Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 GAZETA "Udhet e Kombit" Nr. 16 prill 2011

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Marenglen Koēiu
Anėtar i ri
Anėtar i ri
avatar

Male
Numri i postimeve : 152
Age : 49
Vendi : Gjirokastėr, Albania
Registration date : 28/01/2010

MesazhTitulli: GAZETA "Udhet e Kombit" Nr. 16 prill 2011   Tue May 03, 2011 4:07 pm

Botuar nėn kujdesin e LZHK, Qarku Gjirokastėr Nr. 4 (16) Viti II i botimit

PRILL 2011





“Shqiptarėt vijnė nga njė shtresė e lashtė. Shqiptarėve u ka mbetur pak kohė latente, e cila shpėrthen herė pas here nė njė jetė tė re. Prandaj prej gjithė shkrimtarėve shqiptarė na del pėrpara fytyra e shqiptarit tė pėrjetshėm”



Eqerem Ēabej

Marrė nga “Pėr gjenezėn e literaturės shqiptare”


ARVIZU: Jo dhunės nė fushatė



Ambasadori amerikan nė Tiranė, ka nėnvizuar rėndėsinė e ba-shkėpunimit mes pu-shtetit qendror dhe atij vendor, duke shtuar se tendenca ku duhet tė ecė Shqipėria ėshtė qė mė shumė autoritete nga qendra ne lokalitete.

Arvizu nuk ka lėnė pa pėrmendur edhe procesin zgjedhor dhe fushatėn. Ai ka deklaruar se ka njė shqetėsim tė kuptueshėm pėr integritetin e procesit dhe pėr kėtė arsye ka pėrmendur praninė e konsiderueshme tė vėzhguesve tė huaj qė do tė ndjekin kėtė proces.

“Ka shqetėsim tė kuptueshėm pėr integritetin e procesit zgjedhor. Mendoj se ka patur pėrmirėsime me kalimin e kohės, por qartazi ka pėrparim qė duhet bėrė. Dhe, sikur jeni tė informuar, ekipi qė do tė merret me vėzhgimin e zgjedhjeve nė Shqipėri ka nisur tė vijė. Ata do punojnė ngushtė me KQZ-nė dhe dy partitė. Ne tė gjithė dė-shirojmė tė punojmė sė bash-ku qė kėto zgjedhje tė jenė tė hapura, tė ndershme dhe transparente.

Pika e fundit ėshtė se, e di qė ka patur incidente dhune tė lidhura me fushatėn. Ėshtė e qartė qė dhuna nuk duhet tė luajė asnjė rol nė zgjedhjet demokratike. Ėshtė e kuptueshme qė njerėzit kanė preferencat e tyre dhe janė tė gėzuar ta shprehin kėtė. Dhe mendoj qė kjo ėshtė njė gjė e mirė, por do t’iu kėrkoja njerėzve, ata qė ndihen mė shumė entuziastė se c’duhet, qė ta frenojnė pak veten”, ka deklaruar Arvizu.

I pyetur nė lidhje pėr nevojėn e shpeshtė tė ndėrhyrjes sė ndėrko-mbėtarėve nė konfliktet e politikės shqiptare, Arvizu deklaroi:

“Unė mund tė flas vetėm nė e-mėr tė SHBA, qartazi ne duam mė tė mirėn pėr kėtė vend. Askush nė komunitetin ndėrkombėtar nuk ka interes pėr tė shėrbyer si mediator apo arbitėr. Mendojeni si tė ishte njė lojė futbolli dhe nėse do ishe njė arbitėr, duhet tė kesh mjaftueshėm kartona tė kuq.

Dhe nėse do jesh arbitėr nė Shqipėri, nuk mendoj se ka mjaftueshėm kartona tė kuq. Kėto janė cėshtje qė shqiptarėt duhet t’i zgjidhin vetė.

Por kjo nuk do tė thotė qė komuniteti ndėrkombėtar nuk ėshtė i interesuar, apo i shqetėsuar. Ne jemi tė interesuar dhe tė shqe-tėsuar dhe do ofrojmė ndihmėn tonė aq sa mundemi. Por besomėni, qeveria dhe strukturat e shtetit shqiptar janė tė forta mjaftueshėm pėr ta realizuar kėtė vetė”, ka theksuar Arvizu.



Aleanca dhe identiteti



8 maji ėshtė njė tjetėr test i bashkimit te se djathtes shqiptare me LSI-ne e Ilir Metes. Vle-at 20 vjecare tė demokracisė sot jane nė provė dhe zgjedhjet do jene te veshtira sidomos ne vendet ku kandidatet jane te LSI-sė, si Gjirokastra, Elbasani, Lushnja, Tirana ne mini bashkite etj. Llogaria eshte teper e veshtire llogoria (luani PD me miun LSI). Koha do te vertetoje me ralitetin pasoje e me sakt rrėnimin e pjeserisht shkateri-min e se djathtes shqiptare, ku vyrtiti i idealisteve te djathte e gjithe atyre qe sakrifikuan, pse jo edhe jeten e tyre per nje demokraci qe endrat ju shka-teroi gjithcka ne breza (mish i huaj ne ideal e realitet krijon nje pamoralitet ne konfortimin sot mbasi ora e djathte ka ngelur politika eshte kthyer ne nje nister qe zoti ngelet ti japė zgjidhje.

Interesat kombetare vertet jane primare, por nuk durohet ndjehen te fyer e jashte njerezit me karakter e vizjonaret hesh-tin ne karige shume prej te njejteve ne karige prej 20 vitesh tashme po dhe shume politika-ne qe frenojne dhe brezin e ri te hyje ne politiken shqiptarevendi ne test politik ideologjik thirja e zerit te bazes kerkon zgjidhje racionale jo eksperiment biologjik me 8 mije vota te komandosh shtetin njeriu qe e dine mire shqiptaret se si dhe sa vota ka LSI miku im z KRYEMINISTER, Z KRYETAR I PARTISE DEMOKRATIKE DOKTOR NDJEHEMI NGUSH-TE KUR JU SHOHIM NE LLOGOREN E ZGJEDHJEVE ME I METEN sheshove vertet shum e shume probleme gjat karieres suaj politike me shume e shu-me qe dje qene kunder-shtaret n 1 tyaji dhe pd perse nuk gjendet nje zgjidhje me LZHK E DASHAMIR SHEHIT E TE TJERA FORCA TE DJATHTA vendi eshte perballe zgjidhjes etnike, baskimi na jep fuqine e dinjitetin e munguar misjoni juaj eshte pa dyshim i madh e komford kombetar eshte mundesia e zgjidhjes tavolina enveri ka vdekur; do te deshironim qe vet ju te reklamonit ide zgjidhjesh urojme qe te gjendet nje zgjidh-je



MARENGLEN KOĒIU: njeriu i LZHK pėr bashkinė e Gjirokastrės



Marr pėrgjegjėsi, jap qytetari



MarrMarenglen Ibrush Koēiu, lindur mė 27.04.1968

Lindur dhe banues nė Gjirokastėr

Kombėsia e shtetėsia shqiptare

Martuar me Invelda Ēiēo, ka dy fėmijė: Klarkin dhe Ralfin

Mbaruar Institutin e Kulturės Fizike “V.Kushi” Tiranė

Nip I dy Pishtarėsh tė Demokracisė

Sot kryetar i LZHK pėr Qarkun e Gjirokastrės

Sot drejtor dhe botues I gazetės “Udhėt e Kombit”

Nė 6 vitet e drejtimit tė LZHK Gjirokastėr, nėn kujdesin e tij I ėshtė dhėnė titulli “Qytetar Nderi” Ramush Hajradinajt, si dhe zotit Ėiliam Uoker, ambasador i sigurisė nė Europė.

Njėkohėsisht njė zė ndryshe kombėtar nė kėshillin bashkiak dhe nė komunat qė ai drejton. Njėkohėsisht kandidat pėr deputet i LZHK nė vitin 2009, sot kandidat pėr kryetar tė bashkisė sė Gjirokastrės, mė e madhja nė jugun e vendit.



Thanė pėr Koēiun





Nje ze ndryshe, qe quhet LZHK, pritet te degjohet fuqishem ne 8 maj ne Gjiroka-ster. Marenglen Koēiu, eshte alternativa qe do te surprizoje kedo me mbeshtetjen qe gezon nder gjirokastritet. Gara per bashkine e Gjirokastres, edhe per kete veēa-nti, eshte akoma me e bukur dhe me terheqese ne qytetin e gurte. Ata qe pandehin se jane dinosauret e politikes, per shkak se vijne nga dyer te medha, PS E PD, ka-ne per te pare se u duhet te perballen me sfiden Koēiu. Urime, marrsh voten e te gjitha atyre qe dine qofte edhe nje varg te vetm nga Hymni Kombetar dhe qe i ngre ne kembe e i rrenqeth qofte edhe nje tingull i vetem i tij. Urime Marenglen Koēia, sfida e betejes per Gjirokastren. Th.Nika

Mariglen Kociu eshte nga ata njerez qe vendlindjen e tij Gjirokastren e ka pare dhe e shikon si djep te rilindjes kombetare, si qytet te vlerave dhe ideve te medha, qe meriton zhvillim dhe prosperitet, si qytet qe duhet te hape me fort dritaret drejt ndryshimeve te medha dhe integrimit, si qytet qe ka dhene shume dhe ka marre pak ose aspak,si qytet qe duhet te perfaqesohet po kaq denjesisht sa dhe vete emri i madh qe ka. Shele Ėps





Ambasadori i OBE: Zgjedhje me standarte, por pa ndryshime nė Kod



Ambasadori i OSBE-sė, Eugen Wolfarth, gjatė njė vizite nė qytetin e Gjirokastrės, ka ritheksuar edhe njė herė dje nė mesditė se zgjedhjet pėr pushtetin vendor, qė do tė mbahen nė 8 maj nė Shqipėri, do tė zhvillohen bazuar nė Kodin Zgjedhor qė ėshtė ende nė fuqi dhe kjo gjė nuk paraqet asnjė pengesė pėr tė garantuar zgjedhje tė standardeve ndėrkombėtare. Sipas tij, nė kushtet aktuale, kur duhet pak mė shumė se njė muaj nga dita e kėtyre votimeve, nevojitet angazhimi i tė gjithė faktorėve dhe subjekteve politike qė organizimi i tyre tė finalizohet me sukses, duke respektuar nenet e Kodit aktual Zgjedhor. Sipas ambasadorit tė OSBE-sė, Eugen Wolfarth, nuk do tė ishte normale dhe nė kohėn e duhur nėse nė momentet e tanishme do tė ndėrmerreshin ndryshime nė nenet e Kodit Zgjedhor, sepse edhe kandidatėt e partive pjesėmarrėse nė kėtė garė elektorale nuk do tė mundeshin tė orientoheshin dhe tė hynin lirshėm nė kėto zgjedhje, pasi ndryshimet qė mund tė propozoheshin pėr Kodin nė momentet e fundit para mbajtjes sė zgjedhjeve nuk do tė arrinin tė pėrvetėsoheshin prej tyre. Ambasadori i OSBE-sė tha nė Gjirokastėr se, tė gjitha propozimet qė janė hedhur nė tavolinėn e bisedimeve tė partive kryesore nė Tiranė priten tė diskutohen mes palėve, megjithatė kandidatėt duhet tė hyjnė nė garė me dėshirėn e mirė pėr tė pasur njė proces sa mė tė besueshėm duke respektuar nenet dhe pėrmbajtjen e Kodit aktual. “Shqipėria ka tė gjitha mundėsitė pėr tė pasur zgjedhje tė lira e tė ndershme, pasi i ka tė gjitha strukturat”, - tha Wolfarth. Gjatė njė konference shtypi me gazetarėt nė Gjirokastėr, ambasadori Wolfarth ėshtė pyetur edhe pėr problemet shumė tė debatuara tė regjistrimit me vetėdeklarim tė popullsisė pėr pėrkatėsinė etnike dhe fetare, dhe qėndrimin qė ka OSBE-ja nė lidhje me kundėrshtimet qė kanė dalė nė opinion nga subjekte tė shoqėrisė civile. Duke u shmangur nga njė pėrgjigje e drejtpėrdrejtė, zoti Wolfarth nėnvizoi se regjistrimi i popullsisė, pavarėsisht nga kėto opinione do tė zhvillohet brenda kėtij viti dhe se ky proces ėshtė disi i vonuar, sepse duhet tė ishte zhvilluar kohė mė parė. Regjistrimi i popullsisė, sipas zotit Wolfarth, i shėrben shoqėrisė dhe shtetit pėr tė bėrė njė planifikim zhvillimi sa mė real dhe tė bazuar nė tė dhėna tė sakta nė tė gjithė vendin. Megjithatė, ambasadori i OSBE-sė nuk e shikon si dramatike shtyrjen e kėtij procesi nė njė afat tė mėvonshėm, duke mos komentuar opinionet e grupeve tė ndryshme qė janė kundėr regjistrimit mbi baza etnike dhe fetare. “Nuk kam se ēfarė tė them pėr kundėrshtimet, por shikoj qė tė gjithė ata qė jetojnė nė Shqipėri janė qytetarė shqiptarė dhe nuk mendoj se duhet tė jenė ndryshe”, - tha Wolfarth



Projekti ynė, i LZHK vlen tė votohet



Levizja per Zhvill-im Kombetar kerkon voten tuaj per nje ze ndryshe tuajin ne bashkine e Gjirokastres. Ata qe nuk jane vleresuar e perfaqesuar janė shumė. Ndarja e pazareve ne tavoline ju ka nenvleftesuar, ndersa tek ne gjeni nje realitet tjeter perfaqesimi. Ndaj, mos nguroni, veten nderoni. Boll me me dogma e premtime klanet jane semundja sot e politikes sone, ndaj rruga e demokracise eshte veshtiresuar. Servilizmi e hipokricizmi sot mbizoterojne. Ato jane te keqia qe nuk kane parti, jane gjithmone ne krye ne poste e nuk njohin majtas e djathtas. Aq me teper luftuam 20 vite e sot votojme Metėn me shoke, qe shkaterruan balancet e shtetin e te ndershmit e dy e tre poleve shqiptare.

Kombi yne sot ka nevoje per ko-mbetare e jo hileqare qe per interesa shesin cdo gje dhe ju qe ju genjyen kaq vjet. Premtimet tona jane reale per ju, femijet tane, rinia jone, prinderit tane. Jeta sociale me e mire, kushte me te mire jetese per gjithe popullsine qe nga azilia, kopshtet, cerdhet shkollat te jene me kushtet e kohes.

Bashkia eshte nena e baba yne, me ekonomi te mire, te kemi rruget, ndricimin, qe qyteti yne muze bashke me ne te jete krenar ne perballimin e jetes e veshtiresive te saj.

Punesimi yne eshte tjeter problem ne kemi kapacitete [fabrika e duhanit dhe sot prźt, fabrika e kepuceve po dhe kjo prźt, uzina metalike po dhe kjo pret bujqit, prodhojne por s’u garantohet shitja, fermeret e duhanit etj. Ndaj bashkia ne zerin tone do jete bashkesipermarese ne cdo biznesfitimpru-res.

Gurgdhendesit duhet te or-ganizohen e te jene ne projektet e bashkise neser per punesimin e tyre me kontrata bashkie, brenda e jashte vendit, e dyqanet qe jane ne pazarin karakteristik t’u jepen zanatcinjve pa qira. T’ju vere dhe rroge bashkia, qe te jetezohet qyteti yne. Por dikujt i intereson largimi i banoreve nga ky qytet ndaj duhet keshilli i te urteve te qytetit qe mendimet e tyre te kihen parasysh dhe nga keshilli i ardhshem bashkiak.

Gjelberimi i qytetit tashme i takon nje epoke e re me proje-kte serioze, parqe e kulte, ndri-cim e kende lojrash per femijet e faamiljaret ne kohen e lire, t’i largohemi emrit qyteti i tenderave. S’mbahet qyteti me te vdekur, por don te gjallet, qe sjellin frymen e re. Ketu ku me-ndje ka dhe guri, ndaj rinia jone kthehu dhe ngrije zerin jo e frikshme, iku diktatura. Sot zeri yne eshte, per ne jane shume te rendesishme keto zgjedhje vendore, se qendroret. Ketu kemi te bejme direkt me problemet tona te jetes se perditshme, familjet ne nevoje kane asistencen pertoke, femije me 10-ta kane nevoje per burse, ciftet e reja duan shtepi etj.

Kjo eshte bashkia e se ar-dhmes ndaj ne ju kerkojme vo-ten per njeriun tuaj gjirokastritin z Marenglen Kociu. Eshte zeri juaj ndryshe LZhK. Ju falemi-nderit. Bashkia jone eshte nder me te rendesishmet ne jug, ndaj dhe historia ketu qe-ndron, ndjenja kthehet ne fuqi e thyen male.



Demagogu



Kohė tė ēmendura jetoj,

E nuk pėrtoj tė ēmendem edhe vetė,

Koha kėtė kėrkon nga unė,

E s’e di nė veproj drejt.

Ē’trill ēmendurak sot mė kapi?

Pėr demagogėt dua atė kėndoj, Mbretėrit na duan tė mirėn



E ata kėtė kurrė s’e harrojnė.

Shpresėthyer trumė mjerane,

Maksimat ē’u dėgjion?

Demagou buzėfshirė votėn u kėrkon,

Mbreti ishe ti, o popull,

E vazhdon tė jesh mbret.

Mė jep jetėn, mė jep votėn,

E mos thuaj s’kam tė drejtė.



Aurel Xheko



Elez Biberaj: zėri qė pėrmbysi diktaturėn



I kthyer ne Tirane me rastin e nje konference per 20 vjetorin e ndryshimit te sistemit, Elez Biberaj, drejtor i Divizionit te Euro-Azise, pergjegjes i transmetimeve per gjuhen ruseukrainase dhe per vendet Ballkanike dhe shqip, tregon kujtimet e tij per vitin 1991. Si e njohu Gramoz Pashkon dhe Sali Berishen dhe si intervistoi Fatos Nanon dhe Ismail Kadarene dhe cili qe mendimi i sekretarit Bejker pas vizites ne Shqiperi. Prej vitit 1951 seksioni shqip i VOA ka vazhduar ne menyre te panderprere, si shpjegohet atehere qe prezencen me te madhe e mori ne fund te viteve 1980? Per arsye te ngjarjeve ketu tek ju. Apo per arsye te nje informacioni me te madh qe vet VOA filloi te merrte ne fund te viteve '80? Edhe kjo ishte nje nga faktoret kryesore. Kur une u emerova si Shef i Seksionit Shqip deri ne ate kohe kishte shume pak materiale qe VOA transmetonte per zhvillimet ne Shqiperi. Gjate bisedimeve me drejtuesit e programacionit te "Zeri te Amerikes", une isha shume i interesuar qe te kisha te drejten qe t'u jepja me shume hapesire zhvillimeve ketu. Kishin filluar disa ndryshime pas vdekjes se Enver Hoxhes. Problemet ekonomike, te pakten nga pikepamja jone nga jashte, dukej se ishte ne shkaterrim e siper.

Nje numer gjithnje e me i madh perendimoresh vizitonin Shqiperine. Disa gazetare vinin, shkruanin, por menyra jone, ose strategjia qe ne adoptuam duke nisur ne vitin 1986, ishte qe te vezhgonim shtypin shqiptar. Intervistonim eksperte mbi Shqiperine. Mbledhjet, forumet, kongreset mbledhjen e Byrose se PPSH, i lexonim me shume kujdes fjalimet dhe me pas benim analizat tona. Une e lexoja shume me vemendje shtypin dhe perpiqesha te identifikoja intelektuale, gazetare, te cilet ne shkrimet e tyre paraqiteshin me ide reformiste. Per sa i perket udheheqjes se larte shteterore ne e konsideronim Foto Camin si nje nder reformistet. Kurse nga intelektualet ishte Ismail Kadareja, duke filluar me deklaratat e tij ne fund te vitit '89, nje fjalim ne Lidhjen e Shkrimtareve ne fund te vitit '89. Hamit Beqja, me ato shkrimet e tij kur trajtoheshin problemet me rinine. Por ne maj dhe qershor ishte periudha kur ketu shpertheu nje vale. Ishte artikulli i Dr.Ylli Popes, Sali Berisha, etj.

Menjehere pas renies se Cau-sheskut, te Rumanise vemendja u perqendrua te Shqiperia, dominoja e fundit staliniste, edhe raportet e para per trazira ne Kavaje, Shkoder etj. Ne e dinim qe ju jetonit ne nje sundim te tmerrshem totalitar, pra donim t'u jepnim nje fare shprese qe bota e jashtme, sidomos SHBA-te nuk ju kane harruar.

Duke filluar menjehere pas vdekjes se Enver Hoxhes, ne analizat e mia une, gati gjithmone, deri pas ngjarjeve te ambasadave dhe vizites se Ramiz Alise ne Kombet e Bashkuara, une gjithmone e kam paraqitur Ramiz Aline si reformist; ky eshte udheheqesi i ri, ngjashmeri me Gorbacovin, po perpiqet te zbatoje disa reforma, por ka kundershti nga konservatoret. Une tani Ramiz Aline e shoh si problemin kryesor. Sikur Presidenti Alia te kishte qene pak me largpames dhe te kishte pasur guximin e duhur, e gjithe teoria e tij ka qene qe ai te beje disa ndryshime, por qe sistemi komunist te ruhej i paprekur.





U ofrojmė

shqiptarėve admnistratorė tė zotė lokalė



Zoti Shehi, cila ėshtė panorama zgjedhore pėr LZHK dhe ēfarė do tė veēonit nga synimet konkrete qė ju kini, tė shprehura nė nivelet e kandidimit?



- LZHK ka kandiduar nė 40 komuna e bashki dhe shpre-sojmė qė nė njė pjesė tė konsiderueshme tė tyre tė fitojmė.



Cila ėshtė harta e kandidadimeve nėn siglėn e LZHK pėr kėshillat bashkiakė e ato komunarė?



- Pėr kėshilltarė kandidojmė nė 200 njėsi vendore. Kėtu do marrim pjesėn qė meritojmė. U afrojmė shqiptarėve mundėsinė pėr tė zgjedhur administratorė lokalė qė u dalin pėr zot fateve dhe problematikės sė komunitetit.

A jeni prezentė nė betejėn pėr Tiranėn? Ēfarė synoni tė maksimalizoni pas dorėheqjes sė njohur nga kandidimi juaj pėr kryetar tė bashkisė sė kryeqytetit?



- Natyrisht qė beteja kryesore ėshtė pėr Tiranėn dhe LZHK ėshtė prezente aty. Pavarėsisht tėrheqjes sime nga kandidimi, populli I kryeqytetit e ka kuptuar se ka njė mundėsi dhe mėnyrė pėr tė pėrkrahur njė alternativė tjetėr tė djathtė. U japim shpresė qytetarėve tė Tiranės dhe tė Shqipėrisė se duke votuar pėr ne, voton pėr njerėz me integritet moral dhe tė pėrkushtuar pėr mbarėvajtjen e punėve nė komunitet. Kjo ėshtė filozofia qė na udhėheq.



A mund tė themi se kualiteti i diferencon njerėzit tuaj nė kėtė garė zgjedhore?



- Ne kuptojmė gjithė vėshtirėsitė dhe sfidat e atyre qė do tė zgjidhen me votimet e 8 majit. Prandaj ne kemi synuar tek kualiteti i njerėzve tanė, sin ė nivelin arsimor e kulturor, edhe nė natyrėn e shqetėsuar pėr problemet nė komunitet e pėr angazhimin dhe marr-jen e pėrgjegjėsive pėr t’i zgjidhur ato.



Intervistoi: Th.Nika





Himara, kryeqendėr e Labėrisė



Deklaratė e Shoqatės Atdhetare-Kulturore “““Labėria”



Shoqata Atdhetare Kulturore

“Laberia,” ndihet e indinjuar dhe e kercenuar ne identitetin e saj, kur ne menyre te perseritur, shohim deklarime te zyrtareve te pushtetit vendor te Bashkise se Himares, duke e quajtur krahinen e Hima-res, toke dhe popullsi greke. Publikimet e koheve te fundit ne faqen zyrtare te Bashkise, ekstremizohen duke perfshire brenda hapesires se bashkise 33 fshatra, pjese e Laberise se eperme, qe konsiderohen te populluara nga greket. Keto marrezi te radhes, jane ne vazhden e politikes shoviniste qe ben kryebashkiaku I Himares nen petkun e Qeverise Shqiptare.

Shoqata Atdhetare Kulturore “Laberia,” reagon publikisht, ndaj agresionit, provokimeve dhe mani-pulimeve qe I bejne historise se Himares, nepermjet kalit te Trojes dhe lakejve te tij, aleate te fsheh-te, nen petkun e te ashtuqujturit “Vorio-Epir. Eshte nje e vertete e pakontestueshme se Himara, ka qene krahine autonome dhe krye-qender e Laberise, me 54 fshatra nen juridiksionine saj. Por qofte territori, ashtu edhe popullsia ka qene autoktone shqiptare, maleso-re te Laberise. Keto shtremberime dashakeqese, jane ne vashden e nje strategjie grabitqare te qarqeve shoviniste greke, te lidhura me qarqe okulte, diabolike shqiptare. Vendosja e vorrezave greke ne kater zona te jugut, nenshkrimi I marrveshjes per 344 km2 det qe I dhurohet Greqise, deklarimet e konsullit grek ne Korce, per po-pullsi greke ne keto zona, vetedeklarimi I popullsise sipas etnise dhe fese, hapja e shkollave greke ne juge te vendit dhe se fundi pretendimi se “Himara shtet,” na qenka toke dhe popullsi greke, flet qarte per synimet dhe strategjine e neo vorio-epirioteve. Fakti qe tere kjo odise antikombetare behet ne-permjet zyrtareve te shtetit shqiptare, nga qendra ne baze, tregon aleancat e fshehta te njerezve te pushtetit, qe duhet te pergjigjen para sovranit. Cenohet integriteti kombetar, shkelet kushtetuta, nderhyhet ne punet e brendshme te Shqiperise dhe s’ka asnje re-agim, qofte diplomatik, apo shtete-ror. E gjithe kjo maskarade, eshte pergjegjesi e shtetit tone, qe ben aleanca te fshehta per koncesione politike e ekonomike, me fqinjin ju-gor. Keto veprime korruptive cenojne klimen e marredhenjeve te shendosha ted y vendeve tona, ne konjuktura abuzive me pushtetin.

Shoqata Atdhetare Kulturore “Laberia,” denoncon publikisht, kalvarin e fenomenit antikombetar te individeve apo strukturave soli-de shteterore, qe e perdorin push-tetin per perfitime e afera korruptive, ne dem te identitetit kombetar. Pershendesim vendimin e par-tive politike shqiptare per te mos mbeshtetur kanditaturen e Bolla-nos per Kryetar Bashkie ne Himare, si person qe sjell konflikte, vendos gure ne marredheniet mes popujve grek dhe atij shqiptar, deformon historine.





Buēpapaj,

poeti i Atdheut

LoloēiNga Ēerēiz Loloēi

Kėtu e njė vit mė parė shtėpia bo-tuese “Nacional” publikoi librin mė tė ri tė poetit, publicistit dhe estetit Skėnder Buēpapaj “Frika nga atdheu”, qė duhet thėnė se e plotėson mė mirė individualitetin e kėtij autori tė njohur brenda dhe jashtė vendit dhe sjell njė ndih-mesė tė ndjeshme nė letrat shqipe. I konceptuar nė shtatė cikle: “Agon nata”, “Rima”, “Shkumbini”, “Ritme”, “Frika nga atdheu”, “Moj e mira” dhe “Cikėl mė vete”, si dhe duke pėrdorur nė vend tė hyrjes njė pėrgjėratė pėr tė ndjerėn nėnė,

Buēpapaj rivjen para lexuesit, mė i plotė, me shumėsi motivesh dhe mė njė formė artistike qė rrallė gjendet nė autorė tė tjerė shqiptarė. Megji-thėse nga njė trevė e rėndė-sishme, ku nuk mungojnė emra tė tjerė tė spikatur tė prozės dhe tė poezisė shqipe, Buēpapaj bėn kujdes tė mos pėrsėri-sė askėnd dhe tė depėrtojė atje ku nuk shkojnė kolegėt e tij tė kėsaj zone apo edhe tė krejt vi-seve shqiptare. Pavarėsisht se ēdo cikėl nė kėtė vėllim prej treqind faqesh, mund tė rrijė edhe si libėr mė vete, autori duket sikur ka pasur njė ngutje pėr tė trajtuar tema tė mėdha e tė vogla, pėr tė qenė mė pėrfaqėsues dhe nė gjithsecilėn prej tyre tė japė njė mesazh poetik.

Autori ka preferuar ta ēelė kėtė vėllim me njė poezi pėr nėnėn, por kushdo qė e lexon sa ē’mėson pėr humbjen e njė njeriu tė ēmuar tė vetė poetit, aq sjell nėpėr mend dhe ikje pa kthim nėnash tė tė tjerėve.

Nė 27 maj 2007, ndėrroi jetė nė Tiranė, kryeqytetin e Shqi-pėrisė, Gjylė Buēpapaj, nėnė, gjyshe, stėrgjyshe…Kėshtu nis pėrgjėrata pėr nėnėn, qė ka i-kur nė muajin e luleve dhe ash-tu si nė lindje, edhe nė vdekje shoqėrohej nga Zoti e s’bėzanin as zogjtė, insektet, avionėt, yjet…Poeti i jep njė pėrmasė kozmike largimit tė nėnės sė tij dhe midis rreshtave nuk ke se si tė mos ndjesh edhe kujėn. Jo vetėm kjo poezi, por edhe mjaft tė tjera tė krijojnė ndjesinė e pasaktė se motivet autobiogra-fike zėnė vend qėndror nė kėtė pėrmbledhje; pėrpos tyre dha falė titullimit tė librit autori do tė thotė se atdheu fillon nga secili prej nesh, nėna, babai, vėllezė-rit, tė afėrmit; akoma mė tej fshati, krahina, zona ku secili mė vetė dhe bashkė ka pėrgje-gjėsinė ndaj tij.

Po aq sa motivet autobio-grafike, autofamiljare, edhe mo-tivet e mėrgimit zėnė njė vend tė gjerė nė pėrmbledhjen e fu-ndit poetike, por Buēpapaj bėn kujdes qė tė jetė sa mė origjinal dhe qė kėtė temė ta shkojė nė funksion tė atdheut.

Jo vetėm e thjesht nga ky vėllim, por duke parė tėrė krijimtarinė e Skėnder Buēpapajt, mund tė pohohet pa drojė se ai ėshtė njė krijues i rėndėsishėm i letrave shqipe. I mėrguar si poetė tė tjerė tė kahershėm dhe tė rinj, kushdo vėren lehtė se motivi shqiptar ėshtė i gjith-gjendshėm, veēse nė kėtė bo-tim ka njė shumllojshmėri tė mjeteve shprehėse, ka mė shu-mė elegancė fjale, ēka e bėn a-utorin njėsoj tė lexueshėm nga bashkėkombasit e tij dhe nga europianėt e mė gjerė.

Nuk ka dyshim se vėllimi mė i ri i Skėnder Buēpapajt ėshtė njė lartėsim i poezisė shqipe. Autori boton rrallė krijimtari ar-tistike, por, teksa troket me njė vėllim tė ri, menjėherė do tė tėr-heqė vėmendjen e kritikės dhe tė lexuesve me rrėfimet tronditėse tė pėrvojave tė tij.


Levizja per Zhvillim Kombetar Qarku Gjirokaster kandidon per bashkine Gjirokaster me kryetarine e saj Marenglen Koēiu. Zgjidhje, zgjedhje, intelektuale, rini me vote, me pene ben historine.

Vendoset kandidimi i bashkise se me te madhe te jugut, Gjirokaster
1 FLAMUR BIME (PS)
2 GENC SINOIMERI LSI (PD)
3 MARENGLEN KOCIU (LZHK)
4 VJOLLCA CEKANI (E PAVARUR)
Urime kandidateve, mbi vlera zgjidhja e zgjedhja.





Iljaz Bobaj:pėrkthyes i poezisė sė fqinjėve tė jugut



Poezia, por edhe disa nga gjinitė e tjera letrare greke, ėshtė ndėr traditat mė tė pasura nė letėrsinė botėrore. Njė traditė e tillė s’do mend se e ka pasuruar letėrsinė dhe kulturėn e pėrbotshme, por nė tė njėjtėn kohė janė ruajtur shumė ngjy-rime tė saj tematike e stilistike edhe nė poe-zinė e re greke.

Kjo traditė e pėrcjellė dhe e ruajtur edhe nė poezinė mė tė re pėr lexuesin shqipfolės vjen nėpėrmjet antologjisė sė pėrgatitur nga Iliaz Bobaj, “Poezitė e fqinjėve tė jugut”.

Bobaj, i cili ėshtė edhe pėrkthyes i krijimeve poetike tė saj, sjell njėzetegjashtė krijues letrarė grekė. Autorėt, sipas pėrpiluesit tė antologjisė, pėrfa-qėsohen me nga pesė poezi tė zgjedhura nga vetė ata. Kjo antologji ėshtė ndėrtuar kryesisht me krijimtarinė poetike tė shkrimtarėve tė dy shoqatave, pje-sėmarrėse nė simpoziumin ndėr-kombėtar “Muza poetike - Pegasi 2009”: Grupit "Zalloni", me qendėr nė Athinė dhe "Kafeneja e ideve", me qendėr nė Salamine.

Preokupime tė kėtyre poe-tėve janė tematizimi dhe poetizimi i ēėshtjeve ekzistenciale, para sė gjithash, i njė ekzistence, tė themi, e vlerave tė epėrme, por edhe e pėrsiatjeve tė ndryshme qė e mundojnė njeriun e sotėm, si qenie e veprimit dhe e mendimit. Andaj nė var-gjet e kėtij vėllimi rrezatojnė mesazhe tė shumta tė vlerave hu-mane, tė pleksura me mjaft mje-shtėri e sensibilitet tė matur. Si tė tilla, ato lexohen dhe pėrjetohen me ėndje, qoftė pėr artikulimin e ideve e tė kuptimeve apo edhe tė rrezatimit tė mesazheve tė tjera poetike polivalente.

Me vargjet e tyre tė zgjedhura nė antologjinė “Poezitė e fqinjėve tė jugut” janė pėrfaqėsuar kėta poetė: Iro-Krisanthi Aleksandraqi, Nikos Aliprandis, Jorgos Pand. Anagnostopullos, Nikos Bacikani, Dhimiter Bosinaqis, Jota Fotia-dhu-Ballafuti, Dinos Kubatis, Leta Kucohera, Panajotis Kapnistis, Janis V. Karicas, Dhimitra Karafili, Paved Krupka, Haris Melitas, Evangjelia Misrahi, Sokratis Melisaratos, Jorgos Nikollopullos, Jorgos Petropullos, Dhimitris Pistikos, Moskos Qefallas, Joana Sere-ne-Curuqidhi, Parashqevas Serenes, Kostas Valetas, Artemis Vazirjanxhiqi, Maria Zulas, Kostas Zulas dhe Panajota Hristopullu-Zalloni.

Pėrpiluesi i kėsaj antologjie, IIjaz Bobaj, siē thuhet nė shėnimet pėr autorin, ėshtė poet, shkrimtar, fabulist, humorist, eseist, publicist dhe pėrkthyes. Nga fusha e preokupimeve tė tij krijuese, ky autor deri tash ka botuar trembėdhjetė libra. Antologjinė “Poezitė e fqinjėve tė jugut” prej 176 faqesh e botoi “Dija Poradeci”, Pogradec, 2011.


Iljaz Bobaj



U lind nė fshatin Lazarat tė rrethit tė Gjirokastrės nė vitin 1951,nė njė familje me tradita letrare.

Shkollėn fillore e filloi nė vendlindje,por e vijoi dhe e pėrfundoi nė qytetin e Delvinės,ku u shpėrngulėn familjarisht.Ka kryer studimet e larta nė degėn matematikė-fizikė nė Institutin e Lartė Pedagogjik nė Shkodėr dhe mė pas edhe nė Universitetin ''E.Ēabej'',nė Gjirokastėr,po nė kėtė degė. Prej vitit 1997 ka emigruar sė bashku me familjen e tij nė qytetin e Patrės,Greqi,ku jeton edhe sot.

Me krijimtari letrare ėshtė marrė qė nė bankat e shkollės, duke botuar nė organet e shtypit tė kohės kryesisht fabula,poezi,epigrame,tregime,(pėr tė rritur dhe fėmijė) dhe publicistikė.

Ėshtė autor i librave:

1.Dora dhe faqja,(fabula).

2.Dhelpra dhe gjyqtari,(fabula).

3.Jetėn e pres si tė vijė,(poezi).

4.501 fjalė tė urta,(fjalė tė urta).

5.Molla e sherrit,(fabula).

6.Legjenda e Syrit tė Kaltėr,(legjendė pėr fėmijė).

7.Tregu i fjalės,(epigrame).

8.Dino Buzzati ndalohet nė doganė,(tregime satirike).

9.777 fjalė tė urta,(fjalė tė urta).

10.Testamenti i bukurisė,(poezi).

Iljaz Bobaj (u lind mė 1951, Lazarat, Gjirokastėr) - poetė shqiptarė nga Shqipėria.

Bobaj ka kryer studimet e larta nė degėn matematikė-fizikė dhe ka punuar si mėsues ndėrsa ndėrkohė ka mėrguar ė Greqi (Patra).

Deri mė tani ka shkruar disa fabula, poezi dhe shkrime tė tjera publicistike si dhe ka bėrė pėrkthimin e fabulave.

Bobaj ėshtė anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve tė Shqipėrisė dhe i klubit "Drita"



Fjalė

tė urta



Kush ka frikė nga hija e tij, le tė mos tundet nga vendi.

Pushka don pushkėn.

Pyet detin sa lumenj derdhen nė tė.

Qeni i pangopur tė ha.

Rrallė vritet burri qė ka shumė armiq.

Si mjer peshkatari qė ka frikė nga lumi.

S'ka qeder shqiponja, nga mushkonjat.

Trimėria e kthen plumbin mbrapsht.

Zjarrit po nuk i fryve, nuk ndizet.

Amanetin as deti nuk e mban, e qet nė lėndinė.

Besa asht ma e fortė se vdekja.

Besa e burrit, pesha e gurit.

Burri i mirė flet njė herė.

Burri lidhet pėr gjuhe, kali pėr kapistre.

Detit i ka hije vala, burrit i ka hije fjala.

Ku ėshtė besa aty ėshtė dhe shpresa.

Mos ki frikė nga hasmi, po nga miku i rremė.

Po nuk e pate tė ligun brenda, nuk tė vjen nga jashtė.



Stafi dhe Adresa e Gazetės “UDHĖT E KOMBIT””



Stafi dhe Adresa e Gazetės “UDHĖT E KOMBIT””



Drejtor, Botues: Marenglen KOĒIU



Kryeredaktor: Thoma NIKA



Gazetarė:

Kristo STOJA, per qarkun e Gjirokastrės

Abdurrahman SHEHU, pėr arsimin, kulturėn, shkencėn, turizmin

Jorgo TELO, redaktor, korrektor letrar

Ilir BERISHA, pėr problemet historike dhe etnike

Klodiana SANXHAKU, pėr problemet juridike dhe institucionet

Aleksandra PUCI, pėr problemet ekonomike

Jovan TAĒI, konsulent pėr marrėdhėniet kombėtare dhe ndėrkombėtare

Uresa F. SYLA, korrespondente nė Kosovė



E-Mail: lzhkqarkgjr@yahoo.com

www.bashkimikombetar

Udhet e Kombit Marenglen Kociu

Gjirokaster

Telefon: 068 543 8888





Qendra e Pazarit, Gjirokastėr,

Albania



Shtypur nė shtypshkronjėn “MILOSAO” Sarandė





Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
GAZETA "Udhet e Kombit" Nr. 16 prill 2011
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Politikė-
Kėrce tek: