Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 "UDHET E KOMBIT" NR.12

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Marenglen Koēiu
Anėtar i ri
Anėtar i ri
avatar

Male
Numri i postimeve : 152
Age : 49
Vendi : Gjirokastėr, Albania
Registration date : 28/01/2010

MesazhTitulli: "UDHET E KOMBIT" NR.12   Wed Dec 15, 2010 6:22 pm

Urojmė tė gjithė shqiptarėT:
“Gėzuar Vitin e Ri 2011!”

Prona,
gjykatė,
drejtėsi
Trekėndėshi i Vermudhės
Qeveria nė punė,
Zoti nė hall,
Shqiptarėt tė ndarė.
Shteti pas Zotit
Pėr demokracinė USA !

Politikės i ka ardhur koha e ndryshimit

Larg kontrollit tė Partive mbi pushtetin, mbi institucionet e gjithēka, pėr t’ua kthyer atė qytetarė-ve. Vullneti i popullit diktohet dhe shpėrdorohet mbi bazėn e interesave politike dhe individuale, po ashtu dhe ekonomike, tė klaneve qė kėrkojnė pa kufi. Bazat janė tė pakontrollueshme. Por dita ka ardhur tė themi tė vėrtetėn edhe kur ėshtė e hidhur, mbas 20 vjetėsh demokraci. Reformat duhen kudo, sidomos aty ku pengohet zhvillimi i demokracisė sė vėrtetė. Debatet t’i kemi nė funksion tė zhvillimit. Korrigjim zhvillim real, por jo show televiziv pėr tė arritur shumė qė, fundi tė jetė vėrtet mbi vlerat shqiptare.
Nė fakt ndeshim politikėn e maceve dhe tė minjve: u-naza, piramida, pėrmbytjet, greva, kuti, zgjedhje, pronė, fyerje, gjyqe, drejtėsi, intervista dhe plot tė tjera; fundi nuk i dihet. E djathta me pengesa shumė dhe pas 20 vitesh. Lereni Bonapartin shqiptar tė punojė. E lodhėt! Ky ėshtė i pashtershmi Berisha. Mos u ēuditni! I vetmi qė di qė me ju tė ecė mbi pengesat e pashtershme tuajat. Rama, nxėnės i dobėt nė politikė.
Zhvillimi ekonomik ėshtė kusht pėr afrimin e nivelit tė jetės nė barazpeshė me shtetet e tjera evropiane. Duhen mbėshtetur bizneset vendase, tė mėdhenj e tė ve-gjėl, qė tė kenė mundėsinė e investimeve dhe regjimet fiskale t’i favorizojnė ato, duke mos pėrjashtuar investi-met e huaja, qė luajnė rol tė madh nė ekonominė tonė.
Kėtu ēdo qeveri ngec, nuk pi i jepet zgjidhje. Kaq e vėshtirė. Janė tė prekshme dhe tė dukshme. Disponohen dokumenta. Mungon dėshira. Kritikat e ndėrkombtarėve vijnė pambarim. AKKKP kemi lėnė njė drejtor kė-tu, qė komandon njė shtet qė ka tronditur Botėn, miliona euro varen nė dorė tė tij. Nuk ėshtė mundėsia e njė zgjidhjeje ndėrkombėtare e njė komisioni me pėrfshirje tė gjerė tė te gjitha grupeve tė interesit, ku njė vėrtetėsi prone tė jetė e padiskutueshme, e kontrollueshme e nė fund Kryetari i Qeverisė tė kėtė akseset ligjore tė padis-kutueshme pėr ta kthyer pronėn te i zoti. Prona ėshtė shumė delikate. Sot atė mund ta zgjidhė njė politikan, njė drejtues, njė njeri, qė disponon njė post nė pushtet. Por populli i thjeshtė mban radhėn dhe nuk arrin dot ta marre atė, kur jashtė ta bien hipotekėn nė shtėp. Dėnimi mė i madh qė i jepet njeriut qė transformon origjinėn e pronės, mjafton vetėm me largimin nga kreu i pronave.
Kuptohet, kur transformimi shkon nė miliona euro nė qendrat urbane, bregdet etj. Nė tė njejtėn kohė sot kemi raste pa dallim, kemi dhe rastin e kryetarit tė opozitės njėheresh dhe kryetar bashkie, kėrkon qė nė pronė ka pronar dhe godinė, ndėrton dhe nuk pyet. Pronari 74-vjeēar me 25 vjet burg, vėllai i vdekur 30 vjet burg, ngelet dyerve tė gjykatave. Ē’presin shumė e shumė shqiptare? shpresojnė pėr njė ditė mė tė mirė pėr tė gjithė.
Vendi ka nevojė pėr njė liri dhe demokraci reale, ar-sim dhe shėndetėsi, pronė e jo me greva boshe. Rinia sot ėshtė e pėrgatitur pėr afrimi i tyre nė administratė ė-shtė i vėshtirė. Mbipolarizimi ka dėmtuar shumė vendin nė kėto vite.
Duhet zgjidhje, duhet mbėshtetje nė vėrtetėsi, bėn vlera reale kombėtare pėr tė mbledhur kapacitetet intelektuale brenda dhe jashtė vendit. Kemi kapacitete, duhet tė largohemi nga Katovica e Ramiz Alisė, sepse ndryshimi i politikės sė mentalitetit nė vend, shiki-mi larg nė projekte dhe ide qė fėmijėt tanė, brezat qė vijnė tė gjenden tė lirė dhe komodė nė kėtė vend. Rinia sot kėrkon njė arsim modern, larg problemeve, qetėsi, drita, ujė dhe infrastrukturė, kėrkon njė media vizive dhe tė shkruar, model, reale dhe kombėtare.
Me thirrje nga zėri i kėtyre, qė mund tė quajmė po-pull, i atyre qė dha-nė, i atyre qė s’morėn, i atyre qė vu-ajtėn, brezat qė presin shpresėn shqiptare, i atyre familjeve, qė duan jetėn dhe Atdheun.
Urojmė njė demokraci shqiptare. T’i bashkohemi, t’i vėmė tė gjitha fuqitė njerėzore pėr njė tė vėrtetė demokratike dhe sociale. Shqiptarė, intelektualė brenda dhe jashtė nė diasporė, mos heshtni, se geni dhe gjaku juaj i bindur se ju dhemb dhe shqetėsoheni. Kombi do punė me penė, e pastaj ndjejmė detyrė ndaj thėrresim: “Ejani me ne, tė ndryshojmė vendin e bekuar nga Zoti, njerėzit e bekuar tė kėtij vendi”.

LZHK: njė alternativė ndryshe nga e djathta nė pushtet


Flet Dashamir Shehi: Do kandidojmė edhe pėr Bashkinė e Tiranės

Zoti Shehi: Si pėrgatitet LZHK pėr zgjedhjet e ardhsh-me vendore?
- LZHK ėshtė duke u pėrgatitur seriozisht pėr konkurrim di-njitoz nė zgjedhjet vendore tė 8 Majit.
Deri nė ē’nivele parashiko-ni tė zbrisni kanidatėt tuaj?
- Ajo qė mund t’ju konfirmoj qysh tani ėshtė zbritja e kandidatėve tanė nė tėrė territorn shqiptar, pėr kryetarė komu-nash e bashkish. Nuk ėshtė sekret t’ju them se ne do tė ke-mi kandidaturėn tonė shumė tė spikatur, ambicioze dhe konku-rruese deri edhe pėr Bashkinė e Tiranės.
Cila do tė jetė alternative juaj fituese?
- Mjafton tė nėnvizoj qė LZHK ėshtė njė alternativė ndryshe nga e djathta qė ėshtė sot nė pushtet.
Ēfarė mendoni pėr ecuri-nė e procesit tė nisur?
- Ky ėshtė njė proces qė do tė vazhdojė dhe do tė fuqizohet dukshėm pas shkurtit, kur besoj qė do tė kemi edhe Kodin e ri Zgjedhor.
Ēfarė e dallon kursin poli-tik tė LZHK?
- Filozofia e politikės sonė ėshtė tė ruajmė fizionominė e njė force tė qendrės sė djathtė, e pavarur nga pozita e sotme.

Bisedoi Thoma NIKA

“Gėzuar!”
pėr lėvizjen e lirė, pa viza, tė
shqiptarėve nė hapėsirėn Shengen.
Prej 15 dhjetorit 2010, shqiptarėt prekin njė
dimension deri tani vetėm tė ėndėrruar.
Kjo na bėn tė themi me zė mė tė fuqishėm se kurrė:
“Po, ne jemi europianė!”.
Ta gėzojmė, respektojmė dhe
ta pėrdorim pa e shpėrdorurar kėtė liri tė merituar
e aspak tė dhuruar.
“Gėzuar!”.

ARSIMI DJE DHE SOT

RESHAT VISHE: Mbajeni arsimin si ēelėsin e shtėpisė dhe tė trurit

Njė nga pinjollėt e ar-simit nė Gjirokastėr, Mėsuesi i Merituar, Reshat Vishnje, sot nė pension, eshte i fokusuari i gazetės sonė. 22.5 vjet Inspe-ktor i DAR Gjirokastėr, 12 vjet mėsues; njė njohės i mirė i arsimit nė Gjirokastėr.
Qė nga vitet e luftės tregon se Gjirokastra nuk e ka shkė-putur etjen pėr dije dhe kur ishte luftė (LANAĒL). Njeriu i tarafit gjirokastrit ka shumė kujtime. Duhen netė dimri, por ne mundėm tė marrim diēka prej kėtij njeriu tė arsimuar, kontribut dhėnės e tė palodh-ur.
Sot ai ėshtė i mallėngjyer pėr shumė shokė e shoqe tė tij, qė kėtij qyteti i dhanė jetė, zemėr, Gjirokastrės, Tempulli i Dijes.
“Nuk mund ta mendoj ku-rresesi tė preket Tempulli i Ar-simit!... Eh, sa shokė, thotė, tė mė falin, por po kujtoj disa: Sokrat Kutra, Alqi Kavo, Tajar Kokalari, Eleni Qendro, Ferhat Kėri, Fotaq Kekezi, Idajet She-hu, Nezaqet Skėnduli e shumė e shumė tė tjerė. Ju kėrkoj ndjesė, por kujtesa ime ėshtė e lodhur. Jeta bėn tė vetėn. Megjithatė, ne bėmė njė punė jashtėzakonisht tė madhe me for-mat dhe mėnyrat mė demokratike tė tė mėsuarit. Mė kujtohen vitet ’52-‘53. Kam pa-sur fatin qė tė punoj me Aleko Panon, Mėsuesin e Merituar, me tė cilin kam punuar njė kohė tė gjatė. Ishte periudha mė mbresėlėnėse e arsimimit tim. Koincidencė sot, djali i tij, zoti Arjan Pano, ėshtė drejtor i DAR. Kjo ėshtė meritė, rrjedhojė e njė familje, ku i ati i tij ka dhėnė shumė nė arsimimin dhe kulturėn e kėtij qyteti.
Ne tė vjetrit, si quhemi sot, - vazhdon rrefimin Reshat Vi-shnje - njohim mirė brendinė, pėrmbajtjen e punės mėsimore - edukative, metodat dhe format, qė pėrdoren pėr arsimin dhe edukimin e nxėnė-sve. Sot e ndiejmė shumė lu-hatjen e vlerave mėsimore. Por prapė na vjen dhe mirė, kur shohim se niveli kulturor dhe intelektual i fėmijėve qė ndjekin shkollat e tė gjitha kategorive, ėshtė shumė mė i mirė dhe, mė se e vėrtetė, mė lart se dje. Ka ecur pėrpara jeta. Komunikimi sot ėshtė mė i lirė, mė i ēiltėr, pa ndrydhje, pa paragjykime. Na vjen mirė qė Qarku i Gjirokastrės ka a-rritur nivele universitare. Por unė uroj qė stafi i tij tė justifikojė veten. Kėtu ka dhe vėrejtje! Por ato janė nė tė mirė tė mobilizimit tė arsimit, ndaj tė mos t’ju vijė keq dhe unė vetė kam marrė dy vėrejtje para Kėshillit Pedagogjik. Mė bėnė mirė. M’u kujtua Vangjel Ko-staqi, i cili la gjurmė nė formi-min tim si mėsues.
E pyesim zotin Vishe, se mos i mbetet ndonjė gjė merak.
- Po, po kam dhe diēka. Agim Shehu, Sotir Vardhami e gjithė shokėt dhe shoqet e mia dhe brezi i ri qė e quaj unė, tė cilėt vinė gjithnjė pas nesh ja-nė shumė, por duke qenė nė kėtė moshė pak do tė kujtoj: Lavdėri e Latif Ēoēoli, Muzafer Asllani, Muzafer Karagjozi, Ta-sim Gjokutaj, Tajar Kokalari, Taxhedin Sako. Tonia Hido, Y-zeir Poshi e Hėnė e Hedo Har-shova, Qepsere Selimi.
Mė vjen ndėrmend gjenera-ta e mėsuesve tė harruar. Po, ne jemi gjithmonė pranė, tė gjallė ose tė larguar nga jeta. Por puna, zėri dhe veprat, qė lanė do tė thotė se arsimi mban kombin, historinė dhe ėshtė gjithmonė ēelės i shtė-pisė dhe i trurit. Ndaj ne ju the-mi: “Tė mbajnė lart vlerat, qė janė arritur dhe t’i shpien mė pėrpara”.
Kjo ėshtė detyrė dhe kusht, sepse sot ėshtė ndryshe. Janė kushtet shumė e shumė mė tė mira dhe se demokracia duhet ta vlerėsojė mė shumė arsimin e sidomos po flas pėr Gjiro-kastrėn, kėtėTempull tė madh tė Dijes.
Ne e falenderojmė zotin Vi-she dhe gjithė armatėn e mė-suesve tė nderuar e tė “harru-ar” tė Qarkut tonė.
Dhe njė pyetje pėr mbyllje: “Ē’do t’i thoje sot djalit tė Aleko Panos?
Dhe mėsues Reshati pėr-gjigjet:
“Jo vetėm nė emrin tim, por nė emrin e gjithė atyre, qė ka-nė punuar sinqerisht shumė, tė kėsaj armate tė harruar, do t’i kėrkoj tė mbajė lart vlerat e arritura, e pėrsėris dhe t’i shpjere pėrpara.
E ka pėr detyrė, sepse ku-shtet janė ndryshe e shumė mė tė mira.
Politika duhet tė jetė larg arsimit. Vendi dhe Kombi kėr-kojnė njerėz tė ditur, tė lexu-ar”.

Sabri Kallajxhi, patrioti

qė rrezikoi pėr shqipen

Nga Pranvera Karagjozi,
Mėsuese pensioniste, Gjirokastėr

Nė periudhėn e Rilindjes Kombėtare, midis shumė patriotėve tė tjerė tė Gji-rokastrės, ka qenė dhe zoti Sabri Kallajxhi. Lindi nė Gjiro-kastėr nė vitin 1859. Mėsimet e fillores dhe tė qytetėses i mori nė vendlindjen e tij, ndėrsa nė Sta-mboll mbaroi shkollėn “Sulltanie” me sukses tė plotė nė vitin 1880.
Qė nė moshė tė vogėl dallohej pėr zgjuarsi dhe ndjenja tė larta patriotike. Duke qenė student nė Stamboll, shpesh herė largohej nga shkolla pėr tė marrė pjesė nė “Shoqėrinė e tė shtypurit tė librave shqipe tė Stambollit”, tek e cila, fillimisht, ishte anėtar i saj dhe pa-staj u zgjodh sekretar. Bashkėpu-nonte veēanėrisht me kryetarin e Shoqėrisė, Sami Frashėrin. Megji-thatė, vazhdimisht kėrcėnohej nga qeveria turke e nga drejtoria e shkollės. Sabriu nuk e ndėrpreu kurrė punėn, por me zell tė madh ndihmonte pėr shtypjen e librave shqip dhe zhvillonte njė propaga-ndė tė gjerė pėr tė rrėnjosur nė zemrat e shqiptarėve dashurinė pėr Atdhenė, dashurinė pėr Gju-hėn Shqipe. Duke vėnė dhe jetėn nė rrezik, i vendosur dhe me gu-xim, ai shpėrndante abetaret nė shqiptarėt e mėrguar. U fliste me pasion pėr tė mėsuar me zell gju-hėn amtare dhe kurrė tė mos mo-honin kombėsinė e tyre.
Pasi mbaroi studimet e larta nė Stamboll, hyri nėpunės nė policinė e Stambollit. Duke pėrfituar nga detyra qė i kishte ngarkuar qeveria turke, i solli Shoqėrisė shqiptare shėrbime tė mėdha, duke e mbroj-tur kėtė nga rreziqet, qė i kanose-shin herė pas herė. Por ndjekjet e autoriteteve turke, presioni dhe shantazhi, qė ushtrohej mbi tė, e detyruan tė braktiste postin e nėpunėsit dhe tė shkojė fshehura-zi nė Gjirokastėr. Me vete tėrhoqi 100 copė abetare shqip dhe doku-mente tė tjera pėr t’i pėrdorur nė vendlindjen e tij. Kėtu i ndizet edhe mė tepėr dashuria pėr Atdhe dhe urrejtja pėr pushtuesit turq, tė cilėt i kishin mohuar tė drejtat mė ele-mentare tė kombit shqiptar.
Prandaj kudo qė vinte, cilido, qė takonte i shpėrndante abetaret shqipe pėr t’u mėsuar bashkatdhe-tarėve tė tij gjuhėn e ėmbėl shqi-pe. Nė tė njėjtėn kohė, Sabriu u mėsoi shkrim dhe kėndim gjithė pjesėtarėve tė tjerė tė familjes dhe tė afėrmėve tė tij. Edhe bashkė-shortja e tij, fshehurazi nga e vjeh-rra, mėsonte me kėnaqėsi vjershat e Naim Frashėrit, Andon Zako Ēa-jupit dhe shkrimtarėve tė tjerė tė Rilindjes; mbyllej nė dhomė dhe, krahas punėve tė shtėpisė, i mėso-nte ato me zė tė lartė. Madje, njė ditė, vjehra i tha Sabriut se nusja e tij diēka kishte pėsuar, se mbyllej nė dhomė e diēka fliste e murmu-riste me veten e vet… Me kėnaqė-si tė madhe mėsonte nxėnėsit e zellshėm, si: Ēerēiz Topullin, Idriz Gurin, Hamza Ēiēon, Shemsho Hajron e tjerė.
Ja si i fillon kujtimet e tij patrioti Shemsho Hajro nė librin “Mbi lėvi-zjen patriotike”: “Njė ditė maji nė vitin 1888, kur po kėndonim labė-risht nė tė pėrpjetėn e kalasė sė Gjirokastrės, takuam njė burrė me shtat mesatar, tė shėndoshė, me flokė e mustaqe tė thinjura, i cili na tha: “Shumė bukur kėndoni, o dje-ma! Ju lumtė! Por pa mė dėgjoni dhe mua pakėz”. Filloi tė na rrė-fente njė vajtim pėr Shefki Kallaj-xhinė e pastaj na lėēiti disa vjersha tė tjera… Na pyeti nėse dinim tė shkruanim e tė lexonim shqip. Kur i thamė se nuk dimė, por kemi dėshirė tė mėsojmė, na porositi tė shkojmė te Sabri Kallajxhiu e t’i thonim se na kishte dėrguar Koto Hoxhi, pėr tė na dhėnė abetare dhe ndonjė libėr tjetėr shqip.
Sabriu vazhdon bashkėpunimin me patriotė tė shquar si: Ēerēiz Topullin, Jani Vreton, Koto Hoxhin, vėllezėrit Frashėri. Shtėpia e tij shpesh bėhet ēerdhe e mbledhje-ve tė fshehta. Disa herė kėto mble-dhje bėheshin nė Teqenė e kodrės sė Shtufit, me pretekstin se ishin muhibė, pėr tė mos u ekspozuar para agjentėve turq. Si pasojė e veprimtarisė patriotike, burgoset pėr njė farė kohe tė gjatė nė Sara-ndė, ku u kap me libra abetare shqip. Pas shumė e shumė mu-ndimesh lirohet nga burgu dhe kthehet nė Gjirokastėr, ku vazhdon pėrsėri pėrpjekjet pėr gjuhėn shqi-pe e pėr Shqipėrinė.
Si mbeti shumė kohė pa punė, me ndihmėn e shokėve u emėrua anėtar i Gjykatės, por pa e ndėr-prerė pėr asnjė ēast punėn e tij fisnike pėr mėsimin egjuhės shqi-pe. Shpesh librat dhe abetaret i dėrgonte nė shtėpinė e Thoma Pa-papanos, prej nga pėrcilleshin me persona tė besuar nė Qestorat, ku strehohej Koto Hoxhi. Ky i fundit nė shtėpinė e Sabriut kishte lėnė njė valixhe me libra shqip dhe se-nde personale. Pas atentatit qė iu bė Koto Hoxhit, porositi Sabriun qė, librat dhe sendet e tij t’i dorė-zoheshin vetėm mbesės sė tij, Zo-gullės, e cila qe martuar me njė mjek nga Lunxhėria.
Pasi qėndroi gjashtė muaj nė Gjirokastėr, me kėrkesėn e Sami Frashėrit, kthehet pėrsėri nė Sta-mboll, ku i besohet detyra e mė-parshme si sekretar i “Shoqėrisė sė shkronjave shqip”. Edhe kėtu nuk qėndroi shumė kohė, sepse fi-lluan pėrsėri pėrndjekjet e patrio-tėve shqiptarė. Gjithashtu Patriar-kana dhe konsullata greke nuk e shikonin me sy tė mirė. Kėrcėni-met qė i bėheshin herė pas herė e detyruan Sabriun qė, sė bashku me shokėt e tij tė shpėrndajnė fshehtasi nėpėr miq tė besuar tė gjitha dokumentet shqip. Si rrje-dhojė, kur u kontrollua zyra e sho-qatės nga policėt e oborrit pera-ndorak tė Turqisė, nuk u gjend as-njė dokumnet qė tė fajėsonte patri-otėt shqiptarė. Nė kėto kushte, de-tyrohet tė rikthehet pėrsėri nė Gji-rokastėr, ku vazhdon detyrėn e mėparshme.
Nė vitin 1895 autoritet turke pėr ta shkėputur nga lėvizja patriotike e transferojnė nė Himarė me dety-rėn e Kryesekretarit tė gjykatės. I kallėzuar nga spiunėt, si njeri i dy-shimtė, i bastiset shtėpia, ku ba-nonte, i gjendet korrespodenca me patriotėt e tjerė, si dhe mjaft do-kumente nė gjuhėn shqipe. Pėr kėtė arsye i hidhen pėrsėri prangat dhe dėnohet me burgim 10 vjet, si njeri politik qė i kundėrvihej pera-ndorisė otomane.
Me ndėrhyrjen e miqve u lirua para kohe, por iu mohua e drejta pėr t’u emėruar nėpunės. Mbeti kėshtu pa punė (tre vjet) nė gje-ndje tė rėndė ekonomike, por, plot shpresė e besim vazhdonte punėn pėr idealin e tij tė shenjtė.
Nė vitin 1898 shkon Stamboll, ku merr pjesė nė njė konkurs, qė organizoi Ministria e Drejtėsisė dhe fitoi vendin e parė. Me kėtė dėshmi iu krijua mundėsia tė e-mėrohej nėpunės si pyetės (hetu-es) nė Meēovė, prej nga mė 1900 tranferohet nė Skrapar e nė Lu-shnjė, ku mbeti nė tė njėjtėn de-tyrė gjer nė vitin 1908. Kėtu gjeti mbėshtetjen e Muēo Ēullit, Gani Butkės etj. Gjatė kohės qė ishte nė Skrapar zgjidhet anėtar i Komitetit shqiptar tė Skraparit. Anėtarėt e kėtij komiteti ishin shumė tė nde-ruar dhe tė respektuar, qė gėzonin simpatinė dhe mbėshtetjen e po-pullit. Nė atė kohė Sabri Kallajxhiu shkruante midis tė tjerave: “U ndez njė zjarr qė digjte dhe hapte rrugėn pėr kryengritje”. Disa bashkėpunė-torė tė hordhive turke nuk e shi-ko-nin me sy tė mirė punėn e tij, pra-ndaj ndėrmjetėsuan pėr ta inter-nuar familjarisht nė fshatin Vėrzhe-zhė. Nuk u mjaftuan me kaq, por disa kriminelė tė paguar u orvatėn ta zhduknin fizikisht, duke shkuar natėn tė armatosur rreth shtėpisė, ku ai banonte. Por zhurma e qen-ve, zgjoi njerėzit e shtėpisė dhe fqinjėt, tė cilėt, nga respekti dhe nderimi qė kishin pėr tė, qėlluan me pushkė kundėr kriminelėve, gjersa u larguan. Dashuria e zjarr-tė qė kishte pėr gjuhėn shqipe, shprehet edhe nė pėrgjigjen e dėr-guar njė shoku nė Gjirokastėr, i cili i kishte dėrguar njė lėtėr tė shkruar turqisht:
Letrėn tėnde e kėndova,
Ishte e shkruar turqisht,
Asnjė fjalė s’kuptova,
Tjatėr herė shkruaj shqip!
Nė pragun e 28 Nėntorit 1912, Sabriu ikėn nga Skrapari pėr t’u gjendur nė Vlorė, nė ēastin e ngri-tjes sė flamurit. Atje u aktivizua pėr punė parapergatitore nė organizi-min e kėsaj dite tė shėnuar. Qė-ndroi disa ditė nė Vlorė, ku u njoh pėr herė tė parė me Ismail Qe-ma-lin. Ky, duke vlerėsuar meritat e Sabriut, e emėroi si hetues nė Du-rrės. Nė qershor tė vitit 1913 u kthye nė vendlindjen e tij Gjiro-ka-stėr, ku filloi detyrėn si mėsues i gjuhės shqipe. Nė kohėn e oku-pi-mit italian shėrbeu si mėsues nė shkollėn fillore tė lagjes Pazar i Vjetėr, ku kishte dhe shtėpinė. Pa-staj nė shkollėn mashkullore tė la-gjes Varrosh e mė vonė nė shko-llėn femėrore tė sė njėjtės lagje, ku shėrbeu si drejtor, gjer nė vitin 1924. Pėr arsye tė moshės sė ka-luar dhe tė keqėsimit tė shėndetit, largohet nga detyra e mėsuesit nė moshėn 65 vjeēare. Qeveria e Fan Nolit e vlerėsoi si patriot dhe mė-sues tė gjiuhės shqipe, i caktoi njė pension pleqėrie, tė cilin e gėzoi vetėm katėr vjet, gjer nė vitin 1928, kur pensioni iu ndėrpre nga qeve-ria e Zogut. Nuk kaloi shumė kohė, kur mė 7 shkurt 1929 vdiq i pez-matuar, se nuk e la Shqipėrinė, a-shtu siē e ėndėrronte. Miqtė dhe shokėt e tij e pėrcollėn me nderime nė banesėn e fundit. Gazeta “Dri-ta”, e marsit tė vitit 1929, nxorri nė pah vlerat dhe pėrpjekjet pėr pėr-hapjen e gjuhės shqipe.

Pranvera Karagjozi,
Mėsuese pensioniste
Njė ėndėrr
e realizuar


Kjo duhet studi-uar. Kur i me-nēuri tė kup-tojė do tė bė-het njė ripėrtypės ose dė-shirėhumbur e njė ėndė-rrimtar humbur, ėndėrrim-tar froni, do t’i duket i lehtė drejtimi me kėta, qė sot i njihni, por tė tė qė-ndrojė te Meta e tė tjerė, tė dukshėm dhe tė padu-kshėm.
Meta mė kujton Nolin, se Noli i ka ndarė shqip-tarėt nė treva. Kanė kaluar rreth 70-80 vjet dhe psi-kologjia e tij e ndarjen nė treva ekziston.

Hall i madh me skrapar-llinjtė,
ka rrezik tė hash dhe dru,
Dy-tre ministra le tė rri-nė,
se na duhen dhe pa tru.

Origjina ėshtė pikėpa-mja, ku Napolon Berisha qėndron shumė lart sot. Rrugėn e konsolidimit tė demokracisė nė Shqipėri, hyrja nė NATO, lėvizja e lirė nė Evropė, njė vlerė-sim i njėzetė viteve tė shkuara, ne kėtu do tė je-mi.
Ne dhe historia do tė bėjnė me kohėn dhe pu-nėn e vet.
Gabime ka, por pa to nuk bėhet dhe nuk ku-ptohet kush ėshtė zgjidhja dhe avokati mė i mirė nė botė.
Ky ėshtė Berisha i so-tėm, me tė mirat dhe tė kėqijat e tij...

Thėnie e madhe bektashiane:



“Mė i pazoti i tė gjithė njerėzve ėshtė ai qė nuk mund tė gjejė njerėz tė sinqertė gjatė jetės sė tij. Por mė i pazotė akoma ėshtė ai qė e gjen njė mik tė tillė dhe pastaj ai e humbet”

HISTORIA NĖ ARKIVĖ
Pinjollėt e gjallė: Vilson Topulli

Njė takim rastėsor kemi mundur te bejme me njeriun mė tė afėrt tė familjes sė Topullarajve, kuptohet nga brezi i vjetėr, qe ndodhet nė Tiranė. Njė grup intelektualėsh po e dėgjonin me vėmendje. Rastėsia e solli qė korrespodenti ynė Al-ban Gjirokastra tė prezantohej me tė. Takimi qe shume i thjeshtė, por edhe Vilsoni njė burrė i thjeshtė, shtalartė, me shumė rrudha tė bukura nė ballin e tij, vite qė trego-nin fisnikėri dhe krenari.
Vilson Topulli, i datėlindjes 28 nėntor 1935, fjalėpak dhe me mall. Ai dėshiron tė tregojė pėr ne:
Prej 20 vjetesh jeton nė Kanada dhe sa here vjen ketu, thote se gjen njė Shqipėri tė ndryshuar. Gėzohet, ēmallet dhe shpreson tė rikthehet pėr tė jetuar kėtu. E merr malli pėr ēdo pėllėmbė mali e toke, Gjirokastėr e Dunavat, Manalat, Gjirokastra me Karagjozatė, Topulla-raj, Ēiēo e tjerė. Por edhe pėr shokė tė tjerė ng Lazarati, nga Alikajt dhe nga Bocajt. Tregon se ėshtė takuar me Abaz Kupin, Bahri Omarin.
“I kam shėrbyer…Kam qenė i vogėl. Vajtėn vite, por mė kujtohet Jonuz Bocaj. Kam qenė ēoban me dhi me tė. Jonuzi s’kishte djem. Kishte vajza. Na jepte ēdo gjė Nanaja, gruaja e Jonuz Bocit. E thėrrisnin Dado. Na bėnte byreqe, lakrorė, musaka. Oh , ē’tė haje!.
E ē’tė kujtoj mė. Ishim tė vegjel nė Sarandė, loznim nė shtėpinė qė kemi atje. Shkonim dhe nė Ksamil, nė ēifliqet tona. Ditėt e fėmijėrisė i kalonim bashkė me djem-tė e xhaxhallarėve: Halitin, Myfitin, Karamanin dhe Bar-dho Topullin. Bėheshin 10 fėmijė. Te Pellgaqet, qė rrinim, rrinim dhe nė shtėpinė e Kordhocės, se babai ish-te nė Itali, i dėnuar nga Zogu, njėqind e njė vjet. Po bvri gjashtė dhe me 1934 doli nga burgu. Shokėt e mi tė fė-minisė: Skėnder Shtino, Baftjar Dobi, Lufti Sino e tė tjerė. Omeri Nishani ma shpėtoi babanė, Presidenti i parė i Shqipėrisė! Gjirokastra e penės dhe e pushkės, na pyet pėr rrugėt, lagjet, ēezmat dhe sokaqet.
“Kam shumė mall, thotė, dhe ne jemi Karagjozatė. Por njė njeriu ynė luftoi shumė me top dhe na mbeti mbiemri “Topulli”. Me origjinė jemi nga Suli. Oh, sa shokė fėminie!
Na pyet : ‘”Rron filani, rron filani?”
Tarafet dhe fiset e Gjirokastrės ėshtė vėshtirė t’i zbu-losh. Janė tė lidhura si qershitė. Kur merr njė, merr dhje-tė. Misioni i kryer i tij familjar. Fėmijėt e tij tė diplomuar jashtė shtetit, por brengat e rikthejnė nė origjinė, pronat, malli, dėshirat, rinia e shkuar e tij.
Jetėn e tretė tė tij shpreson ta kalojė nė vendin e tij. Shpresojmė tė na thotė dēka dhe ai thotė: “E vlerėsoj ec-jen pėrpara tė vendit. Ndryshimet kanė arritur nota evro-piane”.
Vlerėson, pa dallim ata qė luftuan me pushkė dhe penė. Gjithė ata atdhetarė e tė persekutuar e tjerė, arsimtarė…
Demokracine e sotme e tė brishtė mund ta bėjė ve-tėm njė ekonomist. E mbėshtet atė. Po likujdon pronėn, se boll vuajtėn shqiptarėt. Ėshtė i kėnaqur me vėshtirė-sinė e lire qė arritėn. Ėshtė i kėnaqur me qenien e Shqi-pėrisė nė NATO.
“Tashti fillon koha qė t’i tregojmė botės Evropės, kul-turėn, trimėrinė dhe fisnikėrinė, historinė dhe demokra-cinė, qė sot kemi arritur, dallimin sot dhe dje, qėllimi i arritur… Por duhet punė, bashkim kombėtar dhe vetėm kėshtu vlen mirėsia pėr ēdo shqiptar nė shtėpi. Mė shu-mė informacion na dhuron librin kujtime nga Bajo To-pulli,vėllim i parė .
Njė botė dhe histori e madhe. Do tė gjeni shumė tė vėrteta dhe shumė gjera tė pathėna. Vitet e mėrgimit tim mė zgjuan shumė mall. Eh, sa qeveri janė ndėrruar qysh atėherė dhe tė tėrheq tė jesh i vėmendshėm !”
Flet me emocion. Tė bisedosh me tė, nuk del dot nga tradita, historia, regjimet, sistemet, hallet dhe problemet e kaluara nė misteret e rrudhave tė tilla nė ballė. Por edhe sytė e tij tė bindin; zėri i tij ėshtė optimist. Ėshtė pėr vendin, flet pėr Shtėpinė e Topullaraj, shtėpinė e Ēerēizit, si i thonė. Por shprehimisht thote se ndihet i vle-rėsuar, i respektuar nga drejtuesit e qeverisė sė sotme. Gjithmonė u thotė fėmijve: “Kthehuni dhe kontribuoni kėtu, nė vendin tuaj...Diplomat tuaja vlejnė shumė kėtu. Tė jenė aktivė nė jetėn e vendit. E pėrmallon Gjirokastra, i zgjon lidhjet e fisit dhe tė gjakut. Saranda i kujton fėmij-ėrinė dhe Tirana shkollėn dhe Universitein...
“Gjirokastra ėshtė ėndrra ime. Aty gjej veten. Isha i vogėl. Kujtoj kushėrinjtė e nėnės sime: Dine Loloēin, anenė Loloēi, Koēiajt dhe Gabajt, Kukaj dhe tė tjerė”.
Nuk flet dot mallėngjehet.
Fatkeqėsi, qė nuk e zgjatėm dot intervistėn, por shpresojmė qė, pas kthimit nga Kanadaja, tė flasim mė shumė me kėtė njeri tė madh.


Gjirokastra e penės

Gazeta “Udhėt e Ko-mbit” nė Gjirokastėr u ndal nė Drejtorinė Rajonale tė Arsimit (DAR) e Gjirokastrės me njė fy-tyrė tė re, tashmė me ndry-shime rrėnjėsore stafi, po dhe gjerėsisht.
Nė bisedė me Drejtorin e DAR, zotin Arjan Pano, me-suam se po punohet pėr zbati-min e udhėzimve tė Ministrit, zotit Myqerem Tafaj dhe tė Kryeministrit, personalisht pėr Gjirokastrėn.
Drejtori i sotėm, djali i profe-sorit Aleko Pano, i angazhuar dhe i pasionuar tregon: “ Gjiro-kastra ėshtė e vogėl. Tarafet bėjnė punėn e vet, por ndryshi-met pėr njė cilėsi tė mirė arsi-more, pėr njė nivel mė tė lartė nė arsim, nė qark, po vazhdoj-nė. Jemi drejt njė rruge pa kthim mbivlere, mbi zbatimin e udhėzimeve tė MASH, por gje-ndemi dhe pranė faktit se kemi ende shumė punė pėr tė bėrė. Ngarkesa vjen nga vitet e shku-ara, e cila ka bėrė qė tė kemi probleme, por sot funksionojnė mbi vlerėn, mbi profesionistin dhe mbi resepektimin e ēdo te drejte, qė nga fėmija e kopshtit e deri tek nxėnėsi parauniver-sitar.
Ėshtė privilegj tė punosh nė DAR, por, nė tė njėjtėn kohė, puna tė bėn qė, siē shihni, jemi nė njė lėvizje tė gjerė nė qar-kun tonė. Arsimi po konsolido-het, po zgjidhen problemet e mbartura. Tashmė problemet me shoqatat nuk ekzistojnė mė. Specialistėve te fushave po ju gjendet vendi i tyre. Angazhimi dhe vlerėsimi maksimal i Drej-torisė sonė ka bėrė qė tė jemi nė njė nivel tė kėnaqshėm. Pro-blemet qė kemi me kopshtet, me shkollat e me dimrin qė po vjen, po luftojmė qė t’i kalojmė sa mė mirė, pėrgatitjet pėr ngrohjet dimėrore”.
Takuam aty dhe zotin Adil dhe mėsuam se detyrat ishin tė mėdha tė vėshtira, por tė gjitha tė mundshme. Tė dy titullarėt, djem tė rinj, me vullnetin e tyre, kėrkojnė t’i japin njė fytyrė tė re arsimit nė qarkun tonė. Me pasion dhe dėshirė na premtoj-nė se puna e tyre do tė jetė e njė cilėsie dhe e njė niveli tė lartė.
Na ftojnė qė mė konkretisht tė lidhemi pėrsėri ne si “UDHĖT E KOMBIT”. Ndienin pėr detyrė zgjimin e vlerave tė kuadrove tė arsimit tė dalė nė pension dhe ne u kėrkuam qė zgjimi i tyre dhe njė bashkėpu-nim me ta do tė kishte njė fryt-dhėnie mė tė mirė nė arsimin e Qarkut Gji-rokastėr.
Urime dhe suksese! Kėsaj radhe nė DAR. Perkushtimi ynė ka tė bėjė gjithmonė me tė ar-dhmen mė tė mirė tė fėmijėve tė qarkut tonė.

Intervistoi: Alban Gjirokastra

Lufta e bandave nė faqet e njė libri

Pasi ke lexuar “Krimi dhe antikrimi” tė Bujar Hoxhės

“E rėndė-sishme nuk ėshtė tė kesh kaq shumė ide.
E rėndė-sishme ė-shtė tė vėsh nė jetė njėrėn prej tyre”.

UGO BERNASKO


Te Bujar Sh. Hoxha, nė librin e tij “Krimi dhe Antikrimi” gjej-mė eksperiencėn mė tė mirė shqiptare nė luftėn ku-ndėr bandave dhe krimit nė Shqipėri.
Vendosja e njė korelacioni me tė drejtė ndėrmjet proble-meve tė ngritura dhe zgjimi i ty-re, ka rėndėsi thelbėsore pėr njė trajtim tė plotė, objektiv sot e nė tė ardhmėn nga shkollat dhe Universitetet e profilizuar.
Ky ėshtė Bujar Hoxha, njeriu qė lindi nė Kavajė mė 08.04. 1955. Nė vitin 1978 diplomohet nė Shkollėn e MPB; mė pas pėrfundon Fakultetin e Drejtė-sisė dhe mban titullin Avokat. Drejtues dhe titullar nė shumė rrethe tė vendit. Aktualisht Shef Sektori nė Drejtorinė e Krime-ve tė Rėnda.
Studimet e shkrimet e tij ja-nė njė shkollė qė bota sot e vle-rėson pėr parandalimin e krimit dhe paralizimin e bandave. Shkrimet e tij kanė njė harmoni brenda njė shekulli nė vend, Ballkan, Evropė dhe mė gjerė. Mbart njė eksperiencė tė pazė-vendėsueshme kombėtare dhe ndėrkombėtare, qė pa dyshim kėrkon studim tė thellė.
Kėtu ngrihet lart puna e pa-lodhshme, vėshtirėsitė, proble-met, pėrgatitja pėr parandalimin e krimeve dhe paralizimin e ba-ndave...Ėshtė tepėr serioz zba-timi me rigorozitet i ligjit.
Sot bota kėrkon tė ngrerė njė industri pėr parandalimin e krimit me njerėz tė specializuar. Jeta e punonjėsit tė policisė ė-shtė e shtrenjtė, ndaj ne shpre-him vlerėsim pėr punėn e kėty-re njerėzve tė palodhur, pėr rrit-jen e demokracisė e lirisė sė njeriut, nga dita e lindjes e deri tek ajo e ikjes nga kjo botė.
Kėtu fillon dhe mbaron pu-na, kultura, dashuria e ligji te punonjėsi i Policisė sė Shtetit Shqiptar dhe mė gjerė...
Qeveria shqiptare, sot krye-ministri i saj Prof. Dr. Sali Beri-sha ėshtė angazhuar dhe ne prioritetet e saj ka vlerėsimin e punonjėsit tė policisė. Pady-shim, duke u mbėshtetur nė ligje dhe konventa ndėrkombė-tare pėr vlerat, virtytin, dashu-rinė dhe ndershmėrinė e njeri-ut zbatues tė ligjit, respektin dhe vlerėsimin e tij tė madh.
Ndaj, duke u mbėshtetur nė eksperiencėn shumėvjeēare nė pėrballje me krimin, ia vlen stu-dimi i librit tė zotit Bujar Sh. Hoxha.


Udhėtim nė luginėn e Kardhiqit

Tė udhėtosh sot nėpėr lu-ginėn e lumit tė Kardhiqit ka vetėm njė “portė” nga ku mund tė depėrtosh dhe kjo ėshtė Qafa e Zeneles. Vetė lumi i Kardhiqit derdhet nė Drino, afėr kalasė sė lashtė romake tė Palokastrės. Por nė fakt rajoni gjeografik i luginės sė Kardhiqit, nuk di pse, por konsiderohet krahi-nė qysh nga Ura e Kardhiqit, pėrbri sė cilės kalon rruga nacionale Te-pelenė - Gjirokastėr, e deri thellė mes maleve nė Qafė tė Skėrficės.
Udhėtimi nėpėr kėtė krahinė aktualisht ėshtė kėnaqėsi dhe mu-ndim njėherėsh. Ēepuna dhe Ze-nelaj, dy vendbanime tė jetėsuara nė gjysmėn e parė tė shekullit XX kalojnė lehtė. Janė fshatrat mė shumė tė banuar tė zones, pėr shkak tė afėrsisė me rrugėn nacionale, por kurrsesi nuk kanė peshėn dhe rėndesėn e fshatrave tė tjerė tė kėsaj zonė si Plesati, Prongjia, Kardhiqi, Kakodhiqi, Zhu-lati dhe Fushėbardha.
Peizazhi natyror dhe peizazhi historik kėtu shkrihen nė njė dhe vetėm, ndėrsa rruga ekzistuese tė lodh, ndėrprerja e punimeve nė rrugėn e re qė lidh Rėzomėn me zonėn e Kardhiqit, apo Gjirokast-rėn me Delvinė-Sarandėn, tė trishton. Traseja e rrugės sė re nuk ėshtė gjė tjetėr veēse njė shteg e korridor i lashtė rrugor mes maleve, qė ėshtė pėrdorur nė tė gjitha periudhat e jetės njerėzore qysh nga prehistoria, antikiteti e mesjeta prej ilirėve, epirotėve, maqedona-sve, romakėve, sllavėve, turqve, grekėve, italianėve, gjermanėve. Por punimet pėr ndėrtimin e rrugės sė re qė ka nisur nė kėto gjurmė tė lashta qysh 3 vjet mė parė, ka mbėrritur deri nė afėrsi tė Kardhi-qit, fakt qė zona tė vazhdojė tė mbetet e izoluar nga bota. Banorėt e pakėt tė mbetur nė fshatrat gjysmė apo tėrėsisht tė braktisur nuk mund tė lėviznin lirisht. Nė kėto 20 vitet e fundit fenomeni i shpopullimit ndodhi me shpejtėsi marramendėse. Fshatrat dikur “hi-jerėndė” me emėr e histori me nga 200-300 shtėpi si Fushėbardha, Kardhiqi, Zhulati e Prongjia, sot janė katandisur nė vendbanime pa jetė e gjallėri.
Ringjallja kėtu pritet tė vijė nga ajo rruga e re e lėnė pėrgjysmė, rruga Ura e Kardhiqit - Sarandė me gjatėsi 37 kilometra, ku deri tani ka vetėm 7 kilometra trase. Kėsisoj shtegu i udhės sė lashtė, nga ku rreth 2300 vjet mė parė Mbreti Skerdilajd, kunati i Teutės sė Durrėsit, i solli fitoren mbi foinikasit Mbretėreshės ilire, vetėm sa ka zgjuar shpresat te banorėt e mbetur dhe te bashkėfshatarėt e ikur “nė kurbete, e nė qytete”.

Guri i lartė i Cepos dhe manastiri i kuvendeve labe

Pėr tė udhėtuar ėshtė e vėsh-tirė nga rruga, pėr tė nisur reportazhin ėshtė e vėshtirė nga historia. Nga ta nisėsh kėtu, nga “po-rta e madhe” e krahinės, manastiri i Cepos, apo nga lavdia e dikursh-me e Kardhiqit, nga lashtėsia e Zhulatit, apo nga historia e Fushėbardhės. Manastiri historik i Cepos nuk ėshtė vetėm njė gjurmė e ndritur e krishterimit tė hershėm tė Labėrisė, por edhe vendi i kuve-ndeve historike. Ai ndodhet poshtė njė prerjeje shkėmbore tė shpatit verior tė Malit tė Gjerė, nė njė nga pikat mė strategjike tė dy luginave, asaj tė Kardhiqit dhe Luginės sė Drinos. Pėrreth manastirit, ca tufa cangadhesh mėrzejnė nėn hijet e pemėve tė rralla e tė lashta. Ca fėmijė qė luajnė bri tufave, ndėrsa vėshtrimi ynė rrok njė hapėsirė tė paanė qė nis nga gryka e Dragotit dhe e Tepelenės, nė Odrie e Lun xhėri, nė Picar, Kolonjė e Golėm, dhe nė perėndim nė brendėsi tė fshatrave Prongji, Kardhiq dhe Ka-kodhiq, qė shtrihen nė tė djathtė tė rrjedhės sė lumit Kardhiq. Tej qa-fės sė Taroninės janė Fushėbar-dha, Zhulati dhe mė tej Tatzati i Rrėzomės sė Delvinės.
Zhulati, sot njė fshat i zakonsh-ėm me dy mėhalla qė u pėrkasin dy besimeve, me siguri dikur ka qenė njė qytet. Pėr tė mjafton tė kujtojmė se ėshtė fshat me kėsh-tjellėn mė tė vjetėr se ajo e Ka-rdhiqit dhe se ėshtė vendi ku lindi Kanuni i Labėrisė. Njė nga shoqėruesit tanė, kryetari i Komunės sė Cepos, Dragush Logli, ėshtė zhulaqot dhe kėtu nis shpėrthimin e tij me legjendat dhe rrėfenjat e Zhulatit. Papa Zhuli, sipas tij, ishte njė prift i menēur dhe atij i atribuohet grumbullimi dhe pėrpunimi i tė drejtave zakonore tė krahinės sė Labėrisė. “Ndonėse Kanuni i Labė-risė ka origjinė qė nga lashtėsia, gojėdhėna popullore ia atribuon Kanunin e njohur tė Labėrisė Papa Zhulit nga Zhulati, qė mendohet se ka jetuar nė shekullin XI. Pėr tė gojėdhėnat dhe dokumentet thonė se ka qenė prift dhe ėshtė njohur si prijės i Kurveleshit nga normanėt gjatė pushtimit tė tyre ndo-shta nė vitin 1081”, tregon Dragushi. Nė fakt edhe shumė historianė thonė se figura e Papa Zhulit i takon kohės sė Bizantit, ēka dėshmon se gjurmėt e Kanunit tė Labė-risė gjenden qysh atėherė dhe kanė vepruar nė praktikė krahas monokanunit bizantin. Pėr kėtė le-gjendė ka shkruar edhe Eqrem Vlora (Shejzat 1957), pavarėsisht se ende nuk janė gjetur doku-mente tė shkruara.
Njė nga kėngėt mė tė vjetra dhe mė tė bukura nė Zhulat ėshtė ajo e trimit Petro. “Lum, o bir, Pet-ro Zhulati /Kal i kuq sa gjysmė shpati / Me Bizant tė zu inati / Ē’i bėre gjithė ata trima / Me kuaj si vetėtima / Jataganėt vringėllima”. Njė pėrplasje me pėrmasa tė mė-dha duhet tė ketė ndodhur, derisa gojėdhėna qė sjell kėnga e moēme ruhet me fanatizėm pėr afro 9 she-kuj.
Me gjithė atmosferėn legjenda-re dhe pamjet e papėrsėritshme tė peizazheve dhe dramave tė naty-rės dhe historisė, pėrsėri ka trish-tim. Maleve tė larta dhe tė akside-ntuara nga rrėketė qė presin si me thikė shpatet shkėmbore, forma nga mė tė ēuditshmet tė shkėmbit, bimėve dhe ujėrave. Fushėza tė gjelbra nė hapėsirėn e ngushtė tė maleve. Idetė pėrthyhen dhe me-ndimi rrėzohet nė honet qė tė shfa-qen papritur ngado. Imazh i mah-nitshėm, pa limit e kufi ngjyrash. Brenda kėsaj mrekullie tė natyrės dallohet lehtė varfėria e sotme dhe aty-kėtu edhe ndonjė shenjė e vo-gėl nga lavdia e dikurshme. Bano-rėt me urtėsinė dhe thjeshtėsinė e tyre fisnike tė rrėfejnė historinė me kėngėt e tyre tė vjetra. Zhulati ruan mė shumė se kushdo tjetėr nė kė-tė krahinė krenarinė e pamohuesh-me tė origjinalitetit. Me krenari dhe sinqeritet tė tregojnė “Mėhallėn e tė krishterėve” vendosur nė shpa-tin pėrballė fshatit tė sotėm. I fund-it i krishterėve ėshtė larguar nga fshati nė vitin 1960.
vijon nė numrin e ardhshėm


[justify]
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
"UDHET E KOMBIT" NR.12
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Politikė-
Kėrce tek: