrasjen e Gjingjiqit pėr arsye se Gjingjiqi e kishte urdhėruar shefin e atėhershėm tė shėrbimit, Rade Bullatoviq, qė t’ua dorėzonte arkivin shtetėror tė shėrbimeve tė sigurisė zyrtarėve tė shėrbimeve amerikane. Kjo situatė nė atė kohė kishte kaluar edhe nė gjyq.

Qė nga viti 2003 deri nė vitin 2008, qe bėrė njė pastrim i brendshėm brenda shėrbimeve ushtarake serbe. Nė kėtė rast vijave properėndimore iu ishte mundėsuar qė tė instalojnė rrjetet e tyre nė kėto shėrbime (bėhet fjalė pėr klane tė caktuara tė ushtarakėve serbė dhe punonjėsve tė shėrbimeve ushtarake serbe).

Shėrbimet sekrete ushtarake kishin urdhėruar edhe likuidimin e Vuk Drashkoviqit, i cili, sipas tyre, punonte nė dobi tė shteteve tė perėndimit dhe punonte sipas instruksioneve tė tyre. Nuk kanė qenė as nuk janė tė vogla as problemet e kėsaj natyre brenda policisė serbe. Nga qarqet ultranacionaliste, tė cilat janė tė instaluara sot nė qeverinė serbe dhe nė institucionet e sigurisė nė Serbi ishte kėrcėnuar me vdekje Natasha Kandiqi, ish-presidenti serb Boris Tadiq e njė varg liderėsh tjerė tė lartė e tė mesėm qė kishin pikėpamje properėndimore.

Pėr tė mos u zgjatur, thuhet se ky njėsit qė vepronte nė kuadėr tė “Drejtorisė sė Gjashtė” nuk shkruante raporte. Kryeshefi i kėsaj drejtorie, Ratko Romiq, i ka pėrdorur kryesisht njėsitė e JSO-sė pėr tė kryer operacione tė fshehta, duke filluar qė nga likuidimet e deri tek shantazhet dhe presionet politike.



Lideri i SPO-sė, Vuk Drashkoviq.

Sipas raportit tė BIA-s, ku ėshtė trajtuar veprimtaria e Drejtorisė sė Gjashtė, qė mbanė siglėn “Tepėr Sekret”, thuhet se ajo ėshtė formuar jashtė rregullave dhe protokollit tė sigurimit shtetėror tė Serbisė. Po ashtu, nė raportin hetimor tė BIA-s lidhur me Drejtorinė e Gjashtė janė shikuar mundėsitė nėse kjo drejtori ėshtė shfrytėzuar pėr vrasje politike nė Serbi dhe jashtė saj tė kundėrshtarėve politikė. Raporti i BIA-s pėr Drejtorinė e Gjashtė / Drejtorinė pėr Vrasje tė Sigurimit sekret serb dhe shkeljet qė i ka bėrė ajo, i ėshtė dorėzuar Gjykatės sė Lartė nė Beograd, mė 4 prill tė vitit 2011.

Faktikisht, Stevan Bashta (55), ish-kryeshef i Drejtorisė sė Tretė (kundėr ekstremizmit) nė Qendrėn e Sigurimit Shtetėror (DB), nė Beograd, ėshtė dėnuar me shtatė vjet burgim pėr ndihmėn e ofruar pėr pjesėtarėt e JSO-sė nė tentimvrasjen ndaj liderit tė SPO-sė, Vuk Drashkoviq, nė Budvė, mė 15 qershor tė vitit 2000. Lidhur me kėtė ėshtė dėnuar edhe ish-shefi i Sigurimit Shtetėror (DB) nė Beograd, Millan Radonjiq, me tetė vjet burgim dhe kryeshefi i “Drejtorisė sė Gjashtė” tė Sigurimit Shtetėror serb, Ratko Romiq, me shtatė vjet burgim.

Nė njėrin nga atentatet e pėrgatitura nga Sigurimi Shtetėror i Serbisė kundėr politikanit serb Vuk Drashkoviq, pėrkatėsisht nė atentatin e kryer nė magjistralen e Ibrit (i pėrmendur mė parė) kishin mbetur gjurmė nė bazė tė tė cilave u zbulua pėrfshirja e shtetit. Me kėtė rast, pas hetimeve, ishte zbuluar se kamioni me tė cilin ishte shkaktuar aksidenti i pėrkiste shėrbimit. Pra, Sigurimit Shtetėror (RDB)!

Megjithėse, Qeveria kalimtare nė Serbi gjatė vitit 2000 kishte formuar njė komision tė veēantė (POSKOK), pėr tė hetuar dhe zbuluar tri vrasjet mė tė rėnda me motive politike: atė tė gazetarit Ēuruvija, atė tė katėr funksionarėve tė SPO-sė dhe zhdukjen e ish-presidentit serb Ivan Stamboliq, ky komision arriti tė dinte se prapa vrasjeve qėndronte Sigurimi Shtetėror, por nuk arriti tė siguronte fakte pėr kėtė, sepse ky shėrbim ishte njė sistem i mbyllur, i cili me kohė ishte pėrkujdesur pėr zhdukjen e fakteve dhe tė dėshmive qė e komprometonin kėtė Drejtori. Tashmė dihej se Radomir Markoviq, kryeshef i atėhershėm i Sigurimit Shtėtėror tė Serbisė, kishte lidhje formale dhe joformale me vet pushtetin politik.

Sipas disa publikimeve nė mediet serbe, Stevan Bashtės (ish-kryeshefit tė Drejtorisė sė Tretė), kohėve tė fundit iu kanė ofruar mundėsi qė tė bėhet dėshmitar bashkėpunues i gjykatės dhe, nėse ndodhė kjo, shumė vrasje tė motivuara politikisht qė janė kryer nė Serbi dhe jashtė saj, nė periudhėn e Millosheviqit mbase do tė zbardhen, duke filluar qė nga vrasja e Sllavko Ēuruvijas, pronar i “Telegrafit”, gjykatėsit Nebojsha Simeunoviq, Dade Vujasinoviqit e shumė tė tjerėve.

Vrasja e Sllavko Ēuruvijas dhe disa tė tjerėve, pėr shkak se akuzohen Millan Radonjiqi dhe Ratko Romiqi, si udhėheqės tė kėtij operacioni tė shifruar “Ēurani”, ku implikohet edhe “Drejtoria e Gjashtė”, janė me rėndėsi tė madhe tė zbardhen dhe tė dalin para drejtėsisė. Kjo do tė ishte njė shenjė treguese se Serbia fillon tė lirohet nga ndikimi i shėrbimeve sekrete ushtarake dhe tė sigurisė nė politikė, nė gjykata dhe nė ekonomi.

Me porosi tė Sigurimit Shtetėror serb u vra edhe gazetarja e BBC-sė, Jill Dando, nga njė serb vrasės me pagesė, pasi Jill kishte kritikuar ashpėr regjimin e Millosheviqit. Vrasja e Jill Dandos ndodhi nė vitin 1999, por u rikthye nė qendėr tė vėmendjes pas deklaratave tė serbes Branka Prpa, gruas sė Sllavko Ēuruvias, gazetar, i cili pasi e kritikoi ashpėr regjimin e Millosheviqit, u vra dy javė para vrasjes sė gazetares sė BBC-sė, Jill Dando. Branka Prpa ėshtė shprehur publikisht se tė dy vrasjet kanė ndodhur nė rrethana tė ngjashme dhe nė njė distancė kohore tė shkurtėr. Sipas saj, apeli i gazetares Dando u shndėrrua nė shėnjestėr qė nė momentin kur prezantonte apelet nė emėr tė BBC-sė pėr shqiptarėt e Kosovės qė po dėboheshin me dhunė nga shtėpitė e tyre prej regjimit tė Millosheviqit. E veja e gazetarit serb Sllavko Ēuruvia, Branka Prpa, ka deklaruar pėr gazetėn britanike “Daily Mail” se vrasėsi i burrit tė saj ka likuiduar edhe gazetaren e BBC-sė, Jill Dando.

Po tė shikosh kohėn dhe rrethanat e vrasjeve kupton se ato janė kryer nė tė njėjtin kontekst, evidenton vejusha Branka Prpa ngjashmėritė mes dy krimeve. Faktikisht, si prezantuesja e BBC-sė, edhe Sllavko Ēuruvija ishin gazetarė tė profilit tė lartė dhe janė ekzekutuar nė tė njėjtėn mėnyrė: me plumb nė kokė teksa ktheheshin nė shtėpi.

Pronari i “Dnevni Telegrafit”, Sllavko Ēuruvija, ėshtė vrarė nė mes tė ditės mė 11 prill 1999, para shtėpisė sė tij nė ditėn e pashkėve ortodokse. Sipas medieve, Ēuruvija kishte qenė njė njeri i afėrt me regjimin e Millosheviqit, por ishte larguar nga ky rreth pas botimit nga ana e tij e “Letrės sė hapur pėr Millosheviqin”.

E veja e Ēuruvijas, historiania Branka Prpa, ėshtė e bindur se vrasėsi i burrit tė saj ėshtė personi i njėjtė qė e ka vrarė gazetaren britanike Jill Dando pesėmbėdhjetė ditė mė vonė, nė prill tė vitit 1999. Ajo beson se tė dy gazetarėt janė vrarė pėr shkak se kanė kritikuar regjimin e Millosheviqit. “Unė mendoj se ekziston njė lidhje midis Jill Dandos dhe burrit tim. Janė vrarė si armiq politikė. Tė dy janė qėlluar me plumb nė kokė, kur ktheheshin nė shtėpi”, ka thėnė Prpa, nė komentin e saj dhėnė “Blicit”. Thuhet se, shėrbimi i zbulimit britanik ka gjetur se pas bombardimit tė televizionit shtetėror serb, Zheljko Razhnjatoviq - Arkan, ka urdhėruar vrasjen e John Birt, atėherė Drejtor i Pėrgjithshėm i BBC-sė. Mirėpo, pasi sigurimi i Birt ėshtė pėrforcuar, veprimi ėshtė zhvendosur nė njė objektiv tė ri - gazetarja Jill Dando.



Ana Lind (Anna Lindh)

E ngjashme me kėto vrasje ėshtė edhe vrasja e ministres sė jashtme tė Suedisė, Ana Lind (Anna Lindh) nė fillim tė shtatorit tė vitit 2003, nga njė kriminel serb Mihajlo Mihajloviq (25 vjeē) pėr shkak tė deklaratave tė saj pėrkrahėse nė fillim tė ndėrhyrjes ushtarake tė NATO-s ndaj caqeve serbe.

Tashmė ėshtė e ditur publike se ka tė paktėn tridhjetė vjet qė dihet publikisht, por ėshtė pranuar edhe zyrtarisht se tė ashtuquajturat aksionet mė delikate e mė tė besueshme pėr mbrojtjen e interesave tė shtetit serb u janė besuar bartėsve mė tė errėt tė botės sė krimit. Ka tridhjetė vjet qė kur shumė kundėrshtarė tė regjimit, me theks tė veēantė nga radhėt e emigracionit kroat e shqiptar, veēanėrisht nė diasporė janė vrarė nė atentate spektakolare, apo edhe janė kidnapuar me urdhėr tė sigurimit shtetėror serb UDB nga kriminelė tė njohur serbė, tė cilėt paraprakisht jo vetėm nė ish-Jugosllavi por edhe nė Europė ishin dėnuar e burgosur pėr dhunime, plaēkitje, vrasje, etj. Tė tillė ishin Arkani, Legija, Gishka, Ashanini e shumė tė tjerė, tė cilėt me tė shpėrthyer tė luftėrave nė ish-Jugosllavi, morėn pozita qendrore nė policinė, ushtrinė e politikėn serbe.

Ndaj, duke pasur parasysh zhvillimet para dhe pas periudhės formale tė veprimtarisė sė “Drejtorisė sė Gjashtė”, ritheksojmė se ėshtė tepėr e vėshtirė tė besohet se ka pushuar veprimtaria e kėtij mekanizmi kriminal shtetėror serb. Aq mė tepėr kur pjesa dėrmuese e pjesėtarėve tė kėsaj drejtorie pėr vrasje gjenden nė pozita tė larta shtetėrore nė Serbi. Mekanizmat pėrkatės ndėrkombėtarė, e veēanėrisht Bashkimi Europian nuk guxojnė tė heshtin mė tutje, por duhet tė kėrkojnė llogari dhe tė zbardhin veprimtarinė e pashembullt kriminale tė Drejtorisė sė Gjashtė/Drejtorisė pėr Vrasje tė Sigurimit Shtetėror serb, veprimtaria e tė cilės vazhdon tė pėrbėjė rrezik jo vetėm pėr rajonin por edhe mė gjerė, aq mė tepėr kur Serbia edhe pasi i shkaktoi katėr luftėra tė pėrgjakshme nė territorin e ish-Jugosllavisė, qė shkaktoi qindra mijėra tė vrarė e tė masakruar, miliona tė dėbuar nga vatrat e tyre, me veprime konkrete po tregon se ka mbetur vendnumėro nė mentalitetin luftėnxitės tė fillimviteve ’90-tė. Ēdo vonesė nė kėtė drejtim mund tė ketė pasoja tė pariparueshme. (FUND) - Faton Mehmetaj, Dr. Kandidat -

....................................................................

(ILUSTRIMET I PĖRGATITI KTYEREDAKTORI I PASHTRIKU.ORG)

kthehu
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Dreni Drenova
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 58
Age : 49
Vendi : Pejė
Registration date : 14/12/2012

MesazhTitulli: Re: Serbia ka organizuar gjenocid nė kosovė   Mon Jan 14, 2013 6:52 pm

Nė kuadėr tė kėtyre forcave tė errėta antishqiptare,pėr fat tė keq janė edhe njė grup i vogėl shqipfolėsish qė shkruajnė gjithqka zi e keq pėr kombin hyjnor shqiptar.Po sjellim dis aprej tyre pėr ju lexues tė nderuar tė Bashkimit kombėtar,po japim njė shkrim tė botuar nė "Zėri i Amerikės".

• Zeri amerikes
Message flagged
Friday, August 10, 2012 2:26 AM
[Attachment(s) from bahtir hamza included below]
YUGOSLAVENSKA AGENTS UDBA ALBANIANSERBO SECRET FAITH1920-1999

UDBA FROM THE REPUBLIC OF KOSOVO ALBANIAN

1. ADEMI IZET ALJI 12.07.1947. PESTOVE VUCITARENS
2. MAZICI HAJRIZ KOSOVSKA MITROVICA
3. AHMETI BAJRAM JUP. 15.11.1958.SAMIR VITINA
4. KASTRATI ISMET CHEF GJILAN
5. ALACI MURTEZAN BEHAJDIN.07.04.1963. PREZREN
6. RAMADANI ZIJADIN SHEF PRIZREN
7. ALIJAJ SELMAN JASHAR 28.12.1949. KOVRAGE ISTOK PEC
8. ALITI AMDI DZEVAT 08.12.1961.BALABAN PRISHTINA
9. AJAZI NAUSF LJUTFI CHEF
10. HALILOVIC SLAVENKO CHEF
11. ARAPI MILJAIM DZEMAILJ 01.03.1956.GORNJA SLATINA VITINA
12. BUNJAKU ISA CHEF
13. ARIFAJ HAMDIJAJ MALIC. 1952. PECANE SUVA REKA
14. KUCI HADJI 1957 SUVA REKA
Shenim i plotėsuar:
(Haxhi (Latif) Kuēi (Krasniqi),nga Suhareka,ku edhe ka vendbanimin nė Rr.”Nėna Tereze”,pa nr.i lindur mė 18.08.1955, bir i fshatarit Latif (Ismajl) Krasniqi,(Kuēi)nga Janqishta komuna e Malishevės dhe Naxhije Sylaj nga fshati Sllapuzhan komuna e Suharekės.Gjat kohs sė luftės ka ikur fillimish nė Gjermani,pastaj ka ikur nė Francė ku e ka nderruar identitetin nė ashkali.)ky person provokan ofendon dhe shpif mbar kombin shqiptar ėshtė demaskuar publikisht nga Reshat Badallaj,Avdi Ibrahimi,e shum tė tjerė.Ky nėpėr forume pėrdor lloj lloj emrash duke i keqpėrdorue ata pėr qellime tė veta destruktive dhe antishqiptare.Nė portalin Informativ Bashkimi Kombėtar ka disa pseudonime si pėrparmi,arbėri.fr,Haxhi Kuēi qė ėshtė emri i vėrtet i tij dhe sė fundmi ka nofkėn nė kėtė portal si sheqet,gjiti,detektivi e emra tjerė qė mė kohė do ti demaskojmė.Ky person ėshtė duke u pėrgjuar nga CIA-FBI e sherbime tjera antiserbe dhe antiruse.
15. ARIFI MYRTA ELEZ 01.04.1919. BATUSHA DJAKOVICA
16. SAHATCIU SEJFULAH CHEF DJAKOVICA
17. ARIFI SULA IDRIZ 09.04.1949.UGLJARE GNJILANE
18. KASTRATI ISMET CHEF
19. AVDULAHI SHIP ELVER 19.11.1955.SHURLANE GNJILANE
20. AVDULHI MUSA ZAHIDE 04.05.1956. MALISHEVO GNJILANE
21. AVDULAHU HASIPA SAMI 15.04.1960. SHURLANE GNJILANE
22. AVDJLI SHIQERI NAZIF 11.05.1955.PLESHINA UROSHEVAC
23. SHERIFI NEZIR 13.03.1964.GORNJA SLATINA VITINA
24. ZEKOLLI QAMIL BINCA VITINA
25. ZAPLLUZHA ADEM 1943 PRIZREN
26. AZEMI MUSLI MUSTAFA 28.12.1946. UGLJARE GNJILANE
27. BADALAJ ISTREF RIDVAN 15.01.1954. ZHUR PRIZRENI.
28. KOSHI ASTRIT CHEF
29. BAJRAKTARI MEHDI ABDULAH,10.05.PLESHINA FERIZJA,
30. SHERIFI NEZIR
31. BAJRAAKTARI AHMET BAICA GLLOGOVC
32. BAJRAKTARI VELIJA DIBARAN 1939 GLLOGOVC
33. RAMA AJAZI SANKOVAC GLLOGOVAC
34. BAJRAKTARI MUSA 1946 RADAFCI PEJE
35. BAJRAKTARI MURAT PEJA
36. BAJARAKTARI IDRIZI SABRIE 10 .12.1952. LIPA PEJE
37. ISUFAJ NERVUZ CHEF
38. ABAZ JUSUF HAJDINI .30.04.1959.GADISH GNJILANE
39. HYSNE FADILI FERIZJA,
40. ABDJLLAHI ASIM KADRI 12.05.1954. SHURLANE GJILANE
41. ADEMAJ RAHMON MALUSH 27.10.1952.PASHINO PEC
42. KURHASANI MALJUSH PEC
43. BAJRAMI BISLIMI ILJZA, 13.06.1943.DEVAJA VITI
44. KASTRATI ISAMET CHEF
45. BAJRAMI JET ISLAMI,DONJA KOROTAICA GLLOGOVC
46. SULJICI EMIN KISHNAREKA GLLOGOVAC
47. SULJA AZEM 04.05.1951.KISNAREKA GLLOGOVAC
48. BAJRAMI BAJRAM MURAT DONJA KOROTICA GLLOGOVC
49. ZENEL HOTI CHEF
50. BAJRAMAI KADRI RAMADANI,06.04.1958.ZHEGOVAC GNJILANE
51. KASTRATI ISMET
52. BALAJ FAZLI ZENELJ 08.11.1920.LAUSH SERBICA( SKENDRAJ)
53. BALIU BEGZAD DONJI MAKRESH GJILANE
54. HAMZA FADILJ,GORNJA KLINA KOSOVASKA MITROVICA ,CHEF
55. HADZOSAJI HALIL 16.11.1946. DJAKOVO
56. HASI LATIF GLLOGOVAC
57. ESMA JAUBELI, KOSOVSKA MITROVICA
58. BALAJ MUSA MEHEMET,15.01.1957.ISTINIC DECAN
59. BRUCI MEDJUN FLORI.29.06.1952.ISTINC DECANI
60. BECIRAJ DJELADIN CHEF PEJE
61. GERVALLA BARDHOSH 1951. DUBOVIKI DAECANI
62. GUNGA FAHERADIN PRISHTINA
63. BUNJKAU FERIZA SHEMSI 17.02.1953 DESIVOJCE KOSOVSKA KAMENICA
64. BASHA BAJARAM DJAFER 15.08.1949 VRANIC SUVA REKA
65. KUCI HADZI 1955 SUVA REKA
66. HADZIU MURSEL POKLEK GLLOGOVAC
67. HADZIU FAZLI POKLEK GLLOGOVAC
68. HADZI MUHADJERI 04.06.1967 KUSIRICI PEJE
69. BECA MADJUN SULJEJMAN 24.09.1957 MOLIC DJAKOVICA
70. SAHATCIU SEJFULAH CHEF
71. BEGA HALIT SHABAN 11.06.1964. JEZERCE FERIZJA
72. MALOKU SHABAN CHEF
73. SULJEJMAN HIVZI CHEF FERIZAJ
74. BEGISHOLLI BAJRAM AVDI 15.03.1935.MANASTIRCE FERIZJA
75. IBARHIM ADEMI
76. BEGU SHEFKI FAZLI 03.02.1951.VLAHINJA TITOVA MITROVICA
77. ASLANAJ BAHTI TITOVA MITROVICA
78. BEKA NEBIH HARUN 03.06.1957. GUSHEVAC TITIOVA MITROVICA
79. MAZHICI HAJRIZ CHEF
80. MISINI FADIL DONJA KOROTICA GLLOGOVAC
81. BEGA HAJRUSH BEQIR 30.06.1964.SELO VAROSH FERIZJA
82. HISENI FADIL SHEF
83. BERISHA RAMADANI ZYMER 01.03.1959. MAJANCE PODUJEVO
84. KADRI OSMANI KOSOVSKA KAMENICA
85. KRASNIQI ADEM CHEF
86. KRASNIQI MUSTAFA SHABAN GLLOGOVAC
87. FETAHU HARADINI DAUT GLLOGOVAC
88. BERISHA VELIJE AMRUSH 08.09.1950 MALA HOCA ORAHOVAC
89. PECANI EMIN GORNJA KOROTICA KOMORANE
90. RAMA BEDZET CHEF
91. RAMADANI HAJDARI ARIF DONJA KOROTICA GLLOGAVC
92. RAMADANI DESTAN SASIVAR DONJA KOROTICA GLLOGOVAC
93. BERISHA SAITA DESTAN 1920.GILUSHA PRIZREN
94. BERISHA AVDULJA HADZI 01.11.1960.PAPRACNE DECANI
95. HASKAJ MEHMET PEJE
96. BERISHA RAMADAN HALIL 11.04.1949.BUCE DRAGSH
97. DULAJ LATIF PRIZREN
98. BERISHA RAMADAN IMER 01.09.1957.MAJANCE PODUJEVO
99. LUMNIJE MEHMETI PODUJEV
100. OLLANI ALI PRISHTINA
101. RECICA JAKUP KOSOVO POLJE
102. RUSTEMI FEJZA RUSTEM GLLOGOVC
103. RRAHMON MORINA PEJE
104. GERVALLA JUSUF 01.10.1945. DUBOVIKI DECANI KOSOVO
105. BERISHA DAUTA JASHAR 17.05.1934.KPUZ KLINA
106. MICUNOVIC TOMISLAV
107. DJOKA BAJRMA GLLOGOVAC
108. DJAFOLLI GANI 25.11.1942. DREVOVAC PRISHTINA
109. BICAJ MUSTAFA ISMET 14.05.1958 VRELA ISTOK
110. BICAJ DZAVIT VRELA ISTAOK
111. BOGICI ISLAM, GLLOGOVAC
112. KURAHASANI MALJUSH CHEF PEJE
113. GASHI MURAT KOSOVO POLJE
114. GECI SHABAN 07.12.1935.RAGANA KOSOVSKA KAMENICA
115
116. GREICEVCI RIZHA STANKOVC GLLOGOVAC
117. BICI ABDULLAH BEHXHET 22.07.1950.GODISHNJAK PODUJEVO
118. TRUKOLLI OSMAN DUMOSH PODUJEVO
119. ISUFAJ NERVUZ PRISHTINA
120. BIRIINDJIKAJ RIFAT HYRA 15.11.1967.CUBRELJ SERBICA/SEKENDERAJ,
121. SLAMNIKU ASLAN CHEF PEJE
122. BITICI RAMADAN AZEM 25.02.1039.STUDENCAN SUVA REKA
123. SKENDERI ASLAN PRIZREN SHEF
124. BITICI AZIZ REDJEP 10.05.1924.LESHANE SUVA REKA
125. NISHOVIC MILORAD PREZREN SHEF
126. BITICI DJEMA SOFIJA 15.09.1934.KABASH PRIZREN
127. KRASNICI MARK 19.10.1920. PRIZREN
128. BLJAKA SELIMA MILJAIM ,01.05.1956. PEJE ( BASHKEVARSES I ENVER HADRIT NE BELGJIKE )
129. BLJAKAJ ZECA SADIK 18.07.1947. BEGOV LUKAVAC ISTOK
130. HASKAJ MEHMET PEJE SHEF
131. BOBAJ DESTAN SHABAN02.07.1951. KABASH PRIZREN
132. ASTRIT KOSHIJ, PRIZREN SHEF
133. BOJKU MIFTARA BLJERIM 28.11.1960 ISTINIC DECANI
134. KURHASANI MALJUSH PEJE SHEF
135. BROCI HAJRULAH ZEKI 12.07.1929 PEJE
136. BUCOLI SOKOL ISO 07.01 .1941. RASHIC PEJE
137. MUHADJERI SHABAJDIN PEJE SHEF
138. BUJUPI DESTANA SHCIPE 21.02.1961. PEJE
139. AMRUSH ANDJELKO PEJE SHEF
140. KELMENDI IBARHIM. 23.06.1954.PEJE ( BASHKVRASES I UDBASHIT JUSUF GERVALLES )
141. BUNJAKU MUSTAFE HAVA 23.03.1953. GNJILANE
142. GECI RUSTEME 1950. ROGANA KOSOVSKA KAMANICA
143. TAFIL ZENA GLLOGOVAC SHEF
144. SADRIJA SADRI RIZAH, GLLOGOVAC
145. ZAPLUZHA ADEM 1943.PRIZREN
146. PACOLLI BEDJET PRISHTINA
147. PEVCELI NAZMI PRISHTINE
148. ZARICI NEZIR BAICA GLLOGOVAC
THIS LIST IS VERY LONG, DIESE LISTE IST SEHR LANG, CETTE LISTE EST TRČS LONGUE
ОВАЈ СПИСАК ЈЕ ВЕОМА ДУГАЧАК, KJO LIST ESHTE SHUME E GJATE

UDBA ALBANIAN FROM THE REPUBLIC OF MACEDONIA
1. ALIU ALI SHKUP
2. GJEGJ MARK KOLA.1935.SHKUP
3. ABDJULAJ DERVIS AMZA .15.10.KRANI RESANE MAKEDONIJA
4. RISTOVSKI VANGEL BITOLA
5. ADILJI FAIK JUSUF 08.07.1927 .KERANI RESEN
6. ALIJI DEMIRA NEVZAT 06.05.1934. GOELMA RECICA TETOVO MAKEDONIJA
7. GACOSKI MITKO CHEF
8. ANASTASOV CIRIL NENKO 28.05.1933.BISTAR BOSILEGRAD
9. NAUMOVSKI GLIOGOR SKOJE CHEF
10. 11. ASHIKU USNIJA TEFIK 11.01.1957.SERBICA KICEVO
12. BEDIU HAKI CHEF
13. AZEMI VELIJA JUSUF 1924. DOBROSHTE TETOVO
14. JONUZOVSKI ZIJA
15. JOVANOVSKI BOJANCE
16. BILALI GANI SHAIP 10.01.1945.CEGRANE GOSTIVAR
17. CEGRANI NAFI GOSTIVAR
18. JASHARI DZEMO CHEF
19. BOGDANOVSKI NASHKO DRAGAN 18.09.1929. KLECEVCE KUMANOVO
20. NIKOLOV TOMO SKOPJE SHEF

VALLEY OF THE ALBANIAN UDBA PRESEVO OF REPUBLIC SERBIA

1. AJDINI AJDIN BESNIK. 25.12.1961.ORAVICA PRESHEVO
2. ISMAJLJI MUSTAFA .07.03.1960.PRESHEVO
3. STOSHIC ZORAN CHEF LESKOVCU
4. ALIJAJ SHEMSI .13.05.1940.BUKOREVAC PRSHEVO
5. TODOROVIC STANOJLO
6. ALIMOVIC SHUKRI NASUF 09.08.1941.RAJNICE PRSHEVO
7. MILANOVIC STANKO
8. ANDREJEVIC MILAN RATOMIR .01.06.1944.LALINOVAC LEBANE
9. STANKOVIC MIROSLAV
10. BAJRAMI ZIMER MEFAIL 18.09.1960.PRIBOVCE BUJANOVAC
11. BECIRI NEVZAD IDRIZ 07.10.1945. ORAOVICA PRESHEVO

UDBA ALBANIAN FROM THE REPUBLIC OF MONTENEGRO

ALAJ DULJO MEHDI .23.12.1943.VLADIMIR ULCINJ
STOJOVIC BOZHIDAR CHEF
ALOVIC CAZIM CEMAL .11.11.1950.MARTICI BAR
AVDIU ALIJA DJULAVER 13. 04.1955.SUKOBIN ULCINJ
BEGOVIC STANOJE BRANKO 1922 DANILOGARD
BERISHAJ NIKA PJETER25.07.1951.PRIFTI GS TITOGRAD/PODGORICA
DJOKA OSMAN CHEF
BJELICA RADE STEVAN 1923 NIKSHIC
BULATOVIC ILIJA LJUBOMIR 11.03.1938. BAR
BULATOVIC RADOMIR UROSH 1920. GORNJE LIPOVO KOLASHIN
LJEVAKOVIC LEONARD TITOGARD

UDBA ALBANIA OF REPUBLIC OF ALBANIA

BERISHA UKA ISMET 14.03.1931.SELO CERT ALBANIJA
HADZIJA AJET TIRANA ALBANIJA
NAZIM BUSHI, BUSHAT SHKODER ALBANIJA,CICAGO
ENGJELL MUHEDIN SHEHU, 17.03.1962.TEPELENA,ALABNIJA,BELGJIK
KURHASANI MALJUSH CHEF PEJE





Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Dreni Drenova
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 58
Age : 49
Vendi : Pejė
Registration date : 14/12/2012

MesazhTitulli: Re: Serbia ka organizuar gjenocid nė kosovė   Mon Jan 14, 2013 7:06 pm

Por nė kėtė shkrim tė lartėshėnuar nuk pajtohem assesi se agjent i UDBE-s jugosllave tė ketė qenė heroi ynė kombėtar Jusuf Gėrvalla,Bardhosh Gėrvalla,Zerqir Gėrvalla e Begzat Baliu,dhe ndonjė qė nuk e njohė pėr momentin,prandaj autorit tė kėtij publikime paksa i bie vlera e besueshmėrisė publike.sepse Haxhi Kuēi dhe udbashėt tjerė qė mė tė vėrtet janė tė tillė,justifikohen pėrmes kėtyer emrave patriotėsh e atdhetarėsh shqiptar tė mė lartė cituar,duke demantuar publikimin e emrave qė vėrtet janė dhe ishin nė bashkėpunim me sherbimet sekrete serbe.Mendoj se autori i kėtij publikime me emra tė udbashėve ti largoj katėr emrat e patriotėve dhe atdhetarėve tė mirėfillt kombėtar shqiptar e ndoshta edhe tė ndonjė tjetri qė janė publikuar me pa tė drejt nė listėn e UDB-ės jugosllavo-serbe.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
detektivi
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2116
Age : 37
Vendi : Here ne kosove here ne Evrop
Profesioni/Hobi : zbulimi i tradhtareve dhe hajnave
Registration date : 15/03/2009

MesazhTitulli: Re: Serbia ka organizuar gjenocid nė kosovė   Tue Jan 15, 2013 3:21 pm

Dreni drenova
Na e shpike nje emen te ri e sje tu ba tjeter vetem tu provokue dhe tu etiketue njerez
Me ba me ja marre autobiografit e juve dove na delni qull e pershesh
me kshir ashtu sa udbashi seshte permend ketu qe ka plot
e sote na shiten patriota me bateri
deri dje punuan per serbine ne komuna mbrojtje popullore komitetet polici
e sote po na shiten bash ata qe ishin deri para lufte me serbine patriota
u futen ne uck jo me perkrahe po te bejne demin dhe ti tradhtojne ata trima
e sote po shihet puna e tyre se qfare shteti na kan prue qfare flamuri e qfare kombi
nate e dite punojne me shkije pijn e hajne ,vjedhin pasunin shtetrore pasunohen e qka sbejne
po se shpejti te gjithe do te pergjigjen per hajni dhe korrupsion dhe maskat do tju hjeken dhe do te dalin ne sheshe secili se kushe qka ka qene.
seshte mire te mirremi me qeshtje personale ne forum
se ka kushe te vkereson secilin puna e tije aktiviteti i tije ,jo me llafe se u knaqem ti ba qef vetvetse
me duket se nje person ka zene krejt forumin e ja merr mendja se eshte me i menqun se te tjeret
bollni ma se naj gerdit edhe forumin
patriotizmi nuk blehet po fitohet me pune ,e jo kam luftue po tashe vjedhi sa muje
patrioti se vjedh popullin as shtetin
bollni ma me 100 nofka nje person e 100 nofka
smundet askushe te akuzone diken se ky apo ai eshte ai qe po verifikojka diken tu ja fut paushall.
Thojne nje fjale popullore merre nje shtag e ruaj bethen tane
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Dreni Drenova
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 58
Age : 49
Vendi : Pejė
Registration date : 14/12/2012

MesazhTitulli: Re: Serbia ka organizuar gjenocid nė kosovė   Sun Jun 02, 2013 3:55 pm

Po me kqyr biografin tende more detektiv ti na dalish kryespin........
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Dreni Drenova
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 58
Age : 49
Vendi : Pejė
Registration date : 14/12/2012

MesazhTitulli: Re: Serbia ka organizuar gjenocid nė kosovė   Sun Jun 02, 2013 3:57 pm

Pse je ti me nofk dil haptas ta dim kush je me emer e mbiemer...pse fshihesh mrapa keti emri se je kryespiun i serbisė...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naza
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Female
Numri i postimeve : 1
Age : 41
Vendi : itali
Registration date : 05/06/2013

MesazhTitulli: Re: Serbia ka organizuar gjenocid nė kosovė   Wed Jun 05, 2013 2:02 am

Dreni Drenova

Une kurr ne jeten time nuk kam ndegjue kesi emretimi te juain.
Me falni,por ju jeni vertete nje dinak,dhe shume i rrezikshem per kombin shqipetar.
Detektivin e njeh e tere diaspora qe ka kontribue per bashkimin e trojeve shqiptare.
Sa i perkiset ketyre emrave qe i paske marrur nga spiuni Bahtir Hamza,vete e tregon veten tende se ēenke vertete nje spiun i serbise.
Si te besojm ne ty qe nje here i ke botuar emrat e tradhetareve,pastaj i bjen pishmanit per disa !
Ty ti paska derguar ky fare Bahtir Hamza,i cili keto shenime i paska marr nga sherbimet sekrete serbe ,e sidomos nga zeri i amerikes ne gjuhen serbe.
Po me habisin shume antaret e ketij forumi qe nuk reagoin ndaj shkrimeve tua te paskrupullta.Ti ketu ne kete forum qenke inkuadrue qe ti perqan shqiptaret.Sa rroge merr nga qeveria e serbise ?Ai shqiptar qe i beson ketyre shkrimeve tua ,nuk e merito te quhet shqiptar.
Saiperket detektivit,ti as te bagla e tij nuk ke shanca ti afrohesh.Dil ti me emer te vertete.
Por ti ske guxim te shpalohesh,sepse del me fel e pel perdore si bashkpuntor i shkjaut.
Ti ke qen i burgosur politike,por serbet ty bashk me tjeret u liruan nga burgu me qellim qe ti zbuloni atdhetaret,dhe ja keni arritur qellimit fam zi ne dem te kombit shqiptar e ne favor te serbise.
Te vrafte buka e Kosoves dhe te helmoft uji saj qe e pin me dredhire.
Dil haptas ne pazar ,e jo me emra te rrejshem ore djalli i zi.
Qiftat si ti,i nxisin nderkombetaret te na urrejn dhe mos te qain koken per kombin tone.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2335
Age : 51
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: Serbia ka organizuar gjenocid nė kosovė   Thu Jun 06, 2013 8:41 pm

iiiiiii Koka ba koklavitje e madhe skam qen moti ksajde por spo kam qare pak per hir te arsyes dhe reales.
Dreni Drenova sa i perket disa pseudenimeve te cillat i ke cek bindu dhe beso per zotin te dyt i njoh,edhe Detektivin dhe Haxhi Kuqin per bes te zotit ja dy persona te ndryshem!100%...)))
Sa per nofken( Arber )nuk e besoj edhe ket se mund te jet ky person qe po mendon po sjam i sigurt. per tjerat nofka sdi dhe sjam i sigurt dhe spo flas...

Dreni- ndoshta po tenton te nxjerresh dicka nga kjo, spo di qka te leverdis por skisha than te i thush do gjera pa i dit ose pa i njoftur sepaku (ket apo at ) vetum per arsye te etikes dhe karaktirit te cillin e bartim si qenje njerzore nqoft se e posedojm ket veti.. hetimet vazhdoj mos rri koti....!!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Serbia ka organizuar gjenocid nė kosovė   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Serbia ka organizuar gjenocid nė kosovė
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Politikė-
Kėrce tek: